2
3

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Elizabeth Von Westorm

  • II kursas
  • *
  • 14
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #345 Prieš 2 mėnesius »
Visiems besivaišinant sausainiais, mažoji klastuolė taip pat susigundė paragauti. Pačiupusi vieną eglutės žaisliuko pavidalo sausainį grįžo atgal į savo sėdėjimo vietą.
Mažą pakelėtį, kurį gavo iš Elkės buvo pasidėjusi sau į skverną ir toliau klausėsi lengvos muzikos sklindančios iš patefono. O kaip ji nustebo, kai prie jos ir vėl priėjo ta pati mergaitė, ištiesė ranką su šį kart jau didesne dovana. Padėkojusi ir dar kartą pasveikinusi su Kalėdomis, paliko gautas dovanėles ant krėslo ir nuėjo prie dėžutės išsitraukti vardo.
Ilgai neieškojusi, klastuolė išsitraukė mažą lapelį ir jį perskaitė.
Citata
Ismė
Kambaryje atpažinusi mergaitę, kurią išsitraukė, Elizabeth patraukė į kambario kampą, kur ši ir sėdėjo. Priėjusi pasveikino šią su šventėmis ir ištiesė savo dovaną, suvyniotą į sidabrinį popierių. Dėžutėje ramiai gulėjo žiobarų momentinis fotoaparatas, kurį Elizabeth nusprendė padovanoti, vien norėdama pamatyti reakcijas, kai padarytos nuotraukos nejudės, keletas saldumynų iš parduotuvės "9 medūs",  benzinu, knygomis ir neseniai nupjauta žole kvepiančios žvakės, kurios neužgęsta ir užrašų knygutė, kurios spalvos bei raštai keitėsi priklausomai nuo nuotaikos. 
- Tik žiūrėk, atsargiai išpakuok, kaspinėliai kandžiojasi, - tai tarusi su didele šypsena ant veido nuėjo.
If your eyes could speak, what would they say?

*

Neprisijungęs Ismė Dilgėlė

  • I kursas
  • *
  • 8
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • kažkam. kažkam buvo blogai. kažkam labai skaudėjo
Ats: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #346 Prieš 2 mėnesius »
Perspėjimas dėl besikandžiojančių kaspinėlių privertė Ismę susiraukti, bet,  kad ir su dantukais, teko pripažinti, šie buvo tikrai mieli, o sidabrinis įpakavimas atspindėjo kiekvieną kambaryje esančią švieselę. Padėkojusi už sveikinimus, nusliuogusi nuo kėdės, atsargiai ant jos padėjusi gautąją dovaną ir dar šiek tiek ją stumtelėjusi labiau į kampą, kad nieks nesugalvotu atsisėsti ir būt sukandžiotam kaspinėlių, vienuolikmetė nužingsniavo prie dėžutės su vardais. Nedrąsiu žingsniu priėjusi dėžutę ir prieš traukdama lapelį, kaip jau įprastai drėgnas, nuo prakaito rankas nevalyvai nusivalė į sijoną. O dar drukt prie drėgnos rankos prikibs visi lapeliai!

Morgana

Ismė, apsižvalgė po kambarį ieškodama Morganos, nelaabai nutuokdama kai pastaroji atrodo, galiausiai žvilgsnis užkliuvo už raudonų garbanotų plaukų kupsto, tad vadovaudamasi intuicija vienuolikmetė ir patraukė jo link. Rankoje laikydama tamsą sklaidžiančią ir žvaigždynais išmargintą dėžutę, kurioje saugiai gulėjo senas sidabrinis medalionas , kurio paskirtį senai visi užmiršę buvo. Pirmakursė greit įteikusi dovaną, dar mestelėjusi kelis sveikinimo žodžius, skubomis patraukė į savąjį kampelį. Žingsniuodama atgal dar rimtai susimąstė ar prieš tokią įžymybę- Morgana, nereikėjo reveranso kokio padaryti atsisveikinant?





*

Neprisijungęs Morgana Buterfield

  • VI kursas
  • *
  • 255
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Raudonplaukė Salazaro išpera
Ats: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #347 Prieš 2 mėnesius »
  Tyliai niuniuodama neseniai kažkokią girdėtą dainą ir kramsnodama žmogeliuko formos sausainį garbanė patenkinta sėdėjo ant žemės šalia židinio. Pastarasis maloniai šildė nugarą. Garbanei besiklausant ką kalba kiti pro akis nepraslydo ir įeinantis Dorianas bei menkas jo komentaras. Morgana pavartė akis tačiau taip pat greitai jas ir nusuko išgirdusi kai ką įdomesnio. Strazdanosė mulatė, rodos Elkė, nusprendė visiems esantiems šiame kambarėlyje įteikti dovaną. Gavusi savo paketėlį kuris nelabai skyrėsi nuo kitų garbanė įtariai jį apžiūrėjo. Buvo girdėjusi, kad ši mergiotė mėgsta krėsti išdaigas. Vėliau ėjo kita mergaitė, Elizabetė, po jos Ismė rudaplaukė pirmokė. Mergiotė kelias akimirkas stovėjo sutrikusi, bet netrukus pradėjo eiti prie Morganos. Gavusi savo dovaną ugniaplaukė tik šyptelėjo ir tyliai padėkojo bei padėjusi dovaną šalia savęs nuėjo prie dėžutės, įkišusi į ją ranką ji greitai išlankstė popieriuką.
Citata
Lisette
  Pakėlusi galvą ji plačiai nusišypsojo rožinių plaukų savininkei ir greitai prie jos priėjo.
- Šiaip valgyti nepatarčiau, nežinau kiek laiko jie buvo po mano lova.- tai ištarusi padėjo saldainių maišelį šalia jos ir patapšnojusi per galvą nuėjo atgal į savo vietą.
The truth is what I make it. I could set this world on fire and call it rain.

*

Neprisijungęs Lisette la Claire

  • VI kursas
  • *
  • 427
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • je ne fais rien mais je le fais bien
Ats: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #348 Prieš 2 mėnesius »
     Lisetė visa išsišiepusi (juk taip mėgo įvairiausius renginius ir pasisėdėjimus, o čia dar klastuolių būryje!!!) stebėjo bendrakoledžius, besikeičiančius į įvairiausius popierius suvyniotomis dovanėlėmis. Žinoma, prefektė išsišiepė dar labiau, kai ir pati nuo vienos tamesnio gymio mergaitės gavo nedidukę dėžutę. Žavu,- pamintijo padėkojusi Elkei ir padėjo dovaną ant žemės, visai šalia krėslo, kuriame sėdėjo.
     Ratas vis sukosi, kol Morgana ištraukė Lisetę. Geriausia pastarosios draugė originalumu visada pasižymėjo, tik, tiesa, ji sugriauna mitą, jog originalumas yra nuostabus dalykas.
-Ak, ačiū,- sarkastiškai pridėjo ranką prie širdies, kokia jūs miela,- nusišypsojo ir padėjo saldainius. Prancūzaitė tikrai nepyko ant raudonplaukės. Juk pati ištempė ją paskutinę minutę, tai iš kur jai ištraukti dovaną, o ir šiaip, čia gi Morgana - mergina, iš kurios galima tikėtis visko. VISKO.
     Pagaliau ir rausvaplaukei atėjo eilė traukti lapuką su vardu klastuolio, kuriam įteiks savo dovaną. Lapelių buvo likę vos trys, tad Lisetė pasiėmė vidurinįjį.

Citata
Nikas

     Septyniolikmetė tyliai pasidžiaugė, jog ištraukė vyresnį Klastūnyno globotinį, mat rausvoje dėžutėje tarp mangų ir drakono vaisių arbatų, prancūziškų skanėstų tiesiai iš prefektės gimtinės bei didelio (na, didelio smulkesnio kūno sudėjimo žmonėms, tačiau aukštam vyrukui turėtų būti pats tas) klastuoliško megztinio gulėjo ir miniatiūrinis raudono vyno butelis. Mergina nė pati nežinojo, ką būtų dariusi, jei būtų ištraukusi pirmakursį ar antrakursį. Matyt, būtų pasakiusi kažką panašaus į: „neatidaryk iki vestuvių!“
-Linksmų švenčių!- plačiai nusišypsojo, kai įteikė bendrakoledžiui dovaną, ir grįžo į krėslą.
if you like your coffee hot, let me be your coffee pot

*

Neprisijungęs Nico Maquet

  • ***
  • 188
  • Lytis: Vyras
  • only love gives us the taste of eternity
Ats: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #349 Prieš 2 mėnesius »
  Dalis klastuolių puolė prie vienos iš jų keptų sausainių. Tai priminė Nikui, kad ir pats atėjo su vaišėmis.
  – Eee, vaišinkitės, – truputį nejaukiai pratarė, palikdamas atidarytą dėžutę su kepiniais ant stalo.
  Pasirodė, veltui krimtosi esąs vienintelis vyresnysis tarp mažiukų – bene iškart po jo kambary atsirado dar keli  Salazaro mokiniai, tad jis net atsiduso iš palengvėjimo – tikrai netroško būti aukle visiems.
  Jau ruošėsi traukti lapelį su vardu žmogaus, kuris šiandien gaus jo dovaną, kai pats buvo apdovanotas – ir net ne viena, o dviem dovanomis. Nespėjo padėkoti vienai mergaitei (kurios vardu nenutuokė), kai pripuolė kita, rusvaplaukė, jau su „tikrąja“ dovana.
  – A-ačiū labai, – pasimuistęs šyptelėjo.
  Dovaną išpakuos vėliau, dabar buvo laikas atiduoti ir savąją. Jam kliuvo klastuolis, vardu Dorianas. Gerai, kad ne kokia mergiotė – jų čia buvo tiek daug, kad Nikas nė nežino jų vardų. Jautėsi baisiai nepatogiai, tačiau visgi padavė rudu popieriumi apvyniotą dovanėlę: viduje buvo viena mėgstamiausių, žiobariškų jo knygų (Oskaro Vaildo „Doriano Grėjaus portretas“ – specialusis, iliustruotas leidimas; visai ironiškai tinkantis jo apdovanojamajam bendrakoledžiui) bei didžiulė plytelė pieninio šokolado, visi 300 gramų burnoje tirpstančio rojaus saldumo.

*

Neprisijungęs Natanielis Augustas Lizertas

  • ****
  • 261
  • Lytis: Moteris
  • Hello, friends, welcome to ma crib
Ats: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #350 Prieš 2 mėnesius »
Sniego pluoštams padengus senąją pilį, jaunasis magas pasišvilpaudamas žingsniavo vėsiais jos koridoriais, rankose nešdamas į taškuotą dovanų popierių įviniotą dėžutę. Tiesa, strazdanius ilgokai vargo, kol suklijavo to slidaus, blizgaus popieriaus kraštelius, ir tai po to viską teko taisyti, žinoma, jau kerų pagalba, mat mūsų Gyvatyno vadovas nebuvo labai meniškos sielos. Ne liauni pirštai vos kelis kartus priliesdavo apdulkėjusią bosinę gitarą, o ką čia jau bekalbėti apie kitas meno išraiškas.
 Taigi, galiausiai atžingsniavęs iki pat mažųjų klastuolių vakarėlio, apie kurį informavo ne kas kitas kaip dailioji prancūzaitė, kuri, beje, ir buvo viso šito mini pasisėdėjimo su jaunosiomis gyvatėlėmis ir naujokėliais organizatorė. Ir nors anglas nelabai veržėsi jame dalyvauti bei geriau jau tokį jaukų šventinį vakarą būtų praleidęs minėtosios avietiniaplaukės glėby ar šiaip kokioj imbieru ar cinamonu kvepiančioje aludėje... eee... kavinukėje, kaip koledžo vadovas privalėjo atlikti taip sakant pareigą tėvynei.
- Ho ho ho! Na ką, nesitikėjot? - Įžengęs į jaukų kambariuką, sušuko aštuoniolikmetis ir nužvelgęs susirinkusiuosius, kiek nustebęs, kilstelėjo antakį. Na, jo, vyresnėlių sutikti Natanielis nesitikėjo, ypač tos neretai nuotaiką gadinančios raudongalvės širdžių karalienės iš filmuko „Alisa stebuklų šalyje”. Bet ką gi, tikėkimės kalėdinė nuotaika aplankė ir ją, nes velnias žino, kokių nesąmonių gali iškrėsti ta Grinčo kailyje visus metus įstrigusi kruvinoji Merė.
 Minutėlę pastovėjęs mokinukų viduryje kaip koks alkoholikas anoniminiame susirinkime ar netikėtai pabučiuotas trečiakursis, rusvaplaukis krestelėjo šalimais savosios mergelės iš rūtų laukų, na, kaip rūtų, khrm, ir palaukęs, kol kažkoks, tiesą sakant, pirmą kartą matytas vaikis perduos dovanėlę kitam irgi dar ligi šiolei nesutiktam vaikinukui (ot tai vadovas, net nežino, kas koledže dedas), įkišo ranką į lapelių pilną dėžutę ir ištraukęs laimikį, nekantriai it koks saldainį gavęs vaikas išvyniojo.
- Felicia... Kas ta Felicia? - Balsu ištarė nelabai etiškas, iš dėstytojo pusės, mintis ir kiek susigėdęs padavė dovanėlę dar vienai nepaźįstamajai.
- Naudok atsakingai, - dar pridūrė ir patogiau įsitaisė ant violetavos spalvos baldo.

*

Neprisijungęs Dorianas Darvinas Raveras

  • VI kursas
  • *
  • 32
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Fine, make me your villain
Ats: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #351 Prieš 2 mėnesius »
Šiaip Dorianas gal kiek nesigailėjo, kad atėjo čia keistis dovanomis. Skanėstai tikrai nenuvylė jo. Sėdėdamas krėsle jis tingiai stebėjo kaip mokiniai traukė lapelius ir keitėsi dovanomis. Pats nusprendė kiek galima vėliau traukti lapelį. Kurį laiką tikėjosi, kad neteks dovanoti dovaną jai. Nors galbūt blizgučių bomba jai patiktų. Iš dalies visai norėjo pasijuokti iš Morganos reakcijos kai vos tik atidarius dėžutę ją apibarstys žaliais blizgučiais, kuriuos, žinojo, gana sunku visus pašalinti. Nebent su kokiu žiobarišku dulkių siurbliu. O kadangi čia elektronika neveikia. Šiek tiek tikėjosi, kad ir su magija nepavyks šių blizgučių panaikinti.
Bet kai lapelių vis mažėjo, o jau didelė dalis klastuolių gavo dovanas, taigi Dorianas ištraukęs lapelį atkišo savo dovaną Natanieliui.
-Nesiūlau čia dabar atidaryti,-patarė jam ir grįžo į savo vietą.

*

Neprisijungęs Felicia Cerise Bonheur

  • I kursas
  • *
  • 12
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Je fais un caca nerveux
Ats: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #352 Prieš 2 mėnesius »
    Felicia patogiai ir šiltai sėdėjo savo krėsle, krimto pačios iškeptus sausainius, vėliau paragavo ir Niko atneštų skanėstų, kurie galbūt ne visai tenkina vienuolikmetės skonio receptorius, tačiau išbandyti buvo verta, ir toliau stebėjo dovanų keitimąsi, žinoma, laukdama, kol kas nors ištrauks ir ją. Deja (o gal ir nelabai), nepriėjus prancūzaitės eilei, į klastuolių puotą įsiveržė ne kas kitas kaip pati gyvačių šeimos galva. Pasirodo, visai ne mitas, jog pastarasi nėra tik koks surūgęs profesoriūkštis, tik ir nurodinėjantis mokiniams. Priešingai! Gal net visai „kietas“?- nebyliai gūžtelėjo pečiais šokoladinių akių savininkė. Teko girdėti ir tai, kad su keliais klastuoliais vadovas dar tada, kai pats buvo mokinys, visokių eibių krėsdavo. Dabar tik gal surimtėjo, visgi profesoriaus statusas - ne juokai, nors ką gali žinoti, už pamokos ribų Cerise jo beveik nematydavo, o jei ir matydavo, tai susirangiusį rausvaplaukės prefektės lovoje. Anokios čia linksmybės...
-Aš,- tarsi būtų pamokoje kilstelėjo ranką mergaičiukė, kai įsibrovėlis ištraukė jos vardą iš dėžutės. -Ačiū, naudosiu atsakingai,- šyptelėjo brunetė ir, pasidėjusi dovaną, pasiėmė dar vieną sausainį, kurių padėklas vis tuštėjo.

*

Neprisijungęs Lisette la Claire

  • VI kursas
  • *
  • 427
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • je ne fais rien mais je le fais bien
Ats: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #353 Prieš 2 mėnesius »
    Lisetė purpuriniame krėsle sėdėjo plačiai išsišiepusi - džiaugėsi, nors ir ne itin gausia, tačiau itin smagia gyvatėlių kompanija. Buvo net beveik gaila, jog per atostogas nepasiliks čia, tačiau juk Kalėdas pirmą kartą po išsikraustymo į Angliją švęs Prancūzijoje, negali to praleisti, o ir jau seniai troško geriausiai draugei aprodyti gimtuosius namus.
     Kai atrodė, jog diena geresnė būti negalėjo, į kambarį įsiveržė Natanielis. Kas jau kas, bet Lisetės brangiausiasis mokėjo atkreipti į save dėmesį. Bet juk žadėjo neiti? Gal pasidarė nuobodu vienam kiurksoti, o gal tik taip sakė, norėdamas padaryti rausvaplaukei ir kitiems Klastūnyno globotiniams staigmeną? Na, nelabai svarbu. Svarbiausia tai, kad vadovas buvo čia, o Lisetės šypsena plėšė jos skruostus.
-Va tai tau, vadovas...- sušnabždėjo septyniolikmetė vos Natukui grįžus į purpurinės spalvos krėslą.
     Dar valandėlę, kitą visas gyvatyno kultas plepėjo prie stalo, šoko, dainavo, užbaigė visus suneštus skanėstus ir šiaip džiaugėsi vieni kitų draugija. Nusprendę, kad jau pakankamai vėlu ir, negana to, daugumos Klastūnyno globotinių ryte laukė kelionė į namus, visa šutvė vorele sugūžėjo į klastuolių urvą ir išsiskirstė: kas dar pasėdėti bendrajame kambaryje, kas jau į šiltas lovas bluosto sudėti.
if you like your coffee hot, let me be your coffee pot

*

Neprisijungęs Davina Murrell

  • VII kursas
  • *
  • 284
  • Taškai: 43
  • Lytis: Moteris
  • Nėra taisyklės be išimties.
Ats: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #354 Prieš 1 savaitę »
Tylus, vos girdimas žingsnių aidas žengiant ilgu Hogvartso pilies koridoriumi, išsisklaidydavo nespėjęs nuvinguriuoti nė kelių metrų. Naktys, praleistos vilkės pavidale šviečiant pilnačiai, išmokė žengti nesukeliant įprastų žingsnių garsų.
Ilgi, šviesūs plaukai, susegti iš šonų, lengvai krito ant gležnų merginos pečių, dengiamų juodos palaidinės. Prie juodos spalvos kūną dengiančių drabužių puikiai derėjo ir rankose laikomas tamsus gitaros dėklas. Turbūt jei ne šviesūs plaukai ir vis dar įdegusi bronzinės spalvos oda po praleistų atostogų šiltojoje Ispanijoje, mėlynakė būtų atrodžiusi, kaip tikrų tikriausia gotė. Tetrūko tik kelių grandinių, apvytų aplink liekną kūną, ir negyvos žiurkės, kokiam nors ritualai. Tiesa, abu šiuos neįprastus aksesuarus atstojo šalia žingsniuojantis dryžuoto kailio katinas. Neatsilikdamas nuo savo šeimininkės margakailis ramiai liuoksėjo ilgu pilies koridoriumi.
Žvilgtelėjusi į augintinį, jaunoji ispanė kilstelėjo lūpų kampučius. Ant dryžuoto katino kailio krito besileidžiančios saulės spinduliai, priversdami šį įgauti kiek kitokį atspalvį.Tarsi pajutęs merginos žvilgsnį, žvėrelis kryptelėjo galvą ir tyliai miauktelėjo. Nors išleistas garsas buvo tylus, tačiau tuščiame koridoriuje nuskambėjo pakankamai garsiai. Nusijuokusi Davina stabtelėjo prie dviejų statulų ir išsitraukusi burtų lazdelę atsargiai apvedė už jų pasislėpusio paveikslo rėmus. Netrukus po juo esanti nedidelė anga atsivėrė įleisdama žaviąją lankininkę.
Palaukusi, kol į kambarį įsmuks dryžuotasis palydovas, šviesiaplaukė užvėrė angą ir apsisukusi nužvelgė atsivėrusį kambario vaizdą. Šviesiai mėlynos akys nuslydo apvalios formos kambario sienomis, deja, be langų. Ir nors įprastai patalpa be langų atrodydavo kiek šiurpokai, ši atrodė itin jauki. Tamsaus medžio stalas, apstatytas foteliais ir šalia esančia prabangia sofa, suteikė ramiai didingą atmosferą, o priešais duris besikūrianantis raudonų plytų židinys, prieš kurį jau stypsojo margakailis, suteikė kambariui jaukumą.
Padėjusi ant artimiausio fotelio gitarą, mergina žengė kelis žingsnius arčiau židinio ir atsitūpusi šalia augintinio žvilgtelėjo į šokčiojančias liepsnas. Ramiai spragsianti ugnis skleidė malonią šilumą, kuri nieko nelaukdama apglėbė septyniolikmetę nematomomis rankomis.
Kelias akimirkas stebėjęs besirangančias liepsnas, katinas patogiai susirangė ant tamsaus medžio grindų leisdamas nuo židinio sklindančiai šilumai glostyti jo kailį. Šyptelėjusi mėlynakė švelniai perbraukė ranka per purų kailiuką. Patenkintas Tigrius tyliai sumurkė. Tyliai nusijuokusi mergina pakasė taip mėgstamą vietą šalia augintinio ausies ir išsitiesusi pasuko prie fotelio, ant kurio gulėjo styginis instrumentas.
Išėmusi gitarą iš dėklo Davina atsisėdo ant šalia esančios sofos ir patogiai įsitaisiusi perbraukė pirštais per stygas tikrindama ar instrumentas neišsiderinęs. Melodijai skambant taip, kaip ši ir turėtų, mėlynakė švelniai perbraukė dar kelis kartus ir galiausiai leido kambario patalpą užlieti angliškos versijos dainos melodijai "CRY". Netrukus gitaros skambesys susipynė su švelniu merginos balsu.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Astronomijos profesorius
  • *
  • 129
  • Lytis: Vyras
  • Astronomai duobkasiai - mes pakasim jus skersai!
Ats: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #355 Prieš 1 savaitę »
Matthew susimąstęs kulniavo pilies koridoriais. Jis vis dar galvojo, kas gi jį, visiškai prastą burtininką, atviliojo dirbti čia, į burtų ir kerėjimo mokyklą? Ir, kas keisčiausia, jis čia sėdi jau antrus metus. Ar bus ir treti? paklausė savęs vyriškis, lipdamas kažkokiais laiptais.
Galiausiai profesorius Turner nė pats nepastebėjo, kur atsidūrė. Kol dar lakstė po mokyklą kaip moksleivis, nemėgo tyrinėti naujų ir nepažįstamų koridorių, tad nežinojo visų pilies paslapčių. Taigi dabar apsidaręs suprato, kad, ko gero, šioje vietoje dar neteko būti. Tai profesorių kiek sutrikdė, tačiau kartu ir sudomino. Ką gi, laikas ištyrinėti pilį bent jau dabar pagalvojo Turner, artėdamas prie dviejų akį patraukusių statulų.
Tik priėjęs prie pat jų Matthew kažką išgirdo. Jis nesuprato, kas tai galėtų būti, tad susikaupęs įsiklausė. Atrodė, tarsi grotų kažkokia muzika ir kažkas šnekėtų. Ar gal dainuotų. Garsas buvo vos girdimas ir jeigu ne ši tiesiog spengianti tyla, Matthew, ko gero, nė nebūtų išgirdęs. Tačiau jis gerokai nustebo. Gerai apžiūrėjęs statulas nutarė, kad, ko gero, garsą skleidžia ne jos. Netrukus akis užkliuvo už paveikslo, kuris atrodė tarsi paslėptas už statulų. Nors nebuvo smalsus, Turner buvo prisiklausęs istorijų, kaip už paveikslų gali slėptis kambariai ar koridoriai. Juk argi Grifų Gūžtos bendrasis kambarys nesislepia už Storulės paveikslo? Taigi buvęs grifas nutarė, kad čia greičiausiai taip ir bus, o kažkas, kas yra viduje, groja. Ir galbūt dainuoja. Matthew šiek tiek sutriko, nes nežinojo, ką daryti. Tikėtina, kad ten yra mokinys. Ar mokinė. Profesorius neįsivaizdavo, kad tai galėtų būti kuris nors iš kolegų. Su mokiniais Matthew bendravo tik tiek, kiek reikėjo per pamokas. Per praėjusius mokslo metus nebuvo nė vieno, kuriam jis pasakytų ką nors, kas nebūtų susiję su magijos istorija, kurią dėstė pernai. Šiais mokslo metais jis nebuvo nė kiek pasikeitęs. Nors pats nesuprato, kodėl  Vyresniųjų kursų moksleiviai kartais tikrai gali užvesti įdomų pokalbį. Ir jie tikrai yra geresni burtininkai už tave pašiepė save Matthew. Ir nutarė, kad reikia užeiti.
Žinoma, profesorius nežinojo, ką reikia padaryti, norint rasti paslėptąjį kambarį. Jis išsitraukė lazdelę, kurią nešiojosi dėl pačiam nežinomos priežasties, ir bakstelėjo į paveikslą. Nieko neįvyko. Profesorius susimąstė. Jis tikėjosi, kad niekas jo nestebi - tai nebūtų labai smagu. Vėl susikaupęs ties paveikslu jis pamakalavo lazdele ir kiek neplanuotai ja nubrėžė apskritimą. Neaišku, kuris veiksmas buvo teisingas, tačiau Turner pamatė atsivėrusią angą. Pavyko!
Galvodamas, kas gi įvyks po kelių akimirkų, Matthew įėjo į jaukų kambarį. Pirmiausia jis pamatė katiną. Ir, žinoma, išgirdo muziką. Netrukus profesorius pamatė ir sėdinčią merginą. Matthew džiaugsmui, ji tikrai buvo iš vyresniųjų kursų. Kas žino, gal šie metai jai Hogvartse netgi paskutiniai. Profesorius Turner norėjo prakeikti save už prastą atmintį: jis žinojo, kad yra matęs šią mokinę, tačiau neįsivaizdavo, koks galėtų būti jos vardas. Ar koledžas.
- Laba diena, - galiausiai pratarė Matthew. Nežinodamas, ką dar pasakyti, galiausiai pratarė: - Labai gražu.
Mus žemino, bet mes nepažeminti. Pažeminti tie, kurie taip elgėsi. E. M. Remarque

*

Neprisijungęs Davina Murrell

  • VII kursas
  • *
  • 284
  • Taškai: 43
  • Lytis: Moteris
  • Nėra taisyklės be išimties.
Ats: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #356 Prieš 1 savaitę »
Nuo židinio sklindanti maloni šiluma, užliejusi visą kambarį, ir tylus gitaros skambesys, susipynęs su šviesiai mėlynų akių savininkės balsu, priminė neseniai prabėgusias atostogas. Lūpoms tariant dainos žodžius, atminty iškilo prisiminamas, kai sėdėdama ant minkštos sofos namuose, Ispanijoje, mėlynakė skambino mylimu instrumentu savo tėvams. Iškilęs vaizdas, kaip klausydamas savo dukros vyras šypsosi, privertė nejučia šyptelėti ir pačią septyniolikmetę.
Netrukus šį prisiminimą pakeitė kitas. Prieš akis iškilo vaizdas, kaip smaragdinių akių savininkas laiko tamsiai mėlyną merginos gitarą ir skambina šia sėdėdamas priešais jaunąją ispanę.
Braukdama pirštais per stygas šviesiaplaukė nuleido galvą nužvelgdama gitarą. Šviesiai mėlynos akys užkliuvo už dailiai išraityto varnės vardo. Prisiminimas, kaip instrumentas atsidūrė pas dabartinę savininkę, iššaukė veide žavią šypseną.
Neatitraukdama pirštų nuo gitaros stygų ir klaidžiodama po prisiminimus, Davina nė nepastebėjo, kaip kažkas įžengė į kambario vidų. Atkreipti į tai dėmesį privertė tik vyriškiems kvepalams sukutenus puikią vilkolakės uoslę. Staigiai nutraukusi dainos melodiją ir nustojusi dainuoti, šviesiaplaukė kryptelėjo galvą. Šalia atsivėrusios kambario angos stovėjo astronomijos profesorius. Šio žvilgsniui nukrypus į priešais židinį besišildantį katiną, o vėliau žvilgtelėjus į merginą, Davina nežymiai kilstelėjo lūpų kampučius.
-Sveiki,-žaviai šyptelėjo,-dėkui,-šviesiai mėlynos akys nukrypo į rankose laikomą gitarą. Dabar tylus instrumentas atrodė tarsi žvėrelis, užmigęs žiemos miegu.
-Prisijungsit?-kilstelėjo lūpų kampučius žvilgsniu parodydama priešais esančius violetinės spalvos fotelius. Spėjo, jog profesorius čia atklydo atviliotas neseniai skambėjusios melodijos.
Visą šį laiką ramiai gulėjęs dryžuoto kailio savininkas, tingiai pasirąžė ir susidomėjęs įsmeigė žvilgsnį į Turner.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Astronomijos profesorius
  • *
  • 129
  • Lytis: Vyras
  • Astronomai duobkasiai - mes pakasim jus skersai!
Ats: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #357 Prieš 1 savaitę »
Atrodo, mokinė jautėsi laisviau nei profesorius. Ir tai privertė Matthew dar labiau susierzinti. Visą laiką, kol profesoriavo, Turner svarstė, kodėl jis tai daro. Ir kas atsitiko, kad jis iš viso grįžo į Hogvartsą. O štai ši situacija klausimą tarsi iškėlė į dar nematytas aukštumas. Tačiau Matthew suprato, kad jis neturėtų parodyti, kad yra sutrikęs ar jaučiasi nejaukiai. Tad kuo ramiau atsakė merginai:
- Žinoma. Mielai dar paklausysiu, kaip tu dainuoji.
Profesorius Turner neskubėdamas žingsniavo parodyto fotelio link. Priėjo prie katino ir pakasė šiam paausius. Netrukus atsisėdo į fotelį. Profesorius tikėjosi, kad mergina tiesiog pradės ką nors groti ir dainuoti ir jam nereikės nieko sakyti. Jis žvelgė į šviesiaplaukę merginą ir svarstė, ar nepavyktų prisiminti, kuo gi ji vardu. Ar bent jau iš kurio koledžo. Ši atminties spraga vertė Matthew jaustis nejaukiai.
- Kur išmokai taip groti ir dainuoti? - po kurio laiko paklausė profesorius Turner. - Sakyčiau, turi neeilinį talentą. Galbūt galvoji tęsti muzikantės karjerą ir ateityje?
Ak, kad taip aš būčiau sutikęs profesorių, kuris man būtų pasakęs, ką veikti gyvenime pasvajojo Matthew. Deja, nieko panašaus jam nenutiko - būtent dėl šios nežinios jis dabar ir sėdi šiame fotelyje.
Profesorius Turner atsipalaidavo ir užsimerkė. Tikėjosi, kad prieš jam užmiegant, kas tikrai galėjo atsitikti, mergina pradės muzikuoti.
Mus žemino, bet mes nepažeminti. Pažeminti tie, kurie taip elgėsi. E. M. Remarque

*

Neprisijungęs Davina Murrell

  • VII kursas
  • *
  • 284
  • Taškai: 43
  • Lytis: Moteris
  • Nėra taisyklės be išimties.
Ats: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #358 Prieš 1 savaitę »
Kambaryje nuskambėjus Matthew balsui, septyniolikmetė linksmai kilstelėjo lūpų kampučius apdovanodama profesorių šypsena.
Profesoriui priėjus prie katino, kuris susidomėjęs jį stebėjo, ir pakasius paausius, dryžuotasis žvėrelis patenkintas sumurkė. Deja, dėmesiu teko mėgautis neilgai. Juodų plaukų savininkui nužingsniavus prie fotelio, Tigrius žvilgtelėjo į visą šį laiką jį šildžiusį židinį ir nupėdino naujojo svečio link.
Prisiartinęs prie fotelio, kuriame profesorius patogiai sėdėjo, keturkojis kelias akimirkas žvelgė į vyrą, o tuomet atsispyręs užpakalinėmis kojomis nuo žemės, liuoktelėjo šiam ant kelių. Minkštai nusileidęs katinas miauktelėjo žvelgdamas į žalias akis ir patogiai susirangęs įsitaisė Matthew ant kelių.
Žvilgtelėjusi į savo augintinį, kuris dabar patogiai ilsėjosi ant profesoriaus kelių, šviesiaplaukė tyliai nusijuokė ir kilstelėjo galvą į juodų plaukų savininką. Šio žvilgsnis buvo įsmeigtas į žaviąją lankininkę.
-Davina Murrell,-šyptelėjo žinodama, jog įsiminti visus mokinių vardus kartais būna per daug sudėtinga, ypač, kai šie pamokose lankosi itin retai. Na, arba išvis nepasirodo. Nors praėjusiais metais mergina puikiai mokėsi, tačiau į magijos istorijos pamoką taip ir nenuėjo. Priežasties kodėl ir pati nežinojo.
-Turėjau gerą mokytoją,-kilstelėjo lūpų kampučius atsakydama į užduotą klausimą. Deja, į sekatį klausimą atsakyti nebuvo taip paprasta. Ką jaunoji ispanė ketina veikti ateityje ir pati nė nenumanė. Tiesa, puikiai suprato, jog šie mokslo metai Hogvartse paskutiniai, tik jokia idėja, ką veikti toliau, nekilo.
-Tiesa sakant, nė nenumanau, ką norėčiau veikti ateityje,-kiek liūdniau šyptelėjo žvilgtelėdama į akis užmerkusį profesorių. Regis, kambarį gaubianti šiluma ir jaukumas, leido juodų plaukų savininkui atsipalaiduoti.
-Varginanti diena?-užjaučiamai šyptelėjo žinodama, jog vesti pamokas nebuvo pats lengviausias darbas.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Astronomijos profesorius
  • *
  • 129
  • Lytis: Vyras
  • Astronomai duobkasiai - mes pakasim jus skersai!
Ats: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #359 Prieš 1 savaitę »
Katinui atsekus iki fotelio Matthew nustebo. Jis niekada neaugino kačių ir nežinojo, kaip su jomis elgtis. Negi aš patikau pirmam katinui, kuriam pakasiau antakius? paklausė savęs profesorius. Tačiau jam katino dėmesys patiko, tad jis šiek tiek atsipalaidavęs pradėjo švelniai glostyti katiną.
- Malonu, Davina, - pratarė Matthew, kai mergina prisistatė. Tačiau mintyse profesorius nepaliovė savęs klausti, kaip gi ji suprato, kad jis nežino jos vardo. Po kurio laiko jis pratarė: - Kažkaip nepamenu tavęs pamokose.
Juodaplaukis nenorėjo, kad tai skambėtų kaip priekaištas. Jis puikiai prisiminė save mokinio kailyje. Tad suprato ir dabartinius mokinius, kurie nesilanko pamokose taip dažnai kaip turėtų. Vis dėlto žodis - ne žvirblis.
- Taip, geras mokytojas yra labai svarbu. Ko gero, net labai neįdomią sritį gali paversti įdomia, ar ne? - draugiškai pratarė profesorius Turner. Tik kažin ar tu įeini į šią kategoriją apmaudžiai pagalvojo, prisiminęs, kokios nesėkmingos buvo kai kurios pernykštės pamokos. - O ką veikti visada spėsi sugalvoti. Aš, baigęs Hogvartsą nesitikėjau, kad kada nors turėsiu ką nors bendro su magija. O štai, praėjo dešimt metų ir aš čia. Būtų kas pasakęs, kai man buvo aštuoniolika, kad mokytojausiu, būčiau nusijuokęs į akis...
Matthew kurį laiką galvojo apie tai, ką gi jis veikė vos baigęs magijos mokyklą. Taip, jo gyvenimas nebuvo nuobodus. Tačiau ir čia galima atrasti kažką įdomaus...
- Žinai, diena visai nebloga, - atsakė į klausimą. - Juk dar tik mokslo metų pradžia, nereikia iš karto pervargti, - nusijuokė.
Kurį laiką profesorius mėgavosi šiluma ir katino draugija. Galiausiai jis vėl atsisuko į Daviną ir paprašė:
- Gal pagrotum savo mėgstamiausią dainą?
Mus žemino, bet mes nepažeminti. Pažeminti tie, kurie taip elgėsi. E. M. Remarque

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019