0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Godriko Daubos parkas
« Atsakymas #240 Prieš 2 metus »
   Linktelėjo. Giliai viduje mergina nujautė, kad herbologas vyksta į Hogvartsą ir pakenčia mokinius tik dėl savo dukters. Atrodė nepaprastai žavu ir miela, jog Matthew daro viską, kad dukra jaustų jo buvimą šalia ir žinotų, kad nutikus nelaimei nebus viena.
   - Deoiridh turėtų būti laiminga turėdama tave, - šyptelėjo trumpam žvilgtelėdama į savo dukrą. Davinai užteko vos kelių pirmųjų dienų po Aleksandros gimimo, kad spėtų pastebėti, kaip Fasiras žvelgia į mažąją von Sjuard, ir suprasti, kad ji turės geriausią tėtį, kuris padarys viską, kad ji būtų laiminga.
   Kiek susimąsčiusi rauktelėjo antakius. Buvo gaila, kad Deoiridh negalėjo būti nuo gimimo su Matthew. Neabejojo, kad herbologas būtų buvęs laimingas galėdamas matyti ją augančią nuo pat pirmų dienų.
   - Dar yra laiko, - kilstelėjo lūpų kampučius tarsi paguosdama, kad per ateinančius mokslo metus tamsiaplaukis dar spės sugalvoti, ką veiks po profesoriaus karjeros. Galbūt tada keliaus po pasaulį ir tyrinės augalus kartu su Deoiridh, šitaip leisdamas jai pamatyti visas šalis ir kartu patirti nuotykius. Kaip kokiame filme. Nejučia šyptelėjo nuo tokios minties. Kažką panašaus jiedu ir veikdavo, tik galbūt kiek realistiškiau.
   Žvilgtelėjo į Aleksandrą. Nesinorėjo pasakoti visų liūdnų akimirkų, kad ketverius metus jiedu su Fasiru vos atsiradus progai susikraudavo daiktus, ar ir be jų, keliaudavo į Ispaniją dėl dukros. Žinoma, dabar viskas buvo kitaip, ji buvo su jais, tačiau tai nereiškė, kad Ispanija liks užmiršta. Nujautė, kad jos brolis dažnai ten lankysis norėdamas pamatyti tėvus, o ir Davina kartu su Helkkari bus išsiilgusi Klaros su Viljamu. Bei, žinoma, žirgų.
   - Turbūt per dažnai, - nusijuokė. - Kad ir kokia laiminga esu čia, Anglijoje, Ispanija vis tiek kviečia karts nuo karto sugrįžti, - nežymiai šyptelėjo.
   - Šitai mane ir gąsdina, - galiausiai prisipažino stebėdama, kaip mergaitė atbėga iki jos ir puola į glėbį. Švelniai sugavusi dukrą nubraukė nuo veido plaukus. Auksinės akys atrodė pavargusios, mieguistos. - Manau, kad mums metas keliauti į namus, ar ne? - Aleksandra palinksėjo kelis kartus pasitrindama akutes ir nusižiovaudama.
   - Buvo smagu ir vėl susitikti, - stodamasi ir suimdama mergaitės ranką apdovanojo herbologą šypsena, o tada pasisuko į keliuką. - Gerų mokslų metų, - dar kartą šyptelėjo imdama žingsniuoti namų link parko takeliu.
   Rudaplaukei dar kartą nusižiovavus Davina švelniai apglėbė ją kilstelėdama ant rankų. ALeksandra apglėbė motinos kaklą ir žvilgtelėjusi šiai per petį dar spėjo pamojuoti herbologui, o tada pasislėpė šviesiuose plaukuose.
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Godriko Daubos parkas
« Atsakymas #241 Prieš 1 metus »
Davina buvo ypatinga mergina. Kur jau ten mergina, ji buvo jauna moteris, turinti šeimą. Nepaisant to, Matthew negalėjo pakeisti savo jausmų, tad žvilgsnis, kartais įsmingantis į jaunosios ispanės veidą, buvo kiek liūdnas. Matyti, kaip ji bendrauja su dukra, buvo skaudu, bet kartu ir savotiškai gražu. Turner neabejojo, kad mergaitė bus be galo laiminga ir mylima. Ko gero, kiekvienas vaikas pavydėtų tokios motinos kaip Davina.
O ir pasakyti visada žinojo ką. Ar Deoiridh laiminga, Matthew neįsivaizdavo, bet vis dėlto tikėjosi, kad gali labiau džiaugtis gyvenimu nei iki susirasdama tėtį. Vis dėlto tokie paprasti žodžiai, kurie galėjo būti suprasti kaip savotiškas komplimentas, iš šios ispanės lūpų skambėjo tikrai ypatingai. Kad ir kaip ten būtų, atrodė, kad ir ji savotiškai brangina šią neįprastą draugystę. Vadinti keliolika metų jaunesnę merginą drauge buvo šiek tiek keista, bet jau geriau draugė nei beviltiškos vienpusės meilės objektas, ar ne?
Žvilgtelėjęs į mergaitę negalėjo nepastebėti panašumo su motina. Į galvą pradėjo lįsti nelabai tinkamos mintys apie tai, kad vis dėlto norėtųsi turėti savo vaikų. Kad ir kokia brangi ir mylima buvo Deoiridh, Matthew jos ilgą laiką nė nepažinojo. Vis dėlto dabar apie tai galvoti nereikėjo. Geriau pasimėgauti netikėtu susitikimu su žavia jauna mergina, kuri niekaip negalėjo palikti minčių.
- Gimtinė visada traukia, - draugiškai nusišypsojo profesorius. Tiesą sakant, net ir jį patį Ispanija pradėjo traukti. Susitikimas Madride galbūt buvo kiek nemalonus, tačiau prisiminti vis tiek buvo smagu. Ar ne ten jiedu susitiko pirmą kartą po to, kai mergina nebebuvo jo mokinė? Deja, į galvą neatėjus tinkamai minčiai, ką būtų galima pasakyti, Matthew daugiau nieko nesakė.
- Taip, augantys vaikai parodo, kaip nevaldomai lekia laikas… - sumurmėjo profesorius. Buvo keista suprasti, kad Deoiridh jau visai netrukus baigs Hogvartsą. Atrodo, jiedu ką tik susipažino, o juk tada Italijoje ji tebuvo maža išsigandusi mergaitė…
Davinos mergaitė, ko gero, buvo pavargusi, ką bylojo ir jos mamos žodžiai. Buvo apmaudu, kad susitikimas toks trumpas, tačiau pamatyti šią merginą vis tiek buvo smagu. Matthew šyptelėjo ir linktelėjo. Kažkodėl atrodė, kad daugiau susitikti neteks, tačiau vis tiek pratarė:
- Gal dar kada pasimatysime… Sėkmės.
Kiek liūdnu žvilgsniu stebėdamas merginą Matthew stovėjo ir tarsi laukė kažko. Turbūt to, kad ji atsisuks ir padovanos paskutinę šypseną. Vis dėlto laukimas buvo bergždžias ir tik pametęs ispanę iš akių herbologas atsitokėjo. Beveik neprisiminė, ko atvyko į Godriko Daubą. Pasidėjo šį susitikimą į saugią vietą širdyje ir žinojo dar ilgai jį ten laikysiantis. Buvo visiškai tikras, kad artimiausiu metu Davinos vietos gyvenime ir širdyje neužims jokia kita mergina. Tai buvo skausminga, bet ši ispanė įkrito pernelyg giliai į širdį.
Negarsiai atsidusęs Matthew nužvelgė parką ir galiausiai patraukė į priešingą pusę.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Godriko Daubos parkas
« Atsakymas #242 Prieš 4 mėnesius »
Auris nebuvo tikras kodėl šią vasaros dieną jie trenkėsi kaip tik čia. Parke kažkada klajojo su Linėja. Gal todėl. Jis pastaruoju metu vis svajodavo apie ją. Svajodavo ir svajodavo. Žaidimų aikštelių juk galėjo bet kur rasti ar ne? Dėl to nereikėjo lėkti į kitą pasaulio kraštą. Bet jo motociklas nusileido kaip tik Godriko Daubos parke. Atvyko su broliuku. Pasiruošė maisto visai dienai. Žinojo, kad diena nebus smagi. Bet... Bandė ir bandė... Auris nulipo nuo motociklo ir iškėlė vaiką iš motociklo kėdutės.
Diena buvo šilta, graži. Tikra įsibėgėjančios vasaros popietė. Dvelkė nupjauta žole, girdėjosi vaikų klegesys. Saulė smagiai švietė kviesdama pasivaikščioti lauke. Auris ėmė maldauti kažkokių aukštesniųjų jėgų, kad šiandien viskas būtų kitaip negu visada. Bet žinojo, kad nebus. Reikės ieškoti gero psichologo. Labai gero šitam vaikui.

Ats: Godriko Daubos parkas
« Atsakymas #243 Prieš 4 mėnesius »
Timočiui buvo labai negera. Kaip ir visada, kai jį brolis Auris skraidindavo motociklu. Berniukui atrodė, kad didelis Auris mano, jog Timočiui skristi motociklu patinka. Na, Timotis taip jam ir sakė. Ne kartą brolis raudonplaukio klausė, ar jam patinka. Vaikas linksėdavo, sakydavo, kad taip.
Pagaliau. Pagaliau jie nusileido ir Auris iškėlė Timotį iš kėdutės. Šį kartą pojūčiai kažkodėl buvo stipresni nei įprastai. Galbūt dėl to, jog prieš išvykdamas penkiametis pavalgė? Kad ir kaip ten bebūtų, dabar vaikas visas buvo išbalęs, o jo viduje tarsi kažkas šoko šokį.
Mažasis Senkleris jautė, kad tuoj tuoj kai kas atsitiks. Kad tie šokėjai, kurie linksminasi jo skrandyje, netrukus pasirodys dienos šviesoje. Ir štai, Timotis apsivėmė. Pasidarė šiek tiek geriau. Bet tik fiziškai. Kaltu žvilgsniu berniukas pažiūrėjo į Aurį.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Godriko Daubos parkas
« Atsakymas #244 Prieš 4 mėnesius »
Berniukas pasirodė kažkoks išblyškęs. Gal serga? Juk jis nepasakytų, jeigu ką skaudėtų. Va tai varė iš proto. Lyg patvirtindamas jo mintis vaikas apsivėmė. Jam baigus Senkleris pavedėjo vaiką kiek tolėliau nuo vėmalų.
- Atsisėsk ant žolės. Nuleisk galvą ir pasistenk ramiai kvėpuoti. - Pasakė. Gal blogulys taip praeis. Jis susirado šlapias servetėles kuprinėje. Pasiėmė jų, kad pavalgius būtų kuo nusivalyti rankas. Norėjo nuvalyti jo veiduką, bet paskui žinoma. Jei blogumas praeis.
- Ar tau buvo bloga prieš išvažiuojant? Ar pasidarė dabar? - Paklausė, kai praėjo šiek tiek laiko. Kas tai galėtų būti? Gal virusas? Bet Eion ir Erkai ir jam pačiam nieko nebuvo. Gal jam pakilo temperatūra ir dėl to pykina. Reikėjo įsitikinti, reikėjo paliesti brolio kaktą ir įsitikinti ar nėra temperatūros.

Ats: Godriko Daubos parkas
« Atsakymas #245 Prieš 4 mėnesius »
Brolis Auris jau buvo matęs, kaip Timotis vemia. Anksčiau taip kartais atsitikdavo, kai berniukas labai greitai sukimšdavo maistą. Dabar valgydavo kur kas lėčiau, bet kartais dar pajausdavo instinktą, kad reikia griebti, kol yra. Žinoma, dabar taip nutiko ne dėl maisto. O dėl skridimo motociklu.
Timotis padarė kaip lieptas. Jis atsisėdo ant žolės ir nuleido galvą. Stengėsi ramiai kvėpuoti. Pasidarė dar geriau. O brolis Auris po kiek laiko ėmė klausinėti, tik Timotis nebuvo tikras, ar jau gali pakelti galvą.
Penkiametis išdrįso pakelti galvą. Buvo atgavęs normalią veido spalvą. Tačiau atsakyti į klausimus nedrįso. Nors brolis niekada neskriausdavo Timočio, bet vaikas vis tiek jautė baimę, kad pasakys, padarys kažką ne taip ir vis dėlto Auris pratrūks.
Raudonplaukis nejučiom žvilgtelėjo į motociklą. Žvilgsnis bylojo, jog motociklas yra dėl to blogumo kaltas. Ir dar Timotis ėmė purtyti galvą, tarsi bandydamas pasakyti, kad viskas gerai, kad jam ne bloga, kad jis atsiprašo.
- Man viskas gerai, - šiaip ne taip išlemeno.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 mėnesius sukūrė Timotis Senkleris »

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Godriko Daubos parkas
« Atsakymas #246 Prieš 4 mėnesius »
Auris stebėjo vaiką. Kuris paklusniai darė kaip pasakyta. Matė, kad veidelis atgauna spalvą. Bet vis tiek nebuvo tikras ar viskas gerai.
Galiausiai berniukas pakėlė galvą. Pradėjo aiškinti, kad viskas jam gerai. Auris atsisėdo ant žolės. Ne šalia, bet ir ne per toli nuo Timočio.
- Mažuti, ar tu supranti, kad jeigu aš nežinau kas tau yra, tai negaliu tau padėti. Jeigu tu sergi, tai nežinau kas tau yra. Nežinau ar tau skauda ar ne. Jeigu su manimi nekalbi. - Tada jam toptelėjo, kad Timotis prieš išvykstant pavalgė. Galbūt taip nutiko nuo skrydžio. Bet seniau tai nieko nebūdavo.
- O gal tau pasidarė bloga, kai mes skridome? - O jeigu vaikas kada rimtai susirgtų ir nieko nesakytų kas tada? Aurį vis labiau kaustė neviltis. Žinojo, kad grįš į mokyklą, nes Timočiui ten patiko. Suprato tai aiškiai tada bibliotekoje. Bet broliui patiko be jo. Reikės ir psichologo. Būtinai.

Ats: Godriko Daubos parkas
« Atsakymas #247 Prieš 4 mėnesius »
Timotis jautėsi kaltas. Jis gaišino brolio Aurio laiką. Tačiau juk berniukas negalėjo imti ir pasakyti, kad jį pykina nuo skridimo motociklu.
- Man viskas gerai, - jau kiek drąsiau pakartojo Timotis. - Aš nesergu. Man neskauda.
Tada brolis paklausė, ar berniukui pasidarė bloga tada, kai jie skrido. Raudonplaukis išpūtė akis ir vėl pažiūrėjo į motociklą. Tada pažiūrėjo į Aurį baimės kupinu žvilgsniu.
- Man... man patinka skristi motociklu, - pamelavo, bet nelabai vykusiai. Balsas skambėjo kone beviltiškai.
Žinojo, kad Auriui tai patinka. Na, skristi motociklu. Juk jeigu nepatiktų, jis neskristų, ar ne? Todėl ir pats Timotis turėjo sakyti, kad jam patinka. O kaip ten buvo iš tikrųjų, visai nesvarbu. Timotis ištvers tai. Ne kartą ištvėrė.
- Man nereikėjo valgyti, - tyliai pasakė. - Aš kitą kartą nevalgysiu.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Godriko Daubos parkas
« Atsakymas #248 Prieš 4 mėnesius »
Galbūt visgi supykino nuo lėkimo motociklu. Auris nežinojo ar vaikas bijo, kad dabar gaus mušti. Ar bijo prisipažinti, kad skraidyti jam nepatinka. Daug kartų Auris to klausė. Bet dabar ėmė labai abejoti ar tinkama skraidinti brolį ant motociklo.
- Ne. Reikia valgyti. Kitą kartą mes neskrisime ant motociklo. - Abejojo, kad išpeš tikrą atsakymą iš vaiko. Taigi, nusprendė, kad skraidymus teks palaidoti. Bent jau iki tol, kol pavyks su vaiku išties susikalbėti.
Jis atsikėlė. Priėjo prie motociklo ir pradangino jį. Išsiuntė namo. Transporto priemonė turėjo atsidurti jų stovėjimo aikštelėje.
- Na va ir viskas. - Ramiausiai pasakė. Tada atsisėdo atgal.
- Ar nori namo Timoti? Ar nori pabūti čia? Nežinau ar tikrai nesergi. Galbūt tada reiktų grįžti. Jei su manimi nekalbėsi, aš nežinosiu ką daryti ar supranti? Labai sunku, kai nesakai kaip iš tikrųjų jautiesi. Tu neturi taikytis prie manęs. Norėčiau, kad sakytum kaip yra iš tikrųjų.

Ats: Godriko Daubos parkas
« Atsakymas #249 Prieš 4 mėnesius »
Brolis Auris pasakė, kad kitą kartą jie neskris motociklu. Ir kažkur pradangino motociklą. Timotis atrodė nusikaltęs. Ir jautėsi nusikaltęs.
- Ar tu ant manęs nepyksti? - paklausė jis. - Kad per mane negalėsi skraidyti motociklu.
Pastaruoju metu Timotis šiek tiek daugiau šnekėjosi su Auriu, nors jo ir bijojo. Tiesa, vis tiek stengėsi prie jo prisitaikyti, nesupykdyti. Tačiau jau drįsdavo ištarti šiek tiek daugiau žodžių ar net paklausti. Žinoma, labai daug klausimų likdavo neištartų. Dabar vaikui buvo smalsu, kaip jie grįš namo. Bet šito jau paklausti jis nedrįso. Dar norėjo paklausti, ar negalėtų brolis jo parvesti pas mamą ir tėtį.
Kai didelis Auris pradėjo klausinėti apie tai, ar Timotis nori namo, ar nori pabūti čia, penkiametis nežinojo, ką atsakyti. Galvojo, ko nori Auris. Jeigu jis čia atsivedė Timotį, tikriausiai nori pabūti.
- Pabūti, - dabar jau labai nedrąsiai ir tyliai ištarė vaikas. - Nesergu, - patikino.
Jis iš tiesų nesirgo. Tačiau jeigu būtų sirgęs, vis tiek būtų sakęs, jog neserga. Tėvams labai nepatikdavo, jei Timotis apsirgdavo. O pats iš tiesų norėjo čia pabūti. Mėgo leisti laiką namuose, ypač, kai kambaryje likdavo vienas, be Aurio. Žaisdavo su mašinytėmis, piešdavo, vartydavo knygeles. Tačiau Timočiui patikdavo ir kur nors išeiti, stebėti aplinką. Dar jam būtų patikę dūkti, lakstyti, bet prie Aurio jis negalėjo to daryti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Godriko Daubos parkas
« Atsakymas #250 Prieš 4 mėnesius »
- Ne. Nepykstu. Pykstu ant savęs, kad nepastebėjau, kad tau važiuojant motociklu pasidarydavo bloga. Nes manau, kad tai ne pirmas kartas. - Atsakė į klausimą. Dar kiek pasėdėjo. Timotis sakė, kad nori pabūti. Auris nebuvo dėl to tikras. Bet gal vaikui geriau prasiblaškyti. Ir kadangi daugiau nieko blogo nenutiko atsikėlė.
- Tada einam. Bet labai prašau pasakyk, jeigu pasijusi blogai. - Jis ėmė eiti. Pastaruoju metu pradėjo su Timočiu žaisti vieną žaidimą. Pirma, tikėjosi, kad tai pralauš klausinėjimų ledus. O antra. Norėjo lavinti jo žodyną.
- Pažaiskim taip ir ne gerai? Sugalvojau gyvūną. - Vis tiek eidami jie tylėtų. Tai gal bent pažais. Taip ir ne žaidimo esmė buvo tokia, kad vienas sugalvoja daiktą, gyvūną ar maisto produktą. O kitas klausinėja. Turi paklausti taip, kad būtų galima atsakyti taip arba ne. O paskui jau uždavus kažkiek klausimų galima ir spėti.

Ats: Godriko Daubos parkas
« Atsakymas #251 Prieš 4 mėnesius »
Timotis nustebo, kai brolis Auris pasakė, kad pyksta ant savęs. Ar tai reiškia, kad jis save muš? Vaikas su baime laukė, ką dabar darys didelis Auris, tačiau jis nemušė nei savęs, nei Timočio.
Galiausiai jie pradėjo eiti, o brolis liepė pasakyti jam, jei Timotis pasijus blogai. Penkiametis linktelėjo, bet iš tiesų neketino nieko sakyti, jei taip nutiktų. Jis tik gailėjosi, kad prieš išeinant valgė. Daugiau niekada prieš kur nors eidamas nevalgys.
Vaikas ir taip buvo liūdnas, o dabar Auris pasakė, kad jie žais tą žaidimą. Timotis labai nemėgo to žaidimo. Ypač, kai jis turėdavo spėlioti. Jautėsi priverstas kalbėti, o atsisakyti negalėjo. Brolis buvo klausęs, ar Timočiui šis žaidimas patinka. Aišku, mažasis Senkleris sakė, kad taip.
Bet šį kartą Timočiui pasidarė pikta. Jis sustojo. Sukryžiavo rankas. Labai nenorėjo klausinėti. Todėl piktokai tarstelėjo vietoj to, kad paklaustų:
- Katė.
Tada įsižiūrėjo į vaikų žaidimų aikštelę. Matė ten smėlio dėžę, čiuožyklą, kitas karstynes.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Godriko Daubos parkas
« Atsakymas #252 Prieš 4 mėnesius »
Reikės jį stebėti. Galvojo. Beveik žinojo, kad Timotis nesakys, jeigu vėl blogai pasijus. Ir kaip man su juo gyventi? Aš jau nežnau ką daryti. Bet tada nutiko vienas dalykas, kuris privertė truputį pralinksmėti. Auris aišku žinojo,kad Timočiui tas žaidimas neturėtų baisiai patikti. Nes reikia kalbėti. Bet kalbėti jam juk reikėjo mokytis. Kaip kitaip viskas pasikeistų. Ir šį kartą vaikas pagaliau parodė nenorą kažką daryti. Ne. Žodžiais to neišsakė. Bet vis tiek buvo aišku. Matydamas užsispyrusiai stovintį berniuką nusišypsojo.
- Ne broliuk, ne katė. Gerai. Dabar galim nežaisti šito žaidimo. - Tokiu užsispyrimų Auris išvis nelabai prisiminė. Galbūt tai reiškia, kad po truputį jie išeis iš tos siaubingos visiško paklusnumo zonos?
- Nori į aikštelę? Gerai. Einam ten. Galėsi ten pažaisti. - Ji buvo visai čia pat.

Ats: Godriko Daubos parkas
« Atsakymas #253 Prieš 4 mėnesius »
Kodėl Timotis šitaip pasielgė? Jis turi būti paklusnus. Vaikas jau ėmė abejoti, ar tėtis ateis jo pasiimti. Tačiau tikėjosi, kad brolis Auris parves jį namo. Timotis išdrįs to paprašyti. Tik prieš tai jis turi būti labai ilgai geras.
O ar jis geras? Per jį brolis Auris negalės skraidyti motociklu. Timotis ir vėl apsivėmė. Ir dabar parodė priešiškumą Aurio norimai veiklai. Tik laiko klausimas, kada už tai gali gauti į kailį. Ir kai yra toks blogas, neturi teisės prašyti jį parvesti namo.
Apie tėvus Timotis jau kurį laiką nebuvo užsiminęs. Tačiau kiekvieną dieną apie juos pagalvodavo. Nors dabar jautė dar kažkokią neteisybę. Ne tik kaltę ir ilgesį. Po to karto, kuomet suprato, jog Hannah tėtis tikrai nemuša. Kodėl jos nemuša, o Timotį namuose mušdavo? Ir visi tie kiti vaikai, kuriuos Timotis mato su tėvais parkuose ar kitur. Ar ir jų tikrai tėvai nemuša? Jie visi atrodo laimingi. Vaikai bėgioja, krykštauja. Bet jų nemuša. O gal tai tik apgaulė? Gal juos už tai muša namuose? Timotis nežino, ar tėvai būtų jį mušę viešose vietose, nes jie niekur neidavo.
- Atsiprašau, - sumurmėjo Timotis, kai vėl pradėjo eiti. - Ar tas gyvūnas turi aštuonias kojas? - nenorom paklausė.
Ir iš tiesų turėjo omeny keturias kojas. Bet berniukas dar susimaišydavo tarp skaičių, tarp spalvų.
Netrukus jie priėjo žaidimų aikštelę. Joje dūko keli vaikai. O netoliese matėsi ir dvi mamos. Ir vėl, vaikai rėkavo, lakstė, o nieks jų nemušė.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Godriko Daubos parkas
« Atsakymas #254 Prieš 4 mėnesius »
- Viskas gerai Timi. - Gaila, bet ta mažytė užsispyrimo akimirka išsisklaidė.
- Aštuonias? Ar gali pirštukais parodyti tą skaičių? - Auris žinojo, kad broliui skaičiai kelia keblumų.
Jie priėjo prie aikštelės. Kurioje nebuvo daug žmonių. Įėjo pro vartelius.
- Eisi pažaisti? Aš pasėdėsiu ant suoliuko. - O, labai norėjo elgtis kitaip. Norėjo pasupti jį sūpynėmis, pastatyti miestą iš smėlio, pabėgioti. Pamokyti kažkokių žaidimų. Norėjo išmokyti važinėtis dviratuku. Norėjo pamokyti plaukioti ežere, taškytis vandeniu. Žodžiu žaisti. Bet dabar negalėjo šito padaryti. Bent jau kai sėdėdavo atokiau vaikas kiek pažaisdavo. Taigi vis šis tas. Auris kartais pagalvodavo kas bus, kai jis paūgės. Galvojo, kad visgi reikės eiti pas Rolandą ir papasakoti apie šį vaiką. Reikės pinigų psichologui. Bijojo to pokalbio. Bijojo Rolando abejingumo su kuriuo susidūrė pats būdamas mažas.