3

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Davina Murrell

  • VII kursas
  • *
  • 335
  • Taškai: 29
  • Lytis: Moteris
  • Nėra taisyklės be išimties.
Ats: Godriko Daubos parkas
« Atsakymas #195 Prieš 5 mėnesius »
-Nenoriu susilaukti papildomo dėmesio,-gūžtelėjusi pečiais vos matomai kilstelėjo lūpų kampučius. Žinojo, jog su burtų pagalba viskas būtų baigęsi kitaip, tačiau visiškai netroško atkreipti kokio nors pro šalį žingsniuojančio žiobaro dėmesio, jei kartais tamsoje būtų pasirodžiusi burtažodį sekanti šviesa. Taip, galbūt panaudojus burtus abu vampyrai nebūtų nukentėję, tačiau tuo metu venose pulsavęs adrenalinas ir abejonė, kad kas nors gali pamatyti, neleido panaudoti magijos. Stovėdama sniegu nuklotame parke tiesiai priešais ant suoliuko sėdintį vaikiną Davina žvelgė į tolumoje šviečiantį žibintą. Šio rykši šviesa neleido nakties tamsai apgobti žibinto. Atitraukusi šviesiai mėlynas akis nuo šviesos šaltinio mergina žvilgtelėjo į tamsiaplaukį. Regis, neseniai nuskambėję varnės žodžiai privertė animagą nusišypsoti.
-Neatsiprašinėk, viskas gerai,-kilstelėjo lūpų kampučius. Nors Edgar'as neseniai apipylė varnę klausimais ir šiai teko atsakinėti į kiekvieną, net ir po bandymo išsisukti, vis dėl to puikiai žinojo, kad animagas turi teisę žinoti, kas nutiko kapinėse. Turbūt jei abu jaunuoliai apsikeistų vietomis, taip pat elgtųsi ir pati mergina.
-Tu buvęs Grifų Gūžtos mokinys, tiesa?-žaviai šyptelėjo supratusi, kodėl tamsiaplaukis pasirinko būtent šį suoliuką. Pastaruoju metu mokslus nustūmusi kiek į šalį didžiąją savo laiko dalį leisdavo su Hogvartse besimokančiais mokiniais. Vis dėl to, kad ir kaip stengėsi neprisiminė mačiusi Edgar'o ankstesniuose kursuose. Žinoma, per kelis metus pasikeitusi išvaizda ir nebūtų leidusi prisiminti. Net pati ispanė nė nenutuokė apie jos laukiančius pokyčius, apvertusius jos gyvenimą aukštyn kojomis.
-Turbūt laikas...Tik visiškai nenoriu išgirsti manęs laukiančio pamokslo,-nors laukianti antra vakaro dalis ir nebuvo maloniausia, tačiau nuo mėlynų akių savininkės veido šypsena nedingo. Regis, neseniai suspindusi žavi šypsena neketino ir vėl palikti merginos veido. Sugniaužusi rankose esantį lanką Davina kryptelėjo galvą šviesiai mėlynomis akimis nusekdama jaunuolių paliktus pėdsakus. Žinojo, jog netrukus teks palikti Godriko Daubą ir grįžti į Londoną.

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • Magas, apsigynimo nuo juodosios magijos žinovas
  • *
  • 1149
  • Lytis: Vyras
Ats: Godriko Daubos parkas
« Atsakymas #196 Prieš 5 mėnesius »
Davinos atsakymai žaliaakiui ne viską galėjo normaliai paaiškinti, tačiau daugiau nusprendė nebesigilinti neatakuodamas merginos klausimais.
- Patinka ateities būrimas?- su šypsniu veide nužvelgė rudaplaukę štai tokiu klausimu atsakydamas į josios pasiteiravimą apie juodaplaukio koledžą, kurį ji įvardijo teisingai.
- Nieko blogo tas pamokslas,- tarė atsistodamas vaikinas. Jis suprato, kad varnė tikriausiai nieko nesakiusi čia atklydo. Gerai, kad jai nieko blogo čia nenutiko ir kažkas dar vis turės kam pasakyti tą pamokslą, kuris tik parodys, kad kažkam rūpi. Juk niekas nė nesivargintų tavęs paprotinti, jei jam būtų nusišvilpti kas tau gali nutikti. Taip bent jau galvojo tamsiaplaukis burtininkas.
Jeffter`is dabar jau perbraukė po pirštine paslėpta ranka per savo plaukus nuo jų nusimesdamas dalį sniego.
- Tau čia pakeliui?- pasisukęs į priešingą tako pusę, nei tą, iš kurios atėjo, pasiteiravo lankininkės. Edgar`ui rodėsi, kad mėlynakei turėtų ši kryptis tikti, žinodamas, kad kelias atgalios nelabai kur ir nuves. Na, nebent atgal į kapines, bet tikrai nemanė, kad moksleivė pro jas atkeliavo.
Animagas giliai įkvėpęs po truputėlį ėmė judėti į priekį, įmindamas naujus pėdsakus ant sniego, nugulusio ant Godriko Daubos parko tako.

*

Neprisijungęs Davina Murrell

  • VII kursas
  • *
  • 335
  • Taškai: 29
  • Lytis: Moteris
  • Nėra taisyklės be išimties.
Ats: Godriko Daubos parkas
« Atsakymas #197 Prieš 5 mėnesius »
-Man, regis, tai praeities būrimas,-linksmai nusijuokė atsakydama į užduotą vaikino klausimą. Supratusi, kad ir šįkart neprašovė pro šalį, mergina kilstelėjo lūpų kampučius. Rodos, neseniai vykę įvykiai ir liko praeityje. Dabar abiejų jaunuolių veiduose žaidė šypsenos. Džiaugdamasi, jog nebereikia atsakinėti į klausimus apie kapinėse patirtus nuotykius Davina žvilgtelėjo į priešais sėdintį animagą.
-Turbūt,-vos matomai šyptelėjo. Tiesa, mėlynakė nė kiek nebijojo jos laukiančio pamokslo, tik jautėsi kalta, kad per savo užsispyrimą papuolė į bėdą ir kartu nusitempė Edgar'ą. Visada pasiruošusi padėti kitiems, net jei pačios gyvybei gresia pavojus, dabar šešiolikmetė sugebėjo pati papulti į bėdą, ne tik rizikuodama savo gyvybe, bet ir tamsiaplaukio. Regis, Keitas buvo teisus sakydamas, kad vieną dieną žavioji lankininkė prisidirbs rizikuodama. Laimei, tai buvo ne šiandien, nes varnei pavyko išnešti sveiką kailį iš kapinių.
Prietemoje skendinčiame parke nuskambėjus vaikino klausimui mėlynakė tik linktelėjo ir ėmė žingsniuoti šalia palikdama naujus pėdsakus puriame sniege. Regis, kelionė ir nuotykiai Godriko Dauboje šįkart buvo baigti.

*

Neprisijungęs Artemidė Laventi

  • V kursas
  • *
  • 4
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Godriko Daubos parkas
« Atsakymas #198 Prieš mėnesį »
Blizgančios akys mąsliai žvelgė iš krūmų, įdėmiai skenuodamos miegančio miestelio gatves, akimirką sustodamos ties kol kas nieko neįtariančia auka. Vidurnakčio šešėliuose besislepiantis žvėris kiek iššiepė nasrus, lėtai sėlindamas pro tankius krūmokšnių kamienus į priekį. Pilkšvas kailis dengė išsišokusius padaro mentikaulius, ritmingai siūbuojančius kartu su kiekvienu priekinių kojų judesiu. Alkanas žvilgsnis persekiojo žmogystą, lengvai plaukiančią per tirštą nakties rūką. Tamsus vyro siluetas, blausiai apšviestas ilgakojų žibintų, sekundę stabtelėjo apsidairydamas lyg kažką nujausdamas, lyg užuosdamas artėjančios mirties tvaiką.
Staiga pasigirdo klyksmas. Aukšta figūra parklupo ant balose skęstančio betono ir susiėmusi už gilios žaizdos dar bandė atsistoti, tačiau nesėkmingai. Plėšrūnas nelaukė. Vos praliejęs pirmąjį nekalto kraujo lašą, it labiau paskatintas, nasrais ėmė darkyti bejėgės aukos kūną. Apmirusiose miestelio gatvėse aidėjo riksmai. Žliaugdamas krauju ir apkvaitęs nuo nežmoniško skausmo vyras paklaiko: tarsi apimtas epilepsijos ėmė purtytis, spardytis, taip apgailėtinai manąs, kad vis dar pavyks apsiginti.  Jausdamas nenuilstantį, venomis pulsuojančio adrenalino, srautą, patrakęs nuo kraujo troškimo, pilkšvakailis užgulė ant sumaitoto kūno. Iltys smigo į tysančiojo kaklo linkį, dar sykį ir dar. Galiausiai žmogysta liovėsi purtytis, agonija įveikė aukštaūgį.
Finalas buvo negražus. Medžioklės įkarščiui atslūgus, žvėris atsitraukė nuo, be gyvybės ženklų savo pačios kraujyje plūduriuojančios, aukos ir nusigręžė atgal į krūmokšnius.
  Juodos alkanos akys persimainė į šviesų safyrą. Pilkas kailis, virtęs baltų plaukų sruogomis, glostė nuogą nugarą. Lengvu rankos mostu mergina nusivalė kruvinus skruostus. Pasitenkinimo kupinas šypsnis nakties tamsoj paliko žudikės lūpas. Plėšrūnas atgavo tikrąjį pavidalį.
Once upon a time, an angel and a devil pressed their hands to their hearts and started the apocalypse

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019