0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Žana Mokslinčė

  • Astronomijos profesorė
  • *
  • 237
  • Lytis: Moteris
Ats: Astronomijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #60 Prieš 2 savaites »
  Merginos ausyse spengė tyla. Kad ir, kaip jos nekentė su tuo Hogvartse, o ypatingai savo kabinete turėjo susigyventi, dėl visiškai paprastos priežasties. Kabinetas buvo įrengtas viename auksčiausių pilies vietelių, o laiptais kopti ne kiekvienas turėjo noro. Tiesa, mėtinės kabineto sienos atrodė pasakiškai, trūko tik augalėlių, gėlyčių, o gal ir Karnivėja čia būtų tikusi, kaip niekad.
  Pastaruoju metu, kai neturėdavo ką veikti astronomijos profesorė skaitė įvairiausias knygas, pradedant herbologijos paslaptimis ir baigiant romantiniais detektyvais. Tiesa, pati nesuprato, ką ypatingo įžvelgė abiejuose dalykuose, na detektyvai buvo dar kažkiek suprantama: tokio žanro knygų skaitymas būdavo priimtinas tada, kai iš tikro nėra ko kito skaityti. Tačiau herbologija? Tai nustebino ir pačią Mokslinčę.
  Mergina atsistojo, nuo patogaus, aksominio krėslo naująjame savo kabinete ir apsidairė. Dar nebuvo spėjusi ištyrinėti jo viso, susidėti visų daiktų, taip kaip jai patiko. Čia jautėsi nesava, tačiau mokslų metų pradžioje ir negalėjo tikėtis ko nors kito. Kurią dieną paprasčiausiai nužingsniuos Kiauliasodžio link, gal ten ras ką nors dailesnio, o jei ne mielai nuvyks ir į patį Skersinį skersgatvį.
  Kreminės spalvos kailiuką turintis augintinis jau buvo pargrįžęs iš kažkur. Po pirmosios astronomijos pamokos mergina suabejojo ar kada nors dar tempsis feneką čia. Juk Debesėlis buvo nekaltas, lyg koks angeliukas, o su juo buvo elgiamasi, kaip su skuduru. Fenekas šiuo metu tiesiog snaudė kažkur kabineto patalpoje, kartais jį rasti buvo sunku, vien tik dėl to, kad kreminės spalvos kailiuką turintis augintinis labai lengvai pasislėpdavo tarp krūvos merginos suknelių, sukabintų spintoje ar kažkur kitur.
  Vos tik pagalvojus apie tai, kas įvyko pamokoje Žana atsiduso, tačiau gal, jeigu Christina šį kartą pasimokys, daugiau tokį cirkų nekrės? Suabejojo savo mintimis. Tas vaikas, save vadinantis princese iš tikro negalėjo pasitaisyti. Kas per stebuklas, kad ši mergaitė iš vis antrakursė?
  Trisdešimtmetės akyse buvo galima įžvelgti neapykantą, o kabinete tiksintis laikrodis rodė lygiai dešimtį minučių iki aštuonioliktos valandos. Tai buvo laikas, kada du mokiniai su kruopelyte džiaugsmo turėjo atsibelsti į Žanos kabinetą ir atlikti tai, ką buvo sugalvojusi mergina. Tiesa, tikslios užduoties mergina dar nežinojo. Pirma reikėjo sulaukti burtų ir kerėjimo mokykloje besimokančių (ar tiesiog laiką leidžiančių smagiai, kaip per atostogas) vaikų, o tada jau kalbėti ta tema.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 savaites sukūrė Žana Mokslinčė »

*

Neprisijungęs David Dominguez

  • I kursas
  • *
  • 34
  • Taškai: 106
Ats: Astronomijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #61 Prieš 2 savaites »
Davidas buvo labai nepatenkintas. Jį pagavo tik per tą kvailą mergaitę! Kodėl ji būtinai turėjo prie jo lįsti? Berniukas buvo visiškai įsitikinęs: jeigu būtų veikęs vienas, dabar nereikėtų eiti į tą kabinetą atlikti kažkokios užduoties! Ką dabar reikės parašyti tėčiui? Kad nebesugeba net pavogti teleskopo? Taip, viskas atsitiko tik per tą "princesę".
Logiškai mąstant, ji irgi turėtų būti nubausta - ne kas kitas, o ta mergaitė pavogė profesorės gyvūną! Davidas vylėsi, kad jie bausmę atliks atskirai - mergaitės, per kurią įvyko šita nelaimė, jis nė matyti nenorėjo.
Pasiekęs kabinetą berniukas sustojo. Buvo tikras, kad mokytoja lauks jo čia, tačiau jos nesimatė. Dėl tos priežasties jis ilgokai stoviniavo. Galų gale nusprendė pabelsti į duris: pavėluoti tikrai nereikia! Visai nesinorėjo, kad koledžas prarastų taškus.
Durys buvo neužrakintos. Taip, šita profesorė tikrai keista! Vis dėlto pamatęs ją kabinete Davidas suprato, kad laukiama būtent jo.
- Laba diena, - neslėpdamas nepasitenkinimo pasisveikino berniukas. Apsižvalgė, bet "princesės" nepastebėjo. Bent tiek! Norėjosi pasakyti profesorei, kad dėl visko kalta ta mergaitė, bet argi galima taip elgtis? Ne, ji savo atsiims vėliau! O dabar Davidas kaip tikras vyras atliks užduotį ir išeis iš čia. Ką parašyti tėčiui, jis dar sugalvos. Šiaip ar taip, teleskopą pavogti jam juk pavyko!

*

Neprisijungęs Christina Granger

  • II kursas
  • *
  • 272
  • Taškai: 139
  • Lytis: Moteris
  • Aš bijau knisiaus. Antraštės niekada nekeisiu.
Ats: Astronomijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #62 Prieš 2 savaites »
Areštas. Princesei tikriausiai pasigirdo, kad teta Žana pasakė, jog princesei areštas? Oi, oi, oi dėl paprasto feneko areštas kažkoks, išvis kokią ji teisę turi man kažką įsakinėti, gal čia jau ji princesė? Vilės dukra norėjo nueiti, vien dėl kabineto, tas kabinetas buvo kažkuo mergaitei įdomus ir jaukus. Taip ir palikusi Debesėlį kažkur, su savo gana sunkiu rankinuku pradėjo žingsniuoti link astronomijos kabineto. Tai buvo pirmasis kartas, kai jaunoji princesė gavo iš draugės mažuosius aukštakulnius. Jais nemokėjo vaikščioti, tad vos galėjo užlipti laiptais. Jau visai artėjusi kabineto, pasitaisė savo garbanotą šukuoseną ir nuėjo į kabinetą. Jame jau buvo ir tetulė Žana ir Antonas, ar koks ten jo vardas buvo.
- O, priviet, Antonai. - Mandagiai pasisveikino princesė.
 Su Žana net nesiruošė sveikintis, juk ji taip pažemino Christiną.
- Taigi, kas čia per tyla? Tai kalbėkit, beje man reiktų prie naujų aukštakulnių e, suknelės, gal kas iš jūsų moka pasiūti? Tipo man reikia tokios rudos, dar gali būti ant suknelės kokie nors lankeliai, žodžiu, nėra skirtumo, bet man reikia suknelės, kad derėtų prie aukštakulnių.
Baigusi kalbėti, atsisėdo ant kedės ir užsidėjo koją ant kojos. Nieko aš nebijau, viskas bus gerai.
  Atsiųstum kalinką? Atsiųstum jūreivių šokį? Atsiųstum Haką? Atsiųstum alyvas? Tada, tu nuostabus žmogus, toks kaip ir fenekas. Arba nuostabi beždžionė.  

*

Neprisijungęs Žana Mokslinčė

  • Astronomijos profesorė
  • *
  • 237
  • Lytis: Moteris
Ats: Astronomijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #63 Prieš 1 savaitę »
  Mergina įtariai stebėjo po truputį linkstančią kabineto durų rankeną. Arba merginos kabinete tiksintis laikrodis skubėjo arba abu vaikai jo vėlavo keletą minučių.
  Žanos žvilgsnis susidūrė su David žvilgsniu. Berniukas, nors ir vėluodamas pasirodė pirmesnis, nei Christina. Pirmasis pliusas į jo sąskaitą. - pagalvojo.
  - Labas vakaras, - pataisė Dominguez pasisveikinimą ir pažvelgė į jo rankas. - Teleskopą atsitempei su savimi? - sunėrė rankas ir pakilo nuo kėdės. Buvo įdomus berniuko atsakymas į šį klausimą, tačiau dar įdomiau buvo ar Granger jau spėjo užsimušti bekopiant laipteliais ar tiesiog glostė savo feneką ir pamiršo, kur šiandien vakare turės atsidurti.
  - O pažiūrėkime, kas atsirado, - Mokslinčė priėjo prie Christinos. Keista, kad dvylikametė nespėjo išsisukti kojos, su keliais dydžiais per dideliais aukštakulniais. Ir ką ji sau leidžia? - pamintijo ir su pašaipa veide įdėmiai klausėsi „princesės“ įsakymėlių.
  - Žadi pasisveikinti? - paklausė ir įsmeigė žvilgsnį į garbanotų plaukų šeimininkę. Ši apibūdino savo norimą suknelę, lyg žinotų, kuo dirbo dizainerė. Drabužis galvoje atrodė labai klaikiai, tačiau ko buvo galima norėti iš tokių, kaip Christina? Tai dar buvo vienas normaliasnių variantų...
  - Turėsit suklijuoti visų astronomijos vadovėlių lapus, kurie yra bent kiek įplyšę, ir aišku, kitas knygas taip pat, - pagaliau priėjo prie arešto užduoties. Tai buvo pirmas normalus variantas jos galvoje, tad šį ir perkėlė į realybę.
  Iš vieno iš stalčių, astronomijos kabinete stūksančiame stale ištraukė permatomą lipnią juostelę ir žirkles. Ištiesė juos vaikams, tačiau nebuvo užtikrinta ar Christina ir David ką nors panašaus iš vis mokėjo.
  Na, jeigu nesugebės naudotis žirklėmis, tada jau bus nelabai gerai...
   - Tai, kaip ir supratote, turėsite apsieiti be magijos, - nejučia šyptelėjo ir atsivertė pirmąjį savosios knygos lapą. Aišku, ne klijavimui, o skaitymui. Tikrai nežadėjo vargti, kai už ją galėjo tą padaryti ir dveji mokiniai.
  Prieš tai apsižvalgė, klasėje buvo galima išgirsti knygų šnarėjimą, tad tylos nebuvo.
  Christina šiame dailiame kabinete elgėsi, kaip jos manymu ir turėjo elgtis princesė, o Žanai tai nepatiko. Vien tik tai, kad ji susikėlusi koją ant kojos mergina erzino. Negi negalėjo vieną kartą elgtis normaliai? - pagalvojo ir jau galvojo, ką gi pasakyti grifiukei.
  - Elkis, kaip mokinė, o ne kaip nežinau kas, Christina, - įsakmiu balsu tarė ir toliau tęsė knygos skaitymą.

*

Neprisijungęs David Dominguez

  • I kursas
  • *
  • 34
  • Taškai: 106
Ats: Astronomijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #64 Prieš 1 savaitę »
Rytas, vakaras, diena - koks skirtumas?! Davidas niekaip negalėjo suprasti, kodėl šita viskuo nepatenkinta mokytoja turi kabinėtis prie tokių smulkmenų. Ar jai rūpesčių gyvenime neužtenka?! Nenoromis berniukas išsitraukė teleskopą ir pastatė jį priešais profesorę. Svarbiausia, kad pavyko! vis tiek pakankamai patenkintas savimi buvo Davidas.
Deja, visas pasitenkinimas labai greitai dingo: pasirodė ta nelemta princesė! Davidas suirzo: jau patikėjo, kad galės užduotį atlikti vienas!
Kas yra žirklės? Burtininkų namuose užaugęs berniukas tokiais dalykas naudotis nemokėjo. Atsargiai paėmė įrankius ir priėjo prie "princesės" - su tokiomis reikia elgtis mandagiai! Deja, ne visai pasisekė - Davidas netyčia nukirpo sruogą plaukų. Išsigandęs berniukas numetė ją ant žemės, nuėjo prie lentynos ir nužvelgė knygas. Paėmė pirmą pasitaikiusią. Ji nė nebuvo suplyšusi - tad ką jam čia daryti?! Davidas pakėlė akis į mokytoją ir parodė knygą.
- Ką man su ja daryti? - paklausė jis. Ir pridūrė: - Ir vis tiek dėl visko kalta ji!

*

Neprisijungęs Christina Granger

  • II kursas
  • *
  • 272
  • Taškai: 139
  • Lytis: Moteris
  • Aš bijau knisiaus. Antraštės niekada nekeisiu.
Ats: Astronomijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #65 Prieš 1 savaitę »
Nusišneka ir tik nusišneka.. gal tiesiog blogai miegojo žmogus.
- Žadu, teta Žana, labas aš ne krabas. - Mandagiai pasisveikino princesė.
Kažkada taip pasisveikindavo su Christina, Dorotėja. Mergaitė klausėsi ką kalbėjo Žana ir galvodama visai apie kitus dalykus, daužė su aukštakulniais į žemę, nes tiesiog, nebuvo kas veikti.
- Palaukite, palaukite, ar aš turiu kažką daryti už Žaną? Jūs nejuokinkite žmonių, nieko neklijuosiu, nors... nors gal tai bus ir šaunu? Anksčiau pilyje, klijuodavau įvairiausius lipdukus, turėjau jų visą kolekciją, na man tiesiog mama visad juos dovanodavo, tad nemanau, jog bus sunku suklijuoti knygos lapus.
Ilgai nesvarsčiusi, kibo į darbą ir priėjo prie suplyšusio vadovėlio. Išsitraukusi, lipnios juostelės pabandė priklijuoti vieną lapą. Nagi, man pavyks.. Pavyko. Vienas lapas jau buvo šiek tiek suklijuotas.
- Antonai? Tu už mane suklijuok, aš tingiu.
Iš tikro, ji tik pasiėmė tas žirkles ir pradėjo su jomis kažką daryti. Pradėjo kirpti savo nagus, nes jie jau buvo per ilgi.
- Auč! Vos piršto nenusikirpau..
Iš piršto pradėjo bėgti kraujas, bet dėl to labai nesijaudino, bent jau nebebuvo kaip pas voverę nagai.
  Atsiųstum kalinką? Atsiųstum jūreivių šokį? Atsiųstum Haką? Atsiųstum alyvas? Tada, tu nuostabus žmogus, toks kaip ir fenekas. Arba nuostabi beždžionė.  

*

Neprisijungęs Žana Mokslinčė

  • Astronomijos profesorė
  • *
  • 237
  • Lytis: Moteris
Ats: Astronomijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #66 Prieš 3 dienas »
  Temo. Buvo jau vėlu, astronomijos kabinetas skendėjo melsvai sidabrinėje šviesoje.
  Profesorė negalėjo suprasti, kas per dvi būtybės stovėjo tiesiai prieš jos akis. Pirmas – visiškai nesusigaudantis, kas vyksta, o antra, na ji buvo...Kitokia? Blogaja prasme, žinoma.
  Išgirdusi Christinos pasisveikinimą kilstelėjo antakius. Iš veido mimikos buvo galima užtikrintai pasakyti, kad tokiu pasisveikinimu profesorė tikrai nebuvo patenkinta.
  – Dabar taip. Arba tu pagarbiai pasisveikini arba Grifų Gūžta netenka penkių taškų, – nusišypsojo, kaip koks velniūkštis ir pakėlė savo tamsiais akis į mergaitę. Princesės nepagarba jau įgrįso negyvai, Negalėjo jos pakęsti, o ir areštas nusimatė sunkesnis, nei manė Žana.
  Ir kam aš sau užsikroviau papildomo darbo? – pagalvojo, giliai įkvėpė, tačiau neatitraukė akių nuo garbanės veido.
  – David, jeigu knyga neįplyšusiais lapais reikia džiaugtis ir padėti ją į vietą, – mostelėjo ranka į medinę knygų lentyną, iš kurios berniukas ir ištraukė vieną vadovėlį. – Tada pasiimti kitą knygą ir bandyti sėkmę, jeigu pastebi įplyšusį lapą, turi suklijuoti, jeigu ne tada padaryti tą patį ką ir padarysi su pirmąja.
  Kabineto durys, nuo stipraus vėjo gūsio girgždėdamos prasivėrė. Vienu lazdelės mostu, jos tuoj pat užsivėrė. Kaip puiku mokėti kerėti, – pagalvojo ir nepadėjusi lazdelės su ja kaukštelėjo į stalą. Taip bandydama priminti vaikams, kad vis gi kabinete jie stoviniavo ne vieninteliai. Čia taip pat leido laiką ir trisdešimtmetė, ne noromis savo laisvą laiką paskyrusi šių dviejų mokinių areštui.
  Knygos skaityti, taip ir nepradėjo. Per daug vargo atsakinėti į vaikams rūpimus klausimus ir bandyti susikaupti skaitant knygą. Atsidususi švystelėjo knygą atgal į jos vietą ir sunėrė rankas. Negi buvo taip sunku paprasčiausiai atlikti užduotį ir iš čia nešdintis? Taip būtų buvę paprasčiau ir Hogvartse dėstančiai profesorei, ir neklaužadoms, stovinčioms prie knygų.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 dienas sukūrė Žana Mokslinčė »

*

Neprisijungęs David Dominguez

  • I kursas
  • *
  • 34
  • Taškai: 106
Ats: Astronomijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #67 Prieš 3 valandas »
Ar ta "princesė" gali ką nors padaryti tinkamai? Žinoma, ne! Kaip visada, darė kažkokias nesąmones, kurios, atrodo, be galo erzino mokytoją. Kad ir kaip nesinorėjo to pripažinti, jos baisiai erzino ir Davidą. Ji dar atsiims! nusprendė berniukas, nors nebuvo tikras, kurią turi omenyje - "princesę" ar areštą paskyrusią profesorę.
- Džiaugiuosi, - demonstratyviai išsišiepė Davidas, išgirdęs mokytojos paaiškinimą, ką reikia daryti su nesuplyšusia knyga. Šitas areštas buvo visiška nesąmonė! O dar reikia leisti laiką su ta pasipūtusia mergaite! Davidas garsiai atsiduso. Padėjo knygą į vietą ir paėmė kitą. "Princesės" žodžius paprasčiausiai ignoravo. Ji pavogė profesorės augintinį. Jiedu įkliuvo tik per ją. O dabar Davidas turi kažką už ją daryti? Tai jau ne! Jeigu tas "Antonas" turėjo reikšti, kad mergaitė kreipiasi į jį.
Antroji knyga buvo suplyšusi, tad berniukas ilgokai vargo, kol ją suklijavo. Pastebėjo, kad lapai sulipo, bet žvilgtelėjo į profesorę ir nutarė, kad ji to nepastebėjo. Ramiai padėjo knygą į vietą ir paėmė dar vieną. Ji buvo labai sunki ir tikriausiai labai nuobodi. Gerai bent jau tai, kad nesuplyšusi.
Ir tada, aišku, ta mergaitė vėl turėjo pradėti savo nesąmones! Davidas nepatenkintas atsisuko. Koks jam skirtumas, ar ji kažką nusikirpo, ar ne?! Berniukas visai supyko. Kelias sekundes pagalvojo ir apsisprendė. Visai netrukus sunkioji knyga jau skriejo "princesės" link.