Renginiai
  • Lapkričio 19 d. - Atostogos
  • Gruodžio 01 d. - Naujų mokslo metų pradžia
Aktyvios pamokos
  • Šiuo metu aktyvių pamokų nėra.

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • Nuodų ir Vaistų profesorius
  • *
  • 1466
  • Lytis: Vyras
  • Viskas įmanoma, tik kažin, kokia kaina.
Ats: Nuodų ir vaistų kabinetas
« Atsakymas #165 Prieš 2 mėnesius »
   Susimąstęs Sorenas pamaišė gerai sudžiovintas tamsiai raudonos ir žalios spalvų arbatžoles, jau sumestas į nedidelį katilėlį su vandeniu. Kažkas jam buvo sakęs, kad maždaug šitokia ir esti eliksyrininko lemtis. Jasmine per ašaras tebekalbėjo apie savo tėtį ir profesorius vis dar atidžiai jos klausėsi. Po klasę veikiai pasklido truputį raminantys kvapai ir jauki šiluma - geresnių būdų kovoti su liūdesiu ir nostalgija, nesvarbu kieno, von Sjuardas greičiausiai nė nežinojo.
   - Tai tau nėra ko jaudintis, - linktelėjo mokytojas. Tat padaręs pamanė, kad turbūt ji nė kiek šiuo metu ir nesijaudina dėl tokios smulkmenos, kaip mokslai. Net stropiausio varnanagio širdyje tokioje situacijoje bent kuriam laikui prigestų noro žinoti liepsnelė. - Graži tradicija, - liūdnai šyptelėjęs, pakomentavo Amnetos pasakojimą apie citrininius ir apelsininius ledinukus. Galbūt kada nors reikės jais pavaišinti seseris. Kita vertus, svetimam nevalia kišti nei nosies, nei rankų prie tokių tradicijų.
   - Norėsi arbatos? - paklausė Sorenas. - Eteichso arbatžolės, padės mažumėlę nurimti... - nutęsė jis. Kaži, ar vietoje ir laiku toksai pasiūlymas, bet profesorius nuoširdžiai neišmanė, kaip kitaip padėti. Keista, bet iki šiol paprastai su viskuo tekdavo susidoroti arba pačiam, arba aplenkti tokias situacijas.
   Visgi dabar von Sjuardo padėtį mažumėlę palengvino šių dviejų grifiukių pasirodymas jo kabinete. ,,Tuščia klasė? Na, iš tiesų, požemyje tokių daug..." - patvirtino mokytojas mintyse.
   - Panele Green, bet Nuodų ir Vaistų pamoka baigėsi prieš pusvalandį ir tu joje dalyvavai. O galbūt vėl kažkas numušė lentelę su kabineto pavadinimu? - auksinės profesoriaus akys nuslydo prie durų, kurios buvo atvertos kaip tik į kabineto vidų, todėl nė neišėjus į koridorių buvo galima išvysti, kad lentelė stovi savo vietoje. Tad profesorius vėl pažvelgė į mažąsias viešnias.
   - Neturėtumėt vėl užrakinti durų, užuot šmirinėjusios į vidų, jei praktikavotės atrakinimo kerų? - į grifiukų pusę nuskriejo dar vienas klausimas. Profesoriaus veidas vis dar neatrodė piktas, nors akys grifiukes stebėjo mažumėlę įtariai.
   - Ne, panele Eris, dar pasilikite čia, - Sorenas draugiškai šyptelėjo ir mostelėjo ranka. Tyliai girgždančios kabineto durys lėtai užsivėrė. - Ar jūs neturėtumėte būti pas profesorę Tonks astronomijos pamokoje? - rodos, tardymas toliau tęsėsi. Profesorius von Sjuardas kilstelėjo antakį, kai žvilgsniu susidūrė su Nihal. Rodos, ši buvo jaunesnė su Stevie ir kažko labai bijojo.
Prieš jus - labiausiai Hogvartsui nusibodęs profesorius, senas kaip Žemės branduolys, 13 metų vedęs NIV pamokas. Vestuvių pasiūlymai nebepriimami. O senukas mano paraše nevaizduoja Soreno. 



*

Neprisijungęs Jasmine Diana Amneta

  • VII kursas
  • *
  • 168
  • Taškai: 61
  • Lytis: Moteris
Ats: Nuodų ir vaistų kabinetas
« Atsakymas #166 Prieš 2 mėnesius »
Buvo, jis buvo...
 Šiame materialiame pasaulyje mes prie daug ko prisirišame. Pavyzdžiui, Claudie buvo prisirišusi prie savo keksiukų parduotuvėlės, o Gaia - prie noro pavalgyti. Bet keksiukai nebuvo tas dalykas, kuris ypatingai vienijo seseris. Gal verčiau tai buvo... Pavardė?
 Amnetos. Keistas gyvenimėlis su tėvu žiobaru ir motina, grynakrauje ragana. Keistokas tėvų derinys, kurio nenorėjo atkartoti Claudie, tiesa, būdama puskrauje.
 O Evelina to norėjo.
 Būdama neklaužda savęs dar neatradusia raganaite Lietuvoje ir pamačiusi Joną jam nusišypsojo per kažkokį renginį ir po kurio laiko, pastebėjusi jį, po maždaug savaitės prisėdo prie jo, gurkšnojančio stiprią kavą ir galvojančio apie teisės studijas, kai Evelinos galvoje buvo šluotos, nepavykęs eliksyras bei magiškųjų automobilių tepalas. Bet juos lyg kažkas suklijavo ir po kiek laiko Evelina jau vaikščiodavo su mėgiamu rausvu sijonu, įsikibusi į Jono parankę, vaikščiodavo prie Neries, nuvogdami akimirkas.
 Po kelių metų atšoko vestuves. Pakankamai kuklias, kad užtektų nedideliam butui. Netrukus gimė Klaudija. Evelina ir Jonas, galvodami apie tai, kad greičiausiai kraustysis į Londoną, dukrai davė vardą, kurį būtų galima ir kiek pakeisti, per daug neiškraipant reikšmės.
 Tačiau ragana dirbo slaptoje nedidelėje Lietuvos mokyklėlėje, kur mokino porą dešimčių mokinukų iš žiobariškų šeimų, o Jonas advokatavo, eidavo į teismus ir nė vienas nenorėjo palikti savo gimtinės. Bent jau kol kas.
 Gimus dar vienai dukrai, ją pavadino Dianos vardu. Dieviškoji - gal sugebės ką pakeisti šeimoje. Ką nors į gerą, mat tėvai, kiek apgailestaudami, kadangi Klaudijos vardo reikšmė buvo luošoji, pasistengė, kad bent antra turėtų šiokią tokią reikšmę.
 Vėliau šeima emigravo.
 Pasikeitę pavardes - nusiimdami lietuvišką galūnę, kiek suanglindami Evelinos vardą, keisdami ir dukterų bei Jono. Džonas norėjo Dianai kito vardo - taip gimo Jasmine, kadangi dukrelė buvo labai mažytė ir dar, greičiausiai, ne taip pripratusi prie savo vardo. Claudie, likusi su tokiu pačiu vardu buvo kiek padykusi, tačiau klusni ir rami, o Jasmine, nors vardas kodavo jazminus bei dieviškumą, buvo padykusi ir netrukus privirdavo košės. Londone, žiobariškoje mokykloje Claudie mokėsi gerais pažymiais, tačiau kiek smerkė jaunesnę seserį už įvairias išdaigas. Dianai išdaužus mokyklos langą, vis dar stengėsi būti gera ir paaiškinti seseriai, tačiau ši nieko nenorėjo klausyti.
 O Jasmine puikiai prisiminė, kaip trenkė durimis tiesiai sesei prieš nosį taip stipriai, kad net šviestuvas susiūbavo.

 Linktelėjusi profesoriui paėmė karštos arbatos puodelį ir gurkštelėjo bene iškart, kas reiškė, jog nusidegino liežuvį ir dieną ar porą bus keista valgyti, šnekėti, ar tiesiog tylėti. Nepastebėjo, kad arbata buvo gan gardi, tačiau savo melsvomis akimis stebėjo dvi mokinukes, dėl kurių galvą nelabai suko, nors šiaip, dėl pareigų, turėjo jas kiek padaboti. Tačiau jei prisidirba - pačios kaltos. Prefektė niūriai pamąstė ir stebėjo kaip nusiritusi ašara tekšteli į arbatą, sujudindama garus ir sukeldama nedidelę bangelę, tačiau jos vėl kaip nebūta. Šniurkštelėjo nosimi ir stebėjo kas čia vyksta, nes noro kalbėti nebuvo, o smegeninė lyg ištuštėjo ir sukurdavo tik nepaprastai keistų ir kvailų minčių ar primindavo visiškai nereikšmingus prisiminimus.
 Tačiau vis dėl to, jie buvo reikšmingi.
 Nuo šiol tik jie ir nuotraukos primins tėvą.
Mano nuomonė yra teisinga mano nuomonės atžvilgiu

*

Neprisijungęs Stevie Green

  • III kursas
  • *
  • 250
  • Taškai: 138
  • Lytis: Moteris
Ats: Nuodų ir vaistų kabinetas
« Atsakymas #167 Prieš 2 mėnesius »
- Aš nepastebėjau lentelės, - labai tyliai sumurmėjo Stevie, keikdama profesorių von Sjuardą už jo gerą atmintį ir įsimenamus veidus. Ji jautėsi be galo kvailai ir nežinojo, ką daryti. Va ir prisidirbai pagalvojo mergaitė ir suprato, kad laužyti taisykles yra smagu tada, kai tavęs niekas nepričiumpa. Į galvą lindo keisčiausios ir ne itin tikėtinos pasiteisinimo istorijos, bet grifiukė suprato, kad jau geriau nemeluoti. Profesorius vis tiek nepatikės... Net jeigu paklaustų, kokį eliksyrą norėjom virti, ir pasakytume tiesą, jis vis tiek nepatikėtų liūdna mintis šmėstelėjo mergaitės galvoje.
Vis dėlto Stevie tikėjosi, kad joms pavyks išeiti iš kabineto nenukentėjusioms. Mergaitė galvojo, ką atsakyti profesoriui, kol galų gale nelabai rišliai atsakė:
- Kadangi nepastebėjau lentelės, maniau, kad teisingos durys. O jas atidariau, kad įsitikinčiau, kad kerai veikia...
Stevie žvilgtelėjo į Nihal ir mintyse atsiprašinėjo naujosios draugės ir keikė save. Ir pati nesuprato, kodėl, bet jai atrodė, kad tai jos kaltė, kad jos buvo pagautos.
Tuo metu profesorius von Sjuardas uždarė duris ir Stevie nesusilaikiusi atsiduso. Pirmasis areštas, ar ne? paklausė savęs Stevie ir žingtelėjo mažą žingsnelį tolyn nuo profesoriaus. Tačiau ji puikiai suprato, kad tai jau nebepadės.
Sarcasm - an ability to insult idiots without them realizing it.

*

Neprisijungęs Nihal Eris

  • II kursas
  • *
  • 91
  • Taškai: 40
  • Nusišypsok ir būk šviesa kitiems
Ats: Nuodų ir vaistų kabinetas
« Atsakymas #168 Prieš 2 mėnesius »
Nihal savijautos šiuo metu jokie žodžiai neapibūdintu, baimė, išgąstis ir visa kita kartu.. Ji jautė, kaip tuoj nualps, tačiau atsitiko kažkas neįtikimo.. Merginą užliejo kažkoks drąsos upelis.. bestovint ir žiūrint į profesorių mėlynplaukė pajautė, kad jo nebebijo, pati nežino kas nutiko, tačiau užliejo įdomus jausmas.. Šaltį pakeitė karštis, išbalusį veidą išmušė raudonis buvo keisčiau negu keista, tačiau tuo pat metu ir gera, nes grifai nieko nebijo, turbūt tas merginai ir suteikė daugiau pasitikėjimo savimi..
- Aham.. kažkaip ta lentelė nelabai matosi, - šyptelėjo Nihal ir žvilgtelėjo į Stevie.. Na miela drauge, ką dabar darysime, kai pakliuvome tiesiai von Sjuardui į rankas, čia gero nelauk. O dar kai uždarė duris, tai žinok, kad tikrai nepaleis, o laikys tol kol, kažką sugalvos..
- Supratau, - linktelėjo galva nenorėdama šakotis prieš tokį gerbiamą profesorių. - Iš tiesų tai mes nieko blogo nepadarėm.. Užėjom ne į tą kabinetą, juk pasitaiko.. - violetinėmis akimis nužvelgė Soreną.. - Prašau, paleiskit mus.. Nes nematau jokio tikslo mus čia laikyti, nieko nepavogėm, nieko nelietėm.. Tiesiog ne ten pataikėm. - Žvilgtelėjo į Stevie ir šyptelėjo...

*

Neprisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • Nuodų ir Vaistų profesorius
  • *
  • 1466
  • Lytis: Vyras
  • Viskas įmanoma, tik kažin, kokia kaina.
Ats: Nuodų ir vaistų kabinetas
« Atsakymas #169 Prieš mėnesį »
   Sorenas von Sjuardas kurį laiką tylėdamas pastebeilijo į mergaitę, gurkštelinčią dar labai karštos arbatos. Iš puodelio mažyčiais tornadais aukštyn virto garų tumulėliai - greičiausiai panašūs, tik kur kas didesni ir baisesni tornadai šiuo momentu sukosi Jasmine širdyse ir prote, sujauktuose skausmo dėl netikėtos žinios. Sorenas žinojo, ką tai reiškia, net labai gerai žinojo. Pats nešiojo širdyje tris karstus, kurių iš tikrųjų niekada nenešė ir nematė - nežinia kur nunešė tik krūvas gėlių. Mat nebuvo netgi kapų, ant kurių jis būtų galėjęs tas gėles padėti...
   - Ar tikrai, panele Green? - profesoriaus von Sjuardo žvilgsnis jau gręžė negailestingai ir kratyte kratė galbūt kiek prisnūdusią grifiukės sąžinę. Vampyras jau suprato, kad didžiausia tikimybė, kad jos meluoja. Bet meluoti? Grifams? Ar pridera?
   - Nelabai matosi, panele Eris? - nutaisęs aštrų toną tyliai sumurmėjo auksaakis eliksyrininkas. - Iš tiesų, nepavogėt. Bet?.. - nutęsė jis, žvilgsniu reikalaudamas pasiaiškinimo. Vis dar spaudė mergaites, tikėdamasis, kad jos prisipažins.
   ,,Kita vertus, ar nesielgdavai tu pats šitaip ir panašiai? Išeidinėjimai į Uždraustąjį mišką... Bet tai ne tas pats..." - suabejojo savimi profesorius. Iš tiesų nebuvo ko abejoti.
Prieš jus - labiausiai Hogvartsui nusibodęs profesorius, senas kaip Žemės branduolys, 13 metų vedęs NIV pamokas. Vestuvių pasiūlymai nebepriimami. O senukas mano paraše nevaizduoja Soreno. 



*

Neprisijungęs Jasmine Diana Amneta

  • VII kursas
  • *
  • 168
  • Taškai: 61
  • Lytis: Moteris
Ats: Nuodų ir vaistų kabinetas
« Atsakymas #170 Prieš mėnesį »
 Jasmine stebėjo visą šią sceną lyg būtų kokiame teatre ir stebėtų pjesę. Kad ir tą lietuvišką ,,Atžalyną", apie kurį kalbėjo tėvai, tik šį kartą skirtumas buvo tame, kad nieks nemanė, kad kas nors ką nors pavogė. Arba vis dėl to jos buvo sulaikytos nuo vagystės, ką čia žinai, ne leglimantė Jasmine buvo. Ir visiškai nenorėjo ja būti, nes tai - it kišimąsis į kito asmeninį gyvenimą, ypač, jei žmogus to nė nesuvokia.
 Antra vertus, pasijautė čia nereikalinga, it šuniui penkta koja arba kojos žuviai. Diana apsidairė ir nusprendė, kad norėtų iš čia vos ne pabėgti, nes atėjusi tiesiog sugadino profesoriui dieną ir pašnekesį su šiom grifiukėm. Porą kartų pūstelėjo į skystį, kad šis greičiau atvėstų ir gurkštelėjo vėl, greičiau nei prieš tai tuštindama puodelio turinį. Žinojo, kad jei išeis iš šio kabineto, netrukus akys vėl priplūs ašarų ir bus tik sunkiau, ji nebesitvardys. Suklups ir dar koks velnias nutiks, nors užsimušk. Žinoma, Amneta nežadėjo žudytis, nors taip būtų dar ir paprasčiau, tačiau vis dėl to žinojo, kad motina ir Clau tikėsis, jog ji, pabaigus Hogvartsą joms padės. Ir pati Jasmine suprato, jog ne taip jau ir paprasta išlaikyti tris vaikus bei apsirūpinti pačioms. O dabar... Dabar, kai neteko dar vieno dirbančio žmogaus, suvokė, kad bus dar sunkiau.
 Išėjus iš kabineto ją pasitiks prisiminimai.
 Likus kabinete aš nuo visko bėgsiu.
 Išėjus Amneta supras kas nutiko.
 Likus čia apsižliumbsiu dar sykį prie visų.

-Saulute, nepamiršk, kad tave mylim,- tarstelėjo tėtis lipant iš automobilio.
 -Maža ko,- atkirto.- Esu tikra, džiaugsitės manęs nebematydami.
 -Jasmine, ką tu...
 -Aš irgi džiaugiuosi jūsų nematydama,- pertraukė tėvą.- Pajusiu naują pasaulį ir atsisveikinsiu su šia nuobodybe.
 -Jasmine, ramiau. Čia juk mūsų tėvai, jie ir toliau liks tėvais,- paprieštaravo Claudie, bet Jasmine piktai sučiaupė lūpas nepritardama.
 -Dėkui už vienuolika nuobodaus gyvenimo metų. Einu pradėt gyventi,- pareiškė ir garsiai trinktelėdama uždarė automobilio dureles, pasiėmė sunkų lagaminą ir mintyse niršdama, kad šis toks sunkus (na ką gi padarysi, jei pati atstūmė pagalbą) stebėjo kaip sesuo apsikabina su tėvais. Netrukus patraukė paskui Claudie.

 -Aš atsiprašau...- iš pakankamai skurdaus lietuviško žodyno, kadangi Britanijoj nebuvo tikslo mokytis Lietuvių kalbos, išrinko porą žodelių ir šiuos sušnibždėjo į puodelį. Gerdama arbatą pastebjo, kaip į ją tekšteli sūraus vandens lašelis.

-Eh, kadėl aš vėl turiu grįžti į šią nuobodybę? Kuo aš nusikaltau?- Jasmine po pirmo kurso pabaigos išlipo iš traukinio.
 -Neįsivaizduoju ir kur pas tave tiek pykčio,- Claudie pareiškė tai, ką manė.
 -Neįsivaizduoju kaip tu taikaisi su tuo žiobarišku gyvenimu. O, žiūrėk, didysis šeimos žiobaras laukia.
 -Jasmi...
 -Ša, ko tu vėl tą žiobarą gini?
 Diana mintyse pasakė žodžius, nuo kurių susilaikė Clau - juk jis - mūsų tėvas.


 -Eeee,- kostelėjo, jog balsas nebebūtų toks keistas, nors klausimas ar pavyko.- Aš jau keliausiu. Dėkui už priėmimą,- atsistojo ir netrukus patraukė link durų.- Iki pasimatymo,- tarstelėjo tiek von Sjuardui, tiek mokinukėms, kurios, jei neišsiteisins, o Diana netingės, dar ne sykį bus nulydėtos piktoku žvilgsniu. Vos išėjusi už durų pajuto keistoką jėgų antplūdį, tad netrukus iš požemio užlėkė į bokštą ir griuvus į raudonai padabintą lovą, jautėsi lyg būtų jos visos netekusi. Taip, energijos. O kartu - ir gabalėlio sielos bei širdies.
Mano nuomonė yra teisinga mano nuomonės atžvilgiu

*

Neprisijungęs Stevie Green

  • III kursas
  • *
  • 250
  • Taškai: 138
  • Lytis: Moteris
Ats: Nuodų ir vaistų kabinetas
« Atsakymas #171 Prieš mėnesį »
Stevie svarstydama, ką daryti kurį laiką tylėjo. Per tą laiką Jasmine išėjo iš kabineto, kas mergaitę gerokai nuliūdino: ji ir pati nesuprato, kodėl, tačiau vyresnės grifės buvimas kabinete, gerokai ramino. Ko gero, teks pasakyti tiesą mąstė Stevie. Tačiau atrodysim kaip visiškos idiotės... Mintyse atsiprašiusi Nihal, bet tiesiog nebeturėdama ką pasakyti, grifiukė tyliai pratarė:
- Ne, netikrai...
Ji beveik buvo tikra, kad profesorius jos neišgirdo, bet pakartoti garsiau nedrįso. Mergaitei buvo be galo gėda, tačiau suprato, kad nieko nebus ir teks prisipažinti: tiek norėjus paimti sudėtinių dalių eliksyrui, tiek melavus. Reikėjo iš karto sakyti tiesą, vis būtų geriau graudžiai pagalvojo Stevie ir vėl prabilo, šį kartą vos vos garsėliau.
- Tiesa yra tai, kad mes praktikavomės. Tačiau ne alohomora kerus. Mes norėjom pabandyti išvirti eliksyrą. Bet galiu prisiekti, kad ne kokį blogą. Tikrai neketinom nieko sprogdinti. Mes norėjome pabandyti išvirti Juoko iki ašarų eliksyrą.
Stevie nutilo ir, mintyse dar kartą atsiprašiusi draugės, dar pridūrė:
- Atsiprašau, kad iš karto nepasakiau tiesos...
Mergaitė nutilo ir svajojo kuo greičiau prasmegti skradžiai žemę. Deja, jokių tam reikalui tinkamų kerų Stevie nežinojo.
Sarcasm - an ability to insult idiots without them realizing it.

*

Neprisijungęs Nihal Eris

  • II kursas
  • *
  • 91
  • Taškai: 40
  • Nusišypsok ir būk šviesa kitiems
Ats: Nuodų ir vaistų kabinetas
« Atsakymas #172 Prieš 1 savaitę »
Nihal buvo pasimetusi, nežinojo nei ką sakyti nei ką daryti, tiesiog stovėjo ir vis žvilgtelėdavo į šalia stovinčią draugę ar profesorių. Mergina jau nebežinojo ar prisipažinti ir ramia sąžine žiūrėti profesoriui į akis ar ir toliau meluoti.. Tačiau Stevie priimė šį sprendimą teisingai ir pasakė tiesą, o mėlynplaukė stovėdama šalia tik linktelėdavo galva pritardama, tačiau tas nerimas ir nerimastingumas kažkur pradingo, turbūt grifiška narsa ir  drąsa padėjo merginoms..
- Žinau, kad tai blogai, tačiau juk mes nieko blogo dar nespėjom padaryti, - tik šyptelėjo Nihal ir žvilgtelėjo į profesoriaus akis.. - Gal labai nepyksit? - Klaustelėjo ir užmetė akis į Stevie, tada vėl į von Sjuardą..
- Gal galite mus paleisti ir mes iš čia išeisim ir visi viską pamiršim? - Pakėlusi savo violetines akis tik klaustelėjo mergiotė ir greit jas nuleido į apačią, nes jai pasirodė, kad elgiasi per daug įžūliai.

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2017