0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Magiškųjų gyvūnų priežiūros kabinetas
« Atsakymas #60 Prieš 7 metus »
- Keletą komandinių užduočių? Gal jūs norite mane į blogio pusę patraukti greičiau?- vaidindamas nustebusį Edgar'as paklausė profesorės, nes buvo įsitikinęs, jog sutaikyti jį su šiomis dvejomis merginomis nebus įmanoma, na bent jau su klastuole, kuriai jau ne kartą yra skirtas areštas, kuris naudos jokios jai neatnešdavo.
- Man rodosi, jog tai nepaskutinis suolas..,- burbtelėjo vaikinas pajutęs, jog įžūlioji antrakursė atsisėdo jam už nugaros. Kai netrukus išgirdo Rivers užduotį net pliaukštelėjo delnu su per kaktą.
- Profesore, negi manote, kad galiu pasakyti teigiamų dalykų apie blogiu trykštančias jaunikles?- pašaipiai nuskambėjo juodaplaukis ir niekam dar neleisdamas iškart tęsė, - Bet, jei norite galiu pasakyti tuos teigiamus dalykus, jei tik tai teikia jums daugiau džiugesio ir po jų paleisite mane iš arešto, kurio nenusipelniau. Gerai..,- primerkęs vieną savi akį, keturiolikmetis padarė kelių sekundžių pauzę ir atmestinai ėmė vardinti kas šovė jam į galvą, - Pirma: jos yra geros mokinės, kurios stengiasi pakenkti kitiems. Antra: Su jomis malonu bendrauti, nes juk jos taip apie visus gerai atsiliepia. Trečia: jomis galima žavėtis dėl jų atkaklumo netapti geresnėmis. Ketvirta: Su jomis labai smagu, nes prikuria daug negirdėtų istorijų apie kitus. Žinoma, kai būna pavartojusios eliksyrų. Penkta: gerai, jog yra nevertėlės, negalėtų pridaryti daug žalos. Šešta: jos yra paslaugios tiek, kad padės visad tau susimauti. Septinta: sugebančios suaktyvinti tavo budrumą, nes tik paleisk jas iš akiračio ir greičiausiai nebus apsieita be ne malonumų. Aštunta: net patinka jų toks įkyrus dėmesio reiškimas man, kad ir dabar atėjusios Anos, kuri tik stengiasi gaišinti areštą, jog galėtų ilgiau su manim pabūti. Devinta: atkaklumas, kuriuo pagaliau pasiekė tai, jog atsidūręs dabar esu ten, kur ir norėjo jos. Ir dešimta: nuspėjamumas. Dabar pamatysite greičiausiai jų pykčio antpūdį, gerbiama Profesore,- net atsiduso ketvirtakursis baigęs savo gerų dalykų sąrašą apie koleges, kuris buvo kupinas ironijos ir parodantis dėstytojai, jog šioji gali nemėginti ko nors pakeisti, nes vis vien viskas liks, kaip buvę.

*

Neprisijungęs Elna Klumpar

  • V kursas
  • *
  • 169
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • in libras libertas
Ats: Magiškųjų gyvūnų priežiūros kabinetas
« Atsakymas #61 Prieš 7 metus »
  Elna tiesiog stebėjo kaip Anabetė erzina grifą. Kelis kartus šyptelėjus, Klumpar vėl sutelkė dėmėsį ties profesore, kuri pradėjo aiškinti ką jie čia veiks. Išgirdusi mokytojos užduotį varnanagė išpūtė akis. Kąą? Apie jį?! Bet reikia daryti kas liepta, neišsisuksi. Tuomet Klumpar pastebėjo Anabetės pakelta ranką. Jai gerai, ji jau sugalvojo... Iš minčių varnanagė pakėlė ironijos perpildytas balsas. Net nereikėjo žiūrėt, kas kalba ir taip buvo aišku, kad ponaitis Jeffter. Elna pirmą sakinį išgirdusi, jau norėjo šveisti tą akmenį jam į marmūzę. Išgirdusi paskutinį sakinį Klumpar nusprendė susitvardyti, bent trumpam. Parodysiu, tam Jeffter, kad nesu blogio persisunkusi žmogysta.
 -Pirma pradėsiu nuo Anabetės. Taigi, pirma ji yra labai draugiška, nors iš pirmo žvilgsnio tai
gali nepasirodyti. Antra: ji turi puikų humoro jausmą. Trečia: ji galvoja geriausius keršto planus. Ketvirta: ji visada padės. Penkta: ji visados stengsis tave pralinksminti, kuomet esi paniūrusios nuotaikos. Šešta: ji visad pyks su tavimi. Septinta: niekad nepraleidžia progos iškrėsti išdaigą. Aštunta: ji niekada nepyks be reikalo. Devinta:
ji yra ištikima. Dešimta: ji visiems sugalvoja geras pravardes, - baigusi mergaitė nusišypsojo, bet prisiminusi apie ką  reiks kalbėti , vel suraukė antakius ir prakalbo:
-Taigi apie tą grifą. Pirma: jis neblogai mokinasi. Antra: yra ištikimas savo koledžui. Trečia: ji yra gaidys, o gaidžiai yra paukščiai. Ketvirta: yra gan drąsus, nes drįsta garsiai mus vadinti Nevertėlemis. Penkta: su kai kuriais žmonėmis gali būti pakenčiamas. Šešta: jo tiesmukiškumas. Galiu pasakyti, kad nevisi išdrįstame garsiai nesutikti su profesoriais. Septinta:
jo storviežiškumas. (neėsmė, kad tai beveik tas pats, kas ir tiesmukiškumas). Aštunta: kartais gali kažką juokingo pasakyti. Devinta: jis moka galvot. Dešimta: jis kažkaip pateko į Hogvartsą,
- baigusi netrumpa kalba Klumpar atsikvėpė ir pasiėmė į rankas savo akmenį. Tik staiga Elną kažkas užplūdo, lyg vandens banga ir viskas ką ji norėjo padaryt tai tėkšti tą akmenį Edgarui į galvą. Nesipriešindama, tai bangai varnanagė pakėlė ranką ir metė akmenį tam pasipūtusiam grifui į galvą...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Elna Klumpar »
Gyvenimas – repeticija spektaklio, kuris neįvyks.

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Magiškųjų gyvūnų priežiūros kabinetas
« Atsakymas #62 Prieš 7 metus »
Eh.. Kokios sapalionės.. grifas galvojo kalbant varnei, ypač kai ši apibūdindama savo draugę vardino ne itin geras jos savybes, tačiau nenorėdamas aštrinti situacijos, jis tik minimaliai prunkštelėjo juoku pro savo nosį. Gaudamas labiau neigiamų savybių ir savo adresu Edgar'as, į tai reagavo šaltai, nes net ir nesitikėjo gauti teigiamų atsiliepimų, kai ir pats neigiamas replikas pateikė, tik tiek, kad pagražino jas. Elnai baigus kalbėti, juodaplaukis nerangiai pasukinėjo savo kaklą leisdamas jo kaulams ir kiek linktelėjo galvą arčiau stalo. Tuo momentu jo pakaušį pakuteno nedidukas vėjo gūsis, lyg kas praskriejęs būtų ir instinkto vedamas kilstelėjo kiek smakrą aukščiau nukreipdamas savo žalias akis į profesorę.

*

Neprisijungęs Natanielis Augustas Lizertas

  • Herbologas
  • ****
  • 274
  • Lytis: Moteris
Ats: Magiškųjų gyvūnų priežiūros kabinetas
« Atsakymas #63 Prieš 7 metus »
Anabetė išklausė abiejų savo arešto draugų ir nusišypsojus Elnai, lėtai atsitojo iš suolo ir priėjo prie to viščioko, sėdinčio priešais ją.
Tik staiga mergaitei vos spėjus pasilenkti praskriejo nemažas akmenukas, kuris atrodo visai neseniai ramiai gulėjo, ant varnanagės stalo.
Šiek tiek išblaškyta, klastuolė greitai grįžo atgal į savo suolą ir bandė prisiminti ko buvo priėjus prie Edo.
Antrakursės atminčiai patekus į juodąją skylę, klastuoliukę nusprendė išvardinti keletą gerųjų savybių apie Klumpar.
-Na pradėsiu nuo varnanagės,- mergaitė atsigręžė į paminėtąją ir nusišypsojo akinama šypsena,- Taigi visų pirma-Elna puiki burtininkė,- Ana vyptelėjo tam  grifiokui.- Antra, ji begalo supratinga, trečia...visada padės bėdoje, ketvirta, mėgsta akmenis, o tai labai faina. Penkta, mes turim vienodą priešą. Šešta, ji moka prajuokinti, kai esi piktas. Septinta, džiaugiuosi, kad pateko į hogvartsą. Aštunta, be jos išdaigas sunkoka įgyvendinti. Devinta, keršto planų mintys pas ją tiesiog genialios. Dešimta, ji milijonų kartus geresnė negu šis grifas.- Betė baigė savo litaniją ir nužvelgė ketvirtakursį. Jos atmintis grįžo iš juodosios skylės ir ji vėl pakilo iš suolo. Netrugdoma priėjo prie to gaidžio.
-Dabar apie Edgarą, -nusišypsojo jam klastuolė.- Pirma,- mergaitė užsimojo ir skėlė skambų antausį vaikinukui,- Aš nesu nevertėlė. Antra,- stipriai trenkė per pakaušį berniukui- Elna, irgi nėra nevertėlė. O trečia,-Liz vėl užsimojo, bet..tik paglostė Grifo raudonį įgavusį skruostą,- na manau tau tų dviejų užteks.- Anabetė nusišypsojo savo plačiausia šypsena ir grįžo atgal į suolą.

*

Neprisijungęs Vintė Adamson

  • IV kursas
  • *
  • 504
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • even dearest blue's not there, though poets would find it
Ats: Magiškųjų gyvūnų priežiūros kabinetas
« Atsakymas #64 Prieš 7 metus »
Viskas vyko taip greitai! Pirmieji du mokiniai pasisakė, savo kalbomis visiškai išmušdami iš vėžių ir supykdydami profesorę Givens, o, šiai norėjus prabilti, situacija tapo nebevaldoma ir... Tai vyko it sulėtintoje kino juostoje. Moteris trumpam nuleido žvilgsnį, o, kai vėl pakėlė akis, jau pasiruošusi rimtam pamokslui, pamatė į ją skriejantį nežinia iš kur atsiradusį nemenko dydžio akmenį. Margareta suprato, kas po kelių akimirkų įvyks, tačiau kažką padaryti buvo jau vėlu - nebūtų užtekę laiko nei pasilenkti, nei, tuo labiau, burtų lazdelei išsitraukti. Bumbt! Profesorė atsilošė kėdėje ir, su visu baldu, nuvirto ant žemės. Dar girdėjo besitęsiantį barnį ir, atrodo, kažkokias muštynes, tačiau pajudinti kūno nebesugebėjo. Greitai šviesiaplaukės akis užgulė tamsa, o ausyse ūžė tyla.

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Magiškųjų gyvūnų priežiūros kabinetas
« Atsakymas #65 Prieš 7 metus »
- Kas per?!- grifui net akys ant kaktos iš šoko, kai pamatė išvirtusią profesorę po ganėtinai netylaus bumbtelėjimo. Jis jau norėjo kilti iš suolo ir lėkti prie mokytojos, tačiau tai sutrukdė padaryti įžūlioji klastuolė, kuri kiek aptalžė grifą. Šis keletą sekundžių liko sėdėti lyg įbestas ir bandė suvokti, kas įvyko, kadangi per kelias sekundes viskas taip susijaukė, tarsi prašniokštus tornadui. Kai antrakursė jau sėdėjo vėl savame suole, kai niekur nieko, net nereaguodama į mokytojos nualpimą, juodaplaukiui dingtelėjo, jog šioji paleido akmenį į mokytoją būtent tam, kad galėtų kresti savo šunybes. Edgar'o rankos po truputėli ėmė virpėti iš kylančio pykčio. Čia aukščiausio lygio įžūlumas, tokiame amžiuje kenkti profesoriams! net moksleivio mintys ėmė kunkuliuoti ir šis pakilo iš suolo atsigręždamas į sėdinčią ir iš veido matyti linksmai nusiteikusią klastūnyno atstovę.
- Ar turi proto? Kėsintis į tuos, kurie mus moko? Iš kurių semiamės žinių? Tikiuosi tave išmes iš mokyklos!- be užuolankų drėbė merginai ketvirtakursis ir išsitraukė savo burtų lazdelę, - O čia tau už profesorę! Incendio Tria,- sviedė mėlynų kerų bliupsnį merginai tarp jos veido ir peties, nenorėdamas itin jos žaloti, kad ir kokia šioji buvo, tačiau sugebėjo jai apsvilinti plaukus ir uždegti uniformos petį. Po to greitai pribėgo prie profesorės ir nusigandęs keletą kartų pliaukštelėjo jai per veidą.
- Profesore?! Nagi, atsipeikėkit!

*

Neprisijungęs Elna Klumpar

  • V kursas
  • *
  • 169
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • in libras libertas
Ats: Magiškųjų gyvūnų priežiūros kabinetas
« Atsakymas #66 Prieš 7 metus »
 Jau pradėjusi krizenti iš Anabetės išpuolio, Elna susikrimto kodėl dar tas akmuo neatjungė grifo. Stipriai užsimerkusi Klumpar išgirdo tai, ko labiausiai nenorėjo girdėti. Taip, akmuo bumbtelėjo į kažką, bet tikrai ne į kažkokį grifą, ne į draugišką Anabetę, o į profesorę. Aš lėksiu iš Hogvartso. Tyliai sau pamanė antrakursė. Iš lėto varnanagė atmerkinėjo akis ir giliai viduje tikėjosi, kad galbūt pataikė į sieną. Pilnai pramerkusi akis Klumpar išvydo grifą degantį Liz plaukus ir profesorę gulinčią ant žemės. Išvydusi tokį vaizdą, mergaitė trumpam neteko žado, o atsigavus pamatė Jeffter jau prie profesorės Givens. Anabetė sedėjo suole sutrikusi, aišku tai suprantama, bet kodėl Elna vis dar sėdėjo suole? Tai suvokusi Klumpar stryktelėjo iš suolo ir su ašaromis akyse bėgo link profesores. Pribėgusi Klumpar jautė, kaip jai trūksta oro, kaip jos rankos nesveikai dreba, kaip pora stresinių ašarų nusirito skruostu...Atsiklaupusi varnanagė nestipriai stumtelėjo grifą, kad užtektų vietos ir jai.
-O Dieve...Kam aš tai padariau, išlėksiu iš Hogvartso, tėtis mane užmuš, man galas,-tyliai, bet nerviškai murmėjo antrakursė.
-Jeffter, nekaltink Anabetės, ji visiškai su to nesusijusi,-parodė į profesorę Elna.
-Dėl visko kalta aš, aš mėčiau akmenį.  Norėjau pataikyt tau į galvą,- paskutinį sakinį Klumpar sužnabždėjo taip, kad vos buvo galiam išgirsti.
-Profesore! - surėkė Klumpar. Drebančia ranka nusibraukusi kelias išriedėjusias ašaras, varnanagė žvilgtelėjo į grifą ir vos krutindama lūpas ištarė:
-Aš...Aš atsiprašau.
Tuomet nusukusį žvilgsnį į Anabetę, Elna išspaudė stresinę šypseną ir nužvelgus klastuolės plaukau šiek tiek suraukė antakius. Meh...Vis dėl to blogai pasielgė tas grifasn Jam dabar bus negerai, oi, kaip negerai.Bet prisiminus profesorę Klumpar vėl atsisuko į nukritusį kūną ir vėl pradėjo tankiau kvėpuoti...
-Profesore! Prašau, prašau atsikelkit!
Varnanagė žinojo, kad tai nepadės, bet mergaitė buvo ta kuri visados stengsis turėti vilties.

« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Elna Klumpar »
Gyvenimas – repeticija spektaklio, kuris neįvyks.

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Magiškųjų gyvūnų priežiūros kabinetas
« Atsakymas #67 Prieš 7 metus »
Kai antrakursė varnė atsidūrė šalia grifo, stumteldama jį į šoną, vaikinukas kiek įpyko, tačiau po akimirkos jau ėmė gailėti mergaitės, kuri burzduliavo kažką apie išmetimą iš Hogvartso., ji atrodė visiškai pasimetusi ir dabar buvo aišku, kad tai ne Anos kaltė, todėl juodaplaukis kilstelėjo galvą, kur sėdėjo Ana. Jos vietoje nieko nebebuvo, nei liepsnojančio peties su jos plaukais, nei pačios klastuolės, tarsi būtų išgaravus ar akimirksniu iškepus, bet dėl to ketvirtakursis dabar mažiausiai jaudinosi. Kai apsiašarojusi Elna dar ir atsiprašė, grifas dar labiau atlėgo, tačiau pyko dėl tokio jos poelgio.
- Na gerai, gerai..- piktai prakošė pro dantis Edgar'as ir paragino merginą, - Ir Tu verčiau prašius profesorės atsikelti, geriau bėk pakviesti Pomfri ar tą naująją seselę, kurios nė vardo, nė pavardės neprisimenu tiksliai dabar.

*

Neprisijungęs Elna Klumpar

  • V kursas
  • *
  • 169
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • in libras libertas
Ats: Magiškųjų gyvūnų priežiūros kabinetas
« Atsakymas #68 Prieš 7 metus »
Elna pastebėjo, kad Anabetės nėra. Pravėrusi burną Klumpar jau norėjo šaukti, kur dingo jos puiki draugė, bet ji tik tyliai nuleido galvą ir pažvelgė į profesorės šiek tiek išblyškusi veidą. Varnanagė tuščiu žvilgsniu spoksojo į albinosės mokytojos veidą. Tik po kelių akimirkų jos mintis pertraukė grifo pykčiu persmelktas balsas. Pilnai išklausius Edgar raginimą Klumpar atsistojo ir apsidairė po klasę. Hm...Ne, neieškosiu Betses. Ateis seselė ir viską sutvarkys.
Mintyse save ramino antrakursė. Apsisukusi norėdama parodyti, kad skuba Klumpar greitu žingsniu išėjo iš kabineto. Vos užvėrus kambario duris, kuriame Elna būdama Hogvartse pravirko pirmą kartą, ji sulėtino žingsnį iki vėžlio greičio.  Mergytė slinko iki ligoninės sparno, kaip galima lėčiau...
  Priėjus prie ligoninės durų Klumpar kilstelėjo virpančia ranka prie durų rankenos...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Elna Klumpar »
Gyvenimas – repeticija spektaklio, kuris neįvyks.

*

Neprisijungęs Johanas Konstantinas Tvardovskis

  • ***
  • 87
  • Lytis: Vyras
  • Bene vixit is, qui potuit, cum voluit, mori.
Ats: Magiškųjų gyvūnų priežiūros kabinetas
« Atsakymas #69 Prieš 7 metus »
Įlėkusi į kabinetą Natalie Pierina Wright išvydo tą pačią varnanagę, jau spėjusią grįžti pirma jos, o grifiuko nebesimatė, matyt sulaukė Elnos, sužinojo, jog pagalba atvyksta ir išėjo, o gal susirūpinusi hilerė, akimis beieškanti sunkiai sužeistos mokytojos, nepastebėjo berniuko. Pagaliau auksaplaukė pamatė ir mokytoją, pastaroji buvo albinosė, todėl baltutėlaičiuose plaukuose raudona kraujo dėmė puikiai matėsi. Natalie prišoko prie panelės Givens ir patikrino pulsą.
-jo... mergaite... – nutęsė auksaplaukė – gerai užvožei, pulsas gerokai lėtesnis negu turėtų būti, galiu tau pasakyti tu laimės kūdikis, nes aš vos suspėjau. Deja, areštas baigtas, gabensiu pusgyvę profesorę į ligoninę, o kai ji atsigaus, pati nuspręs ką daryti ir kam apie įvykį pranešti. Aristo momentum – pridūrė hilerė baigusi kalbėti su Elna Clumper. Moteriai buvo visai nebūtina ištarti burtažodį, ji puikiai mokėjo bežodžius kerus, tačiau dabar norėjo išgirsti savo ledinį balsą. Iš oro atsirado neštuvai, į kuriuos Natalie paguldė Margaretos Givens kūną. Tada pakėlė neštuvus į orą ir išvairavusi juos pro magiškųjų gyvūnų priežiūros kabineto duris nusivarė į ligoninės sparną.

((Margareta Givens, čia nuoroda, kur turėtumei atsipeikėti, tik pirmiau aš dar parašysiu apie tavo operaciją.))
http://interaktyvus.hogvartsas.lt/index.php?topic=280.435
Soffro, lontan lontano
Le nebbie sonnolente
Salgono dal tacente
Piano.
Alto gracchiando, i corvi,
Fidati all'ali nere,
Traversan le brughiere
Torvi.
Dell'aere ai morsi crudi
Gli addolorati tronchi
Offron, pregando, i bronchi nudi.
Come ho freddo!
Son sola;
Pel grigio ciel sospinto
Un gemito destinto
Vola;
E mi ripete: Vieni;
È buia la vallata.
O triste, o disamata
Vieni! Vieni!

*

Neprisijungęs Rosemarie Mortimer

  • Burtininkė magizoologė
  • *****
  • 711
  • Lytis: Moteris
  • I wonder why
Ats: Magiškųjų gyvūnų priežiūros kabinetas
« Atsakymas #70 Prieš 6 metus »
Už lango buvo matyti raudoniu nusidažiusi saulė, besiritanti vis žemiau ir žemiau, o į pilies duris jau beldėsi ruduo, o kartu ir naujieji mokslo metai. Jau visai netrukus pilies koridorius užplūs iš po vasaros atostogų sugrįžę mokiniai, kai kurie galbūt nauji, o kiti skaičiuojantys savo paskutines dienas pilyje. Kad ir kaip bebūtų, visi jie bus bus pilni kokių nors lūkesčių, norų ar svajų dėl ateities. Tuomet jau nebebus taip ramu kaip šį, paskutinį vasaros vakarą. Tačiau taip bus tik rytoj; dabar pilis vis dar tyliai snaudė galbūt tik turėdama šiokią tokią nuojautą apie greitai pasibaigsiantį stingulį.
Bent jau tokią nuojautą turėjo Rosemarie. Kaip tik dabar ji žingsniavo apmirusiais koridoriais, pro pasitaikančius langus žvelgdama į saulėlydį. Prieš mokslo metus reikėjo pasiruošti, tad savaime supranta, jog visi profesoriai mokyklon sugrįžo anksčiau. Galbūt kiti nė nebuvo išvykę – to ji jau nežinojo. Tik, tiesą pasakius, mergina nesitikėjo, kad ir ji čionai sugrįš taip anksti. Galėjo puikiai prisiminti, vos prieš trejetą mėnesių svajojo apie už Hogvartso ribų laukiantį pasaulį, jo stebuklus ir paslaptis. Tačiau yra kaip yra, ir jaunoji profesorė atsargiai pasuko raktą magiškųjų gyvūnų priežiūros kabineto spynoje. Ji nesigailėjo, jog užėmė šią vietą, o šiek tiek – na, bent jau po Velsą – pakeliaut spėjo ir vasaros metu. Tiesiog... Jai buvo keista. O kam, kita vertus, nebūtų?
Įžengusi į kabinetą apsidairė. Nuo pat pavasario jis nebuvo pasikeitęs, o čia nieko stebėtino – juk atostogas tikriausiai niekas čia nebuvo nė kojos įkėlęs. Na, nebent namų elfai, mat visi paviršiai buvo nublizginti, o ore nepamatytum sklandant nė dulkelės. Šiaip ar taip, ilgai čia užsibūti vis tiek nežadėjo. Rose apėjo aplink kabinetą, rankiodama galėsiančius praversti daiktus ir reikiamas knygas, bei krovė juos į trejetą kartotinių dėžių, pastatytų ant stalo. Pernelyg ilgai ji netruko, tad po gero pusvalandžio mostelėjo lazdelė, pakeldama krovinį į orą ir išplukdė jį pro kabineto duris. Jas uždariusi, vėl gerai užrakino ir, dar kiek pasvarsčiusi, paskubomis pritvirtino pergamento lapą, ant kurio lazdele išraitė, jog nuo šiol pamokos vyks ežero pakrantėje, kur, beje, įsikurs ir ji pati. Septynerius metus praleidusi pilyje, daugiau nebejautė noro būti slegiama jos storų sienų.
Patikrinusi, ar raštelis laikosi tvirtai ir ar kokiam nors poltergeistui nepavyktų jo nukabinti, rausvaplaukė apsisuko ant kulno ir patraukė koridoriumi atgal, lazdele it kokia dirigento batuta stumdama dėžes norima kryptimi. Saulė buvo nusileidusi dar žemiau ir jos šviesoje jaunosios profesorės plaukai tarsi degė liepsna. Atsiveriantis vaizdas buvo nepakartojamas, tad merginai, pro paradines duris žengiant į raudonyje besimaudantį kiemą, rodėsi, jog niekada jo nepamirš.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Rosemarie Mortimer »

I wish I told a different tale

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Magiškųjų gyvūnų priežiūros kabinetas
« Atsakymas #71 Prieš 3 metus »
Turbūt keisčiausia kur nors yra atsidurti tada, kai visiškai nežinai, kodėl ten atsidūrei ir ką ten veiksi. Būtent taip ir nutiko Dafydd Carwyn Llewellyn, kai jis atsidūrė prie magiškųjų gyvūnų priežiūros profesoriaus kabineto. Velsietis į magiškųjų gyvūnų priežiūros pamokose dažnai nesirodydavo. Tai buvo pernelyg didelis laiko gaišimas, kad jis ten rodytųsi. Tarsi neturėtų ką veikti...
Tiesą pasakius, kaip tik taip ir buvo. Prie šio kabineto raudonplaukis atsidūrė būtent iš neturėjimo ką veikti. Tiesiog patraukė mokyklos koridoriais net nežinodamas, kur eina ir kur nueis. Atsitokėjo tik prie durų su šiuo ne itin akiai maloniu užrašu.
Vis dėlto tada velsietį pagavo smalsumas. Kas gali būti tokiame kabinete? Gal yra kokių nors gyvūnų? Gal yra kas nors, ką galima nudžiauti ir tada gąsdinti prakeiktus mažvaikius, nuolat keliančius triukšmą bendrajame kambaryje? Dafydd išsitraukė lazdelę. Buvo tikras, kad kabinetas bus užrakintas.
Gavo gerokai nustebti, kai durys nė kiek nesipriešino, kai durys atsidarė nė nepanaudojus alohomora kerų.
- Dar geriau, - kandžiai tarstelėjo Dafydd. Jis įsmuko į kabinetą ir uždarė paskui save duris. Rakinti nesivargino.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Dafydd Carwyn Llewellyn »

*

Tristan Cadogan

Ats: Magiškųjų gyvūnų priežiūros kabinetas
« Atsakymas #72 Prieš 3 metus »
  Dar ryte nusimatė rami savaitgalio pradžia. Šiandien magiškų gyvūnų priežiūros pamokos tvarkaraštyje nenusimatė, mokiniai galėjo pailsinti kojas nuo ėjimo prie Uždraustojo miško ir atgal. Žinoma, Tristanas jau svarstė apie tai, kad reiktų vieną pamoką surengti pilyje. Deja, nei vienas gyvūnas neatrodė tinkamas supažindinimui uždaroje patalpoje. Buvo minčių ir apie savarankišką darbą, tačiau net ir pačiam jaunuoliui, besidominčiam magizoologija, tos knygos įdomios nebuvo. Įdomiausia mokytis tada, kai patiri viską savo kailiu.
  Šią popietę profesorius praleido savo kabinete. Ieškojo alternatyvos pamokai prie miško. Du pergamento lapai, prirašyti iš abiejų pusių smulkiu šriftu ir pribraukyti jau voliojosi kažkur ant grindų. Trečias buvo juodaplaukiui po ranka. Jis rašė idėjas. Apgalvojo jas. Nubraukdavo netinkamas. Kadogano ramybę sudrumstė durų atidarymas. Berods nebuvau niekam arešto paskyręs susimąstė. Ryži plaukai. Puikiai prisiminė šią ševeliūrą.
  - Kažko norėjot, ponaiti Llewellyn? - padėjo popierius į šalį.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Tristan Cadogan »

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Magiškųjų gyvūnų priežiūros kabinetas
« Atsakymas #73 Prieš 3 metus »
Nespėjo nė apsižvalgyti, kai išgirdo balsą. Staigiai pažvelgęs garso šaltinio pusėn Dafydd pamatė profesorių Cadogan. Mintyse praskriejo visi įmanomi keiksmažodžiai. Ir tada pasidarė aišku, kodėl prakeiktas kabinetas nebuvo užrakintas. Tai kvailys pats save peikė velsietis. Buvo be galo apmaudu, kad šitaip susimovė. Juk dabar aišku, kad geruoju nesibaigs. Tas profesoriūkštis dar ir areštą gali paskirti.
- Žinoma, - labai rimtu tonu atsiliepė klastuolis. O ką gi jam dabar daryti? Ko gero, geriausia yra sakyti tiesą. Tuo labiau, kad profesorius kažin ar patikės mokinio įžūlumu. - Atėjau čia pažiūrėti, ar neturite kabinete kokių nors gyvūnų. Matote, mane labai erzina bendrajame kambaryje triukšmą nuolat keliantys pirmakursiai. Galvoju pasiskolinti kokį šlykštų gyvį ir juos išgąsdinti.
Velsietis laukė profesoriaus reakcijos. Ar įmanoma patikėti tokiomis nesąmonėmis - netgi tuo atveju, kai tai yra tiesa?
Dafydd nužingsniavo į kabineto vidurį ir pradėjo akimis ieškoti kokių nors gyvūnėlių. Juk to čia ir atėjo, ar ne?

*

Tristan

Ats: Magiškųjų gyvūnų priežiūros kabinetas
« Atsakymas #74 Prieš 3 metus »
  Įvairios mintys pradėjo "lįsti" į profesoriaus galvą. Nuo pačių neįmanomiausių - „gal pagaliau susiprotėjo ir norėtų pagalbos su mano dėstomu dalyku“, iki realiausių „vėl kažkokią nesąmonę planavo iškrėsti“.
  Rudos akys stebėjo paauglį. Kiekvieną jo judesį. Mirktelėjimą. Šis atrodė esąs sutrikęs. Gal tokiu ir buvo. Greičiausiai nesitikėjo, kad Tristanas, skirtingai nei kai kurie kiti profesoriai, lankosi savo kabinete ir šio nereikia ieškoti po visą pilies teritoriją, nors teko pripažint vieną dalyką... Tarp keturių sienų vaikinas būti nemėgo. Laisvė. Azartas. Adrenalinas. Aukštis. Oras. Šluota. Kvidičas. Tai buvo jo tikrasis pašaukimas, o ne čia. Sėdėjimas prie stalo ir bandymas pamokų metu įgrūsti bent kokią nors informaciją į vaikų smegenines nepatiko.
  Iš pradžių Kadoganui pasirodė, kad Dafydd tikrai surimtėjo. Vis dėlto buvo kvaila taip anksti pradėt džiūgaut. - Ne. Gyvūnų šiame kabinete neturiu, be to šių paleidimas norint išgąsdinti kitus mokinius gali blogai paveikti pačių gyvūnų sveikatą, todėl šito daryti nerekomenduoju. Jeigu pirmakursiai tikrai perdėtai triukšmauja rekomenduočiau kreiptis į savo koledžo vadovą, Marką Moore. - Ramiai atsakė.