0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Nero Lacruma

Ats: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #180 Prieš 7 metus »

Kelis kartus dar kartą sukūkčiojo;balsvi, netgi kiek gelsvi skruostai buvo net paraudę nuo trynimo ir nuo šlapumos, bet vaikinas visiškai nebesilaikė ir nekontroliavo savęs. Po to, kai buvo apkabintas, apsisuko aplink ir priglaudė galvą prie kito krūtinės, tyliai gaudydamas savo kvapą ir kito širdies plakimą.
-G-Galbūt viskas bus gerai,- ramesniu, tylesniu balsu atsiduso, šildydamasis kito kūno šiluma. -Tėtis sakė, kad tai yra kraujo liga, tačiau baisiausios yra tos ligos komplikacijos, - greitu murmesiu paaiškino, žodžiai keistai mechaniški, tarsi "iškalti" atmintinai, tarsi jau kartoti mintyse tūkstančius kartų, kol kiekvienas skambesys ir kiekviena intonacija išlikdavo smegenų kertėse.
-Taigi, galbūt viskas bus gerai, ar ne?- viltingai kilstelėjo galvą ir virpančiomis lūpomis šyptelėjo, norėdamas, kad šioji akimirka sustotų amžinai. Stipriau supaudę kitą glėbyje.
-Prašau, laikyk mane taip, kaip dabar, kol dar gali, - sušnabždėjo, žvelgdamas atgal į jo šiltas, prieglobstį žadančias akis. -Kol dar aš čia esu.

*

Neprisijungęs Alohomora Jonvabalė

  • II kursas
  • *
  • 5
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #181 Prieš 7 metus »
Horokrusa užsisvajojusi vaikštinėjo po Hogvartso pilį. Namų darbai atlikti,  Anadeta-jos geriausia draugė pasimatyme, o Henris išvykęs. Turbūt nuobodžiau  būti pirmakursei kuri beveik nieko nepažįsta ir būti negali. Nejaugi aš čia taip niekada ir nepritapsiu? Horokrusa nepaliaujamai laužė galvą ką daryti. Namų darbams ji sąžiningai parašė rašinį tačiau gavo trolį! Jos ašaroms galo nebuvo. Horokrusa tiek stengėsi, o pamačiusi įvertinimą prapliupo verkti. Tačiau dabar visos mintys buvo išblėsę. Jos širdis neramiai dunksėjo einant klaidžiais pilies koridoriais. Ji stebėjo žmones paveiksluose, riterių šarvus ir nė nepajuto priėjusi akligatvį. Čia sienoje buvo keistos penkios rožinės plytos. Horokrusa net sukikeno. Tokių plytų Hogvarce nebuvo tekę regėti. Lengvu lazdelės prisilietimu Horokrusa pažymėjo visas penkias plytas. Girgždėdama ir aimanuodama pabudo senoji koridoriaus siena. Kaip vandenynas Mozei pravėrė savo kelią, taip siena įleido Horokrusą į jaukų kambarėlį su židiniu. Ugnis tyliai ruseno, tačiau netoliese girdėjosi tylus niūniavimas. Atidžiau apsidairius Horokrusa suprato šiame įstabiai jaukiame kambaryje esanti ne viena.
-Labas,- pasisveikino ji su nepažįstamuoju.
-Laaabbbaaas,- sumikčiojo tamsiaplaukis vaikinas,- Tu turbūt nori išgirsti šios vietelės ir mano istoriją.
-Žinoma,- su nekantrumu atsakė blondinukė ir ėmė klausytis žavaus vaikino paslaptingos istorijos.
„Net tamsiausiu metu galima būti laimingu, tik svarbu nepamiršti įsijungti šviesą.“-Dumbldoras

*

Neprisijungęs Elena Lovegood

  • VII kursas
  • *
  • 240
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • They say Hogwarts, we say Home
Ats: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #182 Prieš 6 metus »
 Kaip ir kiekvieną šaltą vakarą ketvirtakursė Elena LoveGood klaidžiojo po pilį. Jeigu šis vakaras nebūtų buvęs šaltas ir niūrus, ko gero Grifė vėl būtų vaikščiojusi po uždraustajį mišką. Kadangi buvo vakaras ir mokiniams nebuvo leidžiama vaikščioti po pilį, pilkaplaukė ieškojo laisvos klasės arba kambario kuriame galėtų pasislėpti nuo profesorių, kurie tikrina, ar koks vaikas dar ne savo koledžo bendrajame kambaryje. Elena vis vaikščiojo po antro aukšto koridorius ir ieškojo kokio nors ne užrakino kabineto. Padėjusi savo gležną rankutę ant vienų durų rankenos, Elena greitai ją nulenkė žemyn. Staiga durys atsidarė ir prieš Grifę pasirodė nedidelis, bet jaukus apvalus kambarys. Priešais duris stovėjo raudonų plytų židinys. Dešinėje kambario pusėje stovėjo apvalus tamsaus medžio stalas, aplink kurį buvo sustatyti violetiniai foteliai. Tačiau prie pat sienos taip pat prie stalo stovėjo prabangi violetinė sofa. Kairėje kambario pusėje buvo nedidelė pakyla. Sienos buvo šviesios. Jos ir suteikė kambariui jaukumo. Elena greitai pribėgusi prie pakylos, ant jos atsistojo. Grifė įsivaizdavo, jog prieš ją stovi milijonai žmonių, o ji lyg ant scenos dainuoja. Užsimerkusi raudonakė giliai įkvėpė.
 -But you'll never be alone
I'll be with you from dusk till dawn
I'll be with you from dusk till dawn
Baby, I'm right here
I'll hold you when things go wrong
I'll be with you from dusk till dawn
I'll be with you from dusk till dawn,- Elena pradėjo dainuoti savo vieną iš mėgstamiausių dainų. Kur reikėjo, ten Grifė dainavo žemai, o kur reikėjo aukštai. Raudonakė turėjo nuostabų balsą, todėl  taip įsijautė į dinavimą, kad net neišgirdo kaip į kambarį įėjo žmogus.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Elena LoveGood »

*

Neprisijungęs Kristoferis Robertas Remarkas

  • ***
  • 149
  • Lytis: Vyras
  • daddy's home
Ats: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #183 Prieš 6 metus »
Vakaras. Kristoferis ir vėl nepastebimai išėjo iš klastūnyno berniukų kambario. Šiandien jį nervino klastūnyno berniukai, kurie labai triukšmavo ir nedavė Robertui ramybės. Nervina. Kodėl negaliu turėt atskiro kambario? Absurdas...
 Nepatenkintas klastuoliui išėjus jis gan garsiai trenkė durimis ir pradėjo kilti laiptais aukštyn. Einant paveikslai buvo pristoję prie Kriso, kad ko jis nemiega.
- Atstokit.. - Taria ir pradėjo toliau vaikščioti. Vienam kampe, klastuolis atsistojo ir jau norėjo tiesiog ten pabūti vienam.. Taip jis buvo gan neilgai, nes išgirdo kaip kažkas dainuoja.. Dainavimas buvo beprotiškai gražus.. Kas čia dainuoja? Galvojo Robertas ir pradėjo eiti pagal garsą, kurį girdėjo. Dainavimas buvo vis žavingesnis ir žavingesnis einant pagal garsą, pamatė dideles duris.
 Robiui lengvai ir truputi atidarius jis pamatė Elena. Tai buvo ta pati Elena LoveGood. Klastuolis gan įdėmiai stebėjo į Eleną gan ilgą laiką. Taip žiūrėjo gan ilgai, kol neišėjo pasisveikinti.
- Labas.. Labai gražiai dainuoji. - Kiek pasakė ir pradėjo stebėti kambarį. Ten buvo jauku ir gan tylu.. To ko man reikia.. Pagalvojo Robertas ir nusišypsojo Elenai.
- Ar negaliu prisidėt čia, kartu pabūti? - Kiek paklausė ir laukė Elenos atsakymo..

*

Neprisijungęs Elena Lovegood

  • VII kursas
  • *
  • 240
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • They say Hogwarts, we say Home
Ats: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #184 Prieš 6 metus »
 Elena vis dainavo ir nekreipė dėmesio į aplinką. Grifė buvo į tai įsijautusi. Staiga išgirdusi balsą, kuris buvo toks pažįstamas, raudonakė atsimerkusi išvydo Kristoferį. Šis stovėjo tarpduryje ir stebėjo Eleną. Supratusi jog jis girdėjo kaip mergina dainuoja, pikaplaukė išraudo.
 -Sveikas,- maloniai pasisveikino Grifė ir nulipo nuo pakylos,- na ką tu... Manau yra žmonių, kurie
 už mane daug geriau dainuoja,- leptelėjo Elena visa susigėdusi. Priėjusi arčiau Kristoferio, Elenos širdis vėl pradėjo daužytis kaip pašėlusi. Giliai įkvėpusi, Grifė išgirdo Kristoferio klausimą.
 -Taip, žinoma gali, man bus linksmiau,- nusišypsojo raudonakė, taip parodydama savo gražią šypseną. Elena tik dabar pastebėjo, kokia yra ji žema stovint prie Kristoferio. Grifė vos siekia jo pečius, bet tik vos vos. Nusukusi savo raudonas akeles, pilkaplaukė priėjo prie violetinės spalvos sofos ir krito į ją.
 -Kaip čia atsitiko kad pradėjai su manimi kalbėti? Juk kaip buvome uždraustajame miške sakei, jog aš tavęs visai nedominu ir tu net nenori kalbėti su manimi,- sukikeno Grifė ir pažiūrėjo tiesiai į Kristoferio pilkai žalsvas akis.

*

Neprisijungęs Kristoferis Robertas Remarkas

  • ***
  • 149
  • Lytis: Vyras
  • daddy's home
Ats: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #185 Prieš 6 metus »
Kristoferis atsisėdo prie židinio ir išsitraukė savo rankas iš kišenių ir jas pradėjo laikyti link židinio, kad jas šildyti. Vaikinas tiesa pasakius kiek sušalo. O kambaryje buvo viskas idealu. Tik, kad.. Jis čia ne vienas, o šalia jo yra grifė Elena LoveGood. Kuri pasirodė klastuoliui kiek erzinanti, bet užtat drąsi ir labai ištverminga. Krisui patiko tokios, kurios nesiskundžia menkniekiais, todėl su Elena pradėjo bendraut ne ant tiek šaltai kaip su kitais, jeigu tik ji pati to neišprovokuos.....
- Na man gražiai. - Pasakė pažiūrėjus į pilkaplaukę ir nusisuko atgal link židinio. Bet vis galvojus norėjo atsisukt ir pažiūrėt atgal į ją. Robertui buvo kiek įdomu ir smalsu, norėtu daugiau sužinot apie Eleną. Juk ji metamorfmagė. Tai visai gan įdomu, bet Robertą antgamtinės galios nelabai ir domino, jam labiau patiktų geriau sužinot pačią asmenybę. Kokia ji?
 Pagal išvaizdą Elena buvo gan liekna ir žema. Dažniausiai tokias merginas visada norisi pradėti ginti. Bet ne Kristoferiui, nes jam labai patiko vienas dalykas, kad ji pati užstojo už save. Va tai Robertas vertino.
 Visgi klastuolis niekada negiria kitus. Nors viduje ir norėtu. Remarkas su žmonėmis kurie jam patiko, pradeda bendrauti. Todėl ir čia, jis jau nujautė, kad susibendraus su Elena.
- Taip ir atsitiko. Na žinai.. Galiu gražinti žodžius atgal arba tiesiog toliau nekalbėt su tavim. - Kiek šyptelėjo. - Nors aš norėčiau labiau susipažinti. Papasakok apie save. - Pasakė ir nusišypsojo antgamtininkei.

*

Neprisijungęs Elena Lovegood

  • VII kursas
  • *
  • 240
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • They say Hogwarts, we say Home
Ats: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #186 Prieš 6 metus »
 Raudonakė sedėdama ant fotelio vis stebėjo Kristoferį. Kaip jis atsisėda, kaip išsitraukia rankas iš kišenių, kaip jas ištiesia link židinio. Elena net nesiruošė atitraukt nuo jo akių, bet kaip jis į ją pažiūrėjo, Grifė greitai nuleido savo raudonas akeles ir pažiūrėjo į žemę. Išgirdusi gražų jo balsą, Elena vėl susigėdo.
 -Na ačiū,- maloniai tarė pilkaplaukė ir pažiūrėjo tiesiai į jo akis. Ne, Elena, tau jis nepatinka. Jūs būsit tiesiog draugais ir viskas.
Tu geriau Elena sau nemeluok. Juk tau jis patinka, neneig to.
Ne, man jis nepatinka.
Taip Elena mintyse ir kalbėjo su savimi, kol jos minčių neišblaškė Klastuolio balsas.
 -Ne ne ne, tu kalbėk, aš tik pajuokavau. Nekenčiu kaip žmonės su manim nekalba arba mane specialiai ignoruoja,- pasakė Grifė ir apsižvalgė. Jos akim sustojus ties Kristoferiu, Elena geriau į jį įsižiūrėjo. Raudonakei atrodė jog jis galėtų išklausyti kitus, padėti kitiems bėdoje. Tačiau pilkaplaukė dar tuo dvėjojo. O jeigu jis visiškai kitoks? Apie tai pagalvojusi Grifė kiek išsigando, tačiau greitai išvarė šias mintis lauk. Staiga išgirdusi kitą vaikino klausimą, Elena suglumo. Ji nelabai mėgo pasakoti apie save. Elena visada manydavo jog ji yra neįdomi.
 -Nėra ką ir pasakoti,- sukikeno Grifė ir pažiūrėjo į Krisą,- esu kilusi iš garsios LoveGood’ų giminės, bet tai nėra labai jau ir svarbu. Esu tikrai draugiška, linksma, visada galiu padėti kitiems ir juos išklausyti. Tačiau jeigu mane kas supykdo arba įžeidžia, galiu tokia gera ir nebebūti. Mėgstu dainuoti ir piešti. Šie dalykai yra mano hobiai. Bendrajame kambaryje po savo lova turiu daug piešinių. Na... Gan gerai sutariu su gyvūnais. Yapč su savo Vengrijos Ragauodege drakoniuke Lulu, kuri dabar yra savo narvelyje prie mano lovos. Visada palieku ją ten, tik vakarais kaip einu į uždraustajį mišką ją pasiimu su savimi. Esu metamorfmagė, bet tu jau tai žinai,- nusišypsojo Krisui Grifė,- na... Net nežinau ką ir pasakyti. Gal tu nori kažką papasakoti apie save?,- paklausė Elena ir apsižvalgė po kambarį. Staiga pilkaplaukė pamatė didelį lapą, o ant jo viršau uždėtą pieštuką. Lapas su pieštuku buvo po stalu, todėl greitai pasilenkusi Elena juos pačiupo ir pasidėjo sau ant kelių. Susidėjusi kojas ant sofos, Grifė lapą atrėmė į jas ir pasiėmusi pieštuką pradėjo piešti Kristoferio veido kontūrus. Raudonakė net nežinojo kodėl jį piešią. Bet Grifė apie tai daug negalvojo ir toliau piešė.

*

Neprisijungęs Kristoferis Robertas Remarkas

  • ***
  • 149
  • Lytis: Vyras
  • daddy's home
Ats: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #187 Prieš 6 metus »
Kristoferis tiesiog jautė, kaip Elena į jį žiūri. Mintyse jau Robertas pradėjo galvoti kaip čia pasakyt, kad ji taip į jį nežiūrėtu. Tai nemalonu klastuoliui. Ir kai į jį taip žiūri, jam tada į galvą krenta tokios mintys, lyg jis kažką ne tą padarė, tarkim netgi nusikaltimą arba, kad Robis atrodo kažkaip ne taip. Ar ten kažkur užsiterpliojo ir panašiai. Bet vis gi, klastuolis pratylėjo, nes nesugebėjo parinkt žodžių ir nenorėjo ją įžeisti ar kažkaip įskaudinti, o palaikyti gerus draugystės santykius, juk visada geriau turėti daugiau draugų, nei priešų ir pati reputacija yra gan svarbi..
 Vėliau Robertas pagyrė Elenos dainavimą. Ir susilaukė iš mažosios grifės padėkojimą - "ačiū". Ir tada padėkojus pažiūrėjo tiesiai Robertui į akis. Remarkas gan ilgai pradėjo žiūrėti, o toji nesusilaikius nusisuko ir gal netgi kiek susigėdijo. Klastuolis kaip kvailys, nieko nesuprato, kas čia buvo ir tiesiog tiesiai šviesiai paklausė.
- Ko tu gėdiesi? - Paklausė ir pakėlė vieną antakį žiūrėdamas į Eleną. Šiandien jau klastuoliui atrodė, kad ji ne tokia ir drąsi kaip tada veidrodžių menėje. Tuo Kristoferis netgi kiek ir nusivylė...
- Tai tu tik pajuokavai? - Dar kartą paklausė ir toliau nieko nesakė ir nereiškė emocijų. O pats sėdėjo šalia židinio ir šildėsi savo rankas. O pats nuo tylos pasiūlė Elenai arčiau susipažinti. Ką ir grifė pradėjo apie save pasakoti. Draugiška, linksma, padeda kitiems.... Banalu kiek.. Turi drakoną, metamorfmagė, mėgsta piešti. Nežinau, na kokia ji yra tokia ir yra. Nieko nepakeisi.. Na,
 bet užtat ji turi savybes kurios man ir patinka. Tas pats ir su išvaizda...
Mintyse Robertas kiek ilgai pradėjo filosuoti, o po to pats atsakė į tą patį - pradėjo pasakot apie save.
- Esu Krisas. Gyvenu gan turtingoje šeimoje, todėl visada viską turėjau aukščiausio lygio. Labai mėgstu prabangumą ir tai, kad su manim elgiasi kaip su aukštesnio lygiu. Esu gal kiek išlepintas, bet visgi vistiek ko noriu tą ir gaunu. Prie to man dažnai sako, kad esu sėkmingas ir charizmatiškas. Žinai, jeigu rimtai man labai patinka mano asmenybė.. - Pats save net pagyrė. - Ką dar čia pasakius... Turiu tėvą kuris yra dabar azkabane. Na, bet čia neįdomu. Dar turiu namų elfą. Jo vardas Lunas. Jis man kaip draugas, bet dažnai pasitaiko momentų, kad su juo elgiuosi kaip su pačiu tikriausiu vergu. Gal praeikim smulkmenas tiesiog.. Na toks esu vat. - Kiek pasakė ir sukando savo lūpas ir toliau šildė savo rankas prie židinio.

*

Neprisijungęs Elena Lovegood

  • VII kursas
  • *
  • 240
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • They say Hogwarts, we say Home
Ats: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #188 Prieš 6 metus »
 Elena tai piešė, tai žiūrėjo į Krisą. Judindama pieštuką ji jau nupiešė susitaršiusius jo plaukus ir akis. Akys...  Jos Elenos piešinyje buvo išties gražios, tačiau realybėje jos daug gražesnės. Galiausiai Grifė nupiešė visą Kristoferio veidą. Ištiesusi savo ranką su piešiniu, raudonakė geriau įsižiūrėjo į jį. Viskas buvo išties gražu, tačiau realaus Klastuolio veido piešinys neatspindėjo. Elena patenkinta nusišypsojo ir užvertusi piešinį kad jo nesimatytų, Grifė padėjo jį ant stalo. Apsikabinusi savo kojas, o galvą padėjusi ant jų, pilkaplaukės raudonos akelės nukrypo link šokančios ugnies. Ugnis apšvietė labai mažą kambario plotelį. Elenai tas nepatiko, nes ji išties  bijojo tamsos po vieno įvykio. Ją ir jos mamą naktį buvo užpuolęs vilkolakis. Elenai jis paliko randus, kurie visą gyvenimą ir liks ant jos kūno. O jos mama... Na jai buvo dar baisiau. Prisiminusi tai, Grifė nuėjo ten, kur buvo daugiausiai šviesos ir ten atsisėdo. Raudonakė nuo šitų prisiminimų nuliųdo. Galima sakyt jos nuotaika visiškai pasikeitė. Ji buvo liūdna... Tai išdavė jos pasikeitusi plaukų spalva, kuri buvo juoda ir anglis.
 -Aš kodėl gėdijuosi? Ištikrųjų pirmą kartą taip bendrauju su vaikinu, gal todėl taip ir yra?- labiau savęs paklausė Grifė ir apsižvalgė. Kriso klausimas buvo išties keistas, tačiau Elena nieko nesakė. Išgirdusi kitą jo klausimą, raudonakė tik palinkčiojo galva ir nusišypsojo. Netrukus Klastuolis vėl pradėjo kalbėti. Dabar Elena jau žiūrėjo liūdnomis akimis į jį.
 -Esi gan įdomaus charakterio. Čia panašiai ,,Kaip tu su manim, taip aš su tavim”- reikiamoje vietoje parodė kabutes Grifė ir pažiūrėjo į ugnį,- aš niekada nemėgau pasakoti apie save. Visada galvodavau jog esu neįdomi. Taprasme neįdomaus charakterio,- leptelėjo juodaplaukė ir apsižvalgė,- dažniausiai kiti susidarydavo keistą nuomonę apie mane. Visi galvodavo jog esu keista, nenormali ir taip toliau. Tačiau man tai nerūpėdavo. Moku pastovėti už save,- pasididžiuodama savimi pridūrė raudonakė ir šiek tiek pralinksmėjo. Elena ir Kristoferis sedėjo tyloje, kuri raudonakei nelabai patiko.
 -Esi kažkada bandęs iškviesti gynėją?- Grifė net nepajautė kaip išsprūdo pirmas pasitaikęs klausimas.

*

Neprisijungęs Kristoferis Robertas Remarkas

  • ***
  • 149
  • Lytis: Vyras
  • daddy's home
Ats: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #189 Prieš 6 metus »
Po kai kurių Kristoferio užduotų klausimų, Elena į juos pradėjo atsakinėti. Robertas po kiekvieno trumpai apgalvodavo, bet po ir atsakinėjo.
- Pirmą kartą? - Be emocijų pasakė. Kristoferiui kažkiek netgi buvo įdomu, kad jis pirmas su kuriuo jinai bendrauja pirmą kartą vaikinu. Jam tai buvo kiek neįprasta. Nes visos mergaitės, merginos, moterys gi ankščiau bendravo su vaikinais. Jis kažkaip negalėjo pamatyti tame logikos. Bet mintyse pradėjo galvoti, kad gal ji tik gyvena kur vien tik moterys, o šeimoje ne per daugiausia vaikinų. Galvojo Kristoferis gal kiek neilgai apie tai, bet vis gi nelabai galėjo pamatyti tame logikos ir panašiai jis tiesiog negalėjo ją suprast.
- Nesutinku. Su manim turi elgtis kaip su aukščiausiu lygiu, o aš jau pats spręsiu kaip man su jais elgtis. Galiu elgtis kaip ir su šiukšle ar kaip lygiosios. Čia jau aš sprendžiu pats, kaip man jis primena iš pirmo žvilgsnio. Na gal tai ir blogai, bet esu jau toks. Kai gyvenu labai turtingoje šeimoje, tai ten vos ne visi taip elgiasi. Esu taip išauklėtas.  - Kiek rimtai atsakė. Ir toliau stebėjo židinį. Ir vėliau klausė, ką pasakojo apie save Elena.
- Nematau ryšio tarp frazių kur tu sakai, kad jie laiko tave nenormalia, bet tu moki pastovėt už save. Na nesvarbu. Kokia esi, tokia ir esi. Kodėl būtina reikia visiem įtikinėti, vistiek tikrosios savęs nepaslėpsi. - Toliau tarė gan šaltai ir žiūrėjo į židinį. Kristoferis irgi susidarė apie Eleną tokią nuomonę. Bet jos tokie minusai tiesiog neutralizuodavo jos pliusai, kurie kuo puikiausiai jam įsiminė. Kiek lengvai atsidusęs atsistojo ir norėjo atsisėsti ant vieno fotelio kuris yra šalia stalo. Jam atsistojant, Elena leptelėjo klausimą
- Taip buvau. Vaikystėje privalėjau tai padaryt, kad šeima žinotu kas mano gynėjas. Mano gynėjas tai miškų pelėda. - Atsakė pažiūrėjus į Elena ir kiek lengvai nusišypsojo. Priėjus prie fotelio pastebėjo kažkokį popieriaus lapą. Klastuolis nepagalvojęs tiesiog jį paėmė ir labai nustebo. Jis išpūtė akis, o tas popieriaus lapas vos iš jo rankų neiškrito. Ten buvo nupieštas Kristoferis. Piešinys buvo išties gražus, bet Robertui nelabai buvo malonu, kad ji piešė be jo leidimo. Dar kartą pažiūrėjus jis netgi kiek nustebo gerąją prasmę. Jam piešinys labai patiko. Bet jis užsidėjo tokią 'kaukę' ir priėjo su piešiniu prie Elenos.
- Kas čia dabar?! - Paklausė ir davė Elenai tą lapą.

*

Neprisijungęs Elena Lovegood

  • VII kursas
  • *
  • 240
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • They say Hogwarts, we say Home
Ats: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #190 Prieš 6 metus »
 Elena tiesiog sėdėjo. Taip, ji nieko nedarė. Tiesiog galvojo apie save ir tiek. Tiesą sakant Grifė ištikrųjų pirmą kartą taip bendravo su vaikinu. Jos tėvai neleisdavo jos į mokyklą. Jos gyvenamoje vietoje nebuvo vaikinų. O čia Hogvartse ją visi laikydavo nenormalia arba labai keista. Visai kaip Luną LoveGood. Bet Elena į tai dėmesio nekreipė. Nejaugi žmogus turi būri idealus kad su juo bent kažkas bendratų?
 -Taip, tu tikrai pirmasis. Matai Hogvarste nelabai turiu draugų. Į mokyklą manęs tėvai neleido, mokino namie, o mano gyvenamoje aplinkoje nebuvo vaikinų,- išsakė viską Grifė ir atsistojo. Nusivaliusi nuo savęs įsivaizduojamas dulkes, raudonakė išsitiesė. Netrukus Kristoferis vėl prakalbo. ,,Kaip su aukščiausiu lygiu? Nu ir geras žmogus..." Baigus kalbėti Klastuoliui pagalvojo Grifė. Jo charakteris yta išties keistas, bet jaigu jį jau taip išauklėjo, jis nekaltas.
 -Jo...- tik tiek galėjo pasakyt metamorfmagė. Raudonakė buvo išties nustebus, tačiau prisiminusi jog jos plaukai vis dar juodi, juodaplaukė greitai pakeitė juos į mėlynus, kaip jai visada ir patikdavo.
 -Tu nesupranti... Žinai kaip kiti pamato jog vos pridėjusi savo ranką ant gyvūnų, iškarto juos prisijaukinu, pradeda galvoti jog esu nenormali ir turiu galių, kurios paveikia gyvūnus. Bet jeigu jie nori taip galvoti, tegul, vistiek man tai niekada nerūpės,- leptelėjo Elena ir nusišypsojo penktakursiui. Staiga Krisas atsistojo ir priėjo prie stalo, ant kurio buvo piešinys.
-Gal tu geriau nežiūrėk kas ten,- nutėsė Elena ir priėjo prie piešinio,- tai tai labai nepatiks,- pridūrė  Grifė. Elena jau norėjo griebti piešinį, tačiau jau buvo per vėlu, jis buvo Kriso rankose. Klastuolis buvo nustebęs, gal kiek piktas. Staiga jis priėjo prie raudonakės ir ant jos lyg ir užrėkė kartu paduodamas piešinį. Mėlynplaukė nesikrimto, tiesiog žiūrėdama į Kristoferį ji paėmė tą lapą ir suplėšė jį per pusę, o paskui dar per pusę. Laikydama visas keturias dalis rankose, Elena priėjo prie židinio ir suplėšytą piešinį įmetė į ugnį.
 -Dabar jau nieko,- nusišypsojo Elena ir priėjo prie Kriso,- aš gal jau eisiu,- pridūrė Elena ir nusisuko nuo Klastuolio.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Elena LoveGood »

*

Neprisijungęs Kristoferis Robertas Remarkas

  • ***
  • 149
  • Lytis: Vyras
  • daddy's home
Ats: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #191 Prieš 6 metus »
- Tai esu kaip ir pirmas... Žinai, tai labai dviprasmiškai skamba, - Kiek nusijuokė, - Na, bet yra kaip yra. - Kiek atsiduso ir toliau kalbėjo su Elena. Bet tai jam buvo kiek keista ir neįprasta. Visas merginas kurias Kristoferis žinojo jos netgi jau po vaikinus turėjo. O čia išvis pirma karta bendrauja. Tai tikrai keista, Robertas to negalėjo suprast.
 Elena ištarė tik "jo" po pasakymo klastuolio. Na ir gerai, svarbiausia, kad dabar neaiškina, kad koks esu blogas. Pats žinau ir tai man patinka. Kiek pakėlė nosį aukštyn ir toliau galvojo. Po Elenos žoždio, Krisas nieko neatsakė, todėl buvo tokia kaip nejauki tylos minutė. Bet po to, vistiek pradėjo toliau bendrauti ir kalbėti..
- Man atrodo, kad reikia susirūpinti tuo. Nelabai tokius mėgstu, kuriems ant visų tiesiog nesvarbu, jų nuomonė ir taip toliau. Man atrodo, kad reikia klausytis ką jie sako ir ką jie mano. Jeigu jie mano, kad turi super galias tai turi pagalvot apie tai. Gal tai rimtai super galia su kurią gali panaudot gero žmonijai? - Kiek pasakė, savo nuomonė. Kuo toliau tuo Robertas pradėjo suprast, kad jis su Elena visiškai kiti žmonės. Nesusidraugaut man su ją... - Na ir prie to, pats kažkaip nekenčiu gyvūnu. Todėl tos supergalios kur gali net prijaukinti gyvūną... Aš atvirkščiai juos žudyčiau ir taip toliau, na tikrai neprisijaukinčiau. Tiesiog nekenčiu gyvūnus. - Pareiškė savo nuomonė. Gal taip jis ir sugadino Elenos nuomonę, bet Robertas sakė tik tiesa. Jis nenori meluoti, nes pats nėra melagis.
 Po to Robertas pamatė tą piešinį. Elena atėmė piešinį jį suplėšė ir sudegino. Tada Robertui rimtai ėmė pyktis...
- Žinai, nenoriu čia jau būti. Eisiu į klastūnyno berniukų kambarį.. Tik pasakyk, kam tau tai? - Kiek ramiu balsu pasakė ir nusisuko. Net nenorėjo klausytis. Jam buvo nemalonus Elenos elgesys, kuris ir taip po truputi vis Roberto nuomonė gadinosi, o dabar dar tai padarė kur visiškai nusirito..

*

Neprisijungęs Elena Lovegood

  • VII kursas
  • *
  • 240
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • They say Hogwarts, we say Home
Ats: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #192 Prieš 6 metus »
 -Na taip, žinau,- nusijuokė Elena ir pažiūrėjo į Krisą,- gerai, viskas, baigiam šitą temą apie bendravimus, nes pradeda nusibosti,- nenuleidusi nuo Klastuolio akių, leptelėjo Grifė. Ištiesų mėlynplaukei nepatiko kalbėti apie bendravimus su kitais žmonėmis. Dažniausiai kaip Grifė su kažkuo kalbėdavo apie tai, tas žmogus pradėdavo girtis jog turi daug draugų. O Elena galėjo pasigirti tik tuo, kad turi vos keletą draugų. Tačiau juk  geriau turėti mažai draugų, kurie visada padėtų, negu daug, kurie ištikus bėdai iškarto dingtų.
 -Nesu ta, kuriai rūpi kitų nuomonė apie mane. Tegul jie galvoja ką tik nori, tačiau tegul ir supranta kad tai man nerūpės,- išgirdusi kitą Kristoferio litaniją prašneko raudonakė,- bet ištikrųjų nemanau kad egzistuoja tokios galios,- sukikeno Elena,- galima sakyt pati tokių nenorėčiau. Nelabai patiktų vien tik prisilietus prie gyvūno jį prisijaukinti,- pridūrė mėlynplaukė. Vėl išgirdusi Kriso balsą, Grifė susiraukė,- tai tu tada nubaidei tą vienaragį miške, kuriam pirmą kartą susitikom? Jeigu būtum jį nužudęs, žinai kad tau būtų atsitikę?- kalbėjo Elena su šiektiek baimės balse, tačiau jame buvo galima išgirsti ir susirūpinimo.
 Elenai priėjus prie Kriso, paėmus tą piešinį, suplėšus jį ir įmetus į liepsnojančią ugnį, raudonakė jau norėjo eiti iš šio kambario. Staiga Klastuolis prakalbo. Jis buvo piktas. Tai buvo galima spėti iš jo balso.  Sukaupusi visą savo drąsą, Elena atsisuko į jį.
 -Tai padariau todėl, nes tu man atrodei įdomus ir simpatiškas,- maloniai pasakė mėlynplaukė ir priėjo prie židinio. Iš savo megztuko kišenės išsiėmusi lazdelę, LoveGood nutaikė ją į židinį. Sumurmėjusi reikiamą burtažodį, iš ugnies lyg ir iškrito piešinys, kuris buvo sveikas ir lygiai toks pats, kokį nupiešė Grifė. Paėmusi jį nuo žemės, mynplaukė lėtai priėjo prie Kriso ir atsistojo tikria arti jo. Giliai įkvėpusi, raudonakė pažiūrėjo tiesiai jam į akis.
 -Jeigu tu nenori jo turėti, tada leisk man jį pasilikti,- tyliai leptelėjo Grifų Gūžtos globotinė ir užmerkė savo akeles.

*

Neprisijungęs Kristoferis Robertas Remarkas

  • ***
  • 149
  • Lytis: Vyras
  • daddy's home
Ats: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #193 Prieš 6 metus »
Robertas tada buvo pajuokavo apie gan nepadorų dalyką. Aišku, jis turėjo omeny, kad tai apie ką Krisas ir Elena kalbasi skamba dviprasmiškai, bet Elena tą patį apie tai galvojo. Krisui kilo mintis, nejaugi gi jį suprato? Bet po to iš karto ir pakeitė temą. Ji pareiškė, kad nepatinka tokios temos. Bet kodėl? Robertui atvirkščiai, kalbėti apie bendravimą patiko. Kristoferis neturėdavo draugų, bet jis meluodavo. Jam patikdavo meluoti ir tuo lyg pačiu metu girtis, kad turi daug draugų. Nors turbūt Kristoferis gyveno savam išgalvotam pasaulyje kuris buvo pačio jo kupino melo.
- Nusibosti? Kodėl? - Susidomėjęs pasakė. - Na gerai. Apie ką norėtum pakalbėti? - Ištarė ir sukando savo lūpas. Pačiam buvo nesvarbu apie ką kalbėti, jis iš mandagumo pasakė. Nors pats ir galėtu pratylėti..
 Po to, ką sakė Elena, tai Robis tiesiog lengvai atsiduso. Jis pasistengė suprasti ją, bet kažkaip negalėjo.. Jie tiesiog visiškai skirtingos asmenybės. Krisas yra priklausomas nuo žmonių nuomonės. O ji ne. Todėl pats nieko negalėjo apie tai pasakyti ir tiesiog pradėjo linktelėt galvą ir tylėdavo - jam tiesiog pritrūko žodžių ką pridurt, o pats nenori jos įžeist kaip nors ar pakenkti kažkaip jų dabartiniam bendravimui.
 Bet kiti Elenos žodžiai privertė klastuolį kalbėti. Jis negalėjo tylėti..
- Taip. Beje jo, bandžiau jį nužudyti. Tu žinai kiek aš iš to galėčiau užsidirbti? - Pasakė. Po tuo sakiniu, Remarkas tiesiog suprato, kad koks jis mulkis, beširdis yra. Kvailys.. - Nepagalvok apie mane blogai. Tiesiog toks esu.. Kažkoks šaltakraujis. - Pridūrė kiek nusiminęs, bet čia jau Krisas pats nežinojo ar tai buvo jo vaidinimas ar iš širdies pasakyti žodžiai...
 Po kiek laiko viskas jau buvo kitaip. Pykčiai, liūdesys, baimė... Robertas po grifės žodžių kiek nustebo. Jo akies vyzdžiai išsiplėtė, o ant jo rankų galima buvo matyti šiurpuliukus.
- Gerai. Aš nepykstu... Ne tuo tonu pradėjau kalbėti tiesiog. O piešinį taip, norėčiau pasilikti. - Pasakė ir lengvai nusišypsojo... Bet tada Krisas lengvai "nukrito" ant vieno iš sofų ir tada pradėjo galvot dėl Elenos žodžių. Ji pasakė, kad mato Krisą gan simpatišku. Tada jis pradėjo galvot apie jos elgesį, kaip ji elgiasi, ką ji sako. Pradėjo galvot apie tai, kad pati pradėjo piešt ir norėjo ta piešinį palikti. Kaip keista. Nieko nesuprantu.
 Klastuolis kaip visiškas kvailys nieko negalėjo suprasti, kol po labai ilgos tylos kuri truko vos ne penkiolika minučių klastuolis suprato..

*

Neprisijungęs Elena Lovegood

  • VII kursas
  • *
  • 240
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • They say Hogwarts, we say Home
Ats: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #194 Prieš 6 metus »
 Elena stovėjo ir žiūrėjo į Krisą. Savo gležnoje rankutėje ji laikė piešinį. Metamorfmagė jautėsi kažkaip keistai. Jos širdis plakėsi it pasiutus, o ji pati buvo kiek nustebus. Kodėl. Tu. Pasakei. Jog. Jis. Yra. Simpatiškas? Elena, ar tu visai su protu susipykai? Pradėjo mintyse kalbėtis su savimi ketvirtakursė. Staiga Krisas pasakė tai, ką Elena mažiausiai tikėjosi išgirsti. Ištiesusi savo ranką kurioje laikė piešinį, Elena vėl pažiūrėjo į Klastuolį.
 -Štai, prašau. Jeigu norėjai jį pasilikt, nereikėjo taip užsipult,- sukikeno Grifė ir atidavusi piešinį priėjo prie sofos. Atsisėdusi taip, kaip beveik visada sėdėdavo, mėlynplaukė įsižiūrėjo į ugnį.
 -Niekada nemėgavau kalbėti apie draugus. Kaip kalbėdavau su kažkuo, kas turi jų labai daug, dažniausiai jis tuo pradėdavo girtis. O ką aš galėjau tuo pasakyti? Kad turiu vos kelis draugus, kurie manęs nelaiko keista ir nori su manim bendrauti? Na... Bet. Juk visada geriau turėti mažai draugų, kurie ištikus bėdai visuomet padės, negu daug, kurie ištikus bėdai pabėgs,- staiga po ilgos tylos ištarė Grifė,- net nežinau... Galim pakalbėti apie tau svarbius dalykus... Arba kažką kitą,- kalbėjo raudonakė su kiek liūdesiu balse. Savo akių Grifė nuo ugnies taip ir neatitraukė. Jai patikdavo stėbėti šokančią ugnį. Staiga Krisas atsakė į senokai užduotą Elenos klausimą. Vienaragio nužudymas yra baisus dalykas! Dabar Elena išties nustębo.
 -Na, nieko nesakysiu. Nesmerksiu. Tai juk tavo pasirinkimas,- pagaliau atitraukusi nuo ugnies savo raudonas akeles leptelėjo Grifė ir pažiūrėjo į Krisą,- bet turbūt nežinai kas tau būtų atsitikę nužudžius vienaragį. Ištikrųjų net baisu pagalvot. Bet, kaip ir sakiau tai tavo pasirinkimas,- jau nusišypsojusi pridūrė ketvirtakursė. Elena greit savo akis nusuko nuo Kriso,- šaltakraujis? Na nemanau. Patikėk, kažkada norėjau išmokti įvaldyti juodają magiją ir žudyti žmones. Na... Mano šitas noras niekur ir nedingo. Kažkada aš tikrai išmoksiu ją valdyti,- sukikeno LoveGood ir vėl įsižiūrėjo į šokančią ugnį.