0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Amabel Ray

Tai buvo tiesiog kalva, mokinių tarpe žinoma kaip Kalnas. Aplink ją vešėjo tanki pieva, kurios žolės siekdavo vidutinio pirmakursio pečius. Aplink įvairiausių spalvų gėles dūgzdavo bitės, drugeliai ir kitokie vabzdžiai - kiaurą parą viskas čia alsavo gyvybe. Jeigu eitum ir eitum net nepajustum, kaip pradėtum kopti į kalvą, o užlipęs rastum seną sutrūnijusį suolelį. Niekas nežinojo, kodėl jis čia ir kaip jis atsirado, daug kas bandė jį sunaikinti, bet kaskart atėjus jis visada stovėdavo toje pačioje vietoje, lygiai taip pat supuvęs ir pasviręs į šalį. Todėl viskas taip ir liko - vešli pieva, „kalnas“ ir nesunaikinamas suolelis.

Hinata lyg išsilaisvino nuo sunkių pamokų. Dabar ji gali laisvai pavaikščioti, pabūti užsidariusiai ir džiaugtis šiltu orų.
Dabar mielai makteltų į ežerą, tačiau ne ta nuotaika
Lyg ir norėtųsi pasikalbėti, pasiūlyti ir nuoširdžiai pasijuokti su kuo nors. Na, kartais būti užsidariusiai irgi neblogai, tačiau Ne dabar. Pamačiusi kalną, apaugusį aukštomis, vešliomis žolėmis, nusprendė apžiūrėti apylinkes aplink jį. Apeidama kalną pažiūrėjo su nuostaba. Pirmą kartą,  per tiek kartų, kol čia vaikščiojo, nebuvo jokio suolelio. Vis dėl to jis taip staigiai nebūtų sugebėjęs atsirasti. Tuoj patikrinsim.. Pasiėmusi lazdelę, suvinguriavo riešu ir ištarė:
-Bombardo!
Suoliukas sprogo per vidurį,  tačiau jokių įtartinų ženklų.  Galvodama, kad ten apsilankys vėliau,  apsisuko ir nuėjo link pilies.


*

Neprisijungęs Noel Nathan Takemi

  • VI kursas
  • *
  • 447
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekas nėra tobulas
Luna išėjo iš Hogvartso pilies. Buvo saulėta, graži diena. Mergina klausėsi princesių dvynukių dialogo. Jos kalbėjosi apiie vardus. Luna vos paruošė namų darbus išėjo į lauką. Viena dvynukė sėdėjo Lunai ant peties ir laikėsi įsikibusi į merginos žydrus plaukus. O kita tą patį darė. Jos kalbėjosi:
- Kodėl mums neduoda vardų? Man atsibodo kai mane vadina ,,Pikčiurna''.
- Nebijok tuoj gausi vardus. Ar ne, šeimininke? - linksmoji dvynė linksmai paklausė. Optimistiška būtybė buvo iš dešinės pusės. O pikčiurna kairėje. Luna sodriai nusijuokė. Žaliaakė priėjo gražią, naują, neištyrinėtą vietovę. Aplinkui matėsi vien mežiai, netoli gurgaliavo upeliūkštis sutekantis į didijį ežerą. Luna tyliai pasakė:
- Kuri iš dešinės pusės sėdi ta bus Alisa, o iš kitos Alexandra. Patenkintos? Be to mane vadinkite Luna. Toks mano vardas.
- Valio! Aš Alisa. Taip.
- Fuii. Niekam tikęs vardas. Norėčiau...Soana!
- Eff gerai, - Luna atsiduso. Bet ir Soana gražus vardas. Luna abu delnus pakėlė iki pečių. Sesės nulipo nuo peties. Nuo herbologijos pamokos jos paaugo dar apie penkis centimetrus. Žydraplaukė pajutusi, kad nykštukės sulipo, švelniai atsuko, atsisėdo ant žolės. Delnus nuleido ant žolelių. Dvynės nulipo. Luna pradėjo ganyti jas... 

*

Neprisijungęs Meibelė Casarano

  • V kursas
  • *
  • 236
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • All I wanted was the world.
Ameli pasišokinėdama lyg kokia blusa keliavo į vietą, hogvartsiečių pramintą Rojaus Kampeliu - taip, ji tikrai buvo nusipelniusi tokio vardo. Ypač rudenį - auksaspalviai, raudoni ir dar bala žino kokių spalvų lapai vis dar laikėsi įsikibę šakos kaip kokie prielipos, o saldūs (arba nelabai) obuoliai jau taikėsi nukristi (bet nekrito, nes nenorėjo - o gal tiesiog dar buvo neprinokę). Varnanagė nešėsi savo ypač raudonkepuraitišką krepšelį (didesnį iš vidaus), kuris paprastai buvo naudojamas iškyloms. Šį kartą jis buvo panaudotas žymiai svarbesniam ir prasmingesniam tikslui - jame jaukiai įsitaisiusios sėdėjo princesės dvynės. Dairydamasi, kur galėtų pasidėti krepšelį ir išleisti princeses, mergaitė pastebėjo Ksaveri - draugė, kad ir kaip keista, taip pat buvo su savo princesėmis - ir taip pat su dvynėmis.
-Labas, Ksaveri!-iš tolo mojuodama sušuko Amy, jau artėdama prie draugės.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 8 metus sukūrė Amelia Smith »

*

Neprisijungęs Noel Nathan Takemi

  • VI kursas
  • *
  • 447
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekas nėra tobulas
Ksaveri jas ganė akimis. Ši veikla buvo nuobodi. Mergina ilgėjosi brolio, draugų. Per vasarą ji susipažino su užsienio žiobarais: Lietuvių Agne, Rusijos Nikita. Ksaveri buvo su šeima keliavę Po Lietuvą. Lankėsi Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Druskininkuose, Klaipėdoje, Palangoje ir kitur. Jos šeima buvo turtinga. Palangoje spėjo susipažinti su rusu. Susikalbėjo kažkaip.(Realybėje kur susidraugavau su Nikita tai tiesa) Ksaveri ir Konory tėvai mokėjo gerai užsienio kalbas. Begalvodama ji šyppsojosi. Po to išgirdo kaip kažkuri princesė sušuko:
- Ksaveri, kažkas ateina!
- Ką? Kas? Kur? Kaip? - Ksaveri apsidairė ir pamatė draugelę Amelią. Mergina nusišypsojo davė hugą. - Labas. - Žydraplaukė greitai pastvėrė savo princeses. Kad jos nebūtų sumindytos. Luna įsižiūrėjusi pamatė, kad Amelia kažką turi rankose. Luna stebėjo ką ji darys.

*

Neprisijungęs Meibelė Casarano

  • V kursas
  • *
  • 236
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • All I wanted was the world.
Amelia su šypsena veide apsikabino klastuolę. Jau seniai buvo ją mačiusi - vasarą jos, žinoma, nesimatė, o po mokslų metų pradžios kažkodėl taip ir nesusitiko. Mergaitė, tiesiog nekantraudama pamatyti Ksaveri reakciją, padėjo krepšelį ant žemės ir atidarė abu dangtelius. Princesės vienu metu ir išlipo - viena iš vienos, kita iš kitos.
-Taigi tu taip pat turi princeses dvynes?-sukrykštavo varnanagė. Atėjus šiems mokslo metams, ji buvo gana pasikeitusi - tylesnė ir, tarkime, tamsesnė - bet sutikus Ksaveri, ji tapo tokia, kokia ir buvo anksčiau. Besijuokiančia, viskuo besidžiaugiančia varniuke su savo jau gerokai apdėvėtu ir nutrankytu, bet vistiek labai mylimu iškylų krepšeliu, didesniu iš vidaus. Na, beveik.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 8 metus sukūrė Amelia Smith »

*

Neprisijungęs Noel Nathan Takemi

  • VI kursas
  • *
  • 447
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekas nėra tobulas
Ksaveri šiltai šypsojosi kai jos draugė ją apkabino. Negniaužė pernelyg smarkiai dvynukių princesių. Pamatė taip pat kitas dvynes. Skambiai nusijuokė. Ir pajuokavo :
- Mes senos mamos. Ar ne, Ami?
- Ką? Tu mano mama? - nepatikėjusi paklausė Alisa. Ksaveri juokėsi toliau net jau buvo paraudonavusi kaip burokas. Žydraplaukė tebe juokdamasi atsakė:
- Juokauju.
- Labai jau čia juokinga, - burbtelėjo, atšovė Soana. Mergina paklausė:
- Ką veikiam? Su dvynėmis? - tai tarusi ji atsisėdo ir ant kelių paleido princeses. Mergaitės buvo nepatenkintos. Ksaveri paguodė:
-Turėsit ką vekti. Susipažinsite su draugėmis. Tiesa, Ami, kuo tavo panelės vardu? Mano kur linksmoji tai Alisa, o kita pesimistė Soana, - smagiai mirktelėjo trečiakursė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 8 metus sukūrė Ksaveri Kodexywe »

*

Neprisijungęs Meibelė Casarano

  • V kursas
  • *
  • 236
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • All I wanted was the world.
-Jos mane labiau mėgsta vadinti tiesiog drauge,-nusijuokė Amelia.-Noriu valgyti... Todėl galime pavalgyti! Pažiūrėėk, kokie skanūs obuoliai. Tiksliai, dė to mes čia ir atėjome! Wingardium leviosa.
Varniukei atsiskraidinus obuolį, prabilo ir princesės.
-Aš Jeanette,-mandagi tūptelėjo pirmoji. Ji atrodė gana daili - šviesūs, ilgi, banguoti plaukai ir gražus, didelių akių veidelis. Ji labai skyrėsi nuo savo sesers dvynės, kuri buvo tamsių, labai trumpų plaukų. Šią galėjai palaikyti berniuku.
-Aš Scarlett,-pagaliau prisistatė ir juodaplaukė, smalsiai žvilgčiodama į Soaną ir Alisą, bet joms atsisukus, kaskart nusukdama žvilgsnį. Nors jos išvaizda tiesiog rėkte rėkė, kad ji - sarkastiška, berniukiška mergaitė, drąsesnė už daugelį pastarųjų ir nieko nenutuokianti apie mandagumą ir etiketą, ši princesė visgi buvo visiška savo išvaizdos priešingybė - išdrįsęs jai pasakyti švelnų žodelį išgirstum ne sarkastišką toną/grąsinimą susidoroti, o mandagią padėką ir galbūt net galėtum pastebėti švelnų raustelėjimą.

*

Neprisijungęs Noel Nathan Takemi

  • VI kursas
  • *
  • 447
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekas nėra tobulas
Dvynukės princesės susižvelgė į vieną į kitą nepatikliu žvilgsniu. Alisa nustebusi paklausė:
- Kas yra pesimistė? Turbūt koks nors smagus žaidimas, - ji viltingai bandė atspėti. Ksaveri juokėsi iš jų nustebusių minų:
- Nežinai kas yra pesimistė? Ogi, tas žmogus kur visada būna viskuo neptenkintas, bamba nuolat, - Ksaveri gailėjosi jau, kad pasakė kas yra pesimistas. Soana gana smarkokai įsižeidė:
- Atsiprašau?  - Soana muistėsi. Bandė įkąsti Ksaveri. Ksaveri perspėjo:
- Pabandysi įkąst tuoj pat numirsi, - tai pašnibždomis perspėjo, jog neišgirstų Amelia su savo princesėms. Žydraplaukė atsisėdo ant žolės. Paleido princeses. Tos savo žvilgsniais piktai žiūrėjo į vampyrę. Mergina nekreipė dėmesio. Alisa su Soana užsikabariojo ant rožės. Jos spygliai buvo joms kaip kopėtėlės. Tų dygliukų buvo gana daug. Užkopusios atsargiai įsitaisė lyg karaliaus soste ir stebėjo. Ksaveri paėmė obuolį, padėkojo draugei ir ėmė graužti saldų obuolį...

*

Neprisijungęs Meibelė Casarano

  • V kursas
  • *
  • 236
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • All I wanted was the world.
Amelia nusijuokė. Princesės buvo mielos - ypač, kai supyksta. Atsiskraidinusi dar vieną obuolį ir burtų pagalba padalinusi jį į keletą dalių, trečiakursė jį padėjo ant žolės - princesėms. Galiausiai trečiąjį, paskutinį, pasiėmė pati - obuoliai buvo vienas iš mėgstamiausių raudonplaukės vaisių. Varnanagė nagu jame išraižė veidelį - niekaip kitaip ji obuolių nevalgė. Taip seniau darydavo jos tėtis, vėliau - ir teta. Užsisvajojusi Amy atsikando vaisiaus. Skonis buvo visiškai kitoks, nei žiobariškų - tarsi stipresnis, saldesnis, bet tuo pačiu ir rūgštesnis. Tokie obuoliai galėjo augti tik su burtų pagalba.
-Jeanette, gali eiti, taip pat pasikarstyti,-draugiškai tarė varniukė, žinodama, kad princesė tikrai to nori, tiesiog nedrįsta jos neklausyti - Amy ir pati nežinojo, kodėl. Tuo tarpu Scarlett nė už jokius pinigus nebūtum privertęs daryti ko nors nutrūktgalviško ar pavojingo.

*

Neprisijungęs Noel Nathan Takemi

  • VI kursas
  • *
  • 447
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekas nėra tobulas
Ksaveri stebėjo Amelios princeses. Soana piktdžiugiškai žiūrėjo į  Jeanettes dvynę ir paklausė:
- Ko nelipi į viršų? Mat atsirado bailė, - ji bambėjo sau panosy. Alisa smarkiai kumštelėjo kai ketindama užčiaupti jai burną, kad nebambėtų bjaurių dalykų. Ksaveri nusijuokė. Ir pradėjo kalbėtis su Amelia:
- Kaip manai, ar verta augint princeses? Įdomu ar jos augs. Hmm, gal man reiks paklaust vadovės apie tai. Taigi, kaip tau mokykla? Koledžai? Draugai? Mmm...Sakyk nematei Emily? Senai pamokoj besilanko. Kaip Vivian su Jekute? O tavo brolis jau mokosi Hogvartse? Jei taip tai į kokį koledžą pakliūvo? Kažkaip keista, jog tie patys mokytojai. Kaip noriu grįžt į Klastūnyną... - atsiduso Ksaveri. Ilgesingai pažvelgė į savo draugę. Žydraplaukė jautė jog, kažkaip pati pasikeitė. Pradėjo vertint gyvenimą, gerbti ir mylėti...

*

Neprisijungęs Meibelė Casarano

  • V kursas
  • *
  • 236
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • All I wanted was the world.
-Užlipai ant mažytės nutriušusios rožės ir drįsti sakyti, kad aš bailė?-nusišaipė Jeanette, atsakydama Soanai. Priėjusi prie vienos iš obelų, ji vėl atsigręžė į iš jos pasišaipyti išdrįsusią princesę.-Nagi, užlipk čia, jei išdrįsi. Ko tu nepadarysi.
Jeanette įžūliai nusijuokė ir, net nebelaukdama atsakymo, pati pradėjo keberiotis į medį. Tai buvo tas iššūkis, kurio ji jau seniai laukė. Princesė lengvai kopė medžiu, tarsi būtų ėjusi lygiu keliu - tai ji mokėjo nuo pat atsiskyrimo nuo augalo.
Amelia su nerimu pažvelgė į savo princesę, bet greitai nusiramino. Net jei ir būtų draudusi jai ten lipti, Jeanette nebūtų paklausiusi - be to, ji žinojo, ką daro. Bent jau varniukė tikėjosi, kad žinojo.
-Manau, kad verta. Su jomis tikrai nenuobodu,-nusišypsojo raudonplaukė.-Nemanau, kad jos dar augs. Bent jau manosios nebelabai auga. Mokykla puiki, kaip ir visada. Tiesa, norėjau kažkada pereiti į Klastūnyną, bet Arisė mane perkalbėjo. Varno Nagas tikrai puikus koledžas. Emily... Ne, nieko apie ją nežinau,-sumelavo trečiakursė. Ji nenorėjo, kad Ksaveri kažką sužinotų apie jos ir Jekaterinos paieškas.-Galbūt ji tiesiog išvažiavo? Ir ne, mano brolis dar nesimoko Hogvartse, bet kitais, ne, dar kitais metais jau mokysis. Jis turėtų patekti į Grifų Gūžtą arba Švilpynę - tiksliai dar nežinau. Ir jis pats nemanau, kad žino. O tau kaip mokykla? Kodėl vėl nori grįžti?

*

Neprisijungęs Chinatsu Ayiama

  • I kursas
  • *
  • 82
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Net ir beždžionės iškrenta iš medžio.
Lewis tingiai žingsniavo ežero pakrante tolyn, o užkopęs ant žolėmis apaugusdio kalnelio išvydo ir suolelį. Deja, ant jo sėdėti jam visiškai nebuvo nuotaikos, tad Varnis paprasičiausiai įsitaisė ant žolės (aišku, prieš tai išbūrė ir paklotą sėdėjimui, nebešilta juk) ir įniko skaityti knygą, kuri buvo pavadinta ,,Japonų kultūra". Jis augo Anglijoje, Londone jau būdamas vos kelerių mėnesių amžiaus, tad labai domėjosi savo gimtinės kultūra. Gaila, kad dar negalėjo ten nuvykti, bet kai tik galės - būtinai tą padarys, sakė jis sau. Varnis įniko versti knygos lapus ir susitelkęs skaitė apie viską, kas vyko Japonijoje. Išties, tai buvo įdomus užsiėmimas Varno Nago koledže esančiam vaikinui, juolab ketvirtakursiui, kada pradedama arba suaugti į protą, arba išprotėti dėl visko išvis.

*

Dakota Jackson

Dakota neramiai ir smagiai šuoliavo, strakaliavo ir darė dar nežinia ką. Vis gi tai jos galbūt jau antra savaitė laisvėje. Gal ne visiškoje. Profesorių pamokos, laisvalaikio - nėra, kur dar papildomos pamokos ar pasislampinėjimas koridoriais blogu oru.. Ir štai - puikiausias rudeninis oras! Jeigu neskaitysi lietaus.. Ir krentančių šlapių lapų bei balų.. Tačiau vis tiek džiaugdamasi, kad pagaliau ištrūko į gryną orą ir deguonį traukdama visais plaučiais. Kai priėjo nuošalią vietelę šiaip taip perklimpusi per dumbliną kalnelį, Dako dar nusistebėjo, kad kažkas ten sėdi ant patiesto pleduko. Pasipurenusi savo šokoladinės spalvos papurusius plaukus ir švelniai nusišypsojusi, taip tik paryškindama savo dantų ir neiprastą odos spalvą, ji greit nubėgo prie paslaptingo žmogaus ir užsimerkusi padarė reveransą. Maloniai stovėdama vietoje Dakota palaimingai sumurmėjo:
-Naujos pažintys visada įdomios..

*

Neprisijungęs Chinatsu Ayiama

  • I kursas
  • *
  • 82
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Net ir beždžionės iškrenta iš medžio.
Jackson pakėlė galvą išgirdęs tylius žodžius ir pamatė tik pačią mergaitės judesių pabaigą, tad gana greitai psrendė, jog ką tik prieš jo akis čia būta reveranso. Jis keistai pasižiūrėjo ir šyptelėjo tai merginai (o ji lyg ir iš Varno Nago koledžo, lyg tarpi kitko švietėsi japonui). Jis mąsliai linktelėjo tai naujai pažįstamai ir jam kilo noras atsistoti ir taip pasveikinti ją, bet vaikinas nieko nedarė.
 - Hm, labas... gal norėtum prisėsti? - pasiteiravo jos Jackson ir mąsliai pažvelgė į ją. Vis dar buvo užsigalvojęs apie tą japonų kultūrą. Apie tai, ką buvo perskaitęs ir dar ruošėsi skaityti. Juk kas žino, kokie dalykai slypi toje knygoje ir pačiam Varniui tai buvo labai įdomu. Kaip ir naujoji opašnekovė, kas be ko.

*

Dakota Jackson

[[jau tikriausiai pastebėjot, kad Dakotos charakteris pasikeitė, tai tebūnie]]

Išklausydama Dakota niūriai linkčiojo, vis dėl to smegenys širdžiai siuntė signalus, kad su šituo žmogeliuku gerokai susibendraus, nes Dako tiesiog geriau sekasi kalbėtis su azijiečiais ar kokiais juodaodžiais. Vis dėl to taip pat nutarusi, kad vaikinui gali labai nusibosti filosofiška ir neįdomi mergina, Frida užsisvajojusi neišgirdo vaikino pasiūlymo ir toliau stovėjo tuščiomis akimis į dangų. Varniukė, buvo, kaip keista, protinga, kaip Megamaindas, tad vis dar stebėjosi, kodėl nepakliuvo į Grifų Gūžtą, nors nemanė, kad šiais laikais kas nors dar norėtų į Grifų Gūžtą. Visi grifiukai šiais laikais jau nuo pat 2010 metų mieliau renkasi Klastūnyną,-mintyse Dakota pacitavo seną sakinį iš vieno Magijos žinių numerio, kurį išmoko atmintinai. Dako jautėsi tiesiog nuostabiai, kad kažkas, protingesnis už patį Megamaindą (nors ir pats buvo kvailokas) dar apsiima rašyti įvairias žinias.Aš norėčiau tapti profesore, magijos ministre, aurore arba  "Magijos žinių" rašytoja ir turėti pačią automatinę plunksną.. Frida taip įsisvajojo, kad nekreipė dėmesio į aplinką ir nekantraujantį berniuką.