0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Godriko Daubos parkas
« Atsakymas #240 Prieš 5 mėnesius »
   Linktelėjo. Giliai viduje mergina nujautė, kad herbologas vyksta į Hogvartsą ir pakenčia mokinius tik dėl savo dukters. Atrodė nepaprastai žavu ir miela, jog Matthew daro viską, kad dukra jaustų jo buvimą šalia ir žinotų, kad nutikus nelaimei nebus viena.
   - Deoiridh turėtų būti laiminga turėdama tave, - šyptelėjo trumpam žvilgtelėdama į savo dukrą. Davinai užteko vos kelių pirmųjų dienų po Aleksandros gimimo, kad spėtų pastebėti, kaip Fasiras žvelgia į mažąją von Sjuard, ir suprasti, kad ji turės geriausią tėtį, kuris padarys viską, kad ji būtų laiminga.
   Kiek susimąsčiusi rauktelėjo antakius. Buvo gaila, kad Deoiridh negalėjo būti nuo gimimo su Matthew. Neabejojo, kad herbologas būtų buvęs laimingas galėdamas matyti ją augančią nuo pat pirmų dienų.
   - Dar yra laiko, - kilstelėjo lūpų kampučius tarsi paguosdama, kad per ateinančius mokslo metus tamsiaplaukis dar spės sugalvoti, ką veiks po profesoriaus karjeros. Galbūt tada keliaus po pasaulį ir tyrinės augalus kartu su Deoiridh, šitaip leisdamas jai pamatyti visas šalis ir kartu patirti nuotykius. Kaip kokiame filme. Nejučia šyptelėjo nuo tokios minties. Kažką panašaus jiedu ir veikdavo, tik galbūt kiek realistiškiau.
   Žvilgtelėjo į Aleksandrą. Nesinorėjo pasakoti visų liūdnų akimirkų, kad ketverius metus jiedu su Fasiru vos atsiradus progai susikraudavo daiktus, ar ir be jų, keliaudavo į Ispaniją dėl dukros. Žinoma, dabar viskas buvo kitaip, ji buvo su jais, tačiau tai nereiškė, kad Ispanija liks užmiršta. Nujautė, kad jos brolis dažnai ten lankysis norėdamas pamatyti tėvus, o ir Davina kartu su Helkkari bus išsiilgusi Klaros su Viljamu. Bei, žinoma, žirgų.
   - Turbūt per dažnai, - nusijuokė. - Kad ir kokia laiminga esu čia, Anglijoje, Ispanija vis tiek kviečia karts nuo karto sugrįžti, - nežymiai šyptelėjo.
   - Šitai mane ir gąsdina, - galiausiai prisipažino stebėdama, kaip mergaitė atbėga iki jos ir puola į glėbį. Švelniai sugavusi dukrą nubraukė nuo veido plaukus. Auksinės akys atrodė pavargusios, mieguistos. - Manau, kad mums metas keliauti į namus, ar ne? - Aleksandra palinksėjo kelis kartus pasitrindama akutes ir nusižiovaudama.
   - Buvo smagu ir vėl susitikti, - stodamasi ir suimdama mergaitės ranką apdovanojo herbologą šypsena, o tada pasisuko į keliuką. - Gerų mokslų metų, - dar kartą šyptelėjo imdama žingsniuoti namų link parko takeliu.
   Rudaplaukei dar kartą nusižiovavus Davina švelniai apglėbė ją kilstelėdama ant rankų. ALeksandra apglėbė motinos kaklą ir žvilgtelėjusi šiai per petį dar spėjo pamojuoti herbologui, o tada pasislėpė šviesiuose plaukuose.
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologijos profesorius
  • *
  • 740
  • Lytis: Vyras
  • "Ir dar - išmok kerėti." - Melijandra Julija Lorijan
Ats: Godriko Daubos parkas
« Atsakymas #241 Prieš mėnesį »
Davina buvo ypatinga mergina. Kur jau ten mergina, ji buvo jauna moteris, turinti šeimą. Nepaisant to, Matthew negalėjo pakeisti savo jausmų, tad žvilgsnis, kartais įsmingantis į jaunosios ispanės veidą, buvo kiek liūdnas. Matyti, kaip ji bendrauja su dukra, buvo skaudu, bet kartu ir savotiškai gražu. Turner neabejojo, kad mergaitė bus be galo laiminga ir mylima. Ko gero, kiekvienas vaikas pavydėtų tokios motinos kaip Davina.
O ir pasakyti visada žinojo ką. Ar Deoiridh laiminga, Matthew neįsivaizdavo, bet vis dėlto tikėjosi, kad gali labiau džiaugtis gyvenimu nei iki susirasdama tėtį. Vis dėlto tokie paprasti žodžiai, kurie galėjo būti suprasti kaip savotiškas komplimentas, iš šios ispanės lūpų skambėjo tikrai ypatingai. Kad ir kaip ten būtų, atrodė, kad ir ji savotiškai brangina šią neįprastą draugystę. Vadinti keliolika metų jaunesnę merginą drauge buvo šiek tiek keista, bet jau geriau draugė nei beviltiškos vienpusės meilės objektas, ar ne?
Žvilgtelėjęs į mergaitę negalėjo nepastebėti panašumo su motina. Į galvą pradėjo lįsti nelabai tinkamos mintys apie tai, kad vis dėlto norėtųsi turėti savo vaikų. Kad ir kokia brangi ir mylima buvo Deoiridh, Matthew jos ilgą laiką nė nepažinojo. Vis dėlto dabar apie tai galvoti nereikėjo. Geriau pasimėgauti netikėtu susitikimu su žavia jauna mergina, kuri niekaip negalėjo palikti minčių.
- Gimtinė visada traukia, - draugiškai nusišypsojo profesorius. Tiesą sakant, net ir jį patį Ispanija pradėjo traukti. Susitikimas Madride galbūt buvo kiek nemalonus, tačiau prisiminti vis tiek buvo smagu. Ar ne ten jiedu susitiko pirmą kartą po to, kai mergina nebebuvo jo mokinė? Deja, į galvą neatėjus tinkamai minčiai, ką būtų galima pasakyti, Matthew daugiau nieko nesakė.
- Taip, augantys vaikai parodo, kaip nevaldomai lekia laikas… - sumurmėjo profesorius. Buvo keista suprasti, kad Deoiridh jau visai netrukus baigs Hogvartsą. Atrodo, jiedu ką tik susipažino, o juk tada Italijoje ji tebuvo maža išsigandusi mergaitė…
Davinos mergaitė, ko gero, buvo pavargusi, ką bylojo ir jos mamos žodžiai. Buvo apmaudu, kad susitikimas toks trumpas, tačiau pamatyti šią merginą vis tiek buvo smagu. Matthew šyptelėjo ir linktelėjo. Kažkodėl atrodė, kad daugiau susitikti neteks, tačiau vis tiek pratarė:
- Gal dar kada pasimatysime… Sėkmės.
Kiek liūdnu žvilgsniu stebėdamas merginą Matthew stovėjo ir tarsi laukė kažko. Turbūt to, kad ji atsisuks ir padovanos paskutinę šypseną. Vis dėlto laukimas buvo bergždžias ir tik pametęs ispanę iš akių herbologas atsitokėjo. Beveik neprisiminė, ko atvyko į Godriko Daubą. Pasidėjo šį susitikimą į saugią vietą širdyje ir žinojo dar ilgai jį ten laikysiantis. Buvo visiškai tikras, kad artimiausiu metu Davinos vietos gyvenime ir širdyje neužims jokia kita mergina. Tai buvo skausminga, bet ši ispanė įkrito pernelyg giliai į širdį.
Negarsiai atsidusęs Matthew nužvelgė parką ir galiausiai patraukė į priešingą pusę.