0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Augustas Ethanas Weston

  • II kursas
  • *
  • 16
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Palatos
« Atsakymas #570 Prieš 5 metus »
Augustas, kaip visada turėjo  susižeisti. Pargriuvo bėgdamas ežero pakrante. Iš pradžių galvojo, kad skausmas praeis, bet kur tau. Jis susierzinęs įvirto į ligoninę, kai priėjusi seselė berniuką apžiūrėjo ir vedė per palatas. Ji visą kelią bambėjo po nosimi, kad ligoninėje reikia elgtis gražiai ir netrankyti durų, mat ligoniams reikalinga ramybė. Pagaliau slaugė atvėrė duris į dar didesnę gausybę palatų ir paleido jį vieną susirasti tinkamos vietos. Augusto akis užkliudė vienoje lovoje gulinti iš išvaizdos panašaus amžiaus mergaitė su Grifų Gūžtos apsiaustu. Pirmakursis kiek sutriko, kai šviesiaplaukė jam pamojo.
- Ee... Labas, - nedrąsiai pasisveikino Ethanas, vildamasis, kad iš tikrųjų nieko nepasakė.
 Jis atsargiai nužirgliojo į gretimą palatą, sveika ranka laikydamas sužeistąją, apsiaustas buvo suplyšęs ir kruvinas. Tamsiaplaukis tyliai krestelėjo ant lovos krašto ir laukė seselės.
'-'

*

Neprisijungęs Kaya Yew

  • I kursas
  • *
  • 33
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Noriu valgyt
Ats: Palatos
« Atsakymas #571 Prieš 5 metus »
 -Sveikas,- drąsiai pasisveikino mergaitė, nes niekad nebijojo kalbėti,- kaip sekasi?
Kaya atsisėdo ant lovos krašto ir iš kuprinės išsitraukė draugės duotą knygą apie mineralus. Na va, pagaliau bus proga ją perskaityti. Mergaitė greit pervertė knygą. Niekada nemėgo skaityti, tiesiog nesugebėjo sukaupti dėmesio todėl padėjo knygą ir pažvelgė pro langą. Ten irgi nieko įdomaus. Vienintelė viltis išsklaidyti nuobodulį buvo tas berniukas.
 -Tai tu kaip matau iš švilpynės,- konstatavo ir taip akivaizdų faktą grifė,- tavo tėvai taip pat mokėsi švilpynėje?
Ji nežinojo ką sakyti, todėl to ir paklausė. Nemėgo tylos ir bet kokiu būdu norėjo ją išsklaidyti.
 - Turi brolių ar seserų? - vėl paklausė mergaitė pirmo dalyko atėjusio į galvą.

*

Neprisijungęs Augustas Ethanas Weston

  • II kursas
  • *
  • 16
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Palatos
« Atsakymas #572 Prieš 5 metus »
Berniukas kurį laiką tylėjo, bet tuomet nusprendė užkąsti ir iš gilios apsiausto kišenės išsitraukė visokio skonio pupelių, bei kelias šokoladines varles. Atsargiai išlupo iš popierėlio varlę ir greit įsimetė į burną.
- Sekasi neblogai, tačiau galėtų būti ir geriau, - pagaliau sukramtęs tarė, - o tau? Kas nutiko, kad lindi ligoninėje?
 Jis pasiėmė kitą šokoladinę roplę, jau norėjo išridenti ir suvalgyti, bet prisiminė esąs ne vienas.
- Nori varlės? - Paprastai paklausė Augustas, - Mano tėvai, tiesą sakant mama, mokėsi Klastūnyne. Tėtis Žiobaras. - Pridūrė ir atkišo šokolado mergaitei.
- O tavieji? - Greit pridūrė pirmakursis, - Seserų ar brolių neturiu, esu vienturtis.
 Už lango pradėjo lynoti, o palatose pasidarė tik šilčiau, tad švilpis nusimetė apsiaustą ir padėjo lovos gale.
- Ar turi gyvūnų?
  Į palatas atžygiavo seselė ir įvarvino kelis lašus bjauraus, žalio skysčio ant žaizdos.
'-'

*

Neprisijungęs Kaya Yew

  • I kursas
  • *
  • 33
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Noriu valgyt
Ats: Palatos
« Atsakymas #573 Prieš 5 metus »
 -Ai, nieko įpatingo,- mergaitė šyptelėjo,- pasidarė bloga, pradėjo svaigti galva ir viskas. Man dažnai taip būna.
 -Kada aš nenorėjau maisto,- nusijuokė pirmakursė ir priėmė varlę,- ačiū.
 - Mano tėvai žiobarai,- tarė Kaya,- tiksliau mama, tėtis dingęs be žinios...
 - Aš turiu dvynį brolį Maiklą ir sesę Mia.
Mergaitės mama viena augino tris vaikus. Du iš jų buvo sunkiai auklėjami ir nuo gimimo sirgo ADHD sindromu, taip pat Kaya'i nesenai buvo nustatyta ir dislekcija.             
 - Aha, turiu du,- grifiukė šyptelėjo,- belgų aviganio kalytę Kičę ir juodąją mambą, kuriai vardo nesugalvojom, todėl liko Mamba, nors yra patinėlis.
Kaya liūdnokai šyptelėjo prisiminusi savo kalytę ir gyvačiuką. Be galo ilgėjosi jų.
 - Iš kur tu atvykai?- po gan ilgos tylos galiausiai paklausė mergaitė.

*

Neprisijungęs Augustas Ethanas Weston

  • II kursas
  • *
  • 16
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Palatos
« Atsakymas #574 Prieš 5 metus »
- Taigi, kad, mano mama dingusi be žinios taip pat kaip ir tavo tėtis, - liūdnai nutęsė jis ir puolė kitos temos, mat šita nelabai norėjosi kalbėtis: - Mambą? Turiu omenyje, tikrą mambą? - Berniukas nusistebėjo, mat niekada nebuvo iš arti matęs mambos ir net nenorėjo pamatyti.
 Staiga pro langą pūstelėjo šaltas oras, Augustas nusuko galvą pažiūrėti kas nutiko, o pasirodo, tai buvo pirmakursio Uralinė pelėda Bingo. Ji snape laikė nedidelį voką.
- Tai mano pelėda, Bingo, - linksmai tarė švilpis. Jis paglostė pelėdžiukę ir ištraukė laišką. „Hogvartsas, Augustui Ethanui Weston”. Berniukas skubiai atplėšė voką ir ištraukė nedidelį pergamento lapelį. Apačioje dailiai pasvirusiu raštu buvo užrašyta „Tėtis”. Jis nusišypsojo ir puolė skaityti. „Tik norėjau išbandyti pelėdų sistemą. Kaip sekasi? P.S. tavo pelėda labai kandžiojasi” Augustas padėjo laišką ant stalelio ir atsisuko į Kayą.
- Tai laiškas nuo tėčio, - nerūpestingai tarė, - na, esu iš Londono, o tu?
'-'

*

Neprisijungęs Kaya Yew

  • I kursas
  • *
  • 33
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Noriu valgyt
Ats: Palatos
« Atsakymas #575 Prieš 5 metus »
 - Taip, tikrą juodąją mambą,- pirmakursė šyptelėjo,- mama jį parvežė iš ekspedicijos, jis buvo sužeistas ir visai mažiukas...
 - Aš taip pat turiu laplandinę pelėdą vardu Alfa ,- Kaya nusišypsojo,- bet taviškė gražesnė.
 - Geras... Mano mama nemoka naudotis pelėdų paštu... - mergaitė pažvelgė pro langą,- aš iš Montauk'o. Jūra, bangos, vėjas... Bet mes gan dažnai važinėdavom į Long Island'ą, ten aš lankiau internatą.
Mergaitė trumpam mintimis sugrįžo  į vaikystę saulė, smėlis...
 - Ten aš išmokau vairuoti... Esi kažkada ten buvęs?- susidomėjo grifiukė.
Kaya žinojo, kad kaip visada ji per daug kalba apie save, bet ji negalėjo to pakeisti.
 - Ką mėgsti veikti laisvalaikiu,- dar paklausė Kaya.
Mergaitė mėgo viską sužinoti apie žmogų.


*

Neprisijungęs Augustas Ethanas Weston

  • II kursas
  • *
  • 16
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Palatos
« Atsakymas #576 Prieš 5 metus »
- Na, manau tavoji irgi labai graži, - berniukas nusišypsojo ir pasiėmė visokio skonio pupelių, mintyse melsdamas, kad nepasitaikytų neskani. - Ne, niekada nesu ten buvęs. Ar smagu?
 Pelėda suplasnojo sparnais ir pakilo. Kelios sekundės ir jos nė kvapo.
- Laisvalaikiu, prieš Hogvartsą, aš lankiau paprastą mokyklą. Žinojau, kad yra tokia burtininkų mokykla, bet nesitikėjau ten patekti. Taigi, lankiau sporto būrelį. Nei ten, nei mokykloje draugų neturėjau, - liūdnai kalbėjo berniukas, - tikiuosi, kad bent čia susirasiu draugų. Na, o apie tave? Ką veikei prieš Hogvartsą?
 Jam buvo įdomu klausytis ką kalba grifiukė, bet pats nelabai mėgo šnekėti. Manė, kad Kaya'i nepatinka, kai jis visada tyli, todėl nusprendė ir pats kažko paklausti.
- Ar... Gerai sutari su sese ir broliu? - Klausiamai pažvelgė į naująją pažįstamą švilpis.
'-'

*

Neprisijungęs Kaya Yew

  • I kursas
  • *
  • 33
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Noriu valgyt
Ats: Palatos
« Atsakymas #577 Prieš 5 metus »
 - Montauk'e nuostabu! Mūsų namas stovėjo prie pat jūros Pro mano miegamojo langą galima buvo matyti šėlstančią, o kartais ramią, jūrą...- Kaya nutilo užsisvajojusi,- dėl Long Island'o... Na ką, didelis miestas, mašinų ūžesys... Nelabai. Ir man dar visada asocijuojasi su nelabai gerais prisiminimais iš sunkiai auklėjamų vaikų internato, kurį lankiau keturis metus.
Iš tiesų Kaya iš  internato neturėjo vien blogų prisiminimų. Atmintyje išliko ir vienas jos labai artimas draugas.
 - Kaip ir sakiau lankiau internatą ir šaudymo iš lanko būrelį. Labai patiko šaudyti. Buvau ten geriausia,- su pasididžiavimo gaidele balse pasakė pirmakursė.
 - Jo labai puikiai. Jie taip pat lanko hogvartsą. Mano sesuo iš švilpynės. Gal kartais pažysti tokią Mia Moon? Ji taip pat pirmakursė,- Kaya šyptelėjo.
 
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Kaya Yew »

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Palatos
« Atsakymas #578 Prieš 4 metus »
  Lėti tačiau garsūs širdies dūžiai drumstė aplink panikos priepuolio auką esančią ramybę. Jaunoji menininkė ir girdėjo, ir jautė. Adelė lėtai, atsargiai pramerkė akis. Dangaus mėlynė buvo išblėsus, dominavo tik pilkuma ir paraudimas, galvoje pasigirdo vėl vienas iš klasikos dievų kūrinių, širdis vėl nurimo. Trumpaplaukė kilstelėjo galvą, giliai įkvėpė. Drebančiomis rankomis suėmė savo kaklą, apčiupinėjo.
- Bet,- kimiu balsu prabilo.- Bet čia buvo,- kostelėjo. Prakaitas išpylęs varnę atšalo.- Čia vėl buvo tos rankos,- smulkiais delnais perbraukė sau per kaklą.
  Žvilgsniu sugaudė aplinką, kurioje atsidūrė. Kol kas buvo viena. Lyg ir. Paraudusiose akyse susikaupė ašaros. Adelės rankos nuslydo prie kojų. Skauda. Kodėl man taip viską skauda? Pažvelgė į lubas, kelis kartus sumirksėjo, kad neverktų. O tada užsimerkė. Kūną nukrėtė šaltis. Ginger nuklydo į savo pasaulėlį, ten, kur galėjo matyti kaip mama tokiais atvejais ja pasirūpindavo. Skausmas, skeliantis jos galvą pusiau, dar vis tebesilaikė, niekur nesiruošė trauktis. Nutirpo kojos, šįkart ši varnė nieko nebenuslėpė. Nei savo sutrikimo, nei praeities randų. Vis dar širdyje jautė kažką deginančio, lyg tai būtų tūkstančiai adatėlių, kurios stengtųsi susprogdinti blondinės gyvybę palaikantį aparačiuką.
Sunkiai pasikėlusi, atsiduso. Nejautė gėdos dėl to, kas ką tik įvyko. Nejautė nieko, tik skausmą, fizinį skausmą, raižantį jos kiekvieną kūno dalelę. Psichologinis skausmas jau buvo ją pribaigęs. Kaip kadaise buvo negailestingai pribaigtas jos brolis, deja, Adelė buvo stipresnė. Žinoma, ne dabar, o apskritai. Dabar ji jautėsi kaip paprastas mėsos gabalas, šonkaulių mėsa, bet be pačių kaulų. Viskas viduje subliuškę, viskas supuvę. Ir mergina tylėjo. Tylėjo kaip visad. Tylėjo kaip žemė po lietaus tyliai leisdama atgyti žolei. Tylėjo lyg skęstu, jei prabils - greičiau mirs.
Sudrebėjo dar kartelį. Liko įsmeigusi tuščia žvilgsnį į kojas. Visai kaip tą vakarą, kai sėdėjo ant pievos šalia namų, kai žiūrėjo į nudegimus ant tos kojos, kai duso dūmais. Akyse sušmėžavo ir vaizdas Londone, atokiajame skersgatvyje, kai stiprios rankos suėmė merginos kaklą. Stipriai užsimerkusi papurtė galvą. Dink. Prašau dink. Meldžiu. Išnyk. Tylus niūniavimas pasigirdo palatoje. Tai buvo žemaūgė, ji ir vėl girdėjo Bethoveno mėnesieną.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Neprisijungęs Kajus Arno Wintersas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 407
  • Padlmiro jungtinė komanda, puolėjas.
Ats: Palatos
« Atsakymas #579 Prieš 4 metus »
Sustojo prie įėjimo į palatas. Liūdesio pritvinkusios juodos akys stebėjo gulinčią varnę, kuri tyliai niūnavo. Nenutuokė kokia tai melodija, bet jam tai nerūpėjo.
Kažkur trynėsi Pomfri, tačiau palatose jos nebuvo.
Kajus nedrąsiai žengtelėjo į šviesią patalpą. Švilpis, pabėgęs iš transfigūracijos pamokos, prisiartino prie draugės.
-Adele? - prisėdo ant lovos krašto. Balsas truputuką virptelėjo,- Adele, kaip tu? Kaip jautiesi?
Šešiolikmetis, Londone besimalantis dėl kovų su žiobarais, dabar jautėsi nė per kojos mažylio ilgį drąsus ar tvirtas. Jis vėl buvo tas pats mažylis (ne)padūkęs švilpukas, kuris nė nepagalvotų apie tai, kokių draugų/vaikinų/vyrų nori dauguma merginų: fiziškai ir psicholigiškai stiprių, išvaizdžių, kurių glėbyje galėtų išsilydyti kaip sviestas ant gerai įkaitusios keptuvės.
Jis vėl buvo tas pats, kuris dreba ir niršta dėl kovų, bet nedrįsta žengti žingsnio puolimui ar gynybai. Jis vėl bijo. Bijo būti paliktas ir sudaužytas, dėl to, kad nukentėjo žmogus, kuris jam rūpi.
Viduje kilo tokia sumaištis, kad net pats velnias nusisuktų kojas.
-Adele?
Ji buvo jo draugė, o jis tiesiog sustingęs stypsojo. Nieko nedarė, kol Džeimsas ir Mela su Pomfri atliko visą darbą.
Aš nesu toks kaip Igoris,- liūdesys sugniaužė širdį,- Ką aš tada darysiu, jei kažkas nutiks Wrenai? Irgi stypsosiu vietoje?
Wrena...Wrena, Wrena, Wrena...kad tu čia būtum...

Jis toks vienas.
Adelė čia, guli ligoninės sparne, Wrenos nematė, o Ro ir Gaja kažkur prašapusios.
Jis toks vienas.
-Adele? - tyliau pakartojo,- Ar tau reikia kokios nors pagalbos? Kas tau nutiko? Kalbėk, prašau, jei tik gali.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Palatos
« Atsakymas #580 Prieš 4 metus »
  Taip ir būna, kai niekas nežino, kas tau nutiko, kodėl taip pasielgei. Tik kartoja vardą ir klausinėja. Bijo. Nesupranta.
  Šviesiaplaukė susirangė lyg katė ir nusisuko. Smulkios, vos matomos ašaros nusirito jos skruostu. Smulkia ranka jas nusibraukė. Tokia maža būtybė tokiame dideliame pasaulyje. Ir beveik viena. Nesuprasta ir palikta. Su savomis problemomis, kurias netyčiom užkrauna kitiems. Priverčianti kitus nerimauti. Bet vis tiek besijaučianti viena. Visai kaip tada, kai širdį slėgė vienatvės skausmas, neapleidęs iki šiol, ko Adelė nežinojo iki šiandienos.
- Nekartok mano vardo,-sumurmėjo. Adelė. Ir koks jis... Šlykštus? O turėtų reikšti, jog aš kilnaus būdo. Nebesijaučiu tokia.- Nesijaučiu savimi, Kajau. Man reikia mamos, man reikia tėčio. Jie žinojo, ką tokiais atvejais daryti, o dabar... Patys patupdė į šitą mėšlą,- pilni neapykantos žodžiai išėjo iš merginos lūpų.
  Blondinukė atsilenkė, atsisuko į vaikiną. Rankomis dar kartą persibraukė per veidą. Ašaros, kurias laikė nuo praeitų mokslo metų pabaigos, išvydo dienos šviesą. Tai nebuvo kelios, tai nebuvo upeliukas, tai buvo vandenynas. Visas suknistas vandenynas. Ir ji negalėjo susivaldyti. Skausmas, nudiegiantis ties kiekvienu širdies dūžiu, privertė varnę susiriesti.
- Kad tave kur velniai, rodos, tuoj sprogsiu,- stipriai užmerkė akis.- Tai buvo tik eilinė panikos ataka,- lyg niekur nieko tarė. Melavo pati sau. Nebuvo eilinė. Tokio smūgio dar niekada neturėjo.
  Skausmas buvo deginantis, visai kaip ugnis, palietusi mažikės koją. Ir ji niekada nesijautė dar labiau subjaurota. Dar labiau sutepta ir sumušta psichologiškai. Per daug skaudžiai. Visaip kaip Dubline. Toks suknistas jausmas. Toks varginantis. Atsidususi pažvelgė Kajui į akis.
- Kodėl tu čia?
  Tai nebuvo klausimas, kuris sakė 'išeik, nenoriu tavęs matyti' ar 'turėtum sėdėt pamokoje, parazite'. Adelės balse buvo girdėti nuostabos nuotrupos. Ko jau ko, bet nesitikėjo, kad kažkas teiksis pas ją užeiti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Adelė Ginger »
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Neprisijungęs Kajus Arno Wintersas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 407
  • Padlmiro jungtinė komanda, puolėjas.
Ats: Palatos
« Atsakymas #581 Prieš 4 metus »
Kajus sukando dantis ir  nieko nepasakė, nes neturėjo kaip paguosti. Adelė pyko, o jis nė nežinojo kaip ką daryti. Bijojo jos pyktį tik dar labiau pakurstyti.
Adelė kentėjo, tą puikiai matė; širdį pervėrė dieglys - Kajus suprato,  kaip viską pakeistų Adelei globa. Jog jis turi globėją, turi nors netikrą šeimą, o ji - ničnieko. Globa jį pakeitė. Adelę? Turėtų pakeisti.
Wintersas pažvelgė į varnanagės išverktą veidą. Širdis suplakė stipriau ir greičiau. Ji kenčia, o aš nieko nedarau.
-Atleisk, bet...-įkvėpė oro,-Kodėl...tau...jų....nesusiradus?
Švilpis stipriai suspaudė lūpas. Laukti pykčio tirados? Galima.
-Nesiginčysiu,- sumurmėjo, nors ir norėjo sudvejoti ar tai buvo eilinė panikos ataka, tačiau priminė sau, jog su ja nebuvo ir nebūna dvidešimt keturias valandas per septynes dienas per savaitę.
Kajus sunkiai atsiduso.
-Mes draugai, ar ne? - liūdnai vyptelėjo. Nelaimėje tikrą draugą pažinsi.- Tikiuosi, kai grįšiu ar grįšim abudu, profesorius Džeimsas man neduos arešto, jog palikau pamoką,- tyliai pridūrė,- nors ir žadėjau grįžti.
Vėl tyla.
-Kiek tave laiko laikys ligoninės sparne?- pakeitė temą, nors pakeitimas buvo nežymus - vis vien bemaž apie tą patį - Adelę.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Palatos
« Atsakymas #582 Prieš 4 metus »
  Adelė netvirtai pakėlė akis nuo kojų prie Kajaus. Lyg ir suprato, kad nenorėjo jos pykdyti, bet kita dalis dabar kaltino visus aplinkui, viską, kas egzistuoja. Varnės lūpas paliko juokas. Jis nebuvo linksmas ar nuoširdus. Tik pilnas skausmo.
- Vau,- sumurmėjo.- Kaip lengva tau tai sakyti,- susiraukė.- Tikriausiai,- pridūrė. Iš tikro nežinojo ar jis šiaip leptelėjo, ar vos tai išspaudė bijodamas blondinės pykčio protrūkio,- Esu per silpna ir visada pasiduodu emocijoms. Kas manęs tokios norėtų? Dėl to tėvai mane ir paliko,- papurtė galvą. Tikrai nerastų, kas ją priimtų. Gali jau dabar išieškoti visą pasaulį. Nebent Melisa Keyes. Bet tai pačiai reikėtų priežiūros su tokiu priplaukusiu požiūriu į viską.
  Šviesiaplaukė lengvai šyptelėjo. Pritarė rudaplaukio sprendimui, su ja ginčytis būtų beviltiška.
  Ir vėl nudiegė širdį. Šįkart dėl klausimo. Juk niekada nesuprasdavo tų draugų reikšmės. Visai kaip prefektų vonioje, Adelė susimąstė. Kai man buvo blogai nieko nepadėjo, o dabar tikisi išlikti draugais? Vau, stebina. Pala, juk tai aš užsispyrus ožka atsisakiau jo pagalbos. Niekas nežinojo ką vėliau daryti.
- Draugai, Kajau, žinoma, draugai,- lengvai šyptelėjo.
  Dabar pagalvojus, jam net nereikėjo to klausti, ši vis tiek būtų atsakiusi teigiamai. Ko jau ko, bet kai šis vaikinas matė ją visokią, sunku būtų atsakyti ‘ne’ ir atsisakyti draugystės su juo. Sekundėlei Adelės veidas nušvito.
- Manau, grįšim abu,- linktelėjo.- O kiek laikys? Nežinau. Tiesą pasakius, galim eiti ir dabar, su skausmu susitvarkysiu vėliau,- gūžtelėjo pečiais lyg niekur nieko, nors vidų tiesiog raižė peiliais.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Neprisijungęs Kajus Arno Wintersas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 407
  • Padlmiro jungtinė komanda, puolėjas.
Ats: Palatos
« Atsakymas #583 Prieš 4 metus »
Kajus liūdnai papurtė galvą.
-Ne, nelengva. Patys mano tėvai mane paliko mažą,- pasakė, nė neprisimindamas ar tai jau sakė varnanagei, bet šiuo metu jam tai neberūpėjo.
Tamios akys apžvelgė ligoninės sparną. Nenorėjo sutikti su Adelės išsakytais žodžiais apie ją pačią.
Jis nemėgo vienos savybės: kai žmonės patys save nuvertina, na, kas jau kas - jis šią savybę irgi turėjo, profesoriaus Greywindo dėka, šiam dar nepardėjus dėstyti transfigūracijos. Prieš akis iškilo Ūdrų Žabangų senoji kvidičo aikštė ir žodžiai, jog jis nėra vertas, nėra lygus kaip jo paties globėjas.
Šį psichologinį rėžį širdyje dar skaudėjo, tačiau Kajus išliko užsispyręs - jis išmoks tų kerų, bet kokia kaina ir taps lygus savo globėjui.
Tačiau ar galėtų tokį užsispyrimą ir tikėjimą duoti Adelei dėl jos padėties šeimos dalyke?
-Adele, nenusišnekėk. Galima tapti stipria, tai įmanoma,- švelniai nusišypsojo Kajus,- todėl nebandyk toliau sakyti ar galvoti, jog esi silpna, o dėl emocijų....nematau problemos tame. Va, kai žmogus yra beširdis ir neemocingas, tada yra problemų, bet kai jis yra emocingas,- papurtė galvą,- Adele, ši savybė yra gerai. Jei tavo tėvams tai nepatiko, jiems su savimis yra problemų, o ne su tavo savybėmis.
Kajus atsisuko į Ginger. Ir nusišypsojo.
-Nereiškia, kad visi žmonės yra kaip tavo tėvai, todėl guldau galvą, jog būtinai atsiras kažkas, kas norės tave pasiimti į šeimą,- jis buvo beviltiškas optimistas.
Igoris? Gal, ne, ne, ne, jis labai užsiėmęs, o ir savo santykiuose su Emi skęsta.   Kajus mažai detaliai žinojo apie Igorio ir Emilijanos santykius - daug nesigilino, jam užteko žinoti, jog jie kartais pasipykdavo, o ir klausinėti nebūdavo jauku vien dėl fakto, jog jie buvo antgamtikai. Mela? Pf, jai mintyse apie tai nebūtų kilę.
Nors ir neradęs tarp saviškių pretedentų į Adelės globą, Kajus nenuliūdo - pasaulis didelis ir platus, nors ir kaip tai vaikiškai nuskambėtų.
Kajus lengviau atsiduso ir šyptelėjo. Linktelėjo.
-Gerai,- bet tada šiek tiek nustebo ir paniuro dėl tolimesnio Ginger atsakymo,- Ne, skausmu susitvarkysi dabar. Nenoriu matyti tavęs, skausmo plėšomos, pamokoje! Čia turi būti kokių nors nuskausminamųjų,- sumurmėjo, pakildamas. Jam patiko mintis, jog Adelė su juo kartu grįš į transfigūracijos praktiką.
Ieškoti ilgokai teko: prakuitęs pro spinteles ir nukliūtinęs į kitas ligoninės sparno patalpas, jis sunkiai ieškojo Adelei reikiamų vaistų. Acio kerų nenaudojo, tiesiog nenorėjo sukelti triukšmo (triukšmas prikviestų Pomfri ir ji greitai supakuotų Adelę į lovą) ir kažko nesudaužyti.
-Pagaliau radau!- tyliai apsidžiaugė šeštakursis, rankoje laikydamas butelaitį su eliksyru, kuris slopino skausmą, vienu žodžiu, veikė kaip žiobarų nuskausnaminieji,- Štai čia yra etiketė,- Kajus pasijuto kaip hileris, bet tuo pat metu taip, lyg bet kurią akimirką palatose galėtų atsirasti Igoris ir smagiai užvošti per jo makufelį dėl šio poelgio.
Tada rimtai pažvelgė į draugę varnę.
-Jei kas nors blogai, pasakyk man ar profesoriams ar vadovei, gerai? Nenoriu, kad kentėtum toliau.- ir padavė butelaitį,- O dabar jau galim eiti į transfigūraciją,- šiek tiek linksmiau pridūrė ir palaukęs Ginger, išėjo iš ligoninės sparno.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Palatos
« Atsakymas #584 Prieš 4 metus »
  Adelės veide dominavo lengva šypsena. Spindinčiom akim stebėjo vaikiną. Jo optimizmas ją žavėjo. Sekundėmis Kajus pasirodydavo kaip visiškas naivuolis, o kartais tiesiog mielas padarėlis.
  Šviesiaplaukei tai buvo pirmas kartas. Ji pirmą kartą apie save pasakė kažką neigiamo, juk buvo baisi savimyla, visada savyje matė tik pliusus, bet įvykus kelioms tragedijoms kartais ir susimąstydavo apie save. Gal kažkas joje negerai? Jos charakteris? Galbūt ji per daug hiperbolizuoja savo teigiamas savybes ir užgožia neigiamas, jų nebepastebi?
- Ačiū,- paprasčiausiai ištarė. Bent kažkas nusprendžia palaikyti ją.
  Mėlynakė visad norėjo išsiaiškinti priežastis. Kodėl ją metė tėvai? Pats aukščiausias nežino kas jiems susišvietė, todėl Adelė pradėjo ieškoti tų neigiamų savybių savyje ir laikyti tai priežastimi. Arba jos tėvai buvo gerokai pavažiavę ir nematė šito tobulo Dievo kūrinio jos akimis.
- Pasistengsiu,- nuoširdžiai nusišypsojo, tačiau nenorėjo apkrauti tiek Kajaus, tiek kitų, todėl nusprendė, kad pakentės. Nors kiti švilpio žodžiai jos mintis pakeitė. Nenori, kad kentėčiau.- Gerai, eime.
  Kajui belaukiant lėtai išsiropštė iš lovos, pasitraukė sijoną žemyn ir pasitaisė megztinį. Prieš išeidama žvilgtelėjo į palatą. Šmėstelėjo vaizdas, kai dar buvo kvailai įsimylėjusi švilpį, ne Kajų, o Keitą. Papurtė galvą. Ne šiandien. Ir paliko ligoninės sparną.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.