Renginiai
  • Lapkričio 19 d. - Atostogos
  • Gruodžio 01 d. - Naujų mokslo metų pradžia
Aktyvios pamokos
  • Šiuo metu aktyvių pamokų nėra.

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Jasmine Diana Amneta

  • VII kursas
  • *
  • 168
  • Taškai: 61
  • Lytis: Moteris
Ats: Balkonas
« Atsakymas #285 Prieš 9 mėnesius »
 Įdomi buvo toji Luna. Charakteriu stipri, bet šiaip atrodė gan trapi. Taip, kaip atsargiai apkabino, kartu na... Tiesiog matėsi kokia ypatinga ji yra. Ir gera. Eh, kad aš tokia būčiau... Gal kiek su baltu pavydu pagalvojo. Kad tik nepasikeistų ir tokia išliktų...
 Padėkojimas vos neprajuokino ketvirtakursės. Čia pati Džesė turėtų dėkoti, kad jos neatstumia.
 -Aš irgi...- klausimas ar tu kartais ne pirma. Mintyse pratęsė savo žodžius, tik kitaip nei Gardner - nenusijuokė, verčiau tai nuskambėjo liūdnokai, priverčiant susimąstyti. Diana tylutėliai atsiduso. Prisiminimai kokia buvo anksčiau žudė iš vidaus, graužėsi it žiurkės, norėdamos išlįsti. Nežinodama ar Luną paleisti, ar ne, Jasmina tiesiog stovėjo apsikabinusi šiltą varnę.
Mano nuomonė yra teisinga mano nuomonės atžvilgiu

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • VI kursas
  • *
  • 266
  • Taškai: 95
  • Lytis: Moteris
  • Jei nori nugalėti, išmok kentėti.
Ats: Balkonas
« Atsakymas #286 Prieš 9 mėnesius »
Luną nuo mažens tėvai mokė elgtis gražiai ir švelniai su kitais. Nuo mažens jai įkalė į galvą gerbti kitus,o ypač vyresnius. Tiesa, nors Luna elgdavosi švelniai, tačiau tai nereiškė, kad ji visada ir su visais taip elgiasi. Te reikėjo įžeisti jos draugus ar padaryti ką ne taip ir nė nespėsi suvokti, kaip tau prie gerklės atsiras kardas. Rudaplaukė retai elgdavosi taip, bet prireikus nesuabejotų.
Praėjus kelioms akimirkoms po apsikabinimo varnanagė lėtai atsitraukė ir pakėlė galvą į Amnetą.
-Gal eime jau į kambarius? Galiu tave palydėti, jei nori.-Pasisiūlė padėti, nes nenorėjo grifės palikti klaidžioti koridoriais vienos, be to jau buvo vėlu. Už lango blykstelėjo šviesos. Lauke įsižiebė lauko šviestuvai. Žvilgtelėjusi pro langą Luna šyptelėjo ir vėl atsisuko į Amnetą.

*

Neprisijungęs Jasmine Diana Amneta

  • VII kursas
  • *
  • 168
  • Taškai: 61
  • Lytis: Moteris
Ats: Balkonas
« Atsakymas #287 Prieš 9 mėnesius »
 Jasmina pajuto, kad Gardner atsitraukė. Ir nepyko. Tokiuose dalykuose patirties neturėjo, tad tiesiog tyliai mąstė kas čia ką tik nutiko. Šiuo metu grifė imdavo elgtis keistai, arba dar keisčiau, dažnai nė pati to nesuvokdama. Tai Amnetai anksčiau buvo nebūdinga, bet anksčiau nebėra dabar. Anksčiau liko toli toli. O visa kita - tik ateitis, nepatirti tolimi pasauliai, nesuvoktos juslės, kurias mes, žmonės, laikome nieko vertomis, užspaudžiame ir net pamirštame. Bet Diana buvo pasirengusi išsiskirti iš kitų, būti kitokia, visiškai kitokia ir net nepanašia į paprastus žmones, bet netroško nė vienos rasės ar galių. Ji norėo būti paprastu žmogumi, tačiau kitokiu nei visi. Vien tai, kad ji prarado regėjimą skyrė ją iš kitų, charakteris keisdavosi kaip diena ir naktis, apsisukdavo maždaug 170laipsnių, o po to vėl pasikeisdavo...
 -Gerai, palydėk mane. Tikiuosi, žinai kur Grifų Gūžtos kambariai...
Mano nuomonė yra teisinga mano nuomonės atžvilgiu

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • VI kursas
  • *
  • 266
  • Taškai: 95
  • Lytis: Moteris
  • Jei nori nugalėti, išmok kentėti.
Ats: Balkonas
« Atsakymas #288 Prieš 9 mėnesius »
-Hmm...Regis, žinau...-Nors Luna stengėsi, kad balse nebūtų justi abejonės, tačiau jai nepavyko. Su visais su kuo ji bendravo daugiausia buvo Varno Nago mokiniai, o kitų koledžų mokinių ji niekada nelydėjo.
-Nebijok, neleisiu, kad kur nors pasiklystume,-šįkart varnanagės žodžiai skambėjo užtikrintai. Švelniai palietusi grifės ranką ji leido suprasti kur yra ir sekt iš paskos. Rudaplaukė tvirtais žingsniais žingsniavo koridoriumi, tačiau neskubėjo, kad eitų šalia Amnetos. Praėjus kelis koridorius, kaip ir manė mėlynakė, išvydo grifų bendrąjį kambarį. Koridoriai kuriame buvo Varno Nago bendrasis kambarys ir grifų mažai kuo skyrėsi, tad mėlynakė net nekreipė dėmesio. Ji priėjo prie bendrojo kambario durų ir sustojo.
-Atėjom,-šyptelėjo.

*

Neprisijungęs Grantacija Gerietė

  • III kursas
  • *
  • 77
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Kaip nėra jūros be bangų,taip gyvemino-be liūdesio
Ats: Balkonas
« Atsakymas #289 Prieš 9 mėnesius »
Prasivėrė balkono durys ir pro jas įžengė mergina. Sulanksčiusi pleduką, kurį buvo pasiėmusi ji pasitiesė ant grindų. Pati, atsisėdo ant jo. Mergina atsiduso. Rytoj valentono diena. Šios šventės mergaitė niekada nesuprato, neapkentė jo. Gal dėl to, kad žiūrėti į besibučiuojančias poras jai atrodo baisiai klaiku. Gran iš kuprinės išsiėmė popieriaus lapą ir pieštuką. Pakėlusi akis į nuostabų vaizdą atsiverianti iš balkono, ji pagaliau pieštuku prilietė popieriaus lapą.
Brangūs ,tėvai,
niekada nemaniau, kad jum rašysiu dėl tokios priežasties, bet tai mane privertė jum išsipasakoti. Begalo pasiilgau Enzo. Be jo mano dienos pilyje niūrios. Na ir kas, kad turiu draugų, draugių, net ir Teris tapo liūdnas. Iš jo to nesitikėjau, juk jo charakteris neleistu būti jam tokiu niūriu... Tikiuos greitai pasimatysime.
Gran

Pakėlusi galvą nuo popieriaus mergina pamatė atskrendant pažįstamą pelėdą. Sulanksčiusi popierių įkišo pelėdai.
-Žinai kur skristi,-tarė Gran ir nusekė pelėdos kontūrus kol jų nebesimatė horizonte.
Pasižiūrėk į laikrodį. Jis visad eina į priekį.O žinai kodėl?Nes praeitis yra nereikšminga.

*

Neprisijungęs Česteris Wan Gerietis

  • II kursas
  • *
  • 23
  • Taškai:
  • I'm not bad. At least that's what I think
Ats: Balkonas
« Atsakymas #290 Prieš 9 mėnesius »
Teris stebėjo savo seserį koridoriuje. Pajutus nuobodulį jis priėjo prie balkono ir pravėręs jo duris įžengė į balkoną. Įkvėpęs gaivaus žiemos oro jis pritūpė šalia sesers. Buvo keista būti su ja kaip senais gerais laikais.
-Na ir kas nutiko? Juk niekada nebūni vieniše, jei kažkas nebūna nutikę,- tarė ir pažvelgė į kaštoninių plaukų savininkę. Lengvas vėjelis kedeno jos plaukus ir tai atrodė išties nuostabiai. Pirmą kartą Teris pasiilgo savo sesers. Jis nebenorėjo pyktis su ja dėl menkiausių menkniekių. Nurijo seilių gumulą kuris stovėjo gerklėje.Vaikinas  nekentė tylos, kuri pastoviai merdėdavo jo ir Gran pokalbiuose. Išgirdęs, kaip mergina atsiduso ir jos lūpos prasivėrė, pagaliau suprato, kad nebebus tylos ir ji pagaliau kažką atsakys.

*

Neprisijungęs Santa Marcelė Desmet

  • Ateities Būrimo profesorė
  • *
  • 64
  • Lytis: Moteris
Ats: Balkonas
« Atsakymas #291 Prieš 7 mėnesius »
Profesorius patikrino visus Hogvartso koridorius - matyta mokinė lyg išgaravo. Tikiuosi ji saugiai grįžo į savo kambarį eidamas koridoriais mąstė Jordanas. O gal jam ta mergaitė tik pasivaideno? Maža ką pilnatis gali padaryti - juk istorijoje yra tokių žmonių, kurie išprotėjo per vieną pilnatį. Nuo tokių siaubingų minčių raudonplaukis papurtė galvą. Negalvok apie tai kartojo sau. Suvokdamas, kad kol kas grįžti į kambarį nevertėtų, mat tikrai neužmigs, nuėjo balkono link. Pasiekęs savo tikslą pažvelgė į dangų. Nesimatė nei vieno debesėlio, dangų puošė pilnatis ir žvaigždės, o vėjas negailestingai taršė plaukus - lyg mažas vaikas žaidė su raudonplaukio garbanomis. Turbūt de Balzakas jau būtų pradėjęs galvoti apie gyvenimo prasmę, tačiau išgirdo tylius, lengvus žingsnius galbūt ta mokinė ateina? atsisuko ir laukė kas pasirodys.

*

Neprisijungęs Sara nikolė Keyes

  • ***
  • 190
  • Lytis: Moteris
  • Alive or just breathing?
Ats: Balkonas
« Atsakymas #292 Prieš 7 mėnesius »
Sara ramiai klaidžiojo po koridorius, buvo vietų, kurių ji nebuvo aplankiusi ir kurias norėjo aplankyti, to link ji ir ėjo. Ėjo balkono link. Dvidešimtmetės mėgstamų batų kulniukai ritmingai kaukšėjo į grindis, taip paskleisdami aidą žingsniuojamame koridoriuje. Po kelių minučių tylos ir kulniukų kaukšėjimo moteris priėjo norimą vietą - balkoną. Tačiau balkone kažkas jau buvo, kažkas ką Sara buvo mačiusi. Norėjusi bent akies krašteliu pamatyti dangų Nikolė drąsiai priėjo prie buvusio raudonplaukio.
- Sveikas, - tyliai pasisveikino ir pažvelgė į naktinį dangų. Dangus buvo nusėtas žvaigždžių, o pačiame viršuje spindėjo mėnulis. Pilnatis. Ir didžiulis vėjas, kuris neramiai kilnojo mėlynus Saros plaukus.
Profesorė tik dabar prisiminė, kur buvo mačiusi šį raudonplaukį. Jis juk profesorius!
Death is not the greatest loss in life. The greatest loss is what dies inside us while we live.-Norman Cousins

*

Neprisijungęs Melisa Keyes

  • Magijos įstatymų priežiūros departamento vadovė
  • *
  • 68
  • Lytis: Moteris
  • Saulėlydis gilesnis nei saulėtekis
    • wattpad
Ats: Balkonas
« Atsakymas #293 Prieš 6 mėnesius »
Tyla, vakaras, besileidžianti saulė ir raudonplaukė balkone. Šiltas vėjas skverbėsi pro balkono duris vidun, o garbanė tik žengė dar vieną žingsnį link balkono turėklų. Juodų, apsilupusių, pradedančių rūdyti. Tačiau tai jai netrukdė mėgautis vėsiu pavasario vakaru, ji tik įsisuko į plačią, ilgą, melsvą suknelę ir žvelgė tolyn, į rausvą dangų. Aplink tylu, girdėti tik svirplio svirpimas, lapų šnarėjimas ir vos girdimi vėjo gūsiai. Mergina apsisuko aplink galvą bandaną, kurią pasidarė iš Varno Nago koledžo kaklaraiščio ir atsiduso. Apsisukusi atsirėmė į turėklą ir užsimerkė. Leido savo mintims išsisklaidyti, nutilti, palikti jos galvą tuščią. Jaunoji panelė buvo pradedanti įtarti, jog čia, tame pačiame balkone buvo dar kažkas, kažkas kas galėjo sutrukdyti jos poilsį nuo minčių, tačiau vis tiek tyla. Spengianti tyla Melisos ausyse.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 mėnesius sukūrė Melisa Keyes »
kodėl kas nors yra, kodėl aš pats esu

*

Neprisijungęs James Trayburn

  • IV kursas
  • *
  • 15
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Hogwarts is my home.
Ats: Balkonas
« Atsakymas #294 Prieš 6 mėnesius »
Tyla. Vienintelė rudaplaukio mylimą vieta. Joje jis gali sudėlioti visas savo mintis ir nusiraminti. Žinojo, jog labai mažai žmonių lankosi balkone, o jei ir lankosi, tai tik tie, kurie nori pailsėti. James tyliai dėliojo savo mintis į savo stalčius, lėtai eidamas link balkono. Jis jautė po kojomis tvirtą žemę, girdėjo mokinių šūksnius, regėjo mokyklos vidų ir posūkį, kuriuo tuojau turės pasukti, jog prieitų šaltą baltą Hogvartso balkoną. Praėjo kelios minutės, kol galėjo paliesti balkono durų rankeną, ir ją pasukti. Durys lengvai atsidarė, ne taip kaip kitos, be jokių garsų. Deja, tenai jau buvo raudonplaukė garbanė, atsirėmusi į ledinį turėklą. Pūtė nestiprus vėjas, bet šalta nebuvo. Vaikinas be jokio garso ėjo pirmyn, trukdyti nenorėjo, nes pats čia atėjo pailsėti nuo mokyklos šurmulio. Ketvirtakursis manė, kad ir ji nesileis į nesibaigiančias kalbas. Pamatęs mergaitės veido kraštelį, jis ją atpažino. Nors niekad nebuvo kalbėję, bendravę ar oficialiai susipažinę, ketvirtakursis ją pažinojo, nes ji lygiai to paties kurso, tik iš kito koledžo. Su Varno Nagu jiems kartais vykdavo bendros pamokos.Melisa. Nors vaikinui mergaitė buvo matyta, šis manė, jog varniukė jo neprisimins. Atsirėmęs į kairįjį balkono turėklą, jis pajuto šaltą stingdantį metalą.
I believe in us 'cause you believe in me.

*

Neprisijungęs Melisa Keyes

  • Magijos įstatymų priežiūros departamento vadovė
  • *
  • 68
  • Lytis: Moteris
  • Saulėlydis gilesnis nei saulėtekis
    • wattpad
Ats: Balkonas
« Atsakymas #295 Prieš 6 mėnesius »
Rudaplaukis vaikinas irgi tyli. Melisa nusišypsojo ir atsisuko į jį. Kelias akimirkas ramiai jį stebėjo, o tuomet prabilo:
- Visai nieko vakaras pailsėti nuo įvairių minčių, ar ne? - tylus jos balsas pasklido balkone.
Raudonplaukė nesitikėjo jokio atsakymo, tiesiog nutilo ir atpalaidavo savo rankas. Žvelgė į vaikiną, berods vardu James. Hm, švilpis. Mergina ir vėl nusišypsojo ir nusuko nuo jo savo smaragdines akis. O gal vis dėl to ji norėtų, jog ir šis rudaplaukis prabiltų? Na, ne visada jauku būti tyloje su nelabai pažįstamu vaikinu. Bet garbanė jau pratus prie to, juk ar taip, ar anaip jai paprastai tenka bendrauti tik su vaikinais, mat mergikės tiesiog tauškia neužsičiaupdamos, o ir Melisa nežino kaip su jomis bendrauti. Varniukė lėtai perbraukė per savo strazdanas ir susirišo plaukus į netvarkingą kuodelį. Įdomu, prabils jis ar ne?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 mėnesius sukūrė Melisa Keyes »
kodėl kas nors yra, kodėl aš pats esu

*

Neprisijungęs Monty Aren Reimers

  • I kursas
  • *
  • 54
  • Taškai: 13
  • Lytis: Moteris
  • Every moment can be the moment.
Ats: Balkonas
« Atsakymas #296 Prieš 5 mėnesius »
Martinas, tądien visus nuvijęs nuo savęs surauktu žvilgsniu, slampinėjo pakampiais. Jis neturėjo tikslios priežasties raukymuisi, tačiau gera nuotaika tikrai nelankė. Nors tebuvo antrieji mokslo metai šioje pilyje, berniukas spėjo aplankyti daugybę pilies pakampių, o į apylinkes retai kada nosį kišdavo. Dažniausiai po lietaus, kai oras pritvinkęs gaivos ir lengvumo.
Apsivilkęs neypatingais drabužiais, Martinas patraukė koridoriumi. Buvo šviesi rudens popietė, pamažu artinosi vakaras. Pro jo lūpas prasiveržė duslus atodūsis. Vaikiui šiek tiek nusibodo būti vienišam, ypač tai pajusdavo koridoriuose. Jis būtų slampinėjęs toliau, bet net ir vėstant orams, išlindo į balkoną. Vėjo gūsis, palyginus šaltokas ir žvarbus, iškart apgaubė Martiną. Ir tai dar vadinama rudeniu. Berniukas atsisėdo ant šalto balkono grindinio.
The games you played were never fun..
What makes you sure you're all I need?

*

Iris Amherst

Ats: Balkonas
« Atsakymas #297 Prieš 5 mėnesius »
Nors ir Iris buvo pirmieji metai mokykloje, jai rodos gyvenimas net nepasikeitė. Ji ir vaikų namuose viena pakampiais sliūkindavo. Tad dabar niekas nesikeičia. Ji ir vėl vaikštinėja nesibaigiančiais koridoriais, susiėmusi už juosmens rankomis, akivaizdžiai rodydama, kad jai šalta. Kuriuo koridoriumi ji vaikštė, ji jau nebežinojo. Grįžti atgal į požemius nenorėjo, nes ten jau kartkartėmis ją pradėjo dusinti nuo uždarų patalpų. Ji mėgo vėją, o jo ten nerasi. Taip paskendusi apmąstymuose, ji nejučia įėjo į balkoną. Nuo staigaus ir stipraus vėjo gūsio, ji prisimerkė, tad nelabai matė, ji viena čia ar ne. Vėjui šiek tiek aprimus, ji plačiai atmerkė akis ir atsirėmė į balkono turėklus. Gražus vaizdas vadinasi. Vien miškai horizonte. Nieko įdomaus. Atsidususi, ji iš lėto atsisėdo ant balkono plytelių viename iš balkono kampų. Ir tik tada pastebėjo, kad visgi ji nėra viena esanti balkone. Netoli jos taip pat ant žemės sėdėjo, rodos metais vyresnis vaikinukas. Neatrodė labai kaip vaikas, tai ir berniuko kreipinys jam netiko. Stipriau suspaudusi savo juosmenį rankomis, ji stipriai gailėjosi pasirinkusi apsivilkti trumparankovę palaidinę. Žvilgtelėjusi į kompanioną, jis jai pasirodė irgi nepatenkintas šaltu vėju. Hm, varnius. Atlošusi galvą, ji ją atrėmė į turėklą ir pažiūrėjo į dangų. Žaliaplaukę pakerėjo debesys virš pilies. Jai visada patiko žiūrėti į dangų. Lyg žiūrėti į nežinią. Dar vienam vėjo gūsiui pūstelėjus jos tamsiai žalius plaukus tiesiai į veidą, ji užkišo abiejų pusių plaukų sruogas už ausų, kad netrugdytų.
  - Šaltoka, ar ne? - tarusi pažiūrėjo į varnių.

*

Neprisijungęs Nihal Eris

  • II kursas
  • *
  • 91
  • Taškai: 40
  • Nusišypsok ir būk šviesa kitiems
Ats: Balkonas
« Atsakymas #298 Prieš 3 mėnesius »
Nihal ieškojo ramybės kiekviename Hogvartso kampelyje. Pamokos, namų darbai merginą taip vargino,kad ji norėjo atsipūsti ir pasidžiaugti pavasariu. Įžengusi pro balkono duris, grifė pamatė tviskuliuojanti ežerą ir už horizonto mišką, nepaprasta mišką, o Uždraustąjį, kur mokiniams griežtai draudžiama eiti, tačiau, kai kurie nepaisto taisyklių, kaip pavyzdžiui aš, - nusijuokė mėlynplaukė, žvilgtelėdama į debesis, kurie po truputį ėmė niauktis. Tad Nihal atsirėmusi į balkono turėklus dairėsi aplink ir galvojo apie Žiobarotyros pamoką, tiksliau apie vaikiną, kurį ten sutiko. Jis buvo išties simpatiškas ir patrauklus akiai, - mįslijo mėlynaakė. Suzų... - berots toks jo vardas. Mergiotė buvo taip pasinėrusi į savo gilias mintis, kad net nepajautė pakilusio vėjo, kuris darkė jai plaukus į visas puses. Balkone tikrai buvo galima rasti ramybę, pasibūti su savo mintimis ir pailsėti nuo triukšmo, kurį sukeldavo mokiniai. Tos mintys dažnai būna tokios gilios, kad pamiršti viską, kas vyksta aplinkui, viskas išgaruoja.
- Po šins, - susirūpinsi Eris dėl plaukų taršimo susiradusi plaukų gumytę, surišė juos į kuodą, kad netrukdytu ir nelystu į aki ir toliau mįslijo apie Suzų, tą juokingą ir nelabai mokantį bendraut vaikinuką.

*

Neprisijungęs Bethany Gronmigfar

  • IV kursas
  • *
  • 334
  • Taškai: 32
  • Lytis: Moteris
  • Kitaip žinoma kaip Medutis
Ats: Balkonas
« Atsakymas #299 Prieš 3 mėnesius »
Bethany nesugebėjo rasti ramybės. Vienišumo jausmas persekiojo nuolatos, nepalikdavo net sapnuose. Ašarų nebeliko, tačiau liūdesys tik vis labiau smaugė jos esybę. Mergaitė su niekuo nebendravo. Žinoma, koridoriuje ji linksėdavo galvele, šypteldavo pažįstamam veidui, bet nepratardavo nei žodžio.
Bethany sunkiai slampinėjo po pilį - buvo išvargusi, bet miegoti nepajėgė. Plaukus Medutis nurėžė šiek tiek žemiau pečių, kol tualete nieko nebuvo. Aptinusiomis akimis ir raudonu veideliu, mergaitė toliau slinko koridoriumi palikusi tualete žirkles ir kuokštus plaukų. Šviesiaplaukė net nepajuto kur nuklydo - suprato tik kai gaivus vėjelis pakedeno nurėžtus plaukus ir bandė padžiovinti raudoną veidą. Mergaitė užsimerkė ir įsiklausė. Girdėjo tik savo kvėpavimą ir... Atsimerkė ir aiktelėjo. Netoliese buvo siluetas, o ją pagavo baimė.
- Aš aaa-atsiprašau,- vos sugebėjo išspausti, kvėpuoti pasidarė sunku, akys ėmė pildytis ašaromis.
You're all I wanted
Just let me hold you..

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2017