0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Astronomijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #75 Prieš 2 metus »
Elliw ėjo paskui Vėtratrūnę ir svarstė, kur jos einančios. Ieškoti teleskopo? Bet ne, prietaisas juk buvo įsitaisęs jos rankose. Taisyti teleskopo? Irgi ne, brangenybė buvo sveikut sveikutėlė. Na, bet Elliw ėjo. O ką jai beliko daryti? Neprisiminė, kur prieš tai buvo, neprisiminė, kodėl buvo būtent čia (kad ir kur tas “čia” yra). Ji niekaip negalėjo suprasti, kodėl naujai atrasta gera mergaitė kažką šneka, o jai pradėjus šaukti dar ir išsigando.
- Reikia mandagiai paklausti! - sušuko Elliw, nors jau neprisiminė, koks buvo klausimas. Dėl visa ko nutarė pridurti: - Elliw.
Neįsivaizdavo, ar Vėtratrūnė klausė ko nors susijusio su vardu, ar ne, tačiau susipažinti reikėjo. Juk naujosios draugės vardą iš kažkur sužinojo.
Velsietė, žinoma, netruko pamiršti, apie ką čia mąstė, tad tiesiog lipo laiptais. Priėjusi kažkokias duris nepagalvojo jų atidaryti. Trenkėsi į tas duris ir garsiai suriko:
- AUČ!
Neprisiminė, kur ir kodėl atėjo, tad atsisuko į draugę.
- Kur mes? - rimtu tonu paklausė ir tučtuojau klausimą pamiršo. Nusprendusi pabandyti atidaryti iš nežinia kur atsidariusias duris, taip ir padarė. Keista buvo tai, kad jos sėkmingai atsidarė, nors kai mergaitė jas paleido, durys perlūžo pusiau. Gūžtelėjusi pečiais velsietė įėjo į kabinetą, kuriame iš karto pamatė didelį teleskopą.
- Mano teleskopas! - baisiausiai apsidžiaugė mergaitė ir pripuolė prie prietaiso. Neprisiminė kada turėjusi tokį didelį prietaisą, bet o koks skirtumas? Bet koks teleskopas yra gerai.
- Ko mes čia atėjome? - atsisukusi į Vėtratrūnę paklausė klastuolė.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Vėtrūnė Kristė de Leighi

  • Magiškųjų gyvūnų priežiūros profesorė
  • *
  • 220
  • Kas nusprendžia, kas yra „teisinga“?
Ats: Astronomijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #76 Prieš 2 metus »
[Vėtrūnės Kristinos Džeinės de Leighi asmenybė]

     Idėja, kad naujoji draugė taps Nežiniukė, ne itin viliojo, tačiau buvo labai reali. Vėtrūnė dėl šios minties liūdnokai toliau kopė laiptais, tačiau būtent tuo metu, kai ji jau buvo praradusi visas viltis sužinoti merginos vardą, šioji paėmė ir prisistatė.
     - Elliw! - džiaugsmingai ištarė pagaliau sužinotąjį vardą. - Jugi nebūti taip sunku, Elliw?
     Džiaugdamasi, jog Nežiniukė tapo Elliw ir nuo šiol Kristė žino klastuolės vardą, de Leighi ėmė svarstyti kur galėtų jas nutempti kita užuomina. Didžiojoje salėje jos jau buvo, kita, galimai, vieta bus astronomijos profesoriaus kabinetas, kuris yra aukščiausiame bokšte. Taigi žemai ir aukštai jos jau pasibuvo - gal kita užuomina ves į kokį trečią aukštą, per viduriuką? Arba į požemius... Būtų durna iš pradžių užsikabaroti į tokią aukštymę, o tada leistis taip giliai po žeme, taigi galbūt, vis dėl to, ne. Nepažinodama gerai pilies, Vėtrūnė negalėjo spėlioti taip plačiai, taigi ėmė ir nejučia išėjo už pilies ribų. Lauke ji praleisdavo tikrai nemažai laiko, ypač turint omeny, kaip jai ten patinka ir, kad turi kiekvieną dieną vedžioti Efę. Taigi, jeigu kita užuomina būtų lauke, Kristina, turbūt, tikrai gerai susigaudytų. Bet vėlgi, ar st... Muzikantės mąstymus nutraukė garsus „AUČ!“ šūksnis ir dėjimosi ir sieną, duris ar dar bala žino ką garsas. Nerangioji mergiote Elliw, ar tau viskas gerai, kad taip trankaisi? Negali būti akla kaip aš, nes aiškiai skaitei užuominą, tačiau elgiesi taip, tarsi tokia būtum. Jau žiojosi tai ištarti balsu, tačiau tą pačią akimirką Elliw, lyg katik nebūtų skaudžiai trenkusisi į kietą paviršių, lyg niekur nieko uždavė visiškai nelogišką klausimą tokią akimirką - kur mes?
     - Ar tau viskas gerai?! Katik trenkeisi į bala žino ką, o dabar jau „kur mes“! Jau geriau klaustum į ką įsitrenkiau, ar sakytum kaip skauda, ar dar ką, bet ne „kur mes“, dunduk Elliw! - netikėdama ir išgąsčio apimta ispaniškai suriko Vėtrūnė. Nespėjo baltaplaukė nė atsakyti kur jos randasi, Elliw jau atlapojo duris - į kurias matyt katik trenkėsi - ir garsiausiai suspigo vėl tą „mano telekažkas!“. Kad ir kas jai sukėlė tokį džiaugsmą, ji vis vien sugebėjo paklausti kažko, ko Kristė angliškai nesuprato. Negalėdama atsakyti į klausimą, nes nežinojo ko tas klausimas klausia, Vėtrūnė nedrąsiai žengė paskui Elliw į astronomijos profesoriaus kabinetą. Čia nebuvo erdvu, veikiau maža jauki patalpėlė. Eidama tolyn Vėtrūnė nematydama netyčia atsitrenkė į kažkokį didžiulį daiktą [teleskopą]. Persigandusi klastuolė suspigo ir atšokdama nuo prietaiso kliudė jį ranka (iš bruožų ir ilgumo, bei vietos - astronomijos kabineto -  buvo galima spręsti, kad tai turbūt teleskopas), o šis neišlaikęs su didžiuliu trenksmu parvirto ant grindų ir sudužo. Krisdamas matyt kažką užkliudė, nes tas kažkas pradėjo šnekėti belyčiu balsu:
     - Delfinai ir kalmarai nardo giliai.
       Ateiki čia, gi žinai,
       Kur mes laukiam jūsų ratu,
       Kur sausas lopinėlis, ten mus rastumėt kartu.
     Persigandusi, kad nudaužė ir sudaužė teleskopą ir to šiurpaus belyčio balso, Vėtrūnė visą laikąm kol anas kalbėjo, cypė iš baimės. Tik tada, kai baigė cypti, suvokė, jog tai galimai buvo kita užuomina, o ji jos neišgirdo...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Vėtrūnė Kristė de Leighi »

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Astronomijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #77 Prieš 2 metus »
Elliw niekaip negalėjo suprasti, kodėl Vėtratrūnė taip apsidžiaugė. Ir iš kur žino jos vardą?! Velsietė niekaip negalėjo prisiminti prisistačiusi, tad dabar kiek sutriko. Gal ši mergaitė ne tokia jau ir gera? Bet... Ji sutaisė teleskopą, ar ne? Vadinasi, ji tiesiog privalo būti gera.
Tai buvo pernelyg sudėtinga situacija, tad klastuolė nusprendė jos nespręsti. Netrukus šį sprendimą pamiršo, tad niekaip negalėjo suprasti, kodėl Vėtratrūnė kažką šneka.
- Kur mes? - sugebėjo dalį žodžių įsiminti Elliw. - Nežinau!
Už viską svarbiausia buvo gerai apžiūrėti teleskopą. Jis buvo tikrai įspūdingas, tad velsietė jautėsi visai patenkinta. Kad ir kur jos buvo, čia yra astronomijos prietaisų. Ko daugiau reikia, kad Elliw pasijustų esanti laiminga?
Atsakymas į šį klausimą netrukus nelauktai atėjo pats: Vėtratrūnė sudaužė teleskopą! Tada rudaplaukė suprato: iki visiškos laimės jai trūksta sveiko teleskopo. Tas, kuris jos vis dar tūnojo jos rankose, kaip tik toks ir buvo, tačiau kam reikia daužyti kitą prietaisą?! Pasirodo, Vėtratrūnė visai nėra gera mergaitė!
- Kur Liucija? - griežtai paklausė Elliw, nė neatkreipusi dėmesio, kad kažkas pradėjo šnekėti. Galbūt būtų tą faktą ir pamiršusi, bet sugebėjo suvokti, kad kažkas vyksta.
- Kokie delfinai?! Kokie kalmarai?! Koks sausas lopinėlis?! - pradėjo šaukti Elliw. Nesuprato nė vieno iš šitų žodžių, tad kodėl Vėtratrūnė ją taip gąsdina?! Tai buvo tiesiog siaubingai nemandagu. Jeigu tik atmintis neapgavo, būtent ta mergaitė sudaužė teleskopą. O dabar dar gąsdina! Ir kaip ji patikėjo, kad Vėtratrūnė yra gera mergaitė?..
- Tu sudaužei teleskopą! - sušuko Elliw ir priėjo prie lango. Tikėjosi ten rasianti daugiau astronomijos prietaisų. Deja, nepasisekė. Et, nekokia ši diena... Klastuolė jau neprisiminė visų nesėkmių, bet buvo tikra, kad jų šiandien buvo pernelyg daug. Šiaip ar taip, teleskopas tai sudužęs!
- Aš einu iš čia, - garsiai pasakė, nors visai pamiršo, kad kabinete yra ir dar viena mergaitė. Norėjo išeiti lauk, bet nepastebėjo ant žemės gulėjusių teleskopo duženų, tad užkliuvo ir visa jėga plojosi ant grindų.
- AUČ! - dar kartą garsiai suriko Elliw.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Elliw Gwawr Dwynwen Goff »
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Vėtrūnė Kristė de Leighi

  • Magiškųjų gyvūnų priežiūros profesorė
  • *
  • 220
  • Kas nusprendžia, kas yra „teisinga“?
Ats: Astronomijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #78 Prieš 2 metus »
[Vėtrūnės Kristinos Džeinės de Leighi asmenybė]

     Supanikavusi dėl visko - dėl sudaužyto teleskopo, dėl Elliw sveikatos (ar teleskopas tik neužkrito ant jos? Neįpjovė šukės?), dėl neišgirstos užuominos -, Vėtrūnė nebežinojo kur dėtis. Jokios mintys nelindo jai į galvą kaip elgtis toliau. Gal (kad ir kaip ji to nenorėtų), norint išgirsti dar kartą užuominą, reiktų iš naujo sudaužyti teleskopą?.. Visa laimė, jog mąstymus apie dar vieno teleskopo gyvenimo pabaigą  nutraukė Elliw. Ir dar ne bent kaip, o atkartodama užuominą!
     - Delfinai? - šį žodį suprato tik todėl, nes be galo panašiai jis skambėjo ir ispaniškai. Kur Hogvartse gali būti delfinų?.. Gal kalba eina apie transfigūracijos pamokas, kur neretai būna transfigūruojama į gyvūnus ar iš jų? O gal Magiškų gyvūnų priežiūrą? Visokios mintys lindo Vėtrūnės galvon, deja ji negalėjo būti pilnai tikra, kuri iš jų yra teisinga. Tuo pat metu Kristė užfiksavo ir katik išgirstus Elliw žodžius - sausas lopinėlis. Jeigu jau minima, kad sausas, vadinasi jis turi būti prie kažko, o gal ant kažko, o gal net kažkame, kas yra šlapias, antraip nebūtų minima, kad jis yra sausas, nes tai jokios vertės nesuteiktų. Na nebent, jeigu tas daiktas paprastai būna šlapias, tik dabar yra sausas. Kaip... Kempinė? Ar tai reiškia, kad kita užuomina yra duše? Nea... Dušuose gi nebūna delfinų! Tai kas tada?.. Atsakymų variantų galėtų būti begalę, tačiau bėda ta, kad Elliw nesiruošia nė vienos užuominos įminti! Net ir šios, kurią išgirdo ji viena. Jau prasižiojusi pabarti Elliw už tai, kad nepadeda išnarplioti angliškos užuominos, tačiau tą pačią akimirką ji prisiminė savo svarstymus apie galimą kitą užuominą - jos spėjimai buvo laukas! O lauke jugi yra...
     - Ežeras! Tai ežeras!
     Baltaplaukė jau norėjo griebti Elliw ir liepti jai vesti Kristę prie ežero, tačiau tuomet naujoji draugė ėmė rėkti apie kažkokį teleskopą. Vėtrūnė žiojosi sakyti, kad ji ne teleskopas (ji nesuprato žodžio „sudaužei“), tačiau prisiminė didįjį teleskopą, kurį labai (ne)sėkmingai neseniai sudaužė. Ispaniškai nusikeikusi de Leighi išsitraukė lazdelę ir nukreipusi į tą pusę, kur turėjo būti teleskopo liekanos, suriko:
     - Reparo! - tuomet atsigręžė į Elliw ir išraudusiais skruostais sumurmėjo: - Atsiprašau...
     Elliw tai nė kiek nerūpėjo ir ji garsiai paskelbusi, jog eina iš čia (ak, kokia ji gera draugė - Vėtrūnė nemato, todėl ji būtinai pasako, ko ji nemato! Ačiū, Elliw! Man tikrai pravartu žinoti.) patraukė link durų (gal). Kristina apsidžiaugusi, kad žaidimo kolegė jau keliauja prie ežero nuskubėjo paskui, tačiau toli jos nenuėjo - netrukus Elliw vėl trenkėsi kažkur.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Vėtrūnė Kristė de Leighi »

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Astronomijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #79 Prieš 2 metus »
Elliw jautėsi visiškai sutrikusi. Niekaip negalėjo prisiminti, kodėl atsidūrė kažkur. Ir kodėl vis dar yra su Vėtratrūne. Ji, tiesa, buvo gera mergaitė, tad dėl šito skųstis nebuvo būtina. Vis dėlto velsietė buvo pasimetusi ir nutarė žūtbūt išsiaiškinti, kas čia vyksta.
Deja, panašu, kad naujoji draugė (juk jos susidraugavo neseniai, ar ne?) buvo nusiteikusi visiškai sutrikdyti Elliw. Kodėl ji staiga pradėjo kalbėti apie… Apie ką ji ten kalbėjo? Velsietė šito neprisiminė, bet žinojo, kad situacija yra tiesiog siaubingai trikdanti. Kažkas buvo negerai. Ką ten gali žinoti, galbūt tai mergaitei reikia pagalbos?
- Ar tau padėti? - paklausė Elliw atsisukusi į Vėtratrūnę, bet ji staiga pradėjo kažką šaukti. Velsietė pamiršo tiek savo klausimą, tiek tai, ką šaukė draugė. Galų gale ji supyko: kodėl Vėtratrūnė negali būti bent kiek normalesnė?!
Laimei, ji sutaisė teleskopą, tad šiokį tokį keistumą buvo galima atleisti. Elliw pamiršo, kad pargriuvo, tad kurį laiką nesuprato, kodėl guli ant žemės. Viskas buvo pernelyg keista ir sudėtinga. Ką jai daryti dabar? Kiek pasvarsčiusi pamiršo, kad tai daro, bet viena žinojo puikiai: reikia atsistoti. Bandė tai padaryti, bet susipainiojo kojose ir vėl drėbėsi.
- AUČ! - garsiai sušuko mergaitė. Dar kartą pabandė atsistoti ir pagaliau pasisekė tai padaryti. Apsižvalgiusi velsietė nesuprato, kur esanti, kas vėlgi kiek sutrikdė. Sunkus tas gyvenimas…
- Kur mes? - garsiai pratarė klastuolė, pamiršusi, kad glabūt šį klausimą jau uždavė. Sunkiai atsidusi ir pamačiusi teleskopą apsidžiaugė. Buvo tokia laiminga, kad visai pamiršo apie savąjį, kuris dabar liūdnai gulėjo ant grindų. Susužęs ir pamirštas.
- Mano teleskopas! - riktelėjo Elliw ir priėjusi prie prietaiso bandė jį paimti. Tas, deja, pasirodė esantis per didelis, tad jį pakelti buvo ne taip jau ir paprasta. Tiksliau, netgi labai sudėtinga, ir Elliw taip ir nepavyko to padaryti.
- Padėk! - garsiai paprašė draugės velsietė, tačiau netrukus apsigalvojo. Jeigu teleskopas yra toks nemandagus, kad nė neketina su ja eiti, ji ir pati bus nemandagi. Paliks čia prietaisą, ir tiek.
Apsižvalgiusi pamatė Vėtratrūnę. Kiek nustebo, mat neįsivaizdavo, kaip naujoji draugė galėjo čia atsidurti.
- Einame! - ryžtingai pratarė Elliw ir čiupo tą gerą mergaitę už rankos. Kol kas neįsivaizdavo, kur eina, bet vis tiek buvo patenkinta. Negalvojo netgi apie tai, kad į tą vietą atėjo nešina teleskopu, o iš jos išėjo jau be astronomijos prietaiso.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Katerina Petrova

  • Burtininkė
  • ***
  • 32
  • Lytis: Moteris
  • ,,Sėkmė neateina pas tave... tu eini pas ją
Ats: Astronomijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #80 Prieš 1 metus »
   Katerina vienui viena buvo savo kabinete. Buvo taip tylu ir ramu, kad ji mėgavosi kiekviena esančia minute. Po pereitos pamokos jai šitos ramybės reikėjo. Sėdėdama prie stalo žiūrėjo į mėtinės spalvos sienas ir galvojo. Tik ne apie tai kas vyko pereitą pamoką ar kaip reikės pamokyti Erką, o apie tai kaip sukurti savo kabinete daugiau jaukumo ir kalėdinės dvasios. Gi vis dėlto neužkalnų ir kalėdos. Profesorei to reikėjo, trumpam pamiršti visus vakar įvykusius įvykius. Dėja, bet ilgam atsiriboti nuo problemų ir galvoti apie kažkokius kalėdinius papuošimus Katerina negalėjo, kai žinojo, kad neužilgo pas ją ateis mergina violetiniais plaukais ir ryškiomis žaliomis akimis.
   Kokias gerų penkiolika minučių profesorė vaikščiojo per kabinetą pirmyn ir atgal, bet niekaip nesugalvojo kaip pamokyti merginą. Gi klasės išveisti neduosiu. Ji tikrai atsisakys ir paleis į mane dar vieną teleskopą. Tik šįkart pataikys. Atsidususi pagalvojo profesorė. Dar penkias minutes Katerina pirmyn, atgal vaikščiojo po kabinetą, kol galiausiai sugalvojo.
    Seniau Katerina tūrėjo hobi. Verti apyrankes, pakabukus iš karoliukų. Ir ji kažkur jų dabar tūrėjo su savimi. Tik reikėjo gerai pasiknisti spintoje. Kas jeigu aš jai duosiu tuos karoliukus išrūšiuoti. Jie labai smulkūs tad nebus tikrai labai paprasta. Pagalvojo profesorė. Nieko nelaukus pradėjo knaisiotis po spintą ir ieškoti dėžutės su karoliukais. Po ilgo ieškojimo galiausiai rado. Visi karoliukai dėžutėje buvo susimaišė. Bet tada Katerina prisiminė koks mergaitės charakteris ir suabejojo savo mintimi duoti išrūšiuoti karoliukus. Kai svies ji juos, teks tada pačiai juos rinkti, gal geriau duoti jai parašyti kokį rašto darbą. Na ji vis tiek atėjus neliks be darbo. Kai ateis ir nuspręsiu. Pagalvojo Katerina. Profesorė atsisėdo prie stalo ir morališkai nusiteikusi laukė Erkos.
„Vengdami problemų niekada nebūsite tais, kurie jas įveikė“ KP


 

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • Magijos istorijos profesorė
  • *
  • 624
  • Lytis: Moteris
  • Einu į tūliką, parašyk žinutę, kad nebūtų nuobodu!
Ats: Astronomijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #81 Prieš 1 metus »
  Erka keliavo koridoriumi. Deja, ne krėsti kokios išdaigos kaip norėtų. Keliavo į astornomijos profesorės kabinetą. Ir ne, nejautė pareigos tą padaryti. Nors gal šiek tiek... Labiau ji norėjo dar labiau panervinti profesorę. Tai tebuvo vienintelis jos šiandienos tikslas, tačiau einant į jos galvą pradėjo lįsti mintys, kurių jos galvoje niekada nebuvo. O gal man tik ramiai padaryti užduotį? Juk vis dėlto jau beveik suaugau? Hm... Nors ne. Turiu leisti savo klastuoliškai sielai išsilaisvinti! Pagalvojo violetinių plaukų savininkė. Atėjus į galvą žodžiams:
Citata
klastuoliškai sielai išsilaisvinti
Erka pradėjo labiau pasitikėti savimi, o tas pasitikėjimas einant buvo dingęs. Laimei, po šių minčių sugrįžo.
  Greitai Klastūnyno atstovė pasiekė astronomijos profesorės kabinetą. Be jokio beldimo įėjo. Tikrai neketino taip žemintis.
- Laba diena, profesore Kiaulpiene, - piktu balsu pasisveikino. - Kiek laiko užtruksime? Noriu spėti aplankyti savo drakonę, - dar pridėjo. Veide nerodė jokios emocijos. Nieko. Buvo visiškai tuščia. Erka buvo įpratusi nerodyti savo jausmų ar emocijų, nes to prireikdavo vaikų namuose, todėl ir dabar lengvai galėjo tą pakartoti.
Reikia naujos temos, bet tingi ją sukur(k)ti? Ne bėda - parašyk man PM ir bus!

*

Neprisijungęs Katerina Petrova

  • Burtininkė
  • ***
  • 32
  • Lytis: Moteris
  • ,,Sėkmė neateina pas tave... tu eini pas ją
Ats: Astronomijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #82 Prieš 1 metus »
   Profesorė atsipūtusi sėdėjo prie stalo ir laukė mergaitės. Staiga be jokio pabeldimo atsivėrė durys ir garsiais žingsniais vidun įėjo Erka. Erka buvo savam stiliui. Pasisveikindama nepabūgo Katerinos pavadinti Kiaulpiene. Po šių žodžių profesorė galutinai apsisprendė kokia užduotį duot Erkai. Su paslaptinga šypsena veide Katerina prakalbo:
      -   Malonu tave matyti Erka. Džiaugiuosi, kad atėjai. Prisėsk. Kiek laiko atliksi užduotį, priklausys tik nuo tavęs. Jeigu viską atliksi be jokių kaprizų ir nesamonių greičiau galėsi eiti. Spręsti tau, - šypsodamasi profesorė pasakė. Tada atsistojo nuo stalo ir nuėjo prie spintos kurioje buvo dėžutė su karoliukais. Dar paėmė kelis indelius ir grįžo prie stalo.
      -   Taigi tavo užduotis nebus lengva kaip atrodo. Reikės visus šiuos susimaišiusius karoliukus surūšiuoti į šiuos indelius. Šis darbas iš tavęs pareikalaus daug kantrybės. Negali naudoti jokios magijos, kad tuo įsitikinčiau prašau padėk burtų lazdelę ant mano stalo. Atlikusi darbą atgausi atgal burtų lazdelę ir galėsi eiti. Negaišusi laiko gali pradėti, - Katerina paaiškinus užduotį Erkai labai tikėjosi, kad ji ramiai sureaguos. Ir nepradės karoliukai skraidyt iš kairės į dešinę.

„Vengdami problemų niekada nebūsite tais, kurie jas įveikė“ KP


 

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • Magijos istorijos profesorė
  • *
  • 624
  • Lytis: Moteris
  • Einu į tūliką, parašyk žinutę, kad nebūtų nuobodu!
Ats: Astronomijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #83 Prieš 1 metus »
- Ačiū, ačiū, - išsiviepė Erka išgirdusi, kad ją malonu matyti. Žinoma, ji žinojo, kad tai grynas melas, tačiau taip pat žinojo, kad ir ką bedarytų ši profesorė kalbėti tiesos nesugebės. Ji matė, kad tai jai pernelyg sunku. Tas, tiesą sakant, buvo akivaizdžiau nei akivaizdu.
  Išgirdusi užduotį Erka tik dar labiau išsiviepė. Ši užduotis tikrai atrodė pernelyg kvaila. Taip pat tai, kad turės atiduoti lazdelę. Bent turėtų prasmę. Kas iš to, kad aš išrūšiuosiu karoliukus? Profesorė juos vers? Ir ką? Juk gali verdama tiesiog pasiimti reikiamą spalvą. Veriant juk vis tiek reikės naudoti rankas juos pasiimant.
- Profesore, o ši užduotis apskritai turi prasmę? Kiek suprantu jūs paskui tuos karoliukus versite, ar ne? Beje, tai tik įrodo, kad jūs labiau žiobarė negu burtininkė. Na, arba visai žiobarė. Bet kokia jums nauda iš to, kad bus išrūšiuota. Juk jums vis tiek reikės karoliuką po karoliuko imti iš dėžutės. Kodėl tada negalite pasiimti reikiamos spalvos? Ar esate pernelyg kvaila ir jų neskiriate? - tarė. - Ir kodėl turėčiau atiduoti lazdelę? Negi norite iš manęs atimti vienintelį mano turimą ginklą? Ne, lazdelės aš tikrai neatiduosiu, o jei vis tiek bandysite ją iš manęs atimti kaip tik ja pasinaudosiu. Prižadu, ponia Kirmrausa, - dar pridėjo violetinių plaukų savininkė.
Reikia naujos temos, bet tingi ją sukur(k)ti? Ne bėda - parašyk man PM ir bus!

*

Neprisijungęs Katerina Petrova

  • Burtininkė
  • ***
  • 32
  • Lytis: Moteris
  • ,,Sėkmė neateina pas tave... tu eini pas ją
Ats: Astronomijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #84 Prieš 1 metus »
   Profesorės nenustebino Erkos žodžiai. Ji jau spėjo prie to priprasti, bet vistiek kai kurie žodžiai paliesdavo senas praeities žaizdas. Katerina bandė neparodyti silpnumo, kai kiekviena kartą Erka ją įžeisdavo, bet kartais atrodydavo, kad kuo toliau tuo Katerinai sunkiau save suimti į rankas.
   Ji išdalies teisi. Karoliukų rūšiavimas neturi jokios prasmės, bet negaliu pritarti jai. Ji tikrai nepraleis progos dar iš manęs pasišaipyti. Turiu parodyti kas vadovauja. Pagalvojo profesorė.
   - Erka, tau mažiausiai turi rūpėti ar karoliukų rūšiavimas turi kažkokia prasmę ar ne.  Ir spalvas aš skiriu kuo puikiausiai. Taigi man visiškai neįdomu ko tu nori. Burtų lazdelę padėsi ant mano stalo be atsiakalbinėjimų. Jei ne, pati išlupsia ją tau iš rankų. Nebandyk manęs geriau. Stengiausi būti maloni su tavimi, bet kaip matau nieko iš to gero neišeina, - pakeltu tonu Katerina kalbėjo su mergina. Profesorė atsistojo nuo savo stalo ir nuėjo prie kito stalo esančio kabinete. Stalas buvo užkrautas įvairiausių knygų ir mokinių darbų. Profesorė nuo to stalo nuėmė viską. Paskui padėjo ant jo dėžutę su karoliukais ir kelis indelius. Kodėl ji tiesiog negali padaryti ko prašau ir laiminga eiti daryti tai kas jai patinka. Nešiodama daiktus pagalvojo Katerina. Tada atsisuko į Erka ir tarė:
   - Prašau padėk lazdelę ant mano stalo. Tada sėsk prie šito stalo ir pradėk darbuotis. Neišeisi iš šio kabineto tol kol neišrūšiuosi karoliukų. Galim sėdėti čia, kad ir iki paryčių, - ramiu balsu kalbėjo Katerina. Aš tikrai manau, kad ji lazdelės nepadės. Nors gal baigs ginčitis ir padės. Na jeigu ji nepadės lazdelės savo noru ir priešinsis man ją bandant paiimti, prisiekiu prišaldysiu ją prie grindų. Su šypsena pagalvojo profesorė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Katerina Petrova »
„Vengdami problemų niekada nebūsite tais, kurie jas įveikė“ KP


 

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • Magijos istorijos profesorė
  • *
  • 624
  • Lytis: Moteris
  • Einu į tūliką, parašyk žinutę, kad nebūtų nuobodu!
Ats: Astronomijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #85 Prieš 1 metus »
- Žinoma, mažiausiai, - išsiviepė Erka. - O kas man tada turi rūpėti? Ir labai abejoju, kad jūs skiriate spalvas. Jei skirtumėte jas tada man neduotumėte tokios užduoties. Duodama tokią užduotį jūs tiesiog išsiduodate, kad jų neskiriate. Jums taip neatrodo? - paklausė. Klastuolė tikrai nesiruošė rūšiuoti kažkokių niekam nereikalingų karoliukų, tačiau norėjo kokiu nors būdu panervinti profesorę. Taip, geriau būtų buvę iš viso neateiti, tačiau ji žinojo, kad tada profesoriai tik pasidžiaugia, o jie tikrai nebuvo nusipelnę džiaugtis, todėl Erka visada nuspręsdavo kentėti, bet tuo pačiu, kad kentėtų ir jie. Kaip ir šį kartą.
- Aš užduoties tikrai nedarysiu. Jei taip norite pati ir darykite. Ir taip, aš sakiau, kad jei bandysite atimti lazdelę panaudosiu kerus, tačiau dabar apsigalvojau, - tarė ir padarė pauzę. - Panaudosiu kerus ir taip. Rictusempra, - pasakė ir mostelėjo lazdele. Nebuvo tikra, kad kerai pavyks, tačiau neturėjo kito pasirinkimo. Žinojo, kad jei kerų nepanaudos iš jos tiesiog atims lazdelę, o ji to tikrai netroško.
Reikia naujos temos, bet tingi ją sukur(k)ti? Ne bėda - parašyk man PM ir bus!

*

Neprisijungęs Katerina Petrova

  • Burtininkė
  • ***
  • 32
  • Lytis: Moteris
  • ,,Sėkmė neateina pas tave... tu eini pas ją
Ats: Astronomijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #86 Prieš 1 metus »
   Profesorės akys išsipūtė iš nuostabos, kad Erka ištiesų į ją paleido kerus. Ji tik pajuto kaip ją visą pradėjo nekuojais kutenti. Burtų lazdelė iškrito iš rankų. Visa raitydamasi iš juoko Katerina bandė pasiimti lazdelę nuo žemės ir panaikinti kerus. Tai užtruko kelias minutes. Galiausiai profesorė pasiemė lazdelę ir tarė :
   -Finite incantatem, - juokdamasi ir raitydamasi iš kutenimo sušaukė profesorė. Kerai pasinaiko ir ji išsitiesė. Pasitvarkė suglamžytus rūbus ir pažvelgė į Erką.
   - Kaip drįsai taip pasielgti ? Ką sau galvoji darant ?  Ar bent kiek protelio yra tavo galvoje. Po tokio elgesio karoliukus išrūšiuoti tau būtu pats maloniausias darbas. Erka suprask pagaliau. Nesi maža mergaitė kuri gali sau leisti elgtis kaip nori. Galvok ką darai. Per savo tokius išsireiškimus gali prisidaryti problemų, - piktai kalbėjo Katerina. Apsisukus nuėjo prie stalo, iš stalčiaus ištraukė pergamento lapą ir plunksną. Tada padėjo šiuos daiktus ant stalo kur buvo karoliukų dėžutė. Atsigręžė į mergaitę ir tarė :
   - Sėsk ir rašyk pasiaiškinimą dėl savo elgesio. Parašyk viską. Kaip elgeis pamokoje ir kaip dabar. Po to gausi kitą užduotį. Nedrįsk ginčytis ar prieštarauti. Nenorėk, kad virsčiau tavo priešu brangioji. Visą laiką buvo tau maloni, - su nusivilymų kalbėjo profesorė.
   Ką man su ja daryti ? Išeisiu tuoj iš proto. Tokio nepaklusnaus vaiko nesu mačius. Jau didelė, bet vis tiek elgiasi kaip mažas vaikas. Viskam prieštarauja, visiškai nerodo pagarbos vyresniems. Galvojo Katerina.
„Vengdami problemų niekada nebūsite tais, kurie jas įveikė“ KP


 

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • Magijos istorijos profesorė
  • *
  • 624
  • Lytis: Moteris
  • Einu į tūliką, parašyk žinutę, kad nebūtų nuobodu!
Ats: Astronomijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #87 Prieš 1 metus »
  Kerai pavyko, o tai nepaprastai nudžiugino Erką. Ji tikrai nesitikėjo, kad kerai pavyks iškart. Manė, kad teks bandyti bent kelis kartus. Profesorė pradėjo nevaldomai juoktis, o dėl to juoktis pradėjo ir klastuolė. Na, ne nevaldomai. Susitvardyti galėjo, tačiau nematė prasmės taip vargti.
- Jūs tokia juokinga! - šūktelėjo tarp juokų. Tas nuostabus juokas tęsėsi kelias minutes. Deja, netikėtai pasibaigė, nes profesorė sugebėjo susigraibalioti lazdelę. Tas violetinplaukės nenudžiugino.
- Na, kažkaip sugebėjau iki čia ateiti tai tikriausiai proto dar turiu, - gūžtelėjo pečiais. - Negali taip būti? - dar paklausė.
  Paskui Erka išgirdo, kad turės rašyti pasiaškinimą. Ji tik prunkštelėjo.
- Profesore, negi esate tokia naivi, kad manote, jog aš rašysiu kažkokį pasiaiškinimą? Baikit, - nusijuokė. - O jums neatrodo, kad paprasčiau būtų mane paleisti, duoti Klastūnynui taškų ir viską ramiai pamiršti? - paklausė. Nesakė to rimtai, tačiau nenorėjo, kad profesorė išgirstų, jog ji to nesitiki. Gal tikrai sugalvos taip padaryt? Pagalvojo šešiolikmetė bei mintyse nusijuokė, bet tik mintyse. Į profesorę žiūrėjo pusrimčiu veidu.
Reikia naujos temos, bet tingi ją sukur(k)ti? Ne bėda - parašyk man PM ir bus!

*

Neprisijungęs Katerina Petrova

  • Burtininkė
  • ***
  • 32
  • Lytis: Moteris
  • ,,Sėkmė neateina pas tave... tu eini pas ją
Ats: Astronomijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #88 Prieš 1 metus »
   Profesorė į Erką žiūrėjo piktu veidu. Vos galėjo save tvardyti. Ji taip stipriai spaudė kumščius, kad Katerina pagalvojo, kad burtų lazdelė rankoje luš per puse. Stengdamasi save nuraminti profesorė kelis kartus gyliai įkvėpė, pažiūrėjo į Erka ir prakalbo:
   - Tu turbūt juokauji. Aš tau taškus galėčiau atimti, o ne duoti. Aš galėčiau tave paleisti, bet pamiršti... tai tikrai ne. Tokių dalykų aš ilgai nepamiršiu, - labai susinervinusi ir pakėlusi balsą kalbėjo Katerina. Bijodama iš nervų sulaužyti savo lazdelę ji ją padėjo ant savo stalo. Dar kartą Katerina gyliai pakvepavo ir vėl pradėjo kalbėti :
   - Parašyk pasiaiškinimą už savo elgesį ir galėsi eiti. Nebeturiu aš su tavim kantrybės Erka. Turiu ir įdomesnių darbų negu čia būti ir kovoti su tavimi ir tavo principais. Suprantu, kad su tavimi nebūsime draugėmis, kad tarp mūsų nebus draugiškų santykiu kokių norėčiau, kad būtų tarp mokytojos ir mokinių. Negaliu priversti tavęs bendrauti su manimi pagarbiai ir elgtis kaip pridera. Pats žmogus renkasi kokiu būti, - pakalbėjusi Katerina nusišypsojo, bet tai nebuvo šypsena pilna džiaugsmo, daugiu liūdesio ir nusivylimo. 
   - Tikriausiai nesiklausei ką visą laiką tau sakiau. Bet žinok nesvarbu. Esu pripratusi prie to, kad mano kalbų nedaug kas klausos. Daugeliui tai tik tušti žodžiai. Nelaikysiu tavęs ilgai. Parašyk pasiaškinimą ir eik kur veda tavo keliai. Ir jeigu nesunku gali atsakyti į klausimą ? Tu taip su visais elgies ? Na nepagarbiai, nedraugiškai. Klausiu, nes įdomu. Gal tik su manimi taip elgies, gal kažką ne taip darau. Na arba tau taip įprastą elgtis. Tiesiog įdomu. Aišku jeigu nenori atsakyti nieko tokio, - liudnu balsu kalbėjo profesorė.  Po to lėtų žingsiu nužingsniavo prie kėdės esančios prie stalo ir atsidususi atsisėdo. 
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Katerina Petrova »
„Vengdami problemų niekada nebūsite tais, kurie jas įveikė“ KP


 

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • Magijos istorijos profesorė
  • *
  • 624
  • Lytis: Moteris
  • Einu į tūliką, parašyk žinutę, kad nebūtų nuobodu!
Ats: Astronomijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #89 Prieš 1 metus »
  Erka visiškai nesiklausė profesorės. Tiesiog tam nebuvo prasmės. O kas iš to? Žinoma, kad nieko ir Erka tuo tikrai neabejojo. Ne, jau geriau tiesiog žiūrės kaip džiūsta dažai nei klausysis šios kvailos profesorės.
  Deja, jos nesiklausyti nebuvo taip lengva, nes žodžiai tiesiog lįsdavo į ausį, tačiau pro kitą neišeidavo, o tai buvo didžiausia pasaulio katastrofa. Paskui Erka išgirdo žodžius, kurie nukeliavo labai giliai į smegenis.
- Žinoma, aš jūsų nesiklausiau. O ar jūs pati savęs klausytumėtės? Kažkaip labai abejoju, bet jūs gi tokia... - pasakė. Norėjo pasakyti, kad kvaila, bet kiek pabijojo. Taip, kerų leisti nebijojo, nes tai jai sekėsi, bet pagalvojusi, kad pasakys kvaila iškart apėmė baimė, todėl violetinplaukė taip ir stovėjo tylėdama. Kaip dabar jau nebesugebu kalbėt? Pgalvojo violetinių plaukų savininkė kiek nusivylusi savimi.
- Tokia kvaila, - po kiek laiko prisivertė užbaigti. Taip, jai pasidarė lengviau viską išsakius, tačia ji negalėjo patikėti, kad iškart nesugebėjo to pasakyti. Netgi pradėjo pykti ant savęs. Norėdama viską apmąstyti Erka išbėgo iš astronomijos profeosrės kabineto.
Reikia naujos temos, bet tingi ją sukur(k)ti? Ne bėda - parašyk man PM ir bus!