[Sorenas von Sjuardas]

Sorenas von Sjuardas ramiai pylė ką tik užbaigtą Antivampyrizmo eliksyrą į buteliuką, kai jo ausys pagavo garsius, neryžtingus ir netolygius iš koridoriaus atsklidusius žingsnius. ,,Kas čia, ar tik ne girtas kas atklydo."- susierzinęs pamintijo vyras ir pasiskubino supilti viralą, kad kokie apsinešę moksleiviukai neįsibrautų ir neišblaškytų jo. Visgi juk neišvysi, o kartais ir apsvaigusių filosofijos įdomu pasiklausyti ir iš to tyliai sau nusijuokti. Netikėtai durys prasivėrė ir į kabinetą įžengė klastuolė.
- Laba diena,- šaltai atsakė Grifų Gūžtos vadovas, šiaip jau visais laikais puikiai sutardavęs su klastuoliais. ,,Tik dabar laikai nebe tie. Anksčiau visi ateidavo pasibeldę, netgi klastuoliai, kurie dažniausiai ir lankydavosi pas mane, o dabar kas - tik pažiūrėk..." - giliai atsiduso Sorenas.
- Prašau išeiti iš klasės, uždaryti duris, pasibelsti, ir kai aš leisiu, įžengti vidun, o tada pasisveikinti, atsižvelgiant į laiką. Dabar yra vakaras, todėl turėsi pasakyti ,,Labas vakaras". Klastūnynas - senas tradicijas saugantis garbingas koledžas, o tu juk klastuolė? Jeigu reiks - padėsiu išmokti etiketo.- Sorenas linktelėjo, duodamas ženklą vykdyti prašymą.

[Natanielis Augustas Lizertas]

Mergaitė žiūrėjo į profesorių, kaip žuvis į mėnulį.
"Pff pasibelsti, tradicijos.. Nu gerai reikia elgtis pagarbiau dar išmes iš Hogvartso." Bandė dėlioti mintis mergaitė.
Tada pakėlė galvą, išsitiesė ir išėjo už durų.
Koridorius vis dar buvo tuščias ir tuo pačiu kraupus.
Tamsūs šešėliai didino pilies paslaptingumą ir įspūdingumą. Prastovėjus kokias dar tris minutes, klastuolė grakščiai pasibeldė į duris.
Tada lėtai įžengė, lyg karalienė. Ir pasisveikino:
-Labas vakaras, pone profesoriau. Leiskite prisistatyti,- rudaplaukė padarė tūpsnį.- Anabetė Liz, klastūnyno atstovė.
Atėjau čia dėl arešto.-  Ana demonstratyviai atsisėdo ant netoliese esančios kėdutės. Ir tęsė perdėtą etiketo rodymą,- Labai noriu atsiprašyti dėl prraėjusios pamokos nesklandumų.  Tikiuosi pasistengsiu ir tai daugiau nepasikartos.
Klastuolė baigė savo vaidybą ir išsišiepė.
Stebėdama ir laukdama profesoriaus von Sjuordo reakcijos, mintyse toliau vystė savo naująjį planelį.

[Sorenas von Sjuardas]

Sorenas pažvelgė į tylią kaip keptą viščiuką merginą, o jai išėjus, išsitraukė iš stalčiaus storą, sunkią knygą, kurios viršelis buvo padarytas iš žmogaus odos. ,,Sekanti - ji." - pamanė Sorenas sau tyliai, tik mums, kaip skaitytojams ir atidiems jo minčių skaitytojams, visgi nėra aišku, ar jis juokavo, ar kalbėjo rimtai. Nors, žinant, jog vyras nebuvo visai žmogus, o priklausė rasei, kuri žmonėmis maitinosi, Soreno mintys galėjo būti visai realios. ,,Ir iš kur tokių dabar atsiranda?.." - suko galvą Sorenas, bandydamas skaityti, bet kol kas negalėdamas susikaupti. Kai pasipūtusi klastuolė įžengė į klasę, Sorenas nė nevirptelėdamas stebėjo spektaklį. ,,Gerai, sužaisim ir dar vieną partiją." - nuaidėjo balsas jo galvoje.
- Pirmiausia, pataisysiu, ,,Labas vakaras, profesoriau von Sjuardai, arba tiesiog ,,profesoriau". Antra, be mano leidimo tu negali atsisėsti.- niūrokas Soreno auksinių akių žvilgsnis nerodė jokių jausmų.- Trečia, ne ,,tikiuosi", o ,,pažadu". Ketvirta, elkis paprasčiau ir nesimaivyk. Prašau išeiti iš klasės, uždaryti duris ir pasibelsti, o kai leisiu - įeiti, ir elgtis taip, kaip dabar išmokiau.
Sorenas ištiesė delną, maloniai rodydamas į likusias neuždarytas duris.

[Natanielis Augustas Lizertas]

Mergaitė ramiai išklausė profesoriaus. Tada linktelėjo kaip priderama valdovams ir išėjo iš kabineto. Tačiau durys nebuvo švelniai uždarytos, jų trenksmas girdėjosi po visą koridorių.
" Karas yra karas..." Mąstė rudaplaukė. "Tik jei aš priklausoma nuo jo, negerai...LABAI negerai!"
- klastuolė supratus, jog jos planas perprastas, nusileido. Dešimt koledžo taškų jai buvo svarbiau.
Ji vėl gražiai pasibeldė ir nevaidindama užėjo į kabinetą. Suirzimą ji bandė laikyti savyje. Tačiau tai buvo ne taip svarbu kaip profesoriaus saujoje laikomi viso koledžo taškai.
-Labas vakaras,- maloniai ir nuoširdžiai šyptelėjo Ana.
Jai ištikrųjų patiko profesorius ir jo dėstomas dalykas. Bet jos sunkus charakteris visada pasireikšdavo. Ir tai anksčiau ar vėliau turėjo įvykti.
-Atsiprašau už viską...- nutęsė Bettė.
- Turbūt padariau gėda klastūnynui, tačiau labai apgailestauju ir daugiau tai nepasikartos. Bet...-  mergaitė sustojo ir nusijuokė,- buvo linksma a? Tikiu, jog praskaidrinau pamoką ir Jums tai buvo į naudą. Pažiūrėkit koks jau susenęs esat,- nužvelgė profesorių klastuolė.- O papildomi apmokymai niekam nepakenkė. Beto linkėjimai jūsų žmonai.

Anabetė stovėjo ir kikeno.
Nors ji iškėlė baltą vėliavą, bet ant jos visada galima uždėt juodų dėmių.

[Sorenas von Sjuardas]

Sorenas von Sjuardas pakraipė galvą, išgirdęs klaikų trenksmą, kurį jo nežmogiškos ausys padidino bent porą - trejetą kartų. ,,Ką gi, tęsiam..." - pamintijo Nuodų ir Vaistų dalyko dėstytojas, nuobodžiaudamas pasirėmė ranka galvą ir atsivertė knygos pradžią, kur buvo aprašęs islandinio bundučio lapų ir žiedlapių įtaką transmutaciniams eliksyrams (šiuos įdomius augalus tyrė savo neseniai pasibaigusiose kelionėse po svečias šalis žinių gilinimo tikslu bei siekiu).
Išgirdęs pasibeldimą, profesorius atsisėdo tiesiai ir garsiai tarė:
- Prašau užeiti.- susidomėjęs mokytojas pažvelgė į duris. Jos darinėjosi tarsi žiobarų iliuzionisto magiška spinta, tik nepradangindavo ir nesukurdavo daiktų, o pakeisdavo pro jas įžengiančio žmogaus veidą ir elgesį, kaip kad nutiko ir šįsyk. Tai įžūlus žvilgsnis, suderintas su ironiška šypsenėle, tai išdidi, kiek snobiška veido išraiška...
,,Opapa." - nustebo vyras, išvydęs švelnią, gražią šypseną klastuolės veide. ,,Ji dar ir taip moka? Būčiau statęs kokį šimtą galeonų, kad ne..." - pasišaipė mintyse.
- Labas vakaras, štai dabar galėsim ir rimčiau pasišnekėti. Beje, sakyti mokytojui, kad jis senas, taip pat nėra mandagu,- paslaugiai mirktelėjo profesorius.- Ačiū už linkėjimus, būtinai perduosiu. Ką gi, kadangi atėjai dėl arešto, dabar ir sušnekėsim. Turiu tau paruošęs visai malonaus darbelio. Tu turėsi išvirti vieną eliksyrą, o po to jį panaudoti. Receptą duosiu. Gerai?

[Rafaela Ginoble]

Raudonplaukė vis dar neatsisakė minties pasidaryti sau stiprų haliucinogeninį eliksyrą. Ši mintis jai nedavė ramybės ilgą laiką, vis negalėjo jos išmesti iš galvos. Tik kad taip susiklostė, jog visai tam neturėjo laiko. Namų darbai ir egzaminai užgriuvo trečiakursę it didžiulė sniego lavina, nepalikdama laiko haliucinatų suteikiamam malonumui su erotine gaidele. Bent jau to tikėjosi mergina.
Ir štai labai netikėtai atsirado puiki galimybė išbandyti haliucinatą. Geriausia buvo tai, jog tai būtų visiškai legalu. Todėl vos profesoriui paskelbus egzamino užduotį, raudonplaukė jau žinojo, kokį eliksyrą ji virs. Per pamoką virtas gėralas netiko, mat buvo pernelyg paprastas, tad į kabinetą mergina atėjo atsinešusi naują receptą – žymiai sudėtingesnį, reikalaujantį daug patirties ir gana retų ingredientų.

Raudonos miglos eliksyras

Ingredientai:
Jauno vienaragio uodegos plaukas
Šikšnosparnio sparnai – du šaukštai
Salamandros kraujas – 1/3 stiklinės
Kalnų krištolas – kiekis priklauso nuo pageidaujamo eliksyro stiprumo
Mėtos – trys saujos
Granatų sultys - stiklinė
Džiovintos figos - šaukštas
Paparčio žiedas – vidutinio dydžio
Erškėčio šaknis- 20 gramų
Upinė durlė – pusė stiklinės
Vanduo - stiklinė

Paruošimas:
1.   Į katilą supilti granatų sultis, jas užvirti.
2.   Į karštas sultis įdėti pusę šaukšto smulkiai supjaustytų džiovintų figų. Pavirti 4 minutes, vis pamaišant pagal laikrodžio rodyklę.
3.   Įdėti vienaragio plauką. Vėl užvirti.
4.   Nukošti viralą, įpilti į atskirą indą.
5.   Į katilą įberti mėtų lapus, juos užpilti vandeniu. Užvirti ir nukošti. Lapų neišmesti.
6.   Įpilti sulčių mišinį į mėtų viralą, įberti sutraiškytą upinę durlę. Virti kol pasidarys tiršta vientisa masė.
7.   Susmulkinti erškėčio šaknį, įberti į katilą. Pamaišyti prieš laikrodžio rodyklę, palikti ant silpnos ugnies dvidešimčiai minučių.
8.   Į grūstuvę įdėti išvirtus mėtų lapus bei likusį pusę šaukšto džiovintų figų. Grūsti kol neliks gumulėlių.
9.   Įpilti salamandros kraują ir gerai išmaišyti. Gautą masę įdėti į katilą.
10.   Nemaišant virti, kol ims burbuliuoti.
11.   Sudėti suplėšytą paparčio žiedą. Pamaišyti.
12.   Kai ims garuoti, nuimti nuo ugnies. Palaukti kol visiškai atauš, nukošti ir vėl grąžinti ant vidutinės ugnies.
13.   Šikšnosparnio sparnus supjaustyti plonomis juostelėmis, įdėti į katilą kartu su išsiskyrusiomis sultimis.
14.   Po penkių minučių įberti kalnų krištolą, prieš tai paverstą milteliais.
15.   Lengvai pamaišyti, dar kartą užvirus nuimti nuo ugnies.
16.   Leisti eliksyrui ataušti ir truputį sutirštėti. Po to galima gerti.

Pasiruošusi tokį receptą varnanagė atėjo į nuodų ir vaistų kabinetą, kuriame šiuo metu nieko nebuvo. Ant galinio suolo pasidėjo savo krepšį ir nuėjo link spintos su ingredientais. Pasiėmusi reikiamas sudedamąsias dalis, grįžo prie suolo.
Šalia pasistatė  katilą, po juo užkūrė ugnį. Į katilą supylė ryškiai raudonas granatų sultis, palaukė kol šios užvirs. Belaukdama smulkiai supjaustė džiovintas figas. Jos buvo kietos ir pjaustymas užėmė daug laiko, mergaitė įsipjovė į pirštą. Skysčiui ėmus burbuliuoti, įdėjo džiovintus vaisius. Truputį pamaišė pagal laikrodžio rodyklę, darė tai kart nuo karto per keturias minutes. Joms praėjus įdėjo ilgą sidabrinį vienaragio plauką. Jis suteikė skysčiui rubino atspalvį, spindesį.
Reikėjo vėl palaukti, kol eliksyras užvirs. Kadangi šiuo metu mergina neturėjo kuo užsiimti, nejučiomis nuklydo mintimis į Helovyno naktį, kurios vis dar niekaip negalėjo pamiršti. Iš prisiminimų ją prikėlė besiveržiantis pro katilo kraštus viralas. Keturiolikmetė greitai pašoko iš suolo ir nuogomis rankomis sugrėbė katilą. Apsidegino rankas, tačiau sustabdė skystį. Greitai jį nukošė ir, perpylusi į nedidelį stiklinį butelį, pastatė ant stalviršio. Paraudonavusius delnus nugaivino lediniu vandeniu ir vėl ėmėsi eliksyro gamybos.
Įbėrė į katilą mėtą, įpylė sklidiną stiklinę vandens. Šįkart gėralas užvirė gana greitai, taigi varnė nespėjo užsisvajoti. Nukošusi mėtų arbatą, kokią jai kadaise darydavo mama, grąžino ją į katilą, į kurį tuoj pat įpylė jau vėsias granatų sultis. Gerai pamaišiusi, paliko ant vidutinės ugnies virti. Dabar reikėjo paversti mėtas į košę. Tam padaryti į grūstuvę įdėjo virtus mėtos lapus ir gerokai pasidarbavo, kol iš jų padarė žalią košę. Tada pridėjo pusę šaukšo džiovintų figų ir vėl grūdo, kol išnyko visi gumulėliai, o ingredientai gerai susijungė. Įpylė reikiamą tūrį salamandros kraujo. Sumaišė, žalsva košė pakeitė savo spalvą į ryškiai raudoną.
Kadangi dvidešimt minučių buvo jau praėję, gautą masę įdėjo į katilą, kuriame virė granatų sultis su mėtų viralu. Palaukė, kol ant eliksyro paviršiaus susidarys burbuliukai, tada greitai suplėšė paparčio žiedą tiesiai į katilą. Keletas lašų iššoko iš katilo ir pataikė ant varnanagės rankos, palikdami raudonus randus. Suskaudo, tačiau skausmas buvo labai trumpalaikis, tad žaliaakė nekreipė dėmesio ir toliau virė eliksyrą. Šiam ėmus garuoti, burtų lazdelės mostelėjimu užgesino ugnį. Palaukusi, kol viralas atauš, vėl įžiebė liepsną. Beauštant eliksyrui jau buvo supjausčiusi šikšnosparnio sparnus, tad dabar greitai juos įmetė į katilą, įpylė sparnų sultis, tikriausiai kraują. Švarioje sausoje grūstuvėje susmulkino didelį kalnų krišolą, pavertė jį milteliais. Išėjo gana daug, visą gautą kiekį merginą įbėrė į katilą. Kantriai palaukė, kol užvirs. Tada perpylė gėralą į du butelius. Vieną jų įsidėjo į savo krepšį, prie kito pritvirtino etiketę su visa reikiama informacija.
Prieš darant priešnuodį, keliais burtų lazdelės mostelėjimais viską sutvarkė. Vėl nuėjo link spintos pasiimti reikiamų sudedamųjų dalių.

Erotinių haliucinatų priešnuodis
Ingredientai:
Lelijos žiedai – trys
Nedidelio varano uodega
Drakono kraujas
Juodųjų serbentų sirupas – apie 400 mililitrų
Valerijonų šaknys
Valerijonų lašai

Pasiėmusi reikiamas medžiagas mergaitė ėmėsi priešnuodžio. Įpylė į katilą dvi stiklines juodųjų serbentų sirupo. Šiam sušilus, tačiau nespėjus užvirti, įdėjo pilnus lelijos žiedus. Palaukė, kol gėlės suminkštės, tada šaukšto pagalba jas išėmė. Supjaustė lelijas ir vėl grąžino į katilą. Pamaišiusi pagal laikrodžio rodyklę, įpylė drakono kraują. Reikėjo palaukti, kol gėralas ims kunkuliuoti. Kadangi turėjo laisvo laiko, susmulkino varano uodegą. Ši buvo slidi, vis išslysdavo iš po peilio ašmenų. Po šiokių tokių kančių pagaliau uodega buvo supjaustyta mažais gabalėliais. Gėralas dar nebuvo užviręs, tad mergaitė ėmė pjaustyti valerijonų šaknis. Su jomis sekėsi žymiai geriau, tad susidorojo per minutę ar dvi. Į užvirusį eliksyrą įbėrė susmulkintą uodegą. Truputį pamaišė ir sukrovė valerijono šaknis. Dabar turėjo penkias minutes, kol šaknys suminkštės. Po reikiamo laiko šaknys vis dar buvo kietos, tad teko luktelėti dar penkias minutes. Nukošusi gėralą, mergaitė į jį įpylė du šaukštus valerijono lašų. Dar karštą priešnuodį žaliaakė perpylė į stiklinį buteliuką, ant kurio užklijavo lipduką su pavadinimu ir savo pavarde.
Raudonos miglos eliksyras jau buvo vėsus, taigi varnė galėjo jį ragauti. Įsipylė pusę stiklinės ryškiai raudono skysčio. Prisidėjo stiklinę prie lūpų. Eliksyras buvo labai saldus, netgi per saldus. Mergina nurijo kelis didelius gurkšnius ir ėmė laukti rezultato. Jau po kelių akimirkų jai pasidarė šilta. Pajutusi tarp kojų jau pažįstamą malonų virpėjimą, nudžiugo, eliksyrui ėmus veikti. Jai prieš akis iškilo tamsa, joje mergaitė pastebėjo tik pažįstamą liekną nuogos merginos kūną. Kol dar smegenys nebuvo visiškai paveiktos eliksyro, susiprotėjo išgerti priešnuodį. Atkimšo buteliuką ir tiesiai iš jo nugėrė truputį kartoko viralo. Šis suveikė tik po kelių minučių, po kelių neapsakomai gerų minučių, per kurias prieš keturiolikmetės akis atsirado tokių gerų vaizdų, kad net negalima apie juos viešai pasakoti. Priešnuodžiui suveikus ir sustabdžius nuostabias vizijas, mergaitė nusišypsojo. Padarė tai pirmą kartą nuo jau neatmenamų laikų. Pastačiusi ant profesoriaus stalo eliksyrą ir jo priešnuodį, susikrovė savo daiktus. Mintyse džiaugdamasi, kad krepšyje turi dar vieną buteliuką eliksyro, išėjo iš kabineto. Palauks sutemų, o tada... jos laukia nuostabi naktis, nors tai tebus iliuzija.

[Caroline Elase Wilding]

Paskubomis lėkdama į Nuodų ir vaistų kabinetą Caroline kyštelėjo ranką į kišenę  pasitikrindama, ar tebeturi lapuką su Baimės eliksyro receptu. Jei pamiršau jį kambaryje, bus po egzamino... Apčiuopusi dvigubą lapą mergina lengviau atsikvėpė, pravėrė kabineto duris ir nužingsniavo galinio suolo link paskubomis pasisveikindama su profesoriumi. Išlanksčiusi lapelį Caroline bandė įskaityti savo rašyseną.

Baimės eliksyras
Reikės:
Vidutinio dydžio mėnulio akmens (sutrynus turi išeiti apie stiklinę)
Dviejų kvaitulinio šalavijo lapų
Šaukštelio rupūžės kraujo
1/2 stiklinės salamandros kraujo
Šešios džiovintos chameleonų akys
Dvi per pilnatį skinto klemalio šaknys
trys šaukštai valerijonų lašų

Paruošimas

1. Mažame katile užvirti vandens (apie pusę stiklinės)
2. Sudėti sutrintus kvaitulinio šalavijo lapus.
3. Pavirti minutę, kol viralas nusidažys mėlynai. Išgriebti lapus. Neišmesti.
4. Užkaisiti vandenį didžiąjame katile ir įdėti negrūstą mėnulio akmenį. Užvirti.
5. Vandeniui užvirus ištraukti akmenį ir sugrūsti iki miltelių. Supilti anksčiau pagamintą viralą.
6. Pavirti penkias minutes. Mėnulio akmens miltelius sumaišyti su pavirtais šalavijo lapais ir sudėti į katilą.
7. Sumažinti ugnį ir įlašinti valerijonų lašus. Luktelėjus sudėti pjaustytas chameleonų akis.
8. Užkaitinti. NUŽVIRTI Viralą nukošti ir vėl dėti virti.
9. Supilti salamandros kraują.  Palaukti dešimt minučių.
10. Sudėti NESMULKINTAS klemalio šaknis. leisti pakunkuliuoti, po to nukaisti.
11. Šaknis išimti. Eliksyrą atvėsinti.
12. Prieš geriant vėl užkaitinti, supilti rupūžės kraują ir pavirti dvi minutes. Gerti šiltą.

Atidžiau paskaičius receptą Caroline kilo noras viską mesti ir bėgti lauk. Eliksyras atrodė sudėtingas net skaitant. Nagi, Coro, susiimk, tu grifė. O grifai nebėga. Grifai kovoja. Susinešusi reikiamus ingredientus mergina viską išsidėliojo eilės tvarka, kad būtų kuo mažesnė tikimybė suklysti. Iš spintos kampo išsitraukusi dar beveik nenaudotą mažiuką katiliuką jame užkaitė vandenį. Pasičiupusi piestelę ji ėmė trinti kvaitulinį šalaviją. Jam paleidus sultis grifiukė viską suvertė į katilą. Ilgai laukti nereikėjo - greičiau nei per minutę eliksyras tapo sodriai mėlynos spalvos. Kruopščiai viską nukošusi per sietelį mergina pasidėjo lapus ant lėkštelės ir užkaitė didesnį katilą, į jį prieš tai įmetusi mėnulio akmenį. Nors ir sunku patikėti, bet vien būdamas jame akmuo sidabriškai pilkai nudažė vandenį. Dabar laukė kita užduotis : kaip neapsidaginus ištraukti akmenį iš katilo dugno. Caroline išsitraukė lazdelę.
 - Accio.
Akmuo paklusniai išskrido lauk iš katilo taukštelėdamas merginai kakton. Ak tu *** piktai mąstė Caroline piktai pliekdama akmenį, nors šis jau buvo seniai paverstas dulkelėmis.
Supylusi į katilą šalavijo nuovirą grifiukė kiek apsiramino. Gal dėl gražiosios spalvos kuri atsirado pilkai susimaišius su mėlyna. Žvilgtelėjusi į laikrodėlį Caroline pasiruošė laukti ilgas penkias minutes. Pagaliau joms praslinkus mergina sumaišė mėnulio akmens miltelius su virtai šalavijo lapais ir suvertė į katilą. Lazdele bakstelėjusi po katilu grifiukė pabandė sumažinti ugnį, bet nepavyko. Galiausiai ji čiupo katilą pusiau plikomis rankomis, pusiau apsiausto skvernais ir nubogino nuo ugnies. Pūsdama nudegusias rankas Caroline supylė valerijonų lašus ir sumetė chameleonų akis. Eliksyras akimirksniu pakeitė spavą - tapo žalsvas. Vėl čiupusi sietelį grifiukė nukošė viralą ir uždėjusi ant ugnies budriai stebėjo, kad nepražiopsotų užvirimo. Supylusi salamandros kraują mergina atsikvėpė. Darbas ėjosi sklandžiau, nei ji tikėjosi. Palauk palauk, Coro, tai dar ne pabaiga. Po ilgų dešimties minučių Caroline įmetė klemalio šaknis. Bant šitų pjaustyt nereikėjo pamanė ji šaltu vandeniu gaivindama skaudančias rankas. Jau atsargiau pasinaudojusi Šaukiamaisiais kerias mergina ištraukė klemalį ir paliko eliksyrą atvėsti.
Vėl nudelbusi akis į lapelį Caroline perskaitė priešnuodžio receptą (laimei, daug paprastesnį)

Priešnuodis
Bezoaro akmuo
Slibino uodegos spyglys
Takažolė
Rožių žiedlapiai (švieži)

Gaminimas

Bezoarą apvynioti takažole ir dėti pavirti.
Po penkų minučių įmesti slibino uodegos spyglį
Sudėti rožių žiedlapius ir vandeniui nusidažius raudonai viską nukošti.

Po eliksyro šitas - juokai
Bezoarą susukusi į takažolę Caroline įmetė į katilą. Palaukusi penkias minutes įdėjo spyglį ir rožių žiedlapius. Netrukus vanduo nusidažė maloniai rožine spalva. Patenkinta mergina viską nukošė ir supylė į buteliuką. Lazdelės moju susitvarkiusi darbo vietą Caroline paisruošė tris buteliukus ir dvi stiklines.
Į eliksyrą ji įlašino rupūžės kraują ir užkaitino. Iš žalsvo eliksyras tapo juodas kaip derva.
Mergina kruopščiai išseikėjo eliksyrą į du buteliukus : ant vieno užklijavo etiketę su savo pavarde ir eliksyro pavadinimu, o kitą įsikišo į krepšį. Jei varnai netyčia mus pralenktų taškais, pasiūlysiu kuriam jų atsigerti. Bet to nebus. Čia tik atsargai.
Į stiklines įsipylusi abiejų viralų Caroline paėmė į ranką stklinę su priešnuodžiu ir gurkšelėjo iš kitos.
Nors NIV kabinetas buvo šviesus, staiga jis aptemo, o iš visų kampų ėmė slinkti baisūs padarai. Katilai tapo antkapiais, o stalai - karstais. Persigandusi Caroline vis nepradėjo klykti. Pajutus kažką rankoje ji instinktyviai pakėlė tą kažką prie lūpų.
Po kelių minučių (kurios merginai prilygo valandoms) kambarys vėl prašviesėjo. Dar neatsigavusi grifiukė čiupo savo krepšį, vadovui ant stalo paliko savo eliksyro ir priešnuodžio pavyzdžius ir movė pro duris.

[Beatrice Georgiana Riddle]

Beatričė dar prisiminė, kaip jos kojos parnešė juos atgal į Hogvartsą, prisiminė, kaip jos rankos atidavė nuodingąją gyvatmintę profesorei Vang – ir tai mergaitę guodė. Kita vertus, ji jautė, jog nuodingosios sultys jau seniai kapstosi smegenyse ir ji nelabai prisimena savęs. „Sorenas von Sjuardas, Sorenas von Sjuardas, Sorenas von Sjuardas...“ vis kartojo ji mintyse suprasdama, jog gali pamiršti savo vardą, bet šito – ne! Nuodų ir vaistų profesorius dabar buvo likusi vienintelė viltis išgelbėti viską, kas galvoje: protą, prisiminimus ir jį. Kojos kilnojosi, ji jautė tai, stengėsi giliai kvėpuoti, numalšinti sukilusią paniką, tačiau nepavyko, gerklėje vis vien stovėjo siaubo gumulas. Beatričei nepatiko būti priklausomai nuo kitų žmonių, ir jei ne ta gyvybė, kuri priklauso ne jai, grifė galbūt būtų pasmerkusi save amžinai užmarščiai: neprisimintų vaikų namų, globėjos Melindos... ji net neprisimintų, jog yra palikta, išmesta. Akimirkai jos mintyse iškilo Soreno veidas, tačiau pirmakursė jau nebegalėjo suprasti, tai jos ar ne jos prisiminimas – greičiausiai, kad ne jos. Mergaitė norėjo galvoti, kad ne jos, nes tai reikštū, jog jis dar gyvas, jog ji suspėjo, ne, tai jis suspėjo. Mintys ir vaizdai galvoje vis labiau pynėsi, darėsi sunkiau mąstyti, akimirkai mintyse plykstelėjęs von Sjuardo paveikslas taip pat buvo blankus it vaiduoklio. Beatričė pajuto, kaip jos ranka išsitiesė link durų ir tvirtai nuspaudė rankeną. Įpuolusi į kabinetą ji nesugebėjo pamatyti, ar profesorius yra ar nėra, todėl iš karto puolė aiškinti kas nutiko, kol nenutrūko juosta, ir ji, per savo tingumą nepražudė gyvybės.
-Profesoriau von Sjuardai, aš vykdžiau Herbologijos egzaminą, ir į burną pateko nuodingosios gyvatmintės sulčių, jaučiu tikrai daugiau nei trys lašai. Viską dar atsimenu todėl, kad augalas buvo sužeistas ir sulčių poveikis susilpnėjęs, tačiau jau dabar visi vaizdai blanksta, jau kokias dvidešimt minučių. – vietoj karštligiško balso, jis buvo lygus, šaltas, ramus, dikcija aiški. Beatričė nesuprato, kaip taip gali būti, juk ji kupina panikos, balsas turėtų virpėti, o žvilgsnis lakkstyti į visas puses, tačiau tamsios gilios akys ramiai mėgino susikoncentruoti ties auksinėmis, galiausiai jos susitiko ir tamsiosios žvelgė šaltu, giliu, atsargiu, suaugusio žmogaus žvilgsniu.

[Skarletė Siuzana Vein]

Kiyomi žengė per metus dar neištyrinėtu koridoriu. Šiandien vyko nuodų ir vaistų egzaminas. Harlė bijojo ir nežinia kodėl: gal dėl to, kad jo neišlaikys, nes nelankė pamokų, gal dėl to, kad visi iš juos juoksis. Varnanagė sklendėjo nežinomybėje, nes nebuvo nieko pasirengus, su savimi pasiėmė tik storą tos pamokos vadovėlį. Įdomu ar kiti vaikai jau žino ką reikės daryti per egzaminą, o gal net ir pasiruošė? Tas gėdos jausmas baugino nieko nežinančią varnę, bet šioji drąsiai žengė per kabineto slenkstį. Čia jau buvo nemažai vaikų, ant stalų stovėjo po katilą ir po kelis svarbius įrankius. Vos mergaitei nepažįstamas profesorius pasakė (o gal tik pakartojo?) egzaminų užduotį, Kiy greitai pradėjo ieškoti labai sunkaus eleksyro gamybai. Išbalęs varnanagės veidas neužkibo už jokio recepto, nes visi buvo per daug lengvi. Jau n-tąjį kartą persklaidus vadovėlį, Harlė užkliuvo už gale esančio  haliucinacijų eleksyro - vandens haliucinacijos. Tada stropiai pradėjo skaityti ingredientus ir eleksyro paruošimo eigą:

Reikės:
2 deimantinių karoliukų;
6ml Himalajų Ožkos pieno;
5ml mineralinio vandens;
3ml Raudonosios jūros vandens;
2ml aliejaus;
1ml juodojo Norvegijos kalnų slibino kraujo;
Vidutinio dydžio mėnulio akmens;
3 vienaragio uodegos plaukų: vieną 1cm, antrą 2cm ir trečią 3cm;
5'5 cm anyžiaus stiebelio supjaustyto po 1'1 cm;
5 sutraiškytų vyšnių;
2 stambiai supjaustytų Mandragorodos lapelių;
2 baltos ir 1 juodos kavos pupelių;
Tavo 2 cm plauku atpvynioto baltosios lelijos žiedlapio.
Darbo eiga:
1. Į tuščią katilą įpilti reikiamo kiekio aliejaus ir Raudonosios jūros vandens. Įmesti vieną deimantinį karoliuką ir uždėti ant ugnies.
2. Kai vanduo užvirs pamaišyti vieną ratą į kairę pusę ir penkis į dešinę. Vėliau visas tris kavos pupeles įdėti vienu metu.
3. Palaukti 2 minutes, o per tą laiką sutarkuoti mėnulio akmenį (~pusę stiklinės). Tada pamaišyti 90• laipsnių kampu į kairę pusę ir suberti vyšnias.
4. Sumažinti ugnį ir viralą maišyti iki tol, kol jis taps sodriai raudonos spalvos. Tada įmesti Mandragoros lapelius ir Anyžiaus stiebelius.
5. Pamaišyti 3• laipsnių kampu į kairę pusę ir vėl pradėti kaitinti ugnį stipriau. Kai eleksyras patamsės, įmesti likusį deimantinį karoliuką. Nemaišant palaukti 4 minutes.
6. Įpilti pieno ir mineralinio vandens. Pamaišyti 1 ratą į dešinę pusę.
7. Įlašinti slibino kraujo ir lėtai maišant laukti žalsvos spalvos. Tada įmesti 3 vienaragio uodegos plaukus (Iš pradžių 1cm, 3cm, 2cm) kiekvieną mesti kas minutę, o per ją/jas maišyti į dešinę pusę.
8. Na.ir dar pamaišius 360• laipsnių kampu į kairę ir dešinę mūsę, įmesti Lelijos žiedlapį su plauku. Tada maišyti iki eleksyras taps žydras. Na, o jau tada galite baigti...

Mergaitė baigus skaityti susiprato, kad reikės ir priešnuodžio, todėl žinodama ko tiksliai nori ir pasiėmusi priešnuodžių knygą, gulėjusią lentynoje, pradėjo ją skaityti. Pagaliau radusi tai ko reikia, suglumusi tokiu lengvu receptuku, pradėjo ieškoti reikiamų ingredientų, tiek eleksyrui, tiek priešnuodžiui, o vėl pasidėjusi katilą, uždegė liepsną ir pradėjo daryti tai ką reikia.
-Ai...,- ištarė varnė kai tarkuodama mėnulio akmenį, 'nusitarkavo' ir pirštą. Bet mažoji nepasidavė ir susiradusi servetėlę, apvyniojo ją aplink pirštą, bei  subėrė gautus akmens miltus. Vėliau eleksyras pradėjo keistis ir jis tapo rausvos, o dar vėliau sodrios, raudonos spalvos. Nusžiugusi Kiyomi, toliau gamino eleksyrą, buvo ir klaidų, bet galiausiai jai pasisekė pagaminti žydros spalvos - vandens haliucinacijų eleksyrą. Pripylusi buteliuką šio, dumbliais smirdančio viralo, dar kartą perskaitė priešnuodžio instrukciją.

Reikės:
Jūros kopūsto (12g)
60ml Pietų vandenyno vandens
1g musmirės
1 saulėgrąžos sėklos
Darbo eiga:
1. Katilą uždėti ant ugnies ir įpilti Pietų vandenyno vandens bei įmesti jūros kopūstą. Virti 2 minutes ir laukiant maišyti į dešinę pusę.
2. Įdėti musmirę ir dukart pamaišyti į kairę pusę, vėliau supjaustyti moliūgo sėklą ir jos gabaliukus sumesti į katilą.
3. Pamaišyti 72• laipsniu kampu į abi puses ir virti iki eleksyras taps tamsiai žalias. Priešnuodis baigtas.

Harley baigusi antrą kartą skaityti, išpylė likusį eleksyrą į buteliukus - kelis pasiliko sau, vieną išbandymui ir dar vieną mokytojui. Tada ėmėsi priešnuodžio. Uždėjusi katilą ant ugnius, ji padarė taip kaip reikia ir pradėjo samtį sukti į dešinę pusę. Kai moliūgo sėklos gabaliukai pasiekė viralo paviršių, šiek tiek bjauraus skysčio pateko ir ant Kiyomi apsiausto rankovės. Pamaišiusi 72• laipsnių kampu į abi puses, jos priešnuodis tapo šviesiai žalias. Manau jis tūrėjo būti tamsus, o ne šviesus. Mergaitė susimaščiusi stebėjo eleksyrą, kuris nė nenorėjo keisti išvaizdos. Gal būt pasukau keliais laipsniais per mažai arba per daug? Nedrąsiai paėmusi samtį, pasuko du laipsnius ir Kiy nuostabai, viralas tapo toks kokio reikėjo. Priešnuodį supilstė į buteliukus: sau, bandymui ir mokytojui. Susitvarkiusi darbo vietą, ant dviejų buteliukų skirtiems profesoriui užrašė:

Eleksyras - Vandens Haliucinacijos
Kiyomi Harley Bith
I kursas
Varno Nagas

Priešnuodis Vandens Haliucinacijoms
Kiyomi Harley Bith
I kursas
Varno Nagas

Kitus įsidėjo į medžiaginį maišiuką ir pasižiūrėjo į dar du išbandyti.
Kiyomi, tau pavyks! Sušnibždėjo balsas mintyse ir gerai suplakusi eleksyrą, ji atkimšo buteliuką ir šliūkštelėjo sau į gerklę sūraus viralo. Ją supo keistai šlapias jausmas, Harlė plūduriavo vandenyje, tiksliau eleksyras sukūrė haliucinacijas, kad ji ten. Žydroje okeanijoje plaukiojo ir neįprastai keistos žuvys, o dugnas nusėtas įvairios spalvinės gamo akmenukų ir kriauklių.
-Turėčiau išgerti priešnuodžio, turbūt keistai atrodau taip stovėdama,- galvojo varnė ir pasidairiusi po vandenį, jos akys sublizgėjo pamačius dumblyje įsipainiojusį žalsvą buteliuką. Priplaukusi ji suplakė jį ir pravėrusi burną, pajuto, kad vanduo nesiskverbia į ją, todėl išgėrė priešnuodžio. Staiga Kiy vėl stovėjo nuodų ir vaistų kabinete sausut sausutėlė. Padavusi du buteliukus profesoriui, pasiėmė savo daiktus ir atsisveikinus išėjo į gaivų koridorių.

[Sorenas von Sjuardas]

Sorenas von Sjuardas nuleidęs galvą dėbsojo į nedidelį žvaigždėlapį, pirštais barbendamas į stalą. Ištaisęs dar vieną ne ten pažymėtą žvaigždę, vyras atsiduso ir įsidėjo lapą į storą kaustytą knygą, kurioje kaupė tokius lapus su žiniomis, kada rinkti tokį ar tokį augalą eliksyrams, kad šis būtų veiksmingesnis, arba išvis būtų įmanoma jį atrasti. Klasėje nebuvo tylu - kunkuliavo katilai, pleškėjo mažytės ugnelės po jais - juk vyko Nuodų ir Vaistų egzaminas. Profesoriaus ausys užfiksavo greitus žingsnius, artėjančius prie kabineto. Jau seniai jokie žingsniai neskambėjo šiuo koridoriumi su tikslu tik skambėti; bet kokių žingsnių, aidinčių požemiais, savininko tikslas būdavo užeiti į šį kabinetą, o šiandien tas būtų tikrai negerai, nes sutrukdytų žmonėms atlikinėti egzaminus. Vyras tyliai atsistojo ir priėjo prie durų, o tada pro šias nė nesibeldusi įpuolė neaukšto ūgio moksleivė - grifė, kaip skelbė raudonas kaklaraištis. Mokytojas von Sjuardas susiraukė, kad jau ne tik klastuoliai, bet ir jo paties koledžo atstovai taip nemandagiai braunasi į jo klasę, bet, kaip visada, profesorius išklausė mokinę ir pašiurpo. Staigiai, be žodžių reaguodamas, už pakarpos nusitempė merginą į sandėliuką ir uždarė duris, kad šioks toks triukšmelis netrukdytų egzaminus rašantiems.
- Sėskis, panele Riddle,- tarė jis ir stumtelėjo arčiau kėdės, stovinčios kambario kampe.- Nuodingoji gyvatmintė... - profesorius žaibiškai rankomis perstumdinėjo priešnuodžių stalčiuje buteliukus, kelis išsitraukė, bet keiksnodamasis sudėjo atgal - netinka. - Šitas! - išsitraukė vieną buteliuką juodu dangteliu. Ant etiketės buvo nedailiu raštu pakeverzota: ,,Bezoafoksas". Sorenas atsunko kvadratinį buteliuką ir pauostė - juk sugedę priešnuodžiai gali padaryti dvigubai žalos. Išsitraukė švarią stiklinę, lazdele pripildė ją vandens ir įlašino penkis lašus itin stipraus priešnuodžio.
- Gerk,- vyras iš kito sandėliuko galo be garso per sekundę atsirado prie Beatričės, ir iškart priglaudė stiklinaitę prie lūpų. Iš savo patirties žinojo, kad kai kuriems apsinuodijusiems magiškaisiais skysčiais ar nuodais, jau nebebūna galvoje tas, kad reikia stiklinę ar buteliuką su priešnuodžiu laikyti savomis rankomis. Tada jau nesvarbu būna ir tai, kad apsinuodijusysis pasprings, neteks sąmonės ar panašiai. Svarbiausia, kad priešnuodis kuo greičiau pasiektų organizmą ir jį išvalytų, o Bezoafoksas buvo būtent toks - bene greičiausiai ir stipriausiai veikiantis priešnuodis.
- Pagamintas iš Bezoaro akmens dulkelių ir fenikso ašarų,- tyliai pasakė Sorenas, tik neaišku, sau, ar Beatričei.

[Beatrice Georgiana Riddle]

Nežinia, kiek laiko Beatričės akys buvo susidūrusios su auksinėmis, nuodų ir vaistų profesoriaus akimis, tačiau vos vyras ėmė ją kažkur tempti, mergaitės sąmonė dar labiau aptemo. „Atleisk man...“ tesugebėjo karštligiškai mąstyti. Juto, kaip buvo pastumta ant kėdės, tačiau kur randasi – nematė, smegenys buvo per silpnos, jog priimtų akių ląstelių siunčiamus impulsus ir juos užfiksavusios paverstų vaizdais. Garsai, tyla... viskas Beatričei dabar buvo susilieję į vieną simfoniją: stumdomi buteliukai – mušamųjų partija, vos girdimas profesoriaus keiksnojimasis – nutrūkstanti violančelės tema tarsi leitmotyvas... „Kvailas nepatikimas vampyras.“ Pasigirdo silpnas balselis galvoje, „Aš tave girdžiu! Tu ten!“ nudžiugo mergaitė ir akys truputį prašviesėjo. Pajutusi prie lūpų stiklinę, Beatričė godžiai išmaukė priešnuodį ir vėl įsmeigė į profesorių savo tamsių akių žvilgsnį, jis tebebuvo gilus, tik šįkart – dėkingas, švelnus ir šiltas. Nors koledžo vadovo akys buvo neįskaitomos, jose ji aiškiai išvydo: „Svarbiausia, kad priešnuodis kuo greičiau pasiektų organizmą ir jį išvalytų, o Bezoafoksas buvo būtent toks - bene greičiausiai ir stipriausiai veikiantis priešnuodis.“ Beatričė nelabai suprato, ar ji ką tik taip pagalvojo, ar šis žmogus moka kalbėtis mintimis, o gal kartais jis tai pasakė garsiai, tik ji dar pilnai neatsigavo po gyvatmintės sulčių? Jau ketino paklausti profesoriaus, ar jis nieko nesakė, tačiau tada išgirdo jį tyliai sakant:
- Pagamintas iš Bezoaro akmens dulkelių ir fenikso ašarų, - šitas, iš jo lūpų išgirstas sakinys, skyrėsi nuo ano, kurį lyg ir girdėjo, lyg ir ne. Pamanė, jog gal čia kaltas akių kontaktas, tačiau vėl pamėginti jį pagauti nedrįso, kiltų per daug klausimų, todėl tik paėmė profesoriaus ranką ir paspaudė.
-Ačiū jums labai, išgelbėjote. – ir nusišypsojo. – atleiskite, kad sutrukdžiau egzaminus. – pridūrė.

[Sorenas von Sjuardas]

Sorenas, įgudusiu judesiu sugirdydamas priešnuodį, galėjo kiek norėdamas tyrinėti grifiukės veidą ir akis. Vampyras mėgo tai daryti, veido bruožai galėjo labai labai daug pasakyti apie žmogų (ir apie vampyrą, ko gero). Šiuo atveju labiausiai vyrui įdomu buvo nagrinėti akis, nes šios atrodė tarsi suaugusios, kažkokios keistos, nežmogiškos...
Staiga vyrui dilgtelėjo galvą - taip jis pasijusdavo tik tuomet, kai kažkas braudavosi į jo mintis. Sorenas žvelgė susikaupusiu žvilgsniu į mergaitės akis tol, kol žvilgsnis iš apsiblaususio persimainė į blaivų ir tiesų. Bet vis tiek neatrodė kaip žmogaus. Profesorius nežinojo jokios būtybės panašiu žvilgsniu, tačiau įtarė, kad tai - ne žmogaus žvilgsnis. ,,Klausimas vienas... Kieno tada tas žvilgsnis?" - nuaidėjo profesoriaus galvoje ir šis atsitiesė, išvydęs atsigaunančią grifiukę.
- Kaip jautiesi? - lengviau atsikvėpė vyras, dar nepilnai tikėdamas, kad priešnuodis greitai ir sėkmingai suveikė. Ilgų metų darbo praktika tiek mokant vaikus, tiek pačiam dirbant ties rimtais viralų tyrinėjimų projektais parodė, kad kartais išorinė pradinė reakcija, kai atrodai jau sveikas, gali būti apgaulinga: viskas pasikeisti gali per sekundę, ir pasikeisti jau nebegrįžtamai.
-Prašau, panele Riddle,- tarė Sorenas, taip pat maloniai  nusišypsodamas ir atsidusdamas, iškvėpdamas ne tik orą, bet ir klaikią įtampą, kurią sukėlė šis staigus įsiveržimas į kabinetą. - Nieko baisaus tie egzaminai, jie sveria mažiau, negu žmogaus gyvybė.- profesorius staiga pats dėl šių savo žodžių susinepatogino ir atsistojęs išsitraukė iš lentynos mažą stiklinį buteliuką.
- Gerai, kad atbėgai iškart ir nedelsdama, galėjai jau ir pavėluoti,- tarė mokytojas von Sjuardas ir įpylė į buteliuką vandens, o tada dar įlašino kelis lašelius priešnuodžio, suplakė ir užkimšo. Priešnuodžius padėjo atgal į stalčių, o butelaitį įteikė moksleivei.
- Čia tau. Išgerk dar vakare prieš miegą ir ryt po pusryčių. Jeigu jausiesi gerai - du didelius gurkšnius, jeigu prasčiau - pusę buteliuko. Kas liks, jeigu liks - gali parnešti. - Sorenas pažvelgė į mergaitę, dar laukdamas klausimų, arba pareiškimo, jog ši nori išeiti.

[Bethany Landworth]

   Elena tyliai žingsniavo link nuodų ir vaistų kabineto. Ji buvo susikrimtusi, nes eliksyrus ruošė ne itin gerai, o čia dar egzaminas. Tačiau ji visą naktį analizavo šį eliksyrą, tad sunkumų kilti neturėtų. Priėjusi kabinetą, mergaitė lėtai lėtai atidarė duris ir įslinko vidun.
   - Laba diena, profesoriau,- pasisveikino Elena.
   Šiaip netaip susiradusi suglamžytą ( deja ) lapą Elena pasidėjo jį ant suolo ir pabandė ištiesint, bet sekėsi nekaip. Tuomet, jau praradusi viltį pirmakursė jį dar kartą perskaitė.

Nevilties eliksyras

Ingredientai:

Didelis mėnulio akmuo
Du juodosios rožės koteliai
Viena fenikso plunksna
Kartžolės lapeliai ( apie 5-6 )
Viena aukštoji smilkžolė
Septyniolika eplipsino sėklų
Vienuolika šaltosios piktžolės spyglių
Dvidešimt mililitrų rūguolio sulčių

   ,,Pala, o jeigu čia nebus eplipsino sėklų? Jug jos labai retos ir sunkiai gaunamos.... Na ir eliksyrą pasirinkau...'' Tačiau, tikėdamasi sėklas rasti, Elena nuėjo link spintos, kurioje nejudėdami stovėjo ( kai kurie gulėjo ) ingredientai. Susirinkusi reikalingus ( ir, ačiū dievui, radusi eplipsino sėklas ), mergaitė juos ir katilą pasidėjo ant stalo. Giliai įkvėpusi ji pradėjo skaityti toliau.

Gaminimas:

1. Supjaustykite juodosios rožės kotelius. Tada įberkite jų daleles į šiltą vandenį ( pirmiausia jį užvirkite ir tada palaukite kol šiek tiek atvės ).
2. Kaip įmanoma smulkiau sutrinkite mėnulio akmenį. Tuomet miltelius įberkite į atskirą indelį.
3. Į tą patį indelį įmeskite kartžolės lapelius.
4. Viską užpilkite rūguolio sultimis ir išmaišykite.
5. Gautąjį mišinį lėtai, po truputį ir maišant pilkite į šiltą vandenį, kuriame jau yra juodosios rožės koteliai.
6. Tada įmeskite šaltosios piktžolės spyglius, tačiau prisiminkite - pirmiausia reikia iš jų išspausti visas sultis, kad jie liktų visiškai išdžiūvę.
7. Įberkite eplipsino sėklas. Viską gerai išmaišykite.
8. Įmeskite aukštają smilkžolę. Vandenį vėl užvirkite.
9. Ant galo įmeskite fenikso plunksną, bet NEMAIŠYKITE!

   ,,Urhhh...'' - suniurzgė Elena. ,,Ką tik atsiminiau, koks šis eliksyras sunkus''. Mergaitė piktai susiraukė ir pradėjo melstis, kad tik nesusimautų. Ji užvirė katilą su vandeniu ir pradėjo laukti. Po kelių minučių vanduo jau buvo karštas kaip saulė. Iš garų Elena pagalvojo, jog net karštesnis už ją, tačiau taip būti negali. Tuomet, kaip ir liepė popierėlis, ji palaukė, kol vanduo šiek tiek atvės. Tuo metu pirmakursė supjaustė juodosios rožės kotelius. ,,Įdomu ar vanduo jau atvėso?''. Ji nepastebimai kyštelėjo savo pirštą į vandenį. ,,Taip, jau atvėso.''. Mergaitė atsargiai subėrė supjaustytus kotelius ir pradėjo darbuotis prie mėnulio akmens smulkinimo. Tai užtruko ilgokai, nes lapeilis sakė sutrinti jį kuo smulkiau. Kai rankos jau įskaudo, Elena atsinešė indelį ir į jį supylė miltelius. Įmetusi 6 kartžolės lapelius pirmakursė į indelį įpylė rūguolio sultis ir viską lėtai išmaišė. Tada viską, kas buvo indelyje, pradėjo pilti į katilą. Ji nepamiršo ir maišyti tuo metu. Elena su peiliu pradėjo sunkti iš šaltųjų piktžolių spyglių skystį. Kai jos jau atrodė tarsi džiovintos razinos ji liovėsi ir visas jas įmetė į katilą. Pasiėmusi nuo stalo eplipsinų sėklas jas taip pat įbėrė ir viską išmaišė. Įmetusi aukštąją ( ,,Kažin kodėl ji taip vadinama, juk ji tik 6 centimetrų ilgio...'' ) smilkžolę Elena dar kartą užvirė vandenį. ,,Na gerai, dabar suklysti jau bus nebeįmanoma'' - apsidžiaugė ji. Tačiau, kaip tyčia ji suklydo. Kai vanduo užvirė, ji įmetė fenikso plunksną į katilą ir viską išmaišė. Taip, išmaišė, o juk to daryti ne tik, kad nereikėjo, bet ir nebuvo galima. Viralas pradėjo burbuliuoti ir taškytis į visas puses, piltis ant stalo bei ant Elenos rūbų. Mergaitė išsigandusi pažvelgė į lapelį ir apačioje surado mažomis raidėmis užrašytą sakinį.

Jeigu įmetėte fenikso plunksną ir ją vis dėl to išmaišėte, kuo skubiau įpilkite konrato sulčių ir pilkite tol, kol eliksyras nustos burbuliuoti.

   Ji padarė viską, ką liepė lapas ir viralas nustojo burbuliuoti. Atrodo, viskas kaip buvę, tačiau bespalviai garai virto į blankius juodus. Tai tūrėjo būti geras ženklas, nes tai buvo ,,Nevilties'' eliksyras, kuris turėjo sukelti haliucinacijas. O tai reiškia, jog ir spalva tūrėtų būti kupina nevilties - tarkim juoda. Bet, kadangi šis eliksyras nebuvo toks pavojingas, tad ir spalva buvo blanki. ,,Na ką, dabar liko pagaminti priešnuodį.''. Viso seanso jums nepasakosiu, nes tai užtruktų labai ilgai. Tik parašysiu receptą.

Nevilties eliksyro priešnuodis

Ingredientai:

Bezoaro akmuo
Du juodosios rožės lapeliai
10 gramų druskos
5 šaukštai aštriojo medaus

Gaminimas:

1. Sutrinti bezoaro akmenį ir įdėti jį į šaltą vandenį.
2. Ten pat įmesti rožės lapelius, druską bei įdėti aštrųjį medų
3. Viską išmaiyti bei užvirti.

Taip, receptas labai lengvas, bet jei eliksyras sunkus, tai priešnuodis ir turi būti lengvas.
   Elena laikė rankose du buteliukus. Vienoje - eliksyrą, kitoje - eliksyro priešnuodį. Ji bijojo jų net paragauti, jie atrodė kenksmingi. Tačiau tai buvo viena iš egzamino užduočių. Ji turėjo tai padaryti. Mergaitė greit įsipylė į burną eliksyrą ( ne visą ) ir nurijo. Viskas pradėjo temti, iš niekur atsirado monstrai nešini neviltimi. Profesorius pasivertė didžiuliu, ne, milžinišku voru ir atsistojo priešais ją. Profesorius - dabar jau voras - tėškė jai į veidą nematomą KAŽKĄ ir pirmakursė suvyravo. Nežinia, ar ištikrųjų ar tik iliuzijoje, tačiau ji pasijuto visiškai sugniuždyta. Staiga Elena prisiminė rankoje laikanti buteliuką su priešnuodžiu ( kaip ji sugebėjo mąstyti nežinia ). Ji paskubomis išgėrė pusę jo. To užteko. Tada pabaisos dingo, aplinka prašviesėjo, o profesorius ir vėl buvo profesorius. Pirmakursė gavo didžiulį šoką, tačiau ji privalėjo užbaigti egzaminą - nunešti profesoriui savo darbą. Ji priėjo prie jo stalo ir padėjo du buteliukus, tiesa pustuščius, arba, kaip kiti sakys, puspilnius. Galiausiai, ji nuėjo link durų ir išėjo iš kabineto.

[Beatrice Georgiana Riddle]

Pajutusi, jog profesorius susidomėjo jos akimis, Beatričė pradėjo sukti žvilgsnį į kitą pusę.
-dar kartą nuoširdžiausiai dėkoju, kol kas jaučiuosi gerai. – švelniai žemu balso tembru atsakė grifiukė ir jau norėjo stotis, tačiau pamatė jai Soreno tiesiamą buteliuką. Paėmusi jį ir išklausiusi naudojimo instrukcijų atsistojo. Aplinkui žemė ėmė suktis, todėl ji įsitvėrė profesoriaus peties. – Atsiprašau, matyt per greitai pradėjau judėti. – pasakė mergaitė atgaudama pusiausvyrą. – dėkui už eliksyrą, būtinai išgersiu, juk kiekvienas atsiminimas žmogaus gyvenime yra brangus. – pamerkusi akį pridūrė pirmakursė. – ateiti spėjau, nes greitai ėjau. – dar pasiaiškino, jog Sorenui nekiltų daugiau jokių klausimų. Ir pasuko link durų, mąstydama apie tai, jog jos mėgstamiausias profesorius – vampyras.

[Sorenas von Sjuardas]

Sorenas von Sjuardas pajuto ir grifiukės įtartinumą ir priešiškumą. Ji aiškiai žinojo, kad jos akys kažkokios ne tokios. ,,Bet klausti, be abejo, būtų pernelyg kvaila."- pamintijo profesorius, mintyse nufotografavęs akis ir nusprendęs paieškoti jų atitikmenų literatūroje apie magiškąsias būtybes ir gyvūnus. Šiaip ar taip, Sorenas buvo ne tik Nuodų ir Vaistų specialistas, bet ir magiškųjų gyvūnų. Berods dvejus mokslo metus Sorenas ir šį dalyką dėstė Hogvartse, bet vėliau pasiliko tik Nuodus ir Vaistus, kad nereiktų vargti per daug, ir kad galėtų skirti laiko sau ir saviems tyrimams.
- Prašau, man visada malonu padėti,- draugiškai mirktelėjo profesorius von Sjuardas. Kai grifiukė čiuptelėjo jam už peties ir vos nepakrito, vyras suraukė antakius.
- Jeigu reikės palydėti - sakyk, rasiu, kas padės nusigauti bent iki Grifų Gūžtos bendrojo kambario. Lydėčiau pats, tik kad egzaminas vyksta,- apgailestaudamadms šyptelėjo profesorius ir nusekė paskui grifiukę, žvilgsniu palydėjo iki koridoriaus galo, ir įsitikinęs, kad su ja viskas gerai, grįžo į savo vietą kabinete, kur tebevyko Nuodų ir Vaistų egzaminas.