0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • VII kursas
  • *
  • 941
  • Taškai: 73
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Balkonas
« Atsakymas #405 Prieš 10 mėnesių »
Jeigu jis nesusimaus, Hogvartse liko dveji metai. O kas bus po to? Kur jis dėsis, kai Auris bus mokykloje, o pačiam teks likti Londone? Ar tie pabaisos jo neaptiks? Visi šie klausimai atsakymo neturėjo. Bet jie parodė ką kita: Eion pernelyg prisirišęs prie Aurio ir netgi nuo jo priklausomas. Viskas. Nuo šiandien tai pasikeis. Pats laikas išties atsiriboti.
Tam reikėjo išeiti, bet vaikinukas nesugebėjo to padaryti. Stovėjo vietoje ir bandė nuryti nemalonų gerklėje įstrigusį gumulą.
- Norėčiau turėti daug brolių ir seserų, - nejučia ištarė, nors tai prieštaravo tam, ką kalbėjo visai neseniai. Norėjo turėti didelę šeimą, nes tai leistų būti apsuptam žmonių, kurie yra brangūs. Tad kur visas pasiryžimas atsiriboti nuo visko, ką myli? Pagalvojęs apie tą Aurio draugą klausėsi tėčio žodžių.
- Man nesvarbu, kas yra gerai, o kas - ne, - atsiliepė neatsimerkdamas. Tramdė norą apkabinti Aurį ir susigūžti jo glėbyje. Privalo mokytis atsiriboti, o ne praskysti. Kiek padvejojęs pridūrė: - Aš nenoriu šito skausmo. Aš nenoriu jo kelti tau, bet nenoriu jausti ir pats. O kito būdo jo nejausti aš nežinau.
Prisivertė atmerkti drėgnas akis ir pažvelgti į šalia esantį žmogų. Kas atsitiko, kad Auris taip pakeitė požiūrį? Anksčiau ir pats buvo toks pat, tad kam dabar galvoti kitaip? Ar būdamas jo amžiaus Eion irgi apsigalvos? Galbūt, bet dabar buvo daugiau nei tikras: nieko nemylint ir nesirūpinant gyvenimas būtų žymiai paprastesnis.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2342
Ats: Balkonas
« Atsakymas #406 Prieš 9 mėnesius »
Jų namai ir taip jau buvo šurmulingi. Jam jie patiko. Vienintelis dalykas ko tikrai labai norėjo. Kad tarp Eion ir Erkos įsitvyrotų taika. Bet....  Nieko dėl to vis negalėjo padaryti. Negalėjo rasti būdo, kad tai įvyktų.
- Kai buvau vaikas, kai mama buvo gyva pas mus namuose nuolat būdavo svečių. Kas nors iš giminaičių, draugų. Namai būdavo gyvi. Ir tikrai smagu būti apsuptam žmonių ir meilės. - Ilgai jis neleisdavo tiems ankstyvosios vaikystės prisiminimams įsivešėti. Bet tada buvo pats laimingiausias gyvenime.
- Tikrai? - Pats nemanė, kad Eion tai nesvarbu. Tada pasakė.
- Aš buvau vienas. Padariau save vienu. Atsimečiau nuo draugų, nuo mylinčios mane merginos. Žinai. Vienatvė... Gal ir nieko, kai keliauji kaip vėjas per gyvenimą. Niekas tavęs nelaiko, tu irgi nieko nelaikai. Bet... Šitaip daug ką iš savęs atimsi. Pagalvok Eion. Žinau, kad tai ne patys maloniausi prisiminimai. Bet senia kol gyvenai vaikų namuose Tada juk irgi buvai vienišas. Ar tikrai taip buvo geriau? Tiesiog taip jau yra, kad skausmas ir laimė neatsiejami dalykai. Kartu galima patirti labai liūdnų dalykų. Bet pagalvok kokios nuostabios yra tos laimingosios akimirkos. Beje. Atsisiejant nuo kitų nuo savęs nepabėgsi. Tą jau tikrai žinau. Problemos, mintys niekur nedings.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • VII kursas
  • *
  • 941
  • Taškai: 73
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Balkonas
« Atsakymas #407 Prieš 9 mėnesius »
Auriui užsiminus apie savo mamą keistai suspurdo širdis. Eion labai patiko, kai tėtis ką nors papasakodavo apie praeitį.
- Būtų smagu, jeigu tavo kokie giminaičiai ateitų į tavo namus, - pasakė nesiryžęs pasakyti "mūsų" namus. - Pavyzdžiui, tas tavo pusbrolis.
Tiesą sakant, tiktų bet kas, kad tik reikėtų kuo mažiau bendrauti su Erka. Kad ir kaip norėjo pakeisti požiūrį, niekaip nesisekė to padaryti. Tik kad apie tai kalbėti dabar tikrai ne laikas, tuo labiau, kad nepajėgdamas pamėgti tos atseit profesorės lengviau atsiribos nuo visų ir visko.
- Tikrai, - atsakė, tačiau žinojo, kad tai nėra tiesa. Vaikystėje patyrė pernelyg daug blogo, kad dabar nerūpėtų. Bet jeigu atsiskirs, labiausiai skaudės jam pačiam. Auris turi Timotį, Timotis - Aurį. Jie išgyvens. Pačiam šiek tiek paskaudės, ir viskas bus gerai.
Tėčiui užsiminus apie prakeiktus vaikų namus Eion net atšoko ir nustėrusiu žvilgsiu įsispoksojo į jį. Ar jis rimtai apie tai kalba? Negi specialiai gilina žaizdas, kai viskas ir taip yra tragiškai blogai?
- Aš nenoriu pabėgti nuo savęs, - pareiškė ir žengė dar žingsnį atgal. Ar gali būti, kad taip ilgai statytas pasitikėjimas šituo žmogumi per vieną akimirką subyrėjo į dulkes?
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2342
Ats: Balkonas
« Atsakymas #408 Prieš 9 mėnesius »
Auris nusišypsojo.
- Oi, jo dukterys pasiautėtų pas mus namie kaip reikiant. - Nulėktų visi papuošimai nuo lentynų ir panašiai. - Reikės pakviesti. - Tada pagalvojo apie Rolandą ir eliją. Jie vėl atsirado jo gyvenime, tai ir juos gal kada derėjo pakviesti? Nei nežinojo kaip elgtis. Ko nors artimesnio neturėjo, jie buvo žmonės, kurie kaip ten bebūtų jį užaugino, o dabar dar regis panoro bendrauti. Bet ar reikia prasidėti? Mėgino įsivaizduoti Rolandą tame mažame prieškambaryje. Matė, kaip jam vaiposi Rodnė. Dėdės reakcija domino.
- Abejoju. - Ramiai pasakė jam Senkleris. O tada pasakė kažką tikrai ne taip ar ne taip paaiškino. Suprato šitai iš staigios Eion reakcijos.
- Eion, - Atsargiai pradėjo. - Aš suprantu, kad vienatvė, kurią jautei toje vietoje ir kurią jaustum tada, jei pasirinktum nuo visų atsiriboti skiriasi. Žinau, kad tai kas kita. Ir visgi abu tie jausmai neatneštų nieko gero. Jaustųmeisi panašiai kaip tada, nors galbūt teigtum sau, kad ne. Kad tai tavo pasirinkimas ir kad tau gerai. Tai, jog nuo savęs nepabėgsi. Pasakiau taip dėl to, kad nuo savo skausmo ar liūdesio, visų tų jausmų nepabėgsi, tik turėsi visą tai nešti vienas. Bus daug sunkiau susidoroti. Nenoriu, kad turėtum tai pereiti vienas. Atsiprašau, jei mano žodžiai tave įskaudino.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • VII kursas
  • *
  • 941
  • Taškai: 73
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Balkonas
« Atsakymas #409 Prieš 9 mėnesius »
Jo dukterys. Aurio pusbrolio dukterys. Tasai pusbrolis buvo gerokai jaunesnis už Aurį, bet turėjo vaikų. Tėtis savo tikrų vaikų neturi. Ar taip yra todėl, kad tada atsiskyrė nuo Linėjos? Galbūt dabar viskas būtų kitaip? Kita vertus, jeigu jis turėtų žmoną ir savo vaikų, turbūt nebūtų priėmęs į gyvenimą nei jo, nei Erkos. Galbūt Timotį, bet kitų jam nereikėtų.
Visi šitie svarstymai vertė dvejoti, ar tikrai jis taip jau nori nuo visų atsiskirti. Ką gali žinoti, gal gyvenimas su Auriu jam padės sukurti savo šeimą. Kai pagalvoji, su Athena pirmuose kursuose elgėsi baisiai, o dabar nelabai ryžtingai vadina ją drauge. Bet aš nenoriu to skausmo pats sau mintyse prieštaravo Eion beveik negirdėdamas tėčio žodžių.
- Tu nesupranti, kodėl aš nenoriu mylėti ir prisirišti, - tyliai paprieštaravo vaikinukas, nors kalbėti staiga pasidarė sunku. Pačiam atrodė, kad ta prakeikta vieta Airijoje yra savotiškas tabu. Pats niekada neminėjo tų žodžių, o štai Auris tą bombą ant galvos numetė, kai jis buvo visiškai nepasiruošęs. Gal reikėjo paprašyti niekada nekalbėti apie Airiją, bet jeigu tėtis šito nesupranta, ar tikrai jiems kartu taip jau gerai?
- Man to nereikia, - dar pareiškė Eion, nors gal ir pats nebūtų pasakęs, ką turi omenyje.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2342
Ats: Balkonas
« Atsakymas #410 Prieš 9 mėnesius »
Velnias. Negerai išėjo dėl to ką jam pasakė. Nepagalvojo apie tai, kad jei pats jau ramiai gali galvoti apie savo praeitį, tai nereiškia, kad tai gali daryti Eion. Jam vaikų namai juk ne vien vienatvės vieta. Ten jis patyrė ir labai daug siaubingos prievartos. Kaip dabar ištaisyti viską? Rodės, kad Eion dabar užsisklendė savyje. Kilo ir baimingas panikos jausmas, kad štai pagaliau atėjo ta akimirka, kai pablogino viską dėl savo nežinojimo, dėl savo spėlionių ką daryti. Bet jis stengėsi to jausmo neįsileisti į mintis ir tvertis nuo jo kiek įmanoma. Nors tas jausmas iššaukė ir kitas mintis. Apie tai, kad štai Erka ir Eion vis dar nesutaria, kad Erka kartais atrodo nelaiminga. Ir kad jis vis dar nesuranda sprendimo ką dėl viso to daryti.
Pirma galvojo prašyti, kad Eion paaiškintų ko jis nesupranta. Bet persigalvojo.
- Aš suklydau. Matau, kad suklydau Eion. Neturėjau dabar užsiminti apie tavo praeitį. - Aišku ne. Jis tam visai nepasiruošęs.
- Labai atsiprašau dėl to. - Norėjo jį apkabinti, nuraminti. Bet šį sykį negalėjo peržengti tos mažos juos skiriančios erdvės. Kaip ir senesniais laikais dabar turėjo elgtis atsargiai.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • VII kursas
  • *
  • 941
  • Taškai: 73
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Balkonas
« Atsakymas #411 Prieš 8 mėnesius »
Kas iš tų atsiprašymų, jeigu Auris jo nesupranta? Na taip, dabar suprato, bet, Eion nuomone, tėtis neturėjo teisės padaryti tokią klaidą. O gal taip galvojo tik tam, kad būtų lengviau atsiskirti? Vaikinukas jautėsi be galo pasimetęs ir sutrikęs. Nežinojo, ką turėtų daryti dabar. Pasakyti, kad viskas gerai? Kad pats neprašė niekada apie tai nekalbėti? Ar pykti ir daugiau nieko nesakius pabėgti? Bet kas bus, jeigu Auris bandys jį vytis? Sunkiai paeis, ir tada kaltė prislėgs dar labiau. Situacija atrodė visiškai be išeities, tad Eion liko stovėti ir tylėti. Norėjo, kad Auris jį apkabintų, kad padėtų pamiršti... Ką? Pabaisas tėvus? Galbūt, bet visų pirma norėjosi pamiršti faktą, kad tėtis taip kvailai užsiminė apie praeitį.
- Aš nenoriu kalbėtis, - vos girdimai ištarė Eion mintyse prašydamas Aurio kažkaip parodyti, kad jam išėjus nesivys. Viskas buvo tragiškai blogai, ir, atrodė, niekada nepasitaisys. Tėtis nenusipelnė kentėti, tad Eion norėjo likti vienas ir skausmą pasilikti sau.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2342
Ats: Balkonas
« Atsakymas #412 Prieš 8 mėnesius »
Kurį laiką stovėjo tylomis. Auris gailėjosi dėl to, kad užsiminė apie jo praeitį. Bet juk negalėjo taip tiesiog stovėti. Galop, kadangi Eion vis dar tebebuvo čia pat priėjo ir atsargiai jį apglėbė.
- Eion, Žinau, kad nenori apie visą tai kalbėtis. Bet reikia kalbėtis. Pamažu, po kažkiek. Geriau nebus, jei vienas tylomis graušiesi dėl visko. Aš labai atsiprašau, kad užsiminiau apie tai, kas sukėlė tau tiek skausmo. Bet tiesiog norėjau pasakyti, kad vienumoje esame silpnesni, vieniši. Kartu atsiranda stiprybės. Kurią sukuria bendrumo jausmas, akimirkos leidžiamos kartu. Žinojimas, kad esi kažkieno dalis. - Norėdamas Eion galėjo nuo jo atsitraukti. Auris vis dar bijojo, kad tas posūkis į vaikinuko praeitį gali kažkaip neigiamai viską paveikti.
- Nei nežinau kas būčiau be jūsų visų. Be tavęs, Erkos ir Timočio. Būčiau tiesiog tuščias, gyvenčiau dėl savęs ir toliau bėgčiau nuo savo paties problemų.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • VII kursas
  • *
  • 941
  • Taškai: 73
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Balkonas
« Atsakymas #413 Prieš 8 mėnesius »
Auris bandė viską sutvarkyti. Labai norėjosi patikėti, kad jis pajėgus tai padaryti. Kad jie gali likti šeimos nariais. Deja, prieš akis stovėjo tų pabaisų vaizdas, ir Eion juto tiesiog negalintis dar labiau kankinti Aurio. Jis ir taip jau buvo sužeistas.
- Aš turiu tai pergyventi vienas, - užsispyrusiu tonu pakartojo. Gal kada nors pasidarys geriau, ir jis galės apie tai kalbėti. Bet dar ne dabar. Ir jeigu Auris nesutiks palaukti, tai tik parodys, kad visas tarpusavio supratimas, kurį jiems pavyko sukurti, tebuvo iliuzija. Bet tada jam bus lengviau viską mesti ir pasprukti. Tik ar jis tikrai to nori?
Kas Auris būtų be jo ir Timočio? Na, ir Erkos, nors jos buvimas šiame sąraše slėgė. Nežinia, koks tada būtų Auris, bet jis nebuvo blogas žmogus. Nepalyginamai geresnis už tuos du pabaisas. Bet Eion jau nenorėjo apie tai kalbėti. Jam reikėjo pabūti vienam, taigi tik papurtė galvą ir atsitraukė nuo tėčio.
- Man reikia pabūti vienam, - dar pasakė ir skubiai paliko balkoną. Nenorėjo, kad Auris jį vytųsi, tad pasiekęs laiptus pasileido bėgte.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2342
Ats: Balkonas
« Atsakymas #414 Prieš 8 mėnesius »
Kodėl? Tas klausimas taip slėgė. Kodėl turėjo pasimaišyti tie du kvailiai. Kodėl jam šiandien prisireikė užsiminti apie vaikų namus?
- Gerai, bet žinok,kad visada gali ateiti pas mane Eion. - Tikrai neleis jam užsiverti. Tikrai nesiruošė į viską tiesiog numoti ranka. Bet dabar jį paleido. Kurį laiką atsirėmęs į balkono tvorelę žvelgė į lauką. Galvojo. Tada nei nežinojo kiek dar visokių įvykių pabirs ant galvos.
Viskas bus gerai. Tikino tą sykį save raudonplaukis. Turi būti kada nors gerai.
Įdomu kuo užsiima tie du kvailiai? O Dolohovai? Ar bandys kastis prie Eion? Tegul tik pamėgina.
Piktai suspaudė turėklus rankomis.
Tada dar nieko nežinojo. Nežinojo, kad ilgam laikui pašlys sveikata, kad į gyvenimą su trenksmu įlėks Aaronas, kad Linėja turėjo su Aaronu ką nors bendro. Nei negalėjo įsivaizduoti koks pasijus įskaudintas ir pasimetęs dėl Aarono elgesio.
Pasistengė įtikinti save tuo, kad laikas viską išgydys, kad viskas susitvarkys, tiesiog reikės įdėti pastangų dėl to, kad Eion vėl pasijustų gerai. Galiausiai nusiminęs ir užsigalvojęs nulipo laiptais žemyn ir patraukė į savo kabinetą.