0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Sofija Orel

  • IV kursas
  • *
  • 109
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Muzikos instrumentų salė
« Atsakymas #210 Prieš 4 metus »
Sofija atplėšė voką. Kaip ir tikėjosi, laiške buvo trumpas kelių eilučių tekstas parašytas mėlynu tušinuku. Švilpė ėmė skaityti, mintyse pakartodama kiekvieną sakinį:
Brangioji Sofija, atsakau į tavo laišką. Atleisk pastaruoju metu buvau užsiėmusi, todėl neparašiau. Viskas ko klausi grynas prasimanymas, o, jei tau ir teko atrasti kokių sutapimų tai nesistebėk, neužmiršk kur esi, tame pasaulyje amžinai kas nors nutinka ir tai nebūtinai susiję su tavimi, manimi ar tavo tėčiu. Pasisaugok. Mama.
Švilpė susiraukė, suglamžė laišką ir sviedė į kitą kambario galą. Tuomet paskubomis sugraibė kišenėje pergamento skiautę ir joje didelėmis raidėmis išraitė vieną vienintelį žodį – meluoji. Kitoje pusėje užrašė adresą ir atsistojo ketindama prisikviesti pelėdą.
 Išgirdusi mergaitės kuri mėgsta klasiką ir senų laikų muziką žodžius Sofija atsisuko. Pasirodo jie buvo skirti ne jai, o kažkokiai juodai katei, atrodo augintinei. Švilpė vargais negalais išspaudė šypseną:
– Atrodo mūsų augintiniai mėgsta klaidžioti po pilį kaip ir mes. – tada pasisuko ir kreipėsi į pelėdą.
– O tu ko lauki? Būk geras, gi pelėda esi, nunešk laišką... – Merlinas piktai mostelėjo sparnu ir atsuko nugarą. Mergaitė panarino galvą. Neapkentė melo, tačiau ko ji tikėjosi? Tiesos? Užmiršai kokioje planetoje gyveni, panele... – pati sau pagalvojo.
– Problemos su tėvais, – atsitokėjusi pasakė švilpė ,tikėdamasi, kad tai paaiškins jos keistai ūmų elgesį. Šyptelėjo pamačiusi, jog juodaplaukė skaito laikraštį. Ji ėmė patikti Sofijai.
– Tu buvai Herbologijoje, ar ne? Tik tuomet tavo plaukai... – antrakursė nespėjo pabaigti sakinio, nes katė ėmė ropštis aukštyn pas Merliną, o šis nieko neįtardamas skaniai sau snaudė.

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Muzikos instrumentų salė
« Atsakymas #211 Prieš 4 metus »
Kai mergaitė pradėjo skaityti laišką Camilla pakėlė galvą ir pamatė giedrų dangų su keliaus plaukiančias debesimis. Klastuolė labai norėjo, kad ir jei atsiųstu laišką, bet žinojo, kad to nebus, nes tėvai su ją net nesikalba, o seneliai labai sunku parašyti laišku ji net gaminti negali. Nors ir pirmakursė išsiuntė seneliai laišką, kad negrįš kas žino, gal ji ir persigalvos:
- Problema su tėvais, suprantu tave,- mergina pasakė tik tiek, nes nieko kito nesugalvojo.
Kai švilpė užsiminė apie Herbologija vienuolikmetė gūžtelėjo pečiais. Vėl pažvelgė į savo juodus plaukus ir atsiduso. Tu tai padarei tik dėl to, kad tavo šukuosena buvo panaši į vieną vyresnę varnanagę nejaugi tu tokia kvaiša? pradėjo kalbėti piktas vidinis balsas o ką jeigu ji to būtų nepadariusi tai ją tikrai per kitą pamoką apjuoktų tie vyresnieji juk matei, kad jie kažką rezgą tai jau buvo kitas Millos balsas. Dabar mergina jautėsi lyg ant vienos peties sėdi velnias, o ant kitos angelas. Staiga mėlynos akys pastebėjo jos katę lipant aukštyn pas baltą pelėdą:
- Liusi tu ką išprotėjai lipk žemyn,- tamsiaplaukė norėjo pašaukti savo katę, bet greit suprato, kad ji jos neklausys.- Prakeikimas.
Pirmakursė pradėjo lipti ant instrumento bandydama pagriebti Liusi, bet supratus, kad nieko nebus ji ištarė burtažodį Wingardium Leviosa Cornet bandė atitraukti savo katę, bet ji buvo tvirtai įsikabinusi.
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Neprisijungęs Sofija Orel

  • IV kursas
  • *
  • 109
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Muzikos instrumentų salė
« Atsakymas #212 Prieš 4 metus »
Abi mergaitės pripuolė vaikyti savo augintinių.  Sofija šaukė uralinei pelėdai, kad ši prabustų, bet ji žinoma buvo kietai įmigusi. Katės šeimininkei panaudojus Vingardium Leviosa kerus keturkojė vis dar laikėsi įsikibusi vargšo smuiko krašto, tačiau liovėsi ropštis aukštyn. Sofija tuo tarpu metė į savo pelėdą tą sulamdyto pergamento gumulėlį ir ši net krūptelėjo. Pamačiusi katę ėmė plakti sparnais ir išsigandusi sukti ratus ore.
– Merlinai, pas mane, skrisk čia! – riktelėjo švilpė. Merlinas aišku jos net negirdėjo, todėl išsitraukusi lazdelę Sofija sumurmėjo Acio burtažodį ir po akimirkos rankomis mėgino sulaikyti savo augintinį. Po minutės ar dviejų paklaikusio daužymosi sparnais, drąskymosi, bei mėginimų pabėgti pelėda nurimo. Antrakursės rankos kur ne kur buvo suraižytos, o iš prakirsto lūpų kampučio mažais lašeliais sunkėsi kraujas. Jį švilpė nusišluostė rankovės kraštu ir įdavusi Merlinui laišką išnešė už durų. Šis nerangiai nusirito ant žemės, bet po akimirkos pakilo ir nuskrido siauru koridoriumi. Tuomet švilpė sekundei stabtelėjo atgauti kvapą ir priėjusi prie nepažįstamosios prisistatė:
– Aš Sofija? O koks tavo vardas, jei ne paslaptis?
Mergaitė visai patiko antrakursei, atrodė ne kvaila ( ne kiekvienas pirmakursis griebiasi magijos gaudydamas katę, net kaikurie vyresni mokiniai stresinėje būsenoje užmiršta burtažodžius ) ir drąsi. Atrodo pirmakursė, kiek prisiminė iš herbologijos pamokos, ir iš Klastūnyno. Velniop Koledžų stereotipus, – pamanė švilpė. –Be to geltona ir žalia spalvos dera.

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Muzikos instrumentų salė
« Atsakymas #213 Prieš 4 metus »
Mergina pašoko kai švilpė priėjo prie jos:
- Na aš Camilla Cornet.
Milla nusišypsojo. Liusi nenustodama muistėsi jos rankose. Po to ji pastatė ją ant kojų ir tarė:
- Grįžk po valandos į savo narvelį.
Juoda katė nusisuko ir nuėjo prie durų ir išėjo su aukštai iškelta uodegą. Staiga klastuolė pajautė skausmą dešiniajame rieše. Tai buvo žaizda, bet tikrai nebaisi, supratus, kad mergaitės irgi gavo nuo savo augintinio Camilla nusijuokė. Po to prisėdo ant pianino kėdutės ir atsiduso. Mergaitė pažvelgė į švilpe ir tarė:
- Sofija, žinai aš nežinau, kokios pas tave problemos šeimoje, bet,- Milla sugniaužė kumščius,- galiu tavęs kai ko paklausti?
Mergina žiūrėjo į Sofija kaip į kažkokia artima drauge, nors taip ir nebuvo, bet tikėjosi, kad antrakursė bus ne prieš.
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Neprisijungęs Sofija Orel

  • IV kursas
  • *
  • 109
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Muzikos instrumentų salė
« Atsakymas #214 Prieš 4 metus »
Camille išleidus savo katę ir prabilus apie tėvus Sofija linktelėjo. Jai tik buvo keista, kodėl ji. Kodėl būtent su ja pasirinkta šnekėti apie kažką svarbaus ir asmeniško, juk ši mergaitė tikrai turėjo draugą. Švilpė matė ją per pamokas besišnekučiuojančią su Aleksu. Atvirumas Sofijai buvo nepažįstamas, jai jis visuomet atrodė pavojingas. Žinojo, kad visi turi paslapčių, žinojo turinti jų ir pati, bet išorėje tegalėjai pamatyti tik užuomenas, jei esi pastabus, žinoma. Stebėti, klausyti, apmąstyti ir galiausiai nuspėti ką tas žmogus išgyvenęs, buvo pažįstama, tačiau atvirai išgirsti žmogaus patirtį ir ja dalintis buvo tolygu naujos planetos atradimui.
Bet vis dėl to ji linktelėjo.
– Taip, – paprastai, tyliai, tačiau užtikrintai atsakė tikėdamasi, jog sugebės atsakyti į Camille užduotą klausimą. Jai prisėdus ant pianino kėdutės Sofija susirangė ant žemės.

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Muzikos instrumentų salė
« Atsakymas #215 Prieš 4 metus »
Kai Sofija sutinka Camilla lėtai pradeda šnekėti:
- Žinai man taip atrodo, kad tu turi truputi panašią padėtį, nes draugai su kuriais aš bendrauji, jei visiškai skiriesi nuo mano padėties,- Mergaitė net nežinojo, kaip į tai sureaguos švilpė, bet klastuolė tęsė,- Jeigu su tavimi nešneka tėvai visą tavo gyvenimą, bet tu turi grotuvą kuris nuo pačio tavo gimimo ir ant jo parašyta Myliu tave, bet tu net nežinai kokie tavo tėvų vardai, kaip tai suprasti?!
Koks tikslas duot kūdikiui grotuvą mintyse pabaigė. Tau reikia mažiau pasitikėti žmonėmis, o tai dar išsipasakosi apie tą ką geriau niekam nežinoti vidinis balsas prabilo. Mergina giliai atsidus. Milla vaikščiojo į priekį ir atgal. Širdis stipriai plakė. Po to mergina pažvelgė į tamsiaplaukę ir kažko laukė.
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Neprisijungęs Sofija Orel

  • IV kursas
  • *
  • 109
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Muzikos instrumentų salė
« Atsakymas #216 Prieš 4 metus »
Sofija atidžiai klausėsi Camille pasakojimo. Regis ir ją kankino paslaptys. Nors švilpė viską išgyveno šiek tiek kitaip, ji pažysta, bent vieną iš gimdytojų, o kitą kažkada seniai pažinojo.
– Galbūt jie turėjo priežastį tave palikti ir grotuvas – tai lyg ir atminimas. – kiek pasvarsčiusi ar verta pasakoti toliau Sofija vis dėl to tęsė, – Žinai, mano tėvai pasielgė panašiai, nors aš žinau jų vardus, kur jie ir per atostogas tikriausiai pamatysiu motiną, bet... Na mano tėtis išvykęs ir negrįžta pasimatyti jau penkerius metus, o mama... ji serga – paniškai bijo magijos. Taip paniškai, kad kai grįžau iš Hogvartso vasaros atostogų temačiau ją tik keliatą kartų, o ilgiausias pokalbis truko apie dvi minutes. Pamačiusi burtų lazdelę ji ima mikčioti arba šaukti, kartai man pavartojus kokį magijos pasaulio terminą strykteli kaip nudiegta ir pabėga iš kambario. – antrakursė nutilo, nurijo gerklėje užstrigusį gumulą. – Supranti, man regis mano tėvams nutiko kažkas baisaus ir tai mus visus išskyrė, o blogiausia, kad net nežinau ką kaltinti, nežinau kas nutiko, net visai gali būti, kad pati esu kalta...
Švilpė pakilo ir ėmė vaikščioti iš kampo į kampą, saulės šviesos nutviekstas ,palubėje kabantis, dangus nederėjo su slogia nuotaika ir painiomis mintimis antrakursės galvoje.
– Aš neturiu atsakymų... nežinau net ar rasiu pakankamai drąsos juos sužinoti... Bet manau, kad mano tėvai, abu ištikrųjų mylėjo, gal net myli mane, o aš iš visų jėgų stengiuosi nepradėti jų nekęsti.
Sofija nutilo ir pažiūrėjo į juodaplaukę, akimirką jų žvilgsniai susidūrė. Švilpė pakreipė galvą į kitą pusę. Neketino verkti, nė nebandys, savęs gailėjimo etapas jau praėjęs.

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Muzikos instrumentų salė
« Atsakymas #217 Prieš 4 metus »
Mergaitė išklausė Sofijos pasakojimo ir tarė:
- Man taip atrodo, kad tau reikia pasikalbėti su mama,- mergaitė pagalvojo apie senelė kuri visada buvo su ją,- bet jeigu tu pažįsti savo kitas gimines gali su jomis pasikalbėti.
Mergaitė atsistojo ir atsistojo nuo pianino kėdutės, nors Camilla labai nesiskundė savo gyvenimu, bet išsipasakoti buvo visai neblogai todėl dar pridūrė:
- Manau visada gerai išsipasakoti.
Klastuolė nusišypsojo savo plačia šypsena. Veliau ji priėjo prie pianino ir jį atidarė:
- Aš visada norėjau išmokti groti pianinu, bet bute mes neturėjome tokios galimybės tai net nežinau kada išmoksiu,- mergina gyliai atsiduso ir dar pridūrė,- net jeigu išmokčiau ar tai prireiktu man kada nors...
Milla prilietė kelias klavišas ir dar kart gyliai atsiduso.
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Neprisijungęs Sofija Orel

  • IV kursas
  • *
  • 109
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Muzikos instrumentų salė
« Atsakymas #218 Prieš 4 metus »
Pasikalbėti... žinoma, pasikalbėti... Ir kodėl visi tai siūlo? Sofija netikėjo pokalbių veiksnumu, netikėjo palengvėjimu po pasišnekėjimų, jai tai atrodė tartum beprasmis vėjų vaikymasis laukuose, bet žinoma mergaitė nutylėjo. Tuomet tiesiog stebėjo Camille ir kambario lubas. Atrodo klastuolė susidomėjo fortepijonu.
– Kai išmoksti jos visada reikia... turiu galvoje – muzikos...
Antrakursė priėjo prie klaviatūros ir uždėjo kairiąją ranką. Išgirdo Camille atodūsį ir pamanė...
– Ar žinai kas yra oktavos? Tai gamos nuo do iki do, išsidėsčiusios visoje klaviatūroje, viena po kitos.
Sofija pažiūrėjo į Cornet ir šyptelėjo, kūną užplūdo malonus jausmas, kai sutinki žmogų kuriam gali papasakoti apie tai kas tau pačiam įdomu.
– Pagrindinė yra šita, – parodė į viduriniąją oktavą, – nuo jos žemyn prasideda boso raktas, aukštyn smuiko raktas. Jei nori galiu pagroti vieną, kitą kūrinį... gal tu pamėgintum atkartoti?..
Sofija žengė žingsnį atgal. Žmonėms reikia duoti erdvės, kad jie patys galėtų pasirinkti, leisti patiems sutikti su pasiūlymu, o ne priimti jį bijant atsisakyti, manant, kad tai nemandagu...

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Muzikos instrumentų salė
« Atsakymas #219 Prieš 4 metus »
Camilla įdėmiai klausėsi Sofijos. Svarbiausiai nepamiršti ką tau sako. Oktavos? Ką? mergina jau norėjo paklausti ką reiškia oktavos, bet švilpė pradėjo pasakoti pati. Nuo do iki do. klastuolė nužvelgė klaviatūrą ir toliau kartojo naujos pažįstamos žodžius  jos išsidėsčiusios visoje klaviatūroje. Parodžius pagrindinę klavišą mergina ją palietė. Tai buvo pirmas kartas kai Cornet lietė pianino klavišas. Mergina niekada negirdėjo kaip skamba tikra muzika tik per savo MP3 grotuvą. Taip norėjosi nueiti į kokį koncertą. Pirmakursė perbraukė klavišas ir atsistojus užleidus Sofijai. Milla žiūrėjo į antrakursę ir galvojo apie tai ką pasakojo juodaplaukė. Camilla nusišypsojo jai ir žiūrėjo ką toliau darys mergaitė. 
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Neprisijungęs Sofija Orel

  • IV kursas
  • *
  • 109
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Muzikos instrumentų salė
« Atsakymas #220 Prieš 4 metus »
Mergaitės šypsena Sofijai pasirodė kaip sutikimas, todėl ji atsistojo šalia ir sugrojo vieną iš tų paprastų kūrinėlių kurie taip įsigeria į atmintį, kad net po šimto metų, net norėdamas nesugebi pamiršti.
– Pavadinimo neprisimenu, bet man šitas patinka. Jei nori gali pabandyti...
Tuomet antrakursė pakartojo pirmus du taktus ir žengė žingsnį šonan, kad Camille prieitų.  – Juodi klavišai – tai diezai ir bemoliai, jie paaukština ir pažemina natas. – Sofija trumpam stabtelėjo pagalvoti, – nors jie ir patys veikia kaip atskiros natos... bet nesvarbu, apie tai, jei norėsi vėliau...
Švilpynės auklėtinė šyptelėjo pamačiusi kaip klastuolė gaudo kiekvieną jos žodį ir stengiasi įsiminti.
– Pirmosios dvi natos Mi ir Fa, vėliau seka La ir Fa bemol.
Kažkur giliai giliai Sofija prisiminė kaip pati mokėsi skambinti, ją mokė mama, kai buvo penkerių, vėliau mokytojai, tačiau jie niekad neprilygo pamokoms namuose. Kažkur nė pati nesuprato kur Sofija išgirdo iš praeities atsklindant tas melodijas kurios naktimis jai sapnuodavosi, o dienomis skambėdavo mintyse, atrodo be jos ir mamos, namuose grojo dar kažkas... Ne, ne tėtis, jis niekad taip ir neišmoko, buvo dar kažkas, kažkas kam patiko Šopenas ir tas kažkas dažnai grodavo jo Nokturną nr.2.
Švilpė papurtė galvą vaikydama mintis ir pamėgino sutelkti dėmesį į Camille.

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Muzikos instrumentų salė
« Atsakymas #221 Prieš 4 metus »
Grojus Sofijai mergaitė įdėmiai žiūrėjo kiekviena judesių, bet įsiminti nelabai išėjo. Tai buvo kažkas neįmanoma klastuolei kuri niekad negrojo. Sugrojus kūrinį pirmakursė žiūrėjo į pianino klavišas. Giliai atsidususi Camilla pažvelgė į švilpę. Abejodama, kad jei išeis ir išklausius visus patarimus vienuolikmetė priėjo prie instrumento. Mergina prisiminė ką rodė antrakursė ir padėjo plonus pirštus ant klavišu. Širdis šokinėjo ir mokinė labai jaudinosi. Juodaplaukė, net nežinojo kodėl ją užpuolė toks jaudulys. Pirma kart jaudulys buvo toks didelis. Kada mergaitė važiavo į Hogvratsą, net tada nebuvo toks didelis jaudulys kaip dabar. Rankos drebėjo. Per kelias sekundes Milla prisiminė bevardžio kūrinio pradžią. Susikaupus visas jėgas mėlynakė peržvelgė klavišas ir padėjo rankas. Atsidususi Cornet pagaliau sugrojo pradžia. Po keliu sekundžių merginos veide pasirodė maža šypsena, nes pradžia jau pavyko. Klastuolė pažvelgė į Sofija. Laukdama kas bus toliau.
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Neprisijungęs Sofija Orel

  • IV kursas
  • *
  • 109
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Muzikos instrumentų salė
« Atsakymas #222 Prieš 4 metus »
Sofija apsidžiaugė išgirdusi kaip pirmuosius du taktus Camille sugrojo sėkmingai. Antrakursė sugrojo ir trečiąjį, bei ketvirtąjį taktą, kad ji galėtų atkartoti. Paskui dar ir dar ir dar du vis atsitraukdama ir leisdama bandyti Camille, kol galiausiai juodvi užbaigė visą melodiją. Išėjo kažkoks keistai mielas dviejų skirtingų rankų porų kūrinys.
– Štai. Tai atrodo pabaiga. Matai kai pažįsti instrumentą tampa ne taip sunku, o šitas fortepijonas tikrai geras. – apšviestoje salėje, Camille klausantis, Sofija jautėsi tiesiog laiminga, atrodė, kad viskas paprasta, kad bendrauti su žmogumi nėra sudėtingas ir keistas reiškinys kaip dažnai pasirodydavo. Galbūt tai buvo tik iliuzijos? Galbūt tai išties tik vaizduotė ir keista baimė, daugiau nieko?
– Jei nori galiu pagroti ką nors kitą arba galėsime čia ateiti kitą rytą? Žinoma, jei tu sutinki... – Sofija atsisuko į Camille laukdama atsakymo. Ir slapčia ruošdamasi tam, kad išėjus iš šios salės ją vėl užgrius visa ta keista nežinia ir netikrumas, baimė kuriuos paliko už durų.

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Muzikos instrumentų salė
« Atsakymas #223 Prieš 4 metus »
Camilla pasijautė gerai. Sugrojus mergaitėm visą bevardį kūrinį mergina jau atsiminė pusę kūrinio ir galėjo ji sugroti. Klastuolė atsisuko į Sofija ir pasakė:
- Gal norėsi kada susitikti čia,- vėl nusišypsojo mokinė ir dar pridūrė,- na man tikrai patiko groti, bet manau, kad mums reikia išsimiegoti.
Pirmakursė lėtai nuėjo prie durų ir žiūrėdama į naują pažįstamą jas uždarė. Ir su šypsena veide išėjo iš koridoriaus. Milla galvojo, kad Sofija dar gros ir nenorėjo jei trukdyti. Atrodė, kad jos buvo valandų valandos. Mergaitė norėjo prigulti ir išsimiegoti. Klastuolė visiškai nesigaili, kad susitiko su Sofija. Mergaitė užėjusi į kambarį iškart atsigulė ant lovos, bet neužmigo. Į galvą lindo visokios geros mintys.
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Neprisijungęs Teodoras Meiden

  • III kursas
  • *
  • 164
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • i think pain is the best discipline
Ats: Muzikos instrumentų salė
« Atsakymas #224 Prieš 4 metus »
 Kai Teodoras įtikina save, jog jau yra apvaikščiojęs visas Hogvartso pilies vietas, jam nebūdingai, suabejoja. Tarsi iš kažkur toli atskristų garsas, skelbiantis, jog ne. Todėl, šiandieną, kaži kodėl entuziastingai nesprendė surasti bent vieną slaptą kambarį ar koridorių, kol traukinys neišvežė jo atgal į Londoną. Požemis buvo švarus, savo valdas ir nuodų bei vaistų klasę pažinojo kaip savo sesutę Keitę ar visus kaulų pavadinimus. Pirmame ir antrame aukštuose, slaptosios patalpos buvo jau ir ne tokios slaptos klastuoliui. Vis kildamas aukštyn, pasiekė šeštąjį aukštą ir skubriu žingsniu, akimis vėrė sienas ir siaurus plyšius, jei kartais ten pasirodytų koks koridorius. Štai, jo norai pasiteisino ir Šermanas, aukštai iškėlęs nosį pasiekė laimikio galą. Tuščia, tačiau iš kažkur kyla aidas ir muzika. Tarsi kambario sienos būtų gobelenai, puikiai praleidžiantys garsą iš už dar vieno slapto kambario priešais. Rudaplaukis apsidairė po apvalų kambarį ir įsistebeilijo į muzikos instrumentą akies lygyje. Tai mįslė. Pakėlė rankas prie sienos, palietė nupieštą klavišą, nematomai suspaudė kitą. Ar tai turėtų būti kažkoks kodas? Ne. Tomas nesupranta, jam tai galvos skausmas. Vis dar aidi instrumentas galvoje. Jis nupurto mintis, sužaibuoja akimis, pykčiu perveria kambarį. Ar tai supranta tik menininkai?
– Nuo kada aš toks kvailys?
The world is power. Everything is decided by the superiority or inferiority of one's power.
Get that through your head. You are weak. That's why you are going to lose.