0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #360 Prieš 5 metus »
Profesoriui ėmus glostyti švelnų žvėrelio kailį, kambaryje pasigirdo tylus, vos girdimas murkimas. Mėgaudamasis jam skirtu dėmesiu, katinas užmerkė tamsiai žalias akis klausydamasis savo šeimininkės ir juodų plaukų savininko pokalbio.
Atsakydama į Matthew žodžius, mergina tik kilstelėjo lūpų kampučius. Nebe primą kartą bendraudama su profesoriumi, Davina jautėsi taip, lyg priešais sėdėtų jos amžiaus mokinys. Žinoma, profesoriaus ir pačios merginos metų skaičiaus skirtumas buvo nemažas, tačiau nemažai laiko praleidusi su tėvais ir jų pažįstamais, mergina į tai nekreipė dėmesio. Gebėjimas bendrauti su įvairaus amžiaus žmonėmis puikiai praversdavo daugelyje situacijų.
-Nesu itin pavyzdinga mokinė,-gūžtelėjo pečiais kaltai šyptelėdama. Bėgant paskutiniams mokslo metams Hogvartse, septyniolikmetė nustojo lankyti pamokas. Net jei tekdavo eiti tik į keturių profesorių vedamas pamokas. Žinoma, namų darbai neliko nustumti į šalį. Lygiai, kaip ir praėjusiais metais, šie taip pat buvo atliekami ir dabar.
-Esat visiškai teisus,-šyptelėjo klausydamasi tolimesnių profesoriaus žodžių,-o kas privertė po dešimties metų ir vėl čia sugrįžti?-susidomėjusi mergina žvilgtelėjo į žalių akių savininką. Buvo keista, jog Matthew praleidęs dešimt metų plačiajame pasaulyje, nusprendė grįžti į Hogvartsą. Juk daugelis tik baigę magijos mokyklą sugrįžta nebe kaip mokiniai, o kaip profesoriai.
-Turbūt būtent dėl šios priežasties ir nelankau pamokų,-nusijuokė pati iš savęs. Žinojo, jog artimiausiu metu teks apsilankyti bent keliose pamokose, tačiau kol kas visa tai paliko ateičiai. Lygiai taip pat, kaip ir mintis, ką veiks po Hogvartso baigimo.
Išgirdusi Matthew prašymą, šviesiaplaukė susimąsščiusi persibraukė ranka per ilgus plaukus leisdama šiems laisvai kristi ant gležnų pečių. Mintyse neiškilus jokiam dainos pavadinimui, Davina kiek liūdniau šyptelėjo.
-Neturiu mėgstamiausios dienos,-pakartojo prieš kelis metus girdėtus Keito žodžius, kai pati prašė vaikino pagroti mėgstamą dainą,-tačiau galiu pabandyti pagroti dainą, kuri jums patinka,-žaviai šyptelėjo žvelgdama į priešais sėdintį profesorių.
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #361 Prieš 5 metus »
- Svarbiausia, kad atliktum namų darbus ir nereikėtų kartoti kurso, - šyptelėjo Turner. Jis puikiai suprato, kad bėgant metams susidomėjimas pamokomis slopsta. Tačiau iš bendravimo mergina atrodė protinga, netgi nepaisant to, kad jie spėjo persimesti vos keliais sakiniais. Tačiau dirbdamas su mokiniais Matthew pastebėjo, kad paaugliams dažnai rūpi ne tie dalykai, kurie rūpėjo jam pačiam. Tokios mintys priversdavo juodaplaukį pasijusti senu. Tad buvo labai džiugu, kad vis dėlto atsiranda ir tokių mokinių, su kuriais galima pasikalbėti.
Davinos paklaustas, kodėl grįžo į Hogvartsą ir dar po ilgo laiko, Turner susimąstė. Tikrai. Kodėl gi?
- Matai, aš esu kilęs iš žiobariškos šeimos, - pradėjo Matthew. - Tik atvažiavęs čia, nesupratau, kaip ir kodėl čia atsidūriau. Man labai nesisekė pamokose, net ir dabar nesu stiprus magijos srityje. Kildamas iš kurso į kursą vis svarsčiau, kada gi mesiu magijos mokslus ir grįšiu į tą pasaulį, kuris man atrodė besantis mano - žiobarišką pasaulį. Vis dėlto mokyklą baigiau. Tačiau neketinau dirbti magijos srityje. Sunkiai, tačiau pavyko įstoti į žiobarišką universitetą, kurį laiką dirbau finansų srityje. Tačiau po kurio laiko supratau, kad kažko trūksta. Keičiau darbus, bet vis savęs neatradau. Kol su nuostaba supratau, kad man trūksta magijos. Nutariau pirmiausiai save išbandyti mokytojo kėdėje.
Matthew labai nustebo, kad šitaip išsipasakojo mokinei. Tačiau bendrauti buvo malonu. Matthew pridūrė:
- Svarbiausia yra nebijoti. Jeigu matai, kad tai, ką darai, nepatinka, nereikia kentėti. Reikia ieškoti to, kas tau patiks. Net jeigu tai trunka ilgai. Žmonės dažnai daro tą klaidą, kad bijo kažką keisti. Nes taip yra patogiau. Tačiau tokiu atveju žmonės taip ir nugyvena gyvenimą būdami nelaimingi.
Matthew pasirodė, kad jo prašymas pagroti mėgstamiausią dainą kiek nuliūdino merginą. Profesorius pasijuto nepatogiai, nes tikrai tokių ketinimų neturėjo. Kai Davina pasiūlė profesoriui pasakyti, kokia daina yra jo mėgstamiausia, Turner susimąstė.
- Nesu didelis muzikos fanas. Noriu pasakyti, kad nežinau daug dainų. Tačiau mane visada žavėjo klasikinio roko žanras.
Juodaplaukis, pasakęs paskutinius žodžius, šiek tiek sunerimo. Jis nežinojo, iš kokios šeimos kilusi mergina - burtininkų ar žiobarų? Jeigu ji grynakraujė, ar ji klauso tokios pačios muzikos? Slėpdamas šiokį tokį sumišimą Matthew kelis kartus ranka perbraukė katinui per nugarą ir pakasė paausius.

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #362 Prieš 5 metus »
Išgirdusi Matthew žodžius, mergina linksmai nusijuokė. Nors pamokas ne visuomet lankydavo pareigingai, mat rytais ilgiau pamiegoti, o pabudus pašaudyti iš lanko ar užsiimti kita mėgstama veikla buvo įdomiau nei sėdėti pamokose, tačiau namų darbus septyniolikmetė visuomet atlikdavo. Žinoma, ne visus, juk laiko pasilikti laisvalaikiui taip pat reikėdavo, tiesa?
-Nors Hogvartsas per visus šiuos metus man tapo lyg namais, tačiau likti pakartotino kurso vis dėl to nenorėčiau,-šyptelėjo priešais sėdinčiam profesoriui. Mintis, jog po šių mokslų metų teks palikti Hogvartso pilį, nuvijo šalin.
Netrukus stojusi tyla, po neseniai nuskambėjusio šviesiaplaukės klausimo, leido suprasti, jog ištarti žodžiai privertė susimąstyti juodų plaukų savininką. Po kelių akimirkų pradėtas pasakojimas, pritraukė žaviosios lankininkės dėmesį.
-Turbūt išmesti magiją iš savo gyvenimo, kai Hogvartse praleidi septynerius metus, tampa per daug sunku,-nežymiai kilstelėjo lūpų kampučius. Net po paaiškėjusios tiesos, jog tikrieji mėlynakės tėvai buvo vilkolakiai, Davina puikiai žinojo, jog jos vieta magijos pasaulyje, net jei visai neseniai norėjo gyventi paprastos žiobarės gyvenimą.
Po naktų, praleistų vilkės pavidale, septyniolikmetė suprato, jog eilinis žiobarų gyvenimas skirtas tik apie magiją nieko nežinantiems žmonėms. Nuolat tykantys pavojai, įvairiausi nuotykiai ir magijos paslaptys buvo neatsiejama šviesiaplaukės gyvenimo dalis.
-O vėliau, kur ketinat save išbandyti, jei ši vieta nepasiteisins?-susidomėjusi žvilgtelėjo į juodų plaukų savininką.
-Tuomet džiaugiuosi, jog vietoj pamokų renkuosi šaudymą iš lanko,-linksmai nusijuokė išsklaidydama rimtą atmosferą ir paversdama šią kiek jaukesne.
Netrukus pokalbio temai pakrypus apie muziką, Davina pabandė prisiminti pirmuosius klasikinės roko melodijos akordus, tačiau, deja, veltui. Kelias akimirkas pasvarsčiusi mergina uždėjo ranką ant gitaros stygų.
-Melodija bus kiek švelnesnė, tačiau panaši,-perspėjo prieš pradėdama groti ir kilstelėjusi lūpų kampučius leido nuskambėti pirmiesiems akordams. Švelnesnė nei įprastai rokui būdinga melodija ir vėl užliejo visą kambarį.
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #363 Prieš 5 metus »
Merginai nusijuokus, Matthew taip pat nusišypsojo. Ir po jos žodžių apsidžiaugė, kad atspėjo: nors nebuvo tikras, vis tik taip ir manė, kad Davina turėtų būti septintakursė. Vis dėlto gaila, kad su paaugliais pasidaro įdomu kalbėti tada, kai jiems laikas baigti mokyklą susimąstė profesorius, tačiau stengėsi tokioms mintims nepasiduoti. Jis norėjo tiesiog pasimėgauti akimirka, kad rado su kuo pasišnekėti.
-Ko gero, esi teisi, - pratarė Matthew. - Nors visus tuos septynerius metus maniau, kad tai bus visiškai paprasta. Nes niekada čia nesijaučiau visiškai savas. Tačiau vis dėlto po septynerių metų Hogvartse nėra paprasta gyventi tarp žiobarų.
Profesorius pastebėjo, kad mergina apie kažką susimąstė. Jam buvo gana smalsu, nes susidarė įspūdis, kad ši šviesiaplaukė turi kažkokią paslaptį. Tačiau Turner neklausė. Įtarė, kad jeigu ši atvirumo valandėlė tęsis, ji galbūt papasakos pati. Jeigu nenorės, ką gi, jos teisė.
Naujas mokinės klausimas privertė Matthew susimąstyti. Iš tiesų - ką gi jis veiks, kai baigs profesoriauti? Juk akivaizdu, kad jis ilgai čia neužsisėdės. Tačiau juodaplaukis atsakymo neturėjo. Tad jis taip ir pasakė merginai:
- Tiesą sakant, neįsivaizduoju. Aš vieną mėnesį mąstau, kad veiksiu viena, o po savaitės jau veikiu visiškai kita. Dėl to man pačiam keista, kad čia esu jau ne pirmus metus. Kas žino? Gal ir užsiliksiu čia.
Tikrai ne pasakė sau Turner, nė pats nesupratęs, kodėl garsiai pasvarstė, kad gal pasiliks mokytojauti.
- Tu šaudai iš lanko? - nuoširdžiai nustebo Matthew. Jis nė nemanė, kad šiuolaikinis jaunimas tuo užsiima. Tai gerokai vyriškį sudomino. - Ar seniai tai darai? Ir... Kiek rimtai tuo užsiimi? Iki Hogvartso lankiau šaudymo iš lanko pamokas. Bet turėjau labai rimtą trenerį ir jis nesuprato, kur aš dingau...
Turner prisiminė tuos laikus, kai buvo nieko apie magiją nežinantis berniukas. Nors lanko pamokas lankyti tingėjo, dabar prisiminti visai smagu...
Merginai pradėjus groti, juodaplaukis atsipalaidavo. Jis atsirėmė į fotelio atlošą ir tingiai glostė katino nugarą. Nė nepajuto, kaip užlietas muzikos įsivaizduoja, kaip įdeda strėlę į templę ir ją paleidžia į taikinį...
- Žinai... - po kiek laiko pratarė profesorius, kai muzikos garsai nutilo. - Tu tikrai turi talentą.

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #364 Prieš 5 metus »
-Sunku gyventi tarp žmonių, kuriems negali pasakyti, kur praleidai septynerius savo gyvenimo metus, ir ką per visus tuos metus nuveikei. Galbūt Hogvartse nesijautėt savu, nes visą laiką manėt, kad jums čia ne vieta?-nežymiai šyptelėjo trumpam žvilgtelėdama į ant profesoriaus kelių gulintį katiną. Nuo kambaryje tvyrančios šilumos ir tylaus aidinčio pokalbio dryžuotojo kailio savininkas ėmė snausti retkarčiais sumurkdamas Matthew rankai perbraukus jo kailį.
-Galbūt jums nusprendus likti čia, dažniau apsilankysiu astronomijos pamokose,-nusijuokė,-beje, kodėl magijos istoriją pakeitėt mokslu, apie dangaus kūnus?-šviesiai mėlynos akys įsmigo į priešais sėdintį vyrą.
Nuo žindinio krentantys liepsnų šešėliai ėmė šokčioti ant merginos veido priversdami šviesiai mėlynas akis spindėti, lyg mažus brangakmenius.
Pastebėjusi nuostabą ir susidomėjimą, sekusius po ištartų žodžių apie šaudymą iš lanko, Matthew veide, Davina linksmai nusijuokė. Regis, neįprastas ginklas, be kurio septyniolikmetė neįsivaizdavo gyvenimo, sudomindavo kiekvieną, su kurio žavioji lankininkė bendraudavo.
-Iš lanko šaudau beveik visą savo gyvenimą,-šyptelėjo,-pirmą kartą lanką į rankas paėmiau vos kelių metukų, kai tėtis leido išbandyti savąjį. Nuo tos akimirkos ėmiau žavėtis šiais ginklais ir dabar be lanko neįsivaizduoju savo gyvenimo,-nusijuokė perbraukdama ranka per ilgus, šviesius plaukus.
-Galbūt kada nors norėtumėt prisiminti anksčiau lankytas šaudymo iš lanko pamokas?-nusišypsojo žvilgtelėdama į juodų plaukų savininką.
Kambarį užliejus gitaros melodijai, Davina stebėjo, kaip priešais sėdintis profesorius atsipalaiduoja ir pasineria į savo mintis. Nežymiai kilstelėjusi lūpų kampučius šviesiaplaukė ir toliau leido pirštams braukti per gitaros stygas.
Galiausiai kambaryje nuskambėjus paskutiniams akordams mergina atitraukė ranką nuo muzikinio instrumento leisdama tylai užlieti visą patalpą. Tik stojusi tyla truko neilgai, vos po kelių akimirkų buvo nutraukta juodų plaukų savininko.
-Dėkui,-šyptelėjo padėdama tamsiai mėlyną instrumentą šalia savęs ant prabangios sofos.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Davina Murrell »
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #365 Prieš 5 metus »
- Tikrai taip, - nutęsė profesorius. Jis puikiai prisiminė, kaip tiesiog dingo iš gyvenimo ir po to neturėjo, ką pasakyti draugams. Tai jam, vos keliolikos metų paaugliui, buvo be galo sunku. - Sunkiausia buvo su draugais. Po to, kai išvažiavau į Hogvartsą, su senaisiais draugais nebegalėjau palaikyti ryšio.
Kurį laiką profesorius Turner žvelgė į ant kelių snaudžiantį katiną. Retkarčiais pasigirstantis murkimas vertė profesorių apie kažką susimąstyti.
- Lauksiu pamokose, - pratarė Matthew ir nusišypsojo. Tikėjosi, kad tai neskambėjo kaip priekaištas už praleistas pamokas, o kaip draugiškas pastebėjimas. - Kodėl perėjau į astronomiją? Čia šiek tiek juokinga istorija, - pratarė juodaplaukis. - Kol mokiausi Hogvartse, visi dalykai, kurie yra tiesiogiai susiję su magija - transfigūracija, apsigynimas nuo juodosios magijos, kerėjimas - buvo man tikras peilis. O nuodai ir vaistai... Ir prisiminti nesinori. Tokie dalykai kaip magijos istorija, ateities būrimas, astronomija buvo gerokai lengvesni. Tačiau labai neįdomūs, nes dažniausiai nesuprantu jų prasmės. Tad kai nusprendžiau grįžti į Hogvartsą, norėjau parodyti sau, kad šitie dalykai nėra tokie beverčiai. Dėl to pasirinkau magijos istoriją, kuri man atrodė visiškas laiko švaistymas. Nepaisant to, kad sugebėjau bent sau įrodyti, kad tai yra įdomus mokslas, supratau, kad negaliu jau daugiau dėstyti. Tiesiog nebegaliu. Tad perėjau į kitą dalyką, kuris man atrodo keistas ir nereikalingas. Taip aš ne tik mokau moksleivius, tačiau mokausi ir pats.
Kurį laiką profesorius Turner tylėjo, tik kartais pakasydavo katinus paausius. Šiek tiek pagalvojęs jis pakėlė akis į merginą ir paklausė:
- Jeigu tu dėstytum Hogvartse, kokį dalyką norėtum dėstyti? Juk turbūt turi favoritą, ar ne?
Tai, kad ši mergina šaudo iš lanko ir tą daro visą gyvenimą, sužavėjo profesorių. Jis nepaliovė stebėtis šia mergina. Jam ji atrodė vis įdomesnė ir įdomesnė.
- Ką tu, - pratarė jis, išgirdęs pasiūlymą. - Nešaudžiau gerus dvidešimt metų. Tik apsijuokčiau.
Tačiau ši mintis kažką užkliudė Matthew mintyse. Jis ilgokai mąstė, kol suprato, kad vis tik norėtų pabandyti. Tik, ko gero, tada, kai ši mergina, kuri, ko gero, yra tikra profesionalė, nematys.
- Tačiau... - galiausiai pasakė Turner. - Galėtum pamokyti groti gitara. Girdėdamas, kaip tą darai tu, įsivaizduoju, koks turėtų būti malonumas...
Matthew nuoširdžiai norėjo išmokti sugroti bent kokį vieną akordą. Tačiau jis neprasitarė Davinai, kad bijotų paimti instrumentą į rankas jau vien bijodamas jį sulaužyti...

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #366 Prieš 5 metus »
Išgirdusi profesoriaus žodžius, mergina užjaučiamai šyptelėjo. Puikiai žinojo, ką reiškia nutraukti ryšius su žmonėmis, kuriems negali paaiškinti, kodėl staiga septyniems metams dingsti iš jų gyvenimo. Tiesa, žiobarų pasaulyje paliktus pažįstamus pamažu pakeičia Hogvartse besimokantys mokiniai. Atvykdama į magijos mokyklą Davina nesitikėjo, jog atsiras žmonių, dėl kurių ji bus pasiryžusi nerti į mirtiną pavojų, o apie tai, jog ims jausti šiltus jausmus čia besimokančiam vaikinui, nė nesapnavo.
-Tačiau atsirado naujų, ar ne?-kiek linksmiau kilstelėjo lūpų kampučius. Šviesiai mėlynų akių savininkė neįsivaizdavo, gyvenimo Hogvartse be žmonių, kuriuos per prabėgusius metus ėmė laikyti tikrais draugais.
Atsakydama į Matthew žodžius, lydimus šypsenos, Davina taip pat žaviai šyptelėjo ir patogiau įsitaisiusi ant sofos, ėmė klausytis profesoriaus istorijos.
-Nors magijos istorijos nelankiau, o į astronomijos pamokau atėjau tik vieną kartą, tačiau jums dėstant, šių dalykų namų darbai man tapo įdomiausi,-kilstelėjo lūpų kampučius ir netrukus susimąsčiusi žvilgtelėjo į rankose laikomą tamsiai mėlynos spalvos gitarą.
-Turbūt Magiškųjų gyvūnų priežiūrą arba transfigūraciją...Pakankamai lengva, bet įdomu,-šviesiai mėlynų akių žvilgsnis nukrypo į priešais sėdintį profesorių.
Šviesiaplaukės veidą papuošė žavi šypsena, vos po to, kai Matthew atsisakė pasiūlymo pašaudyti iš lanko.
-Nenuvertinkit saves, įgūdžiai, kuriuos žmogus įgija, niekur nedingsta,-kilstelėjo lūpų kampučius.
Ant profesoriaus kelių gulėjęs katinas tingiai pramerkė akis ir kelias akimirkas pasirąžęs, liuoktelėjo ant grindų ir nutipeno šalia židinio ir vėl įsitaisydamas liepsnų akiratyje.
Išgirdusi Matthew prašymą, mergina kelias akimirkas sutrikusi žvelgė į priešais sėdintį juodų plaukų savininką. Buvo keista žinoti, jog teks apsikeisti vietomis. Mokinė taps mokytoja.
-Iš pradžių bus tikra kančia,-nusijuokė žinodama, kaip neįpratę pirštai kenčia nuo skausmo,-tačiau...verta,-kilstelėjo lūpų kampučius ištiesdama gitarą Matthew ir parodydama pačius paprasčiausius akordus.
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #367 Prieš 5 metus »
Kai Davina užsiminė apie naujus draugus, atrastus Hogvartse, Matthew giliai susimąstė. Ar jis rado čia draugų? Profesorius nebuvo tuo tikras.
- Normaliomis sąlygomis taip. Atsiranda, - pratarė Matthew. Ir pridūrė: - Tačiau aš nesu "normalios sąlygos". - Buvęs grifas nusijuokė. Visada, net iki atvykdamas į Hogvarstą, jautėsi esąs keistas. Ir, žinoma, magijos mokykloje jautėsi taip pat. Vieninteliai mokiniai, su kuriais daugiau teko bendrauti, buvo tie, su kuriais jis atlikdavo praktiką. Kitais atvejais jam, dar paaugliui, kalbėti buvo nejauku, nes jautėsi nesąs savo vietoje... Tačiau plačiau apie tai nepasakojo. Ir taip jautėsi per daug išsikalbąs mokinei.
Merginai pagyrus jo pamokas, Matthew sutriko. Jam pačiam atrodė, kad jos buvo visiška katastrofa. Ar ji tik elgiasi mandagiai? pagalvojo Turner, tačiau ilgai nesvarstydamas, ar Davina tikrai jaučia tai, ką sako, pratarė:
- Ačiū. Visada malonu išgirsti tokius žodžius.
Matthew kurį laiką žvelgė į ugnį. Tada jis išgirdo merginos atsakymą apie tai, ką ji norėtų dėstyti. Davinos žodžiai profesorių apstulbino.
- Transfigūracija? - negalėjo nuslėpti nuostabos juodaplaukis. - Lengvas dalykas? Man tai niekada nebuvo suprantama! Už nuodus ir vaistus geriau, žinoma.
Matthew prisiminė, koks fiasko buvo jo bet koks bandymas pagaminti bet kokį eliksyrą. Tos pamokos buvo tikra kančia. Vyriškis turėjo du brolius, kurie buvo tikri žiobariškos chemijos specialistai. Atvykęs į Hogvartsą jis tikėjosi, kad nuodų ir vaistų pamoka išmokys jį ką nors, ką jis galės pritaikyti norėdamas padėti broliams. Nereikia ir sakyti, kad išėjo visiškas šnipštas...
- Tarp kitko, - pagautas smalsumo kreipėsi Matthew. - Kokį įdomiausią eliksyrą yra tekę išvirti? Juk visi žino, kad mokiniai verda nelegalius viralus...
Tik ne tu, žinoma pridūrė sau Matthew, suprasdamas, kad jeigu jis būtų ką nors pabandęs, ko gero, šita pilis jau seniai būtų susprogusi...
- Gal reiks kada prisiminti, - susimąstęs sumurmėjo Turner. Jam buvo gaila, kad katinas nušoko nuo kelių, tačiau profesorius nejudėjo iš fotelio. Kurį laiką juodaplaukis sėdėjo galvodamas apie katinus ir lankus, tačiau tada nutarė, kad yra visai verta pasinaudoti pamokomis. Šviesiaplaukei parodžius kelis akordus, Matthew kiek nedrąsiai paėmė gitarą į rankas. Niekada nebuvo tekę laikyti šio instrumento. Profesorius neryžtingai perbraukė per stygas. Pabandė sugroti paprasčiausią akordą, tačiau net jis nebuvo lengvas.
- Kažin ar tai man, - nusišypsojęs pratarė Matthew.

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #368 Prieš 5 metus »
Šviesiems plaukams paslėpus dalį veido, Davina kilstelėjo ranką švelniai nusibraukdama juos nuo veido ir žvilgtelėdama į Matthew. Gilus profesoriaus žvilgsnis ir, regis, į prisiminimus nuklydusios mintys nutraukė jaukiame kambaryje skambėjusį pokalbį. Tiesa, tyla truko vos kelias akimirkas.
-Nes nesijautėt Hogvartso dalimi?-linksmą balso gaidelę pakeitė kiek liūdnesnė. Mintis, jog Matthew visus septynerius metus didžiąją laiko dalį leido vienas, kėlė gailestį. Juk pati mergina visą laiką buvo apsupta magijos mokykloje atrastų draugų.
Profesoriui padėkojus už pagyrimą, šviesiaplaukė nežymiai kilstelėjo lūpų kampučius, o netrukus pokalbiui pasisukus apie Hogvartse dėstomus dalykus, žaviosios lankininkės veidą papuošė plati šypsena.
-Nuodų ir vaistų turbūt niekada nesuprasiu,-nusijuokė,-tačiau transfigūracija...man visuomet atrodė įdomu įgauti kitokį pavidalą,-nežymiai kilstelėjo lūpų kampučius. Atmintyje iškilo paskutinės transfigūracijos pamokos praktika. Pajusti, ką reiškia turėti galingus drakono sparnus sau už nugaros, buvo nepakartojama.
Kamabryje nuskambėjus profesoriaus balsui, septyniolikmetė kelioms akimirkos susimąstė. Treniruotės su burtais ar eliksyrais retai kada įvykdavo. Dažniau laiką leisdavo šaudydama iš lanko, grodama gitara, mokydamasi naudotis kardu arba jodinėdama žirgais. Magija ir eliksyrai likdavo nustumti į šalį. Žinoma, iki to laiko, kai sužinojo, jog yra vilkolakė. Netrukus po to teko išmokti virti eliksyrą, neleidžiantį žvėriui užvaldyti visų minčių.
-Ar antivilkinis eliksyras įeina į įdomiausių sąrašą?-šyptelėjo žvilgtelėdama į profesorių ir stebėdama Matthew reakciją po ką tik ištartų žodžių. Išvysti baimę juodų plaukų savininko veide mergina nesitikėjo. Vargu, ar profesorių gąsdino mintis, jog jis sėdi prieš vilkolakę. Turbūt tuo nė nepatikės.
-Pabandykit dar kartą,-drąsinamai kilstelėjo lūpų kampučius.
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #369 Prieš 5 metus »
- Visada jaučiausi esąs svetimas. Kitoks, - tyliai pratarė Matthew. Jis nesuprato, kodėl apie tai kalba. Tačiau dėl kažkokių priežasčių šnekėtis su šia šviesiaplauke nebuvo sunku. Profesorius susimąstė apie tai, ar jie būtų bendravę, jeigu būtų mokęsi kartu. Ši mintis kažkodėl buvo liūdna, tad juodaplaukis kuo skubiau nukreipė mintis kitur.
- Džiaugiuosi, kad ne man vienam nuodai ir vaistai yra nesuprantamas mokslas, - nusijuokė Matthew. Nors kai pats mokėsi, atrodė, kad visiems aplinkiniams ta pamoka kelia susižavėjimą, džiugu, kad Turner nėra vienintelis, kuriam tas dalykas nekėlė puikių emocijų.
Merginos žodžiai apie kitokio pavidalo įgavimą sudomino Matthew. Ji kalba taip, tarsi būtų tai dariusi. Galbūt ji animagė? paklausė savęs profesorius. Garsiai to ištarti nespėjo, nes Davina užsiminė apie antivilkinį eliksyrą. Minimalios eliksyrų žinios neleido Matthew iš karto suprasti, kas gi tai per eliksyras. Jam prireikė gerų kelių akimirkų. Tai, žinoma, juodaplaukį dar labiau sudomino.
- Oho, - pratarė jis. - Tačiau... Kam tu jį virei? Juk tai tikrai ne toks eliksyras, kurį išverdi, nes įdomu pabandyti, ar ne?
Profesorius nė nepagalvojo, kad ši mergina galėtų virti tokį eliksyrą sau. Jeigu kas būtų tą pasakęs, jis ne nebūtų patikėjęs. Tačiau Turner pradėjo galvoti, ar tarp mokinių nėra vilkolakio, kuriam Davina ir verda tą eliksyrą.
Šviesiaplaukei pasiūlius dar kartą pabandyti pagroti Matthew šiek tiek dvejojo. Norėjosi pabandyti dar kartą, tačiau pirmasis buvo toks nesėkmingas, kad ir nagų kišti nebesinorėjo. Tačiau atrodė, kad mergina nori, kad profesoriui pasisektų, tad jis pasipatogino gitarą ir pradėjo galvoti. Nutaręs, kad geriau tiesiog perbraukti per stygas bus lengviau negu sugroti kažkokį akordą, Matthew švelniai palietė ploniausią stygą pirštais.
Kelis kartus perbraukęs per stygas Matthew pagalvojo, kad labai norint galima pasakyti, kad jis groja. Žinoma, tai nebuvo jokia daina, tačiau instrumentas skleidė garsą, o tai jau buvo neblogai. Tačiau po kurio laiko Matthew atrodė, kad jis kažką užkliudė. Ir netrukus pasigirdo garsas, kuris profesoriui visai nepatiko. Tai buvo panašiau į kažkokį žvangtelėjimą. Nieko nesuprasdamas juodaplaukis pradėjo žvalgytis aplinkui.

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #370 Prieš 5 metus »
-Ar sugrįžus į magijos pasaulį po dešimt metų jaučiatės taip pat?-šviesiai mėlynos akys įsmigo į židinio liepsnų šešėliuose skendinčias žalias.
Užaugusi šeimoje, kurioje abu tėvai burtininkai, Davina nuo mažens žinojo, jog magija yra neatsiejama jos gyvenimo dalis. Net jei kartais trokšdavo nustumti visus burtus į šalį ir pabūti žiobare, žinojo, jog be burtų ir magijos gyvenimas taptų nuobodus ir liūdnas. Atsisakyti magijos reikšė prarasti draugus, gebėjimą burti, virsmą vilke ir neeilinį gyvenimą. Burtininkės gyvenimą. Tiesa, pritapti prie žiobarų nebuvo sunku, tačiau kiekviena akimirka, kurią tekdavo praleisti tarp žmonių, nieko nežinančių apie burtus, primindavo, jog šviesiaplaukės vieta magijos pasaulyje. Pasaulyje, pilname paslapčių ir netikėtumų. Ar taip pat jautėsi ir profesorius nusprendęs išbandyti žiobarišką gyvenimą?
Ramybės neduodoantį klausimą septyniolikmetė pasiliko sau. Nenorėjo, jog juodų plaukų savininkas ir toliau klaidžiotų skaudžiais prisiminimais. Vis dėl to išgirsti atsakymą į neseniai nuskambėjusį klausimą norėjo. Tikėjosi, jog profesorius sugrįžęs po dešimties metų, praleistų žiobarų pasaulyje, jausis Hogvartso dalimi.
-Neabejoju, jog pavaikščiojus po pilį atrastume daugiau mokinių, kuriems nuodai ir vaistai taip pat prastai sekasi,-tyliai nusijuokė. Linksmas juokas nuaidėjo kambario paviršiumi ir vos netrukus stojo kelias akimirkas trukusi tyla.
Spėjimas, jog juodų plaukų savininkas nepatikės, kad priešais jį sėdinti miela ir žavi mergina yra vilkolakė, buvo teisingas. Regis, daili išvaizda - puiki apgavikė.
-Ne,-papurtė galvą,-tačiau virti irgi įdomu,-linksmai nusijuokė. Prisiminimai, kaip mokėsi virti pavidalo kontrolės suvaldymui reikalingą eliksyrą, privertė kilstelėti lūpų kampučius. Pirmas nesėkmingas kartas sukėlė juoką ne tik žaviajai lankininkei, bet ir ją mokiusiam merginos tėvui. Tiesa, net ir po daugybės virimo kartų gaminti tokį viralą buvo savaip įdomu.
-Antivilkinis eliksyras reikalingas, jog per pilnatį pakeitusi pavidalą galėčiau kontroliuoti save,-gūžtelėjo pečiais nežymiai kilstelėdama lūpų kampučius. Pirmuosius mėnesius danguje pasirodžius pilnačiai viduje imdavo karaliauti baimė, jog net anvilikinis eliksyras nesuvaldys pasirodžiusio žvėries. Tiesa, netrukus įgavusi pasitikėjimo mergina nustojo bijoti ir būdama vilke ėmė laiką leisti žmonių tarpe. Būdama Ispanijoje vilkė laiką leisdavo tėvo kabinete, kur vyresnis burtininkas iki išnaktų tvarkydavo įvarius dokumentus.
Kambaryje po šviesiaplaukės padrąsinimo ir vėl nuskambėjus tyliam gitaros skambesiui, Davina šyptelėjo. Nors skambesys nebuvo sudarytas iš akordų, tačiau melodija vis tiek sklido. Atsirėmusi į minkštą sofos atlošą, mergina užmerkė šviesiai mėlynas akis. Juodos blakstienos švelniai sukuteno skruostus. Tiesa, neilgam. Vos po kelių akimirkų akių vokai atidengė safyrines akis, kurių žvilgsnis nukrypo į priešais židinį besišildantį katiną. Išsitiesęs visu ūgiu dryžuoto kailio savininkas ramiai snaudė.
Netrukus susipynusį gitaros skambesį su tyliu ugnies spragsėjimu nutraukus keistam garsui, Davina kryptelėjo galvą. Šviesia melynos akys užkliuvo už nutrūkusios stygos.
-Viskas gerai,-žinodama, jog profesorius ims panikuoti, mergina plačiai nusišypojo,-ne pirmas kartas,-nusijuokė ir išsitraukusi burtų lazdelę švelniai mostelėjo. Nutrūkusi gitara akimirksniu susijungė.
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #371 Prieš 5 metus »
- Dabar viskas yra šiek tiek kitaip, - pratarė Matthew. - Dabar aš pats pasirinkau grįžti. Ilgą laiką šis pasirinkimas mane stebino. Nes kol mokiausi, atrodė, kad kai tik baigsiu, nešdinsiuosi iš čia toliau.
Turner kurį laiką galvojo. Jis įtarė, kad merginai įdomu, kaip jis jaučiasi. Profesorius tikrai nežinojo, bet spėjo, kad Davina yra kilusi iš burtininkų šeimos.
- Matai, - vėl prabilo juodaplaukis. - Kai gavau laišką, niekas nesuprato, ką tai reiškia. Direktorė atvyko pakalbėti su mano tėvais. Tačiau vis tiek iki galo nesupratome, kas vyksta. Galima sakyti, buvau išsiųstas į nežinią. O tai vos vienuolikos sulaukusiam vaikui yra tikrai baisu. Juk ir pačiai turbūt buvo baugoka pirmą kartą įlipti į Hogvartso ekspresą, ar ne? Tai gali įsivaizduoti, ką jaučia vaikas, kuris iki galo nežino, kur tiksliai važiuoja. O dabar... Maniau, kad žinau, kur važiuoju. Žinoma, negalėjau suprasti, kas bus lengva, o kas sunku. Tikrai nėra taip paprasta sudominti paauglius. Tačiau žinojau, kas yra Hogvartsas. Ir maždaug žinau, kas yra magija.
Profesorius nusijuokė. Jis nesiryžo sakyti, kad žino, kas yra magija. Jautėsi esąs pernelyg prastas jos žinovas. Matthew smalsiai paklausė savęs, ar mergina atkreips į tai dėmesį, tad kurį laiką žvelgė į ją. Tikėjosi, kad žvilgsnis nėra nei trikdantis, nei įkyrus.
Juodaplaukis nenorėjo prisiminti nuodų ir vaistų. Tai buvo kažkas, ką jis pergyveno ir su kuo tikisi daugiau gyvenime nesusidurti. Dėl to stengėsi apie tai negalvoti. Tačiau varnanagė neturkus privertė Matthew rimtai susimąstyti.
- Tu... Vilkolakė? - negalėjo patikėti Turner. Jis neįsivaizdavo, kodėl ši žavi šviesiaplaukė turėtų apie tai meluoti. Bet kaip taip gali būti? Matthew žiūrėjo į ją ir negalėjo patikėti. - Juk... Turėtų būti be galo sunku, ar ne?
Profesorius stengėsi paslėpti sutrikimą. Baimės jis nejuto: šiais laikais antivilkinis eliksyras paverčia vilkolakius visai nepavojingais vilkais. Tačiau žinia buvo pernelyg netikėta, kad juodaplaukis galėtų visai nereaguoti. Jam buvo smalsu, kaip tai nutiko, kiek merginai buvo metų ir panašiai. Tačiau Matthew jautė, kad, ko gero, geriau neklausinėti.
Laimei, Davina buvo gerokai geresnė burtininkė nei Turner. Jis iki galo net nesuprato, kad kažko pridirbo, o ji jau spėjo sutvarkyti. Juodaplaukis kurį laiką pamąstęs pratarė:
- Ak, atsiprašau. Nežinau, kaip tai nutiko. Bet... Gal geriau grąžinu ją tau.
Matthew padavė gitarą mokinei, o pats, slėpdamas sutrikimą, atsistojo iš fotelio. Kiek pastovėjęs jis nuėjo prie lango ir pažvelgė į lauką.
- Graži diena, - leptelėjo ir tik tada suprato, kaip tai juokingai turėtų skambėti...

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #372 Prieš 4 metus »
Kambaryje tyliai skambantis profesoriaus balsas netrukus susipynė su tyliu, tik puikiai vilkolakės klausai girdimu dryžuotojo kailio savininko žingsnių keliamu garsu. Trumpam nukreipusi šviesiai mėlynų akių žvilgsnį į atžygiuojantį katiną, Davina nežymiai šyptelėjo. Rąžydamasis pūkuotasis stabtelėjo šalia savo šeimininkės ir kelioms akimirkoms grįžtelėjęs į Matthew liuoktelėjo šiai ant kelių.
Kilstelėjusi ranką šviesiaplaukė perbraukė per vis dar įšilusį nuo židinio kailį. Netrukus pasigirdo kiek anksčiau girdėtas murkimas.
Šypsodamasi mergina žvilgtelėjo į tamsiaplaukį ir vėl visą dėmesį sukoncentruodama į pasakojimą. Suprasti, ką reiškia keliauti į nežinią, nebuvo sunku. Gelbėdama Klarą žavioji lankininkė leidosi į kelionę neturėdama jokio plano ir nė nežinodama, kas jos laukia. Žinojo, tik tai, jgo bet kokia kaina išgelbės Klarą.
-Turbūt man baimę kėlė ne Hogvartso ekspresas ar pats Hogvartsas, o tai, jog atvykusi čia nuvilsiu savo tėvus...Neišmoksiu to, ko tikėjosi jie...Tačiau po kelių metų pasikalbėjusi su jais supratau, jog daug labiau juos nuvilsiu, jei pati būsiu nelaiminga. Tačiau puikiai suprantu, kaip turėjot jaustis jūs...-liūdnai šyptelėjo. Mėgindama iš atminties išstumti prisiminimus, apie namą Londone, Davina vos matomai papurtė galvą.
-Ir net neabejoju, jog jums pavyksta juos sudominti,-kiek linksmiau šyptelėjo ir išgirdusi sekančius Turner žodžius, susidomėjusi žvilgtelėjo į profesorių,-maždaug? Nenuvertinkit savęs taip, magija sudėtingas dalykas,-nusijuokė žvelgdama į tamsių akių savininką.
Kambaryje nuskambėjus Matthew klausimui, žavioji lankininkė pritariamai linktelėjo patvirtindama savo žodžius. Žinia, jog ji yra vilkolakė, sukrėtė ir ją pačią, tačiau neilgam. Netrukus keisti pavidalą tapo įprasta ir net gi smagu.
-Ne taip sunku, kaip atrodo,-nusišypsojo,-nors visų kaulų lūžiai vienu metu nėra malonus jausmas, tačiau pavidalo keitimas to vertas,-šyptelėjo stebėdama profesoriaus veide spindintį sutrikimą. Kiekvienas merginos sutiktas žmogus į žinią, jog mėlynakė yra vilkolakė, reaguodavo skirtingai, tačiau nė vienam tai nekėlė baimės.
-Viskas gerai, nieko baisaus nenutiko,-nusijuokė paimdama gitarą iš Matthew rankų ir įdėdama į šiai skirtą dėklą.
Ant jaunosios ispanės kelių snaudęs margakailis pramerkė žalias akis sekdamas savo šeimininkės veiksmus. Nusišypsojusi mergina paglostė augintinį ir žvilgtelėjo į prie lango stovintį tamsiaplaukį.
-Pasiūlymas pašaudyti iš lanko vis dar galioja,-kilstelėjo lūpų kampučius.
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #373 Prieš 4 metus »
Panašu, kad Matthew pasakojimas Davinai sukėlė kažkokius nemalonius prisiminimus. Profesorius pasijuto kiek nejaukiai. Ko tikrai nenorėjo, tai kad mergina per jš nusimintų ar galvotų apie blogus dalykus. Ją šiek tiek nustebino baimė nenuvilti tėvų. Ko gero, labiausiai dėl to, kad jo šeimoje to nebuvo. Visi kiti vaikai mokykloje buvo tiesiog tobuli. O jis išvažiavo kažkur, kur tėvų nuvilti, ko gero, buvo neįmanoma.
Turner pasijuto pamalonintas, kai mergina pasakė, kad jis sudomina mokinius. Labai norėjosi paklausti, kodėl pati retai pasirodo pamokose. Tačiau profesorius suprato, kad nemokės tokio klausimo perteikti taip, kad jis neatrodytų piktas. Tad juodaplaukis nutarė nutylėti. Tačiau apie magiją pasisakyti galėjo drąsiai.
- Oi, tikrai negaliu sakyti, kad tikrai žinau, kas tai yra, - pratarė Matthew ir nusijuokė. - Kartais nesuprasdavau, už ką gavau tą laišką, kuris mane atsiuntė čia.
Turner šiek tiek nustebo, kad sako šitai merginai dalykus, kurių, atrodo, niekam nenorėtų pasakoti. Tačiau, ko gero, profesoriai tiesiog pernelyg bijo bendrauti su mokiniais. Bent kai kurie iš jų tikrai yra subrendę normaliam pokalbiui. Gal dėl to burtininkai ir tampa pilnamečiais sulaukę septyniolikos?
Varno Nago globotinė ir dar kartą nustebino profesorių. Jis ir pagalvojęs nebūtų, kad būti vilku yra smagu. O panašu, kad jai tai patinka... Matthew susidomėjęs pažvelgė į ją. Tačiau daugiau klausinėti vis tik nesiryžo. Ši tema jam dėl kažkokių priežasčių buvo tarsi tabu.
Turner kuo toliau, tuo labiau jautėsi taip, tarsi tai jis būtų paauglys, kažkaip susidūręs su suaugusiu žmogumi.  Susidarė įspūdis, kad Davina yra visiškai suaugusi ir rimta. Ir moka kažką padaryti, kad, atrodytų, bet kas nusiramintų ir pralinksmėtų. Jai dar kartą pasiūlius pašaudyti iš lanko juodaplaukis susimąstė.
- Žinai, gal ir verta pabandyti, - galiausiai apsisprendė Matthew.

*

Fiadh o Ceallachain

Ats: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #374 Prieš 4 metus »
Artėjant egzaminams Fiadh vis daugiau laiko praleisdavo bibliotekoje. Ji labai norėjo kuo geriau išlaikyti egzaminus, kad bent šiais metais nenuviltų motinos. Nors tai, atrodo, nebuvo įmanoma, mergaitė stengėsi daryti viską, kad jai kuo geriau pasisektų.
Tačiau vienos dienos pavakare ji pasijuto be galo pavargusi. Grifiukė kiek pamąsčiusi suprato, kad nieko nebeišmoks, tad nutarė pasivaikščioti po pilį. Dar nebuvo taip vėlu, kad reikėtų bijoti prefektų, tačiau šviesiaplaukė vis tiek šiek tiek jaudinosi. Ji ne taip ir dažnai trindavosi po mokyklą - per šiuos beveik dvejus metus ji taip ir nepasijuto čia kaip namie.
Eidama koridoriumi Fiadh pamatė vienas pravertas duris. Ji susidomėjusi priėjo. Kurį laiką stovėdama klausėsi, ar neišgirs ko nors šnekant ar brazdant už tų durų. Tačiau buvo tylu. Šviesiaplaukė nedrąsiai stumtelėjo duris. Laimei, jos nesucypė. Fiadh žvilgtelėjo vidun ir pamatė, kad ten lyg ir yra tuščia. Akies krašteliu pamačiusi židinį Fiadh apsidžiaugė ir šmurkštelėjo vidun. Apsižvalgiusi pamatė, kad kambarys yra labai jaukus, tad nutarė kiek čia pasėdėti. Tik duris uždarė - jeigu kas nors ateis, ji išgirs atidaromas duris.
Pažvelgusi pro langą Fiadh susiraukė. Oras neatrodė labai geras, tad teko sėdėti viduje. Tačiau grifiukė nutarė, kad nėra ko skųstis, nes kambarys jai tikrai patiko. Tad šiaurės airė atsisėdo į sofą priešais degantį židinį ir susimąstė.