[Kasiopėja Evers]

Pagaliau pasibaigus vasarai, vėsiam vėjui plėšiant ir nešiojant oranžinius, geltonus ir visokius kitokius lapus, Hogvartso koridoriai vėl jaunųjų burtininkų ir raganaičių. Vieniem tai buvo dar vieni prakeikti mokslo metai mokykloje, kur turėsi art kaip arklys, kiti džiaugėsi, kad grįžo į Hogvartsą. O mokytojai? Už visus nepasikysim, bet ateities būrimo, dabar jau ir astronomijos, profesorei Kasiopėjai Evers, tai buvo dar vieni juodo darbo metai.
Rakindama klasę, dūsaudama ir jau pradėdama besinervinti (,,tos velnio spynos!"), Kasiopėja pagaliau įžengė į kabinetą. Na tiksliau - vos neįvirto. Matyt, vasarą vorai nusprendė kiek padirbėti - kampuose ir visur kur galima nupinti voratinkliai, o kur voratinkliai - ten dulkės. Greitai viską sutvarkiusi, Kasiopėja padėjo dėžę ant stalo.
Pradėjus gūžėti mokiniams, Kasiopėja nusišypsojo, prieš prabildama.
-Sveiki sugrįžę dar vieniems metams į Hogvartsą,-pasisveikino profesorė, pliaukštelėdama rankomis ir apžvelgusi visus mokinių veidus.-Šiandien imsime kiek kitokį ateities būrimo būdą. Kas man gali pasakyt kas čia yra ir kam jis yra skirtas?-varno nago vadovė iškėlė tuščią mažą krištolinį užkimštą buteliuką.

[Melody]

  Rytas buvo šaltas, tad merginai diena lyg ir buvo pasmerkta liūdesiui ir melancholijai. Pirmoji ateities būrimo pamoka tiko prie visos šitos slegiančios atmosferos. Atėjusi į kabinetą suvokė, kad yra pirmoji matyt niekas nepasirengęs tokią dieną pradėti anksti ir pamačiusi mokytoją, kuri sukėlė Melody šypseną, pagalvojo apie dėlionę. Viskas yra surišta su kuo nors kitu, mes vienas kitą papildom. Niūri diena, slogi aplinka, sena pamoka, pavargusi profesorė. Pirmakursė atsisėdo į trečią suolą ir lėtai išsitraukusi reikmenis klausėsi. Profesorė Evers išsitraukus mažą, tuščią krištolinį buteliuką ir paklausė kas tai:
 - Eliksyrų buteliukas?- veikiau kaip klausimą, o ne kaip atsakymą pateikė klastuolė. Ir pakėlusi vieną antakį laukė profesorės atsako.

[Emily Arcanus Vėlė]

Mergaitė atėjo į ateities būrimo klasę likus penkioms minutėms iki skambučio. Tuo metu vaikų klasėje dar nebuvo daug, tačiau antrakursė žinojo, kad jų dar spės prisirinkti. Pamačiusi mokytoją klastuolė nuoširdžiai nusišypsojo ir pasisveikino:
- Laba diena, profesore.
Vėliau įsitaisiusi pirmajame suole mergaitė ėmė laukti pamokos pradžios. Po kurio laiko jai prasidėjus Kasiopėja parodė vaikams vieną daiktą ir paklausė kas čia ir kam jis galėtų būti skirtas. Buteliukas. Krištolinis tikriausiai - pagalvojo mergaitė, tačiau sumetusi, kad turbūt profesorė klausė ne visai šito, antrakursė nieko neatsakė. Vis vien atsakys kiti - pagalvojo ji, nustūmusi tolyn mintį, kad šiemet prisžadėjo sau būti aktyvia.

[Yecatherine Delilah Lutterworth]

   Jekaterina atėjusi į dar vieną pamoką tą deną pasisveikinos su profesore ir atsisėdo į savo vietą. Didžiąją dalį pamokų labai mėgo, maženiąją dalį tiesiog dievino. Tarp dievinamų dalykų įpuolė ir Astronomija, Herbologija ir dar kelios pamokos, nors jų pačių ir nebuvo itin daug.
   Mergina atsisėdo levandų spalvos kabinete ant savo fotelio ir pasiruošė pamokai, kas buvo visos skaitytos informacijos perkratymas mintyse ir bandymas pagalvoti, apie ką gi mokysis jie šitą pamoką. Suskambus varpui Klastuolė pakėlė galvą ir pasižiūrjėo į buteliuką. Net nenumanė, kam jis gali būti reikalingas. Pirmą kartą tokį matė. Bet vis tiek reikėjo bandyti spėti.
 - Buteliukas. Galbūt jį reikės sudaužyti ir bandyti spėti ateitį iš jo šukių susidariusios formos ir panašiai, - pabandė spėti ketvirtakursė. Visgi atsakymą sužinos pamokos eigoje, o ir į pamokas ateidavo išmokti ir suklysti, kaip žiobarai sakydavo.

[Gabi Meyl]

   Gabi buvo klastuolė ir jau ne pirmo, ne antro, bet trečio kurso, tad ir ateities būrimo pamoka ją ne itin žavėjo. Vis dėlto turbūt visa tai yra tiesiog paistalai, svarstė Gabi, bus smagu pažaisti ir pasišaipyti iš visų tų nesąmonių, sukikeno. Įžengusi į ateities būrimo kabinetą Gabi linktelėjo profesorei taip su ja pasisveikindama ir atsisėdo šalia Jekaterinos. Kai profesorė parodė buteliuką, Gabi nudžiugo, juk visokius eliksyrus ji mėgo, tad į galvą ir šovė pirma mintis, jog tai - eliksyras.
- Iš pirmo žvilgsnio galima spręsti, kad tai yra eliksyras, - pasakė tai, ką galvoja, Gabi. - Tačiau kažkodėl nuojauta kužda, kad vis dėlto mums nereikės jo gerti. Galbūt tai kažkoks skystis, tik nesugalvoju, kaip jį pavadinti, kurį supylus į specialų indą, pavyzdžiui, į kokį rutulį ar dar ką nors, ima kas nors aiškėti, - samprotavo klastuolė.

[Ethan Coy]

Ethan niekur neskubėdamas, netgi šiek tiek vėluodamas atslinko į šią klasę. Pravėręs sunkias duris įžengė į klasę suburbėdamas neaiškų pasisveikinimą ir pasiteisinimą ,kad vėluoja . Murmesys buvo tylus, bet girdimas, buvo ištartas ,galima sakyti, po nosimi. Nuėjęs į klasės galą ,atsisėdo į galinį suolą ir garsiai šlumštelėjęs iškart delnu atsirėmė veidą ir įsistebeilijo į profesorę Kasiopėją. Uždavus klausimą vaikinas tik sunkiai atsiduso ir kilstelėjo abiem antakiais.
-Buteliukas, -atsakė tiesiai šviesiai ir prisimerkęs nežymiai nusižiovavo užsidengdamas burną delnu taip neparodydamas savo baltų dantų.
Tamsiai mėlynomis akimis stebėdamas klasės draugus bei profesorę šiek tiek snūduriavo ,bet tuo pat metu ir bandėsi išgirsti kažką naujo, nors tai ir nekėlė jam jokio susidomėjimo, o ir tai pastebėti buvo nesunku.

[Kasiopėja Evers]

Kasiopėja nusijuokė. Pusė mokinių teigė, kad tenbuv o buteliukas - tai buvo akivaizdu.
-Taip, čia yra buteliukas,-sukikeno Kasiopėja, prieš surimtėdama. -Kiekvienas gaunate po duu taškus, Gabi gauna tris. Tavo atsakymas buvo teisingiausias iš visų. Taip, viduje yra eliksyras, padedantis spėti ateitį. Kol kas jo nematote ir neužuodžiate, jokiu būdu nebandykite gerti, kad pajaustumėte skonį. Su šuo buteliuku gana lengva dirbti, bet neaiškumų gali kilti.
Kiekvienas gausite po mažą arbatinę žvakutę ir tokį buteliuką. Tiesa, su bet kokiu buteliuku tu taip neišsibursi - krištolas šiame buteliuke turi laumių dulkelių, jos ir atlieka vieną iš pagrindinių vaidmenų būrime. Jūs turėsite buteliuką laikyt virš liepsnos - išėję dūmai suformuos simbolius, kurie ir apibūdins jūsų ateitį. Minėtosios laumių dulkelės nudažo kaitinamą eliksyrą žmogaus auros spalva, o dūmus kiek sodresne tos spalvos versija. Kiekvienas buteliukas turi vienintelį šeimininką, visai kaip ir lazdelės, tačiau jie nesirenka, todėl prašau jais nesimainyti - jie susipainioja ir genda. Kiekvienas pasiliksite savo buteliuką, nebent jeigu norite, gražinkite man, bet tuo atveju aš juos tik išmesiu - jie vis tiek man nepaklus.
Taigi, užduotis gana aiški, pakaitinkit eliksyrą virš ugnies, kol šis nusidažys jūsų auros spalva ir pradės dūmyti. Dūmuose susiformavusius simbolius rasite vadovėlyje. Jeigu kas neaišku, kreipkitės į mane.

((Pasistengiam bent per du postus viską įveikt, nors užduotis gana lengva, aprašyti yra ką.))

[Melody]

 Ant stalo padėtą žvakutę mergina prisitraukė arčiau ir ištiesinus siūlelį atkišo į jį burtų lazdelę:
 - Incendio
Ištarė pirmakursė ir pamačiusi degančią žvakutę paėmė į rankas eliksyro buteliuką. Pakėlė į akių lygį ir šiek tiek pamakalavusi nusprendė, kad nieko per daug nepamatysianti. Jau buvo bekišą buteliuką prie liepsnos kai susimąstė kokia gi yra jos aura? Kadangi nenutuokė visiškai nieko apie tai dar sekundę uždelsusi prikišo eliksyrą virš ugnies. Palaukus porą sekundžių mergina kiek palenkusi galvą stebėjo rankose laikomą "ateitį". Iš pradžių jis tapo melsvas, po truputį kito iki raudonos, bet ne visiškai, laikėsi keisto balanso tarp šių dviejų spalvų kol tapo violetinis. Nejudindama rankos virš ugnies mergina atsivertė vadovėlį ir perskaitė kas buvo prašyta šalia violetinės auros

Švari, ryški violetinė – originalus, artistiškas, švelnus ir dvasingas, mėgstąs intelektualų ir dvasinį bendravimą, keliones asmuo, galbūt laisvamanis, revoliucionierius.

Melody nusijuokė Tebunie taip

[Yecatherine Delilah Lutterworth]

   Jekaterina išklausiusi Kasiopėjos aiškinimų paėmė buteliuką į rankas. Jis buvo maloniai šiltas, stiklas slydo tarp pirštų lengvai it šilkas. Klastuolė pagavo save vartant buteliuką ir nuo saulės spindulių išgaunant įvairias vaivorykštės spalvas. Mergina mirktelėjo akimis ir pažvelgusi į žvakę išsitraukė lazdelę.
 - Incendio, - labai tyliai pasakė ir žvakutei užsidegus raudona liepsnelė pleveno ore kaip koks liepsnojantis vaiduoklis. Betrūktų pradėti skelbti mintyse ,,Dvasia, ateik" ir galėčiau pradėti išsišaukinėti vaiduoklius, juodaplaukės mintys greitai išsklaidė jaukumo šydą ir ketvirtakursė paėmusi buteliuką į savo vėsias rankas pakėlė virš liepsnelės. Ugnis ėmė žaisti šešėliais ir spalvomis ant stalo, formuodama visokius simbolius, bet juodos ketvirtakursės akys buvo sutelktos ties buteliuku. Jis palengva tarsi... pilkėjo. Tikrai, spalva buvo pilka. Bet užteko vos kelių minučių įsitikinti, kad tikrai ne pilka. Ji palengva tamsėjo ir tamsėjo, tamsėjo ir tamsėjo, kol pajuodo ir tapo tokia pat tamsi ir šiurpi kaip ir pačios Jekaterina siela. Ji šyptelėjo ir ėmė lėtai ir atsargiai versti puslapius, ieškodama informacijos apie juodą aurą turinčius žmones. Keli mokiniai jau spoksojo tiesiog nemandagiai į jos buteliuko turinį, kuris dar net neprisiruošė dūmyti. O ką - gal jam reikėjo apšilti, nes pačios ketvirtakursės rankos šiluma nepasižymėjo.

((Kas: Trumpam įsiterpsiu. Ar galim visi sustoti, ir pažiūrėti į šitą postą? Tikėjausi, kad dauguma rašys vien tik apie geras auras, bet pasirinkusi tokią, mane nustebinai. Šaunuolė : ) ))

[Laira Rectus]

Laira įėjusi į klasę atsisėdo netoli šviesiaplaukės mergaitės. Nedrąsiai jai nusišypsojusi ėmė laukti pamokos pradžios. Tiesa, toji pradžia buvo ganėtinai keista - mokytoja parodė permatomą buteliuką ir paklausė kas tai. Tokioje situacijoje mokinių pareiškimai kad tai buteliukas skambėjo keistai. Na žinoma ne taip keistai, kaip mokytojos taškų skyrimas už tokį atsakymą. Bet ką gi. Panašu, jie pasakė viską, ko profesorė ir laukė. Vėliau jai paaiškinus praktinę dalį mergaitė paėmė į rankas buteliuką ir uždegė žvakę. Mergaitė pašildė eliksyrą, tačiau šis spalvos nepakeitė. Tuomet ji pridėjo jį arčiau ugnies, tačiau tai nedavė jokio rezultato - eliksyras taip ir liko nematomas. Sutrikusi mergaitė ėmė dairytis po klasę spėliodama ar kas nors susidūrė su panašia problema.

[Emily Arcanus Vėlė]

Emily uždegė liepsnelę ir ėmė kaitinti eliksyrą. Po truputį permatomas skystis buteliuke kaito ir po truputį ėmė įgauti kitą spalvą. Pradžioje skystis tapo vos vos melsvas, tačiau vėliau spalva intensyvėjo ir tamsėjo, kol įgavo tikrąją spalvą. Kurį laiką mergaitė bandė suprasti kokia tai spalva. Aišku buvo viena - tai tikrai kažkoks mėlynos atspalvis. Tačiau koks jau aišku nebuvo, juolab, kad toji spalva nebuvo vientisa - viduje ji tapo tamsesne - kažkur tarp tamsiai mėlynos ir indigo, o į pakraščius perėjo į šviesesnius tonus ir drumstai žydrą. Nusprendusi pažiūrėti visų tinkamų spalvų aprašymus Emily pagaliau atsivertė knygą ir ėmė ieškoti reikiamos informacijos. Sustojusi prie atitinkamų spalvų aprašymų išsitraukė užrašus ir ėmė nurašinėti jos spalvą atitinkančius auros aprašymus.

[Yecatherine Delilah Lutterworth]

   Jekaterina, pernelyg geriau apie save galvojančių mokinių dar meiliai vadinama Jekute, sklaidė knygos lapus, ieškodama informacijos apie juodą aurą turinčius žmones. Galiausiai rado - kaip nekeista, juodame ir niūriame puslapyje, pripieštame kaukolių. Great, pagalvojo ji ir ėmė skaityt.

Juoda aura - neapykanta, pyktis, kerštingumas.  Didelis egoizmas, prislėgtumas ir melancholija, paslaptingumas.
Juodą aurą turintys žmonės yra be galo kupini pykčio ir nuoskaudos ant viso pasaulio ir visų, net ir ant nekaltų. Juodieji yra tamsūs ir paslaptingi žmonės, kokių reta. Išsiaiškinti vienai jo paslapčiai nereikia daug laiko, bet ją žinantys tampa nebesaugūs, tarsi juodojo nuosavybė, su kuria jie gali daryti tai, ką nori. Net ir nužudyti. Kita vertus, juodą aurą turintys žmonės lengviau panyra į liūdesį ir melancholiją, juos sunkiau ištraukti iš bėdų liūno. Juoda aura reiškia pavojingą, stipriais protiniais gabumais pasižymintį žmogų ar būtybę. Tai vienas ryškiausių juodosios magijos požymių.

Perskaičiusi informaciją mergina pavatė akis. Toks jausmas, kad ji to nežinojo. Tą akimirką iš buteliuko ėmė virsti tamsūs, sunkūs, kamuoliniai ir juodi lyg naktis dūmai. Susidomėjusi juodaplaukė ėmė stebėti, kas per ženklai dabar gausis.

[Emily Arcanus Vėlė]

Skaitydama aurų aprašymus vadovėlyje mergaitė visą laiką užsirašinėjo svarbiausius teiginius, retkarčiais vis užmesdama akį į eliksyrą ir įsitikindama ar tikrai skaito apie tinkamus mėlynos atspalvius. Galiausiai baigusi mokinė perskaitė visus savo užrašus.

Mėlyna - indigo - drumstai žydra aura

Mėlyna spalva simbolizuoja amžinybę, pastovumą, taikingumą, lojalumą, altruistiškumą, meilę. Šios spalvos aura– dvasinės brandos, kilnių minčių, intelekto, itin išsivysčiusios intuicijos, jautrumo, susikaupimo ir vienatvės ženklas. Tamsiai mėlyna gali būti ir depresijos bei gilaus liūdesio ženklas.
Drumsta žydra spalva rodo nepakankamą energiją, vienatvę, depresiją, melancholiją. Tai izoliacijos ir apleisto (palikto) žmogaus savijautos išdava.
Indigo (alyvinė)spalva rodo empatiją, vidines vertybes, gilius jausmus ir stiprią intuiciją. Ši spalva būdinga žmonėms, ieškantiems gyvenimo tikslo.
Tamsi, drumsta indigo rodo nepakankamą fizinę energiją, prislopintas emocijas, melancholiją, jautimąsi izoliuotu, vienišu arba paliktu.

Perskaičiusi mergaitė kiek sunerimo. Atrodo ši aura nemažai bylojo apie tai, kaip šiuo metu klastuolė jautėsi. Antrakursė nedrąsiai žvilgtelėjo į mokytoją, norėdama įsitikinti, kad ji nematė eliksyro spalvos. Tuomet išsitraukė lazdelę ir tyliai pasakė kažkokį burtažodį, kuris, kaip tikėjosi Emily, turėjo pakeisti dūmų spalvą. Ji paprasčiausiai nenorėjo, kad kas nors dėl klastuoliukės jaudintųsi. Kadangi burtažodis nesuveikė mergytė pabandė dar keletą kartų. Staiga buteliukas suskilo ir mėlyni dūmai netrukus išsiveržę iš indo pasklido po klasę susimaišymas su oru ir vėl tapdami nematomais. Na ir žinoma kaip visada aš neištvėriau neprisidirbusi - supyko ant savęs antrakursė. Nežinodama ką dabar daryti ji laukė ką pasakys mokytoja.

[Ethan Flavius]

Chinatsu atsidūrė ateities būrimo pamokoje ir absoliučiai negaišusi laiko ėmėsi darbo, bandydama nepraleisti pro ausis teorinės dalies, kuri šį kartą labai sunkiai kirtosi jai į galvą. Mergaitė pasinaudojusi Ignitio kerais uždegė žvakutę ir ėmė laikyti virš jos tą buteliuką. Kelias minutes nieko nevyko ir jis nedūmyjo, spalva nesikeitė. Kas per nesąmonė? Nejaugi ir vėl man nepasiseks, kaip ir Astronomiją? tą akimirką japonė pagaliau geriau įsižiūrėjo ir suprato, kad jos buteliukas tiesiog... baltas. Taip, jos aura balta. Baltos spalvos. Išsižiojusi mergaitė atsivertė knygą ir susiradusi baltos auros aprašymus ėmė vien lūpomis, gal vos šnibždėdama skaityti tekstą.
 - Balta auros spalva. Visą spalvų spektrą apima balta spalva. Ji yra septynių evoliucijos lygių vystymosi sintezė ir balansas. Tai kosminės energijos spalva, gerumo, sėkmės, apsivalymo, mirties baimės ir ašarų nebuvimo, brandos ženklas. Balta susijusi su atmintimi, tiksliau – jos praradimu, nes balta spalva įtraukia, susiurbia. Ji rodo nušvitusią sąmonę, sujungtą su dvasine energija. Balta aura – dvasingumas, stiprus dieviškojo prado suvokimas, kosminė išmintis, nepriklausomybė, žmones traukiantis vidinis švytėjimas. Tai laimės, proto ramybės, vidinio taurumo, susiliejimo su aukščiausia gamtos harmonija ir energija spalva. Balta įkūnija tyrumą, palaimą, šventumą, atidų požiūrį į tradicijas ir praeitį, meilę ir supratimą tų, kas grimzta į praeitį.
Maži vaikai, sveikatintojai, valdantys energiją, maldingi žmonės dažnai turi baltą aurą. Jeigu mūsų sielos būtų absoliučiai harmoningos, visos spalvų bangos susilietų ir mūsų aura būtų tyrai balta. Tokia buvo Kristaus aura, ją galima įžvelgti visuose jo atvaizduose, ypač vaizduojančiuose prisikėlimą. Stipri balta energija gali nušviesti pačią tamsiausią aurą, išvaikyti, neutralizuoti blogį. Nors vienam šviesiam žmogui apsigyvenus regione, rimsta agresija ir žemos žmonių aistros. Įvairioms terapijos formoms, meditacijai, gydymui arba sąmonės transformavimui balta spalva būtina kaip terpė. Deja, suaugusiųjų auroje balta spalva regima retokai, - išsišiepusi Klastuolė (ironiška) dirstelėjo į žvakę, iš kurios ėmė virsti dūmiukai. Na, belieka toliau stebėti.

[Kasiopėja Evers]

Susiraukusi Kasiopėja mostelėjo lazdele išvarydama dūmus iš klasės. Lazdele mostelėjus į buteliuką, šis pakilo ir gražiai nuskrido į šiukšlių dėžę. Parūpinusi naują buteliuką, profesorė vėl jį įteikė Emily.
-Brangioji, nėra reikalo slėpti savo auros,-galiausiai prabilo Kasiopėja. -Ji yra neatsiejama tavo dalis, o nuo jos niekaip neatsiribosi. Užuot ją slėpusi, didžiuokis ja. Kiekvienas žmogus turi savo aurą, kiekviena yra unikali, kaip ir tu. Nesvarbu kad ir kokia bebūtų tavoji, ji yra tavo ir niekieno kito. Slėpti savo aurą tai tarsi slėpti save pačią,-ji padrąsinamai nusišypsojo.-Nagi bandyk dar kartą, esu tikra kad tau pavyks,-profesorė patapšnojo mokinei patį, prieš nueidama atgal prie stalo, atsiremdama į jį ir pradėdama glostyti pasišiaušusį Češyro kailį.