[Lėja Laputė]

- Šeip tais buteliukas vandens kainuoja penkis knutus, taigi šitie penki yra tavo
Klastuolė ketino suberti pinigus grifiukui į delną, bet jis kategoriškai atsisakė
Ką gi, vis vien rasiu būda gražinti jam tuos penkis knutus
Jiems išėjus į gryną orą mergaitės plaukų spalva pasidarė purpurinė
Not funny, Lėja
Klastuolė susirišo plaukus į uodegą ir apsižvalgė
-Šitas medis visai nieko - parodė ji į gana aukštą bei stiprų ąžuolą, augantį netoli išėjimo iš viežbučio.
Ką gi pamanytų viežbučio administracija
- staiga toptelėjo jai į galvą
Bet kam gi rūpi jų nuomonė
Klastuolė priėjo  arčiau medžio ir pažvelgė į jo išsikerojusią viršūnę
-Manai, galėtumėm užlipti į pačią viršūnę ? - paklausė Lėja Ostino

[Ostinas Diauriak]

Ostinas sugniaužė delnus, kad Lėja negalėtų įberti jai penkių knutų. Berniukas išėjęs į lauką pamatė, kad klastuolės plaukai pasidarė purpurinės spalvos.
-Kaip čia suprast? Na, apie plaukus,- berniukas įsižiūrėjo į šiuos kerenčius plaukus kurie pradėjo kvepėti lauko gėlėmis.
Jis greitai papurtė galvą ir žvilgtelėjo į medį.
-Na, manau, kad galėčiau įlipti, bet užtruks laiko,- jis nusijuokė. -Nežinau kaip tu, bet aš lipu, ate,- berniukas nusijuokė dar kartelį ir pribėgo prie medžio. Ostinas nieko nelaukdamas pradėjo lipimą į medžio viršūnę. Kol kas jam sekėsi labai gerai, bet užlipus trečdalį kelio jis nebežinojo kur toliau dėti ranką, kad nenukristų. Tad šioje vietoje jam reikėjo pastovėti gan ilgoką laiką kol sugalvojo kur padėti tą prakeiktą ranką.

[Lėja Laputė]

Pamačiusi, kad Ostinas nieku gyvu nepaims iš jos pinigų ( kurie, beja, teisėtai priklausė jam ) Lėja neva priekaištaujančiu žvilgsniu pažiūrėjo į jį
- Mano plaukai? Ai, taip - klastuolė pamatė, kad jie purpuriniai - esu metamorfmagė, bet dar nevalgau šio gebėjimo. Plaukai kaitaliojo spalvą bet kada
Draugams priėjus prie medžio, Lėja žiūrėjo, kaip Ostinas į jį įlipo, o tada ir pati pradėjo lipti. Kai jau buvo gana aukštai, pažiūrėjo žemyn, ar nematyti viežbučio administrcijos
- Manai, lipsime iki pačios medžio viršūnes? - Lėja pažiūrėjo Ostinui į akis, bet tuoj pat nusuko žvilgsnį, lyg grifiuko akys būtų rentgeno spindulys, galintis peršviesti ją iki sielos gelmių ir atskleisti jos jausmus.
Klastuolė vėl nukreipė žvilgsnį į žemę.

[Clementine Martes]

 Tada Alenas atsikėlė nuo gan didelio triukšmo kurį kėlė jo šeima. O priežastis triukšmo buvo ta, kad Alenui atėjo laiškas nuo Saros. Sesės iškarto pradėjo juokaut, kad jis susirado merginą, o Alenas tik sugebėjo pratylėti, paraudonuoti ir atimti laišką. Užsidaręs kambaryje jis atidarė laišką ir ruošėsi skaityti, kai prieš tai pas švilpį ant veido buvo šypsena vos ne iki ausų, kad Sara jam parašė. Vienu metu jam buvo netgi kiek baisu atidarinėti laišką ir jį skaityti, bet visgi jis kažkaip pernelyg pasiilgo Saros ir labai norėjo jau sužinot, ką ji ten parašė.
 Perskaičius laišką, Alenas dar labiau netgi apsidžiaugė. Jį kvietė apsilankyti svečiuose, viešbutyje kur jį apsistojo. Švilpis net negalvodamas pradėjo ruoštis ir netgi kiek pergyventi. Ir tik tada jam "daėjo", kad Kalėdas jie švęs kartu. Viešbutyje. Vieni. Alenas pakasęs kiek savo galvą pradėjo galvoti ką jai galima buvo padovanoti.
 Gėlės.. Taip, bet reikia dar kažko. O kokias gėles pirkt? Rožės.. Banalu. Gal tulpės? Arba.. Orchidėjos! Nuspręsta. Bet ką dar? Ką išvis dabartinės merginos mėgsta? Papuošalus man atrodo... Padovanosiu kokią apyrankę. Auksine, jeigu dar užteks pinigų..
 Taip Alen nusprendė ką Sarai padovanot Kalėdom ir pats pradėjo žiūrėt ką jam apsirengti. Tada prisiminė, kad Sara pasakė, kad Alenas labai atrodo gražiai be akinių. Tada jis iškarto jas nuėmė ir užsidėjo linzes kur Aleno akys būdavo žalios. O pats aprengė Kalėdinį megztinį ir juodus džinsus. Susiruošęs dviem žodžiais pasakė tėvams ir išėjo iš namų ir ėjo link parduotuvių, dovanai pirkti.
 Pasirodo, papuošalai dabar buvo be galo brangūs. Alenui užtektu pinigų, bet visgi, kainos privertė vaikinui išpūsti akis ir vos neišsižioti. Apžiūrėdamas apyrankes, pastebėjo vieną tokia grandinėlę. Ji buvo gan plona, auksinė arba jau tiesiog auksinės spalvos kuri buvo su kažkokiais širdeliais dar prie to. Švilpis kiek susiraukė, pamatęs tai, bet nusprendė nupirkti būtent tai. Merginoms patinka turbūt tokie..
 Nusipirkus jau Alenas ėjo link gėlių parduotuvės. Bet ten taip nesisekė. Ten nebuvo tokių gėlių kokių jis norėjo. Todėl jis pradėjo eit link kitos parduotuvės kuri buvo gan toli.
 Po kiek laiko atėjęs ten, išvydo tik vienas orchidėjas kurios buvo, bet jos buvo gan gražios. Jos buvo tokios pačios spalvos kaip Saros plaukai, todėl be abejonių jis jas iškarto ir pasiėmė. Alenui pinigų liko gan nedaug, bet pats jis jau atrodė kaip kažkoks tikras kavalierius. Bet tada jau kiek pats ir supanikavo, nes jie juk ne pora. O ta mintis jam niekaip negalėjo iškristi iš galvos.
 Atėjus jam į tam tinkamą vietą, Alenas išvydo viešbutį. Jis buvo gan jaukus, todėl dėl dabartinės Saros gyvenamos vietos švilpis nepergyveno. Įėjęs į viešbutį priėjo prie tam tikro numerio kur gyveno Sara. Įkvėpęs orą jis pradėjo belstis į duris.

[Sara Nikolė Keyes]

Atsibudus ryte mergina prisiminė Aleną, tad švenčių proga nusprendė susitikti su juo ir šitaip atšvęsti Kalėdas. Sara pasiėmė pergamento skiautę, plunksną, kuri neseniai buvo pamirkyta mėlyname rašale ir pradėjo raityti raides pergamente, ir tartis rašomus žodžius:
-Brangus, Alenai. Ne negerai.-ištarė, subraukė pergamente išraitytas raides,pasiėmė naują pergamento skiautę ir iš naujo pradėjo rašyti laišką.
Po kelių minučių laiškas buvo parašytas tereikėjo dar kartą perskaityti.

Alenai,
Visų pirma, noriu pasveikinti Tave su šventėmis. Linkiu laimės,
džiaugsmo, draugų ir, kad visi linkėjimai pasakyti Tau išsipildytų. Antra, noriu pakviesti kartu atšvęsti Kalėdas, jei nori ateik į viešbutį "Koukvortas", kambario numeris - 132. Lauksiu!
P.s.nepamiršk dovanos!

Parašiusi laišką, jį išsiuntė ir nuėjo ruoštis. Mėlynaplaukė apsivilko neryškios žalios spalvos suknelę, kuri puikiai derėjo prie žalių merginos akių, įsivėrė auksinius auksarus, kuriuos padovanojo jos tėtis per Kalėdas, kai dar mergina buvo visai mažytė.Susiruošusi išlėkė į viešbutį.
Viešbučio kambarys buvo nepakartojamas, sienos violetinės, kurios labai derėjo prie kai kurių  baldų, kurie buvo juodos spalvos.
Neilgai trukus į kambario duris pradėjo kažkas belstis, varnanagė priėjo prie durų, jas atidarė ir išvydo švilpį. Pribėgusi trumpam jį apkabino, atsitraukė ir tarė:
-Sveikas. Dėkui,kad atėjai, labai džiaugiuosi dėl to.Gal nori prisėsti?-paklausė ir parodė netoliese stovinčią sofą ir prakalbo toliau:-Kaip sekasi? Kaip mokslai? Kaip nuotaika, gal šventinė?-užpuolė Aleną klausimais ir netyčiom nusišypsojo.

[Clementine Martes]

 Vaikinas drebėjo gan stipriai. Tos kelios sekundės, kai jis stovėjo šalia durų, jį privertė jaustis nejaukiai. Mintyse jis įsivaizdavo kaip Sara atidaro duris. Kad ji su juodais džinsais ir baltais marškinėliais. Ir pati yra basa. Ji atidaro duris ir padaro Alenui arbatą.
 Na, švilpio fantazijos buvo visiškai kitokios, nei pati ta tikroji realybė. Viskas buvo Alenui net dar geriau. Kai Sara atidarė duris, vaikinas vos neišsižiojo. Jam Sara pasirodė kažkaip neįprastai graži.
 Nusipurtęs jis kuo greičiausiai Sarai atstatė mėlynų orchidėjų gėlių puokštę, o pats sulaukė nuo varnos apkabinimo. Sara apkabino Aleną. Švilpis taip keistai pasijautė. Tai tiesiog maža smulkmena, bet Alenas jautėsi tiesiog nerealiai. Neapsakoma žodžiais tai tiesiog.
 Įėjęs vidun, vaikinas nusiėmė striukę ir ją pakabino ant pakabų kurios buvo šalia durų, nurengė batus ir pradėjo vaikščiot po Saros kambarį. Apsižiūrėjus atsisuko į Sarą, bet iškarto ir nusisuko. Ir tada prisiminė apie jos klausimus į kuriuos reikėtu atsakyti.
- Irgi džiaugiuosi, kad pakvietei į svečius. - Gan nedrąsiai pasakė. - Na atsisėsiu, - Pasakė ir atsisėdo ant sofos kuri buvo netoliese. - Na žinai.. Kai pakvietei į svečius tai jau turbūt matosi, kad sekasi gan gerai.. - Kiek pajuokaudamas pasakė. - Mokslai.. Na žinai. Nesimokau.. - Pradėjo visur sukioti akis. - Nuotaika tai tiesiog pati geriausia. Aš labai džiaugiuosi, kad tu mane pakvietei. Aj, ir taip gal kiek šventinė. O tavo? Kaip sekasi? Kaip su mokslais? - Pasakė, ir tada įkvėpė orą, - Tai gal pasiilgai manęs? - Pabandė pradėti flirtuoti, kas jam nelabai ir pavyksta. - Ar turi gal ką nors pavalgyt? Esu beprotiškai alkanas.. - Kažką pabandė pasakyt, kai pasidarė nejauki tyla. Kai jau Sara nežiūrėjo į Aleną, vaikinas greitai ištraukė dovaną ir ją padėjo šalia savęs, bet taip, kad Sara nematytu. Iš tikrųjų, švilpis nežinojo kada pradėt dovanoti dovanas. Todėl Alenas priėjo šalia Saros ir jai davė dovaną.
- Čia tau dovana... Su Kalėdom.. - Nedrąsiai pasako ir pats nusisukęs. O rankos drebėjo gan stipriai. Alenas tiesiog labai bijojo kažkaip. Jis manė, kad tuoj kažką padarys ne taip ar sugebės viską sugadinti. Jam pirma kartą taip. Ankščiau jam tikrai taip nebebuvo...

[Sara Nikolė Keyes]

Prieš Alenui atsisėdant ant sofutės, šis varnanagei įteikė orchidėjų puokštę, tyliai sumurmėjusi padėkojimą. Švilpiui nusirengus, jis prisėdo, o mergina nedelsus taip pat atsisėdo netoli Aleno, kelių metrų atstumu.
Užpuolus vaikiną klausimais, ji po minutės tik atsakė ir iš karto atsakius, paklausė jos beveik tų pačių klausimų, mergina suskubo atsakinėti:
-Manau, kad mano nuotaika yra šventinė.O su mokslais sekasi palyginus gerai, lankau kelias pamokas.Man sekasi gerai, ypač, kai šventės jau atėjo.-Kai mergina atsakė, varnanagę užklupo netikėtas, šiek tiek keistokas klausimas, tačiau nė nesudvejojusi atsakė:-Kaip ir pasiilgau, šiek tiek pasigedau tavęs, kaip be tavo to sarkastiško juoko, ką? Be to, pastebėjau be akinių esi, vėl neberadai kur pasidėjai, ką?
Pabandė pajuokauti ir netrukus dar rimčiau atsakė į dar vieną Aleno klausimą:
-Tai ko nepavalgei? Jei rimčiau, nežinau ar yra. Turėtų būti ten, šaldytuve.-pasakė, nusuko akis ir parodė į kitam kambario kampe stovintį baltą, nedidelį šaldytuvą.
Vėl atsisukusi į švilpį, pamatė jo rankose esančią supakuotą dovaną. Ir netrukus išgirdo kalėdinį sveikinimą, po sekundės mergina iš karto pradėjo dovanos išpakavimą. Išpakavusi dovaną Sara išvydo ploną, auksinės spalvos grandinėlę.
-Ji nuostabi...-tyliai, kad Alenas išgirstų ištarė ir pridūrė:-Dėkoju.-ir vėl apsikabino švilpį, tik šį kartą minute, dviejomis ilgiau, taip parodydama atsidėkojimą.-Gal galėtum užsekti?-paėmusi į rankas, mergina atsuko nugarą į vaikiną ir padavė jam į rankas dovanotą grandinėlę tam, kad užsegtų ją, ir, kad Sara galėtų ja pasipuošti jau šį vakarą.
-Be to, aš irgi turiu tau dovaną!-džiugiai sušuko ir nuėjo į kitą patalpą, kur buvo paslėpusi Alenui skirtą dovaną.
Įėjusi į kitą patalpą, pamatė ant lovos gulinčią kalėdinę kepurę ir gulinčią puikiai supakuotą dovaną, popierius buvo raudonų ir žalių spalvų, su Kalėdų senio atvaizdais. Mergina užsidėjo kalėdinę kepurę, paėmė į rankas dovaną, išėjusi į patalpą, kurioje buvo Alenas ir sušuko:
-Ho ho ho! Kas kvietė Kalėdų senį?-švilpiui įteikė supakuotą dovaną ir pasveikino su šventėmis.
Alenui išpakavus dovaną, mergina išvydo savo pačios nupirktą dovaną Alenui, šaliką, kuris buvo šiek tiek kalėdinis ir labai šiltas.

[Clementine Martes]

 Švilpis įteikė Sarai gėlių puokštę ir sulaukė iš jos padėkojimą. Tai jį lyg nuramino netgi, nes vis pergyveno, kad nupirko netinkamas gėles. Vis galvojo, kad geriau kaip visada nupirkt kokias raudonas rožes ir būtu viskas puiku. Bet rodos, Sarai patiko gėles, nors švilpis tuo nebuvo įsitikinęs, bet tai jau ne taip buvo svarbu, nes jis buvo šalia Saros ir kartu švenčia Kalėdas.
- Dėl akinių.. Šiandien specialiai neužsidėjau. Kažkada sakei, kad gražiai be jų atrodau, todėl specialiai užsidėjau linzes. - Atsakė ir nusišypsojo Sarai.
 Pats švilpis buvo be protiškai alkanas. Jis visą dieną nevalgė, nes vis turėjo reikalų, tokių kaip pasiruošti prieš ateinant pas Sara. Todėl kai varnonagė pasakė, pažiūrėt kas yra šaldytuve, švilpis nedelsiant prie jo ir priėjo. Atidarius, ten iš ką nors Alenui valgomo buvo tik kažkokia bandelė. Iškarto, Alenas mintyse pradėjo galvoti, kad kodėl ji laiko bandelės šaldytuve, bet į tai stengėsi nekreipt dėmesio - juk tai paprasta smulkmena.
 Alenas vis žiūrėjo į Sarą ir tiesiog džiaugėsi, kad yra šalia jos. Kad dabar bendrauja, švenčia Kalėdas. Jam užtektu tik to, kad būti laimingam, o dar jie jau kaip ir pora. Kaip Alenui nebūti laimingam? Kai meilė yra iš dviejų pusių ir švilpis kažkaip neabejojo Sara, kad ji bus neištikima ir panašiai. Aišku, jie netgi ne oficialiai pora ir tai mažai bendrauja, bet Alenui jau net to užtenka, kad tiesiog būti laimingam.
 Laikas atėjo ir dovanų keitimasis. Pirmas dovanojo Alen - grandinėlę. Sarai išpakavus dovaną, ji pagyrė tai. Pas Aleną atsirado šypsena veide ir tada laukė, kol Sara grįš nes ji kažkur buvo išėjus.
 Sarai grįžus ji atrodė juokingai, bet prie to ir labai mielai pagal švilpį, todėl jis silpnai nusijuokė ir pradėjo išpakuoti Saros dovaną. Išpakavus, ten buvo šalikas. Kalėdiškas ir dar šiltas. Švilpis labai apsidžiaugė dovana, nors jis ir turėjo tų šalikų, bet tai buvo pirmoji dovana nuo Saros, todėl jis tai brangins gan ilgai.
 Apsivyniojęs savo kaklą su šaliku Alen pradėjo žiūrėt į Sarą.
- Ką norėtum dabar nuveikti? - Paklausė ir pradėjo žiūrėt į Sarą.

[Sara Nikolė Keyes]

Išgirdusi Aleno akinių neužsidėjimo priežastį mergina nusišypsojo.
Taigi, taigi...švilpiui mano nuomonė svarbi.-Pagalvojo ir tyliai sukrizeno.
Padavus vaikinui dovaną, šis ją išpakavo ir Sara iš Aleno akių suprato, kad jam patiko dovana, kad jam patiko jos dovanotas šalikas. Švilpio akys spindėjo švelnumu ir džiaugsmu. Netrukus, Alenas apsivyniojo kalėdinį ir šiltą šaliką.
Po minutės išgirdusi mėlynakio klausimą mergina šiek tiek suglumo, tačiau vis dėl to rimtai nutaisiusi veidą, pajuokavo:
-Galėtume padaryti namų darbus, kaip manai?
Varnanagė buvo įsitikinus, kad švilpis šiek tiek sunerims ar bent kažkokią veido išraišką padarys, tik ne juokingą veido mimiką.
-Tik juokauju, Alenai. Galvoju, gal galėtume pažaisti kažkokį stalo žaidimą, tik nežinau kur juos padėjau.-mergina nusijuokė ir pradėjo eiti po visas patalpas, peržiūrinėjo visus kampus, patalpas, tačiau vis tiek nerado, tad nusprendė pasikviesti į pagalba švilpį.
-Gal galėtum padėti surasti tuos žaidimus, jie turėtų būti kažkur čia?-Ištarė ir parodė į visas puses, ir dar kartą nusijuokė.
O gal vis dėl to aš neatsinešiau tų žaidimų?-Beieškant pamąstė ir prisiminė, kaip ruošėsi, o žaidimus paliko gulėti ant medinio paviršiaus stalo.
-Rupūs miltai!-sušuko ir atsisuko į vaikiną.-Gali nebeieškoti, aš tų stalo žaidimų net neatsinešiau.-šiek tiek nusiminė, pagalvojo ką dar galėtų paveikti be stalo žaidimų, tačiau jokios idėjos nelindo į galvą.-Tai gal tu turi idėjų, ką veikti? Man niekas nelenda į galvą.-Merginos lūpų kampučiai truputį pakilo į viršų, Sara nusišypsojo.

[Clementine Martes]

 Ta keitimosi dovanų ceremonija kaip ir pasibaigė, todėl porelei reikėjo susirast kokią kitą veiklą. Todėl, Alenas pradėjo klausti ką dar veikti.
 Sara pasiūlė padaryti namų darbus.
- Rimtai? - Pakėlė vieną antakį ir kiek nustebo. - Namų darbus? - Atkartojo Saros žodžius. Iškarto mintyse jis pagalvojo apie Saros veiklą namuose, kad ką ji daro namie. Nejaugi gi Sara daro visą laiką namų darbus? Alenas kažkaip pradėjo galvoti apie, bet normalaus atsakymo taip Nikolei ir davė.
 Vėliau ji prisipažino, kad pajuokavo.
- Tai tu juokavai.. Aš priėmiau viską rimtai. Dar jau pagalvojau, kad ne veltui esi iš Varno Nago koledžo.. - Pasakius nusijuokė. Vaikinas tada pradėjo laukti kitų jos pasiūlymo ir kaip tik susilaukė, ji pasiūlė pažaisti stalo žaidimą.
- Na gerai. - Atsakė teigiamai į Saros mintį, o pats toliau sėdėjo ant lovos. Stalo žaidimas.. Gal kiek nuobodžiai, bet manau pirmam kartui gerai tiks. Ką dar daryti mums, kai tik vieną savaitę žinom vienas kitą... Užsigalvojo švilpis.
 Sara vos ne visą savo kambarį apvertė ieškodama ko nors, o pati nieko nesuradus pasakė, Alenui padėti ieškoti.
- Na gerai.. - Atsakė ir pradėjo ieškoti ko nors. Bet visos pastangos buvo veltui, nes vaikinas nieko negalėjo surasti. O Sara vėliau pasakė, kad juos net nėra atsinešus. Negalėjo ankščiau to pasakyt? Mintyse nusijuokė Alenas.
 Ir taigi, Alenas ir Nikolė pasiliko ir vėl be veiklos. Švilpis turėjo vieną mintį, bet ar varno nago koledžo mokinė sutiks taip pasielgti?
- Žinai.. Turiu vieną idėją. Žinai, čia gi viešbutis ir tu turi kaimynus, taigi, manau, kad galim ką nors pridaryt jiems. Ar tai apmėtyti kiaušiniais duris ar kažką panašaus... Tai ką manai? - Pasakė ir priėjo prie šaldytuvo ir paėmė vieną dėžę tų kiaušinių. - Einam?

[Sara Nikolė Keyes]

Neberadus žaidimų ir Sarai pasakius, kad žaidimų net nepasiėmė Alenas netrukus pasiūlė idėją, kuri tikrai buvo skirta neklaužadoms.Rimtai pagalvojusi apie išdaigą, mergina sutiko:
-Sutinku. Tu pasiruošk kiaušinius, o aš tuojau pareisiu.
Išgirdus švilpio idėją varnanagė sugalvojo dar dvi išdaigas, kurios jai patiko. Penktakursė nulėkė link tualeto ir paėmė du tualetinio popieriaus ruliukus((ar kažką panašaus)). Atsidūrusi vėl patalpoje, kur buvo Alenas, įteikė jam tualetinį popierių ir pradėjo naršyti po stalčius, kurie buvo patalpoje. Pagaliau radusi tai ko ieškojo: žirklių ir lipnios juostelės, apsidžiaugė ir vėl įdavė mėlynakiui į rankas daiktus.
-Na va, dabar galime eiti.-Nusišypsojo švilpiui ir išėjo pro duris, pasuko link dešinėje esančio kambario.
Paėmė iš Aleno rankų lipnią juostą,  žirkles, atkirpo gabalą juostos, atidavė žirkles ir užklijavo juostą nuo vieno durų pusės iki kitos. Dar vieną kartą taip padarė tik žemiau ankstesniojo lipnios juosto gabalo.
Vėliau, mergina paėmė iš dėžutės du kiaušinius, padėjo ant žemės ir pradėjo Alenui pasakoti planą:
-Matai, tu turėsi paskambinti skambučiu, kai kažkas atidarys duris tu turėsi mesti į juos kelis gabaliukus tualetinio popieriaus ir pabėgti kur nors, kad nepamatytų tie žmonės, kurie išeis.-Mergina pasakiusi, paėmė lipnią juostą, žirkles, kiaušinių dėžutę ir vieną tualetinio popieriaus dėžutę.
-Pasiruošęs?Kai nueisiu į kambarį, tu galėsi skambinti, galėsi užbėgti už kampo arba į kambarį, kur būsiu aš.-Pakalbėjo ir nuėjo į kambarį, padėjusi daiktus kambaryje, atvėrė duris, ir parodė nykštį į viršų, taip parodydama, kad ji pasiruošusi.

[Clementine Martes]

Sara sutiko su Aleno idėją. Švilpiui buvo abejonių, kad ji gali nesutikti, nes jis jos puikiai dar nebuvo pažinojęs - todėl, buvo toks variantas, kad ji yra iš tų merginų kurios nemėgsta laužyt taisykles, kažkam daryti pokštus ir tiesiog yra rimta. Na, bet pasirodo ne. Dar vienas charakterio bruožas kurį Alenas sužinojo iš jos būtent tuo metu.
 Tada švilpis paėmė iš šaldytuvo kiaušinius ir jau ruošėsi eiti, bet Sara pradėjo dar kažką ieškoti ir nuėjo link vonios. Alen nesuprato ką ji daro ir dėl to pakėlė vieną antakį, bet tada Nikolė grįžo su tualetiniu popieriumi.
- Kam tai? - Nesupratęs paklausė varnos ir laikė viską tai rankose. O Sara pradėjo kažką ir vėl ieškot ir tada atnešė dar lipnios juostos ir žirklių. Sugalvojau dar vieną idėja.. Nusišypsojęs švilpis padėjo dėžę atgal į šaldytuvą.
- To mums neprireiks. - Pasakė, bet visgi tris paėmė ir išėjo kartu su Sara iš jos viešbučio numerio.
 Priėjus Sara paėmė iš Aleno rankos jo laikančius daiktus ir pradėjo kirpti kažkokias juosteles ir jas klijuoti. Sullivan be emocijų tiesiog žiūrėjo ką ji darė ir truputi netgi kiek švilpis pasimetė. Bet po to Sara pradėjo pasakot savo planą - chuliganą.
- Na jau ne. Aš vienas to nedarysiu. - Užsispyręs pasakė Sarai ir kai jį išėjo, švilpis grįžo pas ją ir paėmė ją už rankos ir nuvedė link tos būsimos nusikaltimų vietos.
- Beje turiu kiek geresnę idėją ateičiai. Manu, kad galima mums abiems prieiti prie kokio nors numerio ir pradėt pardavinėti šito tualetinio popieriaus. - Pasakė savo idėją ir šyptelėjo Sarai. - Taigi, o dabar.. Manau, kad galima padaryti taip. Mes abudu mesime tualetinio popieriaus į juos, bet su burtažodžiu Wingardium Leviosa iš tolo. Ką manai? - Pasakė savo nuomonę ir pradėjo visur dairytis, o po to priėjo šalia Saros. - Kada nori pradėti? Gal ir dabar jau?
 

[Sara Nikolė Keyes]

Papasakojus apie savo planą, Alenas užsispyrė, kad neskambins vienas ir nemes vienas tualetinio popieriaus.Bailys.-pamanė Sara ir pradėjo klausytis švilpio idėjų.
Išklausiusi idėją kitam kartui ir idėją su burtažodžiu Wingardium Leviosa, mergina sušuko:
-Nuostabi idėja!Einam dabar, tik net nežinau ar labai pavyks burtažodis man.-Pagyrė Aleno idėją ir iš karto prisipažino apie burtažodį, mat varnanagė beveik niekada nenaudojo šito burtažodžio, gal tik per pačią kerėjimo pamoką, kurios nelabai ir lankė.Nuėjusi toliau nuo paruoštų durų,priėjusi kampą, pasislėpė už jo, tik iškišo galvą, kad stebėtų duris. Mergina išsiėmė savo burtų lazdelę, kuri buvo kai kuriose vietose išmarginti įvairiais raštais. Netrukus ir Alenas atėjo į slėptuvę, tik tada mėlynaplaukė pagalvojo apie skambutį, kas skambins, jei abu bus pasislėpę už kampo.
-Aš paskambinsiu skambučiu, o tu lauk čia pasiruošęs sakyti burtažodį.-Palėpė ir nuėjo link durų, kur buvo padėti kiaušiniai, užklijuota lipni juosta, ir netoliese laukiantis Alenas su burtų lazdele, ir tualetiniu popieriu.
Vienas...du...trys...-suskaičiavo iki trijų ir įkvėpė, iškvėpė ir pagaliau paskambino durų skambučiu, pabeldė į duris, ir pradėjo bėgti link kampo už, kurio slėpėsi švilpis.

[Clementine Martes]

Sara pagyrus Aleno idėją, švilpis net paraudonavo..
- Ačiū.. - Nuraudęs vaikinas, padėkojo mėlynplaukei. Bet buvo vienas toks niuansas, Sara nelabai mokėjo to burtažodžio. - Nieko tokio, jį kiekvienas pirmakursis moka. - Pabandė paguosti merginą ir ją kiek padrąsinti.
 Sara pradėjo eiti už kampo. Matyt slepiasi. Tada kiek vaikinas taip pastovėjo ir pats nusekė ją ir priėjo prie jos, už kampo. Mergina pasakė, kad eis paskambinti į skambutį.
- Gerai, - pasakė ir ištraukė savo burtų lazdelę kuri yra iš juodmedžio. Alenas kiek palaukė, kol mergina susikaups ir tada ji jau paskambino į duris ir pasibeldė.
 Vaikinui liko tik laukti kol išeis kas nors. Iš anksto, Alenas nusprendė panaudoti burtažodį ant popieriaus, nes dar gali nespėti.
- Wingardium leviosa - ištarė burtažodį ant tualetinio popieriaus ir jis taiga pakilo į viršų. Iškarto, vaikinas nesugebėjo jį kontroliuoti, nes jis pradėjo skraidyti visaip į šonus, bet kažkaip.. kažkaip Alenui pavyko.
 Popierius jau buvo ore ir liko tik laukti, kol kažkas išeis. Sarai paskambinus, praėjo mažiau kaip pusė minutės, bet vistiek tos sekundės Alenui jau kėlė įtampą ir kiek nerimą.
 Bet tada išėjo žmogus. Ten buvo kažkoks vyras. Atrodė, kad jis yra pavartojęs alkoholio, nes matėsi pagal jo raudoną veidą ir jo stovėjimo pozą. Na, Alenui tai nerūpėjo, jis su tualetiniu popieriumi metė į tą vyriškį....

[Sara Nikolė Keyes]

Kai tik mergina pabeldė ir paskambino skambučiu, kad kas nors atidarytų duris, nubėgo link Aleno, kai tik atsidarė durys, pro jas Sara pamatė veidą žmogus, kuris varnanagei pasirodė girtas. Po sekundės, kai duris atidarė girtas vyras į jį lėkė tualetinis popierius, kurį paleido mėlynakis. Bebėgdama link slėptuvės, mergina šiek tiek slystelėjo, vos nepargriuvo, tačiau išlaikiusi pusiausvyrą, paėmė į rankas savo burtų lazdelę ir pabandė ištarti burtažodį.
Nagi, Sara, juk net pirmakursiams gali pavykti šis burtažodis. Neapsikvailink prieš Aleną.-pagalvojo ir pusgarsiai ištarė reikiamą, norimą burtažodį:
-Wingardium leviosa.-ištarus burtažodį, tualetinis popierius pakilo į orą, tačiau kelias sekundes jis tik pasivartaliojo ore, netrukus varnanagė susikaupė ir popierius pasileido link apgirtusio vyruko.
-Pavyko...-tyliai sumurmėjo ir dar sykį ištarus burtažodį paleido tualetinį popierių į vyruką.
Tikiuosi, kad tas vyrukas nepradės mūsų vytis...-šiek tiek pamąstė ir dar kelis sykius ištarė burtažodį, ir dar kelis kartus į vyruką skriejo tualetinis popierius, o juk dar tuojau jis užmins ant tų trijų kiaušinių, pakliūs į lipnios juostos spąstus.