0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Melody

  Niekuomet nebuvo girdėjusi būdo kaip leisti laiką su kate, tačiau močiutės katinas Vivaldis (taip, pavadintas žiobaro Antonijaus Vivaldžio garbei) puikiai sutaria su senąją, nors viskas ką močiutė daro, tai - maitina ir glosto. Tačiau juk tai gyvūnas, neturi būti kažkas įmantraus. Išbūrusi melsvą antkakliuką ir nuo pietų stalo paėmusi pašteto, patraukė su jaunąją brite į kiemą.
  Baikšti katė nedrąsiai uostinėjo žemę, dairėsi aplinkui ir krūpčiodavo nuo kiekvieno kiek garsesnio šnaresio. Melody lėtai padėjo paštetą ant žemės ir prisėdo ant vos pastovinčio suolelio. Katė netrukus užuodė gardėsį ir patraukė kvapo link. Praėjus geroms dešimt minučių pilkakailė pakėlė savo geltonas akis į klastuolę ir tarytum be žodžių padėkojusi užšoko ant suolelio šalimais.
  Taip tylėdamos jos žvelgė priešais save, nei viena nenusuko žvilgsnio viena į kitą:
  - Žinai, man patiktų išgirsti tavo istoriją,- staiga prakalbo antrakursė,- turėtų būti įdomu. Bet kas, kas yra ne šios mokyklos sienos, yra tiesiog kvapą gniaužiančios istorijos.
  Nuo Hogvartso atsklidęs malonus kvapą reiškė vakarienės pradžią, nenorėdama likti tuščiu skrandžiu, Melody atsistojo ir patraukė kvapo link, visai kaip jaunoji katė prie pašteto. Britų trumpaplaukė tik po gerų dešimties minučių nusekė paskui.

*

Neprisijungęs Melisa Arin

  • Astronomė
  • ****
  • 247
  • Lytis: Moteris
  • too late, I already found what I was looking for
    • labutis
Melisa nusprendė, kad tai bus puiki vieta gėlei pakvėpuoti grynu oru. Mergaitė prisėdo ant suolelio ir pasidėjo vazoną su augalu šalia. Jis neturėjo lapų, tik raudoną  žiedą, kotą ir šaknis.
-Na, gėle, kuo tu vardu? Nesakysi? Kokia tu nedraugiška, neveltui esi nuodinga.
Varniukė paslinko augalą toliau nuo savęs ir apsižvalgė, ar nieko šalia nėra.
-Ir būk tokia. Tu juk... nenunuodysi manęs, ar ne? Aš tavęs neišrausiu. Tikriausiai.
Melisa mėgo kalbėtis su augalais ir gyvūnais. Ji žinojo, kad daiktui vis tiek nerūpi, ką ji sako.
-Pagamink man šviežio deguonies.
Mergaitė atsiduso ir apsižvalgė. Jai patiko ši vieta. Aplink nebuvo nė gyvos dvasios, o tai tamsiaplaukei patiko. Niekas nematys ir negirdės, kaip kalbuosi su nuodinga gėle. Tada nuo ežero pusės papūtė vėsus vėjas ir varniukei pasidarė šalta. Ji atsistojo, pasiėmė vazoną su augalu ir pasuko link mokyklos.
the truth's unwinding
scraping away at my mind
please stop asking me to describe


*

Neprisijungęs Adira Floris

  • VI kursas
  • *
  • 305
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • :)
Adira atėjo į šią vietą prisikrovusi kišenes visokių dalykėlių - lapelių, kuriuose surašytos augalo sąlygos, nosinių, padidinimo stiklą, išplėštą knygos lapą. Ji buvo visada pasiruošusi. Jai reikėjo išlaikyti augalą gyvą. Dabar jis atrodė puikiai - ryškiai žalia spalva, vienas žiedas.
Adira norėjo kažkur atsisėsti, bet pamačius seną suolelį, nusprendė užlipti ant kalno.
Uždususi ji užlipo, tada padėjo tą nelemtingą augalą ir atsisėdo pati, minutę tiesiog kvėpavo.
-Tu, augalėli, man jau nusibodai. Nemeluosiu,-ji žvilgtelėjo į tą nuodingą žolę ir pavartė akis.
Tada išsitraukė vieną lapelį iš kišenės, perskaitė, kad jam reikia kvėpuoti vieną kartą per dieną, gryname ore. „Bent tiek šaunu. Per šį namų darbą aš išeinu į lauką“
Tuo metu iš augalo lapų vėl pradėjo bėgti blizgus pilkas skystis. Mergaitė greitai sureagavo ir išsitraukė nosinę, palaikė ją prie kiekvieno lapo, ir viskas baigėsi. „Greičiau ta herbologijos pamoka ateitų...“ susinervavusi pagalvojo ji ir greitai paliko šią vietą, neleisdama augalui daugiau pakvėpuoti.

*

Neprisijungęs Melisa Arin

  • Astronomė
  • ****
  • 247
  • Lytis: Moteris
  • too late, I already found what I was looking for
    • labutis
Šiandien Melisa nusprendė sugrįžti prie suolelio. Šįkart ji sugrįžo čia ne dėl herbologijos, o dėl magijos istorijos namų darbų. Turėsime ieškoti senovinės relikvijos? Juk bus galima kuistis nors ir amžinybę. Melisa apsižvalgė ir atsisėdo ant suolelio. Bent jau oras neblogas. Varniukė giliai įkvėpė ir užsimerkė. Šitas suolelis senas, kodėl jis negali būti relikvija? Tamsiaplaukė nusijuokė ir atsimerkė. Ji atsistojo ir porą kartų apėjo suoliuką. Nepastebėjo nieko įdomaus. Melisa keistai nužvelgė žemę ir atsargiai atsisėdo ant žolės. Pagaliuku mėgino kažką krapšyti, nors žinojo, kad, norėdama kažką rasti, turi pasistengti labiau.
-Ei, relikvija, kur tu? Melisa kviečia relikviją,-šypsodamasi tyliai paklausė varnanagė.
Nuostabu, dabar aš kalbuosi su daiktais, kurių ieškau.
the truth's unwinding
scraping away at my mind
please stop asking me to describe


*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Susikrimtęs Edgar'as, jog negali rasti jokio partnerio savo Magijos Istorijos namų darbams išėjo vėlgi pasivaikščioti ežero pakrante. Tik šį sykį pasirinko kiek atokesnę vietą ir šį sykį, kaip ne būtų keista, tai darė nesant puikiam orui. Dabar jautėsi besikandžiojantis šaltukas. Eidamas per kažkokius žolynus, kojomis spardė išaugusias žoles, kad nesimaišytų jo kelyje. Supratęs, kad atsidūrė šalia nuokalnės truputėlį kilstelėjo savo galvą aukštyn ir priešais pamatė tolumoje ties įkalnę kažką besikrapštant. O, esu matęs ją Magijos Istorijos pamokose,- atpažino varnę, pusiautekinomis nusileidęs nuo kalnelio. Priėjęs arčiau sušuko: - Sveika!,- ir iškart pradėjo teirautis, - Ką gi čia išdarinėji? Sliekus rankioji? Mačiau, jog Magijos Istorijoje lankaisi. Tai gal neturi namų darbų draugo?

*

Neprisijungęs Melisa Arin

  • Astronomė
  • ****
  • 247
  • Lytis: Moteris
  • too late, I already found what I was looking for
    • labutis
Melisa nustebo išgirdusi berniuko balsą ir krūptelėjo. Ji nesitikėjo, kad kas nors čia ateis.
-Labas. Na taip, namų darbų draugo neturiu. Nori sliekų ieškoti kartu?- nužvelgdama grifą atsakė tamsiaplaukė.-Beje, aš Melisa. Kuo tu vardu?
Varniukė greitai atsistojo ir pasitaisė apsiaustą. Ji nusišypsojo ir prisiminė, kad grifą yra mačiusi anksčiau, bet vardo nežinojo. Šią savaitę mačiau daugybę nepažįstamų mokinių, galbūt vieną dieną juos visus įsiminsiu.
-Atsinešei kokių nors įrankių, ar ieškosime vien rankų ir akių pagalba? Aš, tiesą sakant, nieko neturiu, nes tik visai neseniai nusprendžiau ko nors ieškoti,-nusijuokė Melisa.- Čia yra visai neblogų nulūžusių šakų, jos gali praversti.
the truth's unwinding
scraping away at my mind
please stop asking me to describe


*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
- Aš Edgar'as, malonu,- prisistatė mergaitei. - Ne sliekų nenoriu ieškoti, noriu rasti relikvija kokią, nors tiesiog,- šaltoku ir ramiu veidu išrėžė berniukas Melisai. Jis pasitrynė savo šąlančias rankytes susinėręs po savo apsiaustu. - Kam mums įrankiai, kai ir taip galime rasti, o be to Tu tikrai tikiesi čia ką nors rasti? Nemanau, jog čia ką nors aptiksi, juolab žemė šiuo metu gerokai pašalusi yra, tai vien pagaliukai čia nepadės,- gudriai besišypsodamas išdėstė grifiukas, nors manė jog varnanagė galbūt ir daugiau turėtų išmanyti apie tokius reikalus, kadangi pagal idėją varnai, kiek jam žinoma, yra daugiau apsiskaitę. - Nebent Tu įsitikinusi šimtu procentų, jog čia mes galime kažką rasti,- dar pridėjo pats nelabai tuo tikėdamas.

*

Neprisijungęs Melisa Arin

  • Astronomė
  • ****
  • 247
  • Lytis: Moteris
  • too late, I already found what I was looking for
    • labutis
Melisa nepatenkinta žiūrėjo į Edgar'ą. Jei nemano, kad čia galima ką nors rasti, tai kokio velnio atėjo?
-Šitas suoliukas atrodo labai senas. Galbūt prieš daugybę metų kas nors ant jo sėdėjo ir kažką pametė...  Juk galimas variantas, ar ne?
Varnanagė susirado didednį pagalį ir pritūpusi ėmė juo kapstyti žemę po suoleliu. Nagi, relikvija, kur tu? Melisa ėmė kasinėti smarkiau, ir netrukus šaka lūžo pusiau. Mergaitė pavartė akis, susiraukė, numetė pagalius į šalį ir atsisėdo ant šaltos žemės. Tiesiog nuostabu, dabar tas grifas laikys mane visiška nevykėle. Varniukė pažiūrėjo po suoleliu, bet ten nieko nebuvo. Ji atsistojo, papurtė apsiaustą ir pažvelgė į Edgar'ą.
-Na, tai kur tuomet siūlai ieškoti relikvijos?
the truth's unwinding
scraping away at my mind
please stop asking me to describe


*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
- Tu teisi, galimas, bet manau, jog tai mažas šansas, juk šioje vietoje greičiausiai ir lankėsi beveik vien moksleiviai, o relikviją kažin ar turėjo, kuris nors iš jų,- bandė logiškai mąstyti Edgar'as. Jis žiūrėdamas į vargstančią mergaitę gailėjo jos mintyse Tikrai mažas šansas Tau kažką čia iškasti. Ir greičiausiai tik be reikalo šali čia ant žemės. Melisai baigus kasinėti, grifiukas prisėdo ant suolo ir pakėlęs akis į dangų atsiduso: - Galėtų būti ir puikesnė diena relikvijų paieškoms,- po to glausdamas savo galvelę prie peties parąžė savo kaklą išklausydamas varnės klausimo. - Siūlyčiau kokią, nors labiau mistiškesnę vietą, kaip Uždraustasis miškas ar koks nors pilyje apleistas kampelis. Ką manai? Ten tikriausiai didesnė tikimybė rasti ką nors pamesto nei prie šio suolelio,- žiūrėdamas savo degančiomis akimis į bendrakursę pateikė jai kelias idėjas.

*

Neprisijungęs Melisa Arin

  • Astronomė
  • ****
  • 247
  • Lytis: Moteris
  • too late, I already found what I was looking for
    • labutis
-Aha... Jei čia kas nors ir buvo, tikriausiai kiti mokiniai relikviją tikrai surado.
Melisa atsiduso. Ji irgi nebemanė, kad čia galima surasti kažką tinkamo ar bent panašaus į relikviją. Tamsiaplaukė apsižvalgė, dar kartą pasilenkė, tačiau po suoleliu nebuvo nieko, vien tik žolės ir nukritusios šakos.
-Uždraustasis miškas būtų tikrai puiki vieta paieškoms, bet ar tikrai  nieko blogo, jei į jį užsuksime?-susiraukė varniukė.
Melisai patiko miškai, bet apie Uždraustąjį ji nebuvo girdėjusi nieko gero. Ten tikriausiai nemažai nuodingų augalų. Be to, nenoriu gauti įspėjimų už taisyklių nesilaikymą. Mergaitė pasipurtė ir susimąstė. Galbūt nieko nenutiks ir nepažeisime taisyklių, jei į patį mišką neisime, o tik pasižvalgysime šalia? Tamsiauplakė nusišypsojo ir pasižiūrėjo į Edagr'ą.
-Na ką, eime?-paklausė ji.
the truth's unwinding
scraping away at my mind
please stop asking me to describe


*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
- O kas galėtų būti blogo? Ten dar daugiau nuotykių ir viso kito,- pareiškė grifiukas Melisai greit pakildamas nuo suoliuko. Tik ten manau tokiu oru bus, kaip naktį. Na, bet kaip nors išsiversime pasvarstė berniukas ir linkteldamas varniukei atsakė jai: - Jo, eime, nėra ko tempti į naktį.
Pirmakursis dar labiau susisiautė į savo juodą apsiaustą, kad šaltis turėtų kuo menkesnes galimybes jį pasiekti ir iš kišenės išsitraukęs savo taip pat juodos spalvos pirštines užsimaukšlino jas ant rankų. Tuomet pirmuosius metus besimokantys Hogvartse moksleiviai pradėjo vienu žingsniu greta vienas kito traukti link Uždraustojo Miško, kur planavo rasti bent kokią relikviją, nes namų darbams atlikti jau buvo likę ne per daugiausiai laiko.

*

Neprisijungęs Juliet Dark

  • II kursas
  • *
  • 40
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Tiesa yra tai , kuo tiki
Būdama žolėmis apaugusio kalno papėdėje, Juliet pamatė sutręšusi suoliuką. Kiel liūdnai klestelėjusi savo raudonomis garbanomis nupuoštą galvą.
Nieko nėra amžino. Kas buvo to jau nebebus. Kaip ir vakarykštės dienos.
Tarsi apsėsta minčių apie pasaulio neilgaamžiškumą, kas mergaitei buvo visai nemadinga, klastuolė iš kišenės išsitraukė juodmedžio lazdelę ir pabaksnojo per suoliuką
Jis atsinaujino - tarsi būtų pagamintas tik šiandien. Aišku, Juliet žinojo, kad šis burtas trumpalaikis. Vos tik ji išeis, suoliukas vėl taps sutrešusiu, šlapiu rąstagliu.
Juliet atsisėdo ant suoliuko ir savo ilgus, raudonus, ant pečių laisvai krintančius plaukus supynė į kasą. Įkvėpusi gaivaus lauko oro mergaitė atgręžė veidą į saulę.

Miau

*

Neprisijungęs Ginta Tauškalė

  • VI kursas
  • *
  • 403
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • „Ateitis sutinkama su praeities našta.“ Peral S. B
Ginta išėjo Hogvartso kieman. Kadangi čia būta nemažai vaikų ji patraukė prie ežero pakrantės. Čia jos laukė senas, sutriušęs suolelis. Bet šįkart Gintai atėjus jis nebebuvo senas ir sutriušęs. Suolelis buvo naujut naujutėlis. O ant jo sėdėjo žavi raudonplaukė. Tauškalei ir taip nepatiko suolelio restauravimas, o čia dar ir kažkas jos vietą užėmė! Ginta jau žadėjo eit iš čia, bet ją sulaikė pyktis ir smalsumas kas gi ta mergaitė ir kodėl ji taip pasielgė su suoleliu. (Jeigu tai padarė ji). Priėjusi arčiau suoliuko Tauškalė tarė:
- Labas,- tvirtai pradėjo ji,- koks tavo vardas? Ir ar tu taip pasielgei su suoleliu?- greit išpyškino Ginta.
Vėliau šiek tiek jautė gėdą. Gal ji visai nekalta dėl Gintos mylimo suoliuko?

*

Neprisijungęs Juliet Dark

  • II kursas
  • *
  • 40
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Tiesa yra tai , kuo tiki
Išgirdusi balsą, Juliet dar kelias širdžiai mielas akimirkas pabuvo užimerkusi, o tada pramerkė akis ir pažvelgė į pašnekovę
- Labas - gana daugiškai atsakė mergaitė - Aš Juliet, o tu kuo vardu?
Raudonplaukė nužvelgė nepažįstąmają - ji buvo gal metais, o gal dvejais vyresnė už Juliet
- Oooo... dėl suoliuko? Nebijok, tai tik laikinas burtas...
Klastuolė susirinko savo daiktus, pakilo iš savo vietos ir, atgręžusi veidą į suoliuką, paėėjo kelis žingsnius atgal. Suoliukas vėl tapo senas ir apkerpėjęs
- Štai, jis vėl kaip seniau. Nenoriu būti įžuli, bet man labiau prie širdies buvo restauruota jo versija...- klastuolė draugiškai nusišypsojo nepažįstamajai
- Kokiame koledže mokaisi? Kelintame tu kurse?
Apibėrusi klausimais ką tik sutiktąją mergaitę, Juliet numetė savo kuprinę ant žemės, o pati atsisėdo ant žolės, laukdama atsakymo.
Miau

*

Neprisijungęs Ginta Tauškalė

  • VI kursas
  • *
  • 403
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • „Ateitis sutinkama su praeities našta.“ Peral S. B
- Ginta, oh tai tik laikina. Aišku.
Juliet mostelėjo savo lazdele ir suoliukas tapo vėl toks pat sutriušęs.
- Na, tu pirmakursė jei neklystu? O aš antrakursė. Čia aš visą laiką ateidavau ir sėdėdavau, tad gal ir keistai pasirodys, jis man brangus. O tau galbūt pirmą kart atėjus žinoma labiau patiks naujesnis suolelis... Ah, taip, aš mokausi Grifų Gūžtoje ir esu antrakursė. Jau sakiau gal neišgirdai,- šiek tiek pyktelėjusi, kad jos nesiklausė tarė Ginta,- o tu kokiame koledže ir kelintam kurse? Be to, gali sėstis ant suolelio. Jei patinka padaryk jį vėl gražiu, tik nepamiršk po to grąžinti jo išvaizdą!
Tauškalė pasidėjo savus daiktus ant žemės ir atsisėdo ant suolelio.
- Nesi alergiška riešutams? Turiu sausainių su jais, norėtum?