0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Europa Ziegler

  • IV kursas
  • *
  • 111
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • merde
Ats: Muzikos instrumentų salė
« Atsakymas #225 Prieš 4 metus »
    Beveik visus ketvirtuosius metus Hogvartse Europa praleido muzikos instrumentų salėje mokydamasi groti pianinu. Keturiolikmetė pati nežinojo kas, bet kiekviena jos pačios išgauta nata vertė pamiršti visas skriaudas, sunkią praeitį, iš bala žino kur atsiradusią motiną ir viską, kas neramino sielą bei mintis. Klastūnyno globotinė mokėsi pati, neprašydama niekieno pagalbos. Priešingai, savo hobį slėpė nuo visų Hogvartso pilies gyventojų, įskaitant vaiduoklius. Iš pirmo žvilgsnio šalta ir ant kitų žmonių nuomonės nusispjaunanti mergaičiukė, visgi, gėdijosi, bijojo būti išjuokta, nesuprasta.
    Štai ir dabar baltapūkė sėdėjo dulkėmis nusietoje intrumentų salėje ant apdriskusios taburetės šalia pianino. Kaip įprasta šaltais pirštais braukė per klavišus, besiruošdama groti iš bibliotekos atsineštas natas. Deja, Europos buvimą su savimi nutraukė įsibrovėlis. Mergaitė staigiai užvertė pianino dangtį ir pilkšvomis akimis dėbtelėjo į berniuką. Asmeniškai jojo nepažinojo, tačiau tikrai ne kartą ir ne du matė slankiojantį Klastūnyno bendrajame kambaryje. Ir vardą žinojo - klastuoliai buvo tarsi viena nelabai didelė šeima.

*

Neprisijungęs Teodoras Meiden

  • III kursas
  • *
  • 164
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • i think pain is the best discipline
Ats: Muzikos instrumentų salė
« Atsakymas #226 Prieš 4 metus »
 Mąstymui reikia tylos. Reikia susikaupti. Instrumentas ūžė smegenis. Koks tai instrumentas?  Kodėl Teodoras toks išsiblaškęs? Jis norėjo pradėti rėkti, norėjo suprasti, kas vyksta. Staiga jo protas nutilo, pasiekė aukščiausią tašką ir jo akys nukrypo iki fortepijono ant sienos link. Kokia kvaila idėja, pavaizduoti grojimą. Čia ne smuikas, čia instrumentas su klavišais. Klaviatūra. Kaip rašomoji mašinėlė, gulinti po klastuolio lova požemyje.
 Berniukas, besijaučiantis kiek gėdingai, pradėjo vaidinti spaudant klavišus, pagal melodiją už sienos. Nežinia, ar pataikė. Tačiau dabar atsivėrė arka ir trečiakursis įžengė į salę. Nereikėjo daug proto suvokti, jog čia muzikos instrumentų salė, tą sakė ne tik sienos, bet ir prie pianino sėdinti mergaitė, kažkur metais vyresnė. Theodore ją pažino, juk visgi kasdien užmato pamokose, jei abu teikiasi ateiti, ar koledžo bendrajame kambaryje. Visgi čia buvo pianinas. Kur palikau savo smegenis?
 Jaunuolis nė nežadėjo atsiprašyti įsibrovęs. Netgi pamiršo pasisveikinti, eidamas per salę. Europa iš Europos, šaunu, labai šaunu.
–Labas, Azija, – klastuolis mestelėjo kreivą šypseną mergiotės link, – truko man trejus metus išsiaiškinti, ką veiki laisvu metu ir kur išmokai groti. Ir dar tikiu, jog daug ką slepi po ta šalta kauke.
 Teodoras sukosi kambaryje, akimis spigindamas į kiekvieną smuiką, kurie nė iš tolo nepriminė jojo. Bet kam tiek sentimentalumo. Šiurkšti klastuolė groja pianinu, tik pamanykit, o mokslo žmogus – smuiku, argi neskamba juokingai? Ar tik nebus iškilęs pavojus bendrakoledžių autoritetui ir garbei? 
The world is power. Everything is decided by the superiority or inferiority of one's power.
Get that through your head. You are weak. That's why you are going to lose.

*

Neprisijungęs Europa Ziegler

  • IV kursas
  • *
  • 111
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • merde
Ats: Muzikos instrumentų salė
« Atsakymas #227 Prieš 4 metus »
     Europa buvo girdėjusi, kad labai netikėtai ir dar labiau nelauktai į muzikos instrumentų salę įsibrovęs bernužėlis buvo tikra rakštis subinėj. Pasirodo, tos kalbos nebuvo iš niekur trauktos.
-Vajei, sekly svogūne, na žinai, kaip seklys morka, bet svogūnas, nes nuo tavęs norisi verkti,- pavartė savo dideles akis, pamažu įgaunančias žalią spalvą - su šia savo puse keturiolikmetė susipažino visiškai neseniai ir, švelniai pasakius, visiškai nemokėjo valdytis. Klastuolei pakako pačio mažiausio susinervinimo, kad jos akys nusidažytų mylimo koledžo spalva, o iš dažniausiai tylios, į didelius pykčius nesivelti besistengiančios Europėlės išlįstų įžuli, koketiška, kartais perdėm saldi, kartais perdėm karti laumė. Taip, laumė. Jau kone metus jautėsi ne savo kailyje, bibliotekoje apie tai taip pat nieko nerado, tad atsakymų, deja, teko ieškoti pas neseniai rastą motiną. Pastaroji visiškai neatrodė nustebusi dėl dukters negalavimų. Priešingai, tik ir atrodė, kad šios dienos laukė visą savo gyvenimą - buvo paruošusi daugybę literatūros apie laumes bei keletą pačios parašytų lankstinkų su patarimais, nepadedančiais bent jau kol kas.
-Ai, ir tavo žiniai,- kilstelėjo antakį,- buvau pavadinta ne žemyno, o Jupiterio palydovo vardu, nemaišyk. Ir ne, nieko aš neslepiu. Ką prieš tokį...,- atsikrenkštė,- detektyvą nuslėpsi.

*

Neprisijungęs Grantacija Gerietė

  • VI kursas
  • *
  • 97
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Kaip nėra jūros be bangų,taip gyvemino-be liūdesio
Ats: Muzikos instrumentų salė
« Atsakymas #228 Prieš 4 metus »
Grifė greit liuoktelėjo į šeštame aukšte esančią salę. Kaip ir kiekvieną šeštadienį, Grantacija ateina čia, prie sienos, ant kurios yra fortepijonas. Mergina imituodama pagrojo ir siena atsivėrė. Grifė peržengė atsivėrusią sieną ir atsidūrė kitoje salėje. Muzikos instrumentų salėje. Mergina uždegė blausią šviesą, kuri vos apšvietė salę, ir klestelėjo ant senos sofos. Grifė atsiduso. Ji užsisvajojo apie vaikiną. Na taip, Grantacija įsimylėjo. Galbūt grifė taip nesigraužtų, bet jis klastuolis ir jos nė nepažįsta, o tikriausiai dar ir turi nusižiūrėjęs kokią nors panelę. Gran buvo sau prisižadėjusi, jog niekuomet neįsimylės klastuolio. Vien todėl, jog jos mama įsimylėjo klastuolį ir tai merginai buvo puikus nepavykusios meilės pavyzdys. Garbanė atsiduso ir pradėjo glostyti savo kainilį megztinį, kuris buvo jos mėgstamiausias, su karoliukais ant rankovių. Mergaitė staigiai nusiėmė plaukų gumytė nuo riešo ir susirišo savo garbanotus plaukus į arklio uodegą. Staigiu mostu pasiėmė gitarą, kuri buvo numesta ant grindų, šalia sofos. Perbraukė dulkėtas gitaros stygas, patikrindama ar gitara labai išsiderinusi. Gran kiek susiraukė nuo išgirsto garso, nes tai buvo išderintas garsas, bet Grantacijai jis tiko. Grifė sukryžiavo kojas ant sofos džino stiliumi. Užsidėjo gitarą ant kojų ir perbraukė per stygas, sudeliojusi reikiamą akordą. Mergina susiraukė. Persigalvojusi ir nusprendusi susiderinti gitarą, Grantacija kelias minutes tiesiog derino ją ir galvojo apie klastuolį. Garsiai atsiduso ir suderinusi gitarą pagaliau pradėjo groti. Grojo gana ilgai, bet sustojo, šyptelėjusi užtraukė ne savo gimtąją norvegų kalba, ji uždainavo angliškai.
-All I want is nothing more
To hear you knocking at my door
'Cause if I could see your face once more
I could die as a happy man I'm sure
,- nuskambėjo gražus merginos balsas per visą salę. Nebuvo sunku nuspėti, kad šią dainą mergina skyrė nepažįstamam klastuoliui.

*

Neprisijungęs Ismė Dilgėlė

  • I kursas
  • *
  • 18
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • kažkam. kažkam buvo blogai. kažkam labai skaudėjo
Ats: Muzikos instrumentų salė
« Atsakymas #229 Prieš 4 metus »
Pirmakursiai visiškai nesisekė kerėjimas, burtų lazdelė jai tarsi šuniui penkta koja. Visos šios nesekmės kerėjime išprovokavo kasnaktinį lunatikavimą. Jau visą mėnesį naktimis mergaitė, nejučiomis, miegodama pakylą iš lovos, pasiima lazdelę ir ją palieką mažiausiai lankomuose mokyklos kampeliuose, bet niekad toje pačioje vietoje. Pabudusi ryte nieko nepamena, tik pasigenda kedro lazdelės ir tada nieko nelieką, kaip tik pusdienį, kartais ir daugiau laiko skirti lazdelės paieškoms. Užtad, lazdelės pametimas ir jos paieškos puikus pasiteisinimas praleisti kerėjmo pamokas! Šiandiena nėra išimtis, Ismė jau keletą valandų šmirinėja šeštame aukšte ieškodama, ar bent jau apsimetinėdama, kad ieško kiekvienam burtininkui privalomo įrankio- burtų lazdelės. Kai trečią kartą praėjo pro sieną ant kurios puikavosi dailiai nutapytas fortepijonas, suvokė, kad tai tikriausiai bus garsioji instrumentų salė apie kurią yra kažkada nugirdusi kalbant vyresnius mokynius. Mergaitė taip pat suvokė, jog ten lazdelės dar nėra buvusi radusi. Dilgėlė dar porą akimirkų pastovėjo bukai žvelgdama į sieną, visom išgalėmis megindama prisiminti, kaip po šimts perkūnų patektį į salę. Patekimas į įnstrumentų salę tikrai ne vaikų žaidimas, klastuolei tai pavyko, tik iš kažkeliolikto karto ir žengdama pro pagaliau prasivėrusią sieną jautėsi lyg įveikusi miškų trolį laidyne ir dvejais akmenukais. Vos įžengus į salę, “trolžudės” ausis pasiekė melodingas balso skambesys, ji vedama nenumaldomo ir nepaaiškinamo smalsumo, nieko nelaukdama patraukė šio skambesio šaltinio link. Garsams sustiprėjus, Ismė pradėjo lėtai sėlinti, norėjo likt nepastebėtą bei neišblaškyti muzikuojančios merginos, tad prieš akis pasirodžius sofai tyliai pritupė prie šalimais esančių senų apdulkėjusių bugnų ir pamėgino geriau įsižiūrėti į priešais esantį vaizdą. Ant priešais esančios sofos, savo mintyse paskendusi grojo ir dainavo vyresnė grifiukė, klastuolei rodės tikrai žavus renginys, dėja jis truko neilgai. Kai neranguolė tūpėsi prie bugnų matyt sujudinoi ant jų nusėdusias dulkes, kurios taip smagiai sulindo pirmakursiai į nosytę ir sukėlė baisų čiaudulį. Vieną akimirką Ismė stebėjo priešais esančią merginą, kitą akimirką jau čiaudulio prarastos pusiausviros dėka tįsojo ant žemės su ant krutinės užvirtusiais bugnais. Prieš tėkšdamasi ant žemės dar spėjo užmatyti prie muzikantės sukrižiuotų kojų savo melsvą burtų lazdelę.
-aaaaa..aatsi..praašau.- sunkiai išmekeno Ismė, kadangi bugnų spaudžiamą krutinę siaubingai maudė.
ji sako žodžius. ji sako daug žodžių. ji žodžiais netiki. ji tuščia. ji bando save užpildyti žodžiais kuriais netiki




*

Neprisijungęs Grantacija Gerietė

  • VI kursas
  • *
  • 97
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Kaip nėra jūros be bangų,taip gyvemino-be liūdesio
Ats: Muzikos instrumentų salė
« Atsakymas #230 Prieš 4 metus »
Merginos apmąstymus nutraukė bildesys. Ji greit metė gitarą ir kuo skubiau nuėmė būgnus nuo mergaitės krūtinės. Ji buvo išsigandusi, Gran dėl to šyptelėjo. Prisiminė ir save kai buvo pirmakursė.
-Nieko tokio, tik kitą kartą stenkis nesugriauti pilies,- mergina šyptelėjo klastuolei ir padėjo jai atsistoti. Nužvelgė mergaitę nuo galvos iki kojų, ji buvo labai graži. Paaugsi turės visus Hogvartso klastuolius.
-Aš Grantacija, bet šiaip, mane vadina Gran,- prisistatė mergina. Eidama atgal link sofos ji pastebėjo burtų lazdelę, pamaniusi, jog tai mergaitės, ji vikriai apsisuko paimdama lazdelę ir mestelėjo jai ją.
-Na tai pasakok ką klastuolė veikia šeštame mokyklos aukšte pati viena?- paklausė Gran. Nuo jos veido nedingo šypsena. Mergina tyliai niuniavo kažkokia sugalvotą melodiją ir vis žvilgčiodavo į mergaitę ar ji vis dar čia. Kažkodėl grifė buvo pernelyg laiminga, kad sutiko mergaitę. Galbūt tai buvo pirmas mokinys, neskaitant brolio, su kuriuo ji kalbėjo po daug laiko. Gran buvo ir yra visiškai uždaras žmogus. Bet meilė klastuoliui privertė ją persilaužti ir būti tikrąja Gran, kokia ji buvo nuo pat mažų dienų. Nutrūktgalvė, aktyvi, drąsi mergaitė, kuri nebijojo nič nieko. O kur visa tai atvedė? Draugės mirtis mergaitę pakeitė. Ji tapo uždara, sėdi viena, bijo visko ir visados. Nors ir praėjo daugiau nei metai, nors ir turėjo atsitiesti po draugės mirties. Kažkas merginos viduje neleido jai būti savimi ir ji nežinojo dėl ko.
Po kelių minučių tylos mergina atsiduso, pažvelgė į pirmakursę. Ji norėjo išgirsti kažką apie ją, sužinoti daugiau, bet ji nepuolė klausinėti. Ateis laikas ir mergaitė viską pasakys pati.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Muzikos instrumentų salė
« Atsakymas #231 Prieš 3 metus »
Kažkuriuo momentu atrodė, kad mergaitės susipeš. Visų pirma, Elliw visai nenorėjo išeiti iš bibliotekos, koledžo draugė ją paprasčiausiai ištempė. O dabar velsietė ryžtingai žygiavo kažkur. Ji pati nežinojo, kur eina, tačiau buvo tikra, kad nori eiti būtent ten. Lipdama laiptais vos nenusisuko sprando, tačiau pavyko išsilaikyti ant kojų (o tai jau nemaža pažanga!). Galiausiai ji priėjo duris, kurios atrodė pakankamai įdomios, kad būtų verta pro jas įeiti. Durys nebuvo uždarytos, tačiau Elliw jas atidarydama pataikė tiesiai sau į kaktą. Ji net nereagavo į tokį nutikimą, tad netrukus jau buvo viduje.
O tas buvo netikėtas. Mergaitė tikėjosi mažo kambariuko. Na, daugių daugiausia kabineto. Tačiau tai buvo ištisa salė. Maža to, ji dar buvo pilna įvairiausių muzikos instrumentų.
- Oho! - susižavėjimo kupinu balsu sušuko Elliw. Bastiano patarimu bandė išmokti groti gitara, tačiau viskas baigėsi, kai per pirmą pamoką nutraukta styga vos neiškabino mergaitei akies. Galbūt verta pabandyti dar kartą?
Apsižvalgiusi velsietė pamatė padėtas kelias gitaras ir viską pamiršusi nuskubėjo ten. Vos po kelių akimirkų kažkas garsiai dunkstelėjo. Atsisukusi ji pamatė ant žemės gulinčią violončelę. Neprisiminė, kad būtų ją užkliudžiusi, bet kas dar galėjo priversti instrumentą nugriūti?
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 360
  • Numirėlių karalienė
Ats: Muzikos instrumentų salė
« Atsakymas #232 Prieš 3 metus »
 Liucijau buvo svarbiausia tik Elliw išvesti iš bibliotekos, kol ji nesunaikino tūkstantmečius kauptų žinių. Mergaitė nesipriešino, tik kelis kartus už kažko užkliuvusi vos nenusivertė, kartu nenusitempdama ir bendrakoledžės. Vos tik švilpės atsidūrė koridoriuje, Liucija leidosi vedama Elliw, nors atrodė, kad mergaitė pati nelabai žino, kur eina. Ką gi, svarbiausia, kad ši sprando kur nenusisuktų.
 Žiūrėdama, kaip bendrakoledžė stukteli galva į duris, baltaplaukė susiraukė. Tokia rudaplaukės ištvermė tikrai buvo stebėtina. Paskui Elliw įžengusi į salę, Liucija smalsiai apsidairė. Aplink stovėjo įvairiausi trapūs muzikos instrumentais, kuriais, deja, mergaitė groti nemokėjo, tik per žiobarotyrą buvo susipažinusi šiek tiek su fleita.
 Ant žemės nugriuvus vargšei violončelei, Liucija susiraukė ir, tvirčiau delne suspaudusi lazdelę, sukryžiavo rankas ant krūtinės.
-Gerai, tai kas su tavimi darosi? Tavo batus užkeikė ar vos gimusią prakeikė?-šiek tiek piktokai, šiek tiek susirūpinusi išrėžė švedė. Toks mergaitės nerangumas jai atrodė labai įtartinas.
Puppet king, oh puppet king
When you sleep do you dream of control?


*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Muzikos instrumentų salė
« Atsakymas #233 Prieš 3 metus »
Labai lėtu žingsniu Elliw prisiartino prie gitarų. Geriausią tą nusivertusią (o ne jos nuverstą!) violončelę tiesiog ignoruoti. Ko gero, ir tą ją persekiojančią mergaitę. Kas ji? Kokia nors asmens sargybinė? Na, šiuo atveju tikriausiai ne asmens, o visos aplinkos sargybinė. Ir saugo viską ne nuo ko kito, o nuo Elliw.
Rudaplaukė atsargiai paėmė sveikiausią gitarą. Buvo akivaizdu, kad su jomis grota. Kai kurios turėjo po nutrūkusią stygą, vienoje buvo milžiniška skylė.
- Jeigu ką, čia ne mano darbas, - murmtelėjo Elliw, laikydama gitarą rankose. Buvo labai keista, kai kelias akimirkas nieko neatsitiko.
Tik tada velsietė prisiminė, kad bendrakoledžė kažką sakė.
- O, tu tikriausiai teisi. Mane tik gimusią tikriausiai prakeikė, juk buvau visiškai nereikalinga. Apie batus nieko nežinau.
Elliw nelabai suprato, ką baltaplaukė turi omenyje, tačiau nelabai ir gilinosi. Ji apžiūrinėjo gitarą. Prikišusi ją prie akių, mat kažkas buvo ant jos išraižyta, švilpė netyčia tvojo instrumentu sau per galvą.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 360
  • Numirėlių karalienė
Ats: Muzikos instrumentų salė
« Atsakymas #234 Prieš 3 metus »
 Liucija susiraukusi stebėjo, kaip Elliw artinasi prie gitarų. Šios atrodė ir be jos pakankamai apdaužytos, tad švilpė nelabai jaudinosi dėl šių instrumentų. Mergaitei paėmus gitarą, ši nesulūžo, stygos nesutrūkinėjo ar kitaip pasaulio neištiko apokalipsė, kas nustebino Liuciją. Išgirdusi Elliw atsakymą, baltaplaukė dar labiau susiraukė ir kaip tik tuo metu bendrakoledžė trenkė sau su gitara per galvą, išgąsdindama mergaitę.
-Elliw... O tu nepagalvojai, kad tavo, na, visas šitas, nėra normalu?-keldama vargšę violončelę nuo grindų, kalbėjo švilpė. Jai išties buvo neramu dėl rudaplaukės. Jeigu tai tikrai koks prakeiksmas, mokytojai galėtų šiai vargšelei padėti... O jeigu viskas čia natūralu, belieka mergaitę uždaryti į polietileninį rutulį, kad ji netyčiomis neužsimuštų. Tokie žmonės, vis dėlto, didžiausią pavojų kelią sau.
Puppet king, oh puppet king
When you sleep do you dream of control?


*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Muzikos instrumentų salė
« Atsakymas #235 Prieš 3 metus »
Pasirodo, gitaros moka itin skaudžiai trenkti. Deja, kadangi Elliw šį bandymą atliko ne su kuo kitu, o su savo galva, dabar gerokai skaudėjo. Pyktelėjusi mergaitė numetė gitarą kuo toliau. Ji nukrito ant grindų ir perlūžo. Kadangi jau ir taip buvo nudėvėta, velsietė ne itin rūpinosi muzikos instrumento likimu.
- O ką man daryti? - nė kiek nesutrikusi ir neįsižeidusi atsiliepė Elliw. - Aš nesu tokia idiotė, kuri tai darytų specialiai. O jeigu nutinka, tai nutinka.
Baltaplaukė mergaitė buvo kažkokia keista. Tai atrodė, kad ji yra gerutė mergytė, kuri balso gyvenime nepakeltų. Po kelių akimirkų ji atrodo jau kažkokia pikta. Nesupaisysi gūžtelėjo pečiais Elliw. Šį kartą atliekant tokį veiksmą pavyko bent jau nepasitempti peties.
Rudaplaukė priėjo prie pat koledžo draugės. Nieko nedarė, tik stovėjo šalia ir žiūrėjo į nukritusią ir jau pakeltą violončelę. Buvo labai įdomu, ar šviesiaplaukė išsigąs galimų pavojų, kai Elliw stovi visai šalia.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 360
  • Numirėlių karalienė
Ats: Muzikos instrumentų salė
« Atsakymas #236 Prieš 3 metus »
 Žiūrėdama į sulūžusią gitarą ant žemės, Liucija taip ir nesuprato, ar Elliw su galva instrumentą sudaužė, jis jai iškrito iš rankų ar buvo tiesiog numestas. Per daug nesigilindama į instrumento tragiškos mirties priežastį, baltaplaukė nukreipė lazdelę į luženas ir mostelėjusi tarė:
-Reparo.
Gitara vėl buvo apysveikė, kaip ir prieš skrydį žemyn. Liūdnas vaizdas.
-Elliw,-Liucija rimtai tarė, akylai nenuleisdama akių nuo bendrakoledžės,-O tau niekas neieškojo pagalbos? Nebandė padėti? Tu užsimuši taip.
O apie kitus ir aplinką jau geriau net nekalbėt. Nukreipusi akis trumpam į violončelę, prie kurios stovėjo rudaplaukė, mergaitė pastebėjo įbrėžimą ant tamsaus instrumento korpuso. Ir nerimas dėl Elliw tik padidėjo.
-Kaip tau su pamokomis? Praeitą kartą apsigynimą nuo juodosios magijos sumaišei su astronomija...
Puppet king, oh puppet king
When you sleep do you dream of control?


*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Muzikos instrumentų salė
« Atsakymas #237 Prieš 3 metus »
Pamačiusi, kaip jos amžiaus mergaitė sugeba burtais sutaisyti gitarą, Elliw pajuto pagarbą. Gal ji ir mano gyvenimą galėtų taip sutaisyti? susimąstė mergaitė, nors įtarė, kad to viltis būtų naivu. Net ir jai.
- Na, taip, aš esu nenormali, ką man dabar daryti? - suirzo velsietė, kai baltaplaukė tarsi pasiūlė pagalbą. Toks bendrakoledžės gerumas jau pradėjo kiek erzinti. Ar tai jos reikalas? Kažkokiu būdu Elliw išgyveno jau daugiau nei vienuolika metų!
Rudaplaukė žiūrėjo į violončelę. Tiesą sakant, nagai niežtėjo ją paimti ir pabandyti pagroti. Žinoma, nebuvo galima atmesti tikimybės, kad tokiu atveju instrumentas tiesiog subyrėtų. Bet koks jau dabar beskirtumas?..
- O tau būtina man tai prikišti, ar ne? - suirzo švilpė, kai mergaitė užmirštu vardu priminė apie tai, kaip Elliw supainiojo pamokas. Ji, tiesa, neprisiminė, kad baltaplaukė ten būtų buvusi, bet turint omenyje velsietės atmintį tai, ko gero, neturėjo stebinti. - Puikiai man su pamokomis, - pridūrė ir galiausiai paėmė violončelę į rankas.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 360
  • Numirėlių karalienė
Ats: Muzikos instrumentų salė
« Atsakymas #238 Prieš 3 metus »
 Toks Elliw bukas užsispyrimas jau pradėjo erzinti Liuciją. O ji tenori padėti! Rudaplaukė tikrai nekalta, kad tokia yra, bet atsisakyti pagalbos? Beprotiškai durna! Ne, Liucija neleis mergaitei užsimušti per savo kvailas kojas ar kvailą galvą. Piktai pačiupusi violončelę, atėmė ją iš Elliw rankų ir padėjo atgal į vietą. Tada sugriebė žemesnę mergaitę už uniformos apykaklės ir, prisitraukusi arčiau, išrėžė:
-Klausyk, tu testralio užpakali, aš tau padėt bandau. Man nusispjaut, kad tave augino kokie narkomanai ar pati save auginaisi, nebeturi sėdėti savo šūdo duobėj ir apsimest, kad kvepia. Pati supranti, kad esi normali kaip penkių metrų ilgio žiogas, tad priimi mano suknistą pagalbą arba nuridenu tave laiptais žemyn iki Ligoninės sparno, kur uždarysiu į burbulą.
Liucija nesitikėjo tokių piktų žodžių versmės iš savęs, tad, šiek tiek susigėdusi, paleido Elliw bei, žengusi kelis žingsnius į šoną, užtvėrė išėjimą. Ta tragediją pro ją neprasmuks.
Puppet king, oh puppet king
When you sleep do you dream of control?


*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Muzikos instrumentų salė
« Atsakymas #239 Prieš 3 metus »
- Ko tu... - pradėjo Elliw, kai instrumentas buvo brutaliai ištrauktas jai iš rankos. Juk ji nieko tai violončelei nepadarė! Kol kas. Nespėjo daugiau iš viso nieko padaryti, kai blondinė ją užpuolė! Būtent taip pagalvojo Elliw, kai buvo pačiupta už uniformos. Vis dėlto panašu, kad koledžo draugė nėra tokia bloga. Ji tik pradėjo kažką aiškinti, iš ko pusės Elliw nesuprato. Kas tas... pradėjo mintį mergaitė, tačiau negalėjo jos užbaigti, nes jau pamiršo, kieno užpakaliu buvo pavadinta. Ji piktai žiūrėjo į šviesiaplaukę.
- Ne tavo reikalas, kur aš sėdžiu ir ką aš darau! - visas kalbas apie šūdų duobes už gryną pinigą priėmė velsietė. Ją šita mergaitė pradėjo jau erzinti. Elliw nebuvo itin kukli ir dėl nesėkmių pernelyg nesigraužė. Tačiau kodėl reikia nuolat tai prikišinėti? Ji nebespėjo nieko pasakyti, kai "didžioji padėjėja", kaip mintyse praminė koledžo draugę Elliw, užstojo duris.
- Tai dabar manęs neišleisi? - pasitikslino rudaplaukė ir gūžtelėjo pečiais. Ką gi, jeigu jau taip ji liks čia. Ilgai nelaukusi vėl paėmė į rankas tą pačią violončelę, tačiau šį kartą instrumentas nieko nelaukė ir iš karto nukrito ant žemės.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko