[Auris Senkleris]

- Ką? Ne. Jis tiesiog yra... - Bretas nužudė Gruodę. Skaitė apie tai Magijos Žiniose. Net ir pažįstant jį kažkaip buvo keista tuo patikėti. Aišku tokia čia ir pažintis. Bet kažkaip vis tiek.
- Jis tiesiog blogas žmogus. Ne visi tokie turi būti susiję su Dolohovais. O profesorius Oc'onor. Aišku ne. Jei taip būtų būčiau pasakęs. - Jau Brendano tokioje kompanijoje neįsivaizduotų. Nebent aišku jis baisiai talentigas aktoriius ir jo elgsena buvo vaidyba. Bet Auris jo gyvenime ten nebuvo matęs.
- Eion, aš neįtarinėju visų nuo krašto. Aš tiesiog sakau kaip yra. Taip tau aštuoniolika. Taip esi pilnametis. Bet metai kartais nieko nereiškia. O šiaip aš tiesiog turėjau tave dėl jo įspėti. Ir kai sužinosiu ką jis čia veikia. O taip tikrai bus taipogi pasakysiu.

[Eion Faolán Bláán Breathnach]

Nesusilaikęs Eion prunkštelėjo. Tiesiog blogi žmonės gerų žmonių nežudo. Gruodė yra... buvo turbūt geriausias pažinotas žmogus, o anas paėmė ir ją pribaigė. Argi pasakymas, kad jis tiesiog blogas, ką nors pasako?
- Aš jam atkeršysiu, - nejučia tarstelėjo, nors paprastai atkakliai slėpė bet kokius planus. Gali būti, kad Auris ir taip per daug nusimano. Kartais atrodė, kad tėtis žino viską, o tai labai nepatiko.
- Bet taip atrodo, kad staiga visi su jais susiję, - nepatenkintas pareiškė. - Kodėl tuoj po to, kai jie išlindo iš savo irštvos, pasirodė ir šitas profesorius Senkleris? Ir ką man tada daryti? Kiauliasodyje nesaugu, nes ten bet kada gali pasirodyti tie. Čia nesaugu dėl to profesoriaus. Tai ką, man mesti mokyklą ir grįžti namo? O ten jau saugu, ar ne?
Stengėsi nurimti ir priminti sau, kad Auris tik stengiasi padėti ir apsaugoti. Kad tai reikėtų vertinti. Deja, susierzinimas ėmė viršų, ir Eion staiga pridūrė:
- O gal tu tiesiog manai, kad aš kvailas? Iš pirmo karto neišlaikiau VML, tai nesugebėsiu apsiginti? Patikėk, aš žinau tokių burtažodžių, kad tau ir plaukai pasišiauštų.
Paskutinio sakinio čia visai nereikėjo, bet kai Eion tą suprato, buvo per vėlu. Norėjo eiti sau, bet įtarė, kad taip kalbėdamas prisišaukė tik dar daugiau Aurio moralų.

[Auris Senkleris]

- Ar tai gražins ją į gyvenimą? Kerštas jos negražins ir man atrodo jei nori kažkuo pagerbti Gruodės atminimą nuveik kažką prasmingo, gražaus. Kas jai būtų patikę. - Išties nutiko labai baisus dalykas. Gruodės gyvenimas užgeso siaubingai be laiko. Prisiminė ją mažytę ir baikščią pirmakursę ir jau vėlesnius laikus, kai tapo kur kas drąsesnė ir laimingesnė. Kai kuriems žmonėms tiesiog siaubingai ir nesąžiningai nesiseka.
- Todėl, kad vyksta vadinamoji grandininė reakcija. Aaronas buvo jų žmogus ilgą laiką, o gal tebėra. Bet maža kas tai žino. Jam saugu trainiotis kur patinka, nes jo niekas neieško ir net nėra įrodymų apie jo darbus. Taip Rolandas žino, kas jis per vienas. Bet išgavo iš jo susitarimą, kad sužinojęs kur jie slapstosi išduos juo. Bet aš vis tiek juo negaliu pasitikėti. O dėl Grėhemo, Faustos ar dar ko šiuo metu neverta jaudintis. Jų nei nėra šioje šalyje, taigi Kiauliasodyje jie nesilankys. Aš nežinau kokių pažinčių jie susirado vietoje, kurioje dabar gyvena. Nežinau kokia ten jų padėtis. O grįžtant prie Aarono. Jau sakiau nesu tikras ar verta dėl jo jaudintis ir ketinu tą išsiaiškinti artimiausiu metu. Žinoma, kad tau nereikia mesti mokyklos. Eion, manai, kad nenorėčiau, kad viskas būtų kitaip? Man visai nepatinka, kad turi pereiti per visą tai. Bet aš turėjau tau papasakoti apie Aaroną.
Kiti jo žodžiai nuliūdino. Jie tik parodė kokią žalą tie du pasirodydami atliko.
- Žinai, kad taip niekada negalvojau ir negalvoju. - Ramiai pasakė. - Ką gi. Jei žinodamas tuos kerus jautiesi stipresnis, gal ir gerai. Aš nesiginčysiu, nes mane  kadaise stiprino mintis apie tai, kad žinau galybę tamsių skausmingų kerų. Ir taipogi labai gerai žinau, kad nėra prasmės įkalbinėti tave mesti domėjimąsi tokiais dalykais. Galiu tik tiek pasakyti, kad man gaila, kad jie privertė tave klampintis į visą tai. - Kur dingo muzika, motociklai ir panašūs dalykai. Ak, Auris norėjo pats dumti ir rasti tuos žmogėnus.
- Bet Eion, blogi dalykai pasibaige, praeina, jau tavęs kažkada prašiau ir pakartosiu dar kartą. Pasistenk apie tai pagalvoti. Nereikia suteikti jiems tokios galios, nereikia leisti, kad jie atimtų iš tavęs tavo gyvenimą. Tu nesi jie. Ir tu pats gali pakreipti savo ateitį kitaip, ji gali būti graži, pilna džiaugsmo. Tu ne jie ir nėra tau ko su jais lygintis. - Ką padaryti, kad jis nustotų save matyti tokioje tamsoje?
- Mano tėvas irgi žvėris. Jam nieko nereiškia marinti savo vaikus badu, muštis, žaloti. Jis niekada nutikus baisiam dalykui nebandė atsispirti nevilčiai, lliūdesiui. Ne. Jis tiesiog paniro į smurtą. Pavertė save auka, nes jam nepasisekė, jis prarado brangų žmogų ir dėl to galima daryti kažką baisaus, nes pats kankinasi viduje. Esu jo sūnus, bet tai nereiškia, kad aš noriu būti toks, koks yra jis. Kažkada galvojau, kad esu blogas, kažkoks netinkamas ir dėl to viskas taip yra. Dėl to pats pradėjau daryti blogus dalykus. Kartais tokios mintys sugrįžta,jos kažkur klajoja. Bet aš žinau, kad nesu mano tėvas, kaip ir tu nesi jie. Ir tokie žmonės neturi tau uždėti kažkokios etikėtės.

[Eion Faolán Bláán Breathnach]

Liežuvį niežtėjo atkirsti, kad ir padarydamas kažką grąžaus Gruodės nesugrąžins. Kodėl tada negalima daryti to, kas padeda pasijusti geriau? Eion neabejojo: suradęs tą Bretą O'Connor ir jam padaręs ką nors baisaus, bent jau trumpam pasijustų geriau. Tik kad Auris viso šito aiškiai nesupranta. O gal tik apsimeta, kad nesupranta? Taigi geriau jo nė neįkalbinėti. Atkeršys ir be jo pagalbos.
- Tegul jie pasirodo šioje šalyje. Ir Kiauliasodyje. Kitą kartą būsiu pasiruošęs, - atrėžė nepagalvojęs. Taip, apie tai irgi nereikia atvirauti, bet kalbos apie tai, kad reikia pamiršti, jau erzino. Kaip jis tai gali pamiršti ir nebegalvoti? Su Athena bendravimas nutrūko. Eion neabejojo: ji iš kažkur sužinojo, kas yra jo tėvai, ir pasibaisėjo. Vienintelė draugė buvo žiauriai nužudyta. Akivaizdu, kad anie griauna jo gyvenimą vien savo egzistavimu.
- Kas iš to, kad blogas dalykas baigiasi, jeigu jį pakeičia dar blogesnis? - abejingai paklausė. Turėjo omenyje tai, kad lankoma terapija tikrai padėjo, o tada atėjo žinia apie Gruodės mirtį. Ją pakelti buvo sunkiau nei tai, kad yra monstrų sūnus. Tik neseniai pradėjo atrodyti, kad tos draugystės tinkamai nevertino. Turbūt niekada nepasakė tai merginai, kad tas bendravimas yra keistai brangus ir mielas.
- Aš ir nenoriu būti kaip jie! - staiga suriko. - Aš tiesiog nebežinau ką daryti! Aš noriu su tavimi kalbėtis ir leisti laiką. Noriu būti Timočiui brolis. Bet aš nebegaliu, Auri. Tiesiog nebegaliu.
Užsidengęs veidą rankomis Eion bandė nurimti. Apsidžiaugė bent jau dėl to, kad iš akių neištryško nė viena ašara.

[Auris Senkleris]

Aurį gąsdino tokios kalbos. Jis nenorėjo, kad Eion prisivirtų košės.
- Žinai ką? Kartą, kai tempiau girtą tėvą namo jis mane užkniso. Tada buvau gal šešiolikos. Ir buvo jau ne tie laikai, kai jo ieškodavau. Pats buvau su kompanija ir netyčia jį sutikau. Vožiau jam.Gerokai jį sumušiau. Palikau gatvėje. Žinai kas tada buvo? Nieko. Tik pasijaučiau apgailėtinas ir tiek. Štai tada ir pasijaučiau tokiu pačiu koks jis. Gerai tu nukankinsi, užmuši juos. Ir ką? Kas tada? Tada ir būsi kokie yra jie. Ne toks poelgis pavers tave geru žmogumi. Galėčiau tau pripasakoti daugiau istorijį apie dalykus kuriuos padariau iš keršto. Ir kurios niekur nenuvedė. - Tiesiog netilpo savame kailyje. Viskas tikrai siaubinga.
- Aš negaliu pasakyti kodėl taip yra. Kodėl amžinai griūna visokios problemos. Galiu tik tiek pasakyti, kad tik mūsų pačių požiūris į jas padės arba ne irtis per gyvenimą. - Kažin ką padarytų. Perimtų jo nerimą, skausmą. Bet negalėjo išvis nieko padaryti.
- Taip. Mums turbūt liko kaip visada laikas. Laikas, kuris sudėlios mintis į vietas, padės užsimiršti. - Norėjosi kažin ką padaryti. Bejėgiškumo jausmas šioje situacijoje tiesiog žudė.
- Eion, tu šitiek daug perėjai. Ir patyręs tiek skriaudos tu likai geru žmogumi. Visada turėjai gražių savybių ir tai iš kur kilai jų negali iš tavęs atimti.