0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Kaya Yew

  • I kursas
  • *
  • 33
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Noriu valgyt
Ats: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #375 Prieš 4 metus »
Kayai visiškai nesisekė mokslai. Artėja egzaminai, o ji dar visai nieko nemoka. Mergaitė pikta ir nusivylus ėjo pilies koridoriumi. Staiga pastebėjo duris.
 -Na, va. Puiku.- pasakė ji pusbalsiu.
Kaya priglaudė ausį prie durų. Tyla. Greičiausiai kambarys tuščias. Pirmakursė su trenksmu atidarė duris, ir spyrė kuprinę kuo toliau nuo savęs. Bet... Ji pamatė merginą.
 - A-atsiprašau,- sumikčiojo Kaya,- tu... Nieko prieš jei aš pasiliksiu?
Nesulaukusi nepažįstamosios atsakymo ji nuėjo ir atsisėdo ant fotelio prie pat lango.
 - Beje, aš Kaya, o kas tu?- paklausė mergaitė stengdamasi nuvyti pyktį šalin.
Kaya įsipatogino fotelyje ir ėmė spoksoti į kampe gulinčią savo kuprinę. Mergaitė susikėlė kojas ant fotelio.
 - Na, tai kaip sekasi?

*

Fiadh o Ceallachain

Ats: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #376 Prieš 4 metus »
Kai sėdi giliai apie kažką susimąstęs, tave bet kas gali išgąsdinti. Bet koks menkiausias garsas ar judesys. Tačiau baisus trenksmas ir pro šalį grindimis praslystanti kuprinė yra tie dalykai, kurie už gąsdinimą gautų tikrai aukštą balą. Tad nėra ko stebėtis, kad taip atsitikus Fiadh net stryktelėjo. Atsisukusi ji pamatė kažkokią mergaitę. Šviesiaplaukė lyg ir buvo mačiusi ją Grifų Gūžtos bendrajame kambaryje, tačiau nebuvo tuo tikra. Reikia daugiau bendrauti pagalvojo Fiadh, būdama įsitikinusi, kad to vis tiek nedarys.
- Labas, - nedrąsiai pratarė ji. Nors atėjusioji tikrai nebuvo vyresnė, šiaurės airė jautėsi nejaukiai. - Žinoma, būk.
Fiadh vėl atsisėdo į savo krėslą ir norėjo grįžti prie minčių, kuriose buvo paskendusi, kai buvo sutrukdyta. Tačiau ją pasiekė mergaitės žodžiai.
- Malonu, - labai tyliai pasakė šviesiaplaukė, karštligiškai galvodama, ką jai dabar sakyti. Galiausiai susiprotėjo, kad reikia pasakyti savo vardą. Tad po kelių akimirkų nejaukios tylos galiausiai pratarė: - Fiadh.
Grifiukė žiūrėjo, kaip Kaya spokso į kuprinę, tačiau nieko nesakė. Nepaisant to, kad buvo smalsu, kas gi ją taip supykdė, Fiadh tylėjo. Laimei, mergaitė vėl prabilo.
- Na... - nutęsė šviesiaplaukė, mąstydama, ką pasakyti. Ji ne itin dažnai sulaukdavo šio klausimo. - Gerai. Gal. Ruošiuosi egzaminams, tačiau norėjau pailsėti.
Fiadh nutilo. Vėl stojo ta pati nejauki tyla. Galiausiai dvylikametė paklausė:
- O tau?

*

Neprisijungęs Kaya Yew

  • I kursas
  • *
  • 33
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Noriu valgyt
Ats: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #377 Prieš 4 metus »
-Atsiprašau, kad išgąsdinau,- atsiprašė Kaya.
Mergaitė tingiai atsistojo, nuėjo link kuprinės ir parspardė ją iki fotelio.
-Gražus vardas...- pagyrė amerikietė ir vėl krito į fotelį,- iš kur tu?
Kaya galvojo, sakyti naujai pažystamai ar ne.
-Gerai. Nors ne,- Kaya įkvėpė,- SIAUBINGAI,TIESIOG ŽIAAAAAAURIAI BLOGAI!!!!! MOKSLAI NESISEKA!!!!!! ABSOLIUČIAI NIEKAS NESISEKA!!!!!! TIESIOG VISKASVISKASVISKAS BLOGAI!!!!!! EGZAI ANT NOSIES!!!!!! O AŠ NIEKONIEKONIEKO NEMOKU!!!!!!!!
Mergaitė nutilo.
- Atsiprašau, kad rėkiau,- atsiprašė, nes nenorėjo prarasti naujos draugės,- man taip dažnai būna. Matai, sergu ADHD.
''Na štai, aprėkei žmogų, kuris galėjo būti tavo draugė''
- Tu grynakraujė?

*

Fiadh o Ceallachain

Ats: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #378 Prieš 4 metus »
Fiadh žiūrėjo, kaip koledžo draugė eina pasiimti kuprinės. Šviesiaplaukės nuostabai, Kaya ne pasiėmė kuprinę į ranką, bet pradėjo jo spardyti link fotelio. Fiadh kilstelėjo antakius, tačiau neišdrįso ko nors pasakyti.
- Ačiū, - sutrikusi pratarė dvylikametė, nesitikėjusi, kad kažkas pagirs jos vardą, kuris pačiai neatrodė kažkuo ypatingas. - Aš esu iš Šiaurės Airijos. Doagh miestelio, bet kažin ar jį žinai. O tu iš kur?
Fiadh mintyse pagalvojo, kad Kaya kalba su keistu akcentu, tad pagalvojo, kad ji gal iš kokios Australijos ar dar kokios neįprastos vietos...
Šiaurės airė nespėjo nieko nei pasakyti, nei padaryti ar pagalvoti, kai koledžo draugė pradėjo rėkti. Šviesiaplaukė susigūžė. Jai iš karto atrodė, kad padarė kažką ne taip. Galbūt nereikėjo klausti?
Fiadh norėjo atsiprašyti, bet nežinojo, kaip tą padaryti. Galiausiai Kaya nustojo rėkti. Ir netgi atsiprašė pati. Dvylikametė nebežinojo, ką galvoti. Buvo labai nustebusi ir nemaloniai sutrikusi. Nors tai buvo jos beveik nuolatinė būsena, negalėjo pasakyti, kad buvo tuo patenkinta. Jai dažnai taip būna? nustėrusi paklausė savęs Fiadh. Vargšė...
- ADHD? - tylutėliai paklausė Fiadh. Ji nebuvo tikra, ar nori, kad Kaya išgirstų klausimą. O tai ims ir vėl pradės rėkti... Šiaurės airė jau ketino stotis ir eiti lauk iš šito staiga visai nebejaukaus kambario, kai ją sustabdė naujas klausimas. Ir klausimas buvo toks, į kurį niekada nežinai, ką atsakyti. Kaip ji reaguos, jeigu Fiadh pasakys, kad jos tėvas yra žiobaras? Mergaitė ilgokai mąstė, ką sakyti, kol galiausiai sumurmėjo:
- Ne visiškai...
Fiadh labai nuoširdžiai bijojo naujo rėksmo, tačiau vylėsi, kad Kaya šį kartą nepratrūks.

*

Neprisijungęs Kaya Yew

  • I kursas
  • *
  • 33
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Noriu valgyt
Ats: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #379 Prieš 4 metus »
- Tavo tiesa, nežinau tokio miestelio. Bet gal gali papasakoti apie jį?- paklausė Kaya,- Aš iš Amerikos. Iš Long Island'o. Turėtum žinoti.
Naujoji pažįstama Fiadh, Kayai pasirodė labai kukli. Mergaitė visada prie tokių žmonių bandė elgtis itin atsargiai. Bet, dažniausiai nepavykdavo.
- Taip, ADHD,- taip pat tyliai pripažino Kaya,- dėmesio ir hyperaktyvumo sutrikimas. Labai užknisa. Jei nepyksi, nenoriu ta tema kalbėt...
Kaya nutilusi nuledo galvą į žemę. Staigios nuotaikų kaitos. Štai kas dar buvo būdinga vienuolikametei, sergančiai ADHD.
- Ne visiškai? Kaip suprasti?- Kaya sutriko,- na, aš iškarto pasisakau, jog mano abu tėvai žiobarai,- mergaitė niekada to neslėpė ir netgi tuo... Didžiavosi,- nors... Kas ten žino, tėvo niekada nepažinojau. Jis... Hmm... Dingęs... Be žinios.

*

Fiadh o Ceallachain

Ats: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #380 Prieš 4 metus »
- Nieko ypatingo, mažas miestelis ir tiek... Nelabai toli nuo sostinės Belfasto, - pratarė Fiadh, neįsivaizduodama, ką reikėtų pasakyti. Jai atrodė, kad miestelis, kuriame gyveno, buvo nuobodžiausia įmanoma vieta gyventi. Tačiau suprato, kad jeigu Kaya yra atvykusi iš Amerikos, jai europiniai miestai gali atrodyti įdomūs... Deja, šviesiaplaukė nebuvo girdėjusi apie vietą, kurioje gyveno koledžo draugė. Tačiau ji neišdrįso to prisipažinti, tad tiesiog nutylėjo, tikėdamasi, kad Kaya nesupras, kodėl Fiadh nieko nepasakė.
- Suprantu, - skubiai pasakė grifiukė, kai išgirdo, kad Kaya nenori apie tai kalbėti. Fiadh nelabai suprato, ką naujoji draugė pasakė, tačiau suprato, kodėl ji nenori apie tai kalbėti. Fiadh nejaukiai pasimuistė krėsle.
Kai Kaya prabilo apie savo šeimą, šiaurės airė šiek tiek lengviau atsikvėpė. Nepanašu, kad ši mergaitė yra iš tų, kurie niekina negrynakraujus burtininkus. Tad kai ji baigė kalbėti, Fiadh paaiškino:
- Mano mama yra grynakraujė ragana. Tačiau tėtis yra visiškas žiobaras. Supranti... Nelabai norisi tai sakyti, nes kai kurie žmonės labai nemėgsta žiobariškos kilmės burtininkų...
Fiadh nutilo. Ją visai sudomino Kayos tėvo situacija. Tačiau tai tikėtinai irgi buvo tema, apie kurią ji nenorės kalbėti. Tad grifiukė galvojo, ką čia dar pasakius, kad Kayai nereikėtų vienai visko klausinėti. Galiausiai Fiadh, jausdamasi labai nejaukiai, paklausė:
- Turbūt nustebai, kai gavai laišką iš Hogvartso? Jeigu tavo tėvai nėra burtininkai, o gyveni Amerikoje...

*

Neprisijungęs Kaya Yew

  • I kursas
  • *
  • 33
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Noriu valgyt
Ats: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #381 Prieš 4 metus »
 - Ai, na, aišku... Norėčiau gyvent mažam miestely,- tarė Kaya,- šiaip gimiaiu Manhattan'e, bet vėliau, dėl mamos darbo teko palikti širdžiai daug mielesnį ir ir mažesni miestą, ir persikraustyti į Long island'ą.                                                                                                                       
Kaya šyptelėjo, nemanė, kad Fiadh suprato jos situaciją, kuri daug sunkesnė buvo Kayos mamai. Na, auginti du ADHD ir dislekcija sergančius vaikus ir kone kasdien būti kviečiamai pas mokyklos direktorę dėl vaikų elgesio tikrai nebuvo lengva.                                                                       
 - Žinoma, suprantu. Bet nesuprantu tokių žmonių, kurie nemėgsta žiobarų kilmės burtininkų,-nusišypsojo Kaya,- Bet aš kažkodėl net... galima sakyti didžiuojuosi, tuo, kad esu žiobarų kilmės.
 - Taip, tikrai nustebau... Mes su mama ir broliu ilgai svarstėm, ar tai nėra tiesiog kažkoks pokštas. Bet nusprendėm, kad ne ir vis dėl to nuvažiavom į laiške minėtas vietas ir... Dabar aš čia,- Kaya  šyptelėjo ir skėstelėjo rankom.                                                                                               
 - Beje, ką turėjo pagalvoti žmones pamatę virš didžiulio miesto skrendančią per miestą ir             įskrendančią pro vieno iš gyvenamųjų dangoraižių penkiolikto aukšto langą?- Kaya nusijuokė,- na, o kaip tu reagavai, gavus laišką iš Hogvartso?-Pasidomėjo grifiukė.                                             
 - Beje, turi brolių ar seserų? Čia arba žiobarų pasaulyje? - paklausė amerikietė.                           

*

Fiadh o Ceallachain

Ats: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #382 Prieš 4 metus »
Fiadh visiškai nesidžiaugė gyvendama mažame miestelyje. Kadangi jame buvo visai mažai gyventojų, vasaromis mergaitė neturėdavo ką veikti, tad tekdavo sėdėti namie. O ten karaliavo pakvaišusi motina su visomis savo nesąmonėmis. Tad Fiadh niekaip negalėjo "išaugti" tos savo keistos baimės viskam aplinkui. Besimokydama Hogvartse ji suprato, kad yra keista. Daugelis vaikų bendravo daug daugiau negu ji, tad natūralu, kad ir draugų mokykloje sugebėjo susirasti. O ji... Nors mokosi jau ne pirmus metus, tikrų draugų ar turi? Na, gal gali manyti, kad Miranda yra jos draugė, tačiau matosi itin retai. Tad kokia čia draugystė? Kaip Fiadh išmokti bendrauti?
Tuo labiau, kad šita mergaitė, Kaya, irgi atrodė šiek tiek keista. Fiadh atrodė, kad jos kalboje yra labai daug daugtaškių. Ar ji nepasako visko, ką nori pasakyti, ar tiesiog taip bendrauja? paklausė savęs šiaurės airė, tačiau neišdrįso šio klausimo užduoti garsiai.
- Tai, kad esi žiobarų kilmės, padaro tave tarsi ypatinga, - droviai pasakė Fiadh. - Juk burtininkų vaikai praktiškai visi yra burtininkai. Nevertėlis yra tikrai retas reiškinys. O štai žiobarų vaikui patekti čia... Yra kažkas neįprasto, tačiau įspūdingo.
Kol Kaya kalbėjo apie tai, jog manė, kad viskas yra pokštas, Fiadh susimąstė: koks turi būti jausmas, kai tu nieko nežinai apie magijos pasaulį ir būdamas vos vienuolikos metų turi viską palikti ir keliauti į Hogvartsą? O juk šita mergaitė atkeliavo dar ir iš Amerikos...
- Žinai, tu tikrai drąsi, - pratarė šviesiaplaukė. - Aš tikrai nebūčiau išdrįsusi atvykti čia iš Amerikos, jeigu nebūčiau nieko žinojusi.
Reikia pastebėti, kad Fiadh ir šiaip vos išdrįso čia atvažiuoti. Labiausiai dėl to, kad ji buvo įsitikinusi: visi profesoriai bus tokie patys kaip jos motina, tad jai bus be galo sunku kažką išmokti. Laimei, viskas čia buvo kitaip. Ir, reikia pasakyti, geriau.
- Ne, brolių ir seserų neturiu, - liūdnai atsakė į klausimą Fiadh. - Visada norėjau jaunesnės sesės, tačiau neturiu. Bet, manau, kad būtų smagiau ką nors turėti. O tu gerai sutari su broliu?

*

Neprisijungęs Kaya Yew

  • I kursas
  • *
  • 33
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Noriu valgyt
Ats: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #383 Prieš 4 metus »
 Kaya paskendo prisiminimuose apie Manhattaną. Vandenynas... Smėlis... Namelis kopose... Vasarą, per atostogas, jie dar ten sugrįždavo. Sugrįždavo į tą patį mažą namelį kopose. Apsilaupę geltoni dažai, o laiko perdažyti nėra. Kai vasarą ten sugrįžta, ir tai, beveik visą laiką praleidžia tvarkydamiesi, o vakarais kepa zefyrus ant laužo... Tie prisiminimai... Kaya nusišypsojo. Ji jau laukė vasaros.
 - M? Rimtai taip manai?- Kaya pakėlė akis,- Na ačiū. Iš tiesų, sakau, net nežinau ar mano tėvas žiobaras ar burtininkas, nes kai tik užvedu šią tema, mama ją nukreipia į... į...- Kaya užsikirto, bet nusišypsojo ir užbaigė mintį,- Į orą ar į sausainius
 Amerikietė tyliai sukrizeno.
 - Tiesiog buvo įdomu, pamiršau paminėti, kad kai gavom laišką, buvo mūsų su broliu gimtadienis, tiesa, buvo keista, jog laiškas buvo adresuotas vien man,- Kaya stabtelėjo įkvėpt oro,- gal kažkoks pamirštas draugas iš Anglijos prisiminė mūsų gimtadienį ir nusprendė paruošt mums staigmeną, bet...
 - Kaip matai tai nebuvo pokštas,- Kaya vėl nusišypsojo.
 - Aišku, taip, mes su broliu labai gerai sutariam,- Kaya šyptelėjo,- internate mes viens kitam buvom geriausi draugai.

*

Fiadh o Ceallachain

Ats: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #384 Prieš 4 metus »
- Na, matai, - sunkiai rinkdama žodžius pradėjo Fiadh. Ji nelabai mokėjo paaiškinti tai, ką turėjo omenyje. - Kadangi mano mama yra ragana, visi tikėjosi, kad ir aš gausiu laišką. Tad kai aš jį gavau, nebuvo jokios nuostabos. Nutiko tai, kas ir turėjo nutikti. Tačiau jeigu augi žiobariškoje šeimoje, tas įvykis, mano nuomone, turėtų būti tarsi ypatingas. Tarsi stebuklas. Juk ir jūs pamanėte, kad tai pokštas...
Mergaitei pasirodė, kad ji visiškai nusišneka. Tad ji susigėdusi nutilo ir pradėjo svajoti apie tai, kaip prasmenga skradžiai žemę. Kayos krizenimas ne itin pridėjo pasitikėjimo savimi, tad Fiadh dar labiau susigūžė. Ji jau norėjo eiti lauk iš kambario, nes panašu, kad kita grifiukė yra nusiteikusi pasilinksminti jos sąskaita. Tačiau panašu, kad Kaya buvo dar nusiteikusi pabendrauti, tad Fiadh nutarė, kad būtų itin nemandagu dabar išeiti, tad prisivertė pasilikti.
- Žinoma, ne pokštas, - tyliai pratarė šiaurės airė. - Hogvartsas yra visiškai realus.
Ji šiek tiek pavydėjo koledžo draugei brolio. Pati tokio neturėdama nežinojo, ką reiškia būti šeimoje ne vienai. Bet ji įtarė, kad tada vaikystė nebūtų buvusi tokia vieniša. Ir galbūt būtų šiek tiek lengviau bendrauti su žmonėmis. Ypač kai Kaya su saviškiu puikiai sutaria... Vis dėlto paskutinis sakinys Fiadh sutrikdė.
- Kas yra internatas? - paklausė ji ir labai susigėdo dėl savo neišmanymo.

*

Neprisijungęs Kaya Yew

  • I kursas
  • *
  • 33
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Noriu valgyt
Ats: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #385 Prieš 4 metus »
 - Aaaa... Na, savaime suprantama, niekas nenustebo, tau gavus laišką,- Kaya šyptelėjo, Žiūrėdama į savo džinsus,- taip, tiesa. Tai tikrai stebuklas. Išvis stebuklas yra tai, kad aš čia esu. Kad dabar čia stoviu,- Kaya apsižvalgė,- tiksliau sėdžiu,- pasitaisė vienuolikametė.                                                 
 Amerikietė jau gailėjosi sukrizenusi, nes matė, kad Fiadh tai nepatiko.                                             
 - Žinoma, kad hogvartsas realus!- entuziastingai šūktelėjo pirmakursė,- nes jai ne, tai reiškia, jog ir mes neegzistuojame. - Ištarė Kaya ir nusijuokė iš savo pačios žodžių. - Tiesa?- dar pridūrė.
 - Ai, internatas, tai mokykla, kurioje vaikai ir mokosi ir gyvena, - tarė amerikietė, o vėliau truputėlį pagalvojusi pridūrė,- hogvartsas irgi internatas. Manau.                                                                     

*

Fiadh o Ceallachain

Ats: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #386 Prieš 4 metus »
Fiadh sutriko. Koledžo draugės nelabai rišlus kalbėjimas parodė, kad ji, ko gero, taip pat šiek tiek sutrikusi. O tokiais atvejais šiaurės airė nežinojo, kaip elgtis. Juk tai ji dažniausiai būna ta, kuri sutrinka dėl kokios nors nesąmonės.
Deja, panašu, kad nelabai aiškus šnekėjimas buvo geriausia, ką Kaya galėjo pasiūlyti šiuo momentu. Mat jai pradėjus svarstyti, kad gal ir jos neegzistuoja (bent jau taip mergaitės žodžius suprato Fiadh), šviesiaplaukė visiškai nežinojo, ką daryti ar sakyti. Ar iš viso reikia kažką sakyti.
- Žinoma, egzistuojame, - galiausiai pratarė grifiukė, nors nežinojo, ar tokie žodžiai nebus visiškai ne į temą. Deja, jokio kito varianto, ką galėtų pasakyti, mergaitė neturėjo.
Fiadh bent jau pavyko suprasti (lyg ir), kas yra internatas. O tai jau buvo šis tas, mat pokalbis su Kaya darėsi vis keistesnis ir keistesnis.
- Ar tai reiškia, kad tu iš vieno internato persikėlei į kitą? - nepagalvojusi leptelėjo mergaitė, nors buvo pasakiusi sau, kad pokalbio nebetęs. Pernelyg mažai iš jo tesuprato.

*

domutis

Ats: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #387 Prieš 3 metus »
Antro aukšto koridoriaus viduryje stovi dvi šarvų statulos. Tokių Hogvartse labai daug, todėl niekas į tai nekreipia dėmesio.Bet už šių dviejų statulų slėpėsi paveikslas, vaizduojantis dvi mergina, sėdinčias ant  fotelių ir gurkšnojančias kažkokį gėralą. Šis paveikslas stebuklingas. Burtų lazdele liečiant paveikslo kraštus nuo kairės pusės krašto ir apvedant juos tik kartą  atsiranda anga. Atrodo kaip nedidelės atidarytos durys.
Įžengus pro šias duris atsiduri apskritame kambaryje panašų į Švilpynės bendrajį kambarį. Kambarys nedidelis be langų. Priešais duris stovi  židinys, dešinėje kambario pusėje stovi apvalus medžio stalas, apstatytas foteliais, o prie pat sienos, stovi violetinė sofa. Kairėje kambario pusėje yra  pakyla. Kambario sienos  šviesios labai šviesios. Lubos labai aukštos. Grindys iš medžio. Pakyla taip pat tokia pat kaip ir grindys.O jei nori iš kambario išeiti, tai reik tą patį padaryt, kaip ir įeinant, tik ne iš kairės, o iš dešinės pusės pradėt. Kabo kambaryje paveikslas, tik buvo jis ne toks, kaip koridoriuje. Šis vaizdavo Hogvartsą.

Domantas keliavo į ši kambarį pailsėti nuo mokslų ir atsipalaiduoti.Įvykdęs visus reikalavimus Domantas įžengė į kambarį.Domantas kambaryje buvo vienas kaip pirštas.Tad nesidrovėjo ir atsigulė ant violetinės sofos priešais židinį ,o galiausiai prisnūdo.Atsibudęs Domantas suprato jog naktį nemiegos ,nes išsimiegojo dabar.Valandėlę pasėdėjo priešais židinį ir keliavo į Grifų Gūžtos bendrajį kambarį.

*

Neprisijungęs Sabrina von Sjuard

  • Magizoologė
  • ****
  • 279
  • Šuo - taurus gyvis. Norėčiau patekti šunų rojun, ne žmonių.
Ats: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #388 Prieš 3 metus »
   Auksinės akys žvelgė į juodomis raidėmis išmargintus puslapius. Bėgiojo eilutėmis leisdamos merginai įsisavinti visą reikiamą informaciją. Kiek laiko taip sėdėjo, nė nenumanė, žinojo, tik tai, kad prabėgo tikrai nemažai laiko.
   Pasirėmė galvą ranka perleisdama didžiąją svorio dalį rankai. Tyliai atsiduso. Nors pastaruosius penkerius metus per daug dėmesio į mokslus nekreipė, dabar nusprendė susikaupti ir susitelkti vien tik ties mokslais. Visgi artėjo septintas, paskutinis kursas, o ne už kalnų buvo ir patys egzaminai, tik turbūt didžioji dalis noro buvo motyvuota Soreno, vyresniojo Sabrinos brolio. Ji nuoširdžiai troško, kad šis ja didžiuotųsi ir grįžusi į namus, po septintojo kurso galėtų iškilmingai pranešti, kad ji Hogvartsą baigė, kaip viena iš geriausių mokinių. Galbūt prie viso to buvo kaltas ir brendimas bei kiek pasikeitęs mąstymas? Metai bėgo kartu nusinešdami nesuaugusios, vaikiškos ir kaprizingos mergaitės charakterį. Ji pasikeitė. Smarkiai pasikeitė nuo mokslo metų pradžios, tik galbūt pati to nejautė.
   -Apsigynimas nuo juodosios magijos
   Fandangas nutūpė ant knygos snapu stumtelėdamas merginos užrašus ir primindamas apie likusį namų darbą.
  -Žinau, žinau...
   Tyliai atsiduso kilstelėdama galvą į ramiai spragsintį židinį. Kambaryje buvo taip jauku ir šilta, jog bet kas būtų mieliau susirangęs ant minkštos čia esančios sofos ir nusnūdęs bent kelias valandas. Sabrina taipogi nebūtų atsisakiusi, tačiau pirmenybė mokslams.
   Nusižiovavo. Ugnies liežuviai ir tylus traškėjimas migdė, nors teigti, kad kalta tik ugnis, būtų neteisinga. Prie viso to prisidėjo ir nuobodūs mokslai.
   Sparnai kelis kartus suplasnojo. Marso sakalas nutūpė ant sofos krašto, stebėdamas savo šeimininkę iš viršaus. Tarsi griežtas profesorius, neleidžiantis dėmesio nusukti kitur.
Every love story is beautiful, but ours is my favorite.

*

domutis

Ats: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #389 Prieš 3 metus »
Dienos vis trumpėjo. Greičiausiai artinosi žiema. Apylinkėse vaikščioti buvo labai liūdna ,nes aplinka buvo niūri. Atėjo vakaras baigėsi dar viena nuostabi diena Hogvartse. Visi profesorių namų darbai skirti septintakursiui Grifui jau buvo seniausiai atlikti. Liko daug laisvo laiko tad reikia pasibastyti po pilį. Domantas ilgai sprendęs kur galėtų nukeliauti. Staiga prisiminė pirmą kursą ir paveikslą su merginomis. Tiksliai Grfas neprisiminė kurioje maždaug vietoje buvo paveikslas per kurį galima patekti į Kambarį su židiniu. Gal būt ką nors prisiminsiu. Valandėlę reikėjo prisiminti. Bet galiausiai Grifas jau stovėjo priešais nuostabujį paveikslą. Atlikęs ritualą ,kad įeiti į kambarį Grifas jame pamatė merginą ir sakalą. Paversiu jį vandens taure. Domantas atsargiai išsitraukė lazdelę ,kad mergina nepamatytų nukreipė lazdelę į sakalą.
-Vera Verto.
Kerai pataikė į sakalą ir jis pavirto vandens taure.