0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Upelio prieglobstis
« Atsakymas #315 Prieš 3 metus »
-Galėčiau, aš ir dabar ginčijuosi,-juokdamasi atsakė juodaplaukė. Žinojo, jog šis ginčas yra bereikšmis, tačiau ginčytis buvo smagu. Be to, regis, ir žaliaakiui "ginčas" patiko. Išgirdusi vaikino pareiškimą dėl arbatos mergina linksmai nusijuokė.
-Arbatos? Tuomet turbūt dievini kakavą?-pabandė spėti mėlynakė apdovanodama Keitą žavia šypsena. Paminėjus šiltą gėrimą ir pati Davina būtų mielai dabar išgėrusi šiltos Latte kavos su trupučiu cinamono, primenančio artėjančias Kalėdas ir šventinę nuotaiką. Tik kol kas ji stovėjo Uždraustajame miške šalia juodaplaukio ir apie kokią nors šiltą kavą galėjo pamiršti, bent jau trumpam, nes į pilį grįžti dar nenorėjo. Net šilta, garuojanti kava nekėlė noro grįžti į pilį ir palikti Keitą.
-Taip, nebijai, kad vėliau gali nebeatgauti striukės?-paklausė mėlynakė kilstelėdama savo lūpų kampučius. Žinoma, ji juokavo norėdama priversti vaikiną šyptelėti.
Netrukus bučiniui nustūmus visas mintis į šalį Davina liko stovėti Keito glėbyje apsivijusi jo kaklą rankomis. Atsidūrusi dar arčiau juodaplaukio mergina jautė, kaip ir taip greitai plakanti širdis ima plakti dar greičiau, tik šįkart šešiolikmetė į tai nekreipė dėmesio. Lėtai atsitraukusi nuo Keito mergina kilstelėjo galvą apdovanodama vaikiną miela šypsena.
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Keitas Kolinsas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 266
  • Lytis: Moteris
  • If you need your heart stolen, call me ;)
Ats: Upelio prieglobstis
« Atsakymas #316 Prieš 3 metus »
-Turi per daug drąsos, Davina,-išsišiepė Kolinsas,-Spėju, kad labai patiko kaboti virš upės,-vis dar su ta pačia šelmiška šypsenėle kilstelėjo auskaru pervertą antakį Keitas.
-Neteisingai. Karštas šokoladas yra topinis žiemos sezono gėrimas,-atsakė jai vaikinukas. Nuo pat mažumės gerdavo tą kalėdas primenantį gėrimą vos ne puodais ir dabar įpročiai ne per labiausiai pasikeitė.
-Beje, kada nors primink galėsim užlėkti į kokią kavinukę, prisigriebt šiltų gėrimų,-iš niekur nieko tėškė pasiūlymą švilpis. O kodėl ne? Jam patiko su Davina leisti laiką, o ir kavinė su šiltais gėrimais, ypač žiemos metu skambėjo itin viliojančiai.
-Na, jei tai reiškia, kad tu nesušalsi tai gali turėtis,-gūžtelėjo pečiais Keitas, vis dar su šypsenėle veide. Žinoma, striukę brangino ir bet kam davęs nebūtų, bet gal kokį kartelį padarytų išimtį.
Pajutęs, kaip Davina atsitraukia, Kolinsas kiek nejaukiai nukreipė žvilgsnį į žemę.
-Tu kada pagalvojai... Kas mes esam? Ta prasme... Na, po bučinio tikrai nesam tik draugai, bet...-juodaplaukis aiškiai buvo pasimetęs, tad klausimai, kuriuos norėjo užduoti gavosi nerišlūs ir padriki.
 

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Upelio prieglobstis
« Atsakymas #317 Prieš 3 metus »
-Turbūt arba per daug mėgstu rizikuoti,-linksmai nusijuokė mėlynakė,-Nebūtų taip patikę, jei būčiau į jį įkritusi,-žvilgtelėjo į šalia tekantį upelį, kurio tekantis vanduo prarydavo vos spėjusias nusileisti snaiges ir šyptelėjo. Išgirdusi Keito atsakymą ir po jo sekusį pasiūlymą mergina žvilgtelėjo į juodaplaukį ir linktelėjo.
-Būtinai, tikrai neatsisakyčiau garuojančio, šilto gėrimo,-plačiai nusišypsojo rudaplaukė. Švilpio pasiūlymas praleisti laiką kavinėje su karštos kavos puodeliu rankose ir linksma draugija ištiesų viliojo Daviną, ypač, žiemos metu.
-Ar tai išankstinė Kalėdinė dovana?-linksmai nusijuokė mergina žvilgtelėdama į priešais stovintį vaikiną, tačiau netrukus šypsena iš merginos veido dingo išgirdus juodaplaukio klausimą. Tokio klausimo Davina tikrai nesitikėjo, žinoma, žinojo, jog į jį teks anksčiau ar vėliau atsakyti, tačiau nesitikėjo, kad būtent dabar.
-Nežinau...-tyliu balsu atsakė rudaplaukė jausdamasi lygiai taip pat pasimetusi, kaip ir priešais stovintis vaikinas,-o tu?..
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Keitas Kolinsas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 266
  • Lytis: Moteris
  • If you need your heart stolen, call me ;)
Ats: Upelio prieglobstis
« Atsakymas #318 Prieš 3 metus »
-Tai per tą riziką kokią dieną prisidirbsi,-tarstelėjo Kolinsas. Taip, tik jam apie tokius dalykus ir kalbėti, nes būtent jis ir buvo atsargiausias žmogus pasaulyje. Kur gi ne. Toks bus nebent pragarui užšalus, o kiek tame pragare teko lankytis, nors ir sukeltame eliksyro haliucinacijos, bet kol kas buvo baisiai karšta.
-Vis dar gali įkristi. “Netyčia”,-šyptelėjo vaikinukas, iškeldamas rankas, kad pirštais parodytų kabutes. Žinoma nebeketino to daryti, bet iš jo visko galima tikėtis-dažniausiai kaip užeina pagal nuotaiką.
-Žinai, kad aš esu romantiškas tai čia dovana už kokius dešimt kalėdų, gimtadienių ir kitų švenčių į priekį,-nusijuokė Kolinsas.
Taip žinoma, flirtuoti mokėjo, tarsi kokius kursus tos srities būtų baigęs, bet tą kitą, romantišką, jo pusę tiktai labai retas žmogus pamatydavo.
-Manau... Nežinau. Vien draugai tikrai nesame, bet skubėti niekur nenoriu,-kilstelėjo antakius švilpis, kiek susimąstydamas.

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Upelio prieglobstis
« Atsakymas #319 Prieš 3 metus »
-Net neabejoju,-nusijuokė mergina žvilgtelėdama į priešais stovintį vaikiną,-tik turbūt be rizikos nebūtų malonumo, tiesa?-kilstelėjo savo lūpų kampučius rudaplaukė. Mėlynakė puikiai žinojo, ką reiškia rizikuoti, tačiau nuotykiai ir pavojai šią merginą traukė. Galbūt ne visi, bet praėjus kelioms dienoms, dabar būtų mielai pakartojusi NIV pamokos praktiką.
-Tikiuosi, kad taip nenutiks,-šyptelėjo mėlynakė ir išgirdusi Keito žodžius nusijuokė,-maniau, dabar gausiu dovanų per kiekvienas šventes,-apsimesdama liūdna Davina liūdnai žvilgtelėjo į juodaplaukį, tačiau netrukus ir vėl merginos veide žaidė miela šypsena. Keitui atsakius į užduotą klausimą Davina linktelėjo. Dabar pat susigaudyti savo jausmuose ir nuspręsti dėl jų pasikeitusių santykių mergina netroško. Žinojo, kad tam prireiks laiko, tad skubėti niekur nenorėjo. Snaigėms ir toliau krentant ant žemės ir nuklojant ją vis storesniu sniegu rudaplaukė šyptelėjo.
-Grįžtam į vidų?-kilstelėjusi galvą žaviai nusišypsojo vaikinui.
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Keitas Kolinsas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 266
  • Lytis: Moteris
  • If you need your heart stolen, call me ;)
Ats: Upelio prieglobstis
« Atsakymas #320 Prieš 3 metus »
-Taigi mane erzindama žmones ir rizikuodama savo gyvybe?-kilstelėjo antakį Keitas, su ta pačia šelmiška šypsenėle veide.
Pats vaikinukas irgi mėgo rizikuoti, bet gal ne tiek, žinojo kada atsitraukti ir gelbėti savo kailį.
-Tikėkis, bet visko dar gali būti,-gūžtelėjo pečiais Keitukas, nors tikrai nebesiruošė merginos mesti į upę.
-Cha, norėtum,-nusijuokė švilpis. Žinoma, ruošėsi kažką merginai nupirkti Kalėdoms, bet kol kas dar nesiruošė išsiduoti-geriau tai būtų staigmena, nes dar net gerai nesugalvojo, kaip viską darys.
-Taip, turbūt jau teks eiti,-susigrūsdamas rankas į kišenes atsakė Keitas. Vis dėl to su odine striuke sningant buvo šaltoka,-Kada vėl susitiksim?-paklausė Kolinsas, viltingai pakeldamas smaragdines akis.

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Upelio prieglobstis
« Atsakymas #321 Prieš 3 metus »
Klausydamasi vaikino balso mergina šyptelėjo.
-Rizika reikalauja aukų,-gūžtelėjo pečiais žvilgtelėdama į vaikiną. Dažniausiai erzinti žmones ar rizikuoti savo gyvybe rudaplaukė vengdavo, tačiau kitos rizikos retai kada atsisakydavo, kaip ir nuotykių.
-Vis dėl to, nenorėčiau atsidurti šaltame vandenyje,-papurtė galvą žvilgsniui slystant upelio paviršiumi. Šio ramiai tekantis vanduo skalavo jame stūksančius akmenis. Nusukusi žvilgsnį nuo upelio vandens mėlynakė kilstelėjo galvą.
-Labiau norėčiau šventes praleisti su brangiais žmonėmis,-kilstelėjo savo lūpų kampučius žvilgtelėdama į smaragdines vaikino akis. Šiam sutikus grįžti į pilį Davina ėmė lėtai žingsniuoti pilies link. Šalčio kandžiojamas rankas mėlynakė greitai paslėpė džinsų kišenėse. Keito klausimui nuskambėjus miško paviršiumi mergina kryptelėjo galvą į vaikiną.
-Kada tik norėsi,-šyptelėjo mėlynų akių savininkė.
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

kablelis

Ats: Upelio prieglobstis
« Atsakymas #322 Prieš 3 metus »
Vos išgirdusi praktinę užduotį, Stevie nėrė pro duris. Net nežinojo, ar jau galima tą padaryti, kai klasėje rudaplaukės neliko. Tikiuosi, profesorius labai nesupyks vis tik susirūpino grifė, sparčiu žingsniu keliaudama uždraustojo miško link. Jai ir abejonių nekilo, kur gi atliks užduotį. Jeigu per pamoką galima eiti į mišką, negi Green eis kur nors kitur?!
Penktakursė žvaliai nužingsniavo upelio link. Ji nežinojo, kada ją turi kažkas užpulti. Mergaitė taip skubėjo išlėkti iš klasės, kad nė neprisiminė, ką tiksliai kalbėjo profesorius Jeffter. Tik tiek, kad kažkas puls. Ir ji, ko gero, turės panaudoti skydinius kerus. Kokius kerus aš mokiausi? staiga paklausė savęs Stevie. Nors, atrodė, viskas buvo neseniai, tačiau antroji apsigynimo nuo juodosios magijos pamoka atrodė kaip iš kito pasaulio. Ir rudaplaukei prireikė nemažai pastangų, kad prisimintų, ką gi ji veikė tos pamokos metu. Ak, taip. Protego horribilis pagaliau prisiminė Stevie. Ir subarė save už tragišką atmintį.
Pagaliau grifė pasiekė upelį. Ji prisiminė, kad čia turėjo nuotykių su kažkokiu berniuku, kurio dabar nė vardo neprisimena. Stevie susimąstė, kad seniai jo nematė, kai išgirdo triukšmą. Ir suprato, kad tai, ko gero, yra namų elfai. Mergaitė skubiai atsisuko. Ji išsitraukė lazdelę ir norėjo sušukti burtažodį, kai pajuto, kad jos ginklas jau sprūsta jai iš rankos.
- Protego horribilis! - kvailai šūktelėjo Stevie, tačiau lazdelė, žinoma, jau buvo pakeliui pas burtą panaudojusi namų elfą. Mergaitė matė, kaip šis pagavo lazdelę. Ir riebiai nusikeikė. Ji buvo tikra, kad lazdelės dabar nebeatgaus ir visa jos praktika nueis šuniui ant uodegos. Tačiau namų elfas buvo malonus ir teikėsi lazdelę grąžinti. Tik, žinoma, ne į rankas. Mažylis ją numetė tiesiai į upelį. Keiksnodama Stevie prisiartino prie vandens ir pamatė, kad lazdelės nepasieks. Nuostabu ironiškai pagalvojo grifė. Ji labai mėgo vandenį, tačiau oras nebuvo pakankamai malonus, kad norėtųsi lipti į šaltą upelį. Tačiau lipti teko. Tad netrukus penktakursė buvo visa šlapia. Ir be galo pikta. Tai jau ne. Tu dar atsiimsi pagalvojo Stevie. Ji nukreipė lazdelę į elfą ir jau norėjo jį užkerėti. Tačiau tada prisiminė, kad jai tik reikia išburti skydą. Jeigu ką nors padarys ne taip, profesorius garantuotai viską sužinos...
- Protego horribilis! - sušuko grifė, švystelėdama ranką į viršų. Ji neįsivaizdavo, ar kerai pavyko. Manė, kad ne. Tačiau pasileido tolyn, tikėdamasi rasti kokią nors kitą vietą, kur bus bent kiek saugiau. Na, bent jau nebus šalto vandens, kur kas nors gali nutėkšti jos ginklą... Stevie patraukė į miško gilumą.

*

kablelis

Ats: Upelio prieglobstis
« Atsakymas #323 Prieš 2 metus »
Pagaliau vasara! Tiesa, ji reiškė ir tokį nemalonų dalyką kaip egzaminai. Tačiau Stevie Green stengėsi galvoti apie šviesiąją pusę. Vasara reiškė, kad ji greit važiuos namo. Į savo mišką. Ir pasinaudodama ilgomis dienomis galės ten praleisti valandų valandas. Šių metų žiema buvo bjauriai ilga, tad Stevie jautėsi taip, tarsi dar nė nebūtų pabuvusi miške.
Tad radusi laisvesnę valandėlę tarp egzaminų, kurie šiemet buvo ypatingai sunkūs, mergina spruko į mišką. Kaip ir daugeliu atvejų, ji nežinojo, kur tiksliai eis ir ką veiks. Tačiau juk čia kalbama apie mišką. O Stevie ten visada randa ką veikti.
Green patraukė į miško gilumą. Ji nužvelginėjo kiekvieną medį ar kupstą. Vos ne visi jie priminė kokį nors nuotykį. Stevie puikiai žinojo, kur yra duobė su akmeniu, kur ji su Adele Ginger rado keistąją dėžutę. Tai buvo vienintelė vieta, į kurią grifė nenorėjo grįžti. Net ir prisiminti tai nebuvo itin malonu. Tad Stevie nukreipė mintis kita linkme. Dėl kažkokių priežasčių ji susimąstė apie tai, kad jai liko vos vieneri metai Hogvartse. Ta mintis, tiesą sakant, irgi nebuvo smagi. Visų pirma, Green neįsivaizdavo, ką darys po to. Neseniai pradėjo praktiką Šventojo Skutelio ligoninėje, tačiau buvo tikra, kad ten ilgai neužsibus. Beveik iš karto suprato, kad toks darbas ne jai. Tačiau gėdijosi tą prisipažinti vadovui, tad bent kol kas nemetė. Tad ką gi ji veiks? Mergina visiškai neįsivaizdavo savęs dirbančios kažkokį rimtą darbą.
Apie tai mąstydama grifė priėjo kažkokį upelį. Iš pradžių pamanė, kad gal atrado vietą, kurioje dar nėra tekę būti, tačiau netrukus prisiminė: vis dėlto čia irgi būta. Ir, žinoma, neapsieita be nuotykių. Net pati nepajuto, kaip pradėjo šypsotis. Vis dėlto mergina mylėjo Hogvartsą. O kai čia pradėjo mokytis ir dvyniai, pasidarė dar smagiau.
Green atsisėdo ant akmens prie upelio ir tiesiog šypsojosi.

*

Neprisijungęs Enolas Wildwoodas

  • Burtininkas
  • ***
  • 25
Ats: Upelio prieglobstis
« Atsakymas #324 Prieš 2 metus »
Enolas jautė, kaip didelės mokyklos sienos, erdvūs koridoriai, daugybė mokinių ir kalbos apie egzaminus pamažu jį spaudė. Ilvermornio mokyklos pilis nebuvo tokia didelė, joje nesimokė tiek daug mokinių, todėl erdvės padidėjimas ir daugiau žmonių vertė vaikiną kiek sumišti ir įsitempti. Vienintelis būdas nuo to pasprukti buvo išėjimas laukan. Geriausiai, į mišką. O toks, vaikino džiaugsmui, augo visai netoliese. Todėl įsiminęs svarbiausius koridorius ir patalpas, išžingsniavo iš pilies.
Vienas kitas akmenėlis traškėjo tarp juodų vaikino sportbačių ir akmeninio grindinio. Wildwoodas visą dieną vaikščiojo po mokyklą, mėgindamas su ja susipažinti. Neprašė koledžo vadovo surasti, kas galėtų aprodyti pilį ir apylinkes. Enolas pasitikėjo savo fotografine atmintimi, kuri, beje, buvo išties puiki, ir ja vadovaudamasis klaidžiojo po mokyklą. Tik išorę buvo pasilikęs vakarui, tačiau jis dar toli gražu nebuvo taip arti, kaip manė Enolas.
Nuojauta nuenšė būtent ten, kur vaikinas ir norėjo. Priėjęs artėliau, pakliuvo į medžių šešėlį. Susikišo rankas į džemperio kišenes ir įžengė į Uždraustuoju vadinamą mišką. Takelis buvo neblogai pramintas, tačiau vaiknas nesiruošė paklusti tokiam paprastučiui dalykui. Žengė iš kelelio ir kiek įmanoma tyliau patraukė į miško gilumą.
Kuo toliau ėjo, tuo mažiau saulės spindulių prasiskverbė pro medžių lapiją. Žemė tapo drėgnesė, samanos minkštesnės. Augo daugiau krūmų.
Vaikinas juto, kad eina pakankamai ilgai. Staiga žvitrios akys surado vos vos pravaikščiotą takelį. Nenorėdamas per daug rizikuoti pasiklysti, ėmė juo žingsniuoti. Po kurio laiko pastebėjo, kaip medžiai ir krūmai vėl retėja, pasigirdo vandens čiurlenimas. Takelis išlenkė staigų posukį, ir vaikinas atsirado tiesiai priešais nedidelį upelį, po milžinišku gluosniu. Vaizdas akimirką užgniaužė kvapą. Tokios vietos, žinojo, buvo retos.
Paėjėjo keletą metrų palei upelį į proskyną ir patraukęs nusvirusią šaką sustojo. Ant akmens prie vandens telkinio sėdėjo rudaplaukė mergina. Iš šono matėsi, kad ji kažko šypso ir apie kažką svajingai mąsto.
Vaikinas akimirką pasvarstė. Nesiruošė nepažįstamosios iš čia varyti, bet ir pats norėjo bent kažkiek dar čia pabūvoti.
- Graži vieta, ar ne? - vėl susikišęs rankas į džemperio kišenes prabilo. Balsas skambėjo lygiai, kaip savimi pasitikinčio žmogaus. Neitin nerimavo dėl to, kad gali merginą išgąsdinti. Kad ir kaip būtų pranešęs apie savo buvimą, vis tiek tai būtų netikėta.
„Kol kauniesi su tamsa, stovi šviesoje.“
~ Sabaa Tahir „Deglas naktyje“


*

kablelis

Ats: Upelio prieglobstis
« Atsakymas #325 Prieš 2 metus »
Stevie apie kažką galvojo. Ir tas kažkas tikrai nebuvo tai, kad prie jos kažkas prieis ir ką nors pasakys. Dėl to išgirdusi klausimą mergina net ne iš karto suprato, kad tai, kas ką tik įvyko, įvyko iš tiesų. Po kelių akimirkų ji pasuko galvą ir pamatė kažkokį vaikiną. Prireikė dar kelių akimirkų, kad rudaplaukė suprastų: jis tikrai nėra mažius, tačiau visiškai nematytas.
- Aha, labai graži, - pagaliau atsakė į klausimą Stevie, nors jautėsi kaip visiška kvaiša. Ją be galo sudomino šis žmogus. Juk jeigu jis čia mokėsi visą laiką, turėtų būti bent kažkur matytas. O dabar... Green buvo visiškai tikra, kad mato jį pirmą kartą.
Kiek laiko paspoksojusi jam į veidą mergina sutriko ir nusisuko į upelį. Po kelių sekundžių bjaurios tylios ji vėl atsisuko ir pratarė:
- Atsiprašau, kad taip spoksau. Susimąsčiau apie tai, kad tu man atrodai visiškai nematytas. Ar tu mokaisi Hogvartse?
Stevie lyg ir buvo girdėjusi, kad kai kurie mokiniai tarsi atvyksta čia iš kitų mokyklų. Neįsivaizdavo, kodėl taip gali būti. Ir nepažinojo nė vieno tokio. Ar bent nežinojo, kad pažįstami pradėjo magijos mokslą kur nors kitur. Ar šitas vaikinas bus vienas iš jų?
- Beje, aš Stevie, - staiga pratarė grifė ir atsistojusi priėjo prie vaikino. Ištiesusi ranką pridūrė: - Stevie Green, iš Grifų Gūžtos.
Jeigu jis iš tiesų čia nesimoko, jis gali nesuprasti, kas ta Grifų Gūžta. Ir ką jis čia veikia pačioje mokslo metų pabaigoje? nepaliovė savęs klausti šešiolikmetė, tačiau balsu šių klausimų ištarti nesiryžo. Nutarė, kad tai gali skambėti nemandagiai.

*

Neprisijungęs Enolas Wildwoodas

  • Burtininkas
  • ***
  • 25
Ats: Upelio prieglobstis
« Atsakymas #326 Prieš 2 metus »
Mergina net nekrūptelėjo, o ir atsisuko tik po kelių akimirkų. Tarsi būtų atbudusi iš kokio transo, - pagalvojo rudaakis. Vaikinas kažkodėl nenustebo. Juk tokie gamtos kampeliai užburia kiekvieną. Nepažįstamoji tą tik patvirtino.
Enolas buvo nieko prieš, kad rudaplaukė tyli. Bet ji ne tik tylėjo, bet ir žiūrėjo į veidą.  Vaikinas kurį laiką ramiai spoksojo į merginos akis, tačiau ragindamas nusisukti ar bent kažką pasakyti, kilstelėjo antakius. Regis, pavyko.
- Menkniekis, - tarstelėjo ir linktelėjo į tolimesnius žodžius. - Mokysiuosi.
Jis matė, kiek sumišęs buvo merginos veidas. Tikiausiai iš kitų mokyklų čia retai kas atvyksta, - pasvarstė.
Nepažįstamoji atrodė pakankamai draugiška ir tebėtinai drąsi, kad pati atsistojo, net priėjo arčiau ir ištiesė ranką.
- Mat kaip, - šyptelėjo, kad surado bendrakoledžę. - Enolas Wildwoodas. Mokysiuosi Girfų Gūžtoje, - ištiesė ranka ir tvirtai paspaudė Stevie'ės.
Daugiau, praktiškai, nieko neturėjo ko pasakoti. Enolas nebuvo plepys, mėgo ramybę, o ir auklėjamas nebuvo kitaip.
- Gal prisėskim? Papasakotum ką nors įdomaus apie Hogvartsą, - blausiai šyptelėjo ir prisėdo ant akmens. Šįsyk kompanijai jis neprieštaravo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Enolas Wildwoodas »
„Kol kauniesi su tamsa, stovi šviesoje.“
~ Sabaa Tahir „Deglas naktyje“


*

kablelis

Ats: Upelio prieglobstis
« Atsakymas #327 Prieš 2 metus »
Savaime aišku, vaikinas atkreipė dėmesį, kad Stevie įsispoksojo į veidą. Ką gi, galima tuo pasidžiaugti. Vadinasi, nėra bukas. Ar bent jau ne visiškai bukas. Green nusišypsojo.
- Mokysiesi? - vis tik perklausė mergina. Panašu, kad jis tikrai yra vienas iš "tų". Tai grifei patiko. Galbūt bus įdomu pabendrauti. Tuo labiau, kad jis pasakė, jog mokysis tame pačiame koledže. Ir panašu, kad nėra jaunesnis už ją. Galbūt mokysis viename kurse? Tai merginai tikrai patiko.
- Žinoma, galime prisėsti, - pratarė Stevie. Ji grįžo ant savo akmens, mat Enolas prisėdo ant gretimo. Tačiau jo prašymas merginą kiek sutrikdė. - Ką būtent norėtum, kad papasakočiau? Na... Pamokos tai kaip pamokos. Profesoriai dažnai keičiasi. Paskutiniais metais neturime labai daug pamokų...
Grifė nutilo. Ar verta beveik nepažįstamam žmogui pasakoti, kad jeigu jis nesėdės kiauras dienas savo kambaryje, būtinai patirs kažkokių nuotykių? Galbūt jis tik išsigąs? Kita vertus, juk atėjo į mišką, o ne kur kitur. Į Uždraustąjį mišką.
- Ar žinai, kad šitas miškas yra vadinamas uždraustuoju? - paklausė Stevie. - Teoriškai mes čia lankytis negalime. Jeigu užtiktų koks profesorius, tikriausiai neišvengtume arešto. Tačiau mokiniai nuolat čia trinasi. Aš pati ateinu dėl to, kad negaliu gyventi be miško, uždraustas jis ar ne. Manau, kad jis nėra toks pavojingas, kokį bando pavaizduoti profesoriai. Vis dėlto nuotykių čia netrūksta.
Green nutarė, kad visai protingai išsisuko. Neprimelavo, kad čia nieko nevyksta ir panašiai. Tačiau nepasakė ir nieko tokio, kas turėtų išgąsdinti. Žinoma, jeigu šitas vaikinas nėra visiškas bailys.
- O gal papasakotum apie save? - pasidomėjo rudaplaukė. - Kuriame kurse būsi? Kur mokeisi iki šiol?
Panašu, kad vaikinukas gali būti iš tyliųjų - arba tiesiog dar "neįsivažiavęs". Ko gero, Stevei reikės jį pabandyti prakalbinti.

*

Neprisijungęs Enolas Wildwoodas

  • Burtininkas
  • ***
  • 25
Ats: Upelio prieglobstis
« Atsakymas #328 Prieš 2 metus »
- Taigi, - tarstelėjo į merginos perklausimą, ar šis mokysis. O ką daugiau galėjo pridurti? Juk būtent tą ir sakė pirmai. Tačiau kaltinti naujosios pažįstamos negalėjo. Greičiausiai nustebo ši ir tiek.
Enolas ne itin mėgo kartoti tai, ką buvo sakęs. Būtent todėl buvo pasiryžęs niekada niekur neprofesoriauti. Nors kito pasirinkimo ir neturėjo. Žinojo, kad tėvas perleis jam visą verslą. Bet ar tikrai visą, vaikinas abejojo. Kažkur juk klaidžiojo dar viena Wildwood.
Įsitaisė šalimais akmens, ant kurio prieš tai sėdėjo Stevie. Šis buvo kiek didesnis ir plokštesnis, pasislinkęs artėliau upelio ir nuleidęs kojas, galėjai jas laisvai įmerktį į vandenį.
- Hm... - numykė tamsiaplaukis. Hogvartsas visada garsėjo kaip puikų išsilavinimą burtininkams suteikianti mokykla. Buvo kiek keista girdėti tokius dalykus. - Kokia to priežastis? - pasidomėjo vaikinas. Per mažai moka? Per mažai mokinių? Nors pastarasis variantas vaikinui atrodė mažai tikėtinas.
Akimirką taip ir sėdėjo. Čiulbėjo įvairiausi paukščiai, gluosnių šakos tingiai susvyruodavo, kai pūsteldavo lengvas, beveik vasariškas vėjelis. Ore tvyrojo vandens, samanų ir kažkoks saldus kvapas. Palei upelio krantą žydėjo mažytės baltos gėlytės, kurios, kaip spėjo vaikinas, ir skleidė tą svajingą kvapą. Vanduo buvo toks švarus ir tyras, kad Enolas nedvejodamas nusprendė, jog jį maitina požeminiai vandenys. Gal netgi yra švarus gerti.
- Girdėjau, - linktelėjo galva į paaiškinimą, kodėl miškas yra uždraustas ir ką darytų profesoriai, jei čia užtiktų kokį mokinį. - Sakai, nuotykių? - šyptelėjo vaikinas. Ankstesnieji draugai Amerikoje tokią šypseną nedvejodami pavadintų šelmiška. Tačiau kitiems ji tegalėjo atrodyti paprastut paprasčiausia. Nepasakytum, kad taip besišypsantis žmogus naktimis slampinėdavo po mokyklos terioriją ir buvo tiek daug patyręs, kad vargu, ar kas begalėjo jį stebinti. Vis dėlto, vaikinui buvo smalsu išgirsti, kokių gi smagybių (o gal ir ne) čia patyrė ši draugiška grifė ir galbūt kiti mokiniai. - Pavyzdžiui?
Pokalbis, atrodo, krypo gera linkme, tačiau Green klausimas vaikiną privertė vėl surimtėti. Atvykęs į Hogvartsą suprato, kad tikrai nenori prisistatyti kaip turčius. Bet mergina, rodos, domėjosi kuo kitu.
- Septintame kurse. Prieš tai mokiausi Ilvermornio burtų ir kerėjimo mokykloje, Masačusetse. Paskirstymo tvarka ten visiškai kitokia, nei čia, - pridūrė pastebėjimą, kad pokalbis nepaliktų kaip koks karantis siūlgalis.
„Kol kauniesi su tamsa, stovi šviesoje.“
~ Sabaa Tahir „Deglas naktyje“


*

kablelis

Ats: Upelio prieglobstis
« Atsakymas #329 Prieš 2 metus »
Kai vaikinas tik trumpai tarstelėjo "taigi", Stevie pasijuto kaip visiška kvaiša. Juk jis ką tik tai pasakė, o ji, matote, būtinai turi perklausti to paties... Kelias akimirkas pasvarstė, ar verta pasiteisinti, ar ne, tačiau vis tik nutarė, kad gal geriau nereikia. Geriau iš viso apie tai nebekalbėti.
- Žinok, nežinau, - pratarė Green, Enolui paklausus apie profesorius. Pati mergina niekad apie tai nesusimąstė. Yra kaip yra... - Galbūt jie prieš ateidami čia mano, kad bus smagu, bet susiduria su nieko nesidominčiais paaugliais ir sprunka... Tikrai negaliu pasakyti. Aš pati neičiau čia dirbti. Nepaisant to, kad man Hogvartsas tikrai patinka, aš tiesiog negalėčiau mokyti. Neturiu tam kantrybės.
Stevie įsivaizdavo save, stovinčią kurio nors kabineto priekyje. Klasėje sėdi krūva mokinių ir spokso į ją... Rudaplaukė net nusipurtė. Tai jau tikrai NE!
Pastebėjusi, kad Enolas žvelgia į vandenį Stevie taip pat nukreipė akis ten. Kadangi pagaliau buvo šilta, mergina nutarė, kad reikėtų pabraidžioti. Ji nulipo nuo akmens ir priėjo prie upelio. Deja, vos įkišo pirštą, suprato, kad nieko nebus. Per šalta. Prakeikta žiema užsilaikė pernelyg ilgai.
- Oi, nuotykių čia galima patirti visokių, - smagiai pasakė Stevie. Nepaisant to, kad tuo metu atrodė tikrai gąsdinantys, tokie nuotykiai visada yra smagūs prisiminti. Tačiau kai Enolas paprašė pavyzdžio, Green susimąstė. Ką gi tikrai įdomaus galėtų papasakoti? Įdomaus, tačiau ne tokio, kad išgąsdintų vaikiną. Žinoma, jis taip pat galėjo būti nuotykių mėgėjas, tačiau Stevie kažkodėl tuo šiek tiek abejojo. Grįžusi ant akmens ji žvilgtelėjo į vaikiną ir susimąstė. Priežasties, kodėl taip mano, lyg ir neturėjo. Bet buvo beveik tikra, kad nuotykiai su karstais ir lavonais Enolui nebūtų iš smagiųjų.
- Na... - galiausiai pradėjo Stevie. - Pavyzdžiui, galima rasti visokių užkeiktų daiktų. Pavyzdžiui, aš su viena mergina iš Varno Nago kartą radau užkeiktą dėžutę, kuri mus bandė pulti. Taip ir nesupratome, kas tiksliai ten buvo. Viena mergaitė iš Švilpynės rado kažkokią keistą lazdelę. Ir čia tik tai, ką žinau aš...
Vaikinas šypsojosi. Ko gero, Green bent iš dalies pataikė su tuo, ką reikėtų paminėti. Tai buvo gerai. Tačiau gali būti, kad paskutinis klausimas privertė vaikiną susimąstyti. Laimei, jis teikėsi ramiai ir draugiškai atsakyti.
- Ooo... - nutęsė Stevie. - Teko girdėti apie Ilvermonį, bet niekad nežinojau nieko daugiau. - Green buvo tikrai susidomėjusi. - O kaip paskirstymas vyksta ten?
Ji nutilo. Po kelių akimirkų pridūrė:
- Beje, būsime vienoje klasėje. Aš nuo rudens taip pat būsiu septintame kurse.
Tiesą sakant, šie žodžiai Stevię gerokai išgąsdino.