0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs James Riddle

  • II kursas
  • *
  • 16
  • Taškai:
Ats: Nuodų ir vaistų kabinetas
« Atsakymas #90 Prieš 7 metus »
Jamesui visad patiko Vaistai ir Nuodai, ir jis labai norėjo susipažinti su savo Vaistų ir Nuodų mokytoju, tad, radęs laisvo laiko, jis po ilgo ieškojimo susirado profesoriaus kabinetą, pasibeldė į duris, ir įžengė į vidų. Ten pamatė daug mokinių, Jamesas nežinojo kas čia vyksta, tad tyliai nuėjo prie tuščio stalo klasės gale ir prisėdo. Visi mokiniai virė eliksyrus ir iš to jis sprendė, jog čia vyksta egzaminas. Daugelis mokinių nervinosi, kad jiems nesiseka. Klasėje buvo daug mokinių, bet Jamesą pastebėjo tik keli mokiniai, nes daugelis buvo susikoncentravę į gaminimą. Klasė kvepėjo Jamesui dar nepažįstamu kvapu, lyg koks senas pergamentas. Jamesui labai patiko šis kabinetas ir jis laukė, kol galės pradėti čia mokytis.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Sorenas von Sjuardas »

*

Neprisijungęs Natanielis Augustas Lizertas

  • Herbologas
  • ****
  • 274
  • Lytis: Moteris
Ats: Nuodų ir vaistų kabinetas
« Atsakymas #91 Prieš 7 metus »
Klastuolė klausėsi to vargano profesoriaus.
"Dieve, koks nuobodyla"- manė Ana.
"Bet neblogai sudėtas, kaip jo amžiaus.. Tikrai neblogai."-mintijo paslapčiomis Anabetė.
"Ehh gaila,kad toks nuobodus".
Klastuoliukė peržvelgė jį dar kartą  savo melsvomis it kristalas akimis.
"Tikrai gaila"-išsišiepė Betė.
Neišlaikiusi rimties padėties, mergina nusižiovavo.
"Aš mirsiu čia.. Reikia  pasilinksminti." - pakilnojo antakius ilgakasė.

Dailiai atsistojusi, ji profesoriui nusisukus išsliūkino iš kabineto.
Paėmus iš savo kambario kelis daiktus nuskuodė atgal į von Sjuardo "tvirtovę".
Vėl nepastebimai atsisėdus į  girgždančią, seną kėdutę.
Ir mokytojui tęsiant kažkokias sapaliones, klastuoliukė laukė nesulaukė, kol vėl "pagyvins" šį blausia nuotaika supantį kambariuką.
Plačiau pramerkus bemiegančias melsvas akis, Betė apžvelgė n- tąjį kartą kabinetą. Galiausiai  sutelkus žvilgsnį į nuošalę, kamputyje pastatytą rusvą spintelę.
 Klastuolės  šypsena kilo vis aukščiau. Laukia dar viena mažytė išdaigą.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Sorenas von Sjuardas »

*

Neprisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • Eliksyrininkas ir magizoologas
  • *****
  • 1715
  • Lytis: Vyras
  • Viskas įmanoma, tik kažin, kokia kaina.
Ats: Nuodų ir vaistų kabinetas
« Atsakymas #92 Prieš 7 metus »
Sorenas von Sjuardas rimtai žvelgė į klastuolę. Visai nebuvo žioplas, o gal ir žioplas, bet ne aklas, ir slapčiomis stebėjo šios pašaipias šypsenėles, sudarkančias šiaip jau visai žavingą veidą, antakių kilojimus (,,Gal ji turi slaptą įsivaizduojamą draugą?" - atsidėjęs svarstė vyras), taip pat ir išsliūkinimą iš kabineto.
- Ką gi, panele Liz,- prabilo, kol kas nepriekaištaudamas dėl slaptų pabėginėjimų iš kabineto, kažkur užtrunkant penkias minutes ir trisdešimt septynias sekundes. - Aš persigalvojau ir skirsiu tau bausmę ne verdant eliksyrus, manau, kiek įdomesnę. Šią praktiką galėsi atlikti net ne šiame gan nuobodžiame, tamsiame kabinete,- draugiškai mirktelėjo jis, tikėdamasis bent kokio entuziazmo klastuolės akyse, aiškiai spinduliuojančiose kone radiacijai prilygstančius nuodingumu ir pavojingumu paauglišką išdidumą ir nenuolaidumą. ,,Ko gero, neišmušiu šito dalyko..." - pamanė Sorenas, nerūpestingai pačiupdamas paprastą, tarsi nuo pieno buteliuką, ir padėdamas ranką Anabetei ant peties. Abu Hogvartso atstovai, nors ir kokie skirtingi - ir mokytojas, Grifų Gūžtos vadovas, ir mokinė, Klastūnyno narė, staiga žaibiškai dingo iš patalpos.

[[Sor: Tavo sekantis darbas čia: http://interaktyvus.hogvartsas.lt/index.php?topic=4895.msg96660#msg96660 , į kabinetą neberašyk.]]
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Sorenas von Sjuardas »
Labiausiai Hogvartsui nusibodęs, 13 metų vedęs NIV pamokas ir senas kaip Žemės branduolys profesorius.
Vestuvių pasiūlymai nebepriimami.  

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Nuodų ir vaistų kabinetas
« Atsakymas #93 Prieš 7 metus »
Po sunkios ir kupinos įvykių dienos, atkeliavus vakarui, grifas nuleidęs galvą, tiesiogine ta žodžio prasme, šliaužė dar link savo koledžo vadovo kabineto durų. Prsilinkęs prie grėmiozdiškų, nuodų ir vaistų eksperto, kabineto durų lengvai kelis kartus pastukseno savo kumščiu ir nedrąsiai įkišęs snapą pro jas, akimis surado vietą, kur kažką dirbo von Sjuradas.
- Labas vakaras,- pasisveikino, - Aš užėjau, dėl priežasties, apie kurią užsiminiau Magiškų Gyvūnų pamokoje. Gal labiau ne dėl to neteisingai paskirto arešto, o dėl to kas vyko jo metu..,- užbaigė sakinį tylindamas savo balsą, nes kiek dvejojo ar gerai daro eidamas skųstis, kas jam labai nepatiko, tačiau jam labiau nepatiko dalykai, kurie pradėjo vykti Hogvartse, o juos atlaikyti ant savo pečių vaikinukui darėsi jau per sunku.

*

Neprisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • Eliksyrininkas ir magizoologas
  • *****
  • 1715
  • Lytis: Vyras
  • Viskas įmanoma, tik kažin, kokia kaina.
Ats: Nuodų ir vaistų kabinetas
« Atsakymas #94 Prieš 7 metus »
Sorenas von Sjuardas įmetė porą beržinių malkų į besikūrenantį židinį. Kabinete anaiptol nebuvo šviesu, veikiau tą šviesą, sukurtą židinio, blizgančių dešimties dvispalvių akių, atspindinčių šviesą, ugnies po verdančiu katilu ir žvakės liepsnos, būtum galėjęs pavadinti šviesia tamsa. Ir, tarp kitko, labai jaukia tamsa. ,,Jeigu pridėčiau Valpurgijos jonvabalio akių... ar jų stiprio užtektų matymo praplėtimui?" - paklausė Sorenas tiek savęs, tiek voro, stripinėjančio aplink puodą ir ieškančio trilapio egrego šaknų. ,,Nemanau. Reiktų stipresnių akių..." - ataidėjo atsakymas į mintis. Sorenas pamaišė eliksyrą ir uždengė dangčiu, nes šis pradėjo smarkiai kunkuliuoti.
- Prašau užeiti,- tarė Grifų Gūžtos vadovas, išgirdęs tylų pabarbenimą. Susidomėjęs kilstelėjo akis - kas gi sutrukdė jį tokį gana vėlų vakarą? Rodos, nebuvo spėjęs net arešto kažkam paskirti, nei namų darbų atlikti...
- O, labas vakaras, Edgar.- Sorenas kreipėsi į mokinį vardu, ne taip oficialiai, kaip turėjo elgtis viešumoje, nes visgi mokinys buvo jo vadovaujamo koledžo narys, ir beje, vienas iš mėgstamų, atsakingų moksleivių. O čia, požemiuose, kai vakarais niekam neįdomu, kas ką kur kodėl verda, galima ir atsisakyti kartais varginančio oficialumo su mokiniais.
- Ką gi, mielai išklausysiu. Sudominai, Edgar...- tarė Sorenas. Įsižvelgęs į mokinio veidą, išvydo didžiulį nuovargį.- Sėskis arčiau židinio, jeigu nori, kodėl taip pavargęs? - mokytojas išjungė ugnį po katilu ir prisitraukė krėslą arčiau židinio ir mokinio.
Labiausiai Hogvartsui nusibodęs, 13 metų vedęs NIV pamokas ir senas kaip Žemės branduolys profesorius.
Vestuvių pasiūlymai nebepriimami.  

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Nuodų ir vaistų kabinetas
« Atsakymas #95 Prieš 7 metus »
- Ech.. Net neįsivaizduoju nuo ko labiau.. Ar nuo minčių užgožusių mano galvą, ar nuo įtampos tvyrančios Hogvartse,- nešinas kėde link žindinio, kalbėjo grifas.
- O ar pats nieko panašaus nejaučiate šiomis dienomis?- jau klestelėjęs kėdėn prieš pradėdamas pasakoti savo istoriją, pasiteiravo moksleivis savo vadovo.
- Nežinau kodėl, tačiau ugnis mane ramina..,- ramiu balsu žiūrėdamas į rusenančią ugnį prabilo ketvirtakursis ir nuvargusį jo veidą papuošė kukli šypsena. Bet ilgai netrukus, jis pakėlė savo žalias akis į gerbiamą profesorių ir giliai įkvėpęs, kad daug bekalbant nepristigtų oro, ėmė pasakoti.
- Manau puikiai žinote, jog Grifai nėra linkę dalintis problemomis ir labiau mėgsta jas spręsti patys, tačiau labai abejoju ar dabar esu pajėgus jas išspręsti pats, todėl ir kreipiuosi į jus,- kiek nepatenkintas savimi juodaplaukis nusivaipė, bet pradėjo prisipažindamas, ko giliai širdyje nelabai norėjo daryti.
- Taigi, pradėsiu iš pradžių ir nuosekliai. Hogvartse pykčiai ir išdaigos, kaip žinote, tikriausiai yra ne naujiena, bet šiais metais pastebėjau, jog didelė dalis mokinių elgiasi labai įžūliai. Manyčiau, kad labiau yra linkę terorizuoti kitus ir dauguma terorizuojamų yra Grifai. Bent jau kiek teko man pastebėti. Ir kas keisčiausia, visa tai vyksta pamokų metu,- nurijęs susikaupusį seilių gumulą tęsė toliau, - Magiškų Gyvūnu Priežiūros pamokoje, buvau negražiais apkalbinėtas dviejų antrakursių ir už tai gavau areštą. Žinoma, į kompaniją man buvo pakviestos ir tos merginos, bet mano atžvilgiu, tai yra nesąžininga. Pasak, profesorės Givens, ji norėjo mus taip sutaikyti. O Aną jūs puikiai pažystate ir su ja rasti bendrą kalbą yra tas pats, kas pabėgti iš Azkabano. Arešte, gal tai buvo profesorės įgūdžių stygius, gal specialiai to norėjo, bet merginos ėmėsi smurto, klastuolę teko apraminti kerais, bet to daryti tikrai nenorėjau, o kita antrakursė taikėsi akmenimi į mane. Deja, šioji buvo kiek kliša ir iki sąmonės netekimo atjungė profesorę. Gal visa tai neatrodo rimta ir gal labiau kvailos mano dvejonės, bet..- užsimerkęs dar kartą atsiduso vaikinas ir ranka perbraukęs per veidą ėmėsi rimčiausios dalies,- Kerėjimo pamokoje išgirdau tai, ko tikriausiai nederėjo išgirsti. Viena ano bendrakursė kalbėjo su profesoriumi Reinher. Pastaroji gera reputacija nepasižymi. Ji prašė profesoriaus pamokyti Kerėjimo, nes atseit artėja kažkoks karas. Na, tarkime, kad tai tiesa ir tikrai duodu visą šimtą procentų, kad ji nepanaudotų kerėjimo sugebėjimų geriems tikslams. Aišku aš tą norėjau pasakyti ir mokytojui, bet mane nugąsdino jo staigiai persimainiusi pikdžiugiška šypsena, kuri pasirodė išsyk uždavus merginai klausimą. Galiausiai, ką girdėjau baigiantis jų pokalbiui, tai tiek, kad profesorius pasikvies tą ką jam reikės ir asmeniškai,- po ilgos kalbos net gerklė išdžiūvo Edgar'ui, dėl to kreipėsi su prašymu į Von Sjuard.
- Gal galėčiau gauti stiklinę vandens?

*

Neprisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • Eliksyrininkas ir magizoologas
  • *****
  • 1715
  • Lytis: Vyras
  • Viskas įmanoma, tik kažin, kokia kaina.
Ats: Nuodų ir vaistų kabinetas
« Atsakymas #96 Prieš 7 metus »
Sorenas von Sjuardas atsisėdo priešais Edgarą šonu į židinį. Nuo stalo pasiėmė tamsiai mėlyną puodelį su tamsiai raudonu garuojančiu gėralu, į jį dar įsipylė kažkokio skaidraus skysčio, primenančio rusišką degtinę, bet turintį cinamono ir, atrodo, imbiero kvapą. Profesorius pasidėjo puodelį ant kelio, dešine ranka laikydamas už ąselės.
- Beje, gal tau arbatos pataisyti? Neseniai gavau iš Bulgarijos tokio augalo žiedų, kurių užsiplikius ir atsigėrus taip gerai atgaivina...- pasiūlė Sorenas, draugiškai šyptelėdamas, ir tuoj pat surimtėdamas, vietomis susiraukęs klausydamas itin atviro grifiuko kalbėjimo. - Nesistebiu, mane ugnis taip pat ramina,- Sorenas mostelėjo ranka į židinyje spragsintį šviesos ir šilumos pilną padarėlį.- Juk mes grifai, aš iš šio koledžo ir esu kilęs.- šyptelėjo.
Tiesą sakant, vyrą stebino šis vizitas: per daugybę darbo metų jis nebuvo sulaukęs kone nė vieno moksleivio, užėjusio tik pasikalbėti, o ne ko prašyti, reikalauti ar atlikti bausmės. Ak, tiesa, dar buvo atvejų, kada moksleiviukai užeidavo negrįžtamai pasiskolinti kokių nors daiktų daiktelių (dažniausiai - sudedamųjų dalių sprogstamiesiems užtaisams arba kitokių tipų išdaigoms skirtiems magiškiems viralams). Bet šiandieninis apsilankymas jau leido Grifų Gūžtos vadovui suprasti, jog kažkas negerai.
- Lyg ir jaučiu kažką nelabai gero, nors mano pamokose ganėtinai ramu,- prabilo Sorenas, mintyse vertindamas, ar nebūtų vaikinukui per stipru ir per sunku suprasti ir pakelti tai, ką jis žino.- Girdėjau, kad per kitas pamokas kyla kvailas triuškmas, bet nepatikėjau, kad iš tiesų taip gali būt... O dėl problemų, tai gerai, kad atėjai, viską išsiaiškinsim, ir, jeigu tai bus mano jėgoms, aš tai sutvarkysiu,- pasižadėjo vyras.
Pasakojimas truko ilgai. Sorenas, išplėtęs auksines akis, klausėsi Edgaro ir įtemptai mąstė.
- Oho,- tarė jis, nesumanydamas, ką čia gudresnio pasakius, kai Edgaras baigė pasakoti. - Ačiū tau, kad tiek papasakojai, čia jau rimtai kažkas negerai.
Sorenas pritilo, vis dar abejodamas, ką turėtų daryti. Galų gale pasiryžo:
- Sužinojau iš patikimų šaltinių, kad galėjo atsigauti Voldemortas, nors nesu tuo tikras, vaikine. Girdėjau, kad ir Azkabanas puldinėjamas... Visiškai tikiu, kad vyksta kažkas negero.- Sorenas atsiduso.- Aš galvoju, nelieka jokios kitos išeities, kaip tik kviesti grifiukus ir šiaip geros valios Hogvartso moksleivius mokytis gynybos ir puolimo kerų, ruoštis. Nors nesuprantu, kam čia kovoti, kam čia ruoštis gali profesorius Reinher ar profesorė Givens... - Sorenas nudelbė akis į žemę.- Nesu superinis kerėtojas, nors gintis moku gerai, ir galėčiau apmokyti mokinius... Pasikviesčiau daugiau mokytojų, mokytis galėtume nors ir mano kabinete. Tik reiktų gerai atsirinkti, ar jie nėra blogos valios... Ką tu manai, Edgarai?- susimąstęs paklausė Nuodų ir Vaistų dėstytojas. Grifiukui paprašius vandens, vadovas pašoko iš savo vietos:
- Oi, atleisk. Tai visgi vandens, ar arbatos?
Labiausiai Hogvartsui nusibodęs, 13 metų vedęs NIV pamokas ir senas kaip Žemės branduolys profesorius.
Vestuvių pasiūlymai nebepriimami.  

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Nuodų ir vaistų kabinetas
« Atsakymas #97 Prieš 7 metus »
- Gal geriau tuomet arbatos, kad jau sakote, jog šioji ypatinga ir padeda atsigauti,- neatsispyrė profesoriaus pasiūlymui Edgar'as. Klausydamas savo vadovo, apie jo pastebėjimus šio klausimu, tik patempė savo antakius į viršų ir įsiterpė.
- Ką? Voldemortas? Ar tai išvis įmanoma? Negi nebuvo sunaikinta viskas, kas galėtų jį prikelti?- kažkaip šio variantu nelabai tikėjo grifas. - O Azkabanas? Kodėl jis puldinėjamas?- bandė vaikinukas susigaudyti, kuo Azkabano puldinėjimas gali pakenkti kitiems. Kai galiausiai von Sjuardas išdėsti savo planus ir paklausė grifo nuomonės, šis tik suklapsėjo akimis ir keletai akimirkų paniro į savo mintis.
- Sutinku su jumis. Manu reikia apsidrausti, bet atsirinkti žmones taip pat reikia kruopščiai, nes viena klaida gali daug kainuoti,- nors ir aplink jautėsi stiprėjanti įtampa, ketvirtakursis išspaudė švelnią šypseną savo veide. - Bet ar tikrai gali būti galimybė, jog karą organizuotų, kqas nors atstovaujantis Hogvartsui?- jis nenorėjo niekaip patikėti tuo, kad į Hogvartsą patenką ir piktavaliai, taip smukdydami mokyklos garbę. Šis pokalbis kėlė daug minčių jauno vaikino galvoje, vienos skatino būti pozityviu ir tikėtis geriausio, kitos tiesiog kiek liūdino. Bet dėl vienos atklydusios minties, pajuto, jog tai jį plėštų pusiau, todėl dusliai kalbėdamas pasiteiravo profesoriaus:
- Kaip jūs manote? Jeigu, kėsinasi nužudyti Tavo draugą? Ir neturi pasirinkimo, apart nužudyti priešą arba palikti draugą miriop. Ką geriau pasirinkti? Būti bailiu ir palikti sau svarbų žmogų likimo valei? Ar tapti žudiku?- juodaplaukis nuleido savo galvą ir įdelbė savo šaltą žvilgsnis į kabineto grindis norėdamas sužinoti sau svarbaus žmogaus nuomonę, nes visgi Sorena jam buvo lyg tėvas Hogvartse. Nors pats puikiai žinojo, jog artimi žmonės daug svarbiau už blogus, tačiau neįsivaizdavo savęs galinčio kam nors šitaip pakenkti.

*

Neprisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • Eliksyrininkas ir magizoologas
  • *****
  • 1715
  • Lytis: Vyras
  • Viskas įmanoma, tik kažin, kokia kaina.
Ats: Nuodų ir vaistų kabinetas
« Atsakymas #98 Prieš 7 metus »
Profesorius von Sjuardas atsistojo ir nukėlė nuo stalo vėstantį katilą su neaiškios kilmės truputėlį melsvai švytinčia pliurze, pasidėjo kažkur toliau į kampą, o tada uždegė ugnį ir ant šios užkaitė katilą su vandeniu ir paliko šilti, vėl atsisėsdamas į krėslą prieš židinį. Aišku, prieš sėsdamas žvilgtelėjo į laikrodį - norint gerai išvirti netgi tokį paprastą dalykėlį, kaip arbatą, svarbi kiekviena minutė, kartais net sekundė. Galbūt todėl geriausi Magiškųjų Viralų mokslo specialistai buvo itin tikslūs žmonės.
- Gerai, už dešimties minučių bus išvirus, - tarė Sorenas, mesteldamas vieną malką į židinį ir vėl klausydamas Edgaro.
- Taip, Voldemortas,- linktelėjo galva vampyras, suabejodamas, ar gerai daro, garsiai tardamas jo vardą. Neketino vėl įvesti šio vardo draudimo ar baimės, bet tai tiesiog galėjo prišaukti pavojų.- Jis turėjo vieną išlikusį horokrusą, ir jis, kiek man žinoma, yra Hogvartse,- neišsiplėsdamas ir nesigilindamas kalbėjo mokytojas. Nė kiek nemelavo, bet nuslėpė daug. Visgi visiškai nesinorėjo ant savo kailio patirti Paslapties Neišsaugojimo prakeiksmą.
- Dėl Azkabano, ponaiti Jeffter, - kreipėsi vyras oficialiai iš įpročio,- turėtų būti viskas aišku. Jame yra daug Mirties valgytojų, visokių bjaurasčių, kurie galėtų padėti Voldemortui sugrįžti. Azkabaną puola piktos valios žmonės, norintys išlaisvinti tuos padarus, ir galbūt, kaip jau buvo padarę, patraukti psichus savo pusėn.- Sorenas atsistojo ir atsidarė kažkokią dėžutę, išmargintą runomis ir skandinaviškais ornamentais, iš jos paėmė kelis įdomios formos, apdžiūvusius lapelius ir įmetė į verdantį vandenį.
- Bet reikia skubėti. Aš paieškosiu žmonių tarp mokytojų, na, ir gal tarp mokinių, ypač, iš Grifų Gūžtos, tu irgi dairykis.- Sorenas paėmė porą puodelių, į kuriuos supilstė arbatą. Katilą laikė plikomis rankomis, kaip tas bebūtų keistai atrodę, o arbatos užteko kaip tik dviems puodeliams - ir nė lašu nei daugiau, nei mažiau.
- Imk, čia tau arbata,- ištiesė Grifų Gūžtos vadovas mokiniui.- Visko gali būti, bet svarbiausia nepasimesti ir kovoti. O dėl draugo... nemanau, kad gyvenimas kada nors pateiktų tokį baisų ultimatumą. Visada yra tarpinis variantas, pavyzdžiui, sustingdyti, nuginkluoti priešą, blogesniu atveju - pašalinti jam kaulus, arba išjungti.- Sorenas gūžtelėjo pečiais.- Bet jeigu kada nors atsidurtum tokioje situacijoje, nors to nelinkėčiau net priešui... Nors ne, neįsivaizduoju. Turėtum sąžinės graužatį visam gyvenimui. Aš mėginčiau išvengti abiejų mirčių.
Labiausiai Hogvartsui nusibodęs, 13 metų vedęs NIV pamokas ir senas kaip Žemės branduolys profesorius.
Vestuvių pasiūlymai nebepriimami.  

*

Neprisijungęs Beatrice Georgiana Riddle

  • ***
  • 177
  • Lytis: Moteris
  • Ars longa, vita brevis.
Ats: Nuodų ir vaistų kabinetas
« Atsakymas #99 Prieš 7 metus »
Beatrice bambėjo, kad po šitiekos pamokų, išvargusi, dar turi žygiuoti į nuodų ir vaistų kabinetą ir išsivirti pažangaus lygio eliksyrą, kuris buvo tikrai ne penktakursės jėgoms. „Oi, tik neapsimesk ir nezysk, juk žinai, kad neesi paprasta penktakursė, be to turi tą Sneipo mokyklinį vadovėlį, viskas mums pavyks.“ Suirzęs mėgino ją raminti Tom. „Veikiau šypsenėle veidą pasipuošk, ar nori, kad tavo mylimiausias profesorėlis susidarytų apie tave surugėlės įvaizdį?“ „Gerai jau gerai, užsičiaupk.“ Nukirto penkiolikmetė, tačiau visai nedirbtina šypsena pražydo veide.
-labas vakaras profesoriau von Sjuardai, - švelniu mecosopranu pasisveikino mergina įžengusi pro kabineto duris ir iškart įsismeigdama į auksines akis.
-Edgar? – linktelėjo ji bendrakoledžio pusėn pasisveikindama ir su juo. Mat abu vyriškos lyties atstovai šnekučiavosi prie arbatos puodelio.
-atleiskite vaikinai, jog taip įsiveržiau į jūsų pasisėdėjimo vakarą, tačiau profesoriau, man tikrai labai reikia išsivirti vieno eliksyro, jei jūs neprieštarausite? – pamerkė akį mergina juodabarzdžiui ir nelaukusi atsakymo nužingsniavo į kabineto gilumą. – pagalbos man nereikia, ingridientus taip pat turiu savus, pasiskolinsiu tik plotelį jūsų kabineto erdvės, mat kokioje apleistoje klasėje nesinorėjo virti tokio eliksyro, dar kokių dulkių patektų ir netobulas išeitų, pats suprantate, nėra geresnės patalpos eliksyrams už jūsų kabinetą. – šūktelėjo Tris nuo pačio atokiausio kabineto stalo. – galite sau diskutuoti toliau, man neįdomu, juo labiau neturiu mados klausytis. – dar pridūrė tamsiaplaukė ir susikaupė į savo darbą. Iš pradžių užkūrė ugnį po katilu, tada iš po apsiausto skverno išsitraukė visus taip sunkiai gautus ingridientus ir susidėjo šalia ant suolo, po to, iš kuprinės išsitraukė vos gyvą netikro princo vadovėlį ir atsivertė reikiamą puslapį. Pirmiausiai sumetė ugninio driežo kiaušinį, jūrų svogūno svogūnėlį bei Murlinukų čiuptuvus, tada užpylusi viską čiobrelių tinktūra ėmė maišyti ne pagal vadovėlio, o pagal Sneipo nurodymus ir laukti, kol galės sudėti likusius ingridientus ir užbaigti tobuliausią jos gyvenime virtą eliksyrą. Geriausiai iš visų pamokų Beatrice ir sekėsi nuodai ir vaistai, po to nei kiek neatsilikdami ėjo magijos istorija bei apsigynimas nuo juodosios magijos. Apskritai mergiotė buvo gabi mokslams, tačiau eliksyrų gaminimas buvo jai tarsi pašaukimas.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Beatrice Sandra Riddle »
"Pasaulį vaizduojuos kaip didelę simfoniją."

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Nuodų ir vaistų kabinetas
« Atsakymas #100 Prieš 7 metus »
- Labai dėkoju,- šypsojosi grifas, kai jo rankas pasiekė karštos arbatos puodelis. Per pastarąsias dienas jau net buvo spėjęs pamiršti kas yra per dalykas, tas švelnumas, nes aplink visi sukosi tik savo reikalais ir buvo suirzę.
- Likęs Horokrusas? Kodėl mes nežinome apie likusį Horokrusą?!- šūktelėjo Edgar'as kiek nusigandęs, - Kur mes jį galėtume rasti? Ir kas tai per daiktas, Profesoriau?- bandė gilintis labiau į tą reikalą vaikinas, sužinojęs, kad visai netoli jo yra daiktas, galintis prikelti itin stiprias blogio jėgas. Truputėlį jis pūstelėjęs į arbatą, gurkštelėjo nediduką gurkšnelį jos.
- Beje, labai skani arbatėlė, dar tokios niekada tikriausiai nesu gėręs gyvenime,- pagyrė profesorių. - Gerai, padėsiu Jums surasti patikimų mokinių, o Jūs dairykitės profesorių,- davė juodaplaukis suprasti savo vadovui, jog tikrai viso to paieškų reikalo nepaliks užkrauto ant jo vieno pečių.
- Taip tikriausiai ir būtų..,- sutiko, jog dėl priešo nužudymo ar draugo neužstojimą apimtų neapsakoma graužatis. - O nuginkluoti ar apriboti judesius tokiam, kaip Voldemortas, tikriausiai būtų neįmanomas dalykas. Bent jau man,- ir vėl nudelbė akis į grindis suvokdamas, kad jis pats tikriausiai mažai naudos galėtų pasiūlyti. Staiga visą dėmesį prablaškė į kabinetą įsiveržusi bendraklasė.
- Sveika,- atsakė jai ir liko sėdėti stebėdamasis šia, kad ji, kaip niekur nieko šeimininkauja pas von Sjuardą darbo vietoje. Kita vertus, ji buvo grifė ir gal visgi tai teikė specialias išimtis kartais. Ketvirtakursis žvelgdamas į ją, žinojo, kad ji tikrai geros valios žmogus, todėl neatmetė galimybės užsiminti apie artėjantį karą ir pakviesti jungtis į treniruotes, bet kita vertus ir nenorėjo, nes ji buvo gera jo draugė, o traukti draugus į bėdą jis nė kiek nemėgo.

*

Neprisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • Eliksyrininkas ir magizoologas
  • *****
  • 1715
  • Lytis: Vyras
  • Viskas įmanoma, tik kažin, kokia kaina.
Ats: Nuodų ir vaistų kabinetas
« Atsakymas #101 Prieš 7 metus »
Vyras žvelgė į Edgarą abejojančiai.
- Kol kas negaliu pasakyti, koks tai daiktas, bet jį Voldemortas sukūrė Hogvartso mūšio metu. Apie šio daikto buvimą žino labai nedaug kas, tu niekam irgi nepasakok, nes gali kilti sumaištis,- pasakė von Sjuardas, rimtai žiūrėdamas į Jeffter.
- O dėl arbatos tai nėra už ką,- šyptelėjo profesorius.- Geras daiktas, ir pačiam patiko. O apsiginti ir nuginkluoti priešininką tikrai išmokysiu.- pažadėjo Sorenas von Sjuardas ir įmetė dar vieną malką į židinį - labiau dėl kaitros, o tada krūptelėjo, kai į klasę įsiveržė kažkoks netašytas stuobrys ar stuobrė nė nesibeldęs. Dar labiau nustebo, kai pasukęs galvą išgirdo mergaitišką balsą ir išvydo jau matytą veidą juodomis giliomis akimis.
- Labas vakaras,- pasisveikino jis piktokai, pilnas įvairiausių minčių, prisiminimų ir emocijų. Visų pirma - pasipiktinimas dėl nemandagaus elgesio, antra - sutrikęs, trečia - kažkuria prasme net išsigandęs. Paradoksalu, kad horokrusas įsiveržė į klasę, vos apie jį prabilus, taigi vampyras meldėsi, kad šis nieko nebūtų išgirdęs. Nors ir kaip tai buvo menkai tikėtina.
- Panele Riddle, ar žinote, kad įeinant į kabinetą reikia pasibelsti? Tik prieš pusmetį tą pačią temą dėsčiau vienai klastuolei, prašau nesudaryti sąlygų man to paties mokyti ir savo koledžo mokinę.- griežtai prabilo profesorius. Visai nenorėjo vaikyti mokinės už durų, juolab, kad ir prisidirbus ji jam nebuvo, ir atrodė stropi mokinė. Priešingai, negu toji minėta visiems žinoma klastuolė. Aišku, jei ne kabantis raudonas kaklaraištis, profesorius von Sjuardas su dideliu malonumu būtų pavaikęs ir šią mokinukę.
- Ką gi, gali dirbti, jeigu nori,- tarstelėjo mokytojas, klausiamai žvilgteldamas ir į Edgarą.- Tik pasistenk ko nors ne to neišvirt. Ir ką virsi bei kokiu tikslu?- kiek įtariai paklausė vampyras, bandydamas bent šiuo metu užmiršti, kas iš tikrųjų yra Beatričė ir blokuoti savo mintis nuo aplinkos (ką jau ką, bet šitą vyras mokėjo.)
Labiausiai Hogvartsui nusibodęs, 13 metų vedęs NIV pamokas ir senas kaip Žemės branduolys profesorius.
Vestuvių pasiūlymai nebepriimami.  

*

Neprisijungęs Beatrice Georgiana Riddle

  • ***
  • 177
  • Lytis: Moteris
  • Ars longa, vita brevis.
Ats: Nuodų ir vaistų kabinetas
« Atsakymas #102 Prieš 7 metus »
„ir ko jis čia siunta? Juk nieko blogo jam nepadariau, kol kas.“ Pasiskundė Beatrice savo bendrakūniui. „Tai baimė Tris, baimė. Pažvelk į vaikį, pasinaudok juo kaip veidrodžiu.“ Mergina instinktyviai pakluso ir pakėlusi galvą pagavo Edgar žalių akių kontaktą. „Kodėl, kodėl tu mane verti šitaip elgtis! Visų pirma jis ne koks ten vaikis, o mano draugas! Ir geras draugas, vienas iš geriausių! Įsidėmėk tai!“ širdo Tris ant minčių draugo. „ššš, ramiai, juk gi nieko jam blogo nepadarei, jam neskauda matai? Jis sveikut sveikutėlis.“ „Bet aš ką tik juo pasinaudojau.“ Negalėjo sau atleisti mergina ir nuliūdusi nuleido galvą į savo viralą, kuris dabar buvo raudonos spalvos ir blankiai blizgėjo, reikalaudamas sudėti likusius ingridientus. „Bet dabar mums aišku, kad Sorenas yra trečiasis paslapties saugotojas.“ Piktai iškošė Tom. „Na ir kas? Ką tai keičią?“ sarkastiškai pasiteiravo mintyse Tris, „jis yra vampyras, vadinasi pavojingas, daug pavojingesnis nei žmogus, todėl...“ „Ne!“ nutraukė jį mergina „Baigiam šitą kalbą, nes išversiu šitą viralą lauk, prieš tai jį kruopščiai sugadinus.“ Dar pridūrė ir vėl pakėlė akis, tik šįkart į von Sjuardą.
-atleiskite, jog nepasibeldžiau, tačiau maniau išgirsite mano žingsnius jau už kilometro? – lyg nekaltai įjungdama savo sarkazmą tarė mergina ir primerkė vieną akį. „Visai kaip motušė.“ Konstatavo balsas galvoje. „Ačiū už komplimentą.“ Mandagiai, bet šaltai atrėžė grifė. Tada tęsė savo žodžius, skirtus profesoriui – nebūkite toks griežtas, juk visai taip neatrodote. – nusišypsojo ji – visi mes pavargę, ir jūs visas atostogas pragulėjęs ligoninėj, ir aš po šitiekos pamokų, įsivaizduojate? O dar turiu išvirti tokį eliksyrą, kurį baisiai sunku sutaisyti, o bet kokia klaida pragaištinga. – pridūrė, tada gudriai prisimerkė įmesdama į katilą Occamy kiaušinio lukštą.
-jūs savąsias mintis nuo manęs slepiate, o manąsias norite žinoti? – mįslingai pratarė Beatrice, Sorenui paklausus kokiu tikslu ji verda eliksyrą, supildama ir žaliosios rūtos miltelius. Skystis akimirksniu tapo lydyto aukso spalvos, lygiai toks, koks ir turi būti tobulas felix felicis. Tamsūs, ilgi penktakursės plaukai buvo pasišiaušę ir išsipūtę nuo garų. Ji nematė prasmės pasakyti savo koledžo vadovui verdamo eliksyro pavadinimą, mat šis jau tikriausiai ir pats jį atspėjo iš spalvos ir merginos dedamų ingridientų.
-juk pats puikiai žinote, jog šio viralo didelės dozės labai kenkia, o perdozuotas Felixas sukels svaigulį, neatsargumą ir pavojingą savikliovą. – pridūrė grifė teiginį, visiškai nedarantį prie ankstesnėje frazėje iškelto filosofinio klausimo. „ir tėvo kvapo turi prisigėrusi pakankamai. Vadinasi: aš pasakysiu kažkokią nesąmonę, o tu ieškok prasmių kiek protingas.“ Nusivaipė iš Tris jos minčių draugas, tačiau mergina šįvakar nusprendė jį ignoruoti, „Nėr čia ko, tegul supranta, kokią nesąmonę pasakė dėl Soreno.“ Mintijo penkiolikmetė savo asmeninėje minčių kertelėje, kruopščiai, oklumantijos menu, atitvertoje nuo Tom. Grifiukė iš kišenės išsitraukė krištolinį butelį, kur žadėjo susipilti išvirtą eliksyrą, pasistatė jį ant stalo ir ėmė kantriai maišyti viralą, laukdama kol pasirodys dideli, šokinėjantys auksiniai lašai. Jie šokinėjo dailiai, aukštai, tarsiai auksinės žuvelės, tačiau nei vienas neištiško ant stalo. Mergina puikiai žinojo, ko reikia norint išvirti tobulą eliksyrą, savaime suprantama patirties, tačiau to nepakanka, reikia didelės kantrybės bei meilės tam, ką darai.
"Pasaulį vaizduojuos kaip didelę simfoniją."

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Nuodų ir vaistų kabinetas
« Atsakymas #103 Prieš 7 metus »
Edgar'as gurkštelėjo dar truputėlį, jau kiek atvėsusios arbatos ir ramiai linktelėjo žvelgdamas į profesorių klausimų kupinomis akimis, taip patikindamas, jog nemėgins kelti bereikalingos sumaišties. Reikia kuo greičiau surasti Horokrusą ir jį sunaikinti, kad būtų įmanoma išvengti karo vaikiną jau apniko mintys apie kitą jo misiją, per kurią jis greičiausiai šiąnakt turės bemiegę naktį, tačiau sužinojus tokį dalyką juodaplaukiui visas nuovargis kažkur tiesiog išgaravo. Kita vertus, gal jį panaikino ta stebuklingoji Grifų vadovo padaryta arbatėlė.
- Gerai. Sakykite kada ir kur pradėsite savo specialias pamokas, Profesoriau von Sjurdai? Ir tuo metu būsiu su patikimais žmonėmis vietoje,- jau ėjo iškart prie reikalo grifas, nebenorėdamas gaišinti mokytojo, o galbūt ir savęs.
Beatričė ketvirtakursiui pasirodė gerokai keista, tiek savo elgesiu, tiek šnekomis, o kai pajuto atskriejusį jos žvilgsnį į save, jis pažvelgė ir į ją. Merginos žvilgsnis buvo tartum ledinis. Jis net sukėlė šiokį tokį nejaukumą ir žaliaakis tik mikliai atsisukęs atgal į profesorių laukė ką pastarasis atsakys.

*

Neprisijungęs Džeimsas Greywindas

  • Transfigūracijos specialistas
  • ****
  • 392
  • Lytis: Moteris
Ats: Nuodų ir vaistų kabinetas
« Atsakymas #104 Prieš 7 metus »
((Lavonas rastas čia:
http://interaktyvus.hogvartsas.lt/index.php?topic=1683.195#lastPost
Po to atneštas čia:
http://interaktyvus.hogvartsas.lt/index.php?topic=6140.45#lastPost))

Buvo tikras džiaugsmas tam grifiokui, dabar velkančiam kojas link kabineto, žinant tą faktą, kad daugiau nebereikia tempti to sunkaus lavono, bei prie to pačio slapstytis, nes bala kas pamatys ir... bus šakutės. Bereikalingos. Nors kita vertus prie to menkučio džiaugsmo prisidėjo ir šokas, bei nuovargis, greitai nustumdamas tąjį džiaugsmą. Kas gi džiaugsis išvydęs negyvėlį su visu nuleistu krauju mokyklos teritorijoje?... Deje, bet niekas. Na, nebent vendigas, bet nenuvažiuokim į lankas.
Tuščias koridorius vedantis link Nuodų ir Vaistų kabineto, aidėjo nuo žingsnių sukeltų batų, nesvarbu kad šie buvo odiniai ir vos ne kiaurai šlapi nuo lauke kiurksančių sniego pusnių. Aukštoka žmogysta įsisupusi žieminėn mantijon sparčiais, kiek gali nuvarytos kojos, žingsniais žingsniavo link minėtojo kabineto, kuriame karaliavo profesorius von Sjuardas, bei naiviai tikėdamasis, kad ten bus tik eliksyrininkas, be jokių pašalinių asmenybių.
-Tikiuosi...- sumurmėjo panosėje žodį, vos netapusį juodaplaukio trumpučiu devizu, valydamasis rankas į servetėlę, šią ištepdamas pradėjusiu krešėti krauju, užsilikusiu nuo švilpio žaizdos. Akimirka viena kita ir ištraukta juodalksnio lazdelė bei sumurmėti kerai, kruviną servetėlę paleido pelenais, o tuo tarpu šie padrikai ir be aiškių pėdsakų greitai pasklido po koridorių. Lazdelei vėl atgulus kišenėn, kaip anksčiau tai padarė bepirštės pirštinės krepšyje visdar tebekabančiame ant peties, Džeimsas pagaliau prisikasė prie kabineto durų. Kelisyk pabeldęs, galiausiai nulenkęs rannkeną, grifas įėjo vidun. Šį naująjį atėjūną maloniai sutiko šiluma sklindanti iš besikūrenančio židinio, bei nebe taip nosį riečiantis vampyro kvapas. Rodos prie jo aš tuoj priprasiu,- pagalvojo greitai apžvelgdamas kabinetą- be profesoriaus čia buvo dar ir Edgaras, bei Tris. Šias asmenybes Džeimsas tikrai pažinojo: Edgarą buvo girdėjęs bešūkaliojantį per Kerėjimą, taip pat į jį vos neįsimūrino po tos pačios pamokos, o Beatričė buvo Džeimso naujai rasta draugė su kuria turėjo gan ilgą pokalbį pelėdyne prieš kelias valandas. Priėjęs prie profesoriaus stalo, pasisveikindamas su bendrakoledžiais linktelėjo galva, kol galiausiai Greywindas kreipėsi į von Sjuardą:
- Labas vakaras, profesoriau, atsiprašau, kad trukdau, bet turiu blogų naujienų,- tyloku, ramiu balsu prašneko ketvirtakursis grifas. Nors tonas skambėjo ramiai, bet to nepasakyčiau apie vaikino jausmus, kunkuliuojančius viduje. O kiek nuvargęs veidas tai puikiai simbolizavo. Nutilęs vaikinas svarstė ar Edgarui ir Tris girdint pranešti skaudžią žinią ar tai laikyti paslaptyje tik su mokytoju.
- Nežinau ar tai sakyti jums girdint,- mostelėjo ranka į prie katilo plušančiai Tris (įdomu ką ji verda?) Ir Edgarą sėdintį šalia,- bet vistiek neramumai artėja, o ką žinau vistiek kažkas išsiaiškins tiesą be manęs ir jūsų profesoriau, tai neslėpsiu...- kažką neaiškiai sumalė, aiškiai parodydamas kad vaikinas ne energijos pilnas,- Visai neseniai prie užšalusio ežero žiemą radau lavoną. Švilpio. Vampyrės darbas... Nuleido kraują visai neseniai, gal prieš kokią valandą, o gal ir dvi...kūnas pas slaugę Wright...- tylindamas balsą prakalbo. Sukandęs dantis nuleido galvą, šitaip parodydamas kad gailisi, kad neatnešė savo užpakalio ten anksčiau ir nesutrukdė tam kas kėsinosi nužudyti švilpį. Netrukus pakėlęs neįprastai mėlynas akis ir nedideliu randu bjaurojančiu veidą Džeimsas galiausiai pabaigė nutrauktą savo mintį:
-Nužudytas Džimis Morou.