[Katherine Rivers]

Ūdrų Žabangų pagrindinės gatvės gale stovėjo triaukštė vila su mansarda. Priekinis kiemas buvo apsodintas vaismedžiais, gėlėmis ir riešutų krūmais. Pati vila buvo aptverta aukšta ir tankia gyvatvore, pro kurią nieko nesimato. Norint įžengti į kiemą reikėjo praeiti pro raitytus vartus. Vila buvo balta ir akmeninė. Kad derintusi prie vilos, balkonai ir langinės buvo juodo metalo. Tai vilai suteikia truputį oficialumo, bet taip pat ir griežtumo. Takelis einant link priekinių durų, kurios buvo iš raudonmedžio, buvo grįstas akmenimis. Vestibiulis buvo su aukštomis lubomis ir stikliniu liustru bei balto marmuro laiptais į antrą aukštą.
 Pirmame aukšte buvo virtuvė, kurios grindys buvo išdėliotos šviesių spalvų plytelėmis, o prie jų buvo priderintos raudonmedžio sienos. Baldai buvo taip pat švelnūs, suteikdami virtuvei šviesumo. Šalia virtuvės buvo laiptai į rūsį ir mažas sandėliukas, kuriame sesutės laikė savo konditerinius įrankius. Paėjus toliau patekdavai į didįjį valgomąjį. Jo grindys buvo raudonmedžio, o didžiulis penkiolikos vietų stalas ir penkiolika kėdžių buvo iš tamsaus ąžuolo. Sienos buvo iš šviesaus beržo. Iš valgomojo buvo trys durys - vienos į virtuvę, kitos į vestibiulį, o trečios į biblioteką. Biblioteka buvo didžiulė, joje buvo gal dešimt spintų prikrautų knygų, kurios Houri šeimoje yra perduodamos iš kartos į kartą.
 Užlipus laiptais į antrą aukštą, buvo matyti didelės durys, kurios vedė į Semo mamos modeliavimo ir stilistikos mediją. Šiame milžiniškame kambaryje, Semo mama su padėjėjais gamino ir siuvo drabužius. Semo mamos darbo kambarys užėmė pusę antro aukšto. O kitą pusę užėmė jo tėčio darbo kambarys. Jo įvairūs darbo įrankiai užėmė didumą darbo kambario. Jo tėvai juose dažniausiai neleisdavo trintis.
 Trečiame aukšte buvo daugumos kambariai. Jame buvo jo senelių kambarys, tėvų kambarys, brolio Alberto ir Tilio kambarys, ir trys svečių kambariai. Kiekviename kambaryje buvo įrengta ir vonia su tualetu. Vonios kambariai visi buvo iš balto ir pilko marmuro. O kambariai pagal visų skonį. Pavyzdžiui senelių kambarys buvo iš tamsaus pilkojo klevo, o tėvų kambarys iš švelnaus geltonos spalvos liepos medžio. Brolių kambarys buvo išklijuotas tapetais, tapetų raštas buvo vienos pasaulinio lygio kvidičo komandos žaidėjų su jų šluotomis nuotraukos. O visi svečių kambariai buvo vienodi - balti su trupučiu medžio. Kiekviename kambaryje būtinai turėjo būti po drabužių spintą, ir žinoma tėvų kambaryje buvo viena didžiulė sieninė spinta, o senelių ir Alberto su Tiliu kambariuose buvo paprasto dydžio, bet taip pat sieninės, kaip ir svečių kambariuose.
 Mansardoje buvo Semo sesių, Leono ir pačio Semo kambariai. Semo sesių kambarys buvo mažas, nes jos norėjo daug didesnės drabužių spintos, nei pačio kambario. Spalvos visą laiką keitėsi. Nes jos labai vaikėsi madų. Leono kambarys buvo baltas, nes tai jo mėgstamiausia spalva, o Semo kambarys buvo labai išskirtinis. Jis buvo namo kampe, tad dvi jo sienos buvo padarytos iš didelių langų, nes iš jo kambario labai gerai matėsi galinis kiemas, kuriame buvo pastatytas kriokliukas, fontanas su šalia esančiu baseinu, pirtis ir pavėsinė. Semo kambarys buvo elektrinės spalvos, su normalaus dydžio sienine spinta ir didele knygų spinta. Šalia jo trigulės lovos, kuri buvo kambario viduryje,  buvo padėtas guolis katinui. O pasižiūrėjus į lubas šalia drabužių spintos įėjimo, buvo matyti mažos dangčio formos durelės. Pro jas galėdavai patekti į palėpę. Palėpė priklausė vienam Semui, ir niekas kitas apie ją net nežinojo. Tuose dideliuose languose, pro kuriuos galėdavai matyti galinį kiemą, buvo ir stiklinės durys į balkoną. Semo kambario  balkonas buvo sujungtas ir su kitų mansardoje esančių kambarių balkonais. Taip pat ir trečiame aukšte esančiuose kambariuose taip pat buvo po balkoną.
Semas paėmęs lagaminą žengė Ūdrų Žabangų pagrindine gatvele. O jos gale jau buvo matyti triaukštė Vila su mansarda. Priekinis kiemas buvo apsodintas vaismedžiais, gėlėmis ir riešutų krūmais. Pati Vila buvo aptverta aukšta ir tankia gyvatvore, pro kurią nieko nesimato. Semui ir Kasiopėjai praėjus pro raitytus vartus, pasimatė visas vilos grožis. Vila buvo balta ir akmeninė. Kad derintūsi prie vilos, balkonai ir langinės byvo juodo metalo. Tai vilai suteikia truputį oficialumo, bet taip pat ir griežtumo. Takelis einant link priekinių durų, kurios buvo iš raudonmedžio, buvo grįstas akmenimis.  Jiems užėjus pro duris į vestibiulį aukštomis lubomis ir stikline liustra, juos pasitiko visa Semo šeima. Pirmosios atlėkė jo sesutės - Ariana ir Sara, tada joms iš paskos broliai Tilis, Albertas ir Leonas. Paskutiniai atkeliavo Semo tėvai ir seneliai. Jie visi maloniai nustebo, pamatę Semą su mergina, bet žinojo, kad jis su ja draugauja.
-Sveikas!- visi kartu jį pasveikino. Tada prakalbo Semo tėtis.
-Labas, tu tikriausiai Kasiopėja? Malonu pagaliau su tavimi susipažinti. Mums Semas tiek daug apie tave pasakojo. Aš - Aleksas,- pasveikino Kasiopėją ir visai nesikuklindamas ją apkabino, kaip kokią senai pažįstamą. -O čia mano žmona...- ir taip pristatė visus esančius vestibiulyje.
-Semai, kodėl tau neaprodžius jai namų, kad kur eidama nepasiklystų. O jos lagaminą į svečių kambarį nuneš Tilis, - pratarė Semo mama. Semas palinksėjo galva. Tada paėmė Kesę už rankos ir vedė per pirmą aukštą. Pirmame aukšte buvo virtuvė, kurios grindys buvo išdėliotos šviesių spalvų plytelėmis, o prie jų buvo priderintos raudonmedžio sienos. Baldai buvo taip pat švelnūs, suteikdami virtuvei šviesumo. Šalia virtuvės buvo laiptai į rūsį ir mažas sandėliukas, kuriame sesutės laikė savo konditerinius įrankius. Paėjus toliau buvo didysis valgomasis, jo grindys buvo raudonmedžio, o didžiulis penkiolikos vietų stalas ir penkiolika kėdžių buvo iš tamsaus ąžuolo. Sienos buvo iš šviesaus beržo. Iš valgomojo buvo trys durys - vienos į virtuvę, kitos į vestibiulį, o trečios į biblioteką. Biblioteka buvo didžiulė, joje bhvo gal dešimt spintų prikrautų knygų, kurios Houri šeimoje yra perduodamos iš kartos į kartą. Semas Kasiopėjai aprodęs pirmąjį aukštą, grįžo į vestibiulį, kuriame buvo balto marmuro laiptai į antrą aukštą. Užlipus laiptais,  buvo matyti didelės durys, kurios vedė į Semo mamos modeliavimo ir stilistikos mediją. Šiame milžiniškame kambaryje, Semo mama su padėjėjais gamino ir siuvo drabužius. Semo mama buvo burtininkų dizainerė, taip pat turėjo porą modelių, bet šiandien jiems buvo laisva diena. Semo mamos darbo kambarys užėmė pusę antro aukšto. O kitą pusę užėmė jo tėčio darbo kambarys. Jo tėtis buvo laisvas rašytojas ir tapytojas ir lipdytojas, vienu žodžiu tikras menininkas,  tad jo visokie darbo yrankiai užėmė didumą jo darbo kambario. Jo tėvai neleisdavo dažniausiai juose trintis, tad Semas tik papasakojo, kas ten per kambariai ir lipo dar aukščiau į trečiąjį aukštą. Šiame aukšte buvo daugumos kambariai. Jame buvo Jo senelių kambarys, tėvų kambarys, brolio Alberto ir Tilio kambarys, ir trys svečių kambariai. Kiekviename kambaryje buvo įrengta ir vonia su toletu. Vonios kambariai visi buvo iš balto ir pilko marmuro. O kambariai pagal visų skonį. Pavyzdžiui senelių kambarys buvo iš tamsaus pilkojo klevo, o tėvų kambarys iš švelnaus geltonos spalvos liepos medžio. Brolių kambarys buvo išklijuotas tapetais, tapetų raštas buvo vienos pasaulinio lygio kvidičo komandos žaidėjų su jų šluotomis nuotraukos. O visi svečių kambariai buvo vienodi - balti su trupučiu medžio. Kiekviename kambaryje būtinai turėjo būti po drabužių spintą, ir žinoma tėvų kabaryje buvo viena didžiulė sieninė spinta, o senelių ir Alberto su Tiliu kambariuose buvo paprasto dydžio, bet taip pat sieninės, kaip ir svečių kambariuose. Semas tik trumpai parodė, kaip atrodo kambariai ir užlipo į mansardą. Joje buvo Semo sesių, Leono ir pačio Semo kambariai. Semo sesių kambarys buvo mažas, nes jos norėjo daug didesnės drabužių spintos, nei pačio kambario. Spalvos visą laiką keitėsi. Nes jos labai vaikėsi madų. Leono kambarys buvo baltas, nes tai jo megstamiausia spalva, o Semo kambarys buvo labai išskirtinis. Jis buvo namo kampe, tad dvi jo sienos buvo padarytos iš didelių langų, nes iš jo kambario labai gerai matėsi galinis kiemas, kuriame buvo pastatytas kriokliukas, fontanas su šalia esančiu baseinu, pirtis ir pavėsinė. Semo kambarys buvo elektrinės spalvos, su normalaus dydžio sienine spinta ir didele knygų spinta. Šalia jo trigulės lovos, kuri buvo kambario viduryje,  buvo padėtas guolis katinui. O pasižiūrėjus į lubas šalia drabužių spintos įėjimo, buvo matyti mažos dangčio formos durelės. Pro jas galėdavai patekti į palėpę. Palėpė priklausė vienam Semui, ir niekas kitas apie ją net nežinojo. Tuose dideliuose languose, pro kuriuos galėdavai matyti galinį kiemą, buvo ir stikkinės durys į balkoną. Semo kambario  balkonas buvo sujungtas ir su kitų mansardoje esančių kambarių balkonais. Taip pat ir trečiame aukšte esančiuose kambariuose taip pat buvo po balkoną.
-Tai vat, pamatei mano kuklius namus... Gal tu išalkus?-pasiteiravo Semas Kasiopėjos, kurią buvo pasodinęs ant savo lovos.

[Kasiopėja Evers]

Išvydusi Semo milžinišką namą, Kasiopėja tik sumekeno kaip avelė.
-Ooo...-tik tiek ji sugebėjo išspausti. Grifas prisiglaudė prie Kasiopėjos kojų, o Katė nubėgo namo link, lyg žinodama viską, kas ten yra. Mergina pakėlė akis, ir pamačius visą namo aukštį, jos lūpos sudarė O formą. Kasiopėja atsitokėjo tik į kiemą išbėgus visai mielai Semo šeimai.
-Laba diena,-Kasiopėja droviai pasakė, juodu batelio galu trindama žemę ir  užsikišusi sruogą už ausies. Semo tėčiui apkabinus Kasiopėją ši skaisčiai išraudo. Ką padarysi, ji visada buvo tokia drovuolė.-Malonu susipažinti,-ji pagaliau prakalbo, Aleksui baigus pristatyti šeimos narius. Kasiopėja galėjo garantuoti, kad ji vis tiek neatskirs jų visų. Jau dabar pusės vardus pamiršo.
Kasiopėja klusniai nusekė paskui Semą, šiam aprodant jo namą. Su kiekvienu kambariu ir aukštu, Kasiopėjos akkys vis plėtėsi, kol pagaliau ji išvydo Semo kambarį. Jis buvo nuostabus.
-Kukliuose?-ji suvapėjo stalo teniso kamuoliuko dydžio akimis. Praėjo gal kelios minutės, kol pagaliau ji su visu namu apsiprato. Jos akyse kažkas žybtelėjo.
Semo mama buvo siuvėja. Kasiopėja dievino sukneles. Tai buvo tarsi išpranašauta, bet buvo viena bėda. Kasiopėja buvo per daug drovi paprašyti.

[Katherine Rivers]

(( Mes jau buvom namie, tada šeima mus pasitiko, o ne išbėgo į kiemą.))

-Žinai, mano mama dizainerė, o ne siuvėja,- paaiškino Kasiopėjai, o kai pastebėjo jos suglumusį žvilgsnį, dar pridėjo,- tu garsiai reiškai savo mintis. Bet žinai, aš galiu jos paprašyti, kad ir tau kelias sukneles sukurtų, susiūtų, ar dar ten kokį biesą. Klausyk, kur tu labiau norėtum miegoti, pas mane kambaryje ar svečių kambaryje? - drąsiai, tiesiai ir šviesiai paklausė Kasiopėjos. Tada priėjo prie jos ir atsisėdo šalia.
-Gal nori nueiti pasivaikščioti po sodą? O gal nori pasimaudyti? O! Žinau ką mes galim daryti! Tuojau pat, nueiti pas mano mamą, kol ji dar neišvyko į Londoną - ten jos naujos studijos atidarymas, ir paklausti dėl tų suknelių. O dar vėliau, galėsim su mano ssutėmis iškepti kokį nors šedevrą. Tada dar vėliau galėsim pasivaikščioti po miestelį. Nueitume pas mano vaikystės draugą ir labai artimą kaimyną - Alfonsą,- pasakęs jo draugo vardą Semas prunkštelėjo. Jis bėrė žodžius, kaip birnius į sieną, tad nenuostabu, jei Kasiopėja nebus supratusi ką jis pasakė.
-Semai, pas tave atėjo Alfonsas,- pranešė Semui Ariana ir Sara. O joms patraukus į jų kambarį, pro duris įžengė Alfonsas. Jie pasisveikino vienas su kitu ir padarė tą "dude hug".
-Jau galvojau pradingai! - suriko Alfas. Tada pamatęs Kasiopėją priėjo prie jos ir pėmęs ranką ją paspaudė ir energingai pakratė. -Aš esu Alfonsas Aritokritas. O tu būsi?

[Kasiopėja Evers]

-Būtų tikrai nuostabu, bet nenoriu trugdyti tavo mamos su savo užgaidom, -ji nedrąsiai pratarė. Semui pradėjus vardinti veiklos, kuo toliau, tuo labiau Kasiopėjos burna žiojosi.  Semas išbėrė viską lyg tuoj nebegalėsiąs šnekėti. Mergina susičiaupė ir nusišypsojo.-Man tikrai nebūtina gauti tavo mamos modeliuotą suknelę, kad ir kaip norėčiau. Tačiau galime eiti pasimaudyti. O tau nebus maža vietos jeigu šalia tavęs miegočiau?-Kasiopėja lėtai dėliojo žodį po žodžio, kai atsivėrė durys, ir pro jas įžengė kitas vaikinas.
 Kasiopėja jau žiojosi klausti ar čia dar vienas Semo brolis, bet pasirodo ne
-Aš? Aš Kasiopėja Evers,-tyliai pasakė Kasiopėja. Ji bijojo, kad tik nepasikartotų ta pati istorija kaip su Aiste.  Mergina giliai įkvėpė ir užsikišo sruogą už ausies. Ji atmetė ranka garbanėles nuo peties ir droviai nusišypsojo.

[Katherine Rivers]

-Ko tokiaq nedrąsi? Aš tavęs nenuskriausiu,- bandė drąsinti Kasiopėją Alfonsas. Jis buvo Semo vaikystės draugas, anksčiau buvęs storas ir žemas, bet kai pasiekė tryliką metų, išstypo ir sukūdo. Jis atrodė visai kaip Semas, bet buvo blondinas.
-Ei, platinine blondine,- paerzino Alfonsą Semas,- kaip sekėsi mokslai?
-Ai, kaip visada... Vos ištvėriau, bet ačiū dievui susipažinau su tokia mergina...- tardamas žodį mergina, mirktelėjo Semui.
-O, ačiū Dievui. Jau galvojau, kad niekada nesurasi merginos, ir teks tenkintis vaikinais,- pašmaikštavo Semuelis, o Alfonsas jam su kumščiu daužė į šlaunį. Semas vos vos suaimanavo iš skausmo. Tada atsisuko į Kasiopėją.
-Kasiopėja, aš gi matau kad tu nori tos suknelės...-prakalbo Semas. -Be to mano lovoje tikrai tilpsime abu. Žinai ką, aš tuoj atnešiu tavo daiktus, tu manęs palauk, eisim maudytis. O tu Alfonsai ar eisi su mumis?- paklausė Alfo.
-Tai žinoma! Grįšiu po penkiolikos minučių,- pamojavo žengdamas pro duris Alfonsas. Semas taip pat ėjo pro duris ir grįžo į savo kambarį po penkių minučių, nešinas Kasiopėjos manta.
-Persirenk maudymosi kostiumėlį, susitiksime vestbiulyje,- pranešė jai. O pats greitai persimovė glaudes nuėjęs į vonią ir nulėkė į savio mamos darbo kabinetą. Ir žnoma ji ten sėdėjo apsikarsčiusi keliais drabužių eskizais. Jis prieš įeidamas patukseno į duris ir užėjo.
-Sveika, klausyk norėjau dėl Kasiopėjos pakalbėti. Nenoriu trukdyti, bet gal galėtum ir Kasiopėjai porą suknių padaryti,- net nežinodamas apie ką kalba pliauškė Semas. Jo mama tik pasikvietė savo padėjėjus ir geras penkias minutes su jais kažką susispeitę į krūvą kūrė. O kai jie pasitraukė, Semas pamatė, kaip tik Kasiopėjos skonio suknelę. Ji buvo dryžuota, su baltom ir vos vos rožinėmis juostomis, o ant jos kraštų buvo kačių pėdsakai, taip pat rožiniai. Smea padėkojo mamai.
-O iš kur žinojai kad jai tai patiks?- paklausė Semas.
-Tai ką, tu nepastebėjai? Jos šortai su katėmis, palaidinė su katėmis ir net batai su kačių pėdutėmis, atspėti nebuvo sunku.- pajuokavo jo mama. -O jau laikas bėgti, susitiksim kitą savitę!- sušuko bėgdama pro duris ir nusiūsdama savo sūnui oro bučinį. Semas tik pamojavo. Paėmė suknelę nuo stalo ir lėkte nulėkė į vestibiulį. Keista, bet jam teko laukti Kasiopėjos jau geras dešimt minučių.
-Ko čia lauki?- kandžiai pasiteiravo jo sesutės.
-Kasiopėjos. O jūs kartais jos nematėt?-paklausė jų Semas. Jos prunkštelėjo. Semas pasižiūrėjo į jas suglumęs.
-Alfonsas nusitempė ją prie baseino, jau prieš kokią amžinybę. Taip pat jis atsivedė ir savo merginą, man regis jos vardas Aistė?- pasižiūrėjo Sara į Arianą klausiamu žvilgsniu. Semas nepatikėjo savo ausimis. Aistė! Jis staigiai nubėgo į galinį kiemą pro duris po laiptais. Ir negalėdamas patikėti savo akimis pamatė Alfonsą su Aiste - Rakštimi Minkštojoje!
-Kasiopėja! - sušuko Semas jai ir mostelėjo ranką parodydamas jai prieiti.

[Kasiopėja Evers]

Kasiopėja išsinėrė iš savo katiniškų drabužių ir paliko juos tvarkingai sulankstytus ant Semo lovos. greitai apsivilkusį savo katiniškąjį maudymuką, ji griebė rankšluostį, apsijuosė juo, ir tyliai nulipo laiptais žemyn. Ji bijojo eiti garsiau arba greičiau.
Laukdama Semo vestibiulyje, ji išgirdo ją kviečiant. Apsisukusi pamatė Alfonsą, jau pasiruošusį maudynėms.
-Ei, katinine,-jis jau buvo sugalvojęs jai pravardę. Priėjęs sutaršė Kasiopėjos garbanėles. Mergina tylomis pasitaisė plaukus ir įsmeigė rudą žvilgsnį į jį.-Einam prie baseino.
-Semas dar neatėjo. Mes su juo susitarėme susitikti čia,-ji pasakė ramiu balsu. Alfonsas buvo už ją gerokai auktesnis, tad ši jautėsi kiek nejaukiai.
-Ateis tas tavo Semas, ne karo metai. Einam, sakau, prie baseino, supažindinsiu su savo mergina, ji ten jau laukia,-Alfonsas griebė Kasiopėjai už rankos ir bandė tempti galinių durų link. Tačiau ši užsispyrusi kaip asilas - nė iš vietos.-Einam gi nu. Palauksim jo ten,-Alfonsas sustojo ir pažvelggė Kasiopėjai tiesiai į akis. Jo laimei, mergina buvo lengvai pasiduodanti įtakai, tad ji tik atsiduso ir klusniai nusekė paskui Semo draugą. -Susipažink. Tai Aistė. Aiste, tai Kasiopėja,-Kasiopėja išgirdo išdidų Alfonso balsą. Visą kelią eidama ji spoksojo į grindis, o dabar ji lėtai pakėlė savo akis. Ten stovėjo ne kas kitas, o didžioji Semo Fanų Klubo prezidentė, peroksidinė Aistė. Kasiopėja primerkė aks, ir netyčiom urgztelėjo, bet garsas liko neišgirstas. Kartais jai atrodydavo, kad ji labiau panašesnė į kates, nei į žmones.
-Shit,-ji tyliai sumurmėjo, ir jos laimei, ją pasikvietė Semas. Ji nustraksėjo link, apsimesdama linksma, bet tik rpiėjusi prie Semo ji atsistojo tiesiai ir ramiai. Kaip visada, jos akys išdavė jos nuotaiką. Šį kartą jos rodė susirūpinimą Semu.

[Katherine Rivers]

-Taip, žinau. Ir ne, nežinau, kodėl Asta čia,- pasakė Kasiopėjai. -Bet tikiuosi tai pakels tavo nuotaiką,- pasakė ir padavė Kesei naująją suknelę, kuria sumodeliavo jo mama. Tada jie nupėdino baseino link. Kur Alfonsas ir Aistė besiglėbesčiavo.
-Fuj, bjauru vyruti,- pasibjaurėjo Semas.
-Semai?!?- sumišusi užriko Aistė. -Ką tu čia veiki?- paklausė ji Semo.
-Na, čia šiaip jau yra MANO namai, jeigu ką,- informavo ją Semuelis.
-Alfonsai? Aš maniau čia tavo namai?- piktai dėbtelęjo į Alfą Aistė. Semas nelaukęs, kol jie ten abu išsiaiškins, paėmė Kasiopėją už rankos ir nusitempė į baseiną, prieš tai padėjęs jos naują suknelę. Semas įsibėgėjo ir šoko į vandenį, o Kasiopėjai beliko daryti tą patį. Jiems išnirus jis ją apkabino ir pabučiavo.
-Fuuuuu!!!- suriko Semo broliai vienu metu. Iš kur jie čia atsirado?, pahalvojo Semukas.
-Kaip miela...- pasakė jo sesutės. Jos per jaunos tai matyti!!!, pagalvojo ir staigiai atsitraukė nuo Kasiopėjos.
-Alfonsai, aš išeinu, nežinau kaip tu, bet aš čia būti negaliu. Man čia pewr daug slogu,- paskė tai labiau Semui o ne Alfonsui. Ji žiūrėjo jam tieisia į akis su tokia panieka.
-Ate, ASTA!!!- jai pavymui suriko Semas. Ji dar dėbtelėjusi į jį parodė liežuvį ir nubėgo. Ir kaip nekeista, Alfonsas jai iš paskos.
-Atleisk Semai, bet turiu lėkti! Susimatysim,- atsisveikino Alfas.
-Dėkui Dievui, pagaliau išėjo,- lengviau atsikvėpė Semas.

[Kasiopėja Evers]

Kasiopėjos akys išsiplėtė kai pamatė suknelę.
-Semai! Ji nuostabi!-ji griebė suknelę ir prispaudusi ją prie krūtinės apsisuko ratu. Tada prišokusi apkabino Semą.-Ačiū!-Ji išbučiavo visą jo veidą, įsegdama didžiulį bučkį į lūpas.
Kasiopėja nusekė paskui Semą, [asišlykštėjusi Aistės ir Alfonso glėbesčiavimusi.
-Susiraskit kambarį!-užriko Kasiopėja ir sukikenusi šoko į vandenį paskui Semą. Kasiopėja išniro su kalnu plaukų ant akių. Juokdamasi ji juos patraukė ir kaip mat atsidūrė Semo glėbyje. Būdama glėbyje ji aprimo ir pažiūrėjo Semui į akis. Jų veidai pamažu artėjo, kol lūps susitiko. Jie vėl bučiavosi, tarsi pirmąjį kartą, ir Kasiopėja vėl juto tuos drugelius pilve, ir tuos fejerverkus smegenyse. Jos širdis vėl daužėsi kaip pasiutusi.
-Kavalierius su pana! Virė košę su smalaaaa!-plaukiojo įšokusios į vandenį Semo sesutės, porai atsitraukus. Kasiopėja sukikeno ir pasilenkė prie vienos iš mergaičių.
-Labas. Tu...
-Ariana!-spygtelėjo mergaičiukė, patenkinta, kad Kasiopėja ją pakalbino.
-Taip. Aš esu...
-Kasiopėja!-sušuko jau kita sesutė, Sara, priplaukusi prie mergaičių draugijos. Kasiopėja sukikeno.
-Taip. Gal galima jūsų paprašyti paslaugos?-ji paklausė mergaičių, ir šioms linktelėjus, ji toliau tęsė.-Gal galit, kuri nors atnešti amn ir Semueliui atsigerti? Tiks ir vanduo,-paskutinis sakinys liko neišgirstas, mat sesutės skriste nuskrido į namus ir parlėkė nešinos dviejomis kokteilių stiklinėmis. Kasiopėja neturėjo žalio supratimo, kaip jos taip greitai spėjo, bet mergina įbruko vieną iš stiklinių Semui į rankas, o kitą pati pasiėmė.-Ačiū,-ji padėkojo mergaitėms, vėl plaukiančioms aplinkui.

[Katherine Rivers]

Ariana įbruko Semui į rankas kokteilį.
-Ar čia tik ne "DURPĖS" kokteilis?- paklausė sesutės Semas. Ji linktelėjo galva ir mirktelėjo. Ji buvo tik dvejais metais už jį jaunesnė, bet buvo dvigubai daugiau viskao išbandžiusi ir patyrusi. Ji ir jos dvynė, greitai nulėkė į namą ir gryžo nešinos rankšluosčiais.
-Še nusišluostykit, mums laikas keliauti,- tik tiek tepraterė jos.
-Keliauti kur?- paklausė Semas, bet atsakymo nesulaukė. Jis tik buvo ištemptas iš vandens buvo nuvarytas į savo kambarį, kaip ir visi kiti vaikinai. O su Kasiopėja jos elgėsi labai atsargiai ir draugiškai.
-Kasiopėja, eik apsirenk tą naująją suknelę,- paragino jos Kasiopėją. Semas tik tiek teišgirdo, nes buvo nutemptas laiptais į mansardą. Tai padarė jo broliai.
-Persirenk, kitaip jos pačios tave perrengs,- pajuokavo Tilis, turėdamas mintyje dvynes. -Po penkių minučių susitiksime valgimajame. Nevėluok, kitaip išvyksime be tavęs. - pasakė ir išėjo iš jo kambario. Kas jam beliko, greitai persirengė džinsinius šortus ir mėlyną maikę su kate, užsidėjo juodus konversus, su kuriais jis niekada nesiskyrė, jų turėjo net keturias poras, ir greitai nulėkė laiptais žemyn, kur visi jo jau laukė.
-Eime greičiau, nes kitaip pavėluosime,- pranešė Semo tėtis ir mirktelėjo Kasiopėjai. Jos žvilgsnis bylojo, kad ji jau žino kur jie keliauja, bet niekas negali Semui pasakyti.
-Gal jūs visi prieš mane susimokę?- pajuokavo Semas jiems žengiant pro vartus. Visi dėbtelėjo į jį.
-Pamatysi. Visi prie nešyklės!- sušuko Semo tėtis Aleksas jiems beeinant prie kažkokio nušiurusio staliuko, kuris stovėjo plyname lauke. Visi nieko nelaukdami pastvėrė už stalo kraštų, kiti už kojų. Semas dar paėmė Kasiopėjai už rankos, ir jiems nespėjus nė mirktelėti jie atsidūrė visiškai kitoje vietoje, o Semui dar nespėjus suprasti kur jie atsirado, jo akys buvo užrištos.
-Ė!- suriko.

[Kasiopėja Evers]

Kasiopėja išlipo iš vandens, padedama Semo mažųjų sesučių. Jos nuvedė ją persirengti, o ši tik spėjo pagriebti savo naująją suknelę. Kasiopėja greitai šmurkštelėjo į suknelę, ir kol dar Semas neįėjo į savo kambarį ji ištraukė dvi poras aukštakulnių.
-Kurie?-ji paklausė dvynių rodydama į baltus ir švelniai rožinius. Tarsi susitarusios dvynės parodė į rožinius, ir Kasiopėja greitai į juos įsispyrusi nusekė paskui dvynes. Merginos nuėjo į valgomąjį. Kasiopėja nedrąsiai atsistojo kiek atokiau nuo kitų, rožinėje tašytėje kišdama savo burtų lazdelę. Įdėjusi ji užsegė sagtelę ir laukė pasirodant Semo.
-Kasiopėja?-ji išgirdo ramų balsą prie savęs. Kasiopėja net šoktelėjo atgal išsigandusi.
-Atsiprašau,-ji nervingai timptelėjo žemyn suknelę.
-Klausyk, brangute, tu negali sakyti šito Semui,-Kasiopėja linktelėjo, po Alekso žodžių.-Mes jį vežamės į cirką. Juk žinai Semą ir cirkus,-jis nusijuokė, ir Kasiopėja vėl linktelėjo.
Pagaliau atsiradus Semui, Kasiopėja atsistojo jo pašonėje. Alkesas jai mirktelėo, ir ši šyptelėjo. Vis dar jautėsi neaukiai.
Einant plynu lauku, Kasiopėja kluptelėjo ir vos nenukrito. Laimei, lyg iš niekur atsiradusios sesutės pastatė ją ant kojų.
-Ačiū,-ji dar kartą padėkojo, ir merginos prisivijo kitus. Pačiu laiku spėjusi pagriebti už stalo kampo, Kasiopėja nusišypsojo Semui ir suspaudė jo ranką. Neilgai trukus jie buvo vietoje, o Kasiopėja, priprašyta brolių, greitai užrišo Semui akis. Paėmusi ranką ji vedė jį paskui kitus.-Einam,-ji mirktelėjo jam, tik vėliau suvokdama, kad jis nieko nemato.

[Katherine Rivers]

Semui grįžus į Houri vilą, su Kasiopėja parankėje, nesinorėjo nieko, kaip tik būti su ja. Nors visą vakarą tai tik it tedarė.
-Kasiopėja, eime,- patraukė Semas į mansardą, į savo kambarį Jis nukeliavo į vonią ir lėtai persirengė į paprastas sportines kelnes ir apsmukusią, dviem dydžiais per didelę maikę, užsimovė storas pašiltintas kojines ir pabeldė į kambartio duris.
-Galiu užeiti?- paklausė, ir neišgirdęs atsakymo, įžengė į kambarį. Semas įžengė į spintą ir susikabino drabužius, su kuriais buvo parke. Tada įlipo į lovą, šalia Kasiopėjos. Jie švelniai perbraukė per jos garbanėles, tada nykščiu praukė per jos žandą, tada per jos pusmėnulio abgamą, per lūpas, kur ir baigė savo kelionę.
-Garbanėle, tu nuostabi...- tarė Semas ir ją pabučiavo stipriai, aistringai ir sutokia meile, kokios dar gyvenime nebuvo patyręs. Jo pilve važinėjo traktoriai, o galvoje degė joninių laužas. Jiems atsitraukus nuo bučinio, Semas ištarė vienus žodžius, prieš pat užmigdamas, su Kasiopėja glėbyje:
-Myliu tave...

[Kasiopėja Evers]

Pagaliau visai jų šutvei grįžus, Kasiopėja atsiduso. Ji jautėsi pavargusi po šitokios dienos. Užlipę į Semo kambarį, pora trumpam išsiskirstė, mat reikėjo persirengti nakčiai. Kasiopėja užsivilko savo švelnią levandų spalvos pižamą, sulankstė ir įdėjo suknelę į lagaminą, ir įsirangė tarp patalų. Taip jai tykiai bebūnant,  pro duris įžengė ir Semas.  Dar kiek pasikrapštęs jis prisijungė prie Kasiopėjos. Mergina atsisuko į jo pusę jam atsigulus į lovą.
Kasiopėja nusišypsojo Semui glamonėjant jos veidą. Lytėjimas vedė prie bučinio,  kaip nekeista. Bučinys buvo karštas ir aistringas - į jį abi pusės sudėjo visus savo jausmus. Pagaliau vieni kartu.
-Myliu,-ji sumurkė ir Semas užmigo. Kasiopėja ilgą laiką spoksojo pro langą, klausydamasi ritmingo Semo kvėpavimo. Keista, kaip greitai jis užmigo. Atsidususi Kasiopėja pabučiavo jam į nosį, ir padėjusi galvą ant jo krūtinės, klausėsi širdies plakimo, kol ji pati užmigo.

[Katherine Rivers]

Saulės  spinduliai apšvietė Semo veidą. Miegodamas vaikinukas suraukė kaktą - saulė švietė tiesiai į akis. Kažką sumurmėjęs jis pramerkė tamsias, mėlynas akis. Ir tada kažkas uždengė saulę, kažkoks liūto karčių šešėlis. Semas truputį krūptelėjo. Kas čia toks?, pagalvojo Semas, bet kai buvo  pripratęs prie į akis blyksinčios rytmečio saulės, prisiminė, kad pas jį nakvojo Kasiopėja.
-Sveika gražuole,- dar apsimiegojęs pasisveikino su savo garbane. -Kiek dabar valandų?- pasiteiravo jos, ir pažiūrėjęs į laikrodį visai nenustebo, kai pamatė, kad jis rodė dvyliką valandų ir dvidešimt tris minutes. Jis išlipo iš lovos, pasirąžė ir nuėjo link spintos. Apsirengęs raudonus su gėlytėm, havajietiškus šortus ir neoninę getoną maikę. Jam išėjus apsirengusiam iš spintos, Kasiopėja taip pat buvo apsirengusi. Jis nusivedė ją į vonią, išsitraukė savo dantų šepetuką, ir jau buvo besiruošiantis valytis dantis, kai pastebėjo, kad Kasiopėja neatsinešė saviškio.
-Kasiopėja? O tu nenorėtum išsivalyti dantų?- pašmaikštavo Semas. Tada jiems išsivalius dantis, susišukavus ir nusiprausus jiedu nulipo laiptais žemyn, kur valgomajame jau sėdėjo visa šeima, išskyrus Semo mamą. Ji vis dar buvo naujos meno galerijos atidaryme. Semo visa šeima buvo pelėdos, tad visi panašiu metu ir kėlėsi. Pusryčiams buvo patiekta vaflių su klevų sirupu, uogomis ir šokolado užpilu.

[Kasiopėja Evers]

Pro didelius langus saulės zuikučiai žaidė ant Kasiopėjos akių. Mergina nusisuko ir įsikniaubė į kažkieno marškinėlius. Ir to kažkieno balsas pažadino.
-Labas, katine,-ji sumurmėjo, vis dar besivartydama lovoje. Jeigu būtų jos valia, ji nesikeltų iš lovos kokią amžinybę. Mergina sumurmėjo į pagalvę ir įsirausė veidu į užvalkalą. Tikriausiai taip ir būtų pragulėjusi dar kokį pusvalandį, bet Grifas nusprendė, kad jai jau netas keltis. Liūtas užšoko ant lovos, ir ėmė mindžioti Kasiopėjos nugarą nugarą.-Uh,-ji tiesiogine to žodžio prasme nudribo nuo lovos.
Apsirengusi Semo dovanotą maikę su katėmis, džinsinius šortukus ir įsispyrusi į rožinius vansus, ji kartu su Semu išsivalė dantis ir nubildėjo į pirmą aukštą.
Kasiopėja droviai įsidėjo patį mažiausią vafliuką kurį tik sugebėjo rasti. Pusė Houri į ją pažiūrėjo kaip į glušę.
-Tu daužta ar kas tau negerai?-vienu metu paklausė Sara ir Ariana.  Kasiopėja droviai šyptelėjo.
-Vaikeli, daugiau dėkis, -priėjęs Aleksas šleptelėjo jai į lėkštę kokį kalną vaflių. -Visai sukūdus, kelios dienos ir anoreksike pavirsi.

[Katherine Rivers]

Semas sėdėjo šalia Kasiopėjos, tad matė, kaip jo šeima vos ne patys maitina ją. Jo tėtis į Kasioėjos lėkštę idėjo tokį kalną vaflių, kiek nė Semas-Rajūnas nebūtų suvalgęs. Semas šioje šeimoje valgė daugiausiai, tad pasižiūrėjo į Kasiopėjos lėkštę, o jo burna buvo suformavusi tobulą O formą.
-Kasiopėją, ne per mažai įdėjo?- paklausė Semas įdėdamas Kasiopėjai dar porą vaflių. -Žinok , tėti, ji lengva kaip pūkelis. Tikriausiai pusryčiams valgo orą...- kreipėsi į tėvą, šis atsakydamas tik palinksėjo galva. Jiems pavalgius, Kasiopėjos lėkštėje neliko nė vieno vaflio - Semas suvalgė likusius, kurių Kasiopėja neįstengė sukirsti. Jie atsiprašė nuo stalo ir patraukė laiptais į antrą aukštą.
-Noriu tau aprodyti mamos darbo kambarį. Kol jos nėra, mes jai netrukdome,- mirktelėjo Semas Kasiopėjai. Jiems įžengus į Seėmo mamos darbo kambarį, per vidurį stovėjo pakyla-podiumas. Semas užkėlė Kasiopėją ant jos ir liepė pavaikščioti. Tada nusivedė ją į darbo kambaryje esančią drabužių spintą, kurioje semo mama laikė drabužius, kurtus jiems visiems. Ir rado kalną drabužių, ant kurių buvo parašyta: Kasiopėjai.
Semas paėmė tuą kalną drabužių ir parodė Kasiopėjai. Taip jie kelias valandas sėdėjo tame kambaryje, pakol visi tie drabužiai buvo išmatuoti ir padėti atgal į vietą. O pačioje spintos gilumoje buvo rasta ilga ir pūsta vestuvinė suknelė. Užrašas ant jos šokiravo juodu: Kasiopėjos vestuvinė suknelė.
-O!- riktelėjo Semas. Jo mama visada žiūrėdavo gylyn į ateitį, bet niekas negalvojo kad šitaip giliai. Semas bandė viską nuleisti juokais. Jis priklaupė ant vieno kelio, paėmė Kasiopėjos ranką, ją pabuičiavo ir paklausė:
-Kasiopėja, ar tekėsi už manęs?- o Kasiopėjos atsakymas buvo visiškai kitoks, nei jis tikėjosi.