0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2324
Ats: ANJM profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #570 Prieš 7 mėnesius »
Buvo nuostabu, kai nebeskaudėjo kojų, kai nesisuko galva, kai nukrito grėsmė mirti. Auris tik tada, kai buvo atkeiktas suvokė kaip išties siaubingai jautėsi užkeiktas tuo prakeiksmu. O ir išvaizda per tą laiką jau spėjo atsigauti. Pradingo blyškumas, atrodė gyvybingesnis, iš akių pranyko nuovargis. Bet... Aaronas. Tas vardas gadino visą jo džiaugsmą. Auris stengėsi apie tai negalvoti.
Dabar sėdėjo kabinete ir kūrė rytojaus dienai trumpą testuką. Kai išgirdo beldžiant į duris šūktelėjo.
- Prašom. - Užėjo Oliveris ir Leticija. Leticija. Ji augo ir jau taip greitai pasieks tą amžių, kai Auris pirmą kartą susitiko jos seserį.
- Sveiki. - Tarstelėjo ir padėjo savo rašiklį ant stalo. Ėmė klausytis kas sakoma.
- O tu Oliveri esi tai matęs? - Nors visą tai išgirdus labai sunerimo. Ėmė galvoti ar tai dėl to keisto Miriam dingimo ar dar dėl ko kito stengėsi to nerodyti. Niekaip neišsidavė kaip visa tai privertė nerimti. Jei viskas taip yra tada privalėjo išsiaiškinti kodėl Miriam taip daro. O priežasčių galėjo būti labai daug. Po šio pokalbio reikės susisiekti su Dafydd.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 908
  • Taškai: 79
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: ANJM profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #571 Prieš 6 mėnesius »
Kaip gali būti, kad Eliotas ir Leticija vienas kito nemėgsta? Jie buvo labai panašūs. Abiems netrūko drąsos ir noro kažką išbandyti. Bent jau taip atrodė Oliveriui, kuris tyliai sėdėjo ir su nerimu klausėsi, ką draugė pasakoja apie jo sesutę. Norėjo rėkti, kad visa tai yra nesąmonė, kad Miriam gera. Bet argi Leticija išsigalvotų?
Berniukas sėdėjo nuleidęs galvą ir tiesiog negalėjo prisiversti nei pakelti akių ir dirstelėti į Aurį ar bendramokslę, nei ką nors pasakyti. Jo sesutė tokia tyli ir rami. Kam jai kankinti gyvūnus? Deja, Auris kreipėsi kaip tik į jį, tad kažką daryti reikėjo. Tik kad trylikametis neįsivaizdavo, kaip tokias situacijas spręsti.
- Nemačiau, - sumurmėjo ir šiaip ne taip pakėlė galvą. Galima pamanyti, kad ant pakaušio turi kelias tonas sveriantį akmenį. - Auri, ji gera, - neužtikrintai tęsė ir dirstelėjo į Leticiją. Tarsi traukdamas žodžius iš gerklės dar pridūrė: - Bet nemanau, kad Leticija tai išsigalvoja...
Ir vėl nuleido akis. Taip, išties reikėjo pasišnekėti su Miriam. Jeigu tėčio draugas kažką darys, sesutė gali ir nusiminti. Ir ką jis darys tada?..

*

Neprisijungęs Leticija Mendel

  • IV kursas
  • *
  • 339
  • Taškai: 33
Ats: ANJM profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #572 Prieš 6 mėnesius »
- Aš ir neišsigalvoju. - Kam jai tokių nesąmonių reikėtų.
- Tikrai mačiau tuos dalykus. Kai ji iškėlė tą žuvį iš vandens kalbėjom. Miriam sakė, kad jai įdomu. Pasakiau, kad ji kankina ją, nes žuvis ne vandeny ir negali kvėpuoti. Na kažką tokio pasakiau, žodis į žodį neprisimenu. Žodžiu ji atsakė. Na ir kas? Be to ateidama prie to suolo pakrantėje mačiau, kad šypsosi laikydama žuvį ore. Ai ir dar siūlė pabandyti ir man. Kai ją užtikau kitus kartus buvo atsargesnė ir slėpė savo bandymus. - Bet ir įsivėlė. O jei mokykloje tik ji viena matė šitas nesąmones? Ar tada tikrai kiti gali imti galvoti, kad ji išsigalvojo. Ir tegul. Sakau kaip yra. Karščiavosi mintyse.
- Po to karto kaip ir sakiau buvau užtikusi ją ką nors darant mažiems padarėliams. - Pridėjo ir laukė kas bus nutarta. Ir kodėl reikėjo kreiptis į Aurį? Tas tai tikrai manys, kad ji išsigalvojo.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2324
Ats: ANJM profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #573 Prieš 6 mėnesius »
- Taip, ji nėra bloga Oliveri. Žmonės taip kartais daro reikšdami kažkokias juos slegiančias emocijas. - Kam Leticijai išsigalvoti? Nors aišku ji tikrai padūkusi. Pirmame kurse nedavė jam ramybės. Bet ar tikrai galėtų imti ir šauti į galvą tokie dalykai?
- Manau reikėtų viską pasakyti tavo tėvams. Parašysiu jiems. Manyčiau, kad nereiktų Miriam užsiminti apie tuos poelgius, klausinėti patiems. Bet verta ją būtų pastebėti. - Dėstė mintis.
- Parašysiu kaip ir sakiau tavo tėčiui Oliveri. Viskas bus gerai. Labai gerai, kad nutarėt viską papasakoti. Dabar dėl to bus galima kažką daryti. - Labiausiai Auris galvojo apie tą paslaptingą mergaitės dingimą. Tokie dalykai juk dažnai palieka pasekmių. Mergaitė dingo prieš savo pirmą kursą. Tada stovykla. Ten ji atrodė rami. O paskui mokykloje ji irgi buvo rami. Bet domėjosi juodąja magija. Bet ar tai ką nors sako?
- Ar dar turit kokių klausimų ar pasvarstymų? Jei ne tai parašysiu laišką ir eisiu jo išsiųsti.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 908
  • Taškai: 79
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: ANJM profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #574 Prieš 6 mėnesius »
Jis ir negalvojo, kad Leticija prikuria tokių keistų dalykų. Ar ji dabar supyko? Oliveris nuleido galvą. Nenorėjo prarasti draugės. Bet jo sesutė gera. Patikėti, kad ji iš tiesų taip elgėsi, tiesiog pernelyg sunku. Viskas čia pernelyg sunku.
- Bet kodėl tada ji nepasikalba su manimi? Visada gali parašyti mamai ir tėčiui, - kalbėjo, kai Auris pasakė apie slegiančias emocijas. Gal Miriam tikrai nelaiminga? Būdamas rūpestingas brolis dabar jau galvojo ne apie tai, kad reikėtų stebėti sesutės elgesį, o apie tai, kad galbūt reikia ja pasirūpinti. Taip ir padarys.
- Mama ir tėtis gali ant jos supykti, - dar pasakė. Abejojo, kad taip bus. Jie turbūt nustebs ir galbūt nepatikės. Nors ne, tėtis negalvotų, kad jo draugas meluoja. Deja, nelabai tenorėjo, kad Auris rašytų, tik nedrįso to pasakyti.
- Neturiu, - atsakė ir pažvelgė į Leticiją. Nedrįso jos nieko klausti. Dabar norėjo eiti sau ir paklausti Miriam, kaip ji laikosi. Galbūt kartu pasimokyti. Tik ar sugebės dar kada nors mokytis trise - jis, sesutė ir Leticija? Labai tyliai pridūrė: - Gerai, parašyk. Ačiū...
Nusiminęs atsistojo ir neskubėdamas paliko kabinetą. Ir taip prasta buvusi nuotaika dabar sugedo dar labiau.

*

Neprisijungęs Leticija Mendel

  • IV kursas
  • *
  • 339
  • Taškai: 33
Ats: ANJM profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #575 Prieš 5 mėnesius »
Leticija daugiau nieko nesakė. Bet bent jau gerai, kad Auris ja patikėjo. Kad parašys tą laišką tėvams. O ką čia turbūt daugiau ir padaryti būtų galima.
Klausimų ji tikrai daugiau neturėjo. Todėl tiesiog papurtė galvą. Atsistojo. Oliveris buvo siaubingai liūdnas. Norėjosi kažkaip paguosti draugą.
- Viskas susitvarkys. - Tarė jam. Juk Miriam ne kokia žudikė maniakė. Tėvai kažką padarys. Juk jos tėvai normalūs. Pasirūpins ja. Sugalvos ką nors.
- Iki. - Atsisveikino ir išėjo paskui Oliveri. Nesiruošė užsibūti apsigynimo nuo juodosios magijos kabinete daugiau nei būtina.
Buvo ramiau, kad dabar gal tikrai viskas susitvarkys. Kad apie tuos keistus Miriam poelgius žino daugiau žmonių. Miriam labai nepatiks tai, kad atsirado daugiau žinančiųjų. Bet paskui pati bus laimingesnė. Manė Leticija.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2324
Ats: ANJM profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #576 Prieš 5 mėnesius »
- Oliveri. Juk žinai kokia tyli ir uždara tavo sesutė. Tiesiog taip jau būna, kad žmonės nenori pasakoti. Jie renkasi kitokius būdus išsilieti. Taip tiesiog nutinka. Nesi dėl to kaltas. Tiesiog ji yra žmogus, kuris laiko savo emocijas savyje. Bet viskas bus gerai. Svarbiausia laiku pamėginti padėti Miriam. - Paskui pasistengė nusišypsoti ir kuo žvaliau pasakė.
- Ne. Tėvai tikrai nepyks ant Miriam. Juk jie viską supras pamatysi. - Nelabai tikėjo, kad jie tikrai imtų siusti. Juk ne šiaip sau Miriam taip elgėsi. Labiau bijojo to, kad Dafydd ims panikuoti kaip tarkim tada, kai jie pradėjo kalbėtis apie Eliotą. Na. Kažkaip viskas išsispręs.
- Teisingai. Viskas susitvarkys. Jūs jau padarėt ką galėjot. Dabar parašysiu Dafydd Oliveri ir viskas bus gerai. - Abu jie išėjo. Auris pasiėmė iš stalčiaus popieriaus ir ėmėsi rašyti tą laišką.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2324
Ats: ANJM profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #577 Prieš mėnesį »
Praėjo pirma diena mokykloje, praėjo pamokos. Per pietus Auris buvo trumpam priėjęs prie Eion ir paprašė po pamokų ateiti pas jį.
Nerimas, kurį jautė tikrai stiprėjo. Mokykloje du tokie nepatikimi žmonės. O ką jis galėtų pasakyti tarkim direktorei apie juos? Kad Aaronas nusikaltėlis jokių įrodymų nėra. O Heidbergas. O žinot, kankinau jo dukterį jaunystėje, tai dėl to jis ant manęs pyksta. Gal galit jį išmesti iš darbo? Aišku negalėjo pasakyti tokių dalykų. Taigi ką daryti? Turės būti labai budrus. Turės pasikalbėti su Eion. O jei kas nors paaiškės dėl Erkos su ja irgi. O tai, kad jis turi ryšį su Timočiu iškart aišku. Tiesiog privalės jį labai saugoti.
Pusę nakties dėliojo galvoje kaip reikės viską paaiškinti Eion. Nenorėjo jo labai gąsdinti. Nenorėjo priminti tų įvykių. Bet deja teks. Dabar sėdėjo ant kėdės ir stengėsi atrodyti ramus. Bei laukė jo ateinant.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • VII kursas
  • *
  • 926
  • Taškai: 46
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: ANJM profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #578 Prieš mėnesį »
Keista suvokti, kad po metų jo čia nebus. Neįsivaizdavo, ką veiks, tuo labiau, kad monstrų situacija visiškai nepasikeitė. Planas atkeršyti niekur nedingo, tik Eion pasiryžo geriau tą slėpti. Ne tik nuo Aurio, bet ir nuo augančio Timočio. Jis visada bus mažasis broliukas, bet tas vaikas turbūt supranta vis daugiau, tad prie jo reikia atrodyti kuo normalesniam.
Apie ką tėtis nori pasikalbėti jau pirmą mokslo metų dieną, Eion neįsivaizdavo. Galvojo apsimesti, kad iš karto kimba į pasiruošimą VSMT, bet nutarė, kad geriau nereikia. Tada Auris tikrai pradės kažką įtarinėti, o norint nuslėpti planą to negalima leisti. Taigi po paskutinės pamokos, kuri, smegenų nelaimei, buvo transfigūracija, nė nepasidėjęs daiktų patraukė į Aurio kabinetą.
- Labas, - pasisveikino, kai nė nepabeldęs atidarė duris. Klestelėjo ant kėdės ir sunkiai atsiduso. - Transfigūracija mane žudo, - pridūrė. Tai buvo visiška tiesa, be to, visai nekaltutis sakinys. Kuo puikiausia pradžia pokalbiui, kurio tikslas vis dar visiškai neaiškus.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2324
Ats: ANJM profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #579 Prieš mėnesį »
- Sveikutis. - Gyvenime nėra sakęs jam sveikutis. O gal yra. Nors gal ir ne. Tiesiog Auriui visai nepatiko laukiantis pokalbis.
Keista, bet net įstengė nusijuokti kaip niekur nieko.
- Ir aš negalėjau pakęsti transfigūracijos. Tikra katorga tai buvo. - To dalyko profesorius kėlė nerimą. Bet kol kas apie jį nieko nesiruošė sakyti. Iš kur Heidbergui žinoti kaip jie su Eion susiję.
- Tiesą saakant, norėčiau rimtai su tavimi pasikalbėti. - Kad ir laužė galvą nuo ko pradėti, vis tiek buvo sunku.
- Kaip žinai nuodus ir vaistus dėsto mano pusbrolis. Sutikai jį vestuvėse šią vasarą. Apie jį ir norėčiau pasikalbėti. - Tada atsiduso. Gal pradės nuo pradžių. Taigi pradėjo pasakoti Eion.
Apie tai, kad jie kartu augo jo namuose, kol mama buvo gyva ir tėvas normalus. Pasakojo, kad tada buvo labai artimi. Bet kai viskas pašlijo, o Auris pabėgo, bet vėliau buvo sugražintas atgal pas giminaičius jų santykis pasikeitė. Nelabai konkretizavo, bet kažkiek užsiminė apie patyčias iš Aarono pusės, o vėliau apie tai, kad pats pradėjo su juo kovoti ir mokykloje tarp jų įsitvyrojo tikras karas. Tada pasakė, kad baigęs mokyklą Aaronas ilgam dingo ir štai ne per seniausiai atsirado.
- Supranti, jis man padėjo. Labai smarkiai padėjo. Negaliu to neigti, bet... Jis atpažino žymę, kurią man paliko tas prakeiksmas. - Nutarė, kad eion supras koks. - Jis mane išgydė. Eion, tu žinai, kad mano praeitis buvo susijusi su... - Atsiduso. - Su Grėhemu ir Fausta. Aaronas. Jis irgi turi, o gal turėjo su jais sąsajų. Todėl žinojo apie tą prakeiksmą, todėl galėjo mane išgydyti. Bet aš juo nepasitikiu. Deja, jei ir paklausčiau ką veikia mokyklloje jis man nepasakytų. Man nepatinka, kad jis čia. Bet kartu nežinau ar tikrai reikia jo saugotis. Dabar aš jo nebesuprantu. Supranti Eion. Tam, kad mane išgydytų Aaronas užmezgė tam tikrą ryšį tarp mūsų sielų. Tokių dalykų šiaip nepadarysi. Gali tik iš draugiškumo, noro padėti ir panašiai. Ir visgi aš juo nepasitikiu. Ir noriu, kad tu niekada neliktum su juo dviese, kad tiesiog šiek tiek jo pasisaugotum. Aš ketinu išsiaiškinti ką jis veikia mokykloje, kodėl čia yra. Ir kol tai padarysiu noriu, kad būtum atsargus. Apie jo ryšius su tais žmonėmis žino mano dėdė Rolandas. Taip jau išėjo. Žodžiu Aaronas prisidirbo problemų ir tam,kad išsisuktų pažadėjo Rolandui pasakyti kai tik žinos kur yra tie visi nusikaltėliai. Bet dabar sako, kad jie jam nieko nesako, nes juo nebepasitiki, kaddangi Aaronas padėjo man. Jie mano, kad jis man tiesiog pagamino vaistus, apie tą ryšį, kurį Aaronas užmezgė su manimi nežino. Ir vis tiek juo nepasitiki, arba jis taip teigia. Žodžiu. Turiu išsiaiškinti kaip viskas yra.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • VII kursas
  • *
  • 926
  • Taškai: 46
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: ANJM profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #580 Prieš mėnesį »
Regis, pokalbis bus lengvas, ir Eion lengviau atsiduso. Visai nenorėjo klausytis nei apie mokslus, nei apie monstrus, nei apie dar ką nors.
- Reikėjo jos atsisakyti, kol buvo laikas, - apmaudžiai pasakė, nors žinojo, kad negalėjo to padaryti: kad ir ką veiks po Hogvartso, transfigūracija - labai jau reikalingas mokslas.
Deja, netrukus visa pokalbio nuotaika apsivertė aukštyn kojomis. Kai tik Auris užsiminė, kad reikia rimtai pasikalbėti, Eion pajuto nerimą. O netrukus visai sustingo ir stengėsi suvokti, ką tėtis kalba. Nors praėjo daugiau nei metai, jis vis dar kaltino save. Tai buvo viena iš daugelio priežasčių, kodėl norėjo ir netgi privalėjo atkeršyti monstrams. Bet negi dabar Hogvartse atsirado dar vienas žmogus, kuris apie juos nuolat primins?
- Auri, - galiausiai kreipėsi Eion. Pats to nesuprato, bet vardu kreipdavosi būdamas piktas, o kreipinį "tėti" pavartodavo, kai būdavo laimingas arba reikėdavo pagalbos. - Aš jau ne mažas vaikas. Kodėl manai, kad jis man ką nors padarys? Jis turbūt nė nežino, kad mes... Na, susiję! Be to, man paskutinė pamoka buvo transfigūracija, ir aš pavargau. Pusės nesupratau. Prie ko čia tavo dėdė Rolandas? Negi... Nori pasakyti, kad ir jis susijęs su tais... monstrais?!
Ar taip gali būti? Eion pajuto, kaip apima siaubas. Gal be reikalo tada sutiko pasikalbėti Rolando Senklerio kabinete? Gal monstrai žino, ką jis planuoja? Pusbalsiu nusikeikęs vaikinukas laukė tolimesnių tėčio žodžių, bet atrodė, kad ir vėl įsivėlė į kažkokią nesąmonę.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2324
Ats: ANJM profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #581 Prieš mėnesį »
- Nieko. Viskas bus gerai. Reikia tik įdėti pastangų. - Kaip būtų gera, jei tai tebūtų vienintelė tema. Tokia paprasta.
- Eion, tu jaunas, visko gali nutikti. Aš žinau, kad niekada neimi pasitikėti svetimais žmonėmis, bet turėjau tave įspėti. Kad žinotum kaip yra. Ne, Rolandas su jais nesusijęs. Jis tik mėgina juos rasti, kad galėtų suimti. - Nutarė nutylėti tai, kad seniau buvo ir dar kaip susijęs. - Su jais susijęs Aaronas, nežinau ar vis dar labai, bet žinau, kad tikrai su jais bendradarbiavo. Jis žino apie tave, tuo nei neabejoju. Todėl kol aš neišsiaiškinau kaip yra būk su juo atsargus. Nesakau, kad jis padarys kažką, negaliu to teigti,ypač po to, kai atkeikė mane. Bet visgi... Jis nepatikimas. - Auris privalėjo gauti tiesos eliksyro ir iškvosti pusbrolį. Ir tai padarys. Greitu metu tikrai to imsis.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • VII kursas
  • *
  • 926
  • Taškai: 46
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: ANJM profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #582 Prieš mėnesį »
Nuo kada pamokos tapo tokia įdomia ir smagia tema? Ką gi, jau geriau pamokos, o ne tie monstrai, apie kuriuos Auris buvo nusiteikęs šnekėti visą dieną. Eion garsiai atsiduso. Visa ši situacija jį gerokai nervino. Kodėl dabar, kai jis pradėjo susitaikyti su padėtimi, vėl reikia į viršų kelti problemas? Kas jam gali atsitikti Hogvartse? Neabejojo, kad nieko. Mokykloje veikė įvairios apsaugos, be to, profesorė Evenstar tikrai rūpinasi savo mokiniais.
- Rolandas tai tegul atkakliau ieško, - burbtelėjo vaikinukas. Abejojo, ar verta tęsti pašnekesį apie tą Aaroną Senklerį. Ką anas jam padarys? Tegul tik pabando, jis bus pasiruošęs.
- Tu taip galvoji, nes jūs nesutariate, ar ne? - galiausiai teikėsi tęsti nemalonią temą. - O gal tau atrodo, kad visi susiję su tais žmonėmis? Gal ir profesorė Roberts susijusi, ką?
Sukryžiavo rankas ant krūtinės ir daugiau nieko nesakė. Šitos kalbos jį erzino, ir norėjosi eiti kur nors kitur. Bet kur, kur galės negalvoti apie du pabaisas, kuriuos tenka vadinti savo tėvais.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2324
Ats: ANJM profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #583 Prieš mėnesį »
- Aha. - Auris sutiko. Taip juos reikėjo greičiau rasti. Nenorėjo kalbėti apie tai, ką pasakojo pats Rolandas. Kad jie kažkur gyvena, kad susirado naujų pasekėjų. Tų naujų auris nepažinojo. Neatpažintų, jei kada jie atsibelstų kur nors netoli. Dolohovai vėl gali saugiai sau kažkur tūnoti, o jų naujieji draugai gali viską padaryti už juos.
- Ne. Ne dėl to. Eion, aš juk tau sakau Aaronas patobulino tą prakeiksmą, kuriuo buvau užkerėtas, jis iškart suprato kas man yra. Ir šiaip žinau, kad jis su jais bendradarbiavo. Nežinau kaip yra dabar, nes iš jo nieko neištrauksi normaliais pokalbiais. Aišku nemanau, kad Nėja... Linėja yra su jais susijusi. - Ramiai kalbėjo, nekėlė balso, tiesiog ramiai aiškino.
- Aš nesakau, kad dabar Aaronas čia atvyko jų nurodymu. Aš net nežinau ar mes dabar nesutariam. Na taip, nesutariam, bet kitaip nei seniau. Bet vis tiek turėjau tave dėl jo perspėti.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • VII kursas
  • *
  • 926
  • Taškai: 46
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: ANJM profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #584 Prieš mėnesį »
Monstrai, kuriuos teoriškai reikia vadinti tėvais, Aurio vos nenužudė. Jo pusbrolis bei naujasis nuodų ir vaistų profesorius čia irgi įsivėlęs. Kokios dar nesąmonės turi vykti?
- Ar ir Brett O'Connor su jais susijęs? - staiga paklausė Eion. Laikraščiuose rado straipsnį apie kalėjime nužudytą jauną raganą ir galų gale išsiaiškino, kas kaltas dėl Gruodės mirties. Jeigu tie Dolohovai jį kankina visais įmanomais būdais, turbūt visiškai įmanoma, kad nužudė vienintelę tikrą draugę. - O tai gal ir profesorius O'Connor - jų pasekėjas?! Kodėl tada neperspėjai apie jį? Juk dar ką tik buvo mokykloje?
Eion ir pats nesuprato, kodėl kalbos apie profesorių Senklerį (Aaroną, mat Auris yra Auris, o ne profesorius Senkleris) šitaip erzina. Žinoma, jam jau aštuoniolika, tad jis pilnametis net ir tarp žiobarų. Ar gali būti, kad Auris elgiasi kaip pernelyg rūpestingas tėvas? Kadaise Eion to labiausiai ir reikėjo, bet dabar jau per vėlu. Jis be galo norėjo pats eiti per gyvenimą bei anksčiau ar vėliau atkeršyti visiems, dėl kurių kaltės kentėjo.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.