0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 593
Ats: Žiobarotyros profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #120 Prieš 9 mėnesius »
Šią gruodžio dieną po žiobarotyros pamokos plikšius pravėrė savo kabineto duris ir įžengė į vidų palikdamas jas praviras, mat už nugaros ėjo Walgunas. Juos pasitiko dvi beplaukio katės, kurios abi pasirodžius atėjūnams pradėjo Levinsus uostinėti.
Beplaukio kabinetas atrodė gana šventiškai ir tuo pačiu - žiobariškai. Ant sienos kabėjo pora girliandų, tokių, kokiomis šiaip apjuosiamos eglutės, o ant stalo stovėjo kelios kalėdinės statulėlės. Viena iš statulėlių dužusi mėtėsi ant grindų.
- Matyt, jau kažkuri iš kačių pasidarbavo, - tarė Juzefas ir lazdelės mostu sutvarkė statulėlę. - Pradėsiu svarstyti jas kerais pritvirtinti prie stalo. Statulėles, ne kates, žinoma, - nusijuokė.
Vyras atsisėdo ant savo kėdės ir pamojo Walgunui prisėsti į kitą kėdę. Nežinojo, apie ką sūnus šiandien norės pasikalbėti, tačiau neketino klausti, kokiu reikalu jis čia atėjo. Ne, tikrai ne. Nes Walgunas čia gali ateiti kada tik nori ir tam nebūtina priežastis. Tad Juzefas kol kas tiesiog paklausė:
- Taigi, kaip einasi šiandiena?

Ats: Žiobarotyros profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #121 Prieš 9 mėnesius »
  Walgunas užėjo į tėčio kabinetą. Norėjo pasikalbėti. Ne, nebuvo svarbu, jam tiesiog buvo įdomu, ką tėtis veiks po šių metų. Ar vis dar mokys, ar pamėgo šį darbą. Pirmaisiais metais jam kažkodėl atrodė, kad jis moko tik dėl to, jog Hogvartse mokosi Walgunas. Tačiau paskui jam pasirodė, kad ši veikla jam ėmė labai labai patikti. Bet kaip yra iš tikrųjų, jis jau nebežinojo, tad pasiklausti buvo gerai. Nenorėjo, kad naujiena, jog jis kaip nors drastiškai keičia savo gyvenimo kelią, būtų netikėta. O jei jis liks čia, kai norės pasimatyti, bus labai patogu atvykti į Kiauliasodį.
  Katės buvo pasidarbavusios su pora statulėlių. O tėčiui pajuokavus apie pritvirtinimą, vaikinas irgi nusijuokė.
- Jei pritvirtinsi kates, paskambinsiu gyvūnų teisėms! - šyptelėjo. - O man gerai, nieko ypatingo nenutiko. Labai laukiu atvykstančios muzikos grupės, jau su keliais bendrakursiais susitarėme eiti! O tau kaip sekasi? - paklausė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 8 mėnesius sukūrė Walgunas Levinsas »
Parduodu Valentino Pašto Prekę: 1 vnt - 6 sikliai, 3 vnt - 1 galeonas.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 593
Ats: Žiobarotyros profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #122 Prieš 8 mėnesius »
- Skambink neskambinęs, į Hogvartsą jie neatsibels, - nusijuokė. - Nebent kreiptumeisi į Sakurą, gi ji savanoriauja toje prieglaudoje, kurioje laikomi ir magiški, ir žiobariški gyvūnai.
Pagalvojęs apie Sakurą Juzefas šiek tiek susinervino. Juk Kalėdas praleis su broliu, ja ir jos demonu.
- Ar žinojai, kad Sakura susiburkavo su Adrijumi? - kilstelėjo antakį. - Ar tu dar su juo bendrauji?
Jis labai tikėjosi, kad išgirs neigiamą atsakymą. Visai nenorėjo sužinoti, kad tas demonas neatsiknisa nuo plikšiaus šeimos iš visų pusių.
- Kokios grupės? - susidomėjo. - Nieko negirdėjau. Na, o man, - gūžtelėjo pečiais. - Viskas taip pat. Profesoriauju sau ir tiek, - šyptelėjo. - O kaip tu? Ar jau tvirtai žinai, ką veiksi po mokyklos?
Tas klausimas Juzefui buvo labai svarbus. Ir jau buvo laikas. Laikas Walgunui pasirinkti tikslią kryptį. Merline, liko maždaug pusmetis ir sūnus bus baigęs Hogvartsą.
- Beje, kaip švęsit Kalėdas? Su mama ir jos... vyru.
Gaila, kad per Kalėdas Walguno nebus šalia. Tačiau Juzefas neprieštaravo. Juk jis galėjo su Walgunu matytis kasdien didžiąją metų dalį. O buvusi - ne.

Ats: Žiobarotyros profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #123 Prieš 5 mėnesius »
- O gaila, - nusijuokė. Buvo smagu kalbėtis su tėčiu, mat, nors ir tėtis čia dirbo, Walgunas retai su juo kalbėdavosi šiaip sau. - Tikrai? Nežinojau! Dabar jau mažiau, tačiau kartais pasikalbame, o kas, tau jis nepatinka? - nustebo, mat kadangi dabar su jais nelabai daug bendravo, težinojo, kad jie bendrauja.
- Na tu ir senas, kad grupėmis nesidomi, - nusijuokė Walgunas. - Gi Mystic Merfolk Melodies!
  Kai tėtis paklausė apie Walguno ateitį, vaikinas nė nepagalvojęs šūktelėjo:
- Būsiu kvidičininku!
  Ši veikla buvo Walguno mėgstamiausia ir, nors ne visada sekėsi, jis norėjo su ja sieti savo ateitį. Tad truputį dar papasakojo apie tai, kaip jam šis sportas patinka. Kaip kartais prisibijojo didesnių traumų, tačiau vis tiek itin myli šitą sportą.
  Taip vaikinas net nepastebėjo, kaip praėjo visas pusvalandis.
- Na ką, man jau metas, dar pavalgyt noriu, - šyptelėjo tėčiui ir paliko kabinetą.
Parduodu Valentino Pašto Prekę: 1 vnt - 6 sikliai, 3 vnt - 1 galeonas.