0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: Palatos
« Atsakymas #495 Prieš 6 metus »
Pamačiusi padažnėjusį Elenos kvėpavimą, Bethany pati ėmė kvėpuoti greičiau. Ji nervinosi, nors ir stengėsi neparodyti. Jos pirštai lėtai judėjo per lovą, kol viena ranka pasiekė Grifės ranką. Ji ją suėmė ir laikė. Nežinojo kodėl ar kam. Tejautė, jog tai galėtų kažkaip veikti.
- Žinai, nesvarbu, - nuvijo visas mintis, norą išsipasakoti bei liūdesio ir nevilties audrą, - nors mes ir nebendravome labai artimai, vis tiek esi tas žmogus, kuriuo pasitikiu labiausiai iš čia sutiktų.
Akimirkai varniukė nutilo. Jai užspaudė gerklę didelis įkvėpto oro grukšnis. Mergaičiukė pasistengė jį nustumti giliau, o tokiu būdu jai ėmė skaudėti krūtinės sritį. Tačiau Bethany tai ignoravo. Ašaros dingo iš akių, nors aplink vyravo nejauki tyla, mergaičiukė toliau sėdėjo ant taburetės bei laikė jos ranką.
- Neseniai Varno Nagas rengė savo koledžo rinkimus, - nusprendėme papasakoti ką nors gražaus, - galbūt buvai girdėjusi, - balsas stengėsi išlikti stabilus bei švelnus, - salėje po koledžo bokštu vyko pokylis, kaukių balius. Buvau jame. Iš tiesų, viskas atrodė gražu, tačiau man visos tos kaukės atrodė pernelyg netikros. Gražiau matyti žmogaus veidą bei žinoti su kuo kalbiesi, o ne kaskart klausti vardo, - nusišypsojo, tačiau žinojo, kad ji jos šypsenos nepamatys, - ir Varno Nago rinkimuose, buvau išrinkta kaip gudriausia ir sumaniausia Varna. Negalėjau patikėti tuo. Lyg šiol turiu ant spintelės tą statulėlę su savo vardu ir netikiu.
Ji vis dar šypsosi, bet dabar varniukės akys žvelgė tiesiai į ją. Tiesiai į Eleną.

*

Neprisijungęs Elena Lovegood

  • VII kursas
  • *
  • 240
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • They say Hogwarts, we say Home
Ats: Palatos
« Atsakymas #496 Prieš 6 metus »
 Grifė klausėsi Bethany. Laukė, kad tik pradėtų ji kalbėt. Staiga LoveGood pajautė kaip ji ją paima už rankos. Per Elenos kūną lyg perėjo tokia elektra, kuri ketvirtakursės širdį privertė plakti vis greičiau. ,,Kalbėk, Bethany, netylėk.” Nors Elena nejautė nei vienos savo kūno vietos, tas prisilietimas lyg privertė kažką pajusti. Staiga mergina prakalbo. Jos balsas buvo linksmesnis. Grifė džiaugėsi, kad Bethany neverkia. LoveGood niekada nepatiko girdėti arba matyti kaip verkia žmogus.
 Netrukus ji pradėjo pasakoti apie jos koledžo rinkimus. Grifė tikrai apie juos buvo girdėjusi. Bet kad mergina laimėjo gudriausios ir sumaniausios varnos statulėlę nežinojo. Ketvirtakursė džiaugėsi dėl Bethany, bet negalėjo to jai pasakyti. Kad ir kaip stengėsi...

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: Palatos
« Atsakymas #497 Prieš 6 metus »
Ji sėdėjo. Sėdėjo ant tos senos, beveik klibančios taburetės ir laikė draugės ranką. Nežinojo, ar ji tai jautė, bet vylėsi, kad Elena bent jau girdi ją.
- Pamenu, kaip pirmą kartą susitikome, - žiūrėjo į ranką, kurią laikė, - testralius, kuriuos man parodei. Tą olą, pilną nuostabių vijoklių. Net mačiau tavąjį gynėją, - šie prisiminimai Bethany buvo brangūs, - na, tai buvo ir pirmasis mano kartas kuomet laužiau taisykles, - ties žodžiu taisyklės, jos balsas suvirpėjo, - ir taip pat mane pagavo. Tiksliau mus. Iš tiesų, pasisekė, kad neskyrė arešto. Ir... Aš vis dar turiu vieną tavo žvakę.
Mergaičiukei buvo sunku. Sunku sėdėti ramiai, žinoti, jog padaryti nieko negali.
- Pamenu, kaip su Eleizija sėdėjome instrumentų salėje. Ten pat, kur iškviečiau pirmąjį savo gynėją. Turbūt nei viena iš judviejų nesupratot, tačiau tuo metu buvau visiškai be nuotaikos. Išties, psichai ją praskaidrino, - net nepajuto švelnesnio savo balso ir tik kartą nusijuokė, besitvartydama.

*

Neprisijungęs Kyra Lilly Laurence

  • II kursas
  • *
  • 43
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • I write, because nobody listen.
Ats: Palatos
« Atsakymas #498 Prieš 6 metus »
 Grifė viską jautė, viską girdėjo. Elenai jau atsibodo. Atsibodo gulėti ir nieko nedaryti. Ji norėjo judėti, kalbėti, matyti. Bet viskas ką galėjo daryti, tai tik jausti ir girdėti.
,,Niekada nepamiršiu mūsų pirmojo susitikimo, Bethany. Man jis reiškia tikrai daug.” Kad ir kaip norėjo nusišypsoti Varnei, LoveGoo negalėjo to padaryti. Ketvirtakursė prisiminė viską, ką buvo patyrusi su Bethany. Pilkaplaukė girdėjo kaip merginos balsas suvirpa.
,,Bethany, aš viską pamenu. Niekada to nepamiršiu. Man šie prisiminimai per daug brangūs, jog galėčiau juos pamiršti.” Prisiminus instrumentų salę, Eleizija, psichus ir Bethany pirmą kartą iškviestą gynėją, Elena sukaupusi visas savo jėgas bandė pajudinti lūpų kampučius. Pagaliau! Pagaliau jai pavyko pajudinti bent vieną kūno vietą! Nors jos lūpų kampučiai vos, vos pakilo, Grifė tikėjosi jog Bethany tai reikš išties daug.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Kyra Lilly Laurence »

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: Palatos
« Atsakymas #499 Prieš 6 metus »
Bethany nežinojo ko išvis čia troško. Visas palatos oras veikė mergaičiukę, priversdamas ją nerimauti. Nerimauti neaišku dėl ko.
Trumpai pasklidęs švelnus juokas nutilo taip staigiai, kaip ir prasidėjęs. Tyla sugrįžo. Varniukė pasimuistė ant taburetės, norėdama atrasti ne tokią kietą vietą, sėdėti patogiau. Bent kažkiek. Taburetė, kuri ir taip atrodė ne itin nauja, sugirgždėjo. Išleido tą senoms kėdėms priklausantį garsą. Keturios jos kojos nebuvo tvirtos, dvi iš jų jau vos laikėsi išklerusios, privertusios sėdimąją dalį ne tik sugirgždėti, bet ir susvyruoti.
- Sėdžiu šalia tavęs ant klibančios taburetės, kuri turbūt arba labai sena, arba ją kažkas trenkė į sieną.  Laikau tavo ranką, - nežinojo ką sakyti, - ir kalbu ekspromtu. Nes nežinau ką pasakyti.
Iš savo idiotiškumo, Bethany nuleido galvą sau ant rankų. Galbūt taip būtų sėdėjusi ir ilgiau, tačiau kažką pajuto. Pajuto, kad turi pasižiūrėti į draugę.
- Tu šypsaisi, - pati nusišypsojo, nors Elena negalėjo to matyti, - tai labai didelis pasiekimas.
Nors draugės lūpų kampučiai buvo tik vos vos pakelti, tai varniukei jau ėmė teikti vilties, jog jos draugė, kurios taip pasiilgo, greitu metu pabus.

*

Neprisijungęs Elena Lovegood

  • VII kursas
  • *
  • 240
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • They say Hogwarts, we say Home
Ats: Palatos
« Atsakymas #500 Prieš 6 metus »
 Elena pagaliau bent kažką padarė. Grifė tuom džiaugėsi. Labai. Bet kaip išgirdo jog Bethany pasakė jog tai labai didelis pasiekimas, LoveGood dar labiau apsidžiaugė. Pilkaplaukė pajautė kaip šypsena jau dingsta, nes jau dingsta ir jėgos. Tam, kad išspraustų vos vos matomą šypseną, ketvirtakursei prireikė labai daug jėgų. ,,Patikėk Bethany, aš viską jaučiu ir girdžiu.” Girgždančių kėdžių garsai LoveGood niekada nepatiko. Bet vis geriau kažką girdėti, negu tyloj gulėt. ,,Bethany, patarčiau tau eiti pas savo draugus, kurie neguli komoj kaip aš. Nemanau kad tau įdomu čia sėdėti, laikyti mane už rankos ir laukti kol aš pagaliau pabusiu.” Elenai ištiesų nelabai patiko jog ji neleidžia laiko su savo draugais, o sėdi čia ir žiūri į Grifę kuri negali nei judėti, nei kalbėti.

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: Palatos
« Atsakymas #501 Prieš 6 metus »
Net ir menkutis Elenos šypsnis pakėlė Bethany iš liūdnumo gelmių bei privertė nusimesti keistoką slogumo šydą. Ji lėtai paleido draugės ranką, visiskai to nenorėdama. Mergaičiukė dar norėjo sėdėti, žiūrėti į savo pirmąją draugę šioje pilyje. Tačiau spaudė bėgantis laikas, galvoje jau spėjo atsirasti visas sąrašas nepadarytų darbų.
- Atleisk man, - pakilo nuo taburetės, o tiksliau, atsistodama ją užkliudė bei nuvertė, - turiu visą kalną nepadarytą namų darbų. Dar šiandien ruošiausi bent kažkiek perskaityti vienos senos knygos. Mąstau apie galimybę auginti vieną tokį augaliuką savo miegamajame, - pakėlė taburetę ir pastatė ją kiek toliau, - bet paskui, jei dar turėsiu laiko, grįšiu. Pažadu. O dabar turiu lėkti.
Taip baigusi keistoką susitikimą ir dar trumpai pastovėjusi vietoje, žiūrėdama į Eleną, Bethany prisivertė pajudėti iš palatų. Ji žingsniavo per visą ligoninės sparną, bandydama kuo mažiau žiūrėti į šalis. Jos bateliai negarsiai dungsėjo į grindinį, tačiau tai buvo vienas labiausiai pažįstamų garsų varniukei. Viskas baigėsi. Ji išėjo iš šios pilies dalies. Bethany atsidūrė koridoriuje. Kvėpavimas vis dar buvo padažnėjęs. Pati nesuvokė, tačiau itin daug mąstė apie Eleną.
- Geriau bandysiu užauginti tą augalą ant spintelės, - sumurmėjo pati sau toldama nuo palatų ir pačio ligoninės sparno.

*

Neprisijungęs Kristoferis Robertas Remarkas

  • ***
  • 149
  • Lytis: Vyras
  • daddy's home
Ats: Palatos
« Atsakymas #502 Prieš 6 metus »
 Vaikinas jau gan ilgai vis norėjo aplankyti Eleną, jam buvo įdomu, kaip ji, kaip jos sveikata, bet po jų paskutinio susitikimo, Kristoferis jautė kažkokią kaltę, todėl vis klastuolis turėjo visokias "atmazkes", kad tik neaplankyti grifę.
 Bet tik ne šiandien. Šiandien jis turėjo jau labai daug laisvo laiko ir čia visokius išsisukinėjimus tikrai nesugalvot. Nagi, tu privalai ten nueiti. Tokias mintis turėjo viena Kristoferio pusė. Tai gal vėliau... O vat čia jau kita Kristoferio pusė. Lyg ant vieno pečio sėdi angeliukas, o ant kito velnias kurie lyg pataria ką daryti. Tai šita vaikinui situaciją buvo labai panaši.
 Na, bet šita diena vis gi buvo tokia, kur Kristoferis ėjo link palatų kur guli Elena. Viena mintis buvo vaikinui keista, kad kodėl ji guli būtent Hogvartso ligoninės sparne, o ne kokioje nors Londono ligoninėje kur tinkamos aplinkybės tiems žmonėms kurie yra komos būsenoje. Bet yra kaip yra. Gal netgi klastuoliui taip patogiau aplankyti ją, kur ji yra šalia.
 Atėjus į tas palatas, vaikinas iškarto galėjo pastebėt kur guli Elena. Vaikinas tik prarijo seiles, sugniaužė kumštį ir prisiartino prie jos. Elena atrodė tada ne kaip. Tokia visa "išdžiuvus". Tikiuosi čia ne mano kaltė...
 Kaip ne keista, bet tada Kristoferis rimtai gailėjosi ir kaltino save. Kas buvo visiška retenybe. Dažniausiai vaikinas yra pasikėlęs, nedraugiškas su visais ir niekada niekam neleidžia sau nusileisti iki žemo lygio. Bet čia, jis be visokių prieštaravimu nusileido. Tai tikrai nebuvo kokia nors meilė, tai buvo kažkas kito, lyg Robertui Elena pasidarė labai brangi draugė ar netgi kaip sesė. Gal todėl Robis ir negalėjo susitikinėt su Elę? Nes vaikinas jaučia jausmus jai kaip kokiai sesei? Turbūt tai ir buvo ta Kristoferio problema.
 Vaikinas priėjęs prie Elenos, švelniai ir lengvai su savo ranka 'perbraukė' pro Elenos skruostą bei pats Krisas kiek nuliūdo.
- Tu nežinai, ant kiek stipriai apgailestauju dėl tavo įvykio... - Aprimusiu ir su tokiu gailestingu balsu ištarė. Vaikinas niekada neleistu, kad kažkas tada jį tokį matytu, tokį kuris lengvai įsižeistu, tokį 'trapų' ir jautrų. Bet turbūt tas atsitikimas kiek pakeitė jį.....

*

Neprisijungęs Elena Lovegood

  • VII kursas
  • *
  • 240
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • They say Hogwarts, we say Home
Ats: Palatos
« Atsakymas #503 Prieš 6 metus »
 Praėjo savaitė po Bethany apsilankymo. Visą savaitę Grifė negirdėjo jokio balso. Nejautė jokių prisilietimų. Nieko. Vieninteliai garsai kuriuos Elena girdėjo, tai tik pereinantys žmonės ir visoks šurmulys. Piklaplaukei ištiesų nusibodo čia gulėti. O dar kaip negali nei judėti, nei matyti tai išvis. Raudonakė jau buvo praradusi viltį jog šiandien kažkas pas ją ateis. Tačiau prasivėrusios ligoninės sparno durys visas tokias mintis išvaikė lauk. ,,Pagaliau po savaitės kažkas atėjo.” Pasigirdo lengvi žingsniai kurie vis artėjo prie Elenos. Galiausiai žmogus sustojo. Elena tikrai norėjo žinoti kas čia, bet kaip visada jai pritrūko jėgų atsimerkti. Staiga šalta ranka perbraukė per raudonakės skruostą. Ketvirtakursės širdis pradėjo smarkiai plakti, nes pagaliau ji kažką pajautė. Ištiesų tokie veiksmai Elenai reiškė daug ką. Jeigu ji galėjo jausti, bent žinojo kad yra nemirus. Netrukus žmogus prakalbo. Pasigirdo metamorfmagei iki kaulų pažįstamas balsas. ,,Labas ir tau, Kristoferi. Negi mano įvykis privertė tave kalbėti gailestingu balsu? Keista labai.” Gulėjusios Grifės kvepavimas padažnėjo. Atrodė, kad Kristoferio apsilankymas Elenai suteikė daugiau jėgų, bet jų vistiek nepakako. Pilkaplaukei vistiek buvo sunku kažką padaryti.

*

Neprisijungęs Kristoferis Robertas Remarkas

  • ***
  • 149
  • Lytis: Vyras
  • daddy's home
Ats: Palatos
« Atsakymas #504 Prieš 6 metus »
Kristoferis nežinojo ką dar sakyti ar daryti. Kaip pamena iš visokiausių filmų, reikia tik kalbėti. Bet to Robertas tada nelabai ir mokėjo. Jis nežinojo ką sakyt ir daryt. Lyg tada visa jo fantazija 'išėmė'. Gal man tai tada ir pasakyti?...
- Žinai.. Aš netgi neturiu žodžių, kad ką ir pasakyti. Aš apgailestauju, kad taip atsitiko. Nors žinai, savus žodžius tikrai neatsiimsiu atgal, kad ir kokia dabar realybė yra... - Galima buvo išgirsti, kad Kristoferis yra gal netgi ir nepatenkintas ir tuo metu jaučia gailestį. Lyg jausmai būtu permaišyti. Aš negaliu čia ilgai pasilikti. Vaikinas su visom abejonėm tiesiog negalėjo būti toje vietoje. Lyg jam pačiam darytus bloga ir lyg pats tuoj bus kažkokioje komos būsenoje... Negaliu daugiau... Dar kartą sau pakartojo tuos žodžius ir atsistojo iš lovos.
- Aš.. Nežinau net ką dar pasakyt, dėl to manau, geriau man išeidinėt.. - Kiek atsiduso ir dar kartą liūdnai pažiūrėjo į Eleną.
- Na, ate. - Atsisveikino ir jau norėjo išeidinėt iš šitos ligoninės sparno kas nelabai jam čia patiko,  bet jam pasirodė kažkas keisto, lyg Elena pajudėjo ar lyg prakalbėjo. Gal Kristoferiui tik vaidenasi? Bet tada jis tikrai atsisuko ir.....

*

Neprisijungęs Elena Lovegood

  • VII kursas
  • *
  • 240
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • They say Hogwarts, we say Home
Ats: Palatos
« Atsakymas #505 Prieš 6 metus »
 Grifė gulėjo. Elena jautė prie savęs stovintį arba sėdintį Kristoferį. Šis kurį laiką tylėjo ir visiškai nieko nesakė. Jo buvimas šalia pilkaplaukei suteikdavo vis daugiau ir daugiau jėgų. Elena tai jautė nes vos vos pajudino savo pirštus. Ištiesų tai net nesimatė, bet Grifė jautė jog ji kažką judina.
,,Krisai, žodžių nereikia. Užtenka tik prisilietimo kuris man suteiks daugiau jėgų atsimerkti arba kažką pajudinti." Staiga Elena suprato, jog jai trūksta labai mažai norint atsimerkti. Akių vokai jau neatrodė tokie ir sunkūs. Pajudinti bent vieną kūno vietą darėsi vis lengviau. Tik trūko vos kelių prisilietimų arba žodžių ir raudonakė jau galės atsimerkti. Netrukus Kristoferis pareiškė jog jau išeina. Elenos širdis pradėjo plakti dar smarkiau. ,,Na jau ne, tu niekur neisi." Dabar Grifė sukaupė visas savo jėgas. Raudonakė labai stengėsi atsimerkti. Tačiau tos jėgos vis dingo ir dingo... Bet ketvirtakursė nepasidavė. Staiga Elena vėl išvydo šviesą. LoveGood norėjo šaukti, klykti jog pagaliau atsimerkė, bet jautėsi taip, lug ką tik prarado balsą. Vos vos pasukusi galvą į šoną, metamorfmagė išvydo išeidinėjantį Kristoferį. Sukaupusi visas likusias jėgas, Grifė giliai įkvėpė.
 -Kad tu įsivaizduotum, kaip man nusibodo čia gulėti,- tai pasakiusi LoveGood nusišypsojo ir vėl
 įkvėpė.

*

Neprisijungęs Kristoferis Robertas Remarkas

  • ***
  • 149
  • Lytis: Vyras
  • daddy's home
Ats: Palatos
« Atsakymas #506 Prieš 6 metus »
Jau prieš išeinant, Kristoferis išgirdo, kaip kažkas pradėjo kalbėti. Atsisukus, pamatė kalbančią Eleną, bei atmerkusią. Kvėpuok Krisai, kvėpuok.. Nusiramink, man tik vaidenasi.. Bet tai galima buvo atskirti nuo realybės. Vaikinas tiesiog sutriko ir lyg prarado balsą. Jis sustingo ir išpūtė akis ir pats negalėjo pajudėti. Jis tada tiesiog stovėjo ir pradėjo žiūrėti ir neišlaikęs tokio šoko, Kristoferis nualpo..
 Tas nualpimas truko tik kokią minutę, nes tada Robertas greitai atsikėlė ir pas jį prasidėjo kažkokie panikos priepuoliai.
- Vaiduoklis! - Vos nesurėkė net. O po to prisiminė, ką ji pasakė. Bet tas nežinojo kaip į tai atsakyti, nes jautė, kad tuoj pats pateks į komos būsena su tokiu netikėtumu ir šoku. Tai turbūt sapnas.. Už ką man tai? Bet čia tikrai sapnas... Aš turbūt prakeiktas... Robertas net pats nežinojo kaip reaguot, ką galvot. Tai buvo tiesiog tikrų tikriausia "pasimetimo" būsena, kur Kristoferis net jautė panikos ir šoko jausmus...

*

Neprisijungęs Elena Lovegood

  • VII kursas
  • *
  • 240
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • They say Hogwarts, we say Home
Ats: Palatos
« Atsakymas #507 Prieš 6 metus »
Grifė stebėjo išeinantį Kriatoferį. Bet jai prakalbus, jis sustojo ir greitai atsisuko. Pamačiusi jį, Elena nusišypsojo ir bandė atsisėst. Nors jėgų turėjo tikrai mažai, LoveGood vistiek bandė tai padaryti.
 Vos jai normaliai atsisėdus, Krisas nualpo. Raudonakė jau norėjo šokti iš lovos ir bėgti pas Kristoferį, bet tam jėgų jau neturėjo. Pilkaplaukės širdis pradėjo plakti labai greitai. Mergina nerimavo jog vaikinui galėjo atsitikti tas pats kaip ir Elenai. Tačiau Grifė bijojo neilgai. Tas Klastuolio nualpimas truko labai trumpai. Vos jam atsikėlus, Kristoferis pradėjo šaukti jog Elena yra vaiduoklis. Metamorfmagė pakėlusi antakius pradėjo į jį žiūrėti.
 -Žinok Krisai kaip geras draugas tu man tikrai rūpi, bet gal negąsdink taip?- prunkštelėjo ketvirtakursė ir sukryžiavo ant krūtinės rankas,- bėja nesu aš joks vaiduoklis. Negi aš labai panaši į juos?- balsu nusijuokė pilkaplaukė ir pažiūrėjo į Kristoferį.

*

Neprisijungęs Kristoferis Robertas Remarkas

  • ***
  • 149
  • Lytis: Vyras
  • daddy's home
Ats: Palatos
« Atsakymas #508 Prieš 6 metus »
 Kristoferis negalėjo patikėti, kad Elena atsikėlė. Tai lyg susprogdino vaikino visas jo smegenis kartu su jo sveiku protu, kuris mat jau jam pasirodė visiškai sugadintas, turbūt tokius netikėtus atsitikimus, Kristoferis negali priimti kaip adekvatus žmogus. Na, ką jau padarysi, kol Kristoferis viską suprato, jau net Elena spėtu dar kartą patekt į komos būseną ir dar kartą atsikelti.. Bet po nualpimo, Robertas po truputi vis suprato, kad tas yra tiesa, kad Elena atsikėlė ir kaip tyčia, kai klastuolis atėjo ją aplankyti. Aš turbūt prakeiktas. Reikėjo man tada tikėti tom bobutėm, kurioms aš nepadėdavau praeiti saugiai kelią. Eh, turbūt tai mano nuodėmių limitas, jeigu viskas dabar yra taip.. Kiek pesimistiškai pradėjo galvoti. Ar vaikinas išėjo iš proto? Rodos, kad taip. Tik po penkių minučių, tiesiog žiūrėdamas į tašką ir tylėdamas, vaikinas sugebėjo viską priimti realistiškai ir greitai pradėjo kviesti daktarų.
- Palauk Elena, tuoj tau daktarai padės, aš greitai nubėgsiu juos pakviesti. - Kiek šyptelėjo ir surado priežastį, kad galėtu ir išeiti iš ten kuo greičiau na, bet pažadus jis vistiek laikys ir tuo pat metu, Kristoferis nubėgo link tu visų hilerių kurie tada buvo ir pradėjo aiškinti, kad Elena - Grifė atsikėlė iš komos. Hileriai tada greitai visus savo kitus darbus paliko - numetė, ir greitai pradėjo bėgti paskui Kristoferį, bet Kristoferis tik sustojo ir neėjo atgal į palatas. Tai gydytojų darbas.. Pagalvojo ir nusisuko, tada pradėjo eiti link savo kambario ir galvoti apie tai, ant kiek kvailai jis pasielgė. O tuo tarpu, hileriams atėjus į palatas, Elenos jau nepastebėjo...

*

Neprisijungęs Elena Lovegood

  • VII kursas
  • *
  • 240
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • They say Hogwarts, we say Home
Ats: Palatos
« Atsakymas #509 Prieš 6 metus »
 Elena žiūrėdama į Kristoferį nieko nesuprato. Atrodė, jog vaikinas yra pasimetęs ir šoko būsenoje. Tačiau taip ir nesuprato kodėl. Galbūt dėl to, jog Grifė atsikėlė iš komos? Na, greičiausiai taip ir bus. Bet vistiek, žmonės greičiau ar vėliau iš jos atsibunda. Bet nevisi..
 Staiga Krisas pareiškė jog eina pakviest hilerių. Metamorfmagė taip išsigando, jog išlipus iš lovos pradėjo purtyt galvą.
 -Na jau ne, Klastuoli. Nieko tu nekviesi,- pradėjo rėkt ant jo raudonakė. Tačiau tai Kriso nesulaikė, jis vistiek išėjo. Greitai pagriebusi kažkokius rūbus, metamorfmagė juos apsirengė ir išbėgo pro duris iš ligoninės sparno. Po tokios komos, ketvirtakursė net pamiršo kur kas yra, tačiau vistiek bėgo kur akys veda. LoveGood visiškai nenorėjo jog prie jos lystų hileriai ir jai kažką darytų. Išvis, Elei niekuomet nepatikdavo kaip prie jos lenda nepažįstamieji.
Kelias, kurį metamorfmagė geriausiai atsiminė, tai tik į Grifų Gūžtos bendrąjį kambarį. Ten ketvirtakursė dabar ir bėgo.