0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Morgana Buterfield

  • VI kursas
  • *
  • 308
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Raudonplaukė Salazaro išpera
Ats: Godriko Daubos parkas
« Atsakymas #180 Prieš 6 metus »
  Tamsoje baltaplaukis pastebėjo kaip merginos žandai užkaito, jis vos vos šyptelėjo. Staiga, visai netrukus mergina pasistiebė ir įsisiurbė jam į lūpas. Kelias sekundes Jokūbas stovėjo it žado netekęs, bet tada staiga jis pačiupo merginos veidą delnais ir dar labiau prisispaudė. Bučinys buvo kiek grubokas, jis vos vos prikando Kamilės apatinę lūpą, it koks ištroškęs žvėris. Baltaplaukis netikėtai pradėjo stumti merginą link arčiausiai esančio medžio, vos į jį atrėmęs merginos nugarą Jokūbas atsitraukė, aišku, kad dėl oro trūkumo. Jis giliai įkvėpė, visgi, būtų gaila rasti du jaunus burtininkus padususius besibučiuojant parkelyje, naktį.
-  Pašok,- staiga jis murmtelėjo merginai ir vėl staigiai pabučiavo merginai.
The truth is what I make it. I could set this world on fire and call it rain.

*

Neprisijungęs Amaltėja Nereidė Barnard

  • ***
  • 68
  • Lytis: Moteris
  • Est-ce que tu as de choléra dans tes joues?
Ats: Godriko Daubos parkas
« Atsakymas #181 Prieš 6 metus »
Dar prieš keletą akimirkų mintyse su savimi kalbėjusi apie savigarbą ir kad bučiuoti merginą pirmojo normalaus susitikimo metu yra negražu ir nemandagu, dabar Camille nakties prieglobstyje aistringai bučiavosi su kolega, o nestiprus žnybtelėjimas į lūpą tik dar labiau pagyvino bučinį.
Po keletos bedeguonių akimirkų, prancūzė nugara pajuto kietą medžio žievę ir pagaliau gavo sekundėlę įkvėpti. Kojomis apsivijusi vaikino liemenį, vėl stipriai įsisiurbė į jo lūpas ir įvėlė pirštus į plaukus. Šitaip buvo kur kas patogiau nei būti ant pirštų galiukų įtemptomis pėdomis.
-Tai kaip dėl kvietimo pas mane?- Klastūnyno vadovė nutraukė bučinį ir kilstelėjo antakius.

*

Neprisijungęs Morgana Buterfield

  • VI kursas
  • *
  • 308
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Raudonplaukė Salazaro išpera
Ats: Godriko Daubos parkas
« Atsakymas #182 Prieš 6 metus »
  Kamilei atsitraukus Jokūbas dar kartą įkvėpė oro ir jau būtų vėl ją pabučiavęs, tačiau mergina jį sustabdė paprasčiausiu klausimu. Vaikinas atsitraukė, kiek pamąstė, o tada keistoka šypsena nušvietė jo veidą ir jis linktelėjo papurtydamas galvą.
-Žinoma, kodėl gi ne.
  Tada jis dar kartą įsisiurbė į merginos lūpas ir vėl ją prispaudė prie medžio kamieno. Jo dešinė ranka apsivijo merginos liemenį, o kairioji merginos kaklą ir jį švelniai suspaudė. Tada jis staigiai atsitraukė ir vis dar drėgnomis lūpomis nusileido merginos žandikauliu, kaklo link. Ten sustojo. Iškvėpęs šiltą orą jis prispaudė savas blyškias lūpas ir truputi sukando jos plono kaklo odelę, tarsi būtų vampyras kuris ilgai neragavo kraujo, tada ir vėl atsitraukė ir nuleido merginą ant žemės.
- Tai kur tavo apartamentai?
The truth is what I make it. I could set this world on fire and call it rain.

*

Neprisijungęs Amaltėja Nereidė Barnard

  • ***
  • 68
  • Lytis: Moteris
  • Est-ce que tu as de choléra dans tes joues?
Ats: Godriko Daubos parkas
« Atsakymas #183 Prieš 6 metus »
Astronomijos profesorė atlošė galvą atiduodama visą savo kaklą aukštaūgiui. Minkštos lūpos, slystančios Kamilės kaklo oda, vertė visą merginos kūną nusieti mažyčiais šiurpuliukais, kurie po visa odą lakstė taip, tarsi nerastų sau vietos.
-Apartamentai?- pancūzė šyptelėjo pajutusi tvirtą atramą po kojomis,- kaip tau skamba nedidelis kambarėlis aukščiausioje pilies vietoje su labiausiai erzinančiais laiptais, po kurių daugiau nieko ir nesinori tik kristi į lovą,- mėlynakė žvilgtelėjo į vaikiną ir dar kartelį nusišypsojo mintyse permesdama savo kabineto vaizdą. Tikėjosi, kad nepasirodys it kokia nevala. Negalėjo savęs tokia laikyti, tačiau turėjo pripažinti, kad močiutės jos kabinete nebuvo, tad ir sutvarkyti jo kiekvieną dieną nebuvo kam.
-Eime? O gal parkelio suoliukas skamba linksmiau?- Camille sukikeno ir ištiesė šviesiaplaukiui delną.

*

Neprisijungęs Morgana Buterfield

  • VI kursas
  • *
  • 308
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Raudonplaukė Salazaro išpera
Ats: Godriko Daubos parkas
« Atsakymas #184 Prieš 6 metus »
  Išgirdęs merginos atsakymą Jokūbas sukikeno.
- Jei po tų laiptų krisime iš kart į lovą, tai aš nieko prieš.- jis šyptelėjo ir perbraukė liežuviu per apatinę lūpą, žvelgdamas tiesiai į merginos akis, o tada vėl nusijuokė.- Nebent jeigu tu nori sušalti ir susirgti tai galim, bet aš nerizikuočiau tavo ir savo sveikata.
  Tai pasakęs šviesiaplaukis ir vėl prispaudė savo lūpas prie merginos lūpų, aišku prieš tai dar pakankamai gerai pasilenkęs, kad pasiektų Kamilę. Vaikino rankos pradėjo slinkti merginos kūnų žemyn, viena lėtai nuslinko sėdmenų link ir ją spūstelėjo, o kita lėtai slinko merginos kaklu žemyn ir galiausiai palindo po merginos paltuku ir marškinėliais, bei lėtai pradėjo kilti link krūtinės vos vos suspaudžiant kurią nors kūno vietą, o tada Jokūbas greitai atsitraukė ir žengtelėjo kelis žingsnius atgal ir kiek užkimusiu balsu tarė:
-Eime.
The truth is what I make it. I could set this world on fire and call it rain.

*

Neprisijungęs Rafaela Ginoble

  • III kursas
  • *
  • 438
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • è una musa che ci invita / a sfiorarla con le dita
Ats: Godriko Daubos parkas
« Atsakymas #185 Prieš 6 metus »
  Pagaliau sukimasis sustojo ir rusvaplaukė tėškėsi ant akmenimis grįsto takelio. Vis dar klūpant ant jau nubrozdintų kelių apsižvalgė. Buvo kažkokiame parke – tą suprasti buvo nesunku. Aplink takelius stovėjo išsimėtę suoliukai, aplinkui gana retai augo medžiai. Neturėjo supratimo, kokiame mieste esanti, tačiau kol kas tuo nesirūpino. Dabar reikia rasti ingredientus eliksyrui.
 Pasikėlusi ant dviejų kojų, nusivalė nuo kojų ir sijono dulkes, nusibraukė kelis kraujo lašelius nuo kelių. Tik dabar dirstelėjo į rankoje laikomą popieriaus lapą su eliksyro receptu. Iš pažiūros šis atrodė paprastas – vos kelios sudedamosios dalys, tik keli žingsniai virime, tačiau šešiolikmetė puikiai žinojo, kokie apgaulingi kartais būna receptai, tad nutarė kol kas nesidžiaugti.
 Pagal jos nuovoką, šiame parke turėtų rasti dvi žoleles ir kažkokio medžio vaisių. Hm. Nors dar tik rugsėjis, bet jau jokių žolelių čia nesimatė. Gal toliau bus? Užtat medžių čia buvo pilna, iš kur ji žinos, kurio jai reikia?
 Pagalbą rado visai netikėtai, mat prie kiekvieno medžio buvo lentelė su jo pavadinimu. Puiku. Dabar teliko rasti tą, kur parašyta „Rusvasis poržiedis“. Taip ir ėjo takeliu, vis žvalgydamasi į šalis. Laikas bėgo, o ji dar nieko nerado. Pagaliau jos žvilgsnis užkliuvo už neaukštas, liaunas medelis, labiau primenantis krūmokšnį. Medžio kamienas buvo baltas, o lapai melsvi, tačiau lentelė šalia rodė aiškiai – tai jai reikiamas medis. Hm, o tai tada kodėl jis rusvasis?? Ji niekaip negalėdavo suprasti, kuo vadovasi magiškų augalų pavadintojai. Ar kaip jie ten.
 Atsargiai peržengė per neaukštą, tačiau spygliuotą tvorelę. Pasistiebusi ant pirštų galų nurovė keletą plačių, ilgų lapų, kurių reikės eliksyro gamybai. Gerai, ka pasitvėrė savo kuprinę – dabar turi kur dėt surinktas medžiagas.
 Vėl grįžusi į takelį susimąstė. Kur ji galėtų rasti tas žoleles? Kaip jos ten vadinosi? Ak taip, nuodingasis šalavijas (pirmąsyk apie tokį girdėjo, visada manė, kad tai gydomasis augalas) ir asfodelijas. Ak, čia jau ne žolelė, ar gėlė. Hm, o ar tokiu metu laiku žydi asfodelijai? Ir kur ji jį čia ras? Ilgai nesvarsčiusi, nutarė toliau eiti takeliu, gal kažką ras.
 Netrukus priėjo nedidelį prūdelį. Prie jo krantų augų jai pažįstamos gėlės su dailiais, baltais žiedais – asfodelijai. Vos juos pastebėjusi, pribėgo ir atsargiai nupjovė žiedą. Dar atsargiau jį įsidėjo į kuprinę. Čia pat augo ir nuodingasis šalavijas – atrodė taip pat, kaip įprastas, tačiau lapai buvo bordinės spalvos. Apsimūturiavo delną kažkokia medžiagos skiaute ir išrovė šalaviją. Susukusi jį į tą pačią skiautę, padėjo į kuprinę, atskirai nuo kitų augalų.
 Rankoj vis dar laikė nešyklę. Prisilietė prie jos kita ranka ir vėl pajuto, kaip knyga ją įsiurbia vidun.
credo solo in te grande amore

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Godriko Daubos parkas
« Atsakymas #186 Prieš 5 metus »
Parko takas buvo nudengtas sniegu ir ant jo nesimatė nė vieno pėdsako, kuris bylotų apie kažkieno būvimą čia. Regis, šį vėlyvą vakarą parke tebuvo Edgar'as ir kapinėse jo sutikta mergina. Tamsiaplaukis pratylėjęs visą kelią iki parko (nors nuo miestelio kapinių iki Godriko Daubos parko nebuvo didelis atstumas), vos tik įžengė į jį, pasuko šiek tiek galvą į mėlynakę ir pažėrė jai klausimų, kurie jam, bent jau šioje situacijoje, buvo svarbūs.
- Kas tu? Ar gyveni čia? Ir kodėl kovojai su šiais padarais?- turėjo ir dar vieną klausimą, bet jį nusprendė palikti vėlesniam laiku, nes ir taip, burtininko nuomone, jis pažėrė pakankamai klausimų pradžiai.
Priėjus prie pirmo akmeninio suoliuko, animagas svarstė galimybę prisėsti bei išsiaiškinti rūpimus klausimus, jei tik to nesutrukdytų kokios nors magiškos būtybės ar ta pati rudaplaukė, kurios kol kas jis nė trupučio nepažįsta. Dėl šios priežasties negalėjo prognozuoti jos galimo elgesio.
Kaip suoliukas buvo prieitas, taip buvo ir praeitas. Tas pats buvo ir dar su kitu suolu, ir su kitu taipogi. Visgi apsigynimo nuo juodosios magijos žinovas pagalvojo, kad ganėtinai vėsų vakarą ėjimas bus geriau negu sėdėjimas. Na, gal ir prisės minutėlei kitai, bet tam pasirinko parko centre esantį ypatingą suoliuką, o ne eilinį, kurių čia buvo ne vienas ir ne du.
- Kam gi tau tokia ginkluotė?- žaliaakis manydamas, kad pagaliau atėjo laikas ir dar vienam klausimui, išsyk jo paklausė. Išties buvo įdomu, kam tokia ginkluotė. Labiausiai stebino lankas. Nemanė, kad kada nors pamatys, ką nors naudojantis būtent štai tokiu ginklu. Jis net nepažinojo nieko asmeniškai, kas bent užsiimtų šiaip pašaudymu iš lanko į taikinius. O šiandien išvydo, kaip merginos paleista strėlė smigo į vampyro petį. Tas stebino Edgar'ą, nors jam tai ir nelabai patiko, tačiau pastarąjį veiksmą galėjo pateisinti.

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Godriko Daubos parkas
« Atsakymas #187 Prieš 5 metus »
Žengdama sniego nuklotu taku Davina nė nepastebėjo, kaip Godriko Daubos kapines pakeitė parkas. Nepramintas kelias aiškiai rodė, jog jaunuoliai čia lankėsi pirmieji. Regis, miestelio gyventojai nė neketino kelti kojos iš savo šiltų namų. Turbūt ir pati mergina nebūtų čia vykusi, jei tik būtų žinojusi, jog viskas taip susiklostys. Po kojomis šiugždant sniegui mėlynakė žvelgė į priešais žingsniuojantį vaikiną, tik šviesiai mėlynos akys žvelgė tuščiai. Visas varnės dėmesys buvo skirtas neseniai patirties nuotykiams kapinėse. Vaizduotės niekaip neapleido vaizdas, kaip juodojo kristalo durklu ima tekėti tamsiai raudonas vampyro kraujas. Vos pastebimai papurčiusi galvą ispanė pabandė nustumti visas mintis į šalį. Laimei, netrukus Daviną pasiekė šalia žingsniuojančio vaikino balsas padėjęs išblaškyti nykias mintis. Vis dėl to mėlynakė kelias akimirkas dvejojo prieš atsakydama į ką tik pažertus klausimus.
-Davina Murrell, burtininkė,-tyliu, tačiau draugišku balsu atsakė mėlynakė,-ne, negyvenu čia. Godriko Dauboje lankausi pirmą ir turbūt paskutinį kartą,-vos matomai kilstelėjo lūpų kampučius. Net neabejojo, jog tėvui sužinojus apie šį įvykį, jai bus uždrausta dar kartą kelti koją į šią vietą. Juk vyresnysis burtininkas aiškiai perspėjo, jog čia gali būti pavojinga, tik žavioji lankininkė į tai nekreipė dėmesio, o dabar už tai kentėjo.
-Nebūčiau su jais kovojusi, jei jie nebūtų manęs puolę,-vis dar jausdama kaltę dėl sužeistų vampyrų mergina nuleido šviesiai mėlynas akis į sniegą po kojomis. Žvelgdama į sniegu nuklotą žemės paviršių Davina nė nepastebėjo netoliese stovinčių suoliukų, pro kuriuos jie nė nestabtelėdami praėjo. Galiausiai juodaplaukiui uždavus dar vieną, turbūt labiausiai rūpimą klausimą, Davina kilstelėjo galvą.
-Nesu antgamtinių būtybių medžiotoja, jei taip manai,-vos pastebimai šyptelėjo,-iš lanko šaudau nuo mažens, o naudotis durklais pradėjau tik visai neseniai,-stipriau sugniaužė rankoje esantį lanką.
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Godriko Daubos parkas
« Atsakymas #188 Prieš 5 metus »
Burtininkė pakartojo Edgar`as tai, ką prieš kelias sekundes išgirdo, nužvelgdamas merginą. Tikėjosi ją atsiminti bent iš matymo, jei ji kartais mokėsi Hogvartse. Tačiau to padaryti nepavyko. Bet ko kito ir tikėtis juk Davina mokėsi visai kitame koledže ir buvo keletą metų jaunesnė už buvusį Grifų Gūžtos prefektą. Kalbant apie rudaplaukės amžių, animagas nebūtų galėjęs tiksliai pasakyti ar ji dar mokosi ar nebe.
- Ir tam vieninteliam kartui būtent pasirinkai vakarą ir kapines?- truputėlį stebino toks mėlynakės Godriko Daubos vietos ir laiko pasirinkimas aplankymui. Aišku, lauke buvo gražu. Jei ne tie vampyrai, tai niekas ir nebūtų stebinę juodaplaukio. Tik dabar prie visų Jeffter'io rūpesčių prisidėjo dar ir tas faktas, kad visgi Dauboje nebėra taip saugu, kaip anksčiau. Ir joje tą nesaugumą kelia siaučiantys kitų rasių atstovai, kurie, regis, be priežasties puldinėja kitus.
Galvos palinksėjimu vaikinas atsakė į varnės žodžius, bylojančius, jog šioji pati nepuolė būtybių. Tai jam patiko. Tik čia tuomet kilo vienintelis klausimas, kodėl burtininkė gynybai naudojo ne magiją, o ginklus, kurie gali sužeisti kitus. Tačiau šį klausimą burtininkas pasiliko sau.
Į klausimą apie ginklus atsakymo žaliaakis taip ir nesulaukė. Na, sulaukė, tik esmė, kad ne to jis klausė.
- O man buvo kilusi tokia mintis,- prisipažino, kai mergina paneigė esanti medžiotoja.
- Ir kokiems tikslams tu treniruojiesi su ginklais?- vis dar bandė išgauti iš Davinos informaciją apie ginklų reikalingumą jai.
Taip bekalbėdami jaunuoliai atsidūrė parko centre, kuriame stūksojo didžiulis ąžuolas, o po juo stovėjo suolelis. Magas priėjęs prie daikto, ant kurio galima prisėsti, pirštinuota ranka nubraukė ant jo esantį sniegą ir prisėdo. Tuomet kilstelėjo savo galvą ir pažvelgė į mėlynas akis.
- Tai kaip ketini grįžti namo?- pasiteiravo lankininkės svarstydamas, kaip šioji tai žada padaryti. Tas faktas, kad laikas vis slinko, reiškė, jog mergina kažin ar beparsigaus namo žiobarišku transportu. Nebent ji čia atvyko su savo asmenine žiobariška transporto priemone.

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Godriko Daubos parkas
« Atsakymas #189 Prieš 5 metus »
Pokalbis su šalia žingsniuojančiu tamsiaplaukiu leido bent trumpam pamiršti neseniai matytus vampyrus ir tai kas nutiko. Žinojo, jog šio vakaro dar ilgai nepamirš, jei išvis pamirš. Tik apie tai kol kas negalvojo, visą dėmesį skyrė vaikino užduoties klausimais, kurie ir išblaškė jaunosios ispanės mintis apie kapines.
-Neturėjau kitos išeities,-gūžtelėjo pečiais. Žinojo, jog vakaras nėra pats tinkamiausias laikas aplankyti kapus, o ypač nežinomoje vietoje, tačiau antraip nebūtų galėjusi išvis čia atvykti. Be to, nors lauke karaliavo tamsa, tačiau laikrodis ant merginos riešo dar nerodė vėlaus vakaro. Atitraukusi žvilgsnį nuo sniegu nukloto tako Davina nužvelgė aplink esantį parką. Šis, kaip ir viskas aplinkui, buvo apsigobęs storu sniego sluoksniu. Medžiai iškėlę savo belapes šakas puikavosi baltuojančiu sniegu. Tikėdamasi, jog prie neatsakyto klausimo apie ginkluotę juodaplaukis nesugrįš, žavioji lankininkė paslėpė lanką po apsiaustu. Vis dėl to netrukus parko paviršiumi nuskambėjo sekantis animago klausimas. Pravėrusi rausvas lūpas mergina ketino atsakyti į užduotą klausimą, kai staiga susivokė, jog nė pati tiksliai nežino, kodėl nusprendė per šias atostogas pradėti treniruotis su ginklais. Kelias akimirkas tylėjusi mėlynakė žvilgtelėjo į vaikiną.
-Nenoriu, kad kitiems tektų mane ginti,-šviesiai mėlynos akys ir vėl nukrypo į šalį. Priėjus parko vidury Davina nužvelgė čia besipuikuojantį ąžuolą ir šalia jo stovintį suoliuką. Netrukus nubraukęs sniegą ant šio patogiai įsitaisė juodaplaukis. Pajutusi vaikino žvilgsnį mergina nusuko akis į ąžuolą. Šis, regis, buvo viso parko puošmena. Didingai iškeltos šakos ir storas kamienas aiškiai rodė medžio jėgą. Vis dėl to netrukus šviesiai mėlynos akys nukrypo į šalia sėdintį animagą.
-Su magijos pagalba,-vos matomai kilstelėjo lūpų kampučius,-beje, aš vis dar nežinau tavo vardo,-tyliai nusijuokė prisiminusi, jog priešais sėdintis vaikinas taip ir neprisistatė.
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Godriko Daubos parkas
« Atsakymas #190 Prieš 5 metus »
- Aišku,- tepasakė vaikinas, kai Murrell pareiškė, jog ji neturėjo kitos galimybės, kaip tik atvykti į Godriko Daubą vakare.
Palengva krentančios snaigės jau spėjo įsitaisyti ant Jeffter'io galvos, taip beveik paslėpdamos tamsius jo plaukus, nuo kurių pats burtininkas nesivargino nusibraukti to sniego. Nematė reikalo to daryti, nes kelios minutės ir vėl būtų buvę tas pats. Be to, jis net nenumanė, kad jo plaukai yra padengti sniegu.
- Ar tai blogai, kai kažkas tave gina?- tęsdamas pokalbį teiravosi buvęs Hogvartso mokinys, - Ir kodėl nenaudoji gynybai magijos?- iškart pridėjo dar vieną klausimą, kuris labiau domino. Nors puikiai pats žinojo, kad gindamasis magijos pagalba gali sužaloti užpuoliką ne menkiau nei su ginklais, visgi buvo linkęs manyti, jog gynyba pasitelkiant ginklus į pagalbą neišvengsi kito sužalojimo. Su magija galėjai mėginti išsisukti be sužeidimų. O gal jai sunkiai sekasi tokia magija? dar nesulaukęs atsakymo į savo paskutinįjį klausimą animagas pats ėmėsi ieškoti priežasčių, kodėl mergina yra pasirinkusi būtent tokį savigynos metodą.
Davinos atsakymas dėl jos grįžimo namo Edgar`ui buvo toks, kokį jis ir tikėjosi išgirsti, todėl tik tyliai palinksėjo galva.
- Edgar`as,- prisistatė jaunuolis žvelgdamas į mėlynakę, - Tačiau ar jo žinojimas ką nors pakeis?- nematė prasmės prisistatinėti, kai jau žinojo, kad varnė yra tik svečias Godriko Dauboje, kuris greičiausiai daugiau čia nebepasirodys. O kažkur kitur ar ją sutiks apsigynimo nuo juodosios magijos specialistas irgi didelis klausimas žinant tai, jog jis retai išvyksta iš šio miestelio.
Jeffter`is stebėdamas stovinčią rudaplaukę pagalvojo, kad galbūt ji irgi nori prisėsti, todėl nubraukė nuo kitos suoliuko pusės sniegą ir ranka bei galvos kryptelėjimu parodė, jog šioji gali taip pat prisėsti, jei nori.

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Godriko Daubos parkas
« Atsakymas #191 Prieš 5 metus »
Baltoms snaigėms ėmus leistis iš dangaus Davina kilstelėjo galvą šviesiai mėlynas akis įsmeigdama į juoda skara apsigobusį nakties skliautą. Sušalusios dangaus dukros papuošė merginos plaukus padengdamos juos plonu sniego sluoksniu. Kelias akimirkas padvejojusi Davina nusprendė leisti ir toliau baltoms snaigėms kristi ant tamsių plaukų. Nors apsiausto gobtuvas būtų puikiai paslėpęs plaukus ir neleidęs šiems sušlapti, vis dėl to mėlynakė nė nekilstelėjo rankų. Nuleidusi galvą šešiolikmetė žvilgtelėjo į priešais sėdintį vaikiną. Šio klausimas nuskambėjo tyloje skendinčiu parko paviršiumi. Regis, tamsiaplaukis buvo pasiryžęs išsiaiškinti viską, kas jam buvo įdomu.
-Ne, tik nenoriu, kad kiti rizikuoti savo gyvybe dėl manęs,-žvelgdama į už tamsiaplaukio stūksantį ąžuolą, atsakė mėlynakė. Net neabejojo, jog jei ne burtai ir ginklai, dabar abu jaunuoliai gulėtų krauju nusidažiusiame sniege. Ramiai plakanti merginos širdis būtų sustingusi nuo mirties poveikio. Nustūmusi visas niūrias mintis į šalį Davina žvilgsniu nuslydo žemę nuklojusiu sniegu.
-Būčiau naudojusi, jei būčiau...-kelias akimirkas padvejojusi dėl sekančių savo žodžių mergina tęsė savo atsakymą,-buvusi Hogvartse.-Nukreipusi šviesiai mėlynas akis į tamsiaplaukį mėlynakė nužvelgė ant suoliuko įsitaisiusį vaikiną. Hogvartse jo neteko sutikti, tačiau, tai nė kiek nestebino varnės. Pirmuosius metus burtų mokykloje žavioji lankininkė visą savo dėmesį skyrė mokslams, tad daugelio mokinių nė nepastebėdavo. Galiausiai viskas pasikeitė.
-Galbūt,-vos matomai kilstelėjo lūpų kampučius atsakydama į dar vieną Edgar'o klausimą. Regis, priešais sėdintis vaikinas nebuvo linkęs šypsotis. Per visą šį laiką animago veido nepapuošė nė menkiausia šypsena. Tiesa, ir pačios varnės veide nežaidė ta žavi ir plati šypsena. Neseniai patirti nuotykiai privertė šypseną palikti merginos veidą. Persibraukusi ranka per plaukus kartu nubraukdama ir ant jų esančias snaiges Davina tik papurtė galvą pastebėjusi, kaip tamsiaplaukis nuvalė kitą suoliuko pusę siūlydamas sėstis. Likusi stovėti jaunoji lankininkė tik kilstelėjo lūpų kampučius.
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Godriko Daubos parkas
« Atsakymas #192 Prieš 5 metus »
Pasak rudaplaukės, ji nenorėjo, jog kas rizikuotų mėgindamas ją apginti. Tai buvo suprantama ir Edgar`ui. Jis irgi visuomet pats stengdavosi tvarkytis su savomis problemomis, jomis neužkraudamas kitų. Ypač tokiais atvejais, kai kiti galėdavo nukentėti. Tačiau taip pat buvo vienas iš tų, kuris verždavosi padėti kitiems. Kad ir šiuo metu jis labai norėjo padėti savo krikštasūniui, tik kol kas nežinojo kaip. Kol kas ką galėjo padaryti, tai tik perimti būtybę priklausančią ministrui, taip pašalindamas galimus pavojus nuo jo pečių. Tačiau pusvampyris buvo vienas iš tų žmonių, nelinkusių perleisti pavojingų reikalų artimiems asmenims.
- O tai kur tu mokeisi?- kilstelėjo antakį juodaplaukis susidarydamas įspūdį, jog mergina nesimokė Hogvartse. Apie burtų ir magijos mokyklą, kurioje mokėsi Jeffter`is ji žinojo, tačiau jos atsakymas nuskambėjo tarsi ji būtų lankiusi kitą mokyklą, kurioje magijos susijusios su savigyna nėra mokoma.
- Ir ką?- kilstelėjo vėl savo žalias akis animagas į Daviną kartu su savo žodžiais išleisdamas ir garus į vėsų orą iš savo burnos. Jam buvo įdomu, ką gali pakeisti vardo žinojimas. Vardas visiškai nereikšmingo, atsitiktinai sutikto žmogaus, kurį galbūt matai vieną vienintelį kartą.
Merginai papurčius galvą, kas magui leido suprasti, kad ji liks geriau stovėti, Edgar`o žvilgsnis nukrypo į sniegu nuklotą taką. Tiksliau į jaunuolių paliktus pėdsakus sniege, kurie pamažėle dengės nauju snaigių sluoksniu.
- Žinai, žmonės kalba, kad būtent ant to suoliuko, štai po šiuo ąžuolu, Godrikas Grifas išmoko nuginklavimo kerus,- visiškai nukrypdamas nuo temos tarstelėjo buvęs Grifų Gūžtos atstovas ir šyptelėjo savo įprasta ir jaukia šypsena. Ši vieta bei mėlynakės užsiminimas apie Hogvartsą jam sukėlė prisiminimus iš tų laikų, kai jis pats buvo mokinys. Jie jam ir kėlė tą šypseną. Aišku, buvo prisiminimų galinčių sukelti ir liūdesio, tačiau šį kartą tokie neužplūdo vaikino galvos.

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Godriko Daubos parkas
« Atsakymas #193 Prieš 5 metus »
Išgirdusi Edgar'o klausimą Davina sutrikusi žvilgtelėjo į vaikiną. Regis, neseniai nuskambėjęs šešiolikmetės atsakymas buvo suprastas neteisingai. Žinodama, kad magijos naudojimas uždraustas už Hogvartso pilies ribų, mėlynakė žiobarų pasaulyje kliovėsi rankoje esančiu lanku ir už diržo užkištais durklais. Nors šie buvo mirtinai pavojingi ginklai, tačiau teikė saugumo jausmą. Vis dėl to, mergina nuoširdžiai tikėjosi, jog jų daugiau neprireiks panaudoti, išskyrus tuos kartus, kai teks treniruotis. Tik abejojo, kad po šio nuotykio kapinėse dar kartą norės paimti už diržo esančius ginklus į rankas.
-Vis dar mokausi, Hogvartse,-kilstelėjo galvą šviesiai mėlynas akis ir vėl nukreipdama į dangų. Iš nakties skliauto besileidžiančios snaigės dabar krito ne tik ant varnės plaukų, bet ir ant juodų blakstienų. Kelis kartus sumirksėjusi Davina nuleido galvą.
-Bent jau žinosiu, kas mane visą šį laiką tardė,-nustūmusi visas niūrias mintis apie ką tik patirtus nuotykius šešiolikmetė linksmai nusijuokė. Nors tamsus vakaras ir neseninai vykę įvykiai nebuvo pats tinkamiausias laikas pokštauti, tačiau stovėti jaučiant nemalonų kaltės ir liūdesio jausmą nebuvo geriausia mintis. Regis, panašiai galvojo ir priešais sėdintis tamsiaplaukis, nes netrukus pokalbio tema buvo pakeista į parke besipuikuojantį ąžuolą ir šalia jo esantį suoliuką. Susidomėjusi jaunoji ispanė dar kartelį žvilgtelėjo į galiūną, o tuomet ir vėl nukreipė šviesiai mėlynas, it brangakmeniai, akis į Edgar'ą.
-Ar dėl to ir pasirinkai šį suoliuką?-prisiminusi, kaip žingsniuodami jaunuoliai praėjo pro kelis iš eilės stūksančius suoliukus, mergina kryptelėjo galvą nužvelgdama tamsoje skendintį parką. Nors keli netoliese stovintys suoliukai puikiai matėsi, tačiau kiek toliau esančios parko dalies buvo neįmanoma įžvelgti. Regis, abiejų jaunuolių pėdsakai palikti sniege, taip pat dingo tamsoje, apgobusioje visą parką. Stovėdama sniegu nuklotame Godriko Daubos parke Davina tikėjosi, jog šią vietą dar teks kada nors aplankyti. Tik jau nebe vakare, arba bent jau ne žiemą. Troško čia atvykti vasaros metu ir šviečiant saulei pasivaikščioti po miestelį.
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Godriko Daubos parkas
« Atsakymas #194 Prieš 5 metus »
Regis, nesusikalbėjom pamintijo jaunuolis išgirdęs, kad visgi Davina mokosi toje mokykloje, kurią jis pats baigė.
- Tai kodėl tuomet magiją savigynai galėtum naudoti būdama tik Hogvartse?- dar vis smalsavo apie tai, kodėl mergina būtų galėjusi pasitelkti burtus, jei būtų pačiame Hogvartse? Negi už Hogvartso ribų ji netenka savo galių? tokia mintis šovė į juodais plaukais dengiamą galvą. Apie tokius burtininkus Jeffter`iui dar neteko girdėti, todėl tokią savo mintį išsyk palaikė kvaila. Nujautė, kad yra visiškai kita priežastis, dėl kurios mėlynakė buvo nusprendusi naudoti burtus tik burtų ir magijos mokykloje.
Žalios akys nužvelgė mėlynąsias, kai lankininkė po savo žodžių žaviai nusijuokė. Tai animagą privertė irgi nusišypsoti. Tiek tas juokas, tiek tai, kas buvo pasakyta.
- Atleisk. Galbūt ir per daug klausinėju,- su šypsena atsiprašė susivokdamas, kad gal jau truputėlį ir per daug pažėrė klausimų varnei, kurios nebuvo reikalo tiek daug kamantinėti.
- Taip,- atsakė Edgar`as į klausimą dėl ko pasirinko šį suoliuką. Iš tikro jis ant jo sėdėjo pirmą kartą. Aišku, ant kitų būtų buvęs pirmas pasisėdėjimas taip pat, tačiau kiti buvo tik eiliniai suoliukai, todėl nusprendė, vedamas girdėtų kalbų, pasirinkti ypatingiausią. Dar skatino čia ateiti ir tos kalbos apie tai, jog jo buvusio koledžo įkūrėjas čia išmoko nuginklavimo kerus. Būtent šis dalykas mestelėjo mintį magui, kad galbūt čia, šioje ypatingoje vietoje, ir jam išeis sužinoti kažką naujo, kas galėtų padėti jo krikštasūniui. Aišku, mintis buvo naivi, nes mokymasis žinomo dalyko yra viena, o bandyti išmokti apie ką net dar nesi greičiausiai girdėjęs - visiškai kita. Visa tai puikiai suprato ir pats Edgar`as, bet nepaisant to vis tiek manė, jog tai buvo puiki vieta prasiblaškymui.
- Ar tau dar ne laikas namo?- kilstelėjo akis nuo sniego į Murrell, prisiminęs, kad ji sakė, jog vis dar mokosi. Nors ir ji atrodė turinti būti jau vyresnių kursų moksleivė, tai neatmetė to fakto, kad ji vis dar nepilnametė, kuriai Godriko Dauboje yra nesaugu. Žinoma, saugu nebuvo ir pilnamečiams.