Renginiai
  • Gegužės 18 d. - Egzaminai
  • Gegužės 21 d. - Profesorių atranka
  • Gegužės 25 d. - Atostogos
  • Birželio 01 d. - Naujų mokslo metų pradžia
Aktyvios pamokos
  • Šiuo metu aktyvių pamokų nėra.

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • *****
  • 1385
  • Lytis: Vyras
  • ,,Turėk drąsos naudotis savo protu."
Ats: Švento Klementino Bažnyčia
« Atsakymas #60 Prieš 9 mėnesius »
   Lijo. Smarkiai lijo. Lietus merkė visą apsnūdusią Godriko Grifo, Hogvartso drąsuolių koledžo įkūrėjo vardu pavadintą miestelį - Godriko Daubą, vertė numigti pogulio dar neprinokusius javus, užrakino namų, kuriuose buvo vaikų, duris, nuo dėl laiko, vėjo ir žmonių kojų apdilusiomis ir paskilinėjusiomis plytelėmis grįsto į puikiąją Godriko Daubos švento Klementino bažnyčią tako ir laiptų plovė juodas dėmes... Palauk... O iš kur jos ten?... Kas tai?... Kokios dėmės dar tiek laiko galėjo atsilaikyti prieš tokį krioklį, plūstantį iš dangaus? Tarsi patsai dangus, juodas it smala, beviltiškai gedėtų... Ko tu gedi, dangau?
   Tavo žvilgsnis, jeigu tik galėtų peržvelgti per liūtį, pilančią taip, kad sudėtinga net atsimerkti - o kaip jau ir kalbėti apie kažko aiškesnio įžiūrėjimą? - nejučia pakiltų nuo kruvino grindinio, pasektų beišsiliejančias kraujo dėmes ant laiptų, o tada išvystų šiek tiek praviras bažnyčios duris. Jos ir tau įtartinai svetingai prasivertų - nuo nematomų šalto vėjo rankų, truputį pasiūbuotų ir vėl užsivertų, o seni, mažumėlę parūdiję vyriai tyliai ir šiurpiai verktų... Kažkas per tokį lietų, ko gero, visai neseniai, įsilaužė į bažnyčią, net neužsidarė durų... O kaip beužsidarysi? Vyriai tai... Išlaužti...
                                                                                                                                         
   Sorenas von Sjuardas sunkiai lipo Hogvartso mokyklos laiptais aukštyn, kairiąja ranka gniauždamas dešiniąją - o iš paskos jam driekėsi kraujo pėdsakas. Laukė ilgokai, kelias dienas, kad žmonos neišgąsdintų - bet kiek čia belauksi, kai jau baigia funkcionuoti? Nors ir vėl sulauks mylimosios priekaištų, galbūt ją išgąsdins, ir... Sorenas atsiduso, stabtelėjo prie healerės kabineto durų. Pasijuto kaip moksleivis prieš ne taipir daug metų, kai eidavo atlikti arešto pas kokį nors profesorių. Nuspaudė rankeną ir įžengė nė nesibeldęs - šeimos nariams juk ypatingos privilegijos... Įžengęs vyras apsidairė - keista, bet žmona prie stalo nesėdėjo...
                                                                                                                                         
   Lyjant taku nuleidęs galvą žingsniavo juodu apsiaustu, senoviškai apsirengęs vyras. Na, tiesą kalbant, jis visas buvo juodai apsirengęs, ir plaukai, ir barzda juodi, tik rankose laikė kažką balto ir didelio. Lietus jį merkė kiaurai - o jam už nugaros vis likdavo juodo skysčio, tarsi tas lietus ir jo paties juodumą išplautų. O, kad būtų tik tiek bėdos - blunkantis brangus kostiumas. Vyras priėjo prie bažnyčios, lėtai užvertė galvą aukštyn.
   - Kodėl Tu atėmei? - sušnabždėjo jis, tik jo šnabždesį permerkė vanduo iš dangaus. ,,Kiaulės balsas į dangų neina... vampyro - irgi." - Sorenas nuleido galvą ir karčiai nusispjovė ant grindinio, o tada laiptais lėtai palypėjo prie bažnyčios durų. Balta pirštinė buvo raudona nuo kraujo - šią ranką jis uždėjo ant bažnyčios durų rankenos ir ją nuspaudė. Užrakintos. Vampyro rankos raumenys įsitempė, durys atsidarė. - Bet ne Tu atėmei, taip? - lyg kažką prisiminęs, darsyk galvą užvertė ir dar tyliau paklausė Sorenas. - Bet Tu nieko dėl to nepadarei.
   Juodas siluetas tyliai peržengė slenkstį. Ant bažnyčios grindų tyliai kapsėjo lašai.
Kapt.
Lašas vandens.   
Kapt.
Lašas kraujo.
Kapt.
Lašas nevilties.
Kapt.
Liūdesio.                                             
Kapt.
Pykčio.

   Ant stalo tupėjo Spaikas. Atsigręžė į Soreną, neramiai sučeksėjo žabtais. Vampyras neiškart suprato, kad voro čia neturėtų būti. O tada nustebęs susiraukė ir prisimerkė.
   ,,Spaikai, ką tu čia veiki?" - paklausė eliksyrininkas. Voras tylėjo, apsisuko ir pažvelgė pro langą. Ten šmėkštelėjo juodas varnos šešėlis. ,,Raveno arba Fasiro varna..." - nuramino save Sorenas.
   ,,Aš atėjau pas Natalie. Nebegalėjau žiūrėti, kaip tu ten galuojiesi ir manęs neklausai. Norėjau jos paprašyti vaistų ir kad ateitų pas tave." - pasakė Spaikas rimtu balsu. Be jokio lašo sarkazmo. Tai rodė, kaip rimtai nusiteikęs buvo Spaikas. Sorenas liūdnai nusišypsojo.

   ,,Ačiū, Spai..."
   ,,Bet, pasirodo, turime didesnę bėdą negu tavo ranka, Sorenai." - atsargiai pasakė Spaikas.
Sorenas apsidairė dar sykį, ieškodamas besišypsančio žmonos veido. Vis dar tikėjosi jį pamatyti. Vis dar tikėjosi, kad Spaikas juokauja. Vis dar vylėsi, kad tai tėra pokštas. Natalie nebūtų jo priėmusi taikiai ir be jokių siurprizų, jeigu būtų sužinojusi, kad jis slepia tokias žaizdas. Bet po Soreno krūtinę nesustabdomai plito didžiulė baimės banga. Dėl nuojautos.
   - Kaip tai suprasti? - Sorenas net užmiršo, kad gali paklausti mintyse.
   ,,Sorenai..." - Spaikas išsigandęs pažiūrėjo į jo paklaikusį jo veidą. ,,Natalie nužudyta. Aš tai mačiau."

   Tai jau nebuvo sarkastiškas pokštas. Nėra. Ir nebus.
                                                                                                                                       
   Sorenas sustojo priešais altorių, niršiai įsmeigdamas akis į raudoną tabernakulio švieselę, lyg ji būtų ne švieselė, o paklodė buliams erzinti. Ir ne tik buliams, bet ir vampyrams. Sustojo ne sukalbėti ,,Garbinkime Švenčiausią sakramentą". Nepriklaupęs drąsiai nužygiavo prie altoriaus ir ant jo paguldė tą didžiulę nuostabiai baltų ir nuostabiai kvepiančių gėlių puokštę.
   - Aš neturiu net jos kūno, todėl tegaliu laidoti gėles... - tarsi pasiteisino atėjusysis, bet per daug abejingai. Spaiko čia nebuvo, o jis galėtų paguosti, arba bent ,,užmesti" kažką sarkastiško ir atgaivinančio. Nuo to, kad voras, sielos brolis, buvo toli, jau fiziškai skaudėjo krūtinę, bet vyras tylėjo, kietai sučiaupęs lūpas. Sorenas nesijautė vienišas, atrodo.
   - Tu turėsi ją priimti, - iškėlė ultimatumą von Sjuardas. Dėl gėlių puokštės, ar?... - Jeigu reikės, aš atkovosiu jos sielą, pažadu. Ji to nenusipel...
   Von Sjuardas suklupo, susiėmęs už veido taip stipriai, kad būtum galėjęs pagalvoti, jog į jį įsmigo kelios strėlės ir kėlė neapsakomą skausmą. Bet kad bėda būtų buvusi tik tokia...
   Vampyro kumštis įsmigo į grindis prieš altorių - įsmigo iki pat riešo. Pakėlęs galvą apsidairė aplink bažnyčią raudonomis akimis su juodais vyzdžiais. Raudonomis ne dėl to, kad jis būtų demonas. Apsidairė, instinktyviai, pasąmoningai ieškodamas kažko itin sunkaus, į kurį atsitrenkus jo fizinis skausmas būtų stipresnis už tą, kurį jautė širdyje. Beviltiškai atsiduso ir nuleido galvą.
   - Tu... - suinkštė, atsikrenkštė ir atsistojo. Pažvelgė į tabernakulį vėl, bet nieko nebesakė. Kai įstengė atsistoti, apsisuko ir išėjo iš šventovės.

   Ant altoriaus gulėjo didžiulė - žmogaus dydžio - puokštė kvepiančių baltų gėlių, o prieš altorių telkšojo didžiulė juoda bala.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 mėnesius sukūrė Sorenas von Sjuardas »
Prieš jus - labiausiai Hogvartsui nusibodęs profesorius, senas kaip Žemės branduolys, 10 metų vedęs NIV pamokas. Beje, vestuvių pasiūlymai nebepriimami. O senukas mano paraše nevaizduoja Soreno. 

Kas verda eliksyrus iš mandragorų, o kas - iš ašarų, plunksnų ir kančių...

*

Neprisijungęs Skylar Rivers

  • II kursas
  • *
  • 9
  • Taškai: 30
  • Lytis: Moteris
Ats: Švento Klementino Bažnyčia
« Atsakymas #61 Prieš 3 mėnesius »
Kažkur netoli Godriko Daubos miestelio aikštės, Bažnyčios gatvėje staiga atsirado dvi sumišusios mokinukės, rankose laikydamos seną ir apiplyšusį batą. Skylar kiek susvirduliavo, bet tučtuojau sugriebė Elei už alkūnės, kad nenukristų ant žemės. Tai buvo pirma vienuolikmetės kelionė su nešykle, tad, aišku, jai prireiks dar daug laiko, kol apsipras su šiuo keliavimo būdu. Mergaitė trumpam apsižvalgė aplink save, stengdamasi suprasti, kur šios pateko.
- Oho, taigi čia Godriko Dauba, - kiek susižavėjusi sušnabždėjo. Jai neteko čia būti, o Skylar to labai norėjo, ypač išgirdusi daugybę pasakojimų apie Peverelius ir tą siaubingą naktį, kai Voldemortas nužudė garsaus burtininko Hario Poterio tėvus. Rivers net sudrebėjo, kai pamatė šalia esančias kapinaites, o apsisukusi į kitą pusę, išvydo nedidelę bažnyčią, kurios pavadinimo, deja, nežinojo.
- Neįsivaizduoju, kaip mes čia atrasime tuos... gyvius, - pasiskundė mergaitė apie būtybes, kurių pavadinimą taip pat spėjo pamiršti. - Tai gal nueikime apsižvalgyti vidun? Vis kažkur reikia pradėti, - nedrąsiai tarstelėjo ir nušlepsėjo bažnyčios link, vis akies krašteliu stebėdama, ar porininkė vis dar eina kartu su ja ir ar nesugalvojo Skylar palikti vienos atlikti šios sudėtingos užduoties.

*

Neprisijungęs Ellie Barlow

  • II kursas
  • *
  • 55
  • Taškai: 312
Ats: Švento Klementino Bažnyčia
« Atsakymas #62 Prieš 3 mėnesius »
Čia pat pirmakursės atsidūrė dar nematytoje vietoje. Bent Elie jos tikrai nemačius. Regis. Turbūt. O gal ir ne. Galva kiek svaigo, kojos pynėsi, o čia dar ir Skylar atsirėmė į grifę, tad ši vos išsilaikė. Tuoj visas pokelioninis nesvarumas ir vietos bei laiko nuovokos praradimas dingo. Ji atpažino. Visą tai atpažino.
- Godriko Dauba, - vienu metu su porininke, tarstelėjo tamsiaplaukė.
Taip, jai teko čia vaikštinėti, tačiau visai visai mažutei. Ne kas ten išlikę atminty, tačiau vienas kitas medis dar tebeprimena, kaip neklaužada Elė pribėgdavo prie jo ir stipriai apglėbdavo. Meilės kupinas vaikas..
- Ir gi čia ta pati bažnyčia, kur baba vis tempdavosi mane. Jos įsitikinimu, reikėjo vaiką atvest į doros kelią, - nusijuokė pirmakursė, o tada išgirdusi pasiūlymą užeiti vidun, tuoj pat pajudėjo iš vietos. - Na va, dar prie to pačio kunigėlis tave ir šventintu vandeniu apšlakstys, velnius išvarys. Tuoj čia egzorcizmą surengsim, - stengdamasi nesusijuokti, pralenkė bendraamžę ir prilietė šaltas bažnyčios duris. Dar žvilgtelėjusi į Rivers, taip lyg laukdama leidimo įeiti, ilgaplaukė pravėrė duris bei patylomis įslinko.
- Žinai, tikėtina, jog degsim pragare už tokį įsiveržimą į Dievo šventovę, - sušnibždėjo Eli ir taip pat tyliai ėmė kikenti.
a forest bird never wants a cage

*

Neprisijungęs Skylar Rivers

  • II kursas
  • *
  • 9
  • Taškai: 30
  • Lytis: Moteris
Ats: Švento Klementino Bažnyčia
« Atsakymas #63 Prieš 3 mėnesius »
Serafinai. Serafinai, - be perstojo kartojo mintyse, kad kitą kartą nepamirštų. Na gal mergaitė tikėjosi, jog kokios didesnės galios išgirs jos mintis ir tai padės pirmakursėms greičiau atrasti šias būtybės. Skylar, įžengusi į siaurą ir tamsų koridoriuką, nejučia sukikeno iš porininkės komentarų, sekundėlei pamiršdama, kaip kraupiai viskas atrodo, bet per šviesaplaukės nugarą vis tiek lakstė šiurpas, tad šioji kuo greičiau ir greičiau tipeno link arkos koridoriaus gale. Kai koridorius pasibaigė, pirmakursės netrukus pateko į dižiulę salę. Skylar atsiduso iš palengvėjimo.
- Na, jau visai buvau pamiršusi, jog esam bažnyčioje, - stebėjosi Rivers. Mergaitės akys lakstė po didžiulę erdvę, stengdamasi pastebėti kiekvieną detalę.
- Gal nori išsiskirti ir apieškoti kiekvieną kampelį, nes manau, jog... - nebaigus minties, varnė cyptelėdama pašoko, kai pamatė kažką greitai šmėstelint už Elės nugaros, - Sss... Sarararinas! - šūktelėjo ir bedė pirštu į vietą, kurioje prieš sekundę matė Serafiną - pilkšvą ir ištįsusią būtybę, kurią minėjo profesorė. - Nagi, eime, gal dar pamatysime jį kur nors, - sušnabždėjo ir ėmė sėlinti į kitą salės galą, traukdama lauk savo lazdelę.

*

Neprisijungęs Ellie Barlow

  • II kursas
  • *
  • 55
  • Taškai: 312
Ats: Švento Klementino Bažnyčia
« Atsakymas #64 Prieš 3 mėnesius »
Netrukus mergaitės įžengė į kažkokį šviesos pristigusį koridorėlį. O jis atrodė tikrai šiurpiai. Rodės, čia tuoj išlįs ne ką mieliau atrodantis serafinas ir privers juodvi pažvelgti į savo akių baltymus. Fe, ne koks vaizdelis, o mintis, jog tai teks vienaip ar kitaip vistiek išvysti, tiesiog nedavė ramybės. Na, bet toliau eiti vis dar reikėjo, tad Ellie stengėsi neatsilikti nuo turbūt ne ką geriau besijaučiančios Skylar. Kaip bažnyčia - hormonijos ir gėrio įsikūnijimas, ji atrodė baisiai. Taip ir norėjos kuo greičiau tepti slides. Pagrindinė salė buvo vis dar nepasikeitusi - įprasta, erdvi patalpa. Tik čia kirbėjo mintis, jog be serafino dar ir kunigėlis gali išlįsti ir apšaukti pirmakurses. Bet keista, nes jo nesimatė.
- Greičiau ieškokime, o tai dar kas apkaltins įsilaužimu, - pritarė porininkei ir jau buvo besiruošianti ieškoti to nelemtojo gyvio, kai varnė išsprogdino akis, žvelgdama tamsiaplaukei už nugaros. Nieko gero tai reikšti negalėjo. Nujausdama, ką pamatys, Elie užsimerkusi atsigręžė, tačiau prieš ją nestovėjo kokia besielė šmėkla ar pats paieškomasis gyvūnėlis. Dėkui dievui. Barlow pasekė partnerės pavyzdžiu bei išsitraukė lazdelę, nors ne ką ji ten ir apsigintų. Keli elementariausi burtai likę galvoje, bet ir tie iš baimės išgaruotų. Pirmametė slinko, besidairydama į visas puses, kai kažkas šmėstelėjo jos kairėje.
- Man visa tai nepatinka, - pritildytu tonu sušniokštė rudaakė.
Kažkoks šešėlis vis persimesdavo į kurį nors grifės šoną.
- Ei, gal gali nealsuoti į mano nugarą? - krioktelėjo Elė, kai priešais save išvydo bendražygę.
Pasimetusi, ji atsisuko. Taip, tai jis. Beakis ir, rodos, besielis. Jis.
a forest bird never wants a cage

*

Neprisijungęs Skylar Rivers

  • II kursas
  • *
  • 9
  • Taškai: 30
  • Lytis: Moteris
Ats: Švento Klementino Bažnyčia
« Atsakymas #65 Prieš 3 mėnesius »
- Ką? - virpančiu balsu sušnabždėjo dėl tokio grifės pareiškimo, tačiau netrukus Skylar sulaikė kvapą, kai vėl išvydo padarą tiesiai už Elės nugaros. Šįkart varnė nepasimetė ir nutaikiusi lazdelę į serafiną paleido kerus.
- Stupefy
Deja, kerų pliūpsnis nuskrido visai į kitą pusę, vos nekliudydamas porininkės.
- Na, tiems... serperenams tu tikrai patinki, - myktelėjo pastebėjusi, kad ši būtybė vis retkarčiais lūkuriuoja grifei už nugaros. Aišku, serafinas išsigandęs kerų pliūpsnio vėl išgaravo ore, tad Rivers trumpam prisėdo ant artimiausio suolelio apmąstyti, kaip sugauti šį nenaudėlį. Pirmakursė atsiduso ir įkišo ranką į kišenę, joje užčiuopdama daugybę įvairių daiktų, šlamšto.
- Kaip manai, jie gali valgyti kaip ir mes? O kaip jie maitinasi? - paklausė draugės, kadangi neprisiminė, ar profesorė kažką minėjo pamokoje. Ištraukusi du šiek tiek sutrupėjusius sausainiukus su šokolado gabaliukais, kurie kišenėje pabuvojo nemažai laiko, varnė akies krašteliu žvilgtelėjo į Elę ir ėmė barstyti sausainių gabaliukus ant žemės. Tikiuosi, kad kokia pikta teta neateis ir neišvarys mūsų už tai - kiek nerimavo vienuolikmetė. Skylar atsitiesė ir patrynė rankomis, kad nusipurtytų likusius sausainių trupinius, bet staiga šviesaplaukės plaukus sušiaušė silpnas vėjelis sklindantis iš neaišku kur. Rivers tuoj pat atsisuko ir išvydo mažąjį padarėlį sau dailiai renkant sausainių gabaliukus, aplink save nieko nematydamas. Na, matyti jis tikrai negalėjo, kadangi jo akys buvo baltos baltos kaip sniegas žiemą. Pirmakursė sustingo, stengdamasi nedaryti staigių judesių, ir ėmė didžiulėmis akimis spoksoti tai į serafiną, tai į Barlow, duodama mergaitei suprasti, kad dabar yra puiki proga išpešti iš padaro tą nelemtą paslaptį.

*

Neprisijungęs Ellie Barlow

  • II kursas
  • *
  • 55
  • Taškai: 312
Ats: Švento Klementino Bažnyčia
« Atsakymas #66 Prieš 3 mėnesius »
Čia prieš Elie akis stūksojo serafinas, čia jau Skylar leidžia kerus ir gyvis dingsta... Kažkokia painiava.
- Eik eik, tu serperene, - sukikeno pirmakursė. - Skylar, už tavęs! - vaidindama persigandusią, šūktelėjo Barlow, o tada ėmė krizenti.
Porininkei sėstelėjus ant suolelio, jos pavyzdžiu pasekė ir vienuolikmetė, mat šiai jau kojos nebelaikė.
- Ak, jei aš būčiau serafinas, šlemščiau viską iš eilės, - nustačiusi rimtų rimčiausią miną, kalbėjo Elė.
Tik, regis, mintyt ilgai jodviem neteko, kadangi Barlow bendražygė jau turėjo planą.
- Ei, ar neturi kur sausainių dėt? Duok čia, netrupinus, - suvaidino įsižeidusią, kai staiga išvydo tą patį beakį gyvį.
Jis pirmiau nei grifė sugalvojo susirinkti sausainiukus. O šis laiko veltui nešvaisto. Na ką, dabar rudaakės eilė pasireikšti. Pagriebusi vieną sausainį, ji priėjo prie serafino ir ištiesė ranką. Nors gyvūnėlis neturėjo akių, šis it matydamas mergaitę, pakraipė galvą, o tada pasiėmė saldumyną ir toliau tarytum niekur nieko, rankiojosi juos nuo žemės. Ak taip.. Tuomet grifiokė ėmėsi drastiškų priemonių. Pasiraitojusi rankogalius, ji priėjo prie serafino.
- Tai dabar taip, ane, - susinervinusi tarė. - Aš čia laužau galvą, kaip tave papirkus, o dar išsikalinėji. Atiduok šen sausainius tada.
Rodos, gyviui buvo nuoširdžiai nusispjaut, ką ten Elė sapaliojo. Na ir gerai, nori bloguoju, te tau. Jaunėlė priėjo prie serafino ir ėmė jam kutenti šonus. Padarėlis pametė tuos visus sausainius bei pradėjo raitytis. Jei gebėtų kalbėti, jis tikriausiai juoktųsi iš širdies, bet kol kas tik vartėsi ant grindų.
- Tai jau gal atiduosi tą nelemtą paslaptį? - pati ėmė krizenti, kai išvydo kažkokias dvi vaiduokliškas gijas, sklindančias iš serafino. Viena nusitęsė link Skylar, kita link pirmametės.
a forest bird never wants a cage

*

Neprisijungęs Skylar Rivers

  • II kursas
  • *
  • 9
  • Taškai: 30
  • Lytis: Moteris
Ats: Švento Klementino Bažnyčia
« Atsakymas #67 Prieš 3 mėnesius »
- Šaa, tu jį išgąsdinsi, - ėmė drausminti porininkę, - Ak, palauk, ką tu... O Šventasis Jeronimai, - dejavo Skylar, kai Ellie pradėjo kutenti vargšą padarėlį. Rivers stipriai prikando lūpą bijodama, kad serafinas pabėgs, tačiau, mergaitės nuostabai, iš kraupaus gyvio oru ėmė skristi lengvi dūmų siūleliai, kurie tuoj pasiekė ir dvi mergaites. Netrukus akys apsiblausė ir Skylar ėmė matyti neaiškias vaizdų nuotrupas, kurios turėjo parodyti kažkokį įvykį, kažkokią paslaptį. Vos po akimirkos pirmakursė išvydo kraujo klaną, regis, toje pačioje Švento Klementino Bažnyčioje. Tame klane gulėjo kenčiantis žmogus, kurio širdis vos vos plakė. "Tėve, tėve..." - jo lūpos dar krutėjo šiuos žodžius. Šalia iškreiptu veidu stovėjo, atrodo, šios bažnyčios kunigas, rankose laikydamas durklą, nuo kurio lašėjo dar šviežias kraujas. Kapt kapt. Tai buvo vienintelis garsas bažnyčioje nuo tada, kai kraujyje gulintis nepažįstamasis gargaliuodamas išleido paskutinį savo atodūsį.
- Oooojj, negaliu negaliu, ištraukit mane kas nors iš čia - drebančiu balsu ėmė aimanuoti Skylar. Šie vaizdiniai vis dar stovėjo vienuolikmetės akyse, kurie po truputį pradėjo blėsti vos varnei pradėjus verkšlenti. Serafinas sau ramiai rankliojo sausainių trupinėlius ir po akimirkos dingo, o Skylar taip pat suprato, kad reikia iš čia kuo greičiau dingti. Ši vieta tapo nebe tokia šventa vos sužinojus, kokie dalykai čia vyko. Vienuolikmetės krūtinę užgulė kažkoks sunkumas, ji nebenorėjo čia būti.
- Eime iš čia greičiauu, - suaimanavo ir griebė grifei už rankos. Kartu su nešykle jos tučtuojau išnyko ore.

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2017