0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Sigurd Eddi Hallgrimsson

  • Burtininkas
  • ****
  • 413
  • Lytis: Moteris
Ats: Smėlėtas takas
« Atsakymas #135 Prieš 3 metus »
Ryan atsakymas nepatenkino Sigurdo. Šis jau ruošėsi pareikšti savo nuomonę, bet galiausiai nė vienas žodis nepaliko jo lūpų. Vaikinukas buvo užčiauptas praeitos (ne)sėkmės su Deoiridh, todėl dabar nelabai žinojo, ką daryti. Rauktelėjo antakius. Pasigirdo tylus atodūsis, palydėtas trumpo žvilgsnio į dangų.
-Ką manai apie animagus? - pasiteiravo jis, prisiminęs škotę ir jos gebėjimą. Žinoma, grifas net neketino apie ją užsiminti, tiesiog norėjo sužinoti, ką galvoja kiti mokiniai. - Norėtum juo būti? - mestelėjo dar vieną klausimą ir pamažu ėmė žvalgytis Eylfos. Nejučia į širdį įsimetė nerimas, kad augintinė per ilgai užtruko. Bet argi Ryan nesakė, kad su ja yra ir Varlytė? Kiek palengvėjo nuo to, bet vis dėlto giliai širdyje islandas nenusiramino. Susirūpinusios akys dar kartą perskrodė žoles, kelias akimirkas jos netgi buvo įsmeigtos į tolumoje juoduojantį mišką.
Sigurdas ir pats norėjo pasisakyti apie animagus, tačiau viską sujaukė staiga iš žolių iššokusi varlė. Ir ji nebuvo Eylfá. Šiaurietis greitai nukreipė žvilgsnį į pilkaplaukį, norėdamas sužinoti jo reakciją.

*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • ****
  • 399
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
Ats: Smėlėtas takas
« Atsakymas #136 Prieš 3 metus »
 Berniukas mąstė apie Varlytės vardą. Jis visiems pasirodo vardu nelabai vardu, tad galbūt reiktų jį pakeisti į kokį nors įdomesnį? Pavyzdžiui Frėja ar kuo nors panašiu? mąstė švilpis. Jam beąstant Sigurd'as paklausė klausimo apie animagus.
- Na, aš manau, kad jie šaunūs, - tarė berniukas net negalvojęs. Jis ir pats norėjo būti animagu. - Aišku, kad norėčiau. Juk tu gali pasiversti gyvūnu, elgtis kaip gyvūnas ir susikalbėti su gyvūnais tokiais pačiais kaip tu. Juk tai labai smagu! O tu norėtum būti animagu? - pasidomėjo pilkaplaukis. Jam buvo įdomi šviesiaplaukio nuomonė, kadangi jis atrodė tikrai įdomus pašnekovas.
 Pamatęs, kad vaikinas ėmė žvalgytis, ir pats Jones apsižvalgė. Varlytė nušokavo kažkur į krūmus, bet trečiakursis taip ir neišsiaiškino kas už tų krūmų. Tada iš tų žoliakrūmių iššoko varlė. Deja, ji tikrai nebuvo Varlytė, kadangi neturėjo mažo taškelio prie akies.
There's no such thing as fate.

*

Neprisijungęs Sigurd Eddi Hallgrimsson

  • Burtininkas
  • ****
  • 413
  • Lytis: Moteris
Ats: Smėlėtas takas
« Atsakymas #137 Prieš 3 metus »
Akimis ieškodamas Eylfos, Sigurdas klausėsi pilkaplaukio.  Aišku, kitaip ir negalėjo būti: koks gyvūnų mylėtojas pats nenorės tapti juo? Vėl mintys nuslydo prie Deoiridh. O jei bus Ryan animagas gyvatė ar koks kurmis? Ar jis vis tiek veršis tai skelbti visiems? Gal bus kaip ji - bijos prisipažinti? Pašnekovui sušukus, kad būti animagu labai smagu, islandas lyg pritardamas šyptelėjo. Iš tiesų prisiminė susitikimą prie suoliuko. Smagu... Ironiškai pagalvojo, bet neketino per daug prieštarauti berniuko nuomonei. Tačiau nespėjo nieko pasakyti.
Neaišku, ar gerai, ar ne, bet pasirodžiusi varlė nepriklausė Ryan. Tai numanė iš to, kad jis niekaip nesureagavo.
-Nenorėtum dar vieno augintinio? - ne iš šio, nei iš to pertraukė tylą grifas, netikėtai nukreipdamas temą, nors ji jam nebuvo labai opi. Balse skambėjo vos vos juntama švelni, draugiška pašaipa.
Pasakęs tai, ką galvojo, Sigurdas žengtelėjo arčiau varlės, vis dar spoksančios į juos. Smėlis sugurgždėjo po kojomis. Jis atsitūpė, norėdamas žaliaodę geriau apžiūrėti. Akimirką šmėkštelėjo mintis, kad čia galėtų būti Deoiridh gyvūno pavidalu, bet šiaurietis tokią idėją atmetė. Atrodė per daug nerealu, kad...ji drįs susitikti su juo. Kad škotė manytų, jog jai atleido ir vaikinukas nori pasimatyti. Vis dėlto, labai giliai širdyje toks troškimas, kad ir mažytis, buvo.

*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • ****
  • 399
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
Ats: Smėlėtas takas
« Atsakymas #138 Prieš 3 metus »
 Švilpis žvalgėsi. Tikėjosi, kad iš krūmų iššoks ir jo Varlytę. Jau norėjo žingsniuoti namo, kadangi jam dar reikėjo pasikartoti keletą transfigūracijos burtažodžių tranfigūracijos pamokai. Nenorėjo apsikvailinti prieš profesorių, kadangi jis juk taip pat prancūzas. O prieš bendratautį apsikvailinti tikrai nesinorėtų. Kodėl mano gyvūnai dingsta būtent tada kai man reikia kur nors išeiti arba grįžti į pilį? paklausė Jones savęs mintyse tokio it retorinio klausimo.
- Gal ir visai norėčiau. O tu? - pasidomėjo vaikinukas nejaukiai pasikąsydamas pakaušį. Juk nėra normalu auginti tiek gyvūnų ir norėti auginti dar daugiau? Bet kartu berniukas ir daro gerą darbą. Jis kartais juk gelbėja ir padarėlius iš gatvės, o tai yra geras dalykas ar ne?
 Staiga iš krūmų iššoko dar vieną varlę. Tai buvo Varlytė. Švilpis nusišypsojo ir paėmė varlę į savo rankas. Šio žalio padarėlio grįžimas nudžiugino pilkų plaukų savininką, kadangi jis jau išsigando, kad Varlytė nušokavo prie ežero ir nusprendė nebegrįžti...
There's no such thing as fate.

*

Neprisijungęs Sigurd Eddi Hallgrimsson

  • Burtininkas
  • ****
  • 413
  • Lytis: Moteris
Ats: Smėlėtas takas
« Atsakymas #139 Prieš 3 metus »
Savaime suprantama. Dingtelėjo grifui, Ryan labai nuspėjamai atsakius į klausimą. Palenkė galvą, lyg pritardamas jo žodžiams, o gal norėdamas geriau įsižiūrėti į žaliaodę. Mintyse visai nelaiku atšokavo Deoiridh varlės pavidalu. Ir nenorėjo iš ten pasitraukti. Nors ta idėja atrodė neįtikėtina, jis leido jai išsikeroti. Tik galų gale turėjo pripažinti, kad pasielgė netinkamai.
-Norėčiau... - galiausiai tarstelėjo Sigurdas, galvodamas apie kažką sparnuoto. Tik tos svajonės buvo dar labai miglotos, todėl daugiau nieko nebepridūrė.
Vis dar buvo įsmeigęs akis į varlę, kuri savo ruožtu irgi spoksojo į jį. Galbūt būtų jie taip ir stebeilijęsi vienas į kitą, jei ne iš krūmų išlindusi dar viena kurksinčius garsus skleidžianti būtybė. Pasirodo, ji priklausė pilkaplaukiui, kuris kaipmat paėmė augintinę. Vaikinukas kiek nuliūdęs negirdimai atsiduso, tačiau grąžinęs žvilgsnį į žoles, ten pamatė jau ne nepažįstamą varlę, o Eylfą. Veide trumpam įsispaudę rūpesčio pėdsakai dingo, jis netrukus taip pat turėjo žaliaodę rankose. Atsistojo. Šiek tiek kitaip, mąsliau dirstelėjo Ryan pusėn.
-Gal grįžkime į pilį? - pasiteiravo.

*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • ****
  • 399
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
Ats: Smėlėtas takas
« Atsakymas #140 Prieš 3 metus »
 Švilpis stebėjo grifą. Jis atrodė labai susimąstęs žiūrėdamas į tą tupinčią varlę. Ryan'iui pasirodė, kad ta varlė kažką primena Sigurd'ui. Gal taip tik rodėsi, o gal taip buvo iš tiesų. Deja, Jones ebuvo puikus kūno kalbos skaitytojas, tad visų detalių apie tai su kuo naujam pažįstamam asocijuojasi ta varlė, pasakyti tikrai negalėjo.
- Aišku, - tyliai pratarė pilkaplaukis ir pasitvarkė savo plaukus. Tada apsižvalgė ir nieko gero nepamatydamas nuleido akis į žemę. Čia atsirado dar viena varlė, kurią Sigurd pasiėmė į rankas. Tai reiškė, kad varlė matyt yra jo.
- Manau, kad jau būtų pats laikas tenais sugrįžti. Temsta, - sumurmėjo rudaakis ir pradėjo lėtai žingsniuoti pilies link. Mąstė apie varles ir visus kitus įvairiausius gyvūnus.
There's no such thing as fate.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Smėlėtas takas
« Atsakymas #141 Prieš 2 metus »
Dori skraidė ant šluotos netoliese ežero. Kaip gera pagaliau skirsti nuosava šluota! Pagaliau ji antrakursė ir oficialiai gali tai daryti su sava šluota bei nuo nieko nesislėpti. Ši šluota buvo žymiai geresnė už tas nupiepusias, aplūžusias mokyklos šluotas. Ji buvo ir patogesnė, ir valdėsi lengviau, be to, skrido žymiai greičiau. Dori tiesiog didžiavosi šiuo savo pirkiniu, kuris pareikalavo bene visų dvylikmetės santaupų ir dar papildomų nukniauktų pinigų iš tėvų. Tačiau klastuolę jau spėjo paerzinti kažkoks vyresnis bendrakoledžis, kuris turėjo žymiai geresnę šluotą nei Mendel. Jis sakė, kad Mendel šluota nors ir geresnė už mokyklines ir kad nėra pati pigiausia iš naujų šluotų, tačiau išties yra vidutinio lygio. Pats tuo metu demonstravo savo pačią naujausią ir brangiausią šluotą, kuriai, pasak jo, lygių tiesiog nėra. Mergaitė susinervino, tačiau spėjo ir nudžiugti: jei kažkoks klastuolis turi tokią šluotą, vadinasi, jiems didesnė tikimybė bus laimėti kvidičo rungtynes. Deja, paaiškėjo, kad tas pagyrūnas šiais metais nežais, iš kvidičo komandos jis išėjo, nes mokosi paskutiniame kurse ir ruošis egzaminams. Tad iš jo šluotos jokios naudos, o maniškė nėra tokia gera, kaip aš iš pradžių galvojau, susiraukė.
Šiek tiek pavargusi skraidyti Mendel ėmė dairytis žemyn ir pamatė siaurą smėlėtą keliuką. Nusileidusi ant žemės ėjo smėliu, kol galiausiai pamatė šone stūksantį suoliuką ir ant jo atsisėdo. Mergaitė galvojo apie kvidičą. Ji labai norėjo pakliūti į Klastūnyno komandą, todėl nutarė treniruotis diena iš dienos. Atranka jau artėjo, todėl vis dažniau antrakursę aplankydavo jaudulys.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Smėlėtas takas
« Atsakymas #142 Prieš 2 metus »
Mokslo metai dar tik prasidėjo, o Deoiridh jau nuoširdžiai tingėjo. Į herbologiją ji nė kojos neketino kelti (pasirinko tą kvailą dalyką tik iš pagarbos Matthew), transfigūracija neįdomu, o apie nuodus ir vaistus geriau iš viso patylėti. Tiksliau, ne apie nuodus ir vaistus, o tą kvailą vištą, vadinančią save profesore.
Nenuostabu, kad mergaitė buvo ne pačios geriausios nuotaikos. Tuo labiau, kad ir Sigurdo jau kurį laiką nesusitiko, o jis ir toliau liko tuo vieninteliu, su kuriuo įmanoma bendrauti. Ryan irgi buvo draugiškas, bet negalima leisti, kad islandas pagalvotų... Ką? O ką jis galėtų pagalvoti? Grifiukė papurtė galvą tikėdamasi taip nuvyti tas sudėtingas mintis.
Deoiridh žingsniavo kažkur palei ežerą ir stengėsi negalvoti, nors negalėjo neprisiminti vieno iš pirmų susitikimų su Sigurdu, kur ji pasielgė tikrai nedraugiškai. Ir kaip nukreipti mintis kitur, jeigu viskas primena tą vieną žmogų?..
Laimei, pradėjusi eiti kažkokiu smėlėtu takeliu, nors pati to nepastebėjo, pamatė tolėliau ant suoliuko sėdinčią mergaitę. Iš pradžių nepažino, bet priartėjusi kilstelėjo antakius. Ar tik čia ne draugais apsikarsčiusi "nuodingo" voro šeimininkė? prisiminė grifiukė. Galvoje pradėjo suktis planas, bet staiga Deoiridh apsigalvojo. Ne, šita mergaitė tau ne Želatina, Žana ar kokia ji ten. Su Dori galima pabandyti elgtis draugiškai. Žinoma, Deoiridh vis dar nemokėjo to daryti, bet mokytis niekada nevėlu (jeigu tai ne nuodai ir vaistai, žinoma).
Taigi grifiukė priėjo arčiau mažylės ir sustojo. Kažką reikėjo pasakyti, bet paprastas "labas" buvo pernelyg nuobodu.
- Kam tau ta šluota? - nieko gudresnio nesugalvojusi paklausė animagė. Prisiminusi kvidičo rungtynes ji net nusipurtė iš pasibjaurėjimo.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Smėlėtas takas
« Atsakymas #143 Prieš 2 metus »
- Deoiridh! - džiaugsmingai sušuko Dori ir išsišiepė.
Susizgribusi pabandė kuo mažiau šypsotis ir nutaisyti atsainesnę miną. Klastuolė puikiai prisiminė praeitų metų susitikimą su vyresnėle grife, kuri ją kažkuo sužavėjo ir Dori nejučiom žvelgė į ją kaip į vyresniąją seserį nei pati nesuprasdama, kodėl. Juk ji tos merginos net nepažinojo, viskas, ką apie Deoiridh dvylikmetė žinojo, tebuvo vardas ir koledžas! Tačiau kažkodėl su Deoiridh Dori jautėsi saugi. Ji atrodė tokia paslaptinga ir negalėjai suprasti, ar ji nori pasišaipyti iš juodaplaukės, ar pabendrauti, ar nieko nenori.
- Kam? - pakėlė antakius Dori. - Juk artėja atranka į kvidičo komandą! Labai labai mėgstu skraidyti ir noriu pakliūti į komandą! Tikiuosi, pavyks, nes skraidau dar tik metus, tačiau su savo šluota, - rūpestingai ją paglostė, - pradėjau skraidyti tik šią savaitę, nes pirmame kurse dar negalėjau jos turėti čia... O tu ar mėgsti skraidyti?

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Smėlėtas takas
« Atsakymas #144 Prieš 2 metus »
Nemaloniai džiaugsminga Dori reakcija privertė Deoiridh žengti staigų žingsnį atgal. Kažkas čia buvo negerai. Taip, mažylė tikriausiai tikisi kažkokios naudos, tad dabar apsimeta esanti geriausia draugė. Ir ko aš iš viso prie jos artinausi? Reikėjo kuo greičiau išsiaiškinti, ko Dori reikia, ir palikti ją vieną. Deoiridh vis dar negalėjo pasitikėti žmonėmis. Išimčių buvo tikrai nedaug, ir šita Klastūnyno globotinė tikrai nėra viena iš jų! Įdomu, ar Matthew žino apie ją ką nors daugiau? susimąstė grifiukė prisiminusi, kad tėtis yra šio koledžo vadovas. Vis dėlto ilgiau apie tai galvoti neliko laiko - Dori pradėjo apie kažką pliurpti ir reikėjo klausytis - ar bent jau apsimesti, kad klausosi.
Vos po poros žodžių škotė tarėsi supratusi, kodėl mažylė jaučiasi tokia patenkinta, kad jos susitiko. Aiškiai bus išgirdusi, kad ji, Deoiridh, buvo kvidičo komandoje, praėjusiame čempionate laimėjusioje taurę. Kadangi Dori atrodė itin entuziastingai nusiteikusi šituo klausimu (fu!), tokia "patyrusi" žaidėja kaip Deoiridh buvo tikras lobis.
- Tarp skraidymo ir kvidičo yra nemažas skirtumas, - tarstelėjo šešiolikmetė, sunkiai nurijusi sarkastišką toną. Jeigu Dori galvoja, kad užtenka mokėti apsikristi apink kvidičo aikštę, ji labai klysta. - Taip, skraidyti man patinka. Bet tik jau ne kvidičas!
Vos tik baigėsi praėjusios rungtynės, kurios buvo ne tik bjaurios, bet dar ir nenormaliai ilgos, Deoiridh pažadėjo sau daugiau niekada nedalyvauti tokioje nesąmonėje. Ak, kiek daug šitai mažylei reikia mokytis... Grifiukė buvo tikra, kad Dori, norėdama žaisti kvidičą, tiesiog siaubingai klysta. Bet kas ji vis dėlto tokia, kad aiškintų, ką daryti ar nedaryti?
- Sėkmės, - abejingai pratarė ji slėpdama tą didelę nemeilę šiai sporto šakai. - Galiu apžiūrėti šluotą? - po kiek laiko pridūrė ji žengdama šiek tiek arčiau Dori. Labai tikėjosi, kad ji šį kartą nepradės džiūgauti ir šypsotis.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Smėlėtas takas
« Atsakymas #145 Prieš 2 metus »
Deoiridh reakcija Dori privertė stipriai susiraukti. Grifė žengė žingsnį atgal ir atrodė kažkokia įtari. Ko jai iš manęs reikia, ėmė svarstyti Dori. Antrakursė ir vėl ėmė mąstyti apie tai, kad vieną akimirką atrodydavo, jog Deoiridh nori pabendrauti, kitą - kad pasišaipyti, o dar kitą, jog išvis turi piktų kėslų klastuolės atžvilgiu. Nepaisant visko, grifė Mendel kažkuo patiko, todėl mergaitė džiaugėsi, kad ši ją užkalbino.
Tarp skraidymo ir kvidičo yra nemažas skirtumas, pakartojo merginos žodžius mintyse. Šie vyresnėlės žodžiai antrakursę privertė dar labiau susiraukti, todėl dabar juodaplaukės veidas atrodė labai rūškanas. Po velnių, aš juk niekada apie tai nepagalvojau, ėmė svarstyti Mendel. Man nuo pat pirmo kurso patinka ir sekasi skraidyti, tačiau kas sakė, jog man seksis ir kvidičas? O jeigu ne? Juk skraidymas kvidiče yra tik viena sudedamoji dalis, reikia ir kitų įgūdžių... Atranka buvo vis arčiau, o Dori pretenduos į atmušėjos poziciją, nes tiek puolėjo, tiek gynėjo pozicijos jau kaip ir užimtos, bent jau taip mergaitė girdėjo iš kalbų. Na, o būti gaudytoja mergaitė tikrai nenorėjo, jai tai pasirodė per didelė atsakomybė. Tačiau ar aš sugebėsiu atmušti muštuką? Ar aš būsiu pakankamai stipri? O jeigu aš nukrisiu nuo šluotos...
- Bus kaip bus, - netikėtai atsakė Dori, o jos balso tonas buvo griežtas ir rimtas. - Prašom, - abejingai pažvelgė į Deoiridh ir atkišo jai šluotą. - Kai pirkau, atrodė puiki, o pasirodo, kad yra vidutinė, - suburbėjo.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Smėlėtas takas
« Atsakymas #146 Prieš 2 metus »
Deoiridh pasirodė, kad mažylės nuotaika staiga subjuro. Žinoma, grifiukė dėl to nebuvo kalta, tuo labiau, kad nieko blogo nepasakė. O jeigu Dori nusiminė supratusi, kad skraidyti ant šluotos ir žaisti kvidičą nėra tas pats, ką ji. Sėkmės jai tolimesnėje Hogvartso karjeroje. Rudaplaukė nelinkėjo jaunesnei mergaitei kažko blogo, bet tas vaikiškas naivumas buvo šiek tiek juokingas. Nenoromis prisiminė save tokio amžiaus, kai niekuo nepasitikėjo ir tikrai nebūtų prisileidusi tuometinės šeštakursės. Ak, tie išlepę su tėveliais augantys vaikučiai... mintyse nutęsė Deoiridh.
Kurį laiką atrodė, kad klastuolė nieko nebepasakys, o Deoiridh gali keliauti sau. Kažkur viduje sukirbėjo apmaudo gaidelė, tačiau rudaplaukė jai nepasidavė. Jeigu šita mažylė nenori nė pasistengti susibendrauti, tai tik jos problema. Deoiridh jau žiojosi kandžiai atsisveikinti, kai Dori prabilo. Balsas buvo keistai griežtas ar galbūt šaltas. Tai rudaplaukę kiek suerzino, bet ji nesijudino. Reikėjo galų gale išsiaiškinti daugiau apie šitą mergaitę.
Abejingai paėmusi į rankas jos šluotą apžiūrėjo, bet taip ir nesuprato, ar ji gera, ar ne. Tiesą sakant, ir negalėjo suprasti, mat vos pasibaigus prakeiktoms rungtynėms viską kuo skubiau pamiršo.
- Neatrodo tokia jau bloga, - abejingai tarstelėjo grifiukė, nors labiau padarė tai dėl to, kad kažką pasakyti reikėjo. Iš mandagumo dar kiek paspoksojusi į šluotą ištiesė ranką Dori link. - Bet jeigu nori, galiu atiduoti savąją. Ji kažkokia ten labai greita, galbūt pravers.
O tada būsi man ilgai skolinga patenkinta susivokė Deoiridh ir išsišiepė. Tikėjosi, kad Dori tą šypseną priims kaip draugiškumo ženklą, bet galvoje jau sukosi planas, kaip mažylė galėtų išmokėti skolą. Ak, kaip dabar praverstų profesoriaujanti Monica Lilly Moonlight...
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Smėlėtas takas
« Atsakymas #147 Prieš 2 metus »
Deoiridh apžiūrinėjo Dori šluotą. Tuo metu mergaitei daužėsi širdis. Kaži, ką vyresnėlė pasakys apie šluotą? Juk ji turėtų apie tai nusimanyti, tikriausiai kasmet stebi kvidičo rungtynes, o gal jose ir žaidžia, tačiau šito antrakursė paklausti nedrįso. Bet Mendel stengėsi savo veide neparodyti jaudulio. Jau ir taip praeitais metais per daug papasakojo šitai grifei, o ir dabar, vos ją susitikusi, parodė per daug emocijų. Dori, turi valdytis ir neatrodyti kaip mažvaikė, paliepė sau dvylikmetė.
Dori apsidžiaugė, kad Deoiridh neišpeikė jos šluotos. Antrakursė stengėsi tramdyti šypseną. Netrukus grifė pasiūlė atiduoti savo šluotą ir tai privertė Mendel suglumti. Kurių galų jai atiduoti savo šluotą? Šita kainavo krūvą galeonų, o geresnės kainuoja dar daugiau...
- Eee, - numykė antrakursė. - Tokios dovanos priimti negalėčiau, bet jeigu ji tikrai greita, tai neatsisakyčiau ją pasiskolinti kvidičo atrankai. Na, ir jeigu papulčiau į kvidičo komandą, tai, žinoma, ir rungtynėms, - kad ir kaip stengėsi susivaldyti, bet nepavyko, Dori išsišiepė kaip jaunas Mėnulis.
Staiga Mendel atsiduso ir jos šypsena ėmė blėsti. Ar visi šioje mokykloje turi labai greitas šluotas? Veikiausiai visų tėvai supranta, kaip svarbu yra turėti gerą šluotą, bet tik ne maniškiai. Dvylikmetė pajuto skaudulį. Jos tėvai turėjo nemenkai pinigų, tačiau apipirko dukrą tik prieš pirmą kursą. Dabar mergaitė viską turėjo pirkti iš savo santaupų pati, nes mama jai pasakė, kad tokie pirkiniai yra nenormalūs. Ji buvo pasiryžusi dukrai nupirkti daug žiobariškų niekų. Ar Dori nereikia kompiuterio, kažkada klausė ji? Bet kai mergaitė prabilo apie knygas su judančiomis nuotraukomis ir pelėdą, mamos lūpos kietai susičiaupė ir ji per akimirką išnyko iš kambario.
- Žinai, - tarė žvelgdama į tolį ir primerkusi akis, - kaip gerai tiems, kuriems tėvai taip ima ir nuperka šluotą. Dėl šitos šluotos, - pažvelgė į ją, - aš išleidau praktiškai visas savo santaupas. Tiesą pasakius, dar ir iš tėvų piniginių turėjau grynųjų nudžiauti, - prisipažino. - Kaip aš nekenčiu save tėvų, kad tu žinotum, - Mendel balse pasigirdo toks pasidygėjimas ir visas vaikiškumas bei naivumas tą akimirką buvo dingęs, atrodė, kad kalba suaugęs žmogus, kupinas neapykantos. - Tu neįsivaizduoji, kokia ši vasara buvo sumauta ir kupina įtampos. Kartais aš norėčiau juos imti ir užburti, bet negaliu, nes tada negalėsiu grįžti į Hogvartsą, ir kur aš dėsiuosi? Mano tėvai yra suknisti žiobarai, jei nori žinoti, - regis, praeitais metais grifei apie tai bus jau sakiusi. - Per juos aš turiu suteptą kraują kartais manęs nepripažįsta kiti klastuoliai.
Siaubas, Dori, kam tu tai pasakoji?

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Smėlėtas takas
« Atsakymas #148 Prieš 2 metus »
Mažylė nebuvo visiškai kvaila. O gal netgi buvo ir kažkiek protinga. Šį uždavinį kažkokiu būdu reikės išspręsti tik kol kas Deoiridh nė neįsivaizdavo, kaip tą padaryti. Aišku, Dori dovanos nepriėmė. Ar išties buvo tokia kukli, ar čia slėpėsi kažkas daugiau? Šito grifiukė nežinojo. Eik jau, ji tik maža mergaitė paprotino pati save grifiukė.
- Žinoma... - pradėjo šešiolikmetė, bet ta šleikščiai patenkinta šypsena staigiai ją užčiaupė. Argi tai mažylei būtina nuolat demonstruoti, kokia yra viskuo patenkinta? Tuo labiau, kad tokių žmonių nebūna. Ne, taip paprastai manęs neapgausi. Vis tiek išsiaiškinsiu, ko tau reikia nutarė Deoiridh. Tiesa, ko Dori reikia, jau kaip ir buvo aišku: kad ir ką mergytė besakytų, ji tikrai nori tos šluotos. Tik klausimas, ar ją gaus, nes tas saldus džiaugsmas kėlė ne ką kita, o šleikštulį.
Kas staiga sugadino Dori nuotaiką, Deoiridh nesuprato. Bent jau iki to laiko, kai ji pradėjo dėl kažko verkšlenti. Tiesą sakant, žodžiai paplūdo tokiu srautu, kad grifiukė nežinojo, ką sakyti. Tuo labiau, kad savo tikrųjų tėvų nepažinojo, o šluotą įsigijo pati, nugvelbusi iš kažkokios moters piniginę. Šito poelgio vis dar buvo gėda. Turbūt dėl to ir nori nusikratyti to daikto, ar ne?
Apie savo vasarą Deoiridh nė neketino pasakoti, tad tiesiog neturėjo ką pasakyti. Toks pyktis grifiukę gerokai nustebino. Ir kažkodėl kilo noras užstoti Dori tėvus.
- Nekenti tėvų, nes jie yra žiobarai? - pasitikslino rudaplaukė. Įtarė, kad ir jos pačios tėvai nebuvo burtininkai, tačiau tai jai visiškai nerūpėjo. Na, o Matthew buvo burtininkas (kaip ir), tad tikrai neturėjo kuo skųstis. - Reikėtų rodyti šiek tiek pagarbos savo tėvams. Tuo labiau, kad jie tikriausiai labai nustebo, kai gavai kvietimą į Hogvartsą.
Mažvaikė nusprendė Deoiridh ir nelabai draugišku žvilgsniu atidžiai stebėjo Dori. Ši mergaitė buvo keista ir įtartina, ir kažkaip reikėjo sužinoti apie ją daugiau.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Smėlėtas takas
« Atsakymas #149 Prieš 2 metus »
Dori aukštai pakėlė antakius.
- Gerbti? Bene būtų juos už ką gerbti! - suriko. - Lengva tau kalbėti, kai tikriausiai per atostogas grįžti į normalius burtininkų namus, kur tavęs laukia tėvai, kuriems įdomu, kaip tau sekasi Hogvartse, ir kurie nuperka tau visas reikiamas priemones, skirtas mokyklai. Kodėl siūlai man atiduoti savo šluotą? - pasižiūrėjo skvarbiu žvilgsniu. - Tikriausiai, turi ne vieną gerą! O mano tėvai man negali nupirkti net pergamento! Nors pinigų turi į valias! Bet vietoj to jie siūlosi man pirkti žiobariškus niekniekius, kurių aš neturėčiau kur dėti. Sakai, jie nustebo? - pavartė akis. - Žinoma, kad jie nustebo, bet būtų užtekę tik nustebti, o mano mama pavadino mus visus nenormaliais ir vos neužmušė Svogūno! - pačiupinėjo kišenę, kurioje slėpėsi voras.
Dori pradėjo mindžikuoti ir kelis kartus riebiai nusikeikė. Tada kažkodėl sviedė savo šluotą tolyn į žoles, o pati atsisėdo ant suoliuko ir sukryžiavo rankas.