0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Dylan Frendlin

  • ***
  • 157
  • Lytis: Vyras
  • Kaip sekasi, tik take?
Ats: Gūžta prie testralių olos
« Atsakymas #180 Prieš 6 metus »
Dylan'as pernelyg daug skyrė dėmesio susikaupimui bei vaizdo "įamžinimui" galvoje, o atsipalaiduoti ir viskuo pasimėgauti nesugebėjo. Tai pajautė vos nusileidęs bei nusliuogęs nuo testralio. Klastuolio visas kūnas buvo įsitempęs, tarsi įtemptoje situacijoje.
- Žinau, - šyptelėjo Elenai prilietęs jo snukutį ranka, - tai buvo nepakartojama gyvenimo akimirka, prabėgusi itin greitai.
Vaikinukas patraukė ranką nuo gyvūno, tačiau jis tik priėjo arčiau bei priglaudė save prie burtininko.
- O taip, - menkai nusijuokė, - susibendravom, - klausė grifės, - matau, daug žinai apie šiuos gyvūnus.
Dylan'as apsidairė, tarsi kažką pajutęs. Mhm. Nieko. Eh, įdomu ką veikia... Jis nebaigė savo minties. Akys sustojo ties testraliu, gulėjusiu ant žemės. Gyvis pakėlė akis, o klastuolis pagavo jo gailų, skausmo pervertą žvilgsnį. Palikęs Eleną šalia testralio, kuris, kaip spėjo jis pats, nulydėjo Dylan'ą žvilgsniu, jis lėtai nužingsniavo bei prisiartino prie gulėjusio testralio. Gyvūnas pats parodė savo bėdą, lūžusią koją. Vaikinukas atsisėdo ant žemės.
- Vargšelis, - ištiesė ranką, norėdamas paglostyti, tačiau jis tik patraukė snukį atgal, - tau reikia pagalbos.

*

Neprisijungęs Elena Lovegood

  • VII kursas
  • *
  • 240
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • They say Hogwarts, we say Home
Ats: Gūžta prie testralių olos
« Atsakymas #181 Prieš 6 metus »
 Stovėdama prie suaugusio testralio kuris buvo susidraugavęs su Dylan’u, Elena išgirdo lyg tokį nukritimo garsą.
,,Arba man čia pasigirdo, arba man visokie garsai pradeda girdėtis.” Apie tai pagalvojusi, Grifė net prunkštelėjo. Tačiau supratusi jog jai tik pasivaideno, mergina nekreipė dėmesio.
 -Na taip, labai domiuosi šiais gyvūnais. Kiekvienas testralis turi tai, ko neturi joks kitas šios rūšies gyvūnas,- glostydamą magiškąjį gyvūną, LoveGood pažvelgė į Klastuolį. Raudonakė pagavo lyg sumišusį arba išsigandusį vaikino žvilgsnį. Šis žiūrėjo į kažką visai arti.  Grifė lėtai nusukusi akis link tos vietos, kur žiūrėjo Dylan’as, metamorfmagė vos nenualpo. Greitai pribėgusi prie jaunojo testralio, prie kurio kažkaip pirmas atsirado Klastuolis, pilkaplaukė atsisėdo ir ant savo kelių užsikėlė gyvūną. Palietusi ranka jo koją, penktakursė jau žinojo kas jam buvo.
 -Šių gyvūnų magija neveikia. Atnešk tris pagaliukus, dvi ilgas žoles, kurios gerai surištų pagaliukus ir vieną didelį, storą lapą,- greitai viską išsakiusi, mergina savo dviem rankom atsargiai paėmė testralio liesą koją ir pradėjo ją apžiūrinėti. Kadangi labai domėjosi šiais gyvūnais, Elena žinojo kaip juos reikia gydyti.

*

Neprisijungęs Dylan Frendlin

  • ***
  • 157
  • Lytis: Vyras
  • Kaip sekasi, tik take?
Ats: Gūžta prie testralių olos
« Atsakymas #182 Prieš 6 metus »
Jis palengva atsikėlė nuo žemės. Tarsi visos mintys išgaravo iš galvos, nebebuvo nieko, apie ką būtų galėjęs mąstyti. Netgi sakinio nesugebėtų suregzti. Bet išgirdęs Elenos nurodymus, tarsi pabudo iš miego bei nukulviano į šalį, nei greitai, nei lėtai. Ir iš kur man tų lapų gaut? Šito klausimo, nuskambėjusio galvoje, atsakyti nesugebėjo. Įsrioglinęs į krūmą, pasilenkė prie pat žemės. Dėkodamas, kad krūmas, kuriame tupėjo, neturėjo spyglių ar dyglių, ėmė rinkti šakas, gulėjusias netoliese. Rankoje laikydamas tris, atsistojo, perlipo krūmokšnį ir toliau, it koks varliagyvis, keistos nuotaikos apimtas bei pasišokinėdamas, ratais, kad nenutoltų, puolė ieškoti, ko reikėjo dar. Galop, praradęs viltis rasti tinkamesnių žolių, nutraukė dvi (tiksliau, nelabai sugebėdamas, jas išrovė su visomis šaknimis), o šalia pasitikęs medis neaiškiais, bet dideliais lapais, leido jam nebetęsti paieškų. Sugrįžęs per savo išvaikščiotą ratą, Dylan'as viską padėjo šalia draugės. Nieko nesakė, nes, matyt, neturėjo žodžių.

*

Neprisijungęs Elena Lovegood

  • VII kursas
  • *
  • 240
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • They say Hogwarts, we say Home
Ats: Gūžta prie testralių olos
« Atsakymas #183 Prieš 6 metus »
 Glostydamą mažylį, Elena laukė sugrįžtančio Dylan’o.
 ,,Kur jis... Kur jis...” Mintyse vis nerimo Grifė. Pažvelgusi į testralį, LoveGood pastebėjo jog magiškojo gyvūnėlio kojos kaulą reikia atstatyti į vietą. Viena ji aišku nenorėjo to daryti, todėl laukė Klastuolio. Penktakursė vis žvalgėsi į šalis, o šiek tiek pakilęs vėjas vis darkė metamorfmagės plaukus.
 Galiausiai pasirodžius Dylan’ui su šakelėmis ir lapais kuriuos buvo išrovęs su šaknimis, Elena pažiūrėjo į jį tokiu lyg ir ,,poker face” žvilgsniu.
 -Man reikia atstatyti kaulą į vietą, todėl tu turi jį laikyt,- patraukusi rankas nuo testralio kūno, raudonakė jas uždėjo ant jo gležnos kojytės.
 -Vienas, du, trys...- sušnibždėjusi LoveGood patraukė jo koją į save. Nuskambėjus sutraškėjimo garsui, pilkaplaukę net nupurtė. Greitai pagriebusi vieną lapą, mergina apvyniojo jį aplink testralį. Paėmusi pagaliukus, juos sudėjo aplik jo koją vienodu atstumu ir su ilgomis žolėmis juos surišo.
 Baigusi tvarstyti jo koją, Elena atsistojo ir paėmė jį į rankas. Gyvūnas buvo labai sunkus, bet ji to parodyti nenorėjo ir bandė jį nunešti link testralių uolos. Nors metamorfmagė ir stengėsi neparodyti jog jai yra sunku, tačiau to nuslėpti pasuglei nelabai pavyko. Galiausiai jį nunešusi prie kitų testralių, paguldė prie vieno didelio gulinčio magiško gyvūno. Nusivaliusi savo rankas ji apsisuko ir pradėjo eiti link vaikino.
 -Na ką, galim ir eiti,- linksmai prakalbo LoveGood. Dėjusi žingsnį į priekį, Grifė už kažko užkliuvo ir nukrito, kartu su savimi pasigriebdama ir Klastuolį. Kritusi veidu į žemę, penktakursė pajautė kažką sunkaus ant savęs. Supratusi jog tai Frendlin, Elė susigėdo. Net nepajautusi, kaip pakeitė savo plaukus į šviesiai violetinę spalvą (tokie jie būna kaip jai būna gėda) raudonakė pradėjo garsiai juoktis. Staiga prisiminus jog jos draugas turi merginą, violetinių plaukų savininkė greitai jį nuo savęs nustūmė. Greitai atsistojusi ir nusivaliusi savo rūbus, Elena pažvelgė į vaikiną.
 -Atleisk kad taip elgiuosi... Tu turi merginą, o aš prie tavęs lendu kaip nežinau kas... Aš išvis neturėčiau su tavim būti...- tai pasakiusi, Grifė apsisuko ir pradėjo išeidinėti iš miško. Ji jautė kaip akyse kaupėsi ašaros, tačiau merginai jau nusibodo būti tokiai silpnai. Nusukusi į visai nepažystamą miško pusę, LoveGood nesustojo ir ėjo tiesiai. Galiausiai atsidūrusi ten, kur medžiai užstojo saulės šviesą, mergina atsigulė ant žolės ir užsimerkusi stengėsi apie nieką negalvoti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Elena LoveGood »

*

Gaia Cassandra Amneta

Ats: Gūžta prie testralių olos
« Atsakymas #184 Prieš 5 metus »
  Smalsumas apžiūrėti kiek galima daugiau Uždraustojo miško nugalėjo jausmą "geriau neik saugumo vardan". Pirmakursė pirmą sykį per beveik du mokslo metus ryžosi įžengti miškan. Ne, Gajai anksčiau nebuvo baisu, anksčiau ji jautėsi iš visų pusių stebima, lyg būtų kokiame darželyje. Tačiau praėjus tokiam laikui, Amneta spėjo pastebėti, kad Uždraustasis miškas tik iš pavadinimo uždraustas, ten daug kas lankosi ir niekam nerūpi tykantys pavojai.
  Pamiškė buvo bene ramiausia miško vieta, mergaitė girdėjo tik zvimbimą ir medžių ošimą. Atrodė lyg miškas dainuotų lopšinę visiems jame esantiems gyviams, nesvarbu tai gyvūnas, žmogus ar koks kitas padarėlis. Akimirkai pasirodė, kad miškas yra kaip mylinti ir rūpestinga motina. Kasė, mintyse nusijuokusi iš savų palyginimų žengė tolyn. Savo kelionės, nors ir nedidelės ir netolimos, metu pamatė nemažai įdomių (bent jau jai dalykų). Gaja nesitikėjo, kad fėjos yra tokios mažos, o medžiuose yra mažyčių į pačius medžius panašių padarėlių (lankučių); nesitikėjo, kad grybai (horoklupmai) moka judėti, o keista vėmalus primenanti masė gali pradėti judėti (flobkirmiai).
  Nejučia švilpė pasiekė ir pievelę, kur matomai kažkas gyveno, mat iš viso miško tik šioje vietoje žolė buvo apkramtyta, o kiek tolėliau "puikavosi" ola. Netrukus Sandra pamatė ir šios vietos "šeimininkus", keli į žirgus panašūs gyvūnai išėjo iš olos. Testraliai sugebėjo atpažinti iš išvaizdos matomus padarėlius. Bet ties tuo ir buvo besibaigiančios rudaplaukės žinios, na nebent dar žinojo, kad šie gyvūnai priskiriami prie XXXX, pavojingų gyvūnų, klasifikacijos. Atsargiai, neskubėdama mergaitė traukėsi, mat nenorėjo susidurti su testraliu akis į akį ir stovėti kaip stulpas iš nežinios kaip elgtis. Pasiekusi artimiausius krūmokšnius, Kasandra pasislėpė ir palaukusi, kol testraliai sugrįš į olą, išsinešdino iš tos vietos.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Gaia Cassandra Amneta »

*

kablelis

Ats: Gūžta prie testralių olos
« Atsakymas #185 Prieš 4 metus »
Saulei išlindus iš už debesų uždangos Stevie Green nieko nelaukusi išlėkė į mišką. Žinojo, kad ilgai džiaugtis bent kiek gražesniu oru nebegalės, tad tiesiog neturėjo teisės švaistyti laiko tokioms nesąmonėms kaip sėdėjimas pilyje.
Nieko nelaukusi grifė patraukė į miško gilumą. Praeidama, žinoma, pasisveikino su "savo" medžiais. Mergina labai džiaugėsi, kad tokių medžių nebuvo labai daug, kaip kad ji bijojo pirmaisiais metais. Visame miške "Stevies" medžių buvo gal keturi ar penki. Toks skaičius Green visiškai tenkino.
Kurį laiką rudaplaukė klaidžiojo be tikslo. Nežinojo, ką nori veikti, tačiau buvo tikra: miške sėdės iki nakties. Arba iki tol, kol ką kas nors pamatys, žinoma.
Vienu momentu Stevie prisiminė, kad kažkur nelabai giliai miške yra ola, kurioje mėgsta lankytis testraliai. Mergina jų matyti negalėjo, tačiau susidomėjo, ar sugebės pajusti buvimą. Nors nežinojo, kur ola tiksliai yra, neilgai trukus ją priėjo.
Nieko nepajutusi mergina kiek nusivylė. Žengė kelis žingsnius toliau ir įsitaisė ant samanų. Žiūrėjo į olą ir tikėjosi, kad ką nors pamatys. Na, kokią sujudančią šaką, pavyzdžiui.

*

Neprisijungęs Žaneta Froz

  • VI kursas
  • *
  • 187
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Gūžta prie testralių olos
« Atsakymas #186 Prieš 4 metus »
Žingsniuodama link tamsios, gūdžios girios kuri vis labiau patiko merginai. Vien tyla apimanti tik įžengus į mišką gali užimti kvapą, o ką dar kalbėti apie, bet kada galinčius nutikti įvairiausius nuotykius, net ramiausio žmogaus širdį priverstų kalatotis. Pasirinkusi keliuką kuriuo dar nėra ėjusi arba bent jau taip tikėjosi. Nelabai kaip ir atskirsi tuos takučius kai jie paprasčiausiai yra tarpai tarp medžių. Eidama pro mišką Žaneta girdėjo daugybė įvairiausių garsų, nuo keisčiausių paukščių kranksėjimų iki gilaus urzgimo. Mergaitei miške labiausiai patiko dėl to, nes diduma laiko užsimiršdavo visos problemos ir mokyklos stresas, tačiau labiausiai patikdavo, kad miškas kaip ranka nuiimdavo bailumą. Tik šioje girioje mergaitė gali praeiti pro keistai burzgianti krūmą ar įtartinai atrodančius medžius su blaiviu protu. Po gero kelio ramaus pasivaikščiojimo mergaitę nuo takelio atitraukė į miško glūduma pradinges juodas pavidalas. Jį pasekus ar tiksliau aklai einant ten kur manė, kad jis nuėjo grifiukė atsidūrė prie keistos gūžtos apsuptos keistų į arklius panašių gyvūnų. Apie juos mergaitė jau yra girdėjusi, tačiau gyvai jų dar nėra mačiusi. Tai buvo patys keisčiausi, tačiau ir gražiausi gyvūnai kokius jai teko regėti. Tačiau dar labiau sudomino šalia gūžtos sėdinti kiek vyresnė mergaitė, pagalvojus, kad sutrukdys nepažįstamos privatumą mergaičiukė pradėjo trauktis atgal į brūzgynus, tačiau neapsižiurėjusi užlipo tikriausiai ant sausiausios šakos visoje proskynoje, kuri išskleidė, kaip mergaitei atrodė, didžiulį triukšmą.
“I keep wondering
how sad do I have to be
for someone to stop insisting
everything is going to be fine?”
― Courtney Peppernell, Pillow Thoughts

*

kablelis

Ats: Gūžta prie testralių olos
« Atsakymas #187 Prieš 4 metus »
Stevie apie nieką negalvojo. Galva buvo tiesiog nuostabiai tuščia. Kaip, beje, ir laukymė, į kurią spoksojo mergina. Ir staiga kažkas trakštelėjo. Taip! nušvito Green ir skubiai apsidairė. Gal pavyks pamatyti, kur tas gyvūnas, kuris išskleidė tą garsą?
Reikia pastebėti, kad gyvūną Stevie pamatė. Tik tas gyvūnas teturėjo dvi kojas. Ir neturėjo nei kailio, nei plunksnų. Neslėpdama nusivylimo grifė pamatė, kad tai yra žmogus. Kažkokia mokinė. Atrodė tarsi matyta, tad penkiolikmetė nutarė, kad jos galbūt iš vieno koledžo.
- Labas, - nenorėdama pasirodyti esanti nedraugiška garsiai ištarė Green. Nežinojo, ką sakyti. Buvo smalsu, ko ši mergikė čia atsibaladojo, bet įtarė, kad toks klausimas būtų ne itin mandagus. Galiausiai Stevie ištarė: - Ar tu matai testralius?
Grifė mostelėjo ranka į gūžtos pusę ir suprato, kaip juokingai turėtų atrodyti, jeigu ši mergaitė juos mato, o gyvūnai yra visiškai priešingoje pusėje...

*

Neprisijungęs Žaneta Froz

  • VI kursas
  • *
  • 187
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Gūžta prie testralių olos
« Atsakymas #188 Prieš 4 metus »
Išgirdusi tą lemtingą pasisveikinimą mergaitė suprato, kad niekur nedings ir nenorint pasirodytakiplėšiškai reikia atsisukti ir pasisveikinti.
-Sveika.- iš jaudulio prikimusiu balsu pasisveikino Žaneta. Iškart pradėjus galvoti kaip pratęsti pokalbį ir besitvardant nepabėgti atgal lengviauatsikvėpė išgirdusi klausimą. Rimtai pagalvojus ir gal per kiek ilgai užtrukusi begalvojant pagaliau atsakė:
-Taip, dėl pusseserės. Tačiau tai nebuvo labai sunki mirtis, nuo pat gimimo ji sunkiai sirgo ir tiesiog aš pasitaikiau tuo momentu kai jinai nustojo kvėpuoti. Na ir mano močiutė mirė avarijoje, tačiau aš buvau gal dviejų metukų ir neprisimenu pačios mirties akimirkos tai nežinau kuri leidžia juos matyti. O tu? Ar matai? - po ilgokos tylos grifiukė ir pati nesitikėjo tokios tirados tačiau tik ją išsakius pradėjo gailėtis. Ji juk tik paklausė ar aš juos matau, o aš čia pusę savo giminės istorijospasakoju. - Ironiška ar ne? Matyti tokius gražius padarus tik mirties dėka. - Taip aišku dabar pradėk dar ir filosofuoti. Žinoma, kadangi taip reikia bendrauti sunepažįstamaisiais.. Tačiau savęs griaužimą pertraukė iš krūmų už nepažįstamosios išlindęs tikrai ne pažaisti atbėgantis testralis.
-Atsargiai! - spėjo surikti mergina, bebėgdama link nepažįstamosios. - Už tavęs!
“I keep wondering
how sad do I have to be
for someone to stop insisting
everything is going to be fine?”
― Courtney Peppernell, Pillow Thoughts

*

kablelis

Ats: Gūžta prie testralių olos
« Atsakymas #189 Prieš 4 metus »
Buvo akivaizdu, kad jaunesnė mergaitė jaudinasi. Tai kiek nustebino Stevię. Ar ji tokia baisi? Ką gi, gal ir taip, reikės grįžus į pilį pasitikrinti veidrodyje.
Klausydama, ką kalba nepažįstama mergaitė, rudaplaukė kiek susidomėjo. Nors, atrodo, ji stipriai jaudinasi, o čia, žiūrėk, kalba tikrai pakankamai atvirai. Ar ji neturi su kuo bendrauti? paklausė savęs Stevie ir susiraukė. Labai nesinorėjo tapti kažkokios mergikės psichologe. Tačiau ji išklausė visą kalbą ir galiausiai sulaukė klausimo.
- Ne, - atsakė grifė ir susimąsčiusi pridūrė: - Laimei. Negaliu pasakyti, ar jie gražūs...
Stevie kreivai šyptelėjo. Gal ir ironiška tai, ką sakė mergina, tačiau Green, aišku, negalėjo nei pritarti, nei prieštarauti. Ji neįsivaizdavo, kaip atrodo testraliai. Gal reikėtų apsilankyti magiškųjų gyv...
Mintį pertraukė tuos gyvūnus matančios merginos riksmas. Stevie pašoko. Ji norėjo pabėgėti tolyn nuo gyvūno, tačiau kadangi jo nematė, nubėgo į priešingą pusę - tiesiai į jį. Rudaplaukė stipriai trenkėsi į nematomą kliūtį ir skaudžiai plojosi ant žemės.

*

Neprisijungęs Žaneta Froz

  • VI kursas
  • *
  • 187
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Gūžta prie testralių olos
« Atsakymas #190 Prieš 4 metus »
Bėgdama nuo Testralio į krūmynų pusę mergina nematė kur nubėgo nepažįstamoji, bet išgirdusi skaudų kritimo garsą suvokė, kad ji nenusekė iš paskos. Atsisukusi pamatė rudaplaukę gulinčią šalia įniršusio gyvūno kojų. Daug negalvodama Žaneta pradėjo šaukti ir kviesti Testralį tam, kad bent trumpam suteiktu šansą merginai pabėgti. Buvo nubėgusi gana toli tai pirmiausia priartėjo arčiau esančių krūmų ir tik tada gyvūnui vis nekreipiant dėmesio nubėgo dar arčiau ir tiktais nubėgusi prie kitų testralių įdėmiai stebinčių šį įvykį, didysis Testralis atkreipė dėmesį į bešūkaujančią Grifiukę. Žvėriui pradėjus eiti link jos, pabudo trumpam dingęs baimės jausmas ir nieko negalvodama mergina žengė atgal ir kaip tik netyčia užmynė ant kito Testralio kanopos, nors šis neatrodė toks piktas Žaneta vis tiek išsigando ir nėrė toliau gilyn į susispietusią bandą. Sustojo tiktais suvokus, kad ją apsupo ir išėjimo nėra, o bandant priartėti prie kraštų gyvūnai pradėdavo negailestingai mosuoti sparnai todėl nieko neliko tiktais stovėti vidurį ir ieškoti kur atsiras koks plyšelis pro kurį mergina galėtų pralįsti. O taip bėgdama mergina nepastebėjo kur dėjosi didysis Testralis, o apsupties rate jo irgi nesimatė. Išsigandusi dėl nepažįstamosios kurią paskutinį kart matė gulinčią ant žemės, mergina truputį išsigando, tačiau paskui kiek nusiramino suvokus, kad rudaplaukė tikriausiai ne pirmą kart miške ir moka savimi apsiginti, tačiau ar galės pagelbėti ir jai?
“I keep wondering
how sad do I have to be
for someone to stop insisting
everything is going to be fine?”
― Courtney Peppernell, Pillow Thoughts

*

kablelis

Ats: Gūžta prie testralių olos
« Atsakymas #191 Prieš 4 metus »
Gulėdama ant žemės Stevie girdėjo kažkokį šūkavimą. Šiuo momentu svarbiau buvo kažkokiu būdu išsisukti nuo to, už ko ji užkliuvo. Ko gero, tai buvo testralis.
- Ar gali man padėt? - riktelėjo grifė, tikėdamasi, kad ta mergina sugebės ją ištraukti iš šitos kebeknės. Kodėl aš nuolat į kažką įsiveliu? su apmaudu pagalvojo Stevie, prisiminusi kaip kartą sugebėjo užsitrenkti karste. Deja, nepažįstama mokinė ne tik nepuolė gelbėti rudaplaukės, bet, atrodo, iš viso kažkur dingo. Stevie jos nebegirdėjo.
- Ei! - iš visų jėgų suriko Green, tikėdamasi, kad kita mergina ją išgirs, kai pajuto smūgį į šoną. Ar tai spyrė testralis? Stevie nebuvo tikra, bet spėjo, kad nutiko būtent tai. Mergina gulėjo susirietusi ir visiškai nebežinojo, ką daryti. Norėjosi išsitraukti burtų lazdelę, bet ką bus galima su ja veikti, kai net nematai priešo? Rudaplaukė pabandė atsistoti, bet pajuto, kaip nematomas sparnas stipriai trenkė į nugarą. Grifė nuskrido kelis metrus ir vėl plojosi ant žemės. Atrodė, kad visi kaulai sulaužyti.

*

Neprisijungęs Žaneta Froz

  • VI kursas
  • *
  • 187
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Gūžta prie testralių olos
« Atsakymas #192 Prieš 4 metus »
Apsupus Testraliams nieko nebeliko tiktais laukti kitos mergaitės pagalbos, tačiau sulaukus tiktais garsaus pagalbos šūksnio suprato, kad teks suktis pačiai. Nors visą kūną buvo surakinus baimė mergina vos ne vos susivaldė ir bandė blaiviai mąstyti. Apsidairius pagalbos galinčių suteikti daiktų grifiukė pastebėjo tiktais vienų vieną riedulį šalia Testralių sienos. Žaneta! Tu ragana ar ne? Lazdelė!! - šaukė blaivus merginos protas, tačiau jausmai vis dar ieškojo kokios nors išeities nes savo kerėjimu taip nepasitikėjo. Supratusi, kad neliko ką daryti, mergina permąstė visus besimokintus burtažodžius kurie galėtų padėti. Pirmas į galvą šovęs buvo gana sunkus "sutratinimo" burtas, nors savo jėgomis nepasitikėjo galvojimui buvo labai mažai laiko nes nežinia kas atsitiko kitai mergaitei kuri šaukėsi pagalbos. Todėl nieko nelaukus besitaikydama į riedulį suriko:
- Reducto! - naudos buvo mažai, tačiau garso daug. Akmens nuskilo tiktais mažas gabaliukas, tačiau būtent garsas ir išbaidė vieną gyvulių rato pusę. Nieko nelaukusi mergaitė pasinaudojo šansu ir prabėgo pro tarpą link prie rudaplaukės slenkančio didžiojo Testralio. Pribėgus šalia pradėjo ploti ir šaukti ir taip nukreipdama dėmesį bėgo link gūžtos.
“I keep wondering
how sad do I have to be
for someone to stop insisting
everything is going to be fine?”
― Courtney Peppernell, Pillow Thoughts

*

kablelis

Ats: Gūžta prie testralių olos
« Atsakymas #193 Prieš 4 metus »
Visą kūną pragariškai skaudėjo. Galva atrodė kaip nudaužta, ką jau kalbėti apie rankas ir kojas... Stevie manė, kad daugiau niekada nei vaikščios, nei iš viso galės judėti...
- Ei, - pabandė dar kartą riktelėti rudaplaukė, tačiau išspaudė tik silpną šnibždesį. Tačiau tada ji išgirdo kažkokį bildesį. Teliko tikėtis, kad tai kita mergaitė daro ką nors naudingo. O kas, jeigu tai testraliai ką nors baigia nugriauti?! Juk pastaruoju metu mokykloje dedasi daug keistų dalykų, tad ir išprotėję testraliai, ko gero, nieko nebestebintų.
Staiga Stevie išgirdo kažką bėgant. Pajuto, kaip kūnas pašiurpo. Mergina neabejojo, kad ten testralis. Ir kadangi iš garso buvo akivaizdu, kad bėgantysis artėja, grifė pasiruošė būti sutrypta to, kurio net nemato.
Green laukė ir laukė, tačiau jos niekas nesutrypė. Tai buvo taip netikėta, kad ji net ne iš karto suprato vis dar laukianti, kol ją kas sutryps. Šiaip ne taip pavyko pasukti galvą. Ar ta mergaitė bėga link testralių gūžtos?!
- Ar tu išprotėjai? - kuo garsiau paklausė Stevie, tačiau buvo tikra, kad mergaitė jos negirdi. Vis dar nebuvo jėgų. Ji pabandė atsisėsti. Nepavyko. Teko likti gulėti ant žemės.

*

Neprisijungęs Žaneta Froz

  • VI kursas
  • *
  • 187
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Gūžta prie testralių olos
« Atsakymas #194 Prieš 4 metus »
Bėgdama link gūžtos mergina girdėjo, ir net labai aiškiai, iš paskos bėgančio Teastralio žingsnius. Tiesą sakant net nežinia ar vieno ar kelių, galėtų atsisukti ir pasižiūrėti, tačiau labai bijojo iššvaistyti kelias sekundes ir taip brangaus laiko per kurį netyčia galėtų nugriūti arba į ką nors atsitrenkti. Kuo arčiau gūžtos radosi tuo mergina labiau bijojo. Taip toli dar nebuvo apgalvojusi ir nesusiprato, kad gūžtoje Teastralių bus daugiau ir tada oficialiai bus įžengusi į jų erdvę ir tada gero nebelauk. Todėl atsiradus galimybei mergina nedvejojo ir pasuko link šalia gūžtos esančios aukštos eglės. Kvapo jau trūko ir mergina pradėjo dusti, tačiau sustoti neketino. Pagriebusi pirmą šaką sukaupė visas jėgas ir prisitraukė aukštyn, toliau lipti buvo lengviau nes šakos augo arti viena kitos, tačiau spygliai nepadėjo. Žaneta juto rankomis bėganti šiltą kraują nuo mažyčių įdrėskimų, o ir antakį labai perštėjo nors mergina nebuvo įsitikinus ar kur nors griuvo, kad prasiskeltų antakį. Tik užlipus iki eglės vidurio grifiukė išdrįso sustoti atgauti kvapo. Svaiguliui praėjus ir adrenalinui kiek sumažėjus grįžo blaivus protas. Medis? Slepiuosi medyje nuo SKRAIDANČIŲ gyvulių? Labai protinga ką galiu pasakyti. Tikriausiai vien spygliai stabdo Teastralius nuo tolimesnio vijimosi. Prisiminusi kitą merginą Žaneta nesusiprato ką daryti. Ar jai viskas gerai? Kaip aš jai dabar padėsiu tupėdama medyje?
- Aš eglėj! Kairėn nuo gūžtos! - nežinodama ar tai kaip padės ir ar nepažįstamoji dar iš vis čia išrėkė pirmą kas šovė į galvą.
“I keep wondering
how sad do I have to be
for someone to stop insisting
everything is going to be fine?”
― Courtney Peppernell, Pillow Thoughts