0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 751
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Didelė ir šiurpi salė giliai po Hogvartsu
« Atsakymas #255 Prieš mėnesį »
Pirmas pasirodė tas mažiukas, kuris per Aurio pamokas neduodavo jam ramybės. To vaiko Eion nelabai mėgo, bet nieko nesakė. Jeigu jau jam įdomu, tebūnie.
- Manau, pirmiausia turime sulaukti, kol susirinks visi norintys, tada ir pakalbėsime, - nepatenkintas atsakė į to Elioto klausimą. Atėjus Athenai širdis suspurdo smagiau, bet vaikinukas stengėsi to neparodyti. Atėjus dar keliems mažiukams pasijuto keistai. Nesitikėjo, kad susirinks vieni mažvaikiai. Eion su visais pasisveikino ir pradėjo galvoti, ką daryti dabar. Visai nebuvo pasiruošęs šiai pamokai. Tiesą sakant, galvojo, kad niekas nepasirodys.
- Aš nesu kažkoks labai ekspertas, - galiausiai pradėjo. Nužvelgė visus, tik stengėsi į Atheną labai jau nespoksoti. - Bet turbūt visiems įdomu praktika, ar ne?
Dabar reikėjo prisiminti, ką pasakojo Auris, tik, žinoma, be tų "bauginančių" dalykų.
- Galime arba gaminti kokius nors amuletus, arba užsiimti kerais, - dar pridūrė vildamasis, kad mažiukai nesusipeš. - Bet šiandien kažko pagaminti nepavyks - tokiems dalykams reikia medžiagų, o jų šįkart neturiu. Pagalvokite ir pasakykite, kokie galėtų būti juodosios magijos kerai? Ką jie turėtų daryti? Bet pabūkite originalūs ir nekalbėkite apie žinomus nedovanotinus kerus.
Jautėsi esąs profesorius, ir tai netikėtai patiko. Tik koks iš jo profesorius, kai nesugeba išlaikyti egzaminų? Stengėsi apie tai negalvoti ir laukė, kol kas nors pasiūlys kokius nors nuostabius juodosios magijos kerus.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 493
  • Taškai: 42
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Didelė ir šiurpi salė giliai po Hogvartsu
« Atsakymas #256 Prieš mėnesį »
Ir vėl laukti. Eliotas tikrai dėl to nesidžiaugė, bet šį kartą teikėsi patylėti. Mostelėjo Džefui, ir abu berniukai pasitraukė kiek toliau. Per tą laiką atėjo ir daugiau mokinių, o pasirodžiusi (L)ilith nustebino ir sutrikdė. Eliotas jau buvo papasakojęs draugui, kas ji per viena, ir dabar du berniukai labai nekantravo išbandyti kokius nors kerus. Su ja.
- Geras! - nušvito dvylikametis, kai Eion užsiminė apie amuletus. Norėjo dabar pat kokį vieną pagaminti, bet netrukus gavo nusivilti. Žinoma, lankys šituos susitikimus ir toliau, bet kodėl tasai vyresnis mokinys visai nepasiruošė? Eliotas žiojosi to paklausti, bet nespėjo - klausimą uždavė Eion. Pradėjo atrodyti, kad jie yra pamokoje, kas šiek tiek nuvylė. Bet čia buvo žymiai įdomiau nei kokia magiškųjų gyvūnų priežiūra ar nuodai ir vaistai.
- Galėtų egzistuoti kerai, kurie sukelia pačius baisiausius įmanomus sapnus... - svajingai ištarė berniukas. Taip, (L)ilith tokie kerai labai praverstų, ir Eliotas labai jau laimingas nusišypsojo.

*

Neprisijungęs Deklanas W. Senkleris

  • I kursas
  • *
  • 56
  • Taškai: 45
Ats: Didelė ir šiurpi salė giliai po Hogvartsu
« Atsakymas #257 Prieš mėnesį »
Prie dviejų blogybių, kurias Deklanas išsiaiškino jau pirmą vakarą, prisidėjo ir trečia. Hogvartse ne tik dėstė Senkleris bei reikėjo mokytis žiobarotyros. Čia viską reikėjo daryti pačiam. Grįžęs į miegamąjį lovą rasdavo nepaklotą, į tolimiausią klasę reikėdavo pėdinti pėsčiomis, o maistas buvo labai jau vidutiniškas. Taigi išlepęs ir prie geriausio pripratęs vaikas dabar jautėsi nuskriaustas.
Vis dėlto juodosios magijos pamokėle susidomėjo. Oficialios pamokos kol kas nelabai tedomino, bet čia turėjo būti geriau. Tiesa, į susitikimą vėlavo, ir tam buvo dvi priežastys. Visų pirma, kelis kartus pasiklydo, todėl ilgokai nerado reikiamos salės. Be to, buvo įsitikinęs, kad miestelio vadovo sūnus yra pats svarbiausias, tad kiti mokiniai turi jo laukti.
Tyliai atidaręs duris suprato, kad pamoka jau prasidėjo, ir buvo tuo itin nepatenkintas. Užtrenkęs duris žengė artyn ir vietoj pasisveikinimo paklausė:
- Ar tarp jūsų yra klastuolių?

*

Neprisijungęs Athena OConnor

  • V kursas
  • *
  • 187
  • Taškai: 29
Ats: Didelė ir šiurpi salė giliai po Hogvartsu
« Atsakymas #258 Prieš mėnesį »
Athena apžvelgė susirinkusiuosius mokinius. Tarp jų buvo kažkokia mergaitė, kuri trukdė Athenai ramiai sėdėti ant stogo ir tai rudaplaukei nelabai patiko. Dar buvo kažkokios mergaitės su Švilpynės uniformomis. Žodžiu, visokių mokinių margumynas.
Išgirdusi klausimą, Athena nustebo. Ar formatas bus panašus į pamokos formatą? Tai stebino todėl, kad O'Connor pavardės savininkė tikėjosi kiek kitokio, tačiau nesigailėjo atėjusi. Vis tik buvo įdomu išgirsti apie juodąją magiją. Juodoji magija jao galėjo padėti apsiginti nuo pačio didžiausio ir baisiausio košmaro - Breto. Nors smaragdinių akių savininkė ir seniai jo nematė, sapnuose jis vis pasirodydavo. Kartais jai netgi atrodydavo, jog ji matydavo jo siluetą įvairiose vietose nors ten jo ir nebūdavo. Jis merginai vaidenosi visur ir visada. Ir klastuolė niekaip negalėjo atsikratyti jo baisios figūros ir baisių prisiminimų susijusių su juo.
- Galėtų būti kerai, priverčiantys tavo blogus prisiminimus ar nutikimus paverčiantys tiesa ar egzistuojančiu dalyku, - pagalvojo O'Connor šeimos jauniausioji atstovė. Ji norėjo atsakyti į klausimą, tačiau nežinojo ar toks atsakymas bus teisingas. Bet vis tiek pasakė, kadangi norėjo sudaryti gerą įspūdį.
- Yra, - ištarė naujam berniukui prisijungs prie jų.

*

Neprisijungęs Sevirina Mckenna

  • III kursas
  • *
  • 161
  • Taškai: 24
  • Lytis: Moteris
  • To The Stars Who Listen
Ats: Didelė ir šiurpi salė giliai po Hogvartsu
« Atsakymas #259 Prieš mėnesį »
Mokiniai pradėjo rinktis, o Sevirina žvalgytis. Tą patį regis darė ir Kamala, tačiau kolkas jos nekalbėjo. Buvo keista čia būti, bet gan įdomu. Ko naujo išmoks kas bus naudinga gyvenime? Žinoma naudotis juodąja magija neplanavo, tačiau galbūt kada nors prireiks.
Sulaukus visų prasidėjo užsiėmimas. Visgi teko nusivilti, nes jokios praktikos šį kartą nebus. Žinoma to tikėtis nebuvo protinga, juk tik pirmą kartą jie čia susirinko. Švilpiukė pradėjo galvoti apie kokius nors kerus. Žinoma nebuvo lengva, nes apie juodąją magiją neteko daug mąstyti todėl greitai kol kiti kalbėjo Sevirina įjungė smegenis.
  - Galėtų egzistuoti kerai, kurie gali sutraiškyti protą arba priversti žmogų išprotėti, - galbūt ir nebuvo tobula idėją, tačiau baigus kitiems kalbėti pasisakė ir trečiakursė. Visgi jeigu jau atėjo norėjo ir pasireikšti kaip nors. Kas blogo galėtų atsitikti?

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 751
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Didelė ir šiurpi salė giliai po Hogvartsu
« Atsakymas #260 Prieš mėnesį »
Mokiniai pradėjo vardinti visokiausius kerus, o Eion bandė sugalvoti, ką daryti po to. Pakvietęs juos susirinkti įsivaizdavo, kad niekas neateis, tad buvo nepasiruošęs. Situacija darėsi vis apsurdiškesnė, o kažkoks pasipūtęs vėluojantis mažius visai nepadėjo. Tiesa, į jo klausimą Eion neatsakė. Spėjo, kad ir Athenai nereikėjo to daryti, bet jau buvo per vėlu.
- Man patinka, kaip jūs mąstote, - galiausiai pratarė jis. Nenorėjo, kad viskas čia atrodytų kaip oficialioje pamokoje, bet to čia juk ir atėjo, ar ne? Mokytis. - Turbūt visi esate girdėję apie Nedovanotinus kerus, ar ne? Tai yra nužudymo užkeikimas, valdymo užkeikimas ir kankinimo kerai. Vis tik manau, kad ir jūsų paminėtus kerus būtų galima tokiems priskirti. Bet tokiems kerams reikia didelės galios ir pykčio. Paprasčiausiai mostelėję lazdele nesugebėsite nieko nužudyti. Todėl turiu jums nedidelę užduotį. Supykite. Pagalvokite apie tai, kas jus erzina, ko negalite pakęsti. Tiesiog įsiuskite. Tik prieš tai pasidėkit lazdeles ant to staliuko, - mostelėjo ranka. - Ir nesimuškite vieni su kitais. Bet galite daryti ką norite - daužyti sienas, rėkti ar panašiai.
Eion nutilo. Taip, idėja gal visai ir nebloga. Nors ar pirmakursiai bei antrakursiai čia kažką sugebės, visai neaišku.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 493
  • Taškai: 42
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Didelė ir šiurpi salė giliai po Hogvartsu
« Atsakymas #261 Prieš mėnesį »
Kažkoks vaikas pavėlavo ir uždavė labai keistą klausimą. Athena, kurią jis jau pažinojo, pasisakė esanti klastuolė, tad ir pats Eliotas negalėjo likti nepastebėtas.
- Žinoma! Aš irgi iš Klastūnyno! - patenkintas pranešė jis. Netrukus atsisuko į vyresnį mokinį, kuris šiandien buvo mokytojo vietoje. Atsakymai jam patiko, nors pačiam Eliotui jo paties kerai atrodė patys geriausi. Apmaudu, kad jis nebuvo išskirtas, bet šį kartą sugebėjo patylėti. Tik susižvalgė su Džefu ir patenkintas nusišypsojo. Tuo labiau, kad šitas Eion pradėjo pasakoti apie kerus, kuriuos jis pats išbandė per Aurio pamoką.
- Dabar aišku, kodėl man nepasisekė, - tyliai sumurmėjo draugui ir apsidžiaugė. Laikas šioje salėje jau nebuvo iššvaistytas veltui. Dabar tik reikėjo sugalvoti, kas jį siutina. Lazdelę palikti nelabai norėjo, bet Džefas nuėjo prie to staliuko, tad Eliotas nusekė iš paskos. Gal ne taip ir blogai - jeigu kas nors supykęs puls muštis, svarbiausią daiktą gali ir sulaužyti. Taip saugiau.
Deja, nuo to laiko, kai vėl pamilo brolį dvynį, Eliotas pykdavo labai jau retai. Taigi dabar nebuvo paprasta sugalvoti, kodėl turėtų tai padaryti. Taigi liko stovėti nelabai toli nuo staliuko su lazdelėmis ir mąstyti. Džefui aiškiai sekėsi geriau - jis keikdamasis nuėjo į tolimesnį salės kampą ir, regis, pyktį liejo ten.

*

Neprisijungęs Deklanas W. Senkleris

  • I kursas
  • *
  • 56
  • Taškai: 45
Ats: Didelė ir šiurpi salė giliai po Hogvartsu
« Atsakymas #262 Prieš mėnesį »
Paniekos kupinas žvilgsnis nuslydo vyresne mergina ir į jo panašaus amžiaus bernioku. Klastuoliai. Nieko keisto, kad sėdi čia. Kita vertus, ir jis čia. Jau galvojo apsisukti ir eiti sau, bet prisivertė pasilikti. Nenorėjo to pripažinti, bet kamavo smalsumas, kas čia vis dėlto įvyks.
- Supykti? - su patyčia pakartojo vyresnio mokinio užduotį. - Ar tu juokauji? Va tokios nesąmonės mane labiausiai ir siutina!
Palikti lazdelės tikrai neketino, tad tik piktu žvilgsniu stebėjo tą blondiną. Bet tada pagalvojo apie profesorių Senklerį ir dabar jau išties supyko. O taip, su juo mielai išbandytų kažkuriuos Nedovanotinus kerus. Turbūt geriausia imperio - priverstų jį dingti iš akių ir daugiau nesirodyti niekada gyvenime. Nuėjo toliau nuo kitų ir pradėjo mintyse dėlioti laišką tėvui. Šį kartą jis bus primygtinesnis ir aiškesnis - priemonių reikia imtis nedelsiant. Profesorius Senkleris turi dingti iš mokyklos į visas keturias puses. Kumštelėjęs sieną Deklanas spoksojo į vieną tašką ir nebegalvojo, kad čia mokosi juodosios magijos.