0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Sofi Barbierato

  • VII kursas
  • *
  • 124
  • Taškai:
Ats: Palatos
« Atsakymas #675 Prieš 7 mėnesius »
   Šiek tiek palaukusi Sofi išgirdo švilpio žodžius. Iš tikro, jie ją šiek tiek įskaudino, nes nebuvo taip, kad jai rūpėjo tik dėl savęs. Ji taip pasakė tik todėl, kad nenorėjo pasirodyti per "gera" ir "išduoti" Klastūnyną. Sofi buvo užsispyręs žmogus. Dabar ji nusprendė pratūnoti čia kiek galima ilgiau ir įtikinti jį, kad jai bent kiek svarbu ir jo sveikata.
 - Kodėl tūrėčiau? Niekur neisiu. Kas mane išvis?- greitai atėjo madam Pomfri. Ši atsisuko į Sofi ir paklausė:
 - O tu mergaite, kas būsi? - paklausė madam Pomfri.
 - Pažįstama,- ji atrodė visiškai rami, nenorėjo išsiduoti.
 - Tada aišku, gali pasilikti, kol ieškosiu tokio vieno...Tai dar pusvalanduką gali pabūvoti, o aš per tą laiką dar kitus nelaimėlius aplankysiu ir vaistus surasiu. Po to teks išeiti, nes pradėsiu gydymą.
 - Žinoma, ačiū,- mergina tai pasakė Pomfri ir palaukė kol ši išėjo. Ji atsisėdo ant šalia lovos esančios lankytojų kėdutės ir susikėlė koją ant kojos. Lauksiu. Negaliu išduoti principų. Kaip keistai nuskambėjo žodis "nelaimėlis". Juk jis man tiek prikiaulino, kad jeigu Pomfri pamatytų, jo net negydytų.

*

Neprisijungęs Danas de Breinas

  • VI kursas
  • *
  • 60
  • Taškai: 40
Ats: Palatos
« Atsakymas #676 Prieš 7 mėnesius »
  Klastuolė užsispyrė niekur neiti. Tai Daną dar labiau suerzino.
- O kokia tau nauda iš buvimo čia? Juk ir taip jau neišsidavei. Nors manau, kad tą tikrai padarysiu, - pasakė jis tvirtai. Tiesą sakant, jos išduoti tikrai neketino. Bent jau prieš tai. Dabar jai čia atsibeldus ši mintis tikrai viliojo.
  Netrukus sugrįžo madan Pomfri ir mergina be jokios širdgėlos melavo. O jai pasakius, kad ji pažįstama Danas tyliai suburbėjo:
- Kurgi ne.
  Tiesa, madam Pomfri arba to negirdėjo arba nekreipė į tai dėmesio, nes leido jai pasilikti. Tai Danui buvo visiškai nesuprantamas dalykas. Negi neatrodo įtartina, kad ji ateina po kelių minučių ir visiškai nesijaudina dėl manęs? Pagalvojo Švilpynės koledžo atstovas.
  Klastuolė atsisėdo ir užsidėjo koją ant kojos. Tai Daną supykdė.
- Gali atstoti nuo manęs?! Ačiū labai, kad pridarei daug bėdos! Laisva. Bėk kol neišdaviau. Spėju, kad madam Pomfri nesidžiaugs, jog prie manęs kaltininkė, - piktai pasakė. Tikrai nebenorėjo jos čia matyti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 mėnesius sukūrė Danas de Breinas »

*

Neprisijungęs Sofi Barbierato

  • VII kursas
  • *
  • 124
  • Taškai:
Ats: Palatos
« Atsakymas #677 Prieš 7 mėnesius »
   Sofi vis dar sėdėjo ant tos kedės. Bet netrukus vaikinas išklojo ką apie ją galvoja. Tai buvo aišku suprantama, bet Sofi neketino išeiti. Klastuuolė nenorėjo, kad vaikinas laimėtų, bet nenorėjo jo ir nervinti.
 - Ne,- atsakė į berniuko klausimą mergina. Ji buvo visiškai įsitikinus, kad jis jos neišduos. Bet nuo tos minutės Sofi nusprendė tylėti. Ji nenorėjo nieko sakyti. Taip pat nenorėjo nervinti ligonio. Ji gan patogiai atlošė galvą ant kėdės ir užsimerkė. Pamanė, kad ten ramiai ir tyliai bus tol, kol ji jai atleis arba bent jau supras dėl ko ji čia. Mergina nemažai laiko viską praleido pro ausis ir net neišgirdo ar švilpis jai ką nors sakė.- Pabuvosiu kol ateis Pomfri. Tuomet tavo laimei pasišalinsiu.- ji saldžiai nusižiovavo ir užsnūdo ant kėdės. Miegoti ji norėjo nuo pat ryto, o tie ginčai ir visa diena labai išvargino, tad buvo labai pravartu pamiegoti. Ji miegojo neilgai, mat nenorėjo, kad miegančia ją pamatytų madam Pomfri. Ji vis dar buvo užsimerkusi.

*

Neprisijungęs Danas de Breinas

  • VI kursas
  • *
  • 60
  • Taškai: 40
Ats: Palatos
« Atsakymas #678 Prieš 7 mėnesius »
  Klastuolė ir toliau sėdėjo ir tikrai nežadėjo niekur eiti. Tuo labiau dar ir pradėjo miegoti! Tai Daną visiškai suerzino, tačiau jis nusprendė į tai nekreipti jokio dėmesio. Žinojo, kad jos nesugebės išvaryti. Žinojo, kad ji specialiai sėdės, jog toliau jį nervintų.
  Vis dėlto po kiek laiko jis nebenorėjo jausti jos šalia. Norėjo pabūti vienui vienas.
- Kaip matau esi per kvaila eiti, - suburbėjo jis, bet garsiai, kad klastuolė girdėtų. Taip, ji jam netrukdė, tačiau vien nuo minties, jog ji yra šalia ir gali lengvai padaryti tą patį švilpiui darėsi bloga.
- Madam Pomfri, atsiprašau, bet gal galėčiau pabūti vienas? Manau, jog poilsis man padėtų, o iš mergina labai trukdo, - pasakė Danas.
- Taip, žinoma. Tu teisus. Tau reikia ilsėtis. Nagi, mergužėle.
  Danas tikėjosi, kad klastuolė bent per madam Pomfri išeis. Nenorėjo ir nežadėjo jos išduoti. Na, gal truputį ir norėjo, tačiau tikrai neketino to padaryti. Norėjo, kad ji tiesiog išeitų.

*

Neprisijungęs Sofi Barbierato

  • VII kursas
  • *
  • 124
  • Taškai:
Ats: Palatos
« Atsakymas #679 Prieš 7 mėnesius »
   Greitai atėjo Pomfri. Sofi šiek tiek palengvėjo. Ji atsimerkė lyg niekada nemiegojusi ir išgirdusi madam Pomfri žodžius leptelėjo:
 - Savaime suprantama. Paliksiu ramybėje.- ji atsistojo nuo kėdės ir tyliai bei lėtai išėjo. Ji nelabai norėjo to daryti. Merginos veide buvo labai daug išgąsčio. Ji nežinojo ką daryti. Nei ką nei kaip. Vienintelė išeitis turbūt buvo eiti į Klastūnyno bendrąjį kambarį ir tyliai išsiverkti. Bet ji net jo nepriėjo. Klastuolė paėjusi vos kelius žingsnius atsisėdo ant greta esančio suoliuko ir verkšleno. Ji net pati gerai nesuprato dėl ko ji verkė. Ji tiesiog suprato kaip blogai padarė ir labai stipriai gailėjosi. Sofi ant to suoliuko praleido daug laiko. Ji girdėjo, kad Pomfri dar neišėjo iš Dano palatos, bet jautė, kad laikas slenka ir matė, kad temsta. Taigi ji sėdėjo keletą valandų ant suoliuko ir verkė, skaitė, rašė, tiesiog veikė bet ką, kad užsimirštų. Bet nenorėjo niekur eiti, nes nenorėjo sutikti žmonių, kurie ją tokią pamatytų. Bet Sofi liūdesys blėso ir dabar ji tiesiog paišaliojo kažką į sąsiuvinį.

*

Neprisijungęs Danas de Breinas

  • VI kursas
  • *
  • 60
  • Taškai: 40
Ats: Palatos
« Atsakymas #680 Prieš 7 mėnesius »
  Laimei, mandam Pomfri susiprato, kad jam reikia ramybės. Neatrodė, kad ji suprato, jog klastuolė ir buvo to kaltininkė, tačiau tai buvo gerai. Švilpis nenorėjo įskųsti jos. Taip, pyko ant merginos, tačiau buvo ne toks. Stengėsi būti draugiškas net ir savo priešams, todėl norėjo, kad jai baigtųsi gerai.
  Viską susiradusi madam Pomfri išvirė eliksyrą, kuris turėjo nuo to padėti ir davė Danui išgerti. Vos po kelių minučių visos žaizdos jau buvo užsitraukusios, todėl švilpis galėjo išeiti.
- Ačiū jums, - pasakė jis.
- Nėra už ką. Daugiau su draugais nebandykite šių kerų.
- Žinoma, - nors ir dabar ne mano kaltė. Dar pagalvojo jis, tačiau daugiau nieko nesakė. Buvo pernelyg dėkingas madan Pomfri, kad ši padėjo.
  Danas atsistojo ir jausdamasis daug geriau pradėjo eiti ligoninės sparno išėjimo link. Nusprendė traukti į Švilpynės bendrąjį kambarį arba biblioteką. Sugalvosiu pakeliui. Pagalvojo jis ir greitai išsinešdino iš ligoninės sparno.

*

Neprisijungęs Brita Hedwig

  • I kursas
  • *
  • 61
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Greičiau mirsiu nei išduosiu.
Ats: Palatos
« Atsakymas #681 Prieš 5 mėnesius »
 Ieškodama Orėjos Brita neužsuko tik į ligoninės sparną. Mergaitė vylėsi, kad ten jos neras. Nes ji jaustusi labai kalta dėl to Juk ji tavo draugė, Bri. Kodėl atėmei iš savęs paskutinį šansą? Dabar jos niekada nebepamatysi. Galvojo nuliūdusi grifiukė. Atbėgusi į ligoninę nuskubėjo prie slaugės.
- Ar čia nėra Orėjos Rimtgal?
Paklausė mergaitė. Slaugė tik mostelėjo ranka į vieną iš palatų. Brita suprato tai kaip teigiamą atsakymą. Ji nubėgo į palatą į kurią rogė slaugė. Ten gulėjo Orėja. Jos visas kūnas buvo subraižytas. Kadaise ilgi balti plaukai dabar buvo išvagoti kraujo dėmėmis. Prie jos lovos sedėjo tėvai ir brolis su sese.  Ponia Rimtgal liūdnai pasisveikino ir parodė į suniokotą kūną.
- Kas čia nutiko?
Paklausė raudonplaukė. Į ligoninę įėjo Britos sesė Arven. Jos veidas neslepė liūdesio. Pamačiusi Britą ji skubiai nusisuko ir patraukė prie kitos palatos. Ten gulėjo irgi suniokota klastuolė. Orėjos sesuo Eva pasivedė Britą į šoną. Ten pradėjo aiškinti, kas nutiko. Pasirodo, kad kai Brita nuliūdino Orėją, ji nubėgo į uždraustajį mišką. Ir ten sutiko tą klastuolę kuri irgi guli ligoninėje. Tada jos pradėjo pyktis dėl Britos, klastuolė sakė, kad Brita yra lamaiva ir kvailelė. O Orėja sakė, kad Brita yra labai gera draugė. Bet kartais labai susinervina, ir tada geriau pasisaugok. Tada klastuolė labai supyko ir panaudojo Sectumsempra kerus.
Tai išgirdusi Brita pasijuto kalta. Ir labai nuliūdusi nubego koridoriumi.
It changes nothing!