0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Leticija Mendel

  • IV kursas
  • *
  • 358
  • Taškai: 61
Ats: Transfigūracijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #135 Prieš 3 mėnesius »
Ir vėl gavo naują klausimyną. Ir vėl kokią minutę kovojo su savimi, su tais kerais, kol vis tiek ėmė rašyti.
Citata
1. Ką žinai apie savo motiną? Kad ji buvo gera ir mus su seserimi mylėjo, bet mirė mane gimdydama.
2. Ką šiuo metu veikia Džamilė ir ar jūs palaikote nuolatinį ryšį? Nežinau ką veikia, ji turėjo išvykti. Kažkas atsitiko, bet aš nežinau kas.
3. Ką žinai apie savo tėvą ir ką jam jauti? Žinau, kad jis nekenčia Džamilės, nes ji nevertėlė. Žinau, kad dirbo banke. Jaučių neapykantą nes mane paliko ir todėl, kad yra tokio siauraprotiško mąstymo, kad smerkia savo pirmąją dukterį dėl dalyko, kurio ji net negali pasirinkti.
4. Ar turi planų susirasti tėvo arba motinos gimines? Giminių niekada neplanavau ieškoti. Bet norėjau susirasti tave baigusi mokyklą ir pasakyti viską, ką apie tave galvoju. Dabar noriu nelankyti tavo pamokų ir noriu, kad išvis dingtum iš šitos mokyklos.
Baigusi rašyti ramiai sėdėjo.

*

Neprisijungęs Leonardas Heidbergas

  • Transfigūracijos profesorius
  • *
  • 67
Ats: Transfigūracijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #136 Prieš 2 mėnesius »
Štai ir vėl girdimas plunksnos skrebenimas. Tikra muzika Leonardo ausims ir jis įsitaisęs savo kėdėje atsilošė bei susidėjęs rankas ant galvos palaimingai klausėsi. Regis, net beveik pamiršo, kad yra vienoje klasėje su dukra, kurią pats užkerėjo užvaldymo kerais.
Garsas nutilo, ir profesorius atmerkė akis ir pažvelgė į mergiotę. Dar vienas tingus mostelėjimas lazdele pakvietė pergamentą ant stalo, ir Leonardas perskaitė atsakymus.
- Na, ar irgi nejaučiu tau didelės meilės, - burbtelėjo tarsi atsakydamas į trečiąjį. Tiesa, ketvirtame Leticija jau rašė ne “tėvą”, o “tave”, kas leido spėti, kad kerų poveikis eina į pabaigą. Ar bent jau tai, kad ji pradeda gaudytis kur esanti. Ką gi, gal ir gerai.
- Galbūt jau galime pasišnekėti? - paklausė. Žinoma, jeigu reikės, dar kartą paleis užvaldymo kerus, bet gal pavyks apsieiti ir be to? Kažkokia Marietą nužudžiusi mergiščia tikrai neverta tokių pastangų.

*

Neprisijungęs Leticija Mendel

  • IV kursas
  • *
  • 358
  • Taškai: 61
Ats: Transfigūracijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #137 Prieš 2 mėnesius »
Letė pamažu atsigavinėjo nuo kerų. Ji vis dar jautėsi apspangusi, bet ne taip. Ji suprato kas vyksta, bet nežinojo ar galėtų tėvui pasipriešinti, jei vėl reikėtų rašyti kokias nesąmones.
- Ko tu dar nori? - Apie ką jie galėtų kalbėtis? Letė suprato,kad neverta aikštytis. O kam? Jeigu jis vėl užkerėtų ją? Jautėsi sumautai siaubingai. Ir nesaugiai. Gal kada po šimto metų jie ir galėjo pabandyti atkurti šeimos ryšius. Bet dabar tas žmogus viską sudraskė. Aišku. Niekas nemano, kad dėl jos reikėtų dėti kokias pastangas. Tėvas nusiplovė kūdikystėj, įtėviai irgi ją paliko. Juzefui ji nerūpi. Ji niekam nerūpėjo.
Norėjo išeiti, bet galbūt vis dar neleido kerai, o ir durys juk užrakintos. Tėvas sugebėjo jai labai aiškiai parodyti kokia visgi yra jauna ir pažeidžiama.

*

Neprisijungęs Leonardas Heidbergas

  • Transfigūracijos profesorius
  • *
  • 67
Ats: Transfigūracijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #138 Prieš 2 mėnesius »
Na va, jau ne isterijos, o klausimas. Tegul nelabai draugiškas, bet klausimas. Leonardas šiek tiek atpalaidavo lūpas, nors iki šypsenos dar buvo toli. Be to, ir klausimas geras. Ko jam reikia iš šitos mergiotės?
- Noriu su tavimi pasikalbėti, panele Heidberg, - ištarė pabrėždamas pavardę. - O manęs nekęsti priežasčių turi ne daugiau nei aš - tavęs. Tai, kad nužudei Marietą, man buvo didelis smūgis. Be proto ją mylėjau, todėl jai mirus nepajėgiau likti šeimoje. Bet aš bandžiau.
Žinoma, visi šie žodžiai buvo vienas didelis melas. Marietą jis gal ir mylėjo, bet jau tada darbo reikalais išvykęs į Šveicariją dirbo ten ne tik banke. Be to, bandymas būti Leticijos tėvu truko daugių daugiausia penkiolika minučių. Tik Leonardas tikėjosi, kad mergiotė viso šito nežino. O ir iš kur žinoti? Nebent, aišku, kažko pripasakojo Džamilė, bet koks sveiko proto žmogus klausys nevertėlės pezalų?
- Taigi papasakok apie tą Mendel šeimą, - dar kuo ramiausiai prakalbo. - Ar jie tave myli? Turi šiltus ir jaukius namus? O gal norėtum vasaros atostogas leisti Šveicarijoje?
Ko gero, nereikia ir sakyti, kad profesorius toli gražu nenorėjo Leticijos tuose namuose. Tikėjosi, kad ji atsisakys, o jis pasirodys esąs išties pastangas dedantis tėvas. Ko daugiau reikia neegzistuojančiai sąžinei nuraminti?

*

Neprisijungęs Leticija Mendel

  • IV kursas
  • *
  • 358
  • Taškai: 61
Ats: Transfigūracijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #139 Prieš 2 mėnesius »
Leticijai atrodė, kad sprogo bomba, kažkokia emocinė bomba ir paskutiniai užvaldymo kerų likučiai ją apleido. Grifė vėl pašoko ant kojų.
- Išleisk mane. Dabar. Dabar pat išleisk mane! - pradėjo smakiai trankyti į duris. Norėjosi daug ką išrėkti. Kad motinos ji nežudė, kad tai komplikacijos, kad ne jos tai darbas. Kaip tėvas galėjo žinot, kad kaip tik dėl tos žinios apie motiną vos šitai sužinojusi ilgai verkė ir kad ir ką sakė Juzefas ar Džamilė toliau save kaltino dėl šito.
- Noriu išeiti. Dabar pat. - Balsas suplonėjo, skambėjo isteriškai.
- Aš viską žinau. Nieko tu nemylėjai, nieko tu nebandei. Nereikėjo tau mamos ir Džamilės. Tau nieko nereikėjo. - Akyse susitvenkė visa ašarų užtvanka. Jos plūstelėjo be proto įskaudintos mergaitės skruostais.  Ar ji tikrai žmogžudė? Ji vos gimusi tokia tapo. Net nežinojo kas dabar bus. Neturėjo pas ką nueiti. O norėjosi pasiguosti. Kažkam dideliam, stipriam. Bet nebegalėjo eiti pas juzefą. Džamilė kažkur. O jis klausinėjo, kalbėjo apie viską abejingai, be jokių jausmų.
- Aš išvis niekur nenoriu būti! - Šaukė Leticija. Ji niekada nei už ką nevyktų į Šveicariją su šiuo žmogumi. Pas įtėvius grįžti nenorėjo, bet turės.
- Atidaryk man duris. Arba aš taip klyksiu, kad čia sueis visa mokykla. - Trūksmingai kvėpavo. Kažkas didžiulis visai nesutilpo jos viduje. Mintyse vis aidėjo kaip tėvas sako. Nužudei Marietą. Nužudei. Ji nužudė. Tai ir ne keista, kad niekas jos nemyli.

*

Neprisijungęs Leonardas Heidbergas

  • Transfigūracijos profesorius
  • *
  • 67
Ats: Transfigūracijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #140 Prieš 2 mėnesius »
Ir vėl isterijos. Pirštai patys stipriau sugniaužė burtų lazdelę, bet šį kartą Leonardas sugebėjo jos nebepakelti. Bet et, buvo taip gerai, kol mergiotė tylėjo.
- Ir kurgi tu išėjusi eisi? - su vos juntamu kandumu balse pasitikslino profesorius. O tada, aišku, prasidėjo kaltinimai jai. Po velnių tą Džamilę! Nebūtų prakeikta nevertėlė, gal nustotų pliurpti visokias nesąmones. Iš kur bet kuri iš jų gali žinoti, ką jis mylėjo, o ko - ne? Vizitai į Šveicariją, pirmosios šeimos žiniomis, buvo grynai darbiniai. Leonardas neabejojo, kad visos tiesos Marieta ir Džamilė nežinojo.
Vis dėlto nieko neatsakė. Jeigu Leticijai išplautos smegenėlės, ką nors keisti gali būti per vėlu. Be to, jis dėl šitos situacijos nekaltas.
- Tu dar gerai pagalvok, ar tikrai taip jau nieko nenori, - abejingai pasakė, bet mergaitei ir toliau skeryčiojantis trūko kantrybė. Mostelėjęs lazdele atidarė duris ir netgi teikėsi prieiti prie Leticijos. Tiesa, tik tam, kad sučiupęs už pakarpos tikrąja to žodžio prasme išmestų pro duris. Jas užtrenkęs piktai dėbtelėjo dukterį (taip, pagaliau parodė kažkokią emociją) ir sparčiu žingsniu nužygiavo koridoriumi tolyn.

*

Neprisijungęs Leticija Mendel

  • IV kursas
  • *
  • 358
  • Taškai: 61
Ats: Transfigūracijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #141 Prieš 2 mėnesius »
- Kuo toliau nuo tavęs! - Pati nežinojo. Kažkur. Bėgs kuo toliau. Kur galės viena pabūti ir paverkti.
- Man nieko iš tavęs nereikia. - Ir pagaliau durys atsidarė ir ji pasijuto kaip iš drakono nąsrų ištrūkusi. Bet tada priėjęs tėvas išgrūdo ją lauk. Tai buvo paskutinis lašas, be to Leticija užsigavo. Žiūrėjo kaip jis abejingai nueina. Jis man ne tėvas. Tėvai taip nedaro. Jis man niekas. ji atsistojo ir nuėjo priešinga kryptimi. Kiūtino be tikslo. Jautėsi klaikiai prastai. Žinojo tiek, kad į jo pamokas neis ir visai nesvarbu kas dėl to bus. Išvis svarstė apie tai, kad norėtų išvyktiiš Hogvartso visiems laikams.
Norėjosi pasidaryti nematomai. Ėdė mintis apie tai, kad nužudė motiną. Džamilė nežinia kur. Ji viena. Tai kam sesuo išvis ją susirado? Letė nenorėjo priklausyti šitai šeimai.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2342
Ats: Transfigūracijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #142 Prieš 2 mėnesius »
Lapkritis slinko į galą. Auris stebėjo Leticiją. Ir jam nepatiko tai, ką matė. Bet mergaitė nelabai juo pasitikėjo. Todėl tiksliai nežinojo kas dedasi. Jautė, kad gali būti susiją su Leonardu. Norėjo jo paklausti ar pats mato kokia Leticija prislėgta. Taigi sukaupęs ryžtą nužygiavo į jo kabinetą. Pasibeldė, įėjo.
- Sveiki. - Labai keista kalbėtis apie jo dukterį, kai kažkada kitą kankino kerais ir įvėlė į nusikalstamus reikalus.
- Žinau,kad prastai sutariam. Bet man atrodo reikėtų pasišnekėti apie Leticiją. Ar jūs nieko prieš? - Stengės ramiai ir itin mandagiai kalbėti. Taip, nepatiko jam Leonardas. Bet ir pats nebuvo švarutėlis. Todėl reikėjo pasistengti, jei išvis norėjo pabandyti apturėti kažkokį pokalbį.

*

Neprisijungęs Leonardas Heidbergas

  • Transfigūracijos profesorius
  • *
  • 67
Ats: Transfigūracijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #143 Prieš mėnesį »
Kai kurie pirmakursiai tokie buki, kad iš siaubo net kaklo plaukeliai šiaušėsi. Praėjo jau trys mėnesiai šioje mokykloje, o rašiniai tokie klaikūs, kad norisi juos tiesiog sudeginti. Gal taip ir padaryti?
Leonardas jau buvo besistojantis eiti prie židinio ir išties sumesti ten labiausiai apgailėtinus pergamentus, kai pasigirdo beldimas. Susiraukęs profesorius burbtelėjo kviesdamas užeiti, o pamatęs atėjūną nuoširdžiai apstulbo. Žinoma, niekuo to neišdavė, bet į Aurį žvelgė smalsiai. Ko šitam čia prisireikė?
- Sėsk, - burbtelėjo rodydamas į kėdę. Labiausiai norėjo atkirsti, kad jau kas kas, o Auris tikrai neturėtų norėti kalbėtis apie Leticiją, kai Džamilė tebuvo priemonė tikslui pasiekti. Kita vertus, vyresnioji dukra buvo nevertėlė, tad mažė ir pačiam Leonardui rūpėjo šiek tiek labiau. Vis dar tikėjosi, kad pavyks iš jos padaryti žmogų.
- Ir ką gi pasakysi apie Leticiją? - abejingai paklausė pastumdamas pergamentus toliau nuo savęs. Jie savo skrydžio į ugnį dar sulauks, o kol kas reikia pasistengti, kad pirmiau ten neatsidurtų Auris Senkleris.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2342
Ats: Transfigūracijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #144 Prieš mėnesį »
Išgrūstas nebuvo. Tai pirma pradžia. Auris atsisėdo. Stengėsi laikytis kaip pridera iš turtingos šeimos kilusiam asmeniui. Juk augo dvare ir norėdamas galėjo tokiu asmeniu tapti. O manė, kad tai gal padės susišnekėti su Heidbergu, kuris juk irgi gyvena aukštuomenės sluoksniuose. Auris sėdėjo tiesia nugara. Šį sykį net nevilkėjo savo iššaukiančių drabužių su visokiausiais užrašais ar paveikslėliais. Net jo tartis pasidarė kitokia. Graži, britiška. Stengės kalbėti ramiai, apgalvotai. Tikėjosi, kad sudarydamas tokį įvaizdį užsitikrins tai, kad Leonardas jo išties klausysis.
- Leticija visada buvo smarkoko charakterio. Gerai mokėsi, nebent užsispirdavo to nedaryti. - Prisiminė kaip pirmame kurse tyčia nesimokė jo dalyko.
- Nebuvo iš tų apsuptų draugais vaikų, Bet turėjo kažkiek žmonių, su kuriais bendravo. O dabar ji visai atsiskyrė nuo kitų. Visiškai nematau jos didžiojoje salėje. Ji atrodo pablyškusi ir sulysusi. Nerami. Jos elgesys dabar neįprastas. Kartais Leticija ramiai sėdi ir tarytum negirdi kas dedasi pamokoje. Kartais dirba labai karštligiškai. - Norėjo paklausti ar tik Leonardas ko nepridirbo. Bet jei jį pradės kaltinti, geriau nebus.
- Dirbu mokykloje kiek daugiau nei dešimt metų. Paaugliai šiaip sau taip nepasikeičia. Manau jai kažkas neduoda ramybės. Gal įsivaizduojate kas tai galėtų būti? - Nagi. Pažiūrėk į tai rimtai. Ragino vyriškį mintimis.
- Pirmame kurse labai sunkiai susitaikė su mintimi, kad yra ragana. Jos įtėviai labai prieš tai nusiteikę. Tada Leticija elgėsi kiek panašiai kaip dabar. Net nevalgydavo mokylos maisto. Tikėjo, kad jis užburtas kerais, kurie maisto suvalgius privers pamiršti ankstesnį gyvenimą. Ji buvo prisiskaičiusi legendų apie elfus ir fėjas.  Bet tai išsprendėme, kai apie tai sužinojau. Dabar ją kamuoja kažkas kitokio.