0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1782
Ats: ANJM profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #510 Prieš 3 savaites »
Po galais jį tikrai gniuždė griežtojo mokytojo rolė. Bet o ką daryti? Nenorėjo prarasti tų smagių akimirkų su vaikais. Bet...
- Labas. Sėskis. - Pasakė ramiai, be šypsenos. Eliotas kuo plačiausiai šypsojosi ir Auris žinojo, kad greitai nustos.
- Aš tau pasakiau, kad užvaldymo kerai nelegalūs, kad už juos sėstum į kalėjimą. Kad jų tiesiog negalima naudoti. Man liūdna, kad niekada nenori išgirsti draudimų. Ir kada nors šitaip gali ir tu susižeisti ir kitus sužeisti. Bet aš jau tau tą sakiau praeitais metais. Dabar bus kitaip. Per mano pamokas jokio sėdėjimo su Džefu nebus. Jeigu atneši atsainiai atliktus namų darbus teks juos ruošti mano kabinete. Galvoje turiu visų dalykų namų darbus. Tikrinsiu juos kiekvieną vakarą. - Eliotas turėjo kada pajusti savo elgesio pasekmes. Praeitais metais nesiėmė tokių priemonių. Stengėsi su juo ir jo draugais mokytis bibliotekoje, kaip nors smagiai, įdomiai. Su faktais ir istorijomis. Bet Eliotas ir toliau elgės savaip.
- Ant suolo yra pergamentas su visais Hogvartse draudžiamais daryti dalykais. Perrašyk jį į tuščią pergamentą. Rašydamas pagalvok kiek jų sulaužei.

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 488
  • Taškai: 32
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: ANJM profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #511 Prieš 3 savaites »
Auris atrodė kažkoks... Nusiminęs? Galbūt ir taip, tad Eliotas suprato turėsiantis jį pralinksminti. Atsisėdo kaip lieptas ir nekantravo greičiau sužinoti, ką jie šiandien veiks. Bet tėčio draugas kažkodėl pradėjo nuo moralų. O po jų sekė ir dar didesnės nesąmonės. Kodėl jis turėtų negalėti sėdėti su Džefu? Su kuo jam tada sėdėti? Negi su Oliveriu ir Miriam? Ką tada veiks per pamokas? Mokysis? Skambėjo kaip visiškas absurdas, ir Eliotas pabandė įjungti nuskriausto vaiko režimą ir apsimestinai liūdnai prakalbo:
- Bet aš tik norėjau pabandyti... Koks jausmas, kai esi užkerėtas užvaldymo kerais? Ar kai jie nebeveikia, viską prisimeni? O gal tu gali mane užkerėti? Aš niekam nesakysiu! Niekas nesužinos, todėl nesėsi į kalėjimą. Man labai įdomu.
Didesnės nesąmonės už kas vakarą tikrinamus namų darbus Eliotas gyvenime nebūtų sugalvojęs. Kodėl Auriui turi rūpėti, pavyzdžiui, astronomijos rašiniai? Tuo labiau, kad šiemet jis stengėsi šiek tiek labiau. Na, bent jau nusirašydavo taip, kad tai nebūtų akivaizdu. Ir dažniau pasiskolindavo ne Oliverio, o Džefo užduotis.
Paėmė į ranką pergamentą ir peržvelgė sąrašą. Jis buvo ganėtinai netrumpas, tad jį perrašyti užtruktų pernelyg ilgai. Taigi padėjęs lapą atgal ant suolo kuo ramiausiai ištarė:
- Bet tai neįdomu, Auri...

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1782
Ats: ANJM profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #512 Prieš 3 savaites »
- Rašydamas pagalvok ir apie žodžio negalima reikšmę. - Nei nesiruošė nusileisti Senkleris. Eliotui jau daug kartų aiškino kas gali būti darant negalimus dalykus. O jo liūdnam balsui nusileisti tikrai neketino. Į kitus žodžius nereagavo. Jie čia susirinko ne paplepėti. O be to pats metas Eliotui parodyti kaip jautiesi, kai esi negirdimas. Kitaip sakant norėjo jam parodyti kaip kartais jaučiasi, kai berniukas nesiteikia išgirsti jo ar tėvo ar Oliverio prašymų.
- Ir neturi būti įdomu. - Pasakė ir nusisuko nuo  jo taip parodydamas, kad kalba baigta. Senkleris išsitraukė iš stalčiaus kelis rašinius ir ėmė juos skaityti. Eliotas kol kas vis dar nesuprato ribų. Reikėjo jas parodyti. Nors jis nenorėjo taip elgtis. Išties labai nepaprasta mokyti vaikus, kurie artimi ir gerai pažįstami. Su kuriais pramogauji ir išdykauji.

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 488
  • Taškai: 32
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: ANJM profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #513 Prieš 3 savaites »
Rašydamas? Tai Auris tikrai tikisi, kad jis čia sėdės ir perrašinės tą sąrašą?
- Bet, Auri... - dar kartą be galo liūdnai pabandė. Į galvą atėjo puiki mintis, ir dvylikametis entuziastingai pasiūlė: - Tu galėtum mane užkerėti užvaldymo kerais ir priversti perrašyti tą sąrašą! Aš niekam nesakysiu! - dar priminė ir gudriai paaiškino: - Taip aš sužinosiu, ką reiškia būti užkerėtam, ir atliksiu užduotį!
Deja, nepanašu, kad Auris šiandien gerai nusiteikęs, ir Eliotas tyliai atsiduso. Negi jam tikrai teks tiesiog perrašinėti? Jis čia visai susens iš nuobodulio. Ir turbūt vėl pražils. Dabar Hogvartsas jam visai nepatiko.
- Bet, Auri, - vėl ėmėsi tos pačios nuskriausto vaiko taktikos. Išsitraukė rašymo priemones taip parodydamas, kad sutinka atlikti užduotį. Ar bent jau Auris turėtų taip pagalvoti. Tik kad kažką rašyti pernelyg neįdomu. Eliotas norėjo nuotykių.
- Kai perrašysiu, ar eisime ko nors tyrinėti? - dar gailiai paklausė paimdamas plunksną į rankas. Iš tiesų buvo liūdna ir nesmagu. Tik kad to priežastys buvo visai ne tokios, kokių būtų norėjęs šitas piktas profesorius.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1782
Ats: ANJM profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #514 Prieš 2 savaites »
Auris ramiai sėdėjo ir darbavosi. Į Elioto pasiūlymus nekreipė dėmesio. Lygiai taip pat, kaip jis nekreipdavo dėmesio į jo prašymus. Tylėjo. Bet Eliotas vis nepradėjo dirbti. Taigi Auris trumpam į jį atsisuko.
- Ne. Mes neisime nieko smagaus tyrinėti. Tu čia šiuo metu esi dėl savo netinkamo elgesio. Ir toliau darai tą patį ragindamas mane užkerėti tave tais kerais. Ir jei negali suprasti gražiuoju, tai gal pradėsi galvoti dabar? - Auris vėl sugrįžo prie savo darbo. Arešto pabaigoje ketino dar su juo šnektelėti. Berniuką nubaudęs turėjo paskui paaiškinti savo motyvus. Nors ir taip jau tą darė.
Vis dar manė, kad Dafydd ir Mayra visai niekaip jo netramdė. Kitaip negalėjo įsivaizduoti kodėl Eliotas taip elgiasi. Kodėl išvis nepaiso draudimų. Visiškai.

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 488
  • Taškai: 32
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: ANJM profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #515 Prieš 2 savaites »
Regis, Auris sugalvojo dar ir jį ignoruoti, o tai Eliotui visiškai nepatiko. Argi čia tas pats tėčio draugas, su kuriuo vasaromis jie leidžia laiką? Tas pats draugas, su kuriuo nori susipažinti visi broliukai ir sesutės? Taip negali būti. Gal čia koks pikčiurna išgėrė to eliksyro, kurio pavadinimo berniukas neprisiminė. Na to, kur keičia išvaizdą. Turbūt taip ir yra, tad Eliotas paklausė:
- Kas tu toks? Ir kur yra tikrasis Auris?
Tiesa, šį kartą profesorius teikėsi į jį reaguoti, bet vis tiek nieko gero nepasakė. Eliotas visai nusiminė. Žinoma, su Džefu visur landžioti visų įdomiausia. Ypač dabar, kai kartais prie jų prisideda ir Maiklas. Bet turėti suaugusį nuotykių draugą vis tiek buvo labai smagu. Tad ką daryti dabar, kai to draugo staiga nebėra? Nuleidęs galvą Eliotas nieko neatsakė į žodžius ir pradėjo lėtai perrašinėti tą sąrašą. Po kelių eilučių nusibodo, tad pabandė dar kartą:
- Auri? Ar mes eisime ko nors tyrinėti?
Perrašė dar kelis draudžiamus dalykus ir galiausiai padėjo plunksną ant stalo. Sėdėjo nuleidęs galvą ir stengėsi atrodyti kuo nelaimingesnis ir nuskriaustas. Gal bent taip šitas profesorius supras jį kankinantis?..

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1782
Ats: ANJM profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #516 Prieš 2 savaites »
- Aš esu Auris Eliotai. O tai, koks dabar esu tėra tavo paties elgesio pasekmės. Tam, kad gerai sutartume prašau tik retkarčiais paklausyti ko prašau ar ką sakau. Tada man nereikės taip elgtis. - Atsakė nepakeldamas akių nuo savo darbo.
Į dar sykį pakartotą klausimą nieko neatsakė. Gana. Jau aiškino Eliotui, kad niekur neis. Ir nesiruošė to kartoti dar sykį, Jam turi ir taip pasidaryti aišku. Juk berniukas ne kvailas. O girdi kuo puikiausiai. Tiesiog nenori išgirsti to, kas nepatinka ir tiek. O į liūdną berniuko išraišką niekaip nebereagavo. Tik žvilgtelėjo ar jis dirba ir nusisuko.
Vakaras ilgas. Šitam spyriojimuisi jie turėjo daug laiko. O Auris kantrybės nenusileisti ir to nemesti. Deja, jau teko suprasti, kad norint ko nors pamokyti neišvengsi ir tokių karčių ir nelaimingų akimirkų. Kad ir kaip jos nepatiktų.

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 488
  • Taškai: 32
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: ANJM profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #517 Prieš 2 savaites »
Ne, čia tikrai ne Auris, ir Eliotas nepatikės, kai jis aiškins priešingai.
- Jeigu esi Auris, tai ir elkis kaip Auris, - liūdnokai pratarė. Juto praradęs draugą. Na, tėčio draugą, bet tai nedidelis skirtumas. Jeigu jis ir toliau bus toks bjaurus, vasaromis nieko nebeveiks. Kas bus, jeigu Auris nenorės su jais susitikti, ir Ezra liks nesusipažinęs? Ar tas suaugęs žmogus apie tai iš viso pagalvoja?
- Ezra norėtų su tavimi susipažinti, - dar pasakė berniukas ir vėl palinko prie to kvailo sąrašo. Jeigu jie neis tyrinėti, kas bus po to, kai jis perrašys? Tiesiog keliaus sau, ir tiek? Ko tada iš viso čia atėjo? Visa tai buvo siaubingai neaišku, bet viena Eliotas jau suprato - Auris (tiksliau, tas, kas apsimeta Auriu) šiandien jį ignoruoja ir atsako tik į tuos klausimus, kurie jam patinka.
- Kodėl dangus mėlynas? - staiga ištarė dvylikametis. Tiesą sakant, buvo smalsu, kaip į šį klausimą pažiūrės piktas ir bjaurus tėčio draugas. Lėtai skrebeno plunksna ir atkakliai bandė surasti išeitį iš šitos kvailos situacijos.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1782
Ats: ANJM profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #518 Prieš 1 savaitę »
Jautėsi keblokai. Nenorėjo kalbėtis su Eliotu, bet tai nebuvo paprasti klausimai, kuriuos galėjo praignoruoti.
- Man liūdna Eliotai, dėl tavo elgesio. Dėl to taip elgiuosi. O Ezra čia visai niekuo dėtas. - Ar tėvai niekada nesielgė kiek griežčiau? Taip ir atrodė. Įdomu kiek rimtai dafydd su Eliotu kalbėjosi tada, po to susitikimo kavinėje. Kur jie aptarė dvynių pirmą laiką mokykloje.
Kitas klausimas privertė šyptelėti. Bet pasistengė to nepadaryti. Ir atsakyti nieko neatsakė. Tik pervertė kito to darbo, kurį skaitė puslapį.
Norėjosi atsidurti kuo toliau nuo čia. Norėjo, kad viskas būtų paprasčiau. Bet deja. Negalėjo taip būti. Auklėjimas sunkus darbas. Labai sunkus. Kad ir kaip norėjosi būti draugu, teko įvesti į jų bendravimą ir griežtumo.

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 488
  • Taškai: 32
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: ANJM profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #519 Prieš 1 savaitę »
Liūdna? Kaip suprasti "liūdna"? Jis, Eliotas, nieko blogo nepadarė. Tas užvaldymo užkeikimas jam net nepavyko. Kodėl tėčio draugas turi apsimetinėti esąs nusiminęs?
- A, jeigu tau liūdna, tai taip pat turi būti ir man, - ištarė berniukas. Tai nebuvo klausimas, nes Eliotas dėl to buvo visiškai tikras. Vylėsi sulauksiantis atsakymo į įdomų klausimą, bet jo nebuvo. Panašu, kad šitas Auris jau visai jam ne draugas. Žiojosi pakartoti klausimo, bet nutarė to nedaryti. Jeigu suaugęs žmogus su juo nesišneka, jis atsakys tuo pačiu. Taigi tiesiog tyliai skrebeno plunksna ir galiausiai sąrašas buvo baigtas. Nutaręs, kad tai tėra grynas pergamento gadinimas, Eliotas graudžiu balsu pranešė:
- Aš baigiau.
Padėjo plunksną ant stalo ir liūdnai žvelgė į tėčio draugą. Ši diena jau buvo visiškai sugadinta, ir Auris turės labai pasistengti, kad Eliotas pradėtų elgtis gražiau. Į areštą jis žiūrėjo kaip į bausmę, už kurią turės atkeršyti, tad viena aišku: per pamokas tėčio draugas ramybės tikrai neturės.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1782
Ats: ANJM profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #520 Prieš 1 savaitę »
Po galais įsivėlė į tokį neaiškų reikalą. Kaip Eliotas gali nesuprasti paprasto dalyko? To, kad nusikalto. Kad amžinai neklausant vieną dieną ateina to atoveiksmis. Jie sėdėjo tyloje. Kol berniukas perrašė tas taisykles. Tada Auris melsdamas lašelio sėkmės iš savo fortūnos, kuri visą gyvenimą jį gelbsti persėdo į gretimą suolą. Netoli Elioto.
- Nemalonu ar ne Eliotai? Labai nemalonu, kai tave ignoruoja taip? Va šitaip jaučiuosi aš ar kas kitas, kai tu visai nenori girdėti kas sakoma ar ko prašoma. Nelabai smagus jausmas tiesa? - Pradėjo su juo šnekėtis daug švelnesniu tonu, nei tą darė per visą to arešto laiką.
- Taip. Man liūdna, kad tu šitaip neklausai. Visai neklausai ir darai tik tą, ko pats nori. Šitaip įsitrauki į pavojų ir tu ir įtrauki kitus. Na tarkim, kad tau būtų pavykę Džefą užkerėti tais kerais. Jie nedovanotini, pavojingi o tu visai jaunas. Ir tarkim, kad tau pavyktų, bet dėl tavo mažos patirties kerai suveiktų blogai ir sugadintų jo protą. Ar tau patiktų? - Aišku to negalėjo būti. Bet reikėjo kiek patirštinti spalvas.
- Ar tu supranti, kad per tokį visišką abejingumą taisyklėms gali kažką sužeisti? Tiek save, tiek ką kitą. Jau apie visą tai su tavim kalbėjau ne kartą. Žinok Eliotai, aš ne dievas. Ir kada nors, jei šitaip elgsiesi negalėsiu padėti. Kada nors gali ateiti diena, kai negalėsiu ištaisyti tavo klaidų ar tu supranti? Ne, jei man liūdna, tau neturi būt liūdna. Aš noriu, kad tu susimąstytum kada nors.

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 488
  • Taškai: 32
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: ANJM profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #521 Prieš 4 dienas »
Stengdamasis atrodyti kuo labiau įskaudintas ir nusiminęs Eliotas stebėjo, kaip Auris atsisėda arčiau. Neįsivaizdavo, kam to reikia. Ar ir vėl kažką šnekės? Kažką, kas visai nėra įdomu?
- Aš tik norėjau pabandyti... - sumurmėjo. Kai tėčio draugas pasakė, kad galėjo sugadinti Džefo protą, netgi iš tiesų pasijuto kaltas. To tikrai nenorėjo ir nepagalvojo, kad gali atsitikti ir tokia nelaimė. Todėl pridūrė: - Aš nenorėjau jam pakenkti.
Auris, žinoma, ne dievas. Net mama ir tėtis gali ne viską, o jie vis dar buvo patys brangiausi. Bet apie tai Eliotas nieko nesakė. Sėdėjo nuleidęs galvą ir bandė apsispręsti, ar turės keršyti už šitą dieną, ar ne. Kol kas nežinojo, tad tik labai jau liūdnai paklausė:
- Ar tai reiškia, kad per pamokas negalima nieko klausti?
Jeigu ir to negalės daryti, Hogvartsas praras visą smagumą. Sėdėdamas savo vietoje Eliotas nesistengė atrodyti liūdnas. Šį kartą jis toks buvo netgi labai nuoširdžiai.