0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 533
Ats: Transfigūracijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #90 Prieš 2 mėnesius »
Po jo atsakymų kurį laiką tvyrojo bjauri tyla. Ką ji dabar galvoja? Jaudinosi Auris. O jei kam nors papasakos apie tai, ką regėjo. O jei pradės kamantinėti Alaną? Gal jis ir nieko nesakys. Tikriausiai nieko. Nei jis norėtų apie tą parką kalbėti nei ką.
Kad ir kaip troško nutraukti tą tylą, kuri tiesiog zvimbė ausyse nieko nesakė. Manė, kad jo žodžiai dabar skambėtų kaip koks pasiteisinimas ar ką. Tegu pati pasidaro išvadas. Ir Erka pagaliau nutraukė tylumą priversdama jį nusišypsoti.
- O taip. Prisimenu. Kur ten neprisiminsi tos nakties. - Taip. Tą keistą naktį, beveik paryčiais jis ir Erka iš tikrųjų užmezgė kažką panašaus į draugystę. Tikriausiai taip reikėtų jų ryšį pavadinti. Tą kartą pažadėjo jai rūpintis merginos gyvūnais ir nuo tada jų bendravimas pasikeitė.
- Gerai jau, nesu senas. Bet tada, kai su tais žmonėm susidėjau buvau tavo metų. Todėl ir sakau, kad buvau labai jaunas. - Pabaigė jis. O Erka toliau apie tai nieko nesakė. Ir gerai. Tegu pamiršta viską. Ir visgi Auris manė, kad reiktų dar kažką pasakyti ta tema. Galutinai padėti tašką.
- Erka, Mano gyvenimas seniau buvo tikrai ne toks, kaip dabar. Bet tai praeitis. Žinoma, tai, ką matei Alano mintyse vyko neseniai. Nesididžiuoju tuo, ką tu matei. Tiesiog tada neturėjau kito pasirinkimo. Su tais žmonėmis viskas baigta. Jie nėra mano gyvenimo dalis. O tu pamiršk tai, ką matei. - Lengva pasakyti pamiršk. Na, bet gal ji matė nedaug. Ir nebegalvos apie tą reikalą. Auris manė, kad gerai padarė atsakydamas į merginos klausimus. Gal nepasakojo visų detalių, bet kalbėjosi su ja atvirai. Jei būtų išvaręs Erką iš kabineto tik pakurstytų ją ko nors prisigalvoti.
- Ak, tai su nuodų ir vaistų profesore labai paprasta istorija. Mes su Dori metam rūkyti. O tas, kas užsirūko turi padaryti užduotį. Tai aš ir įvykdžiau saviškę. - Paaiškino Senkleris. Eilinį kartą prikrėtei kvailysčių. Pridūrė mintyse.

*

Prisijungęs Erka Forrm

  • VI kursas
  • *
  • 294
  • Taškai:
Ats: Transfigūracijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #91 Prieš mėnesį »
  Laimei, tai bent laikinai nutraukė tą baisią tylą, kuri jau buvo tapusi tikrai nesmagia. Tai ką jis pridėjo ją išties nustebino. Mano amžiaus? Negi jis jau spėjo? Pagalvojo violetinių plaukų savininkė stebėdama jį bei toliau mąstydama apie viską ką išgirdo. O išgirdo ji tikrai nemažai. Kad ir kaip norėjo apie tai nemąstyti jai nesisekė. Visgi smegenys buvo ta vieta, kurioje sukosi mintys nenuvaldomai, o kartais tos mintys tikrai nedžiugindavo. Net jei ir nebūdavo blogos. O baisiausia, kad gyvame žmoguje smegenys visgi turėjo egzistuoti. O su jais ir mintys.
  Išgirdusi atsakymą į antrąjį klausimą ji dar labiau nustebo. Nebe taip kaip anksčiau. Tai netgi privertė ją mintyse nusijuokti. Bet tik mintyse.
- Jūs su Dori rūkot? - paklausė violetinplaukė. Tai išties buvo netikėta bei keista. Nors iš kitos pusės kėlė juoką. Įdomu, kokių dar nesąmonių jis pridarė neiškentęs. Pagalvojo Erka stebėdama jį ir jau ketindama to paklausti.
- Na, kokių dar kvailysčių iškrėtei neiškentęs? - paklausė klastuolė, nes tai jai tikrai buvo įdomu.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 533
Ats: Transfigūracijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #92 Prieš mėnesį »
Ačiū Merlinui išsisukau. Manė Auris. Erka nebeklausinėjo, o jam nereikėjo meluoti. Arba kaip nors pagražinti atsakymus, kad bent kiek panėšėtų į teisybę. Na taip, kol kas atsakinėjo teisingai, juk tikrai nieko nežudė. Bet jei ji būtų labiau pasidomėjusi reiktų kažką sugalvoti. Nes Pasakoti ką dirbo pas Dolohovus ir negalėjo ir nenorėjo.
- Užtikau Dori rūkant vieną kartą. Tai ir pasiūliau mesti kartu. Nes... Irgi rūkiau. Ir sugalvojau, kad galima mesti rūkyti kaip nors smagiai. Tai ir pradėjom tas užduotis. O nuveikiau tai ne daug ką. Labai nesinori vykdyti užduočių ir kaip nors apsikvailinti. Tai ir rūkyti noras kažkaip krenta. Gavau tik dvi užduotis. Tą, apie kurią jau žinai. Ir kartą žiemą, kai mokėmės apie veidrodinę transfigūraciją turėjau apmėtyti mokinius sniegu. - Papasakojo.
- Bet žinai. Mes tą žaidimą pradėjom žaisti nelabai seniai. Pradėjom man regis žiemos vidury, o dabar pavasaris. Tai tik keli mėnesiai prabėgo. - Dabar, kai jau atsipalaidavo po to siaubingo pokalbio apie parko įvykius ėmė galvoti, kad turi visą krūvą darbų. Todėl pasakė Erkai.
- Tikiuos nesupyksi, bet gal jau baikim šiandien? Man dar reikia paruošti klasę pamokai. Matai visą šitą betvarkę. Pradėjau ruošti užduotį paskutinei pamokai, turiu pabaigti. Tai gal jau grįžk į savo bendrąjį kambarį gerai? Pasikalbėsim kitą kartą. Gerai? - Auris nenorėjo, kad mergaitė pamanytų, jog jis dabar bando jos nusikratyti. Jiems juk sekėsi lyg ir neblogai. Erka pradėjo mokytis, baigė vesti jį iš kantrybės. Viskas ėjosi gerai. Bet tiesiog labai jau reikėjo pabaigti tai, ką pradėjo prieš jai ateinant.
- Ai beje, ar susiradai kur palikti savo augintinius vasaros atostogoms? - Paklausė prisiminęs tuos visus gyvūnus.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš mėnesį sukūrė Auris Senkleris »

*

Prisijungęs Erka Forrm

  • VI kursas
  • *
  • 294
  • Taškai:
Ats: Transfigūracijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #93 Prieš mėnesį »
  Erka išklausė viską apie tą rūkymo reikalą. Jai niekada nebūtų atėję į galvą, kad Auris su Dori rūko. Tai tikrai nustebino, tačiau visas tas metimo reikalas ir prajuokino. Dar ir mokinius apmėtė. Tikiuosi koks varnas gerai gavo į galvą. Pagalvojo violetinių plaukų savininkė.
  Po kiek laiko išgirdo, kad jis jau nori baigti. Ar jis nori manimi nusikratyti? Kodėl? Pagalvojo Erka. Tai jai atrodė keista. Labai. Jis niekada taip nesielgdavo. Kodėl pradė būtent dabar? Dar pridėjo klastuolė mintyse. Laimei, kiti jo žodžiai ją nuramino. Ai, jis tik ruošiasi pamokai. Va tai į jį tikrai panašu. Užbaigė savo apmąstymus Erka.
- Taip, radau, - atsakė į klausimą apie augintinius. - Na, tada iki, - tarė ir paliko transfigūracijos kabinetą bei patraukė painiais Hogvartso koridoriais, tačiau tikrai ne Klastūnyno bendrojo kambario link.

*

Prisijungęs Erka Forrm

  • VI kursas
  • *
  • 294
  • Taškai:
Ats: Transfigūracijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #94 Prieš mėnesį »
  Erka kėblino Aurio kabineto link. Ir vėl su klausimais. Tiesa, kiek kitokiais. Dabar ją domino trečiosios pamokos tema. Juk vis dėlto jai sumažėti nepavyko. Bet ne tik dėl to. Turėjo ir šiaip klausimų apie tą transfigūracijos būdą, todėl šiandien nusprendė eiti ieškoti atsakymų. Žinojo, kad daugiausiai jų ras pas Aurį kabinete. Juk kabinete jis, o jis ir žinos geriausiai ape visus tuos būdus. Juk pats tokią pamoką vedė. Kadangi klausimai buvo tokie ji nesijaudino prieš jų klausdama. Štai praeitą kartą kiek jausinosi bei mąstė ar tikrai jai to reikia. Dabar viskas buvo kitaip. Tiesa, sužinoti atsakymus norėjo dar labiau nei praeitą kartą.
  Erka jau buvo arti. Tebuvo likę pasukti porą koridorių. Eidama ji mąstė apie transfigūraciją. Tikriausiai Erka nesistengtų dėl mokslų jei tai būtų kieno nors kito vedama pamoka. O ypač jei tai būtų nuodų ir vaistų pamoka, nes šio dalyko profesoriai visada būdavo trenkti. Tikriausiai prakeiktas dalykas yra ne apsigynimas nuo juodosios magijos, o nuodai ir vaistai. Tie profesoriai viską sugebėtų. Žinoma, ne iš gerosios pusės. Pagalvojo violetinių plaukų savininkė.
  Greitai klastuolė priėjo kabinetą, kuriame jau daugybę metų sėdėdavo koks nors transfigūracijos profesorius. Žinoma, ji įėjo.
- Labas, netrukdau? - paklausė ji.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 533
Ats: Transfigūracijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #95 Prieš mėnesį »
Auris sėdėjo ir skaitė knygą pavadinimu tamsiausieji juodosios magijos prakeiksmai ir jų pasekmės. Jis gilinosi į įvairų visokių siaubingų dalykų sąrašą. Ir tai, kaip tų negandų būttų galima išvengti. Aišku, tą darė nes jaudinosi dėl savo naivuolio pusbrolio. Beskaitant ėmė siutas, kad net ir tada, jei jis prisiskaitys visko negalės jo apsaugoti, jei kas nutiks. Juk nežinojo ar tas ritualas, kuris gražino Volkerį turi kokių šalutinių poveikių ar ne.
Po kabinetą davėsi Kipšė. Kuri kaip visada buvo nesuvaldoma. O tada dar kažkas įžengė pro duris. Ir jam teko skubei grūsti knygą stalčiun. Nelabai norėjosi, kad koks mokinys pamatytų ką skaito jų mokytojas.
Tarpdury stovėjo Erka. Auris nebuvo tikras matė ji tos knygos pavadinimą ar ne.
- O Erka. Užeik. Jau tau laiko visada atrasiu.

*

Prisijungęs Erka Forrm

  • VI kursas
  • *
  • 294
  • Taškai:
Ats: Transfigūracijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #96 Prieš mėnesį »
  Užėjusi Erka pamatė, kad Auris skaitė kažkokią knygą juodu viršeliu. Viso pavadinimo klastuolė pamatyti nespėjo. Spėjo tik vieną žodį. Viduryje viršelio didelėmis raidėmis buvo užrašyta juodosios. Tai violetinplaukę sudomino, nes matė, kad Auris greitai įbruko knygą į stalčių. Tai jai pasirodė keista. Ji žinojo, kad nieko nekalto Auris neslepia. Neslepia ir tada jei tai dėl įdomumo. Dabar viskas atrodė kiek keista.
- Labas, aš čia ne tuo klausimu, bet kokia ten knyga, kurios pavaidnime buvo žodis juodosios? - paklausė ir apie tą knygą. Ne tiek dėl to, kad jis ją greitai paslėpė. Erkai tiesiog buvo įdomu kokią knygą jis ten taip skaitė.
- Atsiprašau jei sutrukdžiau, bet norėčiau pasiklausti apie tą transfigūracijos būdą apie kurį buvo trečioji pamoka. Ką bandant pasiversti reikia bandyti įsivaizduoti? Aš bandžiau įsivaizduoti ir širšę, o ir jos mažą dydį, tačiau nei vienu atveju nepasisekė, - pasakė ji. - Be to, jei sugalvotum kokio didelio gyvūno ką tik gimusį jauniklį taptum to mažo dydžio jaunikliu ar suaugusiu tuo gyvūnu? - dar pridėjo. Antrąjį kausimą taip pat uždavė tik todėl, nes tai jai buvo įdomu. Apie tai ji galvojo ir per tą pamoką, tačiau nusprendė nerizikuoti, nes žinojo, kad pasekmės gali būti nelabai malonios.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 533
Ats: Transfigūracijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #97 Prieš mėnesį »
Erka spėjo šį tą išvysti ir jam vėl teko galvoti ką jai atsakyti.
- Na, aš renku įvairias senovines knygas. Neseniai gavau šitą. Ir skaičiau dabar ją. - Pasakė. Kalbėjo pusiau tiesą. Juk knygas tikrai rinko. Bet apie Adriją ir visą kitą pasakoti tiesiog negalėjo.
- Viskas gerai. Puiku, kad atėjai paklausti. Įsivaizduoti tu gali bet kokį mažą gyvūnėlį. Šių kerų esmė yra perimti kažkokią gyvūno savybę. Tarkim mažą ūgį. Jei tu įsivaizduotum kažkokio gyvūno jauniklį sumažėtum iki jo dydžio. Šie kerai neverčia žmogaus į gyvūną. Jie tik leidžia perimti kažką iš jo išvaizdos. Ųgį, kailį, plunksnas, sparnus, iltis, pelekus ar dar kažką. Gal tu nori pabandyti dabar šiuos kerus? Jei nori, kad jie tau suveiktų tiesiog nusiramink. Negalvok, kad būtinai turi tai padaryti. Nespausk savęs. Tiesiog įsivaizduok, kad ir širšę ir išmėgink šiuos kerus.

*

Prisijungęs Erka Forrm

  • VI kursas
  • *
  • 294
  • Taškai:
Ats: Transfigūracijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #98 Prieš 4 savaites »
  Taip, Erka žinojo, kad Auris mėgo senovines knygas, tačiau nemanė, kad jis tik dėl to ją skaitydamas slėptų. Ne, turėjo būti kažkokia kita priežastis, o tai tikrai domino klastuolę.
- O kodėl tada ją taip greit slėpei? - paklausė ji. Žinojo, kad čia kažkas ne taip.
  Tiesa, čia atėjo visiškai ne klausinėti apie knygas. Erka išties norėjo suprasti ką ji daro ne taip. Taip kaip saė Auris ji buvo bandžiusi ne kartą, tačiau žinojo, kad dėl kažko nepavyko. Juk nebūna taip, kad dėl nieko ima ir nepavyksta, ar ne? Pagalvojo violetinių plaukų savininkė.
  Tada ji išgirdo pasiūlymą, kurio nesitikėjo. Taip, ji nemanė, kad kabinete išbandys kerus, tačiau nusprendė tą padaryti.
- Na, gerai, - tarė ir išsitraukė lazdelę, kuri iki tol gulėjo slaptoje, Erkos įsiūtoje apsiausto kišenėje. Ji porą kartų giliai įkvėpė ir iškvėpė. Man pavyks. Man turi pavykti. Pagalvojo Klastūnyno atstovė, o tada nusprendė pradėti. Taip, ji visiškai nusiraminusi nebuvo ir tą puikiai žinojo, tačiau Erka nenorėjo gaišti visos dienos.
- Interpreto Animale, - tarė klastuolė, tačiau kaip ir visus anksčiau bandytus kartus nieko nenutiko. Penkiolikmetė tik dar labiau nusiminė. Ji matė, kad vienai panašaus amžiaus Varno Nago mokinei pavyko iš pirmo karto. Taip, iš pradžių ji nesumažėjo, o tik užsiaugino iltis ir pradėjo urgzti, tačiau tai Erkai vis tiek labai giliai smogė į širdį. Ji nenorėjo nusileisti jai, tačiau taip jau nutiko. Deja. Pagalvojo ji.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 533
Ats: Transfigūracijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #99 Prieš 3 savaites »
Ir kodėl Erka visada užeina tokiais netinkamais momentais. Reikėjo transfigūruoti tą knygpalaikę į kokią kitą.
- Tiesiog ji apie juodąją magiją. Sena ir reta knyga. Nenorėjau, kad kas nors ją pas mane pamatytų. Bet aš tiesiog kolekcionierius. Nuo jauno amžiaus renku retus egzempliorius. Kol dar gyvenau šeimos dvare jų turėjome daug. Na, o dabar pasitaikė seni užrašai ne pačia gražiausia tema. - Viskas. Nieko išsamesnio jis negalėjo sugalvoti. Ir jei Erkai kiltų daugiau klausimų šia tema tiesiog nebeatsakinėtų.
Dabar jis stebėjo kaip ji išmėgino kerus. Matė, kaip mergina nekantrauja.
- Apie ką mąstai, kai pradedi kerėti? Kokia mintis sukasi tavo galvoje? - Pasiteiravo raudonplaukis. Jam atrodė, kad šiuo metu didžiausia jos problema nekantrumas. Aiškiai sklindantis iš Klastuolės. Ji žinoma visada buvo gera kerėtoja ir tikriausiai nervinosi, kad kerai nepavyksta iš karto.
- Tai transfigūracijos būdas keičiantis išvaizdą. Tai nėra labai paprasta. Ir nieko tokio, kad tau neišeina iškart. Įsidėmėk tai.

*

Prisijungęs Erka Forrm

  • VI kursas
  • *
  • 294
  • Taškai:
Ats: Transfigūracijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #100 Prieš 3 savaites »
- A, - tarė išgirdusi dar apie tą knygą. Taip, klausimų apie ją dar tikrai turėjo, tačiau nusprendė jų daugiau neklausinėti.
  Tada ji išgirdo Aurio klausimą, kuris, tiesą sakant, ją kiek sutrikdė. Ji nežinojo apie ką galvoja kerėdama. Na, dažniausiai kerint jos galvoje beveik jokių minčių nebūdavo. Na, kai daug kartų neišeidavo galvodavo, kad blogai, jog nepavyko. O kartais pamokose tiesiog keikdavo kitus mokinius, kurie pasimaišydavo jai po kojomis. Mintyse, žinoma.
- Na, dažniausiai kerint mano galvoje nebūna jokių minčių. Jei labai daug kartų nepavyksta stengiuosi save įtikinti, kad pavyks. Kažkokioje knygoje buvau skaičiusi, kad minties galia gali labai daug, tačiau tuo nelabai tikiu. Na, bet kodėl nepabandžius? - tarė, o tada nusikosėjo. - Na, o kartais tiesiog keikiu kitų koledžų mokinius, kurie pasipainioja po kojomis, - tarė. Oi, šito gal nereikėjo sakyti. Na, bet kas padaryta tas padaryta. Pagalvojo violetinių plaukų savininkė. Taip, ji kažkaip pasakyti apie tą kitų mokinių keikimą sugebėjo, tačiau nenorėjo sakyti tiesos, kad pyksta ant savęs kai nepavyksta. Taip, Erka Auriu išties pasitikėjo, tačiau tą norėjo pasilikti sau. Ji su niekuo dar nebuvo tokia atvira, kad tai pasakotų.
- O apie ką tu galvoji kerėdamas? - paklausė. - Interpreto Animale, - dar pridėjo bei mostelėjo lazdele ir pagaliau jai pavyko. Ji pamažėjo iki širšės dydžio. Na, bet ilgai taip būti ji nenorėjo, todėl greitai kerų pagalba sugrįžo į savo dydį, kuris dažniausiai kol kas stovėjo vietoje. Būtų ne dažniausiai, o visada, tačiau šie kerai ir kai kurie kiti atvejai neleido būti tam visada.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 533
Ats: Transfigūracijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #101 Prieš 2 savaites »
Auris klausėsi ką pasakoja Erka. Merginai baigus kalbėti pasakė.
- Bet tu ir taip gera kerėtoja. Žinoma, įtikinėti save, kad pavyks gali. Tik nereikia savęs perspausti. Tu tikrai gerai valdai savo burtų lazdelę. Pastebėjau tai nuo... - Nuo pat tada, kai laidydavai kerus į mane antrame kurse. Pabaigė sakinį mintyse. - Na, nuo to laiko, kai pradėjau tave mokyti. Svarbiausia atpalaiduok mintis. Žinoma gerai ir reikia susikaupti. Bet kai pradedi baisiai save įtikinėti perspaudi. Pradedi nervintis ar jaudintis. O tada kerai ir neišeina. - Pabaigė rimtesnę dalį to, ką ketino pasakyti.
- Ir kuo dabar kiti mokiniai tau nusikalto, kad reikia juos keikti? - Tai buvo svarbus dalykas. Auriui buvo tikrai įdomu kodėl jai maišo kiti žmonės. Bet moralizuoti neketino. Paklausė žaismingu tonu. Jau seniai žinojo, kad į menkiausią bandymą paauklėti ar pamokyti gero elgesio ji reaguoja labai priešiškai. Ir kur kas naudingiau buvo elgtis taip, lyg jie būtų draugai ir tiek. O ne mokytojas ir mokinė. Toks elgesys Aurio manymu davė kur kas daugiau naudos. Vien tai, kad ji atėjo paklausti apie pamoką jam atrodė gana daug. Kažkada juk negalėjo jos priversti parašyti referato. O dabar jie kalbėjosi apie mokslus.
- Na, toks dalykas kerėti tau irgi nepadės. Verčiau jau tu dirbk savo darbą, o kiti tegul dirba savo ir tiek. - Jis susimąstė. Apie ką gi pats galvoja mėgindamas kerėti.
- Nežinau. Kai buvau mokinys elgiausi kaip tu tikriausiai. Ypač dėl transfigūracijos. Man labai nesisekdavo. Turėjau daug treniruotis, kad pasiekčiau norimą lygį. Dabar... Dabar buriu negalvodamas. Man tai pasidarė tiesiog labai įprasta. Burtai pavyksta ir tiek. - Erka vėl pamėgino kerus ir šį kartą pavyko. Mergina dingo Auriui iš akių. Susitraukė ir pasidarė visai mažutė. Jai atvirtus jis plačiai šypsojosi.
- Va matai. Pavyko. Juk dabar apie nieką negalvojai ar ne? Būrei ir tiek.

*

Prisijungęs Erka Forrm

  • VI kursas
  • *
  • 294
  • Taškai:
Ats: Transfigūracijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #102 Prieš 2 savaites »
- Gal, - atsakė. Būčiau gera kerėtoja jei sugebėčiau tokius kerus iškart. O dabar reiškia, kad iki to man dar daug trūksta. Pagalvojo Erka. Ji išties manė, kad iki to, kad ji būtų tikrai gera kerėtoja jai trūko. Žinoma, tai klastuolei sekėsi geriau nei herbologija ar nuodai ir vaistai, tačiau vis tiek ji manė, kad reikėtų dar patobulėti.
- Ai, gimė ir tiek. Patys kalti, - tarė. Dabar puikiai suprato, kad to nereikėjo sakyt. Ir kaip aš nesugebėjau susilaikyti? Juk paprastai man tas pavykdavo. O dabar kas? Paklausė savęs mintyse. Išties nesidžiaugė tuo, tačiau dabar nebebuvo ką daryti. Tą jau pasakė.
  Erka labai apsidžiaugė kai jai pavyko ir sumažėti, ir padidėti. Taip, paprastai tai jai būdavo įprastas dalykas ir ji per daug nenustebdavo ar nesidžiaugdavo, tačiau dabar viskas buvo kitaip.
- Na, manau negalvojau. Sunku suprasti apie ką galvoji kai negalvoji, - tarė ir nusijuokė. - Na, pasimokiau truputį. Iki gyvenimo galo užteks. Beje, labai įdomią knygą ten skaitei. Gal galėsi kai pabaigsi paskolinti? - dar pridėjo violetinių plaukų savininkė. Jai ta knyga neatrodė labai įdomi, tačiau ji vis dėlto norėjo sužinoti kodėl jis ją taip slėpė. Jo žodžių apie tą negražią temą jai nepakako.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 533
Ats: Transfigūracijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #103 Prieš 1 savaitę »
- Na žinai. Tu tik penktakursė, Dar mokinė. Ir kaip mokinės tavo lygis tikrai geras. Mokykla ir yra tam, kad atskleistų jaunųjų burtininkų gebėjimus. Dabar prasidėjo sunkesnės temos. Ir tai, kad neišeina iš pirmo karto yra visai normalu. - Pasakė. O tada ji kad drėbė. Nors ko gi daugiau iš Erkos reikėjo tikėtis. Ir iš kur toks priešiškumas žmonijai? Svarstė. Bet nepuolė į liūdnus apmąstymus kaip seniau darydavo.
- O ar nepavargsti nuo to, kad visi tau trukdo? Nuo tos neapykantos kitiems? - Paklausė gana rimtu balsu. O tada teko vėl prisiminti tą prakeiktą knygą. Ir jis vėl ėmė siusti, kad jos netransfigūravo į kokią kitą.
- O ne Erkuže. Tikrai ne. Jei kas rastų pas tave tą knygą ir sužinotų iš kur tu ją gavai mane išgrūstų iš darbo. O aš dar ketinu čia kurį laiką pasilikti. Tos knygos išvis neturėjo čia būti. Aš ją neseniai gavau ir neatsispyriau smalsumui pavartyti. Bet greit jos čia tiesiog neliks. - Taip. Aš ją transfigūruosiu ir toliau galėsiu rašytis tuos užrašus apie prakeiksmų pasekmes. Pabaigė sakinį mintyse.
- Galiu tau paskolinti senus transfigūracijos užrašus. Visai nedidelis, bet įdomus vieno tokio kerėtojo dienoraštis. Bet tos knygos tikrai neskolinsiu. - Staiga raudonplaukis prisiminė vieną dalyką ir ėmė raustis stalčiuje. Kol ištraukė storą knygą. Naują. Ant jos viršelio sparnais plasnojo feniksas. O knyga vadinosi Užrašai egzotikos mėgėjams.
- Vos nepamiršau. bet turiu tiek visokių reikalų. Užtai dabar man priminei. - Prabilo. Juk visai neseniai buvo Kalėdos ir žiemos atostogos. Tą knygą Auris pastebėjo netyčia. Neieškojo jos. Iš pradžių net neplanavo pirkti dovanos Erkai. Bet, kai tą knygą pamatė iškart prisiminę tą padūkusią mergaitę.
- Čia tau. Praėjusių švenčių proga. - Pasakė tiesdamas knygą jai. Kai pamatė tą knygą pagalvojo, kad Tokiai  gyvūnų mylėtojai gal pravers. Joje buvo įvairių užrašų kaip dresuoti visokius gyvūnus. Bet ne įprastus, o tokius, kokius augino Erka. Leidinyje buvo aprašytos jų ligos ir tai, kuo geriausia juos šerti ar kaip gydyti. Be to buvo laisvų puslapių. Juose galėjai vesti užrašus apie savo augintinius. Apie jų dresūrą ar bet ką kitą, kas atrodė svarbu.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 savaitę sukūrė Auris Senkleris »

*

Prisijungęs Erka Forrm

  • VI kursas
  • *
  • 294
  • Taškai:
Ats: Transfigūracijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #104 Prieš 1 savaitę »
- Gal... - tarė ji.
  Tada Erka vėl išgirdo atsaką į tuos žodžius, kuriuos laikė vienintele šiandienos klaida. Klastuolė pradėjo dar labiau ant savęs pykti, kad nesugebėjo palaikyti, tačiau jau nebuvo ką daryti ir reikėjo atsakyti į klausimus. Na, nereikėjo, tačiau Erka nenorėjo pasirodyti nemalonia kokia, tiesą sakant, ji ir buvo.
- Turbūt ne, - atsakė į abu klausimus. Daugiau nieko apie tai sakyti nenorėjo. Žiūrint tik į šią situaciją norėjo vieno - sugrįžti laiku atgal ir viską ištaisyti, kad nebūtų to leptelėjusi.
  Tada violetinplaukė išgirdo žodžius, kurie jos visai nestebino. Ji ir tikėjosi, kad išgirs, jog šios knygos jis jai paskolinti negali. Ji neabejojo, kad tik šie žodžiai išlįs iš jo burnos, o netrukus tai ir pasitvirtino, tačiau po to išlindo dar keli, kurie jau tikrai ją nustebino. Erka išgirdo, kad jis jai praėjusių švenčių progą kažką nupirko. Tai jai atrodė labai netikėta ir nuostabu, nes buvo įpratusi, kad per kalėdas beveik nieko negaudavo. Vien dėl to, kad kažką gavo ta dovana buvo nuostabi. Tačiau žvilgtelėjusi į knygos viršelį ji suprato, kad tai nepaprasta dovana. Suprato, kad Auris apie ją išties pagalvojo. Ta knyga buvo tema, kuri Erkai šiuo metu išties buvo labai svarbi.
- Oj, ačiū tau labai labai! Ji nuostabi! - tarė bei dar kartą žvilgtelėjo į knygos viršelį, kuriame puikavosi feniksas. - Tikrai negalvojau, kad šiais metais gausiu kokių dovanų. Na, be šios nebent vienintelė dovana tai, kad galėjau atostogas praleisti Hogvartse, o ne vaikų namuose. Vaikų namuose per Kalėdas išties būna niūru, - dar pridėjo.