[Ethan Foley]

Ethan kamavo košmarai. Jų nesapnavo ilgą laiką. Buvo pamanęs, kad išaugo iš to amžiaus, bet dabar viskas grįžo su kaupu. Miglotame paveiksle  matėsi motina ir jos dar vienas jaunikaitis. Taip pat tėčio siluetas.
— Tėti, gelbėk, — per miegus suburbėjo pirmakursis. Tuo tarpu Domantas jį jau gabeno iki švilpiukų rezidencijos. Grifas atrodė kuo ramiausias. Tikrai geras kerėtojas. Svarbiausia rūpestingas ir ištikimas draugas. Net Albas Persifalis Valfrikas Brajanas Dumbldoras turėjo džiaugtis bei didžiuotis, kad grifų koledže mokosi toks šaunus vaikinas. Tik nuleistas ant žemės švilpis pabudo. Pirmiausiai sutriko. Nežinojo kur randasi. Pamatytos pažįstamos duris bei Domio raminantis balsas atskleidė visas kortas. Vaikinas atsistojo. Akimis nulydėjo nueinantį šešėlį. Pats taip pat ilgai nebestoviniavo. Nėrė į kambarį, o po to ir į savo dailią lovą.

[Katherine Silverstone]

Naktis. Medžių tankuma truputi apšviesdavo žvakidė, kad galėtu eiti toliau. Buvo tamsų ir šalta, bet tai nesustabdė jaunųjų pirmakursių eiti toliau, kol suras pusbrolį kuris priminė, kad yra vampyras.
Laikiusi rankose rudaplaukė žemėlapį, sakydavo kur eiti. Kiek pamąsčiusi pirmakursėGerai, kad tėtis išmokė mane kaip orientuotis žemėlapiuose. ėjo toliau pagal žemėlapį.
Po ilgos dienos akys vis dar buvo paraudusios nuo miego trūkumo, bet išgėrusi didžiojoje salėje daug kavos, dar galėjo priimti lengvus sprendimus, ką daryti dėl per viena dieną atsiradusios pusseserės ir pusbrolio, ar tai išvis tiesa.
Eidamos mergaitės toliau pagal žemėlapį, Katerina atvedė Kristina į medžių tankuma ir nuo ilgos ir nuobodžios tylos ilgų plaukų savininkė pirma prakalbėjo.
-Pagal žemėlapį, esam geroje vietoje. Manau mums dabar reikia laukti, kol jis pats ateis. -Ramių balsų prabilo ir priėjusi kiek arčiau prie medžių iš vienu jų atsirėmė.
Sulanksčiusi žemėlapį įsidėjo į žiemines mantijos kišenę ir iškart sukryžiavo rankas.
-Kaip manai kiek laiko reiks jo laukti?? -prabilo, su truputi pykčiu balse.

[Mikasa Sei Yoshitaka]

- Oi Katerina, man atrodo, kad jau nebe reikės laukti. - Išsigandusi parodė pirštu į pusbrolį.
Jų pusbrolis stovėjo prieš jas, o nuo vėjo medžiai vos nenuvertė Kristinos. Jis žinoma prisistatė ir pradėjo kalbėti.
- Sveikos mergaičiukės, jus mano pusseserės, o net nežinote mano vardo, aš esu Kasparas. O dabar jeigu norite padarysiu jus vampyres juk trise smagiau nei vienam.
Kristina išgirdusi Kasparo žodžius, sutriko. Ji norėjo su juo susipažinti, bet kai pamatė koks burtininkas vampyras jis yra, buvo baisu net stovėti šalia jo. Mergaitė pagalvojo atskirsti pusbroliui ir tiesiog dingti iš čia, bet bijojo prieš jį net ištarti žodį. Vampyras laukė Katerinos ir Kristinos atsakymų ir stovėjo prieš jas kaip koks tamsos valdovas. Oi... reikia kažką pasakyt gi netylėsiu kaip kokia pelė po šluotą..

[Katherine Silverstone]

Mano pusbrolis yra vampyras? Katerina tu gal juokauji? Tai yra jau antras šauniausias dalykas iš čia patirtu hogvartse. susimąsčiusi rudaplaukė, laukė kol pasirodys jos dar nežinomas pusbrolis.
Pastebėjusi kaip Kristina sustingdė jos baimė, dėl jos pasirodyto pusbrolio, o rudaplaukė tik žvelgė ką pliurpė jos pusbrolis šviesiaplaukis vampyras, o Katerina tik tuo metu ir pagalvojo Jis ypatingas, jis burtininkas ir vampyras viename, kaip vienas iš mano skaitytu knygų apie žymius burtininkus. jau baigęs kalbėti Kasparas, jaunoji Silverstone nuleido rankos ir nejausdama baimės priartėjo prie jaunojo vampyro ir tiesiai žvelgusi į Kasparo akis.
-Kodėl turėtumėme tapti vampyrėm? Kai iš tavęs tik pažįstam tavo vardą, o dėl giminės ryšių kaip tai įrodysi? -drąsiai prakalbėjo jaunoji pirmakursė.
Pažvelgusi į Kristina, matė kaip ji sustingdyta žvelgė į vampyrą ir norėdama ja parodyti, kad neprivalo matyti eilinio vampyro bijodama, ir priartėjusi prie pusseserės pagriebė už rankos, kad atsipeikėtu ir pasilenkusi prie jos ausies pašnabždėjo.
-Atsipalaiduok, jog jis tavo pusbrolis , kodėl tu jo bijai? - tyliai sušnabždėjo, bet žinojo, kad vampyras viską girdėjo.

[Mikasa Sei Yoshitaka]

Kristina vis tiek labai bijojo savo pusbrolio nors ji net nežinojo ar tikrai jis yra jų pusbrolis. Tas Kasparas priėjo prie jų ir pradėjo kalbėti.
- Jums trūksta įrodymų? Aš jums to negaliu įrodyti, bet jeigu netikite galime išnaudoti burtus kurie pasako ar aš meluoju ar ne, bet manau to net nereikia daryti, nes jus manimi tikite ir mes visi mielai sutarsime, o dabar kas nors norite būti vampyre, kartu su manim?
Išgirdusi Kristina žodžius jau nebe taip bijodama atkirto:
- Klausyk, aš dar nenoriu būti vampyre, aš noriu dar pabūti burtininkė kuri mokosi Hogvartse ir būti paprasta mokinukė.
Atsakiusi mergaitė į pusbrolio klausimą šiek tiek sunerimo ar per daug nepridėjo nereikalingų žodžių. Ji užsimanė sužinoti ar jis tikrai tiesą sako todėl pamėgino išbandyti tą burtą kuris pasako tiesą arba melą. Nu pasižiūrėsime dar..

[Katherine Silverstone]

Piktai vis žvelgusi į šviesiaplauki vaikiną, ir klausėsi ką sakė šalia stovėjanti Kristina, šiek tiek nustebo, kaip gerai atkirto ji Kasparui.
Tik išgirdusi apie burtą, pati rudaplaukė prisiminė Ahh, jog taip viena burtininkė Esmeraldą, sukūrė burtažodį kaip sužinoti, kad yra kraujo giminės ir buvo apie tai detaliai parašyta. Ir palaukusi, kol viską pasakys Kristina, prabilo pati rudaplaukė iš mirtinos tylos.
-Aš, žinau viena burtą, dar nesu jo išbandžiusi, bet jo pavadinimas Sintiko. Aš žinau kaip jis veikia, esu labai gerai ji išanalizavusi. Mes galim išbandyti ji ir jei jis suveiks, vadinasi, kad esam kraujo giminės. -pasakė rudaplaukė ir pasitrynė paraudusiais akis.
Išsitraukusi iš žiemines mantijos, savąją burtų lazdelę, laikė sušalusiose rankose ir laukė kol kažkas imsis veiksmų. Pamąsčiusi trumpa laiką vienuolikmetė mergaitė Tai geras pasiūlymas tapti vampyre, ilgas gyvenimas, nejausti skausmo, bet nenoriu visa gyvenimą būti vienuolikmetė, nebent kai man bus septyniolika sutiksiu, bet tikrai ne dabar kai esu dar tokia jauna! Ir sugrįžusi iš savo minčių karalystės į realu pasaulį, pasitaisė žieminės mantijos rankoves, vėl pažvelgė į šviesiaplaukį vaikiną ir rudaplaukę pirmakursę.
-Taigi, ar norite bandyti burtažodį? Jis pasakys ar esam kraujo giminės, nenoriu įžeisti bet tas melo ir tiesos burtas, galima sakyti, kad jis kaip žiobarų pasaulyje yra kaip melo detektorius. Šis burtas kiek žinau žiūri psichologinius dažnius ir ,tada pasako, kad tai tiesa ar melas. -Išdėsčiusi visa kalbą pirmakursė, bandė save nuraminti mintyse Aš tikrai nenorėjau įžeisti, Kristinos, bet aš tik dėstau ką mąstau.

[Mikasa Sei Yoshitaka]

- Viskas gerai, Katerina galime išmėginti ir tavąjį variantą.
Kristina greitai pasakė burtažodį ir pradėjo ore skraidžioti kažkokios linijos kurios atskleidė visą giminystę. Šis burtažodis įrodė, kad jis yra tikrasis jų pusbrolis ir jis nemelavo. Mokinė nustebo ir apkabino savo pusbrolį.
- Taip, tu nemelavai. - Mielai tarė Kasparui Kristina.
Grifiukė prisiminė savo dar vieną pusseserę Veroniką ir susivokė, kad ir ji yra jo pusseserė na ir tuo pačiu Katerinos. Kristina išbūrė pledą, su kerais padarė, kad atsirastu skanaus maisto ir išbūrė tris limonadus. Vampyras keistuolis žiūrėjo į Kateriną lyg pasmaugti norėtų, bet žinoma kai burtažodis pasakė visą tiesą jokių abejonių nebe buvo. Visi valgė ir kalbėjosi apie vaikystę. Praktiškai pusbrolis visiškai nesikalbėjo, o atsisukusi Kristina į medžius pamatė, kad Kasparas negyvas. Aš tuoj nualpsiu..

[Katherine Silverstone]

Kasparas į rudaplaukė žvelgė norėjęs pasmaugti, o pati pirmakursė į ji žvelgė lyg norėtu sudeginti su burtažodžių Incendio, bet aišku ji dar nebuvo tikra, ar yra jos pusbrolis. Pati vienuolikmetė buvo visiškai pasikeitusi į kita žmogų, kuri buvo sunku atpažinti. Pradėjusi burti šalia stovinti mergaitė, rudaplaukė suprato, kad visiškai ne taip paaiškino jos draugė pusseserė.
Kristina išbūrė pledą ir vaišių, bet iš viršaus pažvelgusi rudaplaukė, akimis ieškojo aštraus ir sidabrinio peilio, bet niekur nematyta. Ir norėjusi išbandyti savo jėgas, išbūrė vienos žymios burtininkės burtažodžių sidabrini ir labai aštru peilį.
-Rogapesis- ir jau kairėje rankos pusėje laikė išburta sidabrini peilį.
-Taigi, kas pirmas? -nusišypsojo ir pažvelgė į laikanti peilį.
Bet mačiusi Kristinos ir Kasparo veido išraiškas, vienuolikmetė mergaitė suprato, kad jie mano, kad juos nužudysiu taip atrodoma, o ypač kaip rudaplaukė žvelgė į Kasparą.
-Čia burtui, šiek tiek įpjausiu į ranką. Jei burtažodžiui pasakius kraujas susilies į viena, vadinasi, kad esam kraujo giminės.-nusišypsojo ir toliau tarė, žvelgdama į Kasparą.
-Gal nori pirmas Kasparai? -Veido išraiška pasikeitė ir vis žiauriu žvilgsnių žiūrėjo į ji.
Vis dar laikiusi rankose peilį, atsisėdo šalia Kasparo ir pakėlusi ranką, laukė kol pats paduos ir galės įpjauti su sidabriniu peilių.
-Pasiruošęs? -įpjovė sau į ranka ir laukė Kasparo, kol galės įpjauti.

[Mikasa Sei Yoshitaka]

Po visų šių nesąmonių Kasparas vis dar gulėjo negyvas, o niekas negalėjo suprasti kas jam atsitiko. Kristina priėjo prie savo pusbrolio ir liūdėjo, nes vis dėl to ne pažįstamas mirė, o tikrasis pusbrolis. Mokinė visiškai nežinojo ką daryti ir po kelių minučių ji pamatė kitą vampyrą.
- Ar tu nužudei Kasparą?- paklausė be vilčių Kristina.
Tas vampyras priėjo arčiau mergaičių ir viską pasakė.
- Jus rimtai manote, kad jis čia guli negyvas? Nejuokinkit, vampyrai nuo tokio paprasčiausio dalyko nemiršta, jis yra mano brolis, o aš esu Elijus, labai sunervavo todėl nužudžiau jį.
Kristina išgirdusi visą šitą nesąmonę sutriko ir dar pamatė kaip Kasparas atsigavo ir toks jausmas lyg iš numirėlių prisikeltu. Atsikėlęs tas pusbrolis pradėjo smaugti Kateriną.
- O Dieve, Katerina!
Košmaras

[Katherine Silverstone]

Numiręs vampyras, nė kiek negąsdino jaunos pirmakursės, nes žinojo, kad vampyrai gali prisikelti dar kartą.
Tik prisikėlęs Kasparas pradėjo smaugti, be jokios priežasties, bet rudaplaukė nepasimetusi vis dar laikiusi rankose sidabrini ir aštru peilį dūrė į pati juosmens vidurį šviesiaplaukiui vaikinui ir vis Kasparas susiėmęs už sužeistos vietos, bet rudaplaukiai vis buvo sunkiau kvėpuoti ir suprato, kad jai vėl prasidėjo priepuolis ir jis buvo dar stipresnis nei praeitus kartus. Dūsti ir sunkiau kvėpuoti po žiemine mantiją ieškojo inhaliatoriaus, susiėmusi už žemes numetė peilį į šalį ir suradusi kišenėje inhaliatoriaus pasiėmė ir pasinaudojo ir galėjusi giliai atsikvėpti pažvelgė į šviesiaplaukį.
-Tu ką išprotėjai? Smaugti daug jaunesnę už save, matyt žemas ego. -susiėmusi už kaklo jaunoji Silverstone, giliai kvėpavo ir ištarusi kelis žodžius vėl susigriebė už žemes.
Bet pažiūrėjusi į Elijų, visa nužvelgė ir pamąstė Nejaugi, dabar mane vėl smaugs ir bus priepuolis, o dar ir antras vampyras, tiesiog nuostabu! Bet iš karto pagriebusi rudaplaukę peilį su Kasparo krauju ir nustačiusi priešais Elijų.
-Tu ką irgi smaugsi? ar tu protingesnis už jį. -pažvelgė į Elijų
Bet mačiusi kaip Kasparui kraujuoja žaizdą nuo sidabrinio peilio, priėjo arčiau prie to pačio žmogaus vampyro kuris bandė nužudyti rudaplaukę ir padėjusi į šalį peilį.
-Ferula- mostelėjusi lazdelė, iškart susitvarstė žaizdą.
Atsikvėpusi pirmakursė, pasidėjo burtų lazdelę į žiemine mantiją ir prakalbo žiūrinti į Kasparą.
-Gal kita kartą nebandyk nužudyti manęs, nes ir pati galiu save nužudyti su savo priepuoliu.-nusišypsojo vampyrui.

[Mikasa Sei Yoshitaka]

- Katerina! Ką tu darai!? Jis mūsų pusbrolis, o ne mėsos gabalas!
Kasparas gulėjo visas leisgyvis ir spoksojo su didžiausia neapykanta į Kateriną ir Kristiną. Elijus atrodė daug geresnis nei Kasparas ir bent nežudė žmonių burtininkų už nieką. Išgirdęs vampyras Katerinos klausimą pradėjo kalbėti.
- Negi jus manote, kad aš kaip ir tas durnius? Mes esame broliai be to ir taip pat brolių salvatorių giminaičiai tolimi. Na jus tikriausiai nežinosite kas jie, nes jums tikriausiai patinka tie paprastučiai mokyklinukai berniukai, o ne garsūs vampyrai.
Išgirdusi didelę nesąmonę Kristina sutriko. Salvatores? Aš kažkur apie juos esu girdėjus.. Grifų gūžtos pirmakursei kažkas pasidarė ir atrodė lyg būtų nesava. Iš tiesų mergaitė truputėlį supyko ant Katerinos už Kasparo žudymą kankinimą. Na, Kristina tikrai nesiruošė jos žudyti, nes dar nebuvo iki tiek nusiritusi, bet buvo ant pledo padėtas dubenėlis jį pasiėmus vožė ne stipriai Katerinai per galvą.
- Štai tau su bliūdu duodu, daugiau nesielk kaip kankynių maniakė!

[Katherine Silverstone]

-Tai aišku jie mėsos gabalai, jog jie ir taip mirė,- pažvelgė į Kristiną su pykčiu veide. -Neįsižeiskit tik, aš gerąją prasme -nusišypsojo ir pažvelgė į Kasparą ir Elijų.
-Tai gal dabar padėsiu peilį, jog dabar gal manęs vėl nesiruošiat žudyt. -šyptelėjo ir pažvelgė į Kasparą.
Vis dar laikiusi peilį rankoje, rudaplaukė priėjo arčiau Kasparo ir atsisėdo šalia, paėmusi šalta Kasparo ranką su peiliu drykstelėjo per plaštaką, o pati rudaplaukė ta pati padarė savajai plaštakai ir padėjus peilį į šalį. Laikė savo ir Kasparo ranką ir pasiėmusi lazdelę mostelėdama prieš abi rankas.
-Sintiko- ištarus burtažodį, sekė akimis kas atsitiks su kraujų.
Tai buvo labai neįtikėtinas dalykas, pačiai vienuolikmetei mergaitei, kraujas susiliejo į vieną, o Kasparas atsirėmęs į medį su kita ranką susilaikė už žaizdos.
-Nu, ką atsiprašau, pusbrolį. Tikiuosi mane suprasi pats mane užpuolei. - Nusijuokė ir apkabino pusbrolį
-O apie Salvatores, girdėjau irgi juos rašė ,,Vampyrai ir Burtininkai'' mačiau jūsų giminės medį, jūs panašus į Stefaną ir Deimoną. -Atsisėdo tarpusavy tarp Kristinos ir Kasparo
Grifė pamąstė Nejaugi turiu pusbrolį, kurio vos nenužudžiau. Kokia aš siaubinga pusser...! bet nespėjusi dar pamąstyti, iškart nutraukė Kristiną trenkusi su dubenėlių į galvą.
-Kas tau yra?? - rudaplaukė sušuko ir iškart klausė ką rėžė į akis Kristina.
-Visu pirma aš nesu žudikė ar kankinimo maniakė, o visu antro aš nenužudžiau Kasparo, tai buvo savigyna.-susiėmė už galvos pakaušio.
-Taigi, nori prisėsti prie mūsų šeimyniško ir draugiško pledo, Elijau? -Su sarkazmu prakalbo pirmakursė

[Mikasa Sei Yoshitaka]

- Kas man yra? Tu vos jo nenužudei, ta prasme, o Dieve..
Sumurmėjusi kelis sakinius Kristina pamatė, kad ant to pledo ir Elijus prisėdo. Atrodė tikras giminiškas nenormalus vakaras naktis. Pamačiusi Elijų ir Kasparą, jie tikrai atrodė labai panašūs ir kiek matė Stefano ir Deimono nuotraukas, tikrai į juos panašiai atrodo Kasparas ir Elijus. Mokinė atsisėdo šalia Elijaus, nes jis buvo panašiausias į Deimoną, o Kasparas panašus buvo į Stefaną. Elijus valgė lėtai ir ramiai, o dabar prie mokinių akivaizdos pradėjo gurkšnoti raudoną vyną, na bent jau ne brendį arba ne viskį, nes šiuos gėrimus Deimonas labiausiai mėgo. Pradėjo smarkiai lyti, o Kristina buvo tik su paprastu sijonėliu, peršlampamais bateliais ir peršlampamu megztuku. Pasisekė Katerinai, ji tai turi savo žieminę mantiją.. Kristina lietų iškęsti galėjo, bet naujieną kurią pasakė Elijus baisiai susipiktino.
- Gerai, mes prisipažinsime, mes ne esame jūsų pusbroliai, mes jus stebime jau senai kai tik atėjote į Hogvartsą ir...
Grifų gūžtos pirmakursė net nebežinojo ką daryti, bet jau ant jų nebuvo kodėl pykt todėl visa šlapia nutraukė pledą nuo žemės ir įsidėjo į kuprinę. Nu, bet tai kam meluot?
- Katerina, kodėl jie mums pamelavo?
Broliai išgirdę Kristinos klausimą greitai atsakė.
- Nes Kasparui patinka Katerina, o man patinki tu..
O viešpatie, košmaras...

[Katherine Silverstone]

-Po paraliais, jei negalim pasitikėti burtais, tai kodėl turėtumėme pasitikėti jumis? dar kai vos nenužudžiau tavo brolio ir dar kai prakalbot apie tai... - rudaplaukė jau nebeturėjo ką pasakyti, viduje norėjo iš karto šaukti ir išlieti savo energija, bet stengėsi valdyti savo emocijas.
Nors Elijus atsakė į Kristinos klausimą, jaunoji Silverstone vis tiek atsakė į jos klausimą.
-Taip, Kristina, nes jie tiesiog surado naujas aukas, ką galėtu apmulkinti. -su pykčiu balse pratarė pirmakursė ir sukryžiavo rankas.
Pradėjo stipriai lyti, bet jai buvo tik labiau karšta su žiemine mantiją, jai patikdavo vėsios ir lietingos naktys, o dar kai medžių lapai neleido prasiskverbti lietui. Nusiėmusi žiemine mantiją apgaubė Kristiną, kad jai nebūtu šalta. Bet jaunajai pirmakursiai vis nepaleido mintys Kaip jie apgavo burtus? Ir dar kodėl Kasparas pradėjo smaugti mane?
-Gerai, taigi Kasparai dėl ko mane smaugei ir kaip jūs abu apgavote burtus? - vis žvelgė į Kasparą ir Elijų.
Vis labiau ir labiau norėjo sužinoti atsakymą iš abiejų. Ir pagriebusi vandens, laukė kol gaus atsakymus. Ne, vis dėl to tai ne nesuprantama, net mano smegenys to neperneša, galbūt dar vis labai noriu miego.

[Mikasa Sei Yoshitaka]

Pažvelgusi Kristina į tuos du mulkius nebežinojo ką daryti, bet bent nebuvo taip šalta, nes Katerina paskolino savo žieminę mantiją. Sėdėdama mergaitė žiūrėjo į krentančius lietaus lašelius ir norėjo kuo greičiau užmigti. Prieš pasakant grifų gūžtos pirmakursei, pradėjo kalbėti Kasparas.
- Nu Katerina, Kristina apgauti vampyrams burtus tai čia lengviausias dalykas pasaulyje, o smaugėm, nes nebuvo kas veikt.
Kristina daugiau nebesigilino ir norėjo jau išsiburti kokią nors antklodę ir pagalves, nes susiruošė miegoti miške. Rudaplaukė pradėjo kalbėti:
- Gerai, nakvoti manau teks čia ir jau vėlu, todėl patiesiu visiems čiužinius ir palapines, o rytoj ryte galėsime išsiskirstyti, nu turėsim, nes man rytoj pirma pamoka yra kerėjimas, negaliu jos praleisti. - Tarė kaip kokia mokytoja, Kristina.
O va ką daryti su tais dviem..