0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Transfigūracijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #105 Prieš 1 metus »
Auris svarstė ar reikia vystyti tą temą toliau ar ne. Nutarė, kad gal ne. Galbūt Erka pasidarys palankesnė ir geriau nusiteikusi kitų žmonių atžvilgiu laikui einant. Kai dar labiau paūgės. Be to pastebėjo kaip ją nudžiugino paprasčiausia knyga, kurią jai nupirko. Regis jai tereikėjo trupučio dėmesio, truputėlio gerumo ir elgesys pasidarė visiškai neatpažįstamas. Tikrai viskas pasikeitė nuo tos dienos, kai sutiko prižiūrėti merginos gyvūnus atostogų metu. Tikriausiai jei ir toliau būtų bandęs viską spręsti pokalbiais jie ir toliau nesusikalbėtų. Gal viskas būtų kaip seniau. Jis pyktų, kad nieko neišeina. O Erka stengtųsi išvesti Senkleri iš kantrybės visokiais būdais.
- Džiaugiuos, kad tau patinka. - Nusišypsojo. Tikrai kartais tiek nedaug reikia, kad išeitų pakelti kito žmogaus nuotaiką. Dabar šitas pirkinys atrodė labai vykęs.
 Ji ir toliau kalbėjo. Apie išties liūdnus dalykus. O Auris susimąstė kur Erka eis baigusi mokyklą. Kai negalės grįžti į taip nemėgstamus vaikų namus. Įsivaizdavo žinoma kaip liūdna per šventes būti vaikų namuose. Apie daug ką tą akimirką susimastė.
Vieną dalyką jos gyvenimo pradžiai jie jau sutvarkė praeitais metais. Erkos banko saugykloje gulėjo suma pinigų. Tokia, kurios ji negalės paimti iki mokyklos baigimo. Žinoma, iš tos sumos ji gaudavo kažkiek metinėms išlaidoms. Bet didžioji pinigų dalis liko nepaliesta. Ir lauks jos. Bet tų pinigų nebuvo marios. Vos susiradusi kur gyventi ji didžiąją dalį jų turės išleisti nuomai, maistui.
O tada, dar jam nespėjus pagalvoti ką ištars prabilo.
- Žinai Erka, mudu jau ne vienerius metus pažįstami. Aš pagalvoju apie tavo ateitį po mokyklos. Tu turi šiokią tokią pradžią, turėsi už ką prasigyventi. Bet... Jei tu norėtum turėti daugiau. - Užsičiaupk Senkleri, ką tu čia pliauški? Dar to betrūktų. Jau ir taip darai dėl jos daugiau, nei reikia. Nutilk. Bet jis negirdėjo po galvą sklandančių savo savanaudiškųjų minčių.
- Jei norėtum turėti vietą, į kurią galėtum visada sugrįžti per atostogas ar tuomet, kai pabaigsi mokyklą. Na, man išties rūpi kaip tau sekasi. - OI, kaip dabar Auris Senkleris troško pasukti laiką atgal keliomis sekundėmis. - Aš išties norėčiau ir galėčiau suteikti tau namus, saugumo. Ir galbūt tau niekada nebereiktų grįžti į vaikų namus. - Viena Aurio pusė išties troško jai pagelbėti. Kita tiesiog klykė priešindamasi viskam, ką ką tik ištarė. Nenorėjo jis užsikrauti Erkos sau ant galvos. Norėjo gyventi savo gyvenimą ir viskas. Bet kol kas toji savanaudiškoji jo dalis buvo kažkur išgrūsta. Jis sunerimęs svarstė apie tai, ką pasakė. Ir kaip išvis išėjo, kad staiga apie tai prabilo. JI pati užvedė tą temą apie vaikų namus. Bet kažin ar tikėjosi šito atsakymo.
O kai pagalvoji kuo skirtųsi, jeigu jis oficialiai imtųsi globoti šitą mergaitę? Na žinoma ji atsikraustytų į Aurio namus. Bet šiaip. Jau seniai Auris tai ir darė ar ne? Rūpinosi jos randais duodamas tepalo nuo skausmo. Rūpinosi jos finansais, gyvūnais. Per atostogas jie trumpam susitikdavo. Taigi ar jį labai nustebino viskas, ką pasakė? gal ir ne. Bet tuojau pat šitą mintį iš galvos išmetė kita. Tai, ką visada darė nebus tas pats. Jei išties imtųsi Erkos globos, tai jau liktų visam gyvenimui. Net jei baigusi mokyklą ji pradingtų kur nors. Tektų nerimauti, jos ieškoti. O jei tu neužpildytum tų dokumentų ar jaustųmeisi ramiai, jei po mokyklos baigimo ji pranyktų savais keliais? Uždavė sau klausimą. Ne. Žinoma ne. Jau per daug ji įkrito man į galvą. Atsakė sau į tą klausimą.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Auris Senkleris »

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • Magijos istorijos profesorė
  • *
  • 624
  • Lytis: Moteris
  • Einu į tūliką, parašyk žinutę, kad nebūtų nuobodu!
Ats: Transfigūracijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #106 Prieš 1 metus »
  Erka žiūrėjo į Aurį. Ką jis šiuo metu apie mane galvoja? Pagalvojo violetinių plaukų savininkė. Taip, ji su niekuo kitu nebuvo tokia atvira. Gal blogai padariau, kad su juo atviravau? Gal reikėjo tiesiog nieko apie save nepasakoti kaip darydavau su kitais? Ar aš ir vėl padariau klaidą? Kodėl klaidos mane lydi kiekviena žingsnyje? Rodos, tik ir stengiasi, kad aš kuo dažniau klysčiau, o pačios nesiilsi ir man neleidžia. Nuostabu. Dar pridėjo klastuolė mintyse. Taip, paprastai jai nerūpėdavo ką apie ją galvoja kiti, tačiau į tą sąrašą tikrai neįėjo Auris. Jis Erkai buvo labai artimas ir ji nusprendė, kad su juo atvirauti vis dėlto gali. Bet tik su juo. Ji jau turėjo patirties su tokiais dalykais ir žinojo, kad jei kitam apie save pasakai per daug jis tuo tik pasinaudos ir pradės šaipytis. Deja, bet tokia ta skaudi tiesa.
- Tikrai labai patinka. Ačiū tau, - tarė bei dar kartą nusišypsojo. Erka labai stebėjosi, kad šiais metais apskritai gavo kokią nors dovaną, o dar ir ne bet kokią, o labai nuostabią. Tokią kokia jai visada patiks, tokią kokia jai visada pagelbės. Išties knyga buvo nuostabi. Rodos, Auris ją išrinko tik ir galvodamas apie ją, o tai tikrai nustebino violetinplaukę, nes ji to visiškai nesitikėjo.
  Paskui Erka išgirdo žodžius, kurie atrodė visai ne iš šios planetos. Ji negalėjo jais patikėti. Na, tiesą sakant galėjo, tačiau netikėjo. Negi jis sako tiesą? Negi jis tikrai nori padaryti taip, kad man nebereikėtų grįžti į vaikų namus? Negaliu patikėti. Taip tiesiog negali būti. Negi jis tikrai nori, kad vasaromis ir per trumpesnes atotogas leisčiau laiką pas jį? Pagalvojo violetinių plaukų savininkė. Taip, ji suvokė, kad žodžiai, kuriuos ji išgirdo buvo realūs, tačiau visai negalėjo patikėti, kad prasmė, kuri jais norėta pasakyti buvo tiesa.
- Negi tikrai manai... Negi tikrai nori? - paklausė ji. Nenorėjo, kad jis persigalvotų, nes iki šiol nieko nuostabesnio gyvenime nebuvo girdėjusi, bet tuo pačiu ir norėjo įsitikinti, kad tie žodžiai iš tiesų buvo realūs ir turėjo prasmę. Tai atrodė pernelyg neįtikėtina, o pernelyg neįtikėtinų dalykų Erkos gyvenime nepasitaikė labai daug. Bet ne. Negali būti. Tai tiesiog neįmanoma. Kiek turėtum būti trenktas, kad norėtum mane priimti į savo namus? Nors gal nė kiek? Auris juk ne trektas. Bent iki šių jo žodžių taip maniau. Pagalvojo violetinių plaukų savininkė. Ji nebeturėjo ko pasakyti. Norėjo tarti dar kelis žodžius, o gal ir sakinius, tačiau visi žodžiai, kuriuos iki tol žinojo bent galvoje labai greitai išnyko iš jos atminties. Deja, tačiau situacija nepagerėjo net prisiminus visus žodžius, kurie laikinai buvo pradingę. Erka jau žiojosi kažką sakyti, tačiau žodžiai lyg gumulas užstrigo gerklėje ir taip ir liko neištarti. Erkai pradėjo trūkti oro. Ji negalėjo patikėti tuo ką girdėjo.
  Laimei, po kiek laiko visgi jai pavyko nusiraminti ir bent jau oro nebetrūko, tačiau abejonės ar tai tiesa vis dar išliko. Klastūnyno atstovė net ir nusiraminusi negalėjo tuo patikėti. Rodės, tai tebuvo žodžiai, kurie buvo ištarti arba kokios akilandos Aurio balsu arba išvis nebuvo ištarti, o tas variantas irgi buvo realus. Labai realus.
  Po kiek laiko klastuolė visgi susitaikė su mintimi, kad tai viskas galėtų būti realu. Tiesa, pati mintis vis dar atrodė nereali, tačiau išgirsti žodžiai jau realūs.
- Oj, būtų nuostabu, - tarė. Išties jai buvo sunku patikėti, kad viskas galėtų būti realu, tačiau ji nusprendė mesti tai iš galvos, nes norėjo tikėti, kad visa tai tikra.
Reikia naujos temos, bet tingi ją sukur(k)ti? Ne bėda - parašyk man PM ir bus!

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Transfigūracijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #107 Prieš 1 metus »
Auris mintyse keikė save paskutiniais žodžiais. Ir kas man kartais užeina? Kas? O kam man to reikia? Pranyks mano laisvė. Mano klajonės po pasaulį. Mano šėlionės koncertuose. Mano pobūviai su draugeliais, išvykos. Pradings visas taip kruopščiai surikiuotas gyvenimas, kai gyveni vienas. Rūpiniesi savo reikalais. Na gerai. Į Aurio pasaulėlį tilpo ir Alanas. Bet jis jau Aurio gyvenime egzistavo labai seniai. Auris buvo prie Alano pripratęs. O čia... Aš gi negaliu. Kaip aš dabar... Ką sau maniau jai tai pasiūlydamas? O jei kada nusibos Hogvartsas? Užsinorėsiu sėsti ant motociklo ir išrūkti savo keliais. Kas tada?
Auris norėjo, kad Erka nusijuoktų ir pasakytų. Gal išprotėjai. Ne. Ar dar ką panašaus. Bet buvo visai priešingai.
Atrodė ji tokia nustebusi, pasimetusi. Gal net laiminga. Ar jis dabar galėtų pasakyti, kad ji ką nors ne taip suprato. Sudaužyti Erkos viltis dingti iš vaiknamio. Tada pagaliau išniro iš tų savanaudiškų minčių, kuriose nardė šią akimirką. O jei tikrai imtų ir sutvarkytų tuos dokumentus? Kažin dar kam tas labiau praverstų. Erkai ar Auriui. Faktas, kad jeigu ją tikrai pasiimtų, tai jos atsiradimas įneštų į Aurio gyvenimą pastovumo, kažkokio tikrumo.
- Taip. Manau. Tikrai manau, kad gali atsikraustyti į mano namus. - Sakinys nuskambėjo užtikrintai. Jis ir vėl tapo žmogumi žinančiu ką daro. Bent jau trumpam, kol vėl neužeis kitokios mintys.
- Pagalvok gerai ar pati šito tikrai nori. Ar tikrai nori matyti mane kaip savo globėją. Ar tikrai nori persikelti iš vaikų namų. Aš žinau, kad tau ten nepatinka. Bet tai yra gyvenimas kurį gerai pažįsti. Taigi pagalvok gerai ar tikrai nori viską pakeisti. Jei taip, tada susisieksiu su tavo vaikų namų direktore. Ir daugiau tu ten niekada nebesugrįši.

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • Magijos istorijos profesorė
  • *
  • 624
  • Lytis: Moteris
  • Einu į tūliką, parašyk žinutę, kad nebūtų nuobodu!
Ats: Transfigūracijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #108 Prieš 1 metus »
  Išties tai atrodė pernelyg nerealu, netikra. Rodės, visi žodžiai buvo puikiai sumeluoti, tačiau Erka kažkur giliai širdyje jautė, kad visai tai tiesa. Net kai smegenys rėkė kitaip.
  Laimei, smegenims nebereikėjo labai daug rėkti, nes Erka išgirdo Aurio patvirtinimą. Tada klastuolė leido ir smegenims susitaikyti, kad tai tiesa bei, žinoma, nudžiugti. Ji labai džiaugėsi, kad nebereikės grįžti į tą velnių irštvą. Žinojo, kad beveik bet koks gyvenimas būtų geresnis už tą.
  Tada Klastūnyno atstovė išgirdo klausimą, kuris, tiesą sakant, vertė susimąstyti. Taip, ji iš tiesų norėjo dingti iš tų prakeiktų vaikų namų, tačiau tas gvenimas buvo puikiai pažįstamas. Ji žinojo kaip tėvų ar globėjų neturinčio vaiko vaidmeny elgtis su žiobarais, kad jie nieko neįtartų apie magiją. Žinojo kaip prasimanyti kokį skanesnį kąsnelį. Nors kita vertus ji žinojo, kad Auris tai jai tikrai suteiktų su kaupu ir bent jau šalia turėtų žmogų, kuriam ji nors kažkiek rūpi.
- Taip, noriu. Žinau, kad nesu angelas, tačiau tikrai stengsiuos ten elgtis gražiai, - tarė. - Žinoma, aš nesakau, kad ir čia elgsiuosi labai gražiai, - dar pridėjo ir nusijuokė.
Reikia naujos temos, bet tingi ją sukur(k)ti? Ne bėda - parašyk man PM ir bus!

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Transfigūracijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #109 Prieš 1 metus »
Na štai jis gavo patvirtinimą iš mergaitės. Kad ji nori palikti vaikų namus. Šį rytą pabudęs nei nemanė, kad dienos bėgy nutiks kas nors panašaus. Kad kaip tik jis ims ir prašneks apie tai. Bet ar tikrai taip ir buvo? Galbūt šis pasiūlymas jau seniai brendo Aurio mintyse. Nuo kada konkrečiai? Auris negalėjo pasakyti nuo kada probėkšmiais apie tai pagalvodavo. Gal tą dieną, kai jie sutvarkę visus reikalus banke klaidžiojo po kalėdiškai šurmuliuojantį miestą. Tikriausiai tą dieną viskas ir prasidėjo.
- Gerai. Aš pasistengsiu, kad nesigailėtum dėl savo sprendimo. - Erka ne angelas. Pati tai žino. Na, jis tuo labiau ne angelėlis. Gal viskas išeis į gerą. Ji turės namus. Patvaresnę ateitį. Auris dėl šio sprendimo privalės pasidaryti atsakingesnis. Ir negalės sau leisti vėl nuklysti į tą nusikaltimų kupiną pasaulį, kuriame gyveno prieš atvykdamas dirbti į šią mokyklą.
- O galėtum ir mokykloje pasistengti elgtis gražiai. - Pasakė. Bet daugiau apie tai nekalbėjo. Nes galva sproginėjo nuo to, ką ką tik pridirbo. Bus dar laiko tiems pokalbiams. Pridėjo mintyse.

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • Magijos istorijos profesorė
  • *
  • 624
  • Lytis: Moteris
  • Einu į tūliką, parašyk žinutę, kad nebūtų nuobodu!
Ats: Transfigūracijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #110 Prieš 1 metus »
  Erkai ir vėl pasidarė sunku kvėpuoti. Tai buvo nuostabiausias dalykas, kurį iki tol buvo išgirdusi savo gyvenime. Rodos, nieko geresnio jai nebuvo nutikę. Laimei, dabar jos protas sutiko patikėti, kad visa tai buvo tiesa. Sunkiai, bet sutiko. Sutiko ir nusiraminti, o tai taip pat nudžiugino violetinplaukę, nes jai buvo pradėję trūkti oro kritiškai. Laimei, nusiraminus viskas pasikeitė. Tačiau visas jos kūnas vis dar virpėjo iš netikėtumo. Ji jau buvo susitaikiusi, kad visą gyvenimą iki suaugimo praleis vaikų namuose, o dabar, rodos, viskas pasikeis. Rodos, dabar Erka nebeturės didžiausios gyvenimo svajonės. Na, akivaizdu, kad neilgam. Ji tikrai greitai sugalvos naują svajonę, tačiau ji nebus tokia nuostabi, nes pati nuostabiausia kokią ji tik galėjo sugalvoti išsipildė.
- Ačiū, - dar kartą padėkojo. Daugiau nieko negalėjo jam už tai duoti. Tiesą sakant, ji daugiau nieko ir neturėjo.
  Tada jis pasakė, kad ji galėtų gražiai elgtis ir čia, Hogvartse. Na, taip. Tai buvo įmanoma, tačiau pernelyg sunku.
- Na, turbūt galėčiau, tačiau tai pernelyg sunku, - tarė ir padarė pauzę. - Klausyk, Auri, nieko prieš jei aš jau eisiu? Man dar reikia pašerti gyvūnus, o tuo labiau jau vakaras, - tarė. Išties nenorėjo susivėlinti su gyvūnu maitinimu, nes žinojo, kad tai nėra gerai.
  Erka išlėkė pro duris ir patraukė Klastūnyno bendrojo kambario link. Norėjo kuo greičiau pašerti gyvūnus, nes jau ir taip su tuo truputį vėlavo.
Reikia naujos temos, bet tingi ją sukur(k)ti? Ne bėda - parašyk man PM ir bus!

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Transfigūracijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #111 Prieš 1 metus »
- O taip žinoma. Iki Erka. - Jai išėjus Senkleris jau nebegalėjo sėsti prie tos knygos apie prakeiksmus. Jis prisidirbo... Kaip visada aišku. Bet šį kartą tai jau liečia ne vien jo paties, bet ir kito žmogaus gyvenimą. Ačiū. Pasakė ji. Ak, tikiuosi, kad visa tai išeis į gerą. Pagalvojo. Auris gerai save pažinojo. Jis nelaikė savęs pastovia asmenybe. Bijojo, kad jei supyks, arba jei jam nusibos... Taip, ir taip galėjo nutikti. Prikrės kokių nors siaubingų dalykų. Tiesa, darbas Hogvartse jį labai pritramdė. Reikėjo pripažinti, kad jam patiko šitas darbas. Nebuvo sunku susitvarkyti su pykčiu, kurį kartais sukeldavo kokios nors mokinių kvailystės. Bet jis juk turi galybę problemų. Kurios kilo iš vaikystės. Ir jos juk galėjo vėl kada nors užkariauti jo galvą. Bet gal viskas bus gerai? Jis išties nenorėjo nieko keisti. Norėjo toliau dirbti mokykloje. O paauglystėje, tais audringais savo gyvenimo metais augino Alaną. Tikrai jį mylėjo. Jam patiko vaiką kažko mokyti, prigalvoti žaidimų. Patiko tai, kad buvo jam reikalingas. Tai kodėl dabar turėtų nutikti kas nors blogo? Gal atvirkščiai bus viskas gerai. Jis dar labiau nutols nuo asmens, kokiu buvo kadaise. O Erka turės namus. Ir tokią šeimą, kokią jis sugebės jai suteikti.
Auris vėl paėmė knygą, kurią skaitė prieš ateinant merginai. Jautėsi ramesnis. Reikėjo sutvarkyti tą reikalą dėl Alano. Reikėjo pasidomėti prakeiksmų pasekmėmis. Todėl tai ir darė.

*

Neprisijungęs Kaja Adams

  • V kursas
  • *
  • 444
  • Taškai: 39
Ats: Transfigūracijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #112 Prieš 10 mėnesių »
Kaja pasibeldė į transfigūracijos profesoriaus kabineto duris. Kukliai jas pravėrusi įžengė į patalpą ir tyliai tarstelėjo:
- Laba diena.
Apsidairė, tačiau eiti tolyn nedrįso. Buvo labai nesmagu, nes šiandien čia grifė atėjo ne kaip įprastai pataisyti Maiko, o rimtam pokalbiui. Ir ji nutuokė, kad pokalbis bus apie tai, jog mergaitei visiškai neišeina burti. Tiksliau, kad Kaja nei nesistengia burti. Bet jai tikrai labai tingisi. Tai sunku.
Turbūt koledžo vadovui apie tai pasakė ir kiti profesoriai, nes jau ne vienas yra minėjęs pirmakursei, kad jai reikėtų dėti į mokslus pastangų. Šiuo metu Kaja buvo susikoncentravusi į mamos siunčiamus žurnalus, nagų lakavimą ir lūpų blizgesius.
Per pamokas mokinė problemų nekėlė, tačiau dažniausiai tik pasižymėdavo ką nors užrašuose, o toliau jau tiesiog laukdavo, kol pamoka baigsis. Kartais specialiai palikdavo burtų lazdelę miegamajame ir sakydavo, kad pamiršo pasiimti. Būdavo, jog prisivalgydavo vimdomųjų pastilių, bet kai visą savaitę kasdien pamokose vėmė, suaugusiems taip pat kilo įtarimas.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Transfigūracijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #113 Prieš 10 mėnesių »
Reikėjo pasakyti, kad Aurį truputuką graužė sąžinė. Reikėjo šį pokalbį jau seniau pradėti. Bet jis užsiėmė savo reikalais. Mokykloje būdavo per pamokas. O šiaip gyveno jau toli nuo savo mokinių. Pradingo visi pasisėdėjimai per pietus, pusryčius ar vakarienes. Pradingo žaidimai su pirmakursiais, pokalbiai su mokiniais kabinete. Jis išvykdavo iš mokyklos ir bastydavosi su visokiais senų laikų pažįstamais. Ir raudonplaukiui ėmė patikti tas senas, toks pažįstamas ir laisvas gyvenimo stilius. Bet visgi kartais galvą pakeldavo jo proto balselis ir klausdavo ką jis dabar daro. Taigi pagaliau prisiruošė rimtai pakalbėti su Kaja. Prisiruošė bent jau kažkiek sugrįžti į senas vėžes. Bent kol čia dar tebedirbo.
Mergaitė įžengė į kabinetą.
- Labas Kaja. Prašau prisėsti. - Pakvietė pirmakursę.
- Kažkaip nesiseka ar ne? Nesiseka įsilieti į šį kitonišką gyvenimo Etapą. - Pradėjo.
- Noriu su tavimi pasikalbėti apie tavo mokslus. Bet pirma, prašau atsakyti man į vieną klausimą. Prašau pasakyk tiesą gerai? Nesiruošiu dėl to tavęs kažkaip bausti ar barti. Man tiesiog reikia žinoti. Ar tu dažnai valgai vimdomąsias pastiles? Ar visgi bloga pasidaro dėl jaudulio? Žinau, kad pamokose dažnai tau būna bloga ar ne? Kalbėjau su kitais mokytojais.

*

Neprisijungęs Kaja Adams

  • V kursas
  • *
  • 444
  • Taškai: 39
Ats: Transfigūracijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #114 Prieš 10 mėnesių »
Kažkur giliai širdyje grifė vylėsi, jog koledžo vadovas jos paklaus, kaip sekasi Maikui ir ar nereikia jo dar kartą užburti. Deja, bet profesorius apie Maiką neprabilo. Pirmiausia jis pasiūlė Kajai prisėsti. Mergaitė lygiai taip pat droviai klestelėjo ant kėdės. O tada profesorius pradėjo kalbėti apie pastiles.
Tą akimirką pirmakursės galvoje gimė planas. Juk ji galėtų pameluoti, kad pamokose labai jaudinasi ir jai pasidaro bloga. Galėtų apsimesti, kad serga ir tada visi jai tikriausiai būtų nuolaidesni. Tačiau ką aš darysiu, jei bus išsiaiškinta, kad tai melas? Tikriausiai meluodama nieko nepasieksiu, šnekėjosi su savimi mintyse.
- Valgau pastiles, - tyliai tarė šviesiaplaukė žiūrėdama sau į kojas.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Transfigūracijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #115 Prieš 10 mėnesių »
Jam kiek palengvėjo tai išgirdus. Būtų daug blogiau jei pykinimas kiltų dėl kitų priežasčių.
- Ar galėtum pažadėti, kad to nebedarysi? Kaja, dažnai jas vartoti negerai. Pirma, netenki skysčių, aišku išvemi maistą. Ir taip vemiant tikrai gali išsivystyti liga. Dėl kurios tu vemsi jau be pastilių. Tai siaubinga. Taip negalima. - Kol aš linksminuosi va kas dedasi. Jį dar labiau suėmė sąžinė į savo šaltas kietas rankas.
- Kaja. Sakiau tau, kad jei norėsi galėsi negrįžti į mokyklą kitais metais. Jei niekaip negalėsi įprasti. Jei taip čia nepatiks. Bet dabar tu čia mokaisi. Reikia pasistengti. Kad ir kaip norėčiau nežinau ar galėsiu leisti tau laikyti savo egzaminą. Nežinau ar kiti mokytojai irgi prileis tave prie savo egzaminų. Matau kiek pastangų dedi į savo darbą. Jų mažoka. - Jis išsiėmė lazdelę.
- Accio Kajos papuošalai, žurnalai, kosmetika. - Pasakė ir kai daiktai atsirado pas jį sukrovė viską ant lentynos.
- Gali rašyti tėvams, bet jų negausi. Nei šitų, nei naujų. Bet Aš tau viską gražinsiu po truputį. Jei matysiu, kad pradedi stengtis mokytis.

*

Neprisijungęs Kaja Adams

  • V kursas
  • *
  • 444
  • Taškai: 39
Ats: Transfigūracijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #116 Prieš 10 mėnesių »
- Gerai, - vis dar nunarinusi galvą atsakė. - Man ir nepatinka, paskui blogai jaučiuosi...
Profesorius užsiminė, kad Kaja deda mažokai pastangų į mokslus. Jis buvo teisus. Jeigu iš pirmo karto neišeidavo, o išėję nebuvo nei sykio, grifė viską mesdavo.
- O gal aš nevertėlė? - paklausė. - Eion sako, kad aš nevertėlė. Gal buvo suklysta? Gal aš nesu burtininkė? Juk mano abu tėvai yra žiobarai, - pasakė tai, kas slėgė širdį.
Netrukus koledžo vadovas pasielgė taip, kaip Kaja tikrai nesitikėjo, jog jis pasielgs. Profesorius kerais atsiskraidino mylimiausius Kajos daiktus.
- Ką? Kodėl?! - dabar jau ji pakėlė akis ir suraukė antakius. - Bet... bet... Na ir gerai! Man tėvai atsiųs kitų! Tikrai atsiųs! Aš jų paprašysiu ir jie tai padarys! O šitus galite pasilikti! Vis tiek šituos žurnalus jau perskaičiau. O per atostogas galėsiu būti prie technologijų, kas yra tikrai geriau už tai, - pamojo į savo daiktus, o paskui sukryžiavo rankas.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Transfigūracijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #117 Prieš 10 mėnesių »
- Na ir gerai. Tie saldainiai tikrai neneša sveikatos. Jų vartoti išvis nereikėtų niekada. - Kiek daug praleidau. Galvojo. Sužinojęs, kad Kaja nesutaria su Eion. Kuris beje moksluose irgi nežibėjo.
- Oi, Jau į šitai tai tikrai nereikėtų kreipti dėmesio. Nesi nevertėlė. O tai, kad tavo tėvai žiobarai neturi jokios įtakos tavo gebėjimams. Man atrodo, kad tavo galias stabdo keli dalykai. Pirmas. Turbūt dar nelabai tiki tuo, kas vyksta. Antras. Visai nesistengi. Trečias, matyt jauti stresą, kad čia esi. Nori namo. Laiškas visada aplanko žmogų, kuris turi gebėjimų. Ir tai ne klaida. - Tas Eion... Jei jis iš vaikų namų, tai matyt ir pats atkeliavo iš žiobariškos aplinkos. Iš kur ištraukė tuos nevertėlius?
- Nemanau, kad tėvai atsiųs tau naujų daiktų. Aš su jais susirašiau. Negaliu aišku tvirtinti, kad namie negalėsi naudotis technologijomis. Bet nesu tikras, kad namie tėvai leis tau sėdėti prie kompiuterio ar telefono. Man atrodė, kad jie tvirtai nusiteikę. - Išdrožė Senkleris.
- Kaja, esi čia seniai. Aš suprantu, kad sunku. Bet taip nesimokyti... Vadinasi aš tau suteiksiu dingstį tai pagaliau pradėti daryti. Aš gražinsiu tau tavo daiktus jei dėsi pastangų į savo darbą. Gal kerai iškart ir nesiseks, bet aš noriu matyti, kad tu bent jau bandai, stengiesi. Gali bandyti rašyti tėvams, bet aš abejoju, kad gausi ko nori. O šiaip juk atgauti viską yra visai paprasta. Reikia tik pasistengti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 10 mėnesių sukūrė Auris Senkleris »

*

Neprisijungęs Kaja Adams

  • V kursas
  • *
  • 444
  • Taškai: 39
Ats: Transfigūracijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #118 Prieš 10 mėnesių »
Profesorius kalbėjo tiesą. Kartais Kajai būdavo sunku pilnai pripažinti, kad magija iš tikrųjų egzistuoja. Ir grifė išties visai nesistengė burti. Streso jausdavo nemažai, nes būdavo gėda prieš kitus, jog niekas nesiseka. Ypač prieš bendraamžius. Bet, nepaisant to, Kaja nedarė nieko, jog būtų žengtas bent vienas žingsnis į priekį.
O po to pirmakursės širdis ėmė stipriai daužytis. Nes koledžo vadovas pasakė, jog susisiekė su Kajos tėvais. Ir kad jie neatsiųs mergaitei naujų daiktų ir dar blogiau - galbūt namuose neleis leisti laiko prie technologijų.
- Nereikia, - tarė tvirtai.
Akyse norėjo kauptis ašaros, tačiau vienuolikmetė laikėsi iš paskutiniųjų.
- Man nereikia šitų daiktų. Niekada jų nepasiimsiu. Net jei ir atiduosite, - pradėjo reikšti principus. - Nebent... - akys nukrypo į daiktus. - Tie... tie mano auskariukai, - dabar balsas nuskambėjo gailiai. - Su gėlytėmis. Ar galiu pasiimti nors juos?

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Transfigūracijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #119 Prieš 10 mėnesių »
Kas čia dabar? Grifiškas užsispyrėliškumas? Kažkodėl dėl tokių kaprizų jam norėjosi šypsotis. Bet nedarė to.
- O ką tada man reikės veikti su tavo daiktais? - Paklausė. Tada visgi Kaja pasakė, kad norėtų auskariukų.
- Ne. Tai kokia būtų tada prasmė man viską iš tavęs paimti? Nebent... Šiandien turėjome pamoką apie kerus, kurie gali gyvūną paversti taure. Pasakyk kokie kerai taip padaro. Ir galėsi pasiimti savo auskarus. - Norėjosi žinoti ar ji klausėsi bent jau ką jis kalba. Kažin ar ilgai Kaja būna užsispyrusi? Jei neims savo daiktų turėsiu išsiųsti juos Kajos tėvams. Pažiūrėsim dar kuris iš mudviejų labiau užsispyręs. Aš irgi galiu. VIsi tai žino. Galvojo laukdamas ką ji atsakys. Ir ar išvis norės atsakinėti į jo klausimą. Tikėjosi, kad auskariukai nebloga paspirtis tai padaryti ir nesiginčyti.