0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Nihal Eris

Ats: Balkonas
« Atsakymas #300 Prieš 5 metus »
Nihal stebėjo viską, kas vyko aplink ją, Uždraustąjį mišką, kuris matėsi pro šį balkoną ir kėlė gerus prisiminimus. Tviskuliuojantis ežeras buvo nuostabus, nors imk ir įšok, - mįslijo mergina. Ji stebėjo viską, kas buvo aplink ją, viską, kiekvieną garsą gaudė ausimis, kiekvieną vaizdą akimis.
- Nieko gražesnio nesu mačiusi, kaip šiandien ramus vakaras, na gal ir nelabai ramus, juk vėjas tai nemažas, tačiau koks skirtumas tas vėjas, svarbu gražus vaizdas. - Bespoksodama į tolį su savimi kalbėjo grifė.  Nihal buvo pakankamai drąsi mergiotė su narsa ir ryžtu. Niekada nieko nebijojo, o visada norėjo kažko pavojingo, kur būtų nemažai azarto, tačiau draugų daug ji neturėjo, turbūt dėl to, kad jos išvaizda keista..  Nihal dėl to labai nekompleksavo, nes ji visada norėjo išsiskirti iš visų supančių aplink. Netrukus Nihal išgirdo žingsnius, pakankamai netoli, bet staiga už nugaros kažkas prakalbo. Atsiprašo? Už ką? - Mįslijo grifiukė jau beatsisukdama į tą, kas stovi už jos. Atsisukusi pamatė mergina, iš apsiausto ir ant jo esančio ženkliuko galima spręsti iš Varno nago. Buvo tamsu pavardę perskaityti buvo dar sunkiau, tad Nihal net nesistengė.
- Sveika, - matydama ašaras merginos akyse tarė Nihal, - už ką tu manęs atsiprašai? - besišypsant tarė mėlynplaukė.

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: Balkonas
« Atsakymas #301 Prieš 5 metus »
Bethany sušniurkščiojo, o įkvėpimo metu sudrebėjo. Vienintelis ašarų minusas, jeigu mergaitė neskaitytų varvėti pradėjusios nosies. Mergaitė truputį atsitraukė ir stabtelėjo. Akys vargiai lakstė po grindinį, o varnė tylėjo. Ji nenorėjo taukšti nesąmonių apie liūdesį, nedavusį jokios ramybės.
- L-l-labas, - išstenėjo, - norėjau atsiprašyti už tai, kad aptikau tave čia. Turbūt sugadinau tavo pamąstymus, - vangiai šyptelėjo. Medutis pamažu žengė vieną, vėliau kitą žingsnį artyn mergaitiško balso. Tiksliau silueto, kuriam priklausė balsas. Tamsa žaidė daugybę žaidimų su mergaite, bet baisiausiasis vyko tuo metu. Bethany laikėsi atstumo, kad neįkyrėtų nepažįstamajai. Nors ir naujų pažinčių varnei šiuo metu nelabai reikėjo.

*

Nihal Eris

Ats: Balkonas
« Atsakymas #302 Prieš 5 metus »
Nihal matė, kad mergina kažko labai bijojo, negi aš tokia baisi? - mįslijo Eris eidama link mergaitės. Priėjusi arčiau, pirma į ką atkreipė dėmesį buvo pavardė, Gron.. Gronmigfar, kokia sudėtinga, - manė grifė pažvelgdama į varniukės veidą. Ji buvo šiek tiek apsiverkusi, tik Nihal nesuprato, kodėl.. Turbūt yra įvairių žmonių, vieni drąsesni, kiti drovus. Eris priklausė drąsuoliams, ji niekad nebijojo su niekuo bendrauti, ji net norėjo užmegzti kuo daugiau pažinčių su įvairiais žmonėmis.
- Tu nusiramink, nebijok, aš nieko tau nedarysiu, o antra, nieko tu man nesutrukdei, - nors gal biškį, - pamanė mėlynplaukė. - Kaip suprantu esi iš Varno Nago, taip? - Ir ką čia veiki? Turbūt klausi ir manęs, tai iš kart atsakysiu, atėjau pailsėti nuo triukšmo ir pamokų, nes jau tikrai pavargau, - pričiaupė burną pasakysiu paskutinius žodžius, kad nepasirodytu per daug plepi. 

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: Balkonas
« Atsakymas #303 Prieš 5 metus »
Apsiverkusi varnė šyptelėjo. Nežinia, ar tamsa jos šypseną atskleis nepažįstamajai. Net pati nepajuto, kaip atsidūrė prie pat užtiktos mergaitės. Bethany stengėsi negraužti savęs, jog sutrukdė jai kažką veikti ar mąstyti, mat puikiai žinojo, kad net sutrukdyta, ji sakytų, jog nesutrukdė. Kaip ir daugelis kitų. Kaip visi. Medutis žinojo, kad tebuvo pilka pelytė tarp grupės baltų pelių - šitaip mergaitė save matė pilyje ir visame magijos pasaulyje.
- Norėčiau patikėti, - pirštais nubraukė nuo vienos akies blakstienų susikaupusias ašaras, - mano gyvenime sunku atrasti tą, kuris būtų tikrai geras. Ai, atsiprašau, - vos nenusijuokė iš savo nemandagumo, - aš Bethany. Bethany Gronmigfar, o kuo tu vardu? Ir taip, aš esu iš Varno Nago, - pasuko galvą bei nužvelgė platybes, kurias atskleidė balkonas. - Eilinį kartą koviausi su savo vidiniais demonais, paklydau tarp koridorių gausos ir šitaip atsidūriau čionai. Žinau tai, tą jausmą, kai pavargsti nuo triukšmo ar pamokų. Kartais atrodo, kad pavargsti nuo visko.

*

Nihal Eris

Ats: Balkonas
« Atsakymas #304 Prieš 5 metus »
Nihal nužvelgė merginą nuo galvos iki kojų, kai ši priėjo arčiau, ji atrodė labai rami ir nedrąsi, lyg mažas nekaltas vaikas. Jos veide, labai neryškiai matėsi šypsena, kuri atskleidė merginos šiokį tokį grožį, kurį ji slėpė pro savo ašaras ir nedrąsu žvilgsnį.
- Nežinau, kodėl tu tokia liūdna ir nusivylusi gyvenimu, tačiau aš ne esu bloga, patikėk manim, nemėgstu kenkti žmonėm.. - mirktelėdama akimi tarė grifė. - Tiesa, malonu susipažinti, aš Nihal, Nihal Eris...  iš tiesų aš daug draugų neturiu dėl savo išvaizdos kuri yra keista, pritari? - Norėdama praskraidinti Bethany nuotaiką šyptelėjo Eris. Nihal pažvelgė pro balkoną, kur galima matyti viską, netgi savo asmenybę, kuri yra nepąžystama sau - pamanė mėlynplaukė žvelgdama į tolį.
 - Tiesa aš iš Grifų Gūžtos. - Nors gal Varno nagas su Grifais nelabai sutaria - pamįslijo Eris.

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: Balkonas
« Atsakymas #305 Prieš 5 metus »
Bethany šyptelėjo atsiremdama į balkono turėklą. Akys žvelgė tolyn, klaidžiojo po apylinkes, o akimirką viskas pasidarė juokinga. Mergaitė vos sutramdė juoką, nors pirmosios jo užuominos visgi išslydo į viešumą. Blakstienos vėl apsunko nuo vandens, druskų ir kitų cheminių elementų mišinio, sudariusio skystį, puikiai žinotą kaip ašaros.
- Mano tėvas... - darėsi sunku kalbėti, praverti burną ir išleisti bet kokį garsą, - man niekas nepasakojo, tačiau pranešė, jog jis atsidūrė ligoninėje ir patyrė sunkią galvos traumą.
Varnė pati nežinojo, kodėl išpliurpė tokį asmenišką dalyką mergaitei, tuo labiau - prieš sužinodama jos vardą.
- Mėlyni plaukai - išties gražu, - šyptelėjo, o viena ašara nukrito žemyn, vos vos užkabinusi skruostą, - leidžia išsiskirti iš kitų. Pati norėčiau nešioti išskirtinę spalvą ant savo galvos.
Ji viskad buvo gera, draugiška ir šilta asmenybė. Jokios nelaimės negalėjo to atimti, jokie teorijų susigalvojimai irgi, vienišumas to paties iškrėsti negalėjo. Bet kodėl ji suprato tai tik dabar?
- Man koledžas nelabai rūpi, - gūžtelėjo. - Man užtenka to, kad esi šilta.

*

Nihal Eris

Ats: Balkonas
« Atsakymas #306 Prieš 5 metus »
Nihal stebėjo Bethany, kuri dairėsi aplink ir stebėjo, tai kas yra matoma, tačiau jos akyse galima buvo vėl pamatyti ašaras.. ką padariau? Ką pasakiau? Kodėl ji vėl verkia? - bandydama išsiaiškinti kas vyksta su varne.. mįslijo mergiotė. Tačiau nieko aiškintis pačiai ilgai nereikėjo, ji pati viską pasakė.. tėvas ligoninėje, o ji nieko negali padaryti. Skaudžiau turbūt nebūna, - mąstė grifė, uždėdama ranką ant merginos pečio:
- Nusiramink, jis pasveiks.. - jau nieko nebenorėdama sakyti, nes bijojo ją vėl pravirkdyti.. - Taip mėlyni plaukai man patinka, išsiskiriu iš visų, to norėjau visą laiką, o mėlynus plaukus aš paveldėjau iš savo tėčio.. genai.. - nusišypsojo Nihal.
- Taip koledžas tikrai nėra svarbus, palyginus tai nulis.. svarbu esą geras žmogus, o koledžas tik mažas priedas, kuris nieko nereiškia.. - nusišypsodama tarė Eris. - Kaip su vaikinais sekasi? - Norėdama praskraidinti merginos nuotaiką ir nukreipti temą nuo tų liūdnų nužvelgė į tolį, atsimindama Suzu, tą juokingą, mielą vaikiną..

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: Balkonas
« Atsakymas #307 Prieš 5 metus »
Bethany pasigailėjo, jog nusirėžė plaukus. Visgi, jau pavasaris, turės galimybę juos užsiauginti vasaros metu, tačiau, kad ir kaip bebūtų, be kirpėjos patarimų bei kasdienių apsilankymų kirpykloje, nieko nepeš. Gaivus vėjo gūsis atpūtė sruogą iki veido ir akių, o ši it pripratusi, plaukus stumtelėjo atgalios.
- Tikiuosi... - jautė, jog Nihali pasakė šiuos žodžius, kad mergaitė nepravirktų. Medutis išties troško pokyčių, tokių kaip plaukų spalvos pakeitimas.
- Norėčiau levandinės spalvos plaukų, gal persikinės. Šiaip, esu patenkinta ir savąja, - šyptelėjo. Priėjus kalbai prie koledžų, tik linktelėjo pritardama mėlynplaukės nuomonei.
- Na... - pajuto, kaip ėmė šypsotis it kvailė, - yra toks vienas. Pradžioje, mūsų bendravimas buvo palyginus labai keistas, tačiau manau, jog viskas dėl to, kad jam sunku pritapti magijos pasaulyje, - mintyse iškilo paskutinis susitikimas Kiauliasodyje, - nesenai buvau atsitiktinai susitikus jį Kiauliasodyje. Buvau tikrai blogos nuotaikos, o jis, bandydamas pagerinti mano nuotaiką, rodė ir pasakojo teigiamus dalykus aplink... - susiprato, jog per daug išsiplėtė, - o kaip tavieji reikalai? - kilstelėjo antakius ir šyptelėjo. Išties, varnei reikėjo bendravimo.

*

Nihal Eris

Ats: Balkonas
« Atsakymas #308 Prieš 5 metus »
Nihal jau pradėjo džiaugtis, kad pralinksmino merginą ir šios akyse jau buvo nebematyti ašarų. Mėlynplaukė džiaugėsi turinti talentą pralinksminti žmones ir mokanti bendrauti. Tačiau jau retkarčiais norėjo pabūti ir viena,be jokių pašalinių, nes triukšmas ir tie klyksmai erzino mergaičiukę.
- Žinai, jai tiesą sakant, nesugalvočiau dažyti savo plaukų ir tau nepatarčiau, nes tavo plaukų spalva išties yra labai graži. - Pasakiusi apie plaukus nusišypsojo Nihal ir išklausė varnės pasakojimą apie vaikinus. - Puiku, nebijok moku laikyti paslaptis labai gerai, jau ko ko, bet paslapčių niekam nepasakoju. Man su vaikinais, - Nusijuokė Nihal ir tęsė toliau, - Yra toks vienas grifas, tačiau jis truputį keistas, susitikom Žiobarotyros pamokoje, kai buvo pamoka su tais, kaip ten jie atrakcionai, tada mes susitikom ir dirbom dviese, jis buvo labai fainas, tačiau nežinau ar dar kada nors jį sutiksiu, - tikiuosi ne per daug aš išplepėjau, dieve, kaip nemoku nulaikyti liežuvio.- O kodėl tu tokia jautri? Gal neturi su kuo pasikalbėti? Jei nori visada galim susitikti ir pabendrauti, viena kitai pasipasakosim? - bandydama padėti mergaitei tarė Nihal.

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: Balkonas
« Atsakymas #309 Prieš 5 metus »
Ji žvelgė į alsuojančią naktį, žavėjosi tais tamsoje pasislėpusiais šešėliais, kurie dienos metu atrodo visiškai kitaip. Mergaitę žavėjo tos mėlynplaukės bendravimas ir šiluma.
- Kai kurie sakydavo, kad mano plaukai tarsi auksas, - šyptelėjo, - turbūt jų spalva primena švelnų aukso atspalvį.
Bethany nusijuokė. Po ilgos pertraukos sklido jos juokas, o jai nebespaudė krūtinės srities. Paslaptis kaip ir pažadus, varnė laikė visados, gal todėl dažnai nudegdavo ir būdavo išnaudojama, bet tai nebuvo svarbu tuo metu. Medučio mintyse kirbėjo paskutinis susitikimas su klastuoliu. Negi ji jo pasiilgo, kad jau ėmė galvoti, kada jį susitiks?
- Gaila, Žiobarotyros pamokų nesu pasirinkusi, tad turbūt jo nesu mačiusi, - prikando liežuvį. - Žinoma, kad sutiksi! Būtent tada, kai nesitikėsi to, patikėk.
Akimirką pasijuto it žarsčiusi patarimus apie santykius, nors jai pačiai reiktų tokių.
- Aš esu jautri. Visą laiką noriu atsikratyti šios savybės, tačiau ji manęs nenori paleisti, - lengvai atsiduso, - išties, retai randu su kuo pasikalbėti. Tai skamba keistai, ypač, kai bendrauji su dauguma savojo koledžo mokinių, bet nerandi kam išsipasakoti...
Bethany užsisvajojo, net nepastebėjo, kaip ėmė ir nutilo
- Ei, - papurtė galvą į šonus, grįžo į realybę, - ar mums jau nereikėtų traukti atgal į miegamuosius? Atrodo, jau vėlu.

*

Nihal Eris

Ats: Balkonas
« Atsakymas #310 Prieš 5 metus »
Nihal stebėjo tolį.. Tiksliau tą, kas matėsi pro balkoną ir tuo pat metu klausėsi merginos, kuri taip pat čia užklydo pailsėti, nuo kitų.. nuo triukšmo, kuris vargino..
- Na gal, na gal ir sutiksiu, - šyptelėjo mėlynplaukė varnei ir toliau spoksojo į ežerą, kuris buvo toks ramus, lyg prieš kylant stipriai audrai.
- Jei nerandi su kuo pasikalbėti, visada gali susirasti mane, dažnai būnu čia, kai bus sunku ir norėsis verkti ateik, gal mane surasi. - Pamerkusi akį Bethany, Nihal norėjo tęsti toliau, tačiau ji nutilo ir nieko nebepasakė, tik trečiakursė pamatė, kaip Beth žvelge į tolį ir nieko nesako... - Ėj, kur pradingai? - pradėjo ranka masikuoti palei veidą.. ir štai ji atkuto.
- Taip, taip gal eime.. - paskutinį kart žvilgtelėjusi pro balkoną, patraukė link miegamojo.

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: Balkonas
« Atsakymas #311 Prieš 5 metus »
Bethany apsidžiaugė, jog pagaliau rado žmogų, su kuriuo galėjo bendrauti nesivaržydama, nors išties, dar šiek tiek varžė save, pamažu leidusi vadeles lauk.
- Žinoma, kad sutiksi! - mirktelėjo. - Ak, ir aš tą burtininką norėčiau sutikti...
Ji taip nutolo savo mintyse, ypač paskendo prisiminime apie Kiauliasodį, kad vos pastebėjo Nihal, mosikavusią su ranka priešais veidą.
- Atleisk, - nusijuokė, - šiek tiek paskendau prisiminimuose, - švelniai, nesunkiai atsiduso. Bethany paskutinį kartą nužvelgė vaizdą pro balkoną ir pati patraukė lauk. Viskas vyko taip greitai, mergaitė vos prieš akimirką įsigrūdo čionai su ašaromis akyse. Bent jau taip jai atrodė.
- Kada nors susitiksim, - spėjo sušnabždėti naujos draugės pavymui ir pati greitai šastelėjo miegamojo link.

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: Balkonas
« Atsakymas #312 Prieš 5 metus »
Ruduo, šiltas, saulėtas ir gražus rudens vakaras. Nuostabus laikas išeiti su draugais pasivaikščioti, patirti naują nuotykį prie ežero pakrantės arba kažką smagiai prisidirbti. Visgi, Katrilė geros nuotaikos beveik neturėjo, o kodėl, nežinojo. Į balkoną atsibeldė likus minimum valandai iki susitikimo su menkai pažįstama mergaite, su kuria turėjo pjaustinėti moliūgus. Raudonplaukė sėdėjo prie balkono krašto, ant šalto grindinio, pečius apsidengusi žaliu pledu. Išties, vėsu nebuvo, bet nenorėjo rizikuoti - nenumanė, kiek laiko užtruks. Plaukai, kurie tądien nebuvo ištiesinti, nuo menkų vėjų gūsių pakildavo nuo pečių, pakabėdavo keletą sekundžių ore ir palengva nusileisdavo. Devinos žvilgsnis klaidžiojo po matomas apylinkes, medžius, visą gamtą ir kitką. Šalimais gulėjo nedidelis peiliukas bei trys mažyčiai, jau paaugti spėję, moliūgai. Mergaitė atsiduso, bandydama suprasti, kas dėjosi jos mintyse ir gyvenime.

*

Neprisijungęs Airina Sebastiana Sauders

  • I kursas
  • *
  • 19
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • i didn't eat for three days so i could be lovely
Ats: Balkonas
« Atsakymas #313 Prieš 5 metus »
 Airina šiandien jautėsi kiek sušalusi. Susirgti nuo šiol nebebijo – matyt todėl, kad ligos ją lydi it geriausios draugės. Jos organizmas nėra labai atsparus, o šią spalvotą rudenio dieną ji vis tiek panoro išeiti į gryną orą. Vis dėlto, susitarus susitikti su klastuole buvo jau seniau, tad atšaukti įdomios veiklos nelabai ir norėjo.
 Dėl visa ko apsigaubė tamsiai mėlynu pledu pečius ir pagriebė tamsų, velvetinį maišelį su pora moliūgėlių, keletą peiliukų ir dantų krapštukų bei išėjo iš aukštojo varno nago bokšto.
 Pasiekusi balkoną, įžengė ir apsidairiusi pamatę Katrilę – dailių raudonų plaukų mergaitę.
 – Mm, sveika, – šyptelėjo ir atsisėdo priešais, išsitraukusi turimus daiktus, taip pat rankose pavartydama oranžinį, dviejų delnų dydžio moliūgą, pasiruošusi pradėti.
Sometimes I do feel like I’m a failure. Like there’s no hope for me. But even so, I’m not gonna give up. Ever!

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: Balkonas
« Atsakymas #314 Prieš 5 metus »
Išgirdusi artėjančius žingsnius balkone, mergaitė šyptelėjo. Pagaliau. Pagaliau ji atėjo. Nežymiai pasimuisčiusi, Katrilė pirštukais patraukė raudonus plaukus nuo veido, nes jau badė akis, ir pasuko galvą atėjusiosios link.
- Labutis, - šyptelėjo. Devinai Helovino šventė itin patiko - nuo mažens kraupiosios nakties laukdavo labiau, negu Kalėdų. Skambėdavo neįmanomai ar neįtikimai, kai pati taip pasakydavo, bet tai buvo tiesa.
- Tai, - pasigriebė viena ranka peiliuką, o kitos rankelės pirštais atsirideno moliūgą iki savęs, - kaip ir su kuo žadi švęsti Heloviną? - pabandė užmegzti pokalbį, nes nejauki tyla po truputį ėmė žudyti. Atsargiai, tarsi moliūgas būtų trapus, peiliuko galiuku įsmeigė į žievę ir tuomet staigiu judesiu susmeigė visus ašmenis į vidų.