0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Jasmine Diana Amneta

  • VI kursas
  • *
  • 135
  • Taškai: 201
  • Lytis: Moteris
Ats: Nuodų ir vaistų kabinetas
« Atsakymas #150 Prieš 3 savaites »
 Šešti metai Hogvartse. Keista, tiesa? Liko nepilni dveji meteliai, o tiesą sakant, VSMT artėjo, tuo pačiu liepdami rinktis specialybę. Įtariu, man labiausiai tiktų gulėjimo ant sofutės menas. Arba dar geriau - keksiukų valgymo. Ir pavalgius, ir laiminga.
 Buvo keista pasilikti klasėje, kai kiti mokiniai skuba kuo greičiau kur nors pabėgti. Dar keisčiau, kad tai ne koks nors saldžios profesoriūkštės kabinetas, o Nuodų ir Vaistų meistro, Soreno von Sjuardo. O ypatingai - kažko neprisidirbus. Na, bent jau manė, kad neprisidirbo, nors ką galėjai žinoti, gal kas nors išdavė kokią nors vaikystėje iškrėstą išdaigą. Jei vaikystės išdaigos, tai jų čia būtų milijonas su trupučiu, nes pripažinti teko ir pačiai prefektei - prieš ji buvo visai kitokia, nei po. Taip ir buvo galima skirstyti jos gyvenimą - į dvi dalis, iš kurių viena ką tik prasidėjo ir buvo švarus, gražus lapas.
 Jei grįžtant prie Nuodų ir Vaistų - kelionė buvo it išgėrus sėkmės eliksyro, nors iš pradžių keliauti nenorėjo. Sugirdžiusi pykinimo eliksyro, motina buvo vaikus, kadangi tik tėvas žiobaras, išsivedusi į eliksyrų muziejų Austrijoje. Deja, raganaitė to dar nematė, nes tik po kelių dienų įvyko didysis Stebuklas. Greičiausiai profesorius nori su manimi pasikalbėti apie tai. Tačiau Diana net tokiu atveju neprieštaravo, nes kol kas dar nesulaukė milijono užknisančių klausimų ,,kas nutiko?".
Laikrodį matau, laiką jau žinau...

*

Neprisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • *
  • 1432
  • Lytis: Vyras
  • ,,Turėk drąsos naudotis savo protu."
Ats: Nuodų ir vaistų kabinetas
« Atsakymas #151 Prieš 3 savaites »
   Mokiniai greitai išsiskirstė iš pamokos, daugelis susitvarkė savo darbo vietas. Požemiai liko tušti ir niūrūs kaip visada, nors taip pat juose dar liko keli panacėjomis aptaškyti rašomieji stalai, kelios neišplautos kolbos bei kažkokia dėželė, išversta tarpduryje į Soreno sandėliuką. Pasibaigus visam balaganui profesorius von Sjuardas liko stovėti prie savo rašomojo stalo, ten, kur paprastai stovėdavo vykstant nuodų ir vaistų pamokoms. Pastebėjo klasėje likusią ir dar stovinčią Grifų Gūžtos prefektę, šyptelėjo jai ir uždarė kabineto duris.
   - Ačiū, kad pasilikai, - patylėjęs tarė jai. Ranka mostelėjo prie savo akių, mat klausti ,,argi tu nebuvai akla?" būtų labai jau nekultūringa. Mostelėjimas turėjo informuoti, apie ką profesorius domisi: - Turbūt jau atsibosiu su tokiu klausimu ir kišiu nosį ne ten, kur galima, bet kas nutiko? Ar tai - kokia nors nauja žiobariška technologija? Iškart atsiprašau už savo smalsumą, - atsiprašomai šyptelėjo jis.
   Kalbant atvirai, netgi norėjosi paklausti, ar žmonės apskritai gali išgyti nuo apakimo, tačiau toks tiesioginis klausimas būtų parodęs visišką Soreno  kvailumą. Jis jau buvo pasimokęs ir šį tą žinojo apie žmones. O žmonės juk irgi šį tą žinojo apie vampyrus. Ir tikrai numanė, jog jų aplinkoje kitų rasių būtybių gal ir nekuždėte kužda, bet jau tikrai egzistuoja.
Prieš jus - labiausiai Hogvartsui nusibodęs profesorius, senas kaip Žemės branduolys, 12 metų vedęs NIV pamokas. Vestuvių pasiūlymai nebepriimami. O senukas mano paraše nevaizduoja Soreno. 

*

Neprisijungęs Jasmine Diana Amneta

  • VI kursas
  • *
  • 135
  • Taškai: 201
  • Lytis: Moteris
Ats: Nuodų ir vaistų kabinetas
« Atsakymas #152 Prieš 2 savaites »
 Jasmine atidžiai stebėjo profesorių. Rodės, kad kiekvienas, iš pirmo žvilgsnio turbūt visiškaai nereikšmingas veiksmas vis ką nors reiškė. Kaip pavyzdį buvo galima paimti ir tą rankos mostą, kuris, Dianos manymu buvo skirtas kokiam nelabai skaniam kvapus, nuo išvirtos panacėjos nubaidyti, bet po kelių sekundžių suvokė, jog jis reiškia akis.
 -Nereikia atsiprašinėti, jūs buvote mano koledžo vadovas, kai buvau tragiškos būsenos, man padėjote, tad turite teisę tai žinoti,- šyptelėjo.- Ne, tai ne žiobariškas išradimas, tačiau gal ir kiek susiję. Šią vasarą su tėvais bei seserimis - Roana bei Gaja,- kiek sudvejojo, nes ir pačiai buvo keista, jog nemini Cau vardo.- Taip pat dar dviem švilpiukais, keliavom po Europą. Pradžioj aišku buvo įdomu, bet vėliau, nieko nematant darėsi nuobodu. Taip pat buvome ir Austijoje. Ten viskas ir įvyko. Aplankėme magui, gyvenusiam tarp žiobarų ir buvusiam dvasininkui pastatytą paminklą. Na, bent taip sakė mama, grįžus kiek vėliau. Nepaslaptis, kad tėvas - žiobaras,- šyptelėjo puse lūpų.- Na, o ten tas stebuklas ir įvyko. Tik tiek. Žinau, keista istorija, pirmas pamatytas dalykas buvo Kurto Fowlerio kojos,- rudaplaukė nebetvardė keistos šypsenėlės.- Kaip apakau, taip ir praregėjau - staiga.
 Papasakojus Amneta peržvelgė mintyse visas detales - ar neprišnekėjo ko nereikia, ar ko nors svarbaus nepamiršo, Bet rodės - ne. Šeštakursė po savo litanijos įkvėpė keisto požemių oro. Jei ne tas keistas patyrimas ir faktai, pati grifė būtų nepatikėjusi tuo.
Laikrodį matau, laiką jau žinau...

*

Neprisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • *
  • 1432
  • Lytis: Vyras
  • ,,Turėk drąsos naudotis savo protu."
Ats: Nuodų ir vaistų kabinetas
« Atsakymas #153 Prieš 1 savaitę »
   Atidus Jasmine žvilgsnis Soreną privertė pasijusti mažumėlę nepatogiai ir nežymiai šyptelėti. Kiek pagalvojus turbūt nėra itin sunku suprasti, kodėl vampyrą štai toksai žvilgsnis priverčia susinepatoginti... Žmonės žiūri tiesiai ir atidžiai, kai žino daugiau, negu reikia žinoti. Na, ir tai supranta. Von Sjuardas ne itin stengėsi paslėpti savo rasę, bet visgi pagalvojęs apie tai, jeigu kažkas sužinotų, kas jis toks, pajusdavo neramų kirbesį krūtinėje. Galbūt šįsyk tasai kirbėjimas buvo visai be reikalo.
   - Tiek ir tepadėjau, - švelniai paprieštaravo profesorius. Merginai pasakojant jis pagarbiai pratylėjo, su panašiu atidumu kaip ir jos, stebėdamas Jasmine akis. Kalbant atvirai, pasakojimas nebuvo iš tų logiškiausių ir įtikinamiausių, tačiau eliksyrininkas visgi buvo linkęs grifiuke tikėti. Akys nemelavo, o Sorenas manėsi melą pažįstąs. Kur jau... Tiek šimtų metų tarp žmonių...
   - Tai... Buvote prie Kurto Fowlerio ir... Įvyko stebuklas? - pasitikslino profesorius. Kartais žmonės, kalbėdami apie tai, kas jiems savaime suprantama, praleisdavo svarbių smulkmenų, todėl tikslintis buvo ne blogas įprotis.
   - Ir kaip tu dabar? Akių neskauda, jokių problemų nėra? - paklausė von Sjuardas galbūt mažumėlę susirūpinęs. Maža kas galėjo nutikti. Stebuklai šioje planetoje bei šiame pasaulyje nėra pats dažniausias įvykis.
Prieš jus - labiausiai Hogvartsui nusibodęs profesorius, senas kaip Žemės branduolys, 12 metų vedęs NIV pamokas. Vestuvių pasiūlymai nebepriimami. O senukas mano paraše nevaizduoja Soreno. 

*

Neprisijungęs Jasmine Diana Amneta

  • VI kursas
  • *
  • 135
  • Taškai: 201
  • Lytis: Moteris
Ats: Nuodų ir vaistų kabinetas
« Atsakymas #154 Prieš 1 savaitę »
 Amneta mąstė. Požemis ją visuomet versdavo mąstyti daug daugiau, nei kiti kabinetai. Sesės įdiegtas dalykas. Tik abi rinkosi vos ne skirtingas eliksyrų rūšis - Cau mėgo vaistus, kartais dar kokius nors sukeliančius haliucinacijas ar šiaip naudingus, o Jasmine mėgo sprogstamuosius ir dar kokius nors, kurie greičiausiai būtų skirti naikinti. Deja, nuodų virti nemėgino, tačiau galvojo, kad kokios nors haliuciancijos irgi būtų geras dalykas.
 -Taip. Ir pati netikiu, bet buvo būtent taip. Buvo sakoma, kad nuo jo cilindro nulašėjęs vanduo turi stebuklingų galių, tačiau manau, kad jis buvo išlaižytas dar prieš atvykstant į Austriją. Kažkokia poniutė mano mamai skundėsi, kad negali užlipti statula ir pažiūrėti ar ten yra vandens.
 Kiek pagalvojo prieš atsakydama, nes Claudie tiesą sakant darė didžiausią įtaką iš visos šeimos, nors ir nevažiavo kartu. Jasmine šyptelėjo, prisiminus, ką ji ne sykį pasakė.
 -Kartais vaizdas trumpam išsilieja, tačiau gyventi su tuo galima. Na ir smulkiausios raidės nėra draugės, tačiau kaip minėjau, gyvent netrugdo. Bet kiek čia spalvų...- paskutinį sakinį sušnibždėjo žvelgdama į pilkšvą požemių sieną, kas turbūt atrodė keistai.- Claudie juokauja, kad matau tik dėl jos kepamų keksiukų su morkų sultimis dėka. Tačiau mano manymu tai yra tiesiog bandymas man sumaitinti nelabai patinkančius keksiukus,- šyptelėjo.- Beje, prašė, tai yra liepė paklausti kokius keksiukus labiausiai mėgstate. Nori atsiųsti nemenką dėžę.
 Mintyse pagyrė save už tai, jog prisiminė tokį dalyką kaip Clau keksiukai. Pakankamai svarbų dalyką. Labai svarbų dalyką ir tikėjosi, kad profesoriui patinka tokie saldumynai, nes neigiamas atsakymas nuliūdintų vyriausiąją seserį, mėgstančią gaminti, tačiau šiuo metu sulysusią. Kaip ji gali dirbdama prie saldumynų sukūsti?
Laikrodį matau, laiką jau žinau...

*

Neprisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • *
  • 1432
  • Lytis: Vyras
  • ,,Turėk drąsos naudotis savo protu."
Ats: Nuodų ir vaistų kabinetas
« Atsakymas #155 Prieš 5 dienas »
   Sorenas nejučia nusišypsojo dėl gan paaugliško, jaunatviško ar maištingo - bene tas pats, kaip beįvardytumei - tono, kalbant apie kultinę Fowlerio skulptūrą. Nė juoda barzda, šiaip jau nuolatinė nusikalstamų šyptelėjimų ne vietoje bendrininkė ir slapstytoja, čia nebepadėjo. Senesni žmonės į tokį toną dažnai žvelgdavo itin nepalankiai ar net itin priešiškai, senesnės močiutės tuos, kurie kalbėdami su jomis neišlipdavo iš savo nuolatinio žargono baseinėlio, palaikydavo būsimais kalėjimų gyventojais arba bent jau juodosios rinkos asais. Ar žolytės vergais. Sorenui kintančios kartos nebebuvo naujiena, galbūt todėl jis taip retai stebėdavosi bei neigiamai vertindavo jaunimą. Žmonių jaunimo nevertino niekaip - būta čia ko. Aišku, žmonės darė daug blogų dalykų, bet... Ne visi juk dėl to kalti.
   - Na, mat, žmonės mėgsta išsigalvoti, - tebešypsodamas tarstelėjo von Sjuardas. Tęsdamas savo šneką galva linktelėjo į mergaitės pusę. - Bet gal kartais gandai nebūna melagingi. Kaip išėjo ir tavo atveju...
   Sorenas pasiklausė, ką Jasmine kalbėjo apie savo akis toliau. Rodos, tokie išsiliejimai yra kone visiems pažįstamas dalykas, ypač atsistojus po ilgo tupėjimo ar panašiai. Galbūt visai nereikia nieko įtarinėti, ką, rodos, profesorius pamėgo daryti pastaruoju metu.
   - Gerai, Jasmine, - lyg atsidusdamas tarė jis. - Bet jeigu kada tau netikėtai pablogės - nebūtinai su akimis, nors tai gali būti susiję... Nedelsdama atlėk, kad ir naktį. Nebūtinai čia Fowler'io stebuklas, būna ir kitaip. Tai dėl visa ko... Gal tokiu atveju kažką padaryti bus mano galioje, - vyptelėjo jis. Atsiminė tą rizikingą kartą turbūt... Šešioliktam ar septynioliktam amžiuje, kai išgydė vilkolakio dukterį. Visgi ne visai žmogus ji buvo, nors akių problemos buvo tos pačios. Galbūt būtų pavykę ir šiai merginai padėti, jeigu Sorenas būtų prisiminęs ar išdrįsęs sutaisyti tą patį eliksyrą. O gal ir ne. Dabar tas tarsi jau nesvarbu.
   - Tai Claudie gal jau kokį versliuką suka su maistu? - pasiteiravo von Sjuardas pusiau juokais. - Kiek girdėjau, ir Ministerijoje dirbo... Smagu, kad nepamiršta seno profesoriaus, perduok kada jai linkėjimus iš manęs, - šyptelėjo profesorius.
Prieš jus - labiausiai Hogvartsui nusibodęs profesorius, senas kaip Žemės branduolys, 12 metų vedęs NIV pamokas. Vestuvių pasiūlymai nebepriimami. O senukas mano paraše nevaizduoja Soreno. 

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2017