0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Bastiano Zuccarelli

  • Šluotų meistras
  • ****
  • 259
  • Lytis: Vyras
  • Mamma mia!
Ats: Balkonas
« Atsakymas #345 Prieš 4 metus »
   Marcus'as nutilo, mat šaipytis iš mirusių artimųjų nebuvo jo mada. Tokiems dalykams, jo galva, reikėjo išlaikyti pagarbą. Netgi tas šiurkštus komentaras jau buvo ant ribos arba beveik peržengęs ribą.
   - Ramiau, ramiau, aš tik klausiu, negi jums, varnams, svetimas smalsumo jausmas? - paklausė Marcus gal juokaudamas, o gal rimtai. Balso tonas nebuvo nei šiurkštus, nei pašaipus.
   - Tai su kuo tu man liepei dažyt, su tuo ir dažau, - gūžtelėjo pečiais Marcus, apsimesdamas kiek įsižeidusiu. Labai stengėsi sulaikyti šypseną, bet nuo pastangų net pradėjus virpėti skruostų raumenims, ši visgi išsprūdo. Išdavikė.
   - Kam tą vargšiuką užmušt? Sadiste tu, - pasišlykštėjęs metė Adelei grifas. Su apsimestine meile, nors viduriai persisuko, dviem pirštais Green'as suėmė rožinį padarėlį ir kyštelėjo arčiau varnos snapo.
   - Pasižiūrėk, koks mielutis, - leptelėjo šelmiškasis grifų dvynys, pirštu prisiversdamas paglostyti plačią ir šlykščią kirmino galvą. - Ei, tu tik nenukrisk, ar varnos ir skraidyt moka? - nusivaipė Green'as, pamatęs, kaip vyresnė už jį moksleivė vos nenusivertė į ežerą kaip sūris lapei į snapą, vis tik jautėsi atsakingas ir mergaitę sučiupo už rankos. Ne, ne už nudažytos, o už švarios. Apdairus tai buvo vaikis.
   Netikėtai kirminas susirietė, norėdamas žabtais pasiekti Marcus'o pirštą. Berniukas tykštelėjo jį ant grindų.
   - Ot, bjaurybė, kąst nori, - sumurmėjo Marcus, timptelėdamas Adelę toliau nuo balkono turėklo.
„Bet turėtum susimąstyti, ar tavo moralė nesivolioja ten, kur siunti kavą", - Mio

Kaip ten buvo, kaip nebuvo,
Bet kardų matuot aš neisiu
Su tavim, niekingas bėdžiau,
Netikša tu nelaimingas
“.
- Kalevala

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Balkonas
« Atsakymas #346 Prieš 4 metus »
  Blondinė pakraipė galvą. Smalsumo jausmas? Nieko nebesakė. O vėliau nusišypsojo. Ha, vis dėl to nemoka apsimest įsižeidusiu šikniumi.
- Aš sadistė?!- riktelėjo.- Tas kirminas sadistas, jis galėjo nuėst mano plaukus, kurie ir taip kaip šieno krūva vos laikosi ant mano makaulės,- išpyškino ir valėsi ranką ir veidą į marškinėlius.
  Dažų pateko ir akis, jas pradėjo graužti. Nusikeikė dar kartelį, tačiau sava burtų lazdele nusiplovė tą jovalų nuo mielo snukelio.
  Adelė atsitraukė dar labiau ir jeigu ne Marcus’o ranka, ši jau būtų tikrai būtų paskraidžiusi virš ežerėlio. O Ginger mergiotę tikrai pykino, visas skrandžio turinys jau buvo užstrigęs gerklėje, vos laikėsi ne atpylusi ant berniūkščio.
- Patrauk tą padarą man nuo veido,- sumurmėjo ir laisva ranka nusibraukė ištryškusią ašarą, kuri atsirado vos prasidėjus pykinimui.
  O tas menkas timptelėjimas nuo turėklų kiek išmušė Adelė iš stabilios padėties (aha, tokia jau ir stabili, pakibusi ant turėklų beveik) ir ši atsitrenkusi į grifą tėškė abu žemėn. Ir ji buvo virš jo. Ant Marcus’o. Ir tikėjosi, jog vos lengvumas nesulaužė šito lieso berniūkščio. Pasijutus ne itin malonioje padėtyje pabandė atsistoti. Vis dėl to susidūrė akis į akį, nosis į nosį su jaunesniu berniuku. Haha, mamos straipsnis apie pedofiliją. Nusiridenusi nuo vaikinuko vargais negalais atsistojo ir pasitvarkė drabužius.
  Balkonas atrodė kaip po karo, rožiniai dažai aptėškę visus turėklus ir grindis, o ten dar ir tas šlykštalas šliaužiojo, kurį varnė su koja stumtelėjo ir šis išdribo pro balkoną. Lengviau atsidususi pasisuko į mėlynakį.
- Taip ir gulėsi ar man tave pakelt?- pakėlė antakius.- Manau, laikas šį brudą plaut nuo mano galvos.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Neprisijungęs Bastiano Zuccarelli

  • Šluotų meistras
  • ****
  • 259
  • Lytis: Vyras
  • Mamma mia!
Ats: Balkonas
« Atsakymas #347 Prieš 4 metus »
   - Tai jis gal elementariai valgyt nori? A tau gaila tų plaukų, gi ataugs dar, - išsidirbinėjo Marcus jau beveik to neslėpdamas. Išgirdo, kaip varnė nusikeikė ir didžiai dėl to nustebo. Aha, visgi jie ne tokie inteligentai, kokiais dedasi.
   Marcus'as įtariai stebėjo, kaip varnė plaunasi nuo snapo dažus. Pastebėjo ant veido odos kelias dėmes dažų, prisimerkė, bet nieko nepasakė.
   - Tu ram... - pradėjo Green'as, bet tuomet Ginger ant jo uždribo.
   Grifas visas išraudo.
   Niekada. Niekada mergaitė nebuvo taip arti prie jo.
   Fui, koks bjaurus jausmas. Marcus'as visas sustingo ir išraudonavo, laukdamas, kol varnėčka pagaliau nuo jo nusiridens.
   - Ar būtina buvo užgriūt? - piktai drėbė, vėsesniais delnais šaldydamas skruostus. - Atsikelsiu pats, - sumurmėjo piktai ir atsistojo. Kirminą, besiraitantį ant grindų, pirštais nuspriegė pro balkono turėklo tarpus ir atidavė ežero valiai.
   - Sėskis, ką gi, - atsiduso Green'as, pykčiui truputėlį atslūgus (mat jis nemokėjo pykti ilgai, bent kol kas). Merginai atsukus jam nugarą, jis suspaudė rankose lazdelę, nukreipė į merginos plaukus ir tyliai sumurmėjo burtažodį.
   Plaukai nusidažė šlykščiai geltona spalva, o jų apačios buvo rudos kaip...
   Green'as patenkintas savim su šampūno buteliuku pamirkė plaukus į vandenį, rožiniai dažai puikiai įsigėrė į plaukus, sudarydami bjauriai nederančias dėmes. Jei tik spalvos būtų buvusios gražesnės, viršugalvyje Marcus'as būtų palikęs žalią dėmę. Kaip savo giminės parašą. Bet visgi nenorėjo, kad tokia graži spalva būtų šalia tokių bjaurių.
   - Gal jau viskas? - paklausė vaikis. - O man jau ir laikas eiti...
„Bet turėtum susimąstyti, ar tavo moralė nesivolioja ten, kur siunti kavą", - Mio

Kaip ten buvo, kaip nebuvo,
Bet kardų matuot aš neisiu
Su tavim, niekingas bėdžiau,
Netikša tu nelaimingas
“.
- Kalevala

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Balkonas
« Atsakymas #348 Prieš 4 metus »
  Adelė tik pavartė akis, nieko neatsakė. Žinojo, jog plaukai gali ataugti, tačiau šiai buvo jau gaila juos dar labiau kankinti. O ir Marcus'o išsidirbinėjimai jau buvo perkirtę jos kantrybės ribą ir erzino nepakenčiamai. Šiaip ne taip susitvardė, kad neišmestų grifo iš balkono į ežerą, vis dėl to, juk atsakomybė kris ant jos pečių. Hm, nebent greit pasišalins ir Green'as praras atmintį. Ne, sunkus atvejis.
- Na, atsiprašau, ne kiekvieną dieną būnu nutempiama nuo turėklų berniuko, kuriam patinku,- suburbėjo. Tikiuosi, jog nepatinku, nes apsivemsiu. Fuj, meilė.- Neraudonuok, mažiau,- sukikenusi suvėlė vaikino plaukus, kuriuos vos pasiekė.
  Apsisukusi mergina nekantriai laukė plaukų rezultato, jau įsivaizdavo kaip nereal-nuostabiai atrodys jos rausvi, na, arba ryškiai rožiniai plaukai, nežinia kaip ten bus. Kiek susiraukė, kai Marcus’as kažką sumurmėjo sau po nosim, tikėjosi, jog nepadarė kokios nesąmonės. Jai užteko ir to kirmino.
- Ar jau baigei?- paklausė ir prilietė savo plaukus. Timptelėjo vieną sruogą ir vėl pašoko.- Kas mano plaukams? Ką tu padarei?- jau nebe blondinė išpūtusi akis žvelgė į visiškai šlykščią savo plaukų sruogą.
  Ranka, pagriebusi lazdelę, sudrebėjo. Ir kas iš to, kad jam įkrėsiu į kailį? Mano plaukai vis tiek liks šūdini. Nuleidusi lazdelę atsiduso ir pajautė kylančias ašaras. Adelė buvo jautri ir tai buvo labai lengva pastebėti, o šis trečiakursio, ale, pokštas, jai tikrai buvo ne į nauda. Ranka nusibraukė kelias sūrias ašaras. Ir vėl praskydau. Kaip bjauru.
- Ką po velniais tau padariau, kad dar labiau sugadinai mano plaukus? Tai šlykštu!- sušuko.- Eik kur tu nori, man nerūpi,- sumurmėjo ir valėsi toliau tas ašaras.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Neprisijungęs Bastiano Zuccarelli

  • Šluotų meistras
  • ****
  • 259
  • Lytis: Vyras
  • Mamma mia!
Ats: Balkonas
« Atsakymas #349 Prieš 4 metus »
   - Patinki?! - iš pasipiktinimo net paraudonavo Marcus ir stipriai sučiaupė lūpas, kad susitvardytų nuo kelių žavingų epitetų, skirtų varnėčkai, ir galinčių visai sugadinti jo pokštą.
   Užteks tos šaunios plaukų spalvos. Bus jo metų šunybė.
   Pasididžiavimą savimi šįsyk nubraukė įžūlus jo plaukų sutaršymas. Green'as iš aukšto nužvelgė Adelę.
   - Nevadovauk, neūžauga, o tai... - nutilo, nes nebesugalvojo nieko kieto ir gerai skambančio.
   Bet to jau nebereikėjo, kai Adelė galiausiai susivokė, kad Green'ui patikėti savo plaukų nereikėjo. Ką padarysi, dažniausiai įvairūs suvokimai ir išmintis ateina jau po laiko.
   - Taip, baigiau, - santūriai šypsodamas, bet triumfuojančiai mestelėjo grifiukas. Luktelėjo, kol ji apžiūrės savo plaukus, pasiruošė sprukti, mat paprastai tie, kuriems iškrėsdavo kokią nors šunybę, supykdavo ir imdavo jį vytis.
   Visgi ašarų, reikia prisipažinti, jis nesitikėjo.
   - Ta rožinė spalva buvo dar baisesnė, patikėk tu manim, - pezėjo, vis dar mėgindamas tarti žodžius su begaliniu grifišku pasitikėjimu savimi. Deja, jo trūko.
   Sutrikęs pastebeilijo, vis dar stovėjo pasiruošęs sprukti... Tai negi jokio pykčio, nieko, o tik ašaros? Negi tai buvo taip baisu?
   - Ei, nereikia verkti... - jau įveiktas sūrios jūros pajuto kaltę jis. Netgi ketino guosdamas paliesti Adelės petį. - Čia gi tik plaukai, kas čia tokio... Palauk, aš nudažysiu geriau, bet ne rožine spalva, nes ji šlykšti, - beveik maldavo, kad ji nustotų verkti. Jau turėjo viziją, ką daryti.
„Bet turėtum susimąstyti, ar tavo moralė nesivolioja ten, kur siunti kavą", - Mio

Kaip ten buvo, kaip nebuvo,
Bet kardų matuot aš neisiu
Su tavim, niekingas bėdžiau,
Netikša tu nelaimingas
“.
- Kalevala

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Balkonas
« Atsakymas #350 Prieš 4 metus »
  Mėlynakė pavartė akis, ne tokios reakcijos tikėjosi. Koks išraudęs, jetau, jetau. Antakiai pakilo ligi dangaus. Ar jis ką tik liepė man jam nevadovaut? PONAS ŠIKNIUS.
  Kai ašarų upelis išseko, apsiblaususios Adelės akys piktai nužvelgė vaikinuką. Kad ir kaip tai kvaili atrodė, žemaūgė pripuolė prie grifo ir savo extra mažais kumštukais kelis kartus trinktelėjo krūtinėn.
- Oo, žinoma,- prabilo.- O ŠITA SPALVA TAI TIKRIAUSIAI PATI GRAŽIAUSIA, TAIP?- užkriokė lyg skerdžiama.- Sutvarkai,- įbedė lazdelę į vaikino smakrą.- Dabar pat,- suburbėjo ir nusisuko.- Arba pasirūpinsiu, jog išsitėkštum va ten,- mostelėjo ranka žemyn.
  Nereikia verkti? Jis tikriausiai suknistai juokauja... Mano plaukai ir taip atrodo kaip tualeto puošmena, o jis dar mano ašaras čia nori stabdyt. Visa susiraukusi it kokia Gariūnų bobutė, klestelėjo vėl žemėn ir laukė, kada jau Marcus'as nuspręs pataisyti jos šukuoseną. Kad ir ne rožine, tačiau paprasčiausiai norėjo atrodyti kiek kitaip nei dabar. O taip, su tokiais plaukis visus vyriokus nubaidysiu.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Neprisijungęs Bastiano Zuccarelli

  • Šluotų meistras
  • ****
  • 259
  • Lytis: Vyras
  • Mamma mia!
Ats: Balkonas
« Atsakymas #351 Prieš 4 metus »
   Turbūt niekas pasaulyje nebūtų galėjęs taip puikiai iliustruoti įniršusio liliputo, kaip tai darė Adelė. Mažas ir mielas, bet kartu ir mažumėlę bauginantis. O gal ir ne mažumėlę. Negalėjai žinoti, ko tikėtis iš šitos nupešiotos varniūkštės.
   - O tau ji negra... - sumurmėjo Marcus'as, dargi mėgindamas drąsiai vaipytis, bet už jį pakankamai vyresnei merginai įsmeigus lazdelę į jo smakrą vis dėlto drąsa pragaravo.
   Green'as dvejodamas žvelgė į Ginger nugarą. Taip, iš tiesų, galbūt su šituo spalvų deriniu jis mažumėlę perdėjo.
   - Vis tiek ta rausva nedažysiu, nes atrodo kaip Hogvartso ežero kalmaro... - sukrizeno jis. - liežuvis. Esi mačius? - pokštelėjo neįtikėtinai kvailą klausimą, panašiai kvailą, kaip ir prieš tai skambėjusi replika.
   ,,Kokia spalva dažyti?" - susimąstė jis, vartydamas lazdelę rankose. Tuomet nukreipė ją į merginos plaukus. Ką gi, nudažys gražiai, bet savo green'išką parašą paliks...
   Adelės plaukais švelniai pasklido žalia ir juoda spalvos - viena spalva kairėj, kita dešinėj.
   - Viskas, - atsiduso grifiukas. - Dabar dejuoti nebegalėsi.
   Nelaukdamas, kol mergina atsistos, Marcus'ui kažkodėl kilo noras sprukti. Ką gali žinot su tom pasiutusiom varnų mergom - gal tik ir laukia, kol galės panardint į ežerą, vos tik naudos gavo. Tad raudonojo koledžo atstovas jau traukė prie durų.
   - Nėr už ką ir sėkmės, - mostelėjo ranka jis atsisveikindamas, nors Adelė to turbūt nespėjo pamatyti. - Ai, ir... Jei į Kiauliasodį ryt varai, tai aš būsiu Šerno Galvoj, galėsim pasilabint, - nežinia, kodėl pasiūlė. Gal, nes vien su broliu visur trankytis buvo pabodę, o susitikus su kuriuo grifu nesibaigdavo kartojimas ,,Negaliu patikėt, kad geriu punšą su Green'ų dvyniu", o to pasekoje Marcus iškrėsdavo šunybę ir tam naiviam vaikiui.
   Balkono durys trinktelėjo, Green'as pasišalino.
„Bet turėtum susimąstyti, ar tavo moralė nesivolioja ten, kur siunti kavą", - Mio

Kaip ten buvo, kaip nebuvo,
Bet kardų matuot aš neisiu
Su tavim, niekingas bėdžiau,
Netikša tu nelaimingas
“.
- Kalevala

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Balkonas
« Atsakymas #352 Prieš 4 metus »
Žemaūgė, pakėlusi antakius, klausėsi, ką grifas nusišnekėjo. Tikrai, kad perkūno nutrenktas vaikis. O jis... Savotiškas, sakyčiau. Adelė net nespėjo prasižiot, o šiosios plaukai jau buvo sutvarkyti, tikrai. Puselė juodos, puselė žalios. Green’iška.
- Aa, kur?- dar norėjo pasitikslinti varnė, tačiau Marcus’as jau buvo gerai dėjęs į kojas, matyt, nenorėjo netyčia užsitraukti didesnės nemalonės.
Ginger atžala pakėlė savo sėdimąją nuo balkono šaltų grindų, susirinko daiktus, besimėtančius visuose kampuose. Rankšluostį jau žadėjo mest lauk, tokiam nešvariam net burtai nepadės, tuščią dažų tūbelę užsikišo už kelnių, mat reikėjo laisvų rankų. Vienas lazdelės mostelėjimas ir balkonas buvo sutvarkytas, dažai nuo turėklų, grindų pašalinti. Adelė pirštais užkabino juodą plaukų sruogą, menkai šyptelėjo. Šįkart išsuko savo šikną nuo mano vidaus demono. Dar kartelį žvilgtelėjo balkonan ir tyliai uždarė jo duris, velniai žino, kiek valandų, o prikelti niekieno nesinorėjo. Aiškinti, jog vidury nakties plaukus dažei? Ne šiandien.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Adelė Ginger »
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Neprisijungęs Wrena Alder

  • Herbologė
  • ****
  • 254
  • Lytis: Moteris
Ats: Balkonas
« Atsakymas #353 Prieš 4 metus »
 Alder, nerasdama vietos, klaidžiojo Hogvartso koridoriais. Visas tas neaiškus reikalas, apie kurį nutuokė, bet net neįsivaizdavo kas vyksta, buvo sekinantis reiškinys. Jau geriau sėdėtų ir linksėtų galva it naivi pirmakursė, kai paklaustų ar patinka Hogvartse.
 Pirmą kartą jautėsi čia įkalnta ir neįsivaizdavo kas vyksta už storų pilies sienų. Hogvartsas net per gerai atliko savo funkciją - apsaugojo mokinius.
 Tačiau balkone, nors ir šalta, tačiau nepūtė pasibaigiančios žiemos vėjas. Neaišku ar buvo silpnas minusas, ar silpnas pliusas, o ir nelabai rūpėjo, kuomet galvą kankino šiek tiek svarbesni reikalai. Ji taip ir nenuėjo patikrinti kas nutiko su tuo kentauru, niekam nepasakė, o tas baltapūkis turbūt irgi tylėjo. Negi skelbsis, kad pažeidė mokyklos taisykles ir lauks išmetimo?
 Ant aptrupėjusio balkono turėklo atsitūpė paukštelis, nepamatęs ramiai stovinčios švilpės. O ir ji mažylį ne iškart pamatė - pilkšvai rusvas jis susiliejo su balkonu. Deja, neturiu trupinių,- pagalvojo ir išsitraukė lazdelę. Nors buvo manoma, kad Helga Švilpynė kūrė burtažodžius, susijusius su maistu, septintakursė dar nebuvo radusi nė vieno, paslėpto Švilpynės bendrajame kambaryje, tad kaip išburti trupinių nežinojo.
- Avifors,- sušnabždėjo nenorėdama išgąsdinti paukštelio. Šalia gulėjęs akmenukas tapo panašiu į tikrąjį paukšteliu. Cirptelėjęs pakilo nuo žemės ir atsitūpė šalia. Tikrasis paukštelis pasišiaušė, pasipūtė it išsigandęs ar supykęs, o tuomet nuskrido.
 Alder atsiduso. Gal ir gerai, kad nuskrido nepatikėjęs šia apgaule. Pati raganaitė labai tikėjosi, kad šalia jos nėra nieko panašaus į vilką avelės kailyje.
 Vienišas burtų paukščiukas ramiai tupėjo, bet šitaip jo palikti nebuvo galima, o švilpei jau darėsi šaltoka.
 Pastebėjo, kad keletas plunksnų atrodė kaip iš akmens padarytos, nepanašios į paukštuko. Atsiduso. Gal reikėjo mesti transfigūraciją, nes jos pažymiai gadins visą baigimo vidurkį?
 -Reparifarge,- ištarė, tačiau paukščiukas tik atsisuko į ją. Iš tiesų, transfigūracija jai sekėsi tragiškai. Turbūt ir praleis visą gyvenimą besikapstydama žemėse su mandrais augaliukais.- Reparifarge.
 Paukštukas sustingo į akmenį, o tik po dar vieno bandymo sėkmingai grįžo į akmenuko pavidalą. Nuo turėklo riedantį akmenėlį Alder sugavo ir padėjo ant žemės į vietą.
 Pastovėjus dar minutėlę, grįžo vidun.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Wrena Alder »
Look around, look around at how lucky we are/ To be alive right now- Elizabeth Schuyler, "Hamilton"

*

Neprisijungęs Sigurd Eddi Hallgrimsson

  • Burtininkas
  • ****
  • 413
  • Lytis: Moteris
Ats: Balkonas
« Atsakymas #354 Prieš 4 metus »
Vis dar prisimindamas praėjusias atostogas, Sigurdas iš lėto žingsniavo Hogvartso koridoriais. Liesos jo kojos nešė grifą aukštyn ir aukštyn, kol atsidūrė ketvirtame aukšte.
Tačiau mintyse vis šmėžavo prisiminimai, niūresni nei kitų vasarų. Jo ir tėvo namelyje vyravusi šiluma bei jaukumas kažkur dingo. Neliko apie ką kalbėtis. Jei sūnus prabildavo apie burtus ir Hogvartsą, Halgrimas į jį pažiūrėdavo kaip į beprotį. O jei tėvas pradėdavo pasakoti apie laivus ir žvejybą, susilaukdavo bereikšmio žvilgsnio. Tik kasdieniai rūpesčiai juos suartindavo. O ir antrame kurse gautas laiškas nepagerino santykių. Dideli atstumai ir reti susitikimai sušaldė šeimą. Ir nors šviesiaplaukis tapo labiau savarankiškas, jis netapo laimingas.
Tokioms mintims vejant viena kitą, islandas išlindo į dar neaplankytą balkoną, iš kurio atsivėrė visai neblogas vaizdas. Vaikinukas akimirkai sustojo. Ledo mėlynumo akimis įsiskverbė į rudeninį kraštovaizdį, tarsi norėdamas, kad jis niekada nepasikeistų. Tačiau iš tikrųjų trokšdamas užmiršti savo rūpesčius. Ūžtelėjęs stipresnis oro gūsis privertė mokinį įsisupti į apsiaustą. Brr... Gal verčiau eisiu į biblioteką negu šalsiu čia.
Bet netrukus Sigurdas priėjo arčiau ir pažvelgė žemyn, įsikibęs į aptrupėjusius turėklus. Net ir neturėdamas didelės aukščio baimės, grifas po kelių sekundžių atsitraukė, kiek virpėdamas nuo užplūdusio adrenalino. Visai nebloga vietelė... Šviesiaplaukis lengviau atsiduso, lyg nuo jo būtų nuslinkęs tamsus debesis.

*

Neprisijungęs Česteris Wan Gerietis

  • III kursas
  • *
  • 43
  • Taškai:
  • I'm not bad. At least that's what I think
Ats: Balkonas
« Atsakymas #355 Prieš 4 metus »
Česteris žinojo, jog šį kartą įsivėlė į baisią bėdą. Užšokęs ne ant tų vaikinų, grifukas dabar bėgo kiek įkabindamas, už nugaros girdėdamas trečiakursių grifų šūksnius. Berniukas stengėsi lėkti kuo greičiau, bet kojos jo jau nebeklausė, Teris per daug ilgai šiandien prisilakstė. Iš pradžių nuo sesers, dabar nuo kitų grifų. Kad ir koks nekaltas avinėlis atrodytų Teris, jis tikras nenaudėlis. Berniukas jau ne kartą buvo nušalintas nuo pamokų, nors yra dar tik antrakursis.
Bėgdamas garbanius įsiklausė ar kažkas yra už jo. Neišgirdęs nė garso, berniukas sustojo. Bet tą pačią akimirką Teris buvo sučiuptas už apsiausto. Dabar mažių laikė du grifai. Berniuko akys išsipūtė iš baimės. Vaikinai klaikiai šypsojosi, kas tik dar labiau gasdino mažąjį grifuką. Po sekundės, kai vienas iš grifų žiojosi kažką sakyti, iš už kampo pasigirdo klaikus garsas, panašus į cypimą. Viaikinai paleido Česterį, o šis nieko nelaukęs nubėgo toliau. Užsikabarojęs į ketvirtą aukštą berniukas lengviau atsipūtė. Jeigu jis dar labiau prisidirbs, septinto kurso nebaigs gyvas. Kažin ar antrą kursą berniukas baigs sveikas.
Šiltuose Hogvartso koridoriuose berniukas pajuto šaltį, kuris perbėgo per kojas. Teris susidomėjęs patraukė šaltuko link. Šiek tiek paėjas per koridorių, Česteris pamatė atidarytą balkoną. Matėsi turėklai, per turėklus persisvėrusi žmogysta. Teris šiek tiek suabejojo, bet po sekundės berniukas jau buvo balkono tarpduryje. Nebuvo sunku atspėti, kad tai vaikinas. Jo garbanoti plaukai plaikstėsi nuo vėjo. Vaikinas buvo iš Grifų Gūžtos. Česteris išpūtė akis ir suakmenėjo, šį vaikiną Teris jau žinojo. Ant jo jis netyčiomis šiandiena užsipuolė. Bet šis grifas mažio nesivaikė. Berniukas sunkiai nurijo seilių gumulą ir meldėsi, jog grifas neatsisuktų į Terį. Norėjo bėgti ir dingti kuo greičiau iš čia, bet kojos buvo per daug pavargusios, joms reikėjo poilsio.

*

Neprisijungęs Sigurd Eddi Hallgrimsson

  • Burtininkas
  • ****
  • 413
  • Lytis: Moteris
Ats: Balkonas
« Atsakymas #356 Prieš 4 metus »
Kone naujomis akimis pažvelgęs į kraštovaizdį, jis suvokė, kad neprisimena, kaip pateko į šią Hogvartso pilies dalį. Vietoje nuobodžių koridorių, laiptų ir posūkių, kuriuos vaikinukas turėjo praeiti, žiojėjo skylė. Tarsi per rūką Sigurdas prisiminė, kad kažkas šiandien į jį atsitrenkė. Taip, šiandien, islandas buvo dėl to visiškai tikras. Tik kas...? Šviesiaplaukis žinojo, kad visą tą laiką jis buvo paskendęs savo mintyse. Dėl to ir neprisiminė, kaip čia atsidūrė. Kažkaip nesugebėjo atlikti dviejų veiksmų vienu metu.
Pamažu nurimus širdies plakimui, mokinys netikėtai pajuto, kad balkone nėra vienas. Grifas neskubriai, tarsi koks robotas pakėlė galvą su vėjo taršomais plaukais. Priešais jį stovėjo panašaus amžiaus ir ūgio berniukas garbanotais plaukais ir tamsesne oda. Sigurdas atpažino, kad tas berniokas kažkur matytas. Negi jis atsitrenkė į mane? Vaikinukas nebuvo tuo tikras, bet neketino apleisti šios vietelės dėl nepageidaujamo asmens. Regis, jis dar ir buvo grifas.
Nugarą atsukęs rudeniniams Hogvartso apylinkių vaizdams, šiaurietis stebeilijo į bendrakoledžį.  Mėlynakis buvo pasipiktinęs. Kaip jis drįsta sutrikdyti mane? Jau buvau pradėjęs jaustis gerai. Veide tokių emocijų nebuvo matyti, ačiū žiobarų mokyklos patirčiai, kitaip išraiška būtų išgąsdinusi ne tik įsibrovėlį.
Kita vertus, jam jau pabodo diena iš dienos rūgti savo sultyse kaip kokiam agurkėliui. Todėl toks netikėtas pasirodymas pranašavo įdomią dieną. Vis dėlto islandas neketino prabilti pirmas.

*

Neprisijungęs Česteris Wan Gerietis

  • III kursas
  • *
  • 43
  • Taškai:
  • I'm not bad. At least that's what I think
Ats: Balkonas
« Atsakymas #357 Prieš 4 metus »
Grifas lėtai atsisuko į Terį. Berniukas giliai viduje sudrebėjo. Didysis grifas nutaisė keistą  veido išraišką, bet po sekundės jos jau nebeliko grifo veide. Šią sekundę Teris buvo per daug įsibaiminęs. Aukštas, už berniuką aukštesnis vaikinas turėjo vandenyno mėlio akis, kurios, atrodė, žvilgsniu perskrodžia berniuko sielą. Grifiukas stengėsi nurimti, šiandiena jam per daug audringa. Nenorėjo pyktis su grifu, bet jo žvilgsnis rodė,  jog iš čia tamsiaodis neišeis neprabilęs. Galbūt atsipršyti? O galbūt toliau tylėti? Ne, Teris pagaliau nutarė susiimti ir nebevaidinti ereliu.
-Klausyk, žinau, kad manęs tikriausiai nebekenčia visi grifai trečiakursiai, o ypač tu su savo draugais, bet aš atsiprašau, nenoriu pyktis,- grifas išpyškino viską per daug greit. Nenorėjo to pasakyti rimtai, juk jis dar vaikas, o jau įsivelia į visokias nesąmones. Berniukas atsiduso, pagaliau atlaisvino savo įsitempusius raumenis. Įsikišęs sušąlusias rankas į apsiausto kišenes, berniukas dar kartą atsiduso ir atsirėmęs į balkono tarpdurio sieną tarė:
-Sakyk jeigu nori, kad dingčiau iš čia, pilnai suprasiu jeigu nenori, kad aš čia būčiau.
Teris puikiai suprato, kad su trečiakursiu bus sunku kalbėtis. Jis atrodė piktas, visai kaip piktieji burtininkai, su kuriais mažiui jau teko susidurti. Berniukas nuo prisiminimų nejaukiai nusipurtė. Norėdamas nukreipti mintis kuo toliau nuo negražių prisiminimų, Česteris įsistebeilijo į atsivėrusį kraštovaizdį, kurio prieš tai grifiukas nebuvo pastebėjęs. Kiek pripratęs prie šalčio berniukas ištraukė rankas iš kišenės ir apžiūrėjo įbrėžimą, kuris atsirado bėgant nuo grifų. Per visą delną puikavosi didžiulis įbrėžimas, vietomis gilesnis, vietomis paviršinis. Iš vienos vietos sruvo kraujas, todėl berniukas susiraukęs sugniaužė kumštį  ir vėl įkišo ranką į kišenę. Česteris nežymiai pakėlė savo galvelę ir žvilgtelėjo į grifą laukdamas atsakymų.

*

Neprisijungęs Sigurd Eddi Hallgrimsson

  • Burtininkas
  • ****
  • 413
  • Lytis: Moteris
Ats: Balkonas
« Atsakymas #358 Prieš 4 metus »
Kol šviesiaplaukis priekaištingai ir įdėmiai žiūrėjo į mokinį, jis nusprendė prabilti. Šiaurietis klausėsi, ką sakė berniokas, bet sustingo, išgirdęs žodį ,,draugai''. Draugai? Negi jis mano, kad aš susidėjęs su kitais grifais? Ir dar draugais? Tikriausiai mane supainiojo su kažkuo kitu. Ai, nesvarbu. Sigurdas pasistengė atrodyti draugiškesnis, nors viduje dar neslopo pasipiktinimas, kad buvo nutraukta rami diena.
-Atleidžiu,- islandas ištarė tai kur kas maloniau, nei tas įsibaiminęs jaunuolis galėjo pagalvoti.- Tik nedrįsk manęs painioti su kitais grifais. Aš ne toks kaip jie.- Vaikinukas papurtė galvą ir įsmeigė žvilgsnį į tarpdurį, lyg ten turėjo slėptis kiti trečiakursiai.- Nors galėjau tokiu tapti...
Nenoromis jis prisiminė metus žiobarų mokykloje. Kuomet turėdavo nutilti amžiams, kad neprisidarytų dar daugiau bėdų. Tas balsas liko. Ir veržėsi laukan. O dabar jis buvo kaip niekad stiprus. Vis dėlto šį kartą niekas neišgirdo, nes pamačius žaizdą šviesiaplaukis apstulbo. Nuo ko ji? Negi ji nuo susitikimo su tais grifais? Ką jie jam darė? O gal ką jis jiems darė?
-Jei nori, gali dingti iš čia, bet pirmiau gal vertėtų apsilankyti ligoninės sparne.-akys pažvelgė į kišenę, kurioje slėpėsi sužeistas delnas. Balsas patapo kiek griežtesnis.- Ir jei manai, kad...-Sigurdas pavartė akis,- ...esu kažkoks blogietis, tai labai klysti. Bet jei su manimi pradėsi elgtis taip pat, kaip su jais,- šiaurietis mostelėjo ranka į tarpdurį,-deja, negalėsim gražiai sutarti.
Kas jis per vienas?
Nusprendęs, kad jam teks pirmam prisistatyti, trečiakursis prabilo:
-Beje, mano vardas Sigurdas, nes matau, kad manęs dar nelabai pažįsti.- Balso tonas nepasikeitė, vis dar buvo kiek atšiaurus.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Sigurd Eddi Hallgrimsson »

*

Neprisijungęs Česteris Wan Gerietis

  • III kursas
  • *
  • 43
  • Taškai:
  • I'm not bad. At least that's what I think
Ats: Balkonas
« Atsakymas #359 Prieš 4 metus »
-Nereikia man tos tavo ligoninės, Sigurdai,- piktai debtelėjo grifas, labai pabrėždamas vaikino vardą. Po sekundės iškart sušvelnėjo ir atsisukęs į grifą pats iš savęs šyptelėjo.
-Česteris. Bet geriau kai mane vadina Teriu,- prisistatė mažius. Berniukas puikiai suprato, kad jei dar nors kartą pakels balsą ant Sigurdo, jis, tikriausiai ,švelniai tariant, skris pro šį balkoną žemyn galva. Berniukas prisibijojo grifo, bet iš dalies norėjo, jog dičkis būtų jo draugu.
-Klausyk, tu sakei, kad galėjai tapti tokiu kaip jie. Žinau, kad tai ne mano reikalas, bet galbūt papasakosi kas nutiko?- berniukas žinojo, jog galėjo užkliudyti senas ir skaudžias vaikino žaizdas, bet jis labai norėjo sužinoti kas nutiko šiam šviesiaplaukiui.
Berniokas suprato, kad pasidarė per daug plepus, kas jam nėra būdinga. Taip pat Teriui toptelėjo, kad jis nori turėti tokį draugą kaip garbanius. Jie buvo kažkuo panašūs. Grifiukas tai puikiai jautė, tik dar nesuprato kas berniukus taip sieja.
Berniukas prisiminė Sigurdo grasinimą Teriui, kad jis nesielgtų su vyresniuoju grifu taip kaip su jais. Bet juk Česteris nieko jiems nedarė. Berniukas žiojosi klausti kaip suprasti jo grasinimą, bet nenorėdamas įkyrėti praėjus kelioms minutėms, berniukas tiesiog užsičiaupė ir nutildamas stipriai sučiaupė savo suskirdusias lūpas.