0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Aaronas Senkleris

  • Nuodų ir vaistų profesorius
  • *
  • 58
Ats: Žirgynas
« Atsakymas #210 Prieš 2 savaites »
Visos kelionės metu Deklanas atrodė kažkoks atsiribojęs. Aaronas negalėjo suprasti. Bet nutarė, kad dėl to, jog teko anksti keltis ir greičiausiai jam nusibodo daug vaikščioti. O galbūt sūnaus visai nedomino istorija. Greičiausi taip ir yra. Tai siutino. Kažkoks laiko gaišimas. Ir kuo Jo vaikis galėtų būti nepatenkintas? Bet Aaronas nesiruošė rodyti, kad tylūs kaprizai jį erzino.
- Gerai. Kaip nori. Parodysiu tau šį tą, ko neturime namuose. - Buvo įspėjęs darbuotojus, kad nesikištų. Nenorėjo jokių patarnautojų, mat norėjosi tiesiog pabūti dviese su Deklanu. Nors tas ir labai nervino.
Aaronas patraukė prie vieno sandėliuko. Iš ten pasiėmė šaltai laikomos mėsos gabalą. Tada nuėjo prie vieno aptvaro ir jį atidarė. Jame ganėsi pora testralių. Aaronas juos matė. Nes teko regėti mirtį. apie tas aplinkybes galvoti nenorėjo, nes dėl tų mirčių pats buvo kaltas.
- Paimk mėsą ir ištiesk. Manau, kad matai tik tuščią aptvarą, bet pamatysi, kad taip visai nėra. - Norėjosi Deklaną nustebinti ir pagaliau išjudinti. O Aaronas žinojo, kad ištiesus tą mėsos gabalą testraliai tikrai turėtų prieiti ir imti vaišintis. O Deklanas tada juk tikrai pastebės kaip dingsta mėsgabalis.

*

Neprisijungęs Deklanas W. Senkleris

  • II kursas
  • *
  • 110
  • Taškai: 61
Ats: Žirgynas
« Atsakymas #211 Prieš 2 savaites »
Atrodė, kad tėvas užsirauks ir pareikš, kad jie eis valgyti dabar. Deklanas jau paruošė "tai kam tada klausti" atsakymą, bet jo neprireikė. Tai ir vėl sutrikdė, ir berniukas pasijuto dar nepatogiau. Šitas silpnumas ir vargino, ir erzino.
- Mes kažko neturime namuose? - įsidrąsino paklausti. Kaip taip gali būti? Juk Senklerių namuose yra visko. Ką gi, parsiveš kažką naujo. Negalėjo pakęsti minties, kad namuose kažko trūksta.
Na, o toliau viskas buvo dar gražiau. Kad tėvas pasiėmė mėsos gabalą, gal dar ir nieko. Deklanui neteko girdėti, kad arkliai rytų žalią mėsą, bet argi jis arklių žinovas? Šitą dar galėjo praleisti. Bet kad Aaronas priėjęs prie aptvaro su bjauriais padarais ėmė aiškinti, kad tas aptvaras tuščias, viršijo Deklano kantrybės išteklius.
- Kas tau šiandien negerai? - nepakankamai tyliai sumurmėjo berniukas. Paėmė tą mėsos gabalą ir suirzęs spoksojo, kaip vienas iš bjauriųjų padarų ima artintis. Kiek garsiau ir nepajėgdamas nuslėpti nepasitenkinimo pridūrė: - Čia ne arkliai. Kas čia per šlykštynės? Ir maniau, kad mes jodinėsime!

*

Neprisijungęs Aaronas Senkleris

  • Nuodų ir vaistų profesorius
  • *
  • 58
Ats: Žirgynas
« Atsakymas #212 Prieš 2 savaites »
- Žinoma. Visko ten tikrai nesutalpinsi. - Nusišypsojo. Bet kaip sakoma gerais norais pragaras grįstas. O juk dabar jis tiesiog norėjo praleisti laiko kartu. Bet ne. Deklanas kėlė kažkokias neaiškias problemas. Aaronas norėjo pareikšti, kad jie apsisuks ir droš namo. Bet susivokė, kad Deklanas mato testralius ir tai privertė užsičiaupti.
- O kas man šiandien negerai? - Paklausė. Būtų ėmęs siautėti, bet žinia, kad deklanas mato šiuos padarus pritramdė.
- Tu juos matai? - Negalėjo nuslėpti nuostabos. Ką mirštant regėjo jo sūnus? O svarbiausia kaip Aaronas Senkleris galėjo to nežinoti?
- Tai testraliai. Ant prijaukintų galima skraidyti. bet... Bet ar tu tikrai juos matai? - Kvailas klausimas. - Ne neatsakyk aš supratau, kad juos matai. - Bet kaip? Kodėl? Ir svarbiausia kaip paklausti tokio klausimo. Klausyk mielasis, ar tu kada matei mirštant žmogų?
- Mums reikia pasikalbėti. - Štai ir viskas. dialogas pastrigo ir Aaronas nežinojo ką sakyti.
- Supranti Deklanai, juos mato ne visi žmonės. Juos mato tik tie...- Tada nutilo. Bet pagaliau prisikaupė. Geriausia mėginti tiesiai šviesiai. Nusprendė. Kas iš to, jei mikčios ir nieko nepasakys.
- Testralius gali matyti tik tie žmonės, kurie yra regėję mirštant ką nors. Dėl to aplink šituos arklius sklando daug neigiamų prietarų. - ar jis papasakos kas įvyko?
- Bet. Ar gali man paaiškinti? Ar tu. Ar kada nors nutiko kas nors blogo?

*

Neprisijungęs Deklanas W. Senkleris

  • II kursas
  • *
  • 110
  • Taškai: 61
Ats: Žirgynas
« Atsakymas #213 Prieš 1 savaitę »
Tėvas dar ir nusišypsojo. Šiurpu. Ši diena Deklanui patiko vis mažiau ir mažiau. Gal ir smagu praleisti daugiau laiko su miestelio valdytoju, bet pernelyg nejauku. Be to, tėvas vis tiek jo neapkabina.
- Na, tau atrodo, kad narvas tuščias, - spėjo atsakyti į klausimą. Keista, kad tėvas nepasiuto. Tai buvo dar viena šios dienos staigmenėlė.
- Aišku, kad matau, kuo tu mane laikai? - dabar jau nepasitenkinimą demonstruoti teko pačiam Deklanui. Gal tėvas girtas? O gal bandė prilupti motiną, ir ta nesileido? Viskas čia pernelyg keista. Mums reikia pasikalbėti nuaidėjo mintyse. Štai ir baigėsi jų smagus pasibuvimas. Ir vėl kažką aptarinės. Dar betrūko švaistyti laiką diskusijoms apie Rorą.
- Aš ne žiobaras! - dar labiau supyko nutaręs, kad tėvas bando pasakyti būtent tai. Ko gero, šitų šlykštynių negali matyti tie, kurie nesugeba kerėti. Bet kodėl tėvas staiga pagalvojo...
Ir pagaliau paaiškino, nors žodžiai buvo labai jau sunkiai tikėtini. Argi gali būti, kad jis tuos padarus mato, nes būdamas maždaug aštuonerių pernelyg susidomėjęs spoksojo į greitai važiuojantį sunkvežimį?
- Nesąmonė, - norėjo tik pagalvoti, bet netyčia balsu ištarė berniukas. Kiek neužtikrintai paklausė: - Gal jau galime eiti pajodinėti?

*

Neprisijungęs Aaronas Senkleris

  • Nuodų ir vaistų profesorius
  • *
  • 58
Ats: Žirgynas
« Atsakymas #214 Prieš 1 savaitę »
Deklanas vis dar demonstravo kažkokia neaiškią nuotaiką. Kas vardan dievo meilės jam yra? Šitas mėginimas leisti laiką su vaikais pastaruoju metu sukeldavo vien neigiamas emocijas. O tų kartų, kai mėgino su jais leisti laiką reikia pasakyti buvo ne tiek ir daug. Ką gi jis mėgina apgauti? Jam tinka dirbti ištisas dienas. Bet jau tikrai ne mėginti kartais prisiminti ir tėviškas pareigas. O kai  pagalvoji Aaronas puikiai jas ir atlikdavo. Vaikai viskuo aprūpinti ir turi daugiau, nei daugelis bendraamžių. O laiką kartu gali leisti jų motina arba auklė. Juk tam auklei ir mokama.
Ir visgi norėjo išsiaiškinti dėl tų testralių. Mat tai kėlė nerimą. Kai išsiaiškins tėkš tuos faktus Beatricei ir paklaus ką ji veikia kiauras dienas. Kaip leidžia įvykti kažkokiems siaubingiems atsitikimams. Aaronui galvoje netilpo kur Deklanas galėjo matyti mirtį.
Santykiuose su žmona įvyko tam tikras pokytis. Nuo to karto, kai Aurora užsiminė apie tai, kas tarp jų vyksta Aaronas niekada jos ir nebepalietė nei pirštu. Jei jau Beatrice suerzindavo išeidavo pasivaikščioti.
- Deklanai, aš labai rimtai kalbu. Tai nesusiją su jokiais žiobarais. - Pajodinėti? Tikrai ne. Kol jis neišsiaiškins visko.
- Eisime pajodinėti. Bet prašau man papasakoti. Kas tokio įvyko, kad gali juos matyti? - Vyras ėmė kelti balsą, atrodė bepradedantis įpykti, nors išties tai tiesiog labai jaudinosi.

*

Neprisijungęs Deklanas W. Senkleris

  • II kursas
  • *
  • 110
  • Taškai: 61
Ats: Žirgynas
« Atsakymas #215 Prieš 1 savaitę »
Na, gerai. Jie kalbėsis ne apie Rorą, o tai ne taip jau ir blogai. Vis dėlto... Kam reikalingas toks rimtumas?
- Maniau, kad mes čia atvykome smagiai praleisti laiko, - ištarė Deklanas. Nepavyko nuslėpti nusivylimo. Tėvas nelaiko jo žiobaru, tad kokia problema? Argi taip svarbu? Kažkodėl berniukas niekaip negalėjo patikėti, kad šitie šlykštūs gyviai tikrai matomi tik tokiu atveju, jeigu teko regėti mirtį. Ar jeigu papasakos apie tą sunkvežimį, tėvas atstos, ir jie eis jodinėti? O gal skraidyti? Tai viliojo, nors liestis prie tokio padaro tikrai neketino.
- Ant gatvės gulėjo mergina ar moteris, - galiausiai prakalbo. - Manau, kad ji ten buvo specialiai. Turbūt norėjo nusižudyti. Sunkvežimis važiavo labai greitai. Ji pakėlė galvą, bet skubiai vėl padėjo ant gatvės. Vairuotojas bandė stabdyti, bet jam nepavyko. Ir tada jis taip ir nesustojęs nuvažiavo.
Visą šią informaciją Deklanas pateikė keistai bespalviu balsu. Pats stovėjo krūme ir viską susidomėjęs stebėjo. Slėpėsi, nes buvo pasprukęs iš kvailos matematikos pamokos ir nenorėjo, kad motina ar guvernantė tai pastebėtų. Tik, žinoma, tėvui viso šito nesakė.
- Ar dabar jau galime pajodinėti? - dar paklausė.

*

Neprisijungęs Aaronas Senkleris

  • Nuodų ir vaistų profesorius
  • *
  • 58
Ats: Žirgynas
« Atsakymas #216 Prieš 1 savaitę »
- Taip, bet... - Kaip jis nesupranta, kad išmušė žemę Aaronui iš po kojų. - Geriau pasakok. - Nekantravo išgirsti kas įvyko. Ir ta istorija. Na ji tikrai pasirodė klaiki. Ir sūnaus intonacija. Ji šiurpą varė. Aaronas buvo šaltakraujiškas, pats laisvai dalyvaudavo Dolohovų eksperimentuose su žmonėmis, kuriuose jie išmėgindavo magiškus eliksyrus ar dar ką. Bet dabar kalba ėjo apie jo paties vaiką ir visa tai, ką čia išgirdo jį pakraupino.
- Kada tai buvo? Kiek tau buvo metų? Juk papasakojai mamai arba auklei? - Juk turėjo papasakoti. Juk jo akyse sutraiškė žmogų. Deklanas turėjo papasakoti jam, na gerai gal ne jam, nes tai beveik neįmanoma. Bet mamai turėjo pasakyti juk turėjo? Dabar noras šveisti nepriežiūros faktus Beatricei į akis dingo lyg nebuvęs. Jį potvynių liejo kaltės jausmas.
- Pajodinėti? - Perklausė Aaronas senkleris. Jam rankos virpėjo išgirdus šitokį dalyką. Pajodinėti. Jis nenorėjo nei matyti testralių, mat jie amžinai primins kas jis per žmogus. Net aplinkybės dėl kurių juos galėjo regėti tikrai nebuvo gražios. Mirtis ir šiaip nėra gražus daiktas. Bet jeigu tu ją pats ir prišauki... Na gerai apie tai dabar Aaronas nesiruošė galvoti.
- Taip pajodinėti. Gerai. - Reikia sudaryti įprastą aplinką. Sukosi mintis galvoje. Aronas užtrenkė aptvaro duris. Skraidymas testraliais negundė.
- Padėk tą mėsą atgal. - Atidarė sandėliuko duris. Jame buvo įtaisyta ir kriauklė.
- Nusiplauk rankas.

*

Neprisijungęs Deklanas W. Senkleris

  • II kursas
  • *
  • 110
  • Taškai: 61
Ats: Žirgynas
« Atsakymas #217 Prieš 1 savaitę »
Na ir kas gi jau čia tokio? Kam nepasitaiko? Šito Deklanas niekaip negalėjo suprasti, bet teikėsi patylėti. Akivaizdu, kad tėvas reaguoja pernelyg jautriai, tad dvylikametis suprotėjo dar labiau jo neerzinti.
- O kodėl tu juos matai? - vis dėlto išdrįso paklausti, tik dabar supratęs tokį įdomų faktą. Deja, sulaukė ir dar daugiau klausimų. Ir kaip tėvas nesupranta, kad jis nenori apie tai kalbėti? Visai ne dėl to, kad tada išsigando. Tikrai ne. Tiesiog visai nenorėjo klausyti paistalų, kad per pamokas turi mokytis, o ne spoksoti į sunkvežimius.
- Nepasakojau, - nenoriai pasakė. - Tai buvo rudenį, man buvo aštuoneri. Rora buvo išvažiavusi į Biobetonsą.
Ar tiek užteks? Gal tėvas nė nesupras, kad visa tai įvyko pamokų metu? O gal jis apie tai nė negalvos - panašu, kad Aaronas Senkleris sutriko, o tai trikdė ir jo sūnų. Negi viskas tik dėl sunkvežimio ir šlykščių padarų?
- O tai mes nebeviliosime šitų... testralių? - paklausė, bet pakluso. Padėjo mėsą į kažkokį dubenį ir nusiplovė rankas. Atrodė, kad visa diena sugadinta, tad jodinėti jau nebenorėjo. Tiesa, to nedrįso pasakyti, tad išlindo iš sandėliuko ir laukė, kada gi tėvas jį nusives prie arklių. Bet ar nepaaiškės, kad ir tuos padarus mato tik kuo nors ypatingi žmonės?..

*

Neprisijungęs Aaronas Senkleris

  • Nuodų ir vaistų profesorius
  • *
  • 58
Ats: Žirgynas
« Atsakymas #218 Prieš 1 savaitę »
Klausimas perliejo kaip ledinis dušas. Na ne Aaronas nesigailėjo dėl nieko. Bet ir pasakoti Deklanui tikrai nesiruošė.
- Taip jau išėjo. - Tepasakė. Neturėjo energijos riesti kokios nebūtos istorijos. O tikrosios neplėtos.
Aštuoneri? O viešpatėliau, jam buvo aštuoneri.
- Bet kodėl nepasakojai? Juk išsigandai tai išvydęs. Reikėjo pasipasakoti mamai ar dar kažkam.- Savęs net nesistengė kišti į tą sąrašą galimų išklausytojų. O kam?
Norėjosi užbeti klausimais ar dažnai tai prisimena, ar nesapnuoja kokių sapnų. Kai pagalvoji Deklanui dar tik dvylika. Tai visai ne daug. O tokia patirtis būnant aštuonerių... Tikrai gero neatneš.
- Kažkaip gal ne. Tiesiog gal ne dabar. Yra ką apie juos papasakoti, norėjau tau juos ne dėl to dalyko parodyti. Bet gal ne šiandien. - Jie nuėjo prie kito aptvaro,kur ganėsi įprasti žirgai.
- Tai ar dar yra ūpo joti? - Kaip elgtis? Ne, tikrai negalės tiesiog numesti tos temos. Bet iš pradžių reikėjo apgalvoti ką daryti.

*

Neprisijungęs Deklanas W. Senkleris

  • II kursas
  • *
  • 110
  • Taškai: 61
Ats: Žirgynas
« Atsakymas #219 Prieš 1 savaitę »
Taip nesąžininga. Jeigu jis turėjo papasakoti viską apie įvykį, tą patį turėtų padaryti ir tėvas. Bet kaip tai pasakyti? Šita diena turėjo būti smagi, bet... Kita vertus, ar jiems tai įmanoma? Kaip gali smagiai leisti laiką su žmogumi, kurio praktiškai nepažįsti?
- Kaip išėjo? - surizikavo Deklanas, tačiau žvilgsnio vengė. Tuo labiau, kad kalba ir toliau sukosi apie tai, kad jis niekam nepapasakojo apie įvykį.
- Nežinau. Nepagalvojau, - sumurmėjo berniukas ir nutarė pameluoti: - Be to, jeigu kam ir būčiau sakęs, tai nebent tau.
O tau tai nebūtų rūpėję paskutinį sakinį ištarė mintyse. Na, bet motinai ar auklei tokių dalykų tikrai nešnekės. O kam daugiau? Rorai? Ta mintis buvo tokia absurdiška, kad Deklanas nejučia prunkštelėjo.
- Gali papasakoti. Man įdomu, - pratarė, bet panašu, kad teks eiti prie arklių. Jie irgi domino, bet dabar labiau rūpėjo daugiau sužinoti apie tuos testralius. Ir pats to nejuto, bet laikas su tėvu buvo labai svarbus. Tik kodėl viskas turi virsti tokia nesąmone? Negi viskas tik dėl to prakeikto sunkvežimio? Jis nė neišsigando, buvo tiesiog įdomu. Bet argi tėvas klausys?
- Pajodinėkim, - linktelėjo vildamasis, kad dar ne viskas prarasta, ir diena gali pasitaisyti.

*

Neprisijungęs Aaronas Senkleris

  • Nuodų ir vaistų profesorius
  • *
  • 58
Ats: Žirgynas
« Atsakymas #220 Prieš 1 savaitę »
Nesvarbu. Norėjosi kietai atkirsti. Bet dabar tikrai negalėjo to daryti. Tai ką pasakyti? Dar nebuvo tiek pamišięs, kad imtų pasakoti Deklanui apie tuos eksperimentus su nevertėliais ar žiobarais. Sakyti, kad tai buvo koks nusenęs giminaitis irgi nelabai galėjo. Giminė pasidarė nelengva tema, nes tiek laiko apie ją išvis nei žodžiu neužsiminė. Aiškinti, kad tai irgi buvo koks nelaimingas atsitikimas nedrįso, užteko jau to, apie kurį papasakojo sūnus.
- Tiesiog taip jau susidėjo aplinkybės. Klausyk, verčiau pakalbėkim apie tave.- Jis nepagalvojo. Matyt tiek stresavo. O jie. Nei vienas to nepastebėjo. O gal Beatrice pastebėjo, bet jam nesakė?
- Man? - Atrodė gerokai nustebęs. Labai domino ir tai kas gi jį prajuokino.
- Na, tiesiog. Testraliai niekada tavęs nepaklaidins. Reikia tik pasakyti jiems kur nori nuskristi ir jie tai ir padarys. Labai protingi gyvūnai. - Mintimis jau buvo namuose ir mėgino regzti pokalbį su žmona. Kada paskutinį kartą jie aptarė ką nors rimto?
norėjosi prieštarauti dėl to jodinėjimo. Bet neprieštaravo. Įžengė į kitą aptvarą. Kuriame ganėsi pora jojimui paruoštų arklių.
- Šitas vardu Vėjus. - Parodė į juodį. - O šitas Greičius. - Parodė į bėriuką. Jo nuomone tas, kas rinko jiems vardus originalumu nepasižymėjo.
- Kurio nori?

*

Neprisijungęs Deklanas W. Senkleris

  • II kursas
  • *
  • 110
  • Taškai: 61
Ats: Žirgynas
« Atsakymas #221 Prieš 1 savaitę »
Tėvas aiškiai kažką slėpė. Nenorėjo pasakoti, kodėl mato tuos šlykščius gyvūnus. Tai, žinoma, tik dar labiau sukėlė susidomėjimą, tik Deklanas neketino daugiau kamantinėti. Prisivers pasišnekėti su motina.
- Apie mane nėra ką kalbėti, - nesusilaikė nepasakęs. Ir kaip jam iki šiol pavyko nepasakyti, kad viskas įvyko pamokos metu? Gal pavyks apie tai taip ir neužsiminti?
- Na taip. Tau. O kam daugiau? - patvirtino. Žinoma, būdamas aštuonerių ir pagalvojęs nebūtų, kad galima kalbėtis su tėvu. O pas ką eitų dabar? Jeigu reikėtų išsišnekėti ar ko nors paklausti, į ką kreiptųsi? Tėvą? Motiną? Nė vienas iš variantų neatrodė labai viliojantis, ir Deklanas nuvijo tą mintį šalin. Dabar labiau rūpėjo testraliai.
- Geras. Norėčiau paskraidyti, - nuoširdžiai ištarė, bet tada iškilo dar vienas klausimas. Įsidrąsino pakelti akis į tėvą ir pridurti: - O kaip juo skrenda tie, kurie nemato? Nori pasakyti, jie galvoja, kad tiesiog lekia oru?
Tai skambėjo dar įdomiau. Pasvarstė, ar galima atmatyti testralius. Padaryti, kad jų nebematytų. Bet, žinoma, to neklausė. Jau ir taip jie pernelyg ilgai diskutuoja testralių matymo tema.
Atsidūręs aptvare spoksojo į žirgus. Laimei, panašu, kad jie niekuo neypatingi, mat sužinoti, kad ir jų neturėtų matyti, jau neturėjo energijos. Tiesa, St. Just miestelyje esantys žirgai buvo gerokai aukštesnės klasės, ir Deklanas išsišiepė. Akivaizdu, kad ši vieta jo namams neprilygsta.
Vardai buvo tiesiog juokingi, bet to berniukas nekomentavo. Koks skirtumas, svarbiau, kad viskas krypsta tinkama linkme.
- Gal ano, - parodė į Greičių ir nužygiavo jo link. Jodinėjo jau ne kartą, tad visai nenorėjo darbuotojo pagalbos. - Aš pats užlipsiu, - paniekos kupinu balsu rėžė ir vikriai įšoko į balną.

*

Neprisijungęs Aaronas Senkleris

  • Nuodų ir vaistų profesorius
  • *
  • 58
Ats: Žirgynas
« Atsakymas #222 Prieš 3 dienas »
- Matomai yra. Ir dar kaip. - Kur gi ne. Kažin ar tai viskas? Ką dar galėtų sužinoti, jei tik skirtų tam pakankamai laiko.
- Deklanai, tokius dalykus reiktų papasakoti kam nors. Mamai ar auklei. - Po minutėlės pridūrė. - Arba man. - Tada dar pagalvojęs pasakė. - Arba kam nors mokykloje. Galbūt yra koks mokytojas ar mokytoja, kuri tau patiktų. - Juk jų ten gyvas galas dirbo. Reikėtų kada su jais pasikalbėti.
- Kaip tau sekasi mokykloje? Turiu omeny ne mokslus o šiaip. Gal nori kažką pasikviesti į svečius per vasaros atostogas? - Juk Deklanas turi draugų, kuruos norėtų pakviesti. Jam reikėtų prasiblaškyt. Galvojo Aaronas.
Tai stebino labai stebino. Nei nesumojo ką čia atsakius. Juk Deklanas menkai jį matydavo, tai ar jam tikrai kiltų noras išsipasakoti kaip tik Aaronui? Kažkodėl tai kėlė abejonių ir vertė stebėtis. O tai rodė, kad viskas jų tarpusavio bendravime yra nelabai gerai. Visai pakrikę. Juk jis Deklano tėvas, tai ar normalu, kad stebisi tokiu sūnaus pareiškimu? Ne. Visai ne.
- Kitą kartą. - Pažadėjo ir bent jau šiuo metu tikrai ketino kažkada kitą kartą jį dar sykį čia atsivesti ir paskraidyti testraliais.
- Žmonės įspėjami, kad testraliai yra. Gali juos paliesti ir išgirsti, tai ir supranta, kad ne ant oro lekia. Bet visgi tai keistas jausmas. Skrieti ant kažko, ko nematai.
Aaronas užsėdo ant Vėjaus. Manė, kad reiktų kažkaip pamėginti prablaškyti visą tą klaikų pokalbį. Nors aišku mintys vis dar sklandė namie. Pokalbis su žmona irgi turbūųt bus klaikus.
- Nori palenktyniauti? - Pasistengė įmesti į balsą gyvumo ir net šyptelėti. Bet šiuo tarpu tai neatrodė paprasta. Vyrą tikrai pribloškė tai, ką sužinojo visai netyčia.

*

Neprisijungęs Deklanas W. Senkleris

  • II kursas
  • *
  • 110
  • Taškai: 61
Ats: Žirgynas
« Atsakymas #223 Prieš 1 dieną »
Na, ir nuo kada jam taip siaubingai parūpo? Nei Deklanas norėjo šnekėtis, nei ką. Staiga pasirodė, kad kai tėvui niekas neįdomu, gyvenimas daug paprastesnis. Kai jau atrodė, kad tema baigta, Aaronas Senkleris pasakė dar vieną bereikšmį komentarą.
- Kokius dalykus? Aš nežinojau, kad tai labai svarbu, - burbtelėjo jis mintyse prašydamas ko nors, kad paprotintų tėvą pagaliau užsičiaupti ir netęsti kvailo pokalbio. Maniau, kad tu nori kartu praleisti laiką mintyse ištarė berniukas. Taip, visa tai buvo vienas didelis nusivylimas. Jis ir pats nesuprato, kaip labai trūko laiko su tėvu. Kiti klausimai nebuvo labai įdomūs, tad Deklanas tik gūžtelėjo. Tikrai nepasakos apie prakeiktą žiobariūkštę ir Rafaelį. - Gerai, - tepasakė apie mokyklą. Norėjo pridurti, kad pirmame kurse, kai Hogvartse nebuvo Roros, sekėsi dar geriau, bet prisivertė patylėti.
Kitą kartą kas? Jie paskraidys? Ar tai reiškia, kad kažkada dar gali tikėtis tokios dienos? Tai būtų gerai, jeigu tik mažiau kalbėsis apie tai, kad reikia kalbėti su motina arba aukle.
- Geras. Norėčiau nematyti... - nesusilaikęs tyliai sumurmėjo. Skubiai prikando liežuvį ir dirstelėjo į tėvą - ar išgirdo? Neaišku, nes pagaliau prasidėjo pasijodinėjimas.
- Žinoma, - pareiškė neabejodamas, kad joja geriau už seną tėvą. Be to, jis amžinai užsiėmęs, tad kažin ar turi laiko treniruotis. Taigi berniukas paleido Greičių šuoliais ir nepaisydamas darbuotojo perspėjimų rūko į priekį. Iš pradžių viskas sekėsi puikiai, bet netrukus žirgas kluptelėjo, ir Deklanas visai negrakščiai išlėkęs iš balno žnektelėjo ant žemės.