0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1032
Ats: „Gūžta“ testralių oloje
« Atsakymas #210 Prieš 1 metus »
- Taip. Bet kaip ir sakiau nėra taip, kad man čia nepatinka. - Pasakė.
- Man tik nepatinka būdas, dėl kurio testraliai pasidaro regimi. - Įdomu kodėl taip yra. Kokia keista magija. Kaip jie vystėsi, iš kur atsirado tokie ypatingi padarai. Galvojo vaikinas.
- O taip, žmonės sugeba sujaukti gyvūno gyvenimą. Net viso būrio gyvūnų. Tikriausiai šiurpiausia yra tada, kai žmonės skriaudžia savo augintinius,  kurie jais pasitiki. - Atrodė, kad tema liūdina Dori. Aišku nebuvo dėl ko stebėtis, tema ir nebuvo iš linksmųjų. Jis ėmė galvoti kaip nusukus pokalbį kokia kita vaga.
- Sakurai nepatinka ir tai, kad auginu šunį. Bet šiaip. Deja žmonės labai dažnai peržengia elgesio su gyvūnais ribas. - Tai tikrai nebuvo sakinys galėjęs tą pokalbį pakreipti kur kitur. Ir jam bemąstant prie jų prislinko vienas iš testralių ir pradėjo uostyti jo kuprinę.
- Ko ten ieškai? Nėra nieko valgomo. Bent jau nieko, kas tau patiktų. - Alanas patraukė kuprinę nuo testralio.
- Kaip tau atrodo, gal kurį vakarą reikėtų vėl išlėkti į Kiauliasodį? - Tai pasakius iškart apniko abejonės, nes miestelis ne mokykla ir ten galėjo kas nors tykoti. Kas nors blogai nusiteikęs. Bet pastaruoju metu jie kalbėdavosi beveik vien tik apie ką nors slogaus. Pastaruoju metu Alanas gyveno savo minčių kalėjime, kuris jį slėgė kaip gera tona. Ir idėja nuveikti ką nors jaunatviškai smagaus atrodė tiesiog nuostabiai.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1786
  • Lytis: Moteris
Ats: „Gūžta“ testralių oloje
« Atsakymas #211 Prieš 1 metus »
Alanas pradėjo šnekėti būtent apie žmones, kurie skriaudžia savo augintinius. Tuo metu merginos pilve pasijuto labai nemalonus jausmas. Bet aš juk nenorėjau, mintyse pagalvojo Dori. Aš juk netyčia. Tačiau koks skirtumas? Tai nėra pasiteisinimas. Tai, ką aš padariau, nėra žmogiška. Bet aš turiu jam pasakyti. Net jeigu jis nutrauks su manimi ryšius, užbaigė mintis galvoje.
- Į Kiauliasodį? Nežinau, Alanai... Ar dabar tinkamas metas, - prikando lūpą žiūrėdama į testralį, kuris uostė raudonplaukio kuprinę.
Buvo gera prisiminti tą išvyką į Kiauliasodį naktį. Kai jiedu nieko nebijojo, negalvojo apie savo veiksmų padarinius ir paprasčiausiai jautėsi laimingi.
- Dėl Merlino, kokie mes anksčiau būdavome neatsargūs, nemanai? Dabar man atrodo, kad niekas manęs neįkalbėtų nusileisti į paslapčių kambarį, - nusišypsojo.
Tačiau šypsena greitai išblėso. Ji turėjo pradėti kalbėti. Jautėsi tarsi nesavame kailyje. Visiškai netikėtai tiesiog pašoko nuo pledo. Giliai įkvėpė. Neskubėdama nuėjo ne kur kitur, o į olą.
- Lumos, - pasišvietė.
Ar tinkama vieta apie tai prisipažinti oloje? Nors ir ne toje pačioje, bet oloje? Dori buvo nelabai gera. Jai nebepatinka olos.
- Alanai, žiūrėk, čia yra durys, - pasakė jam, nors net neatsigręžė pažiūrėti, ar draugas ėjo kartu.
Mendel duris atidarė ir įėjo į nediduką, bet jai jaukų namelį. Oloje testralių buvo, o namelyje ne. Klastuolė nežinojo, kokia čia vieta, tačiau šią akimirką jai tai ir nerūpėjo. Ji atsirėmė į sieną, užsimerkė ir paklausė:
- Alanai, o jeigu sužinotum apie mane baisių dalykų, tu mane paliktum?
Taip, jie nebuvo pora. Bet žingsnelis po žingsnelio tarsi ėjo to link. Grifas jai buvo per daug brangus, kad galėtų jį šitaip maustyti, kad kurtų apie save iliuziją. Dori pripažino sau, kad jau geriau liks viena ir likusius beveik trejus metus Hogvartse tiesiog bliaus, negu bus su Alanu vaidindama tokią, kokia ji nėra.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1032
Ats: „Gūžta“ testralių oloje
« Atsakymas #212 Prieš 1 metus »
Čia besėdint jis tik darsyk įsitikino kokie jie pasikeitę. Dėl to pasidarė tik liūdniau.
- Gal ir taip. Bet juk turime kažkaip. Kažkaip pradėti toliau gyventi be baimės. - Ar ji bijo kažkur išeiti iš mokyklos? Tai kas bus paskui, kai reikės vykti į vaikų namus?
- Taip. Buvome tikrai labai neatsargūs. - Pritarė jis.
Kai mergina pašokusi nuėjo tolyn Alanas nusekė paskui. Dievas žinojo kas ten galėjo tykoti oloje. Gal ten buvo kokia testralių gūžta ar kas. Bet gyvūnams atrodo buvo nei motais tai, kad jie ten įlindo.
- Kaip įdomu. Kas tokioj vietoj pastatė namelį. - Nusistebėjo. Bet greit savo nuostabą pamiršo. Širdis suplakė smarkiau. Staiga norėjo pasakyti jai, kad nenori girdėti to, ką ji nori jam pasakyti. Nes suprato iš jos žodžių, kad kažkas tikrai blogai.
- Kodėl tau tai atėjo į galvą? Kodėl turėčiau tave palikti? - Nenoriu nieko žinoti. Galvojo. Man jau per akis visko. Aš negaliu...
- Kas atsitiko? Pasikalbėkim gerai? Juk sakiau. Kažkada. Kad nesiruošiu niekur dingti.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1786
  • Lytis: Moteris
Ats: „Gūžta“ testralių oloje
« Atsakymas #213 Prieš 1 metus »
Dori vis dar stovėjo atsirėmusi į sieną ir buvo užsimerkusi, o jos širdis plakė greitais, stipriais ir varginančiais dūžiais. Rankose pasijuto tirpimas, o burna ėmė džiūti.
- O jeigu aš nesu tokia, kokią tu mane pažįsti? - šiek tiek drebančiu balsu paklausė. - O jeigu vasarą tau prižiūrint tuos septynmečius vaikus ir su jais žaidžiant vaikų žaidimų aikštelėje aš vėlų vakarą kartu su paauglių žiobarų gauja tą aikštelę niokojau ir aprašinėjau keiksmažodžiais? - kiek aukštesniu nei įprastai balsu kalbėjo. - Ką tada darytum? Tiksliau, ką darysi? Nes aš tai padariau, - mergina sukniubo prie sienos ir ėmė verkti. - Aš norėjau pritapti, bet negaliu meluoti nei sau, nei tau, kad tik dėl to. Man buvo smagu. Neketinu toliau taip elgtis, bet ne dėl to verkiu, žinai... - giliai įkvėpė. - O ką darytum, jeigu sužinotum, kad ir aš esu žudikė?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Dori Mendel »

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1032
Ats: „Gūžta“ testralių oloje
« Atsakymas #214 Prieš 1 metus »
Iš pradžių jai pradėjus kalbėti Alanas vos nepradėjo juoktis. Galvojo, kad išgirs nežinia ką, o čia... Na tai kvaila. Tai, ką ji darė. Bet ar verta tiek stresuoti? Užsigalvojo vaikinas.
- Palauk, palauk nusiramink. - Norėjo įsiterpti, bet nesigavo. Aišku jis manė, kad Dori galėjo rasti krūvą geresnių užsiėmimų nei vaikų aikštelių niokojimas. Jai tas patiko? Kas tame užsiėmime gali patikti?
- Tu galvoji, kad aš nebebendrausiu su tavimi dėl vaikų žaidimų aikštelių? - Paklausė. Tada jo smegenis pagaliau pasiekė paskutinis jos klausimas.
- Apie ką tu kalbi? - Staiga surimtėjo.
- Kokie dar žudymai? Ką tu padarei? - Vėl sunerimo. Vėl norėjosi iš čia išeiti. Neišgirsti kažko, ką ji tuojau pasakys. Kodėl viskas visada taip blogai? Kodėl negali būti paprasta? Galvojo.
- Dori, nusiramink. Neverk. Ramiai prašau papasakok man viską. - Toliau kalbėjosi su mergina.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1786
  • Lytis: Moteris
Ats: „Gūžta“ testralių oloje
« Atsakymas #215 Prieš 1 metus »
Kaip ir įtarė, vaikų žaidimų aikštelių niokojimas, tikriausiai prieš Alaną Dori garbės nors ir nepridėjęs, nebuvo tas dalykas, dėl kurio grifas su Mendel nutrauktų ryšius. Bet dėl to kito dalyko, na, dėl Makso... Tamsiaplaukė buvo beveik tikra, jog kai Alanas tai išgirs, jų draugystei padės tašką. Juk kai mergina susimušė su Roberta, Alanas ant jos šitaip pyko. O kas bus dabar? Kai jis sužinos, kad Dori nužudė savo gyvūnėlį? Na ir kas, kad netyčia. Gal ja net nepatikės. Gal galvos, kad tai padarė su pasimėgavimu.
Alanas prašė Dori nurimti. Ji šluostėsi ašaras, gaudė orą. Šiek tiek aprimusi, vis dar sėdėdama ant grindų, prakalbo.
- Pavasarį buvau oloje prie ežero ir netikėtai susitikau Sakurą. Buvau ir taip be nuotaikos, išsigandau, nes ji paskui mane atėjo. Iš pradžių nežinojau, kad ten ji, išmušiau iš jos kišenės lazdelę, o tada... O tada Maksas ėmė cypti. Aš... aš nelabai tą peliuką mylėjau, bet aš nenorėjau! - Dori ir vėl pradėjo verkti. - Aš tikrai nenorėjau, kad viskas taip baigtųsi... Aš nemoku valdyti savo emocijų, aš žinau, kad tai nėra pasiteisinimas, bet susinervinusi aš jį numečiau ant žemės... Juk žinai, kad kartais supykusi aš neįvertinu savo jėgos ir Maksas... ir Maksas numirė, - dabar iš Dori lūpų pasigirdo siaubingas verksmas, kokio Alanas turbūt nebuvo iš jos girdėjęs, nors ji yra daug kartų prie jo verkusi.
Apie šį įvykį ji kalbėjosi su Sakura, bet Sakurai nereikėjo taip nuosekliai pasakoti, nes ji ir taip žinojo, kuo viskas baigėsi. Ji neteisė Dori, o patarė naudoti eterinius aliejus, kurie ramina. Tiesą pasakius, vieną jai ir davė, tačiau klastuolė jau buvo pamiršusi jo pavadinimą.
Tačiau Alanas, juk jis yra gyvūnų mylėtojas, o dar tai, kad Dori daugiau nei pusmetį tai nuo jo slėpė.
Ir vėl apsiraminusi Dori atsistojo. Pykino.
- Tai aš jau ir aš eisiu, - tyliai pasakė. - Aš pažadu, kad paliksiu tave ramybėje. Žinau, kad aš tau dabar tik žudikė. Ir praeitais metais aš treniravausi nužudymo užkeikimą su vorais, - pridūrė žiūrėdama kažkur pro šalį. - Kažkada seniai, gal antrame kurse, mane ir Meg užpuolė vilkas ir aš pabandžiau jį nužudyti... Žinoma, man nepavyko, bet nuo to karto užsispyriau išmokti. Aš esu naudojusi tuos kerus prieš mažus gyvius, Alanai. Noriu, kad tai žinotum. Kad žinotum, jog aš blogas žmogus. Negaliu to nuo tavęs slėpti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Dori Mendel »

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1032
Ats: „Gūžta“ testralių oloje
« Atsakymas #216 Prieš 1 metus »
Gyvenimas mane žudo. Galvojo Alanas. Beklausant ką kalbėjo Dori sieloje darėsi dar žvarbiau nei buvo.
Jis atsisėdo ant žemės. Norėjosi susigūžti ir prasmegti kiaurai žemę. Veido išraiška buvo veikiau skausminga, nei pikta. Ir pirmą kartą gyvenime jos verksmas nebejaudino vaikino. Visada taip. Visada. Visada. Viiisada prisidirba, paskui verkia. Galvojo. Skaudėjo širdį. Nemoku išsirinkti žmonių. Mąstė. Auris jį nuvylė. Tėvai jį nuvylė. Dabar ir ji pasirodo dar mat treniravosi tą kvailą užkeikimą. Kaip galima treniruotis tokį dalyką ant kito padaro? Vaizduotėje aiškiai viską regėjo. Gal dar ir nukryžiavimo kerus treniravosi? Gi jie jai taip gerai pavyksta. Pamanė. Maksas nutėkštas ant žemės tikriausiai trūkčiojo kojytėmis, kol mirė. O žiurkės tokios meilios.
Alanas pradėjo įsivaizduoti save jau suaugusį. Pradėjo įsivaizduoti kaip būdamas auroru turi surasti Dori už kokius darbus. Arba Aurį. Juk turėtų tai padaryti. Vien matydamas vaizduotėje kaip atiduoda Dori psichams nusipurtė. Ir ką man daryti? Ar persiplėšti pusiau? Negaliu jos tiesiog... Nebemylėti.
- Kodėl tu nori mokėti atimti kam nors gyvybę? - Galop prabilo nusiminusiu balsu.
- Ar tu nemanai, kad reiktų pagaliau susiprasti ko tu nori iš savo gyvenimo? Ar tu nori būti panaši į tuos žmones, kurie medžioja tave pačią? Negaliu patikėti, kad norėtum tokia būti. O gal tiesiog nenoriu tuo tikėti. Ir gana verkti po galais... Reikia vieną kartą pradėti mąstyti apie savo poelgius. nereikės tada ir ašaroti.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1786
  • Lytis: Moteris
Ats: „Gūžta“ testralių oloje
« Atsakymas #217 Prieš 1 metus »
Dabar jau Alanas sėdėjo ant žemės. Dori nežinojo, ką jai daryti. Prisėsti šalia ar išeiti? Tylėti ar kalbėti?
Galiausiai jis pats prabilo. Dori manė, kad jis ant jos supyks. Kaip tada, kai ji susimušė su Roberta. Bet jo balsas nebuvo piktas. Alanas atrodė liūdnas ir tai dar labiau slėgė penkiolikmetę.
- Nežinau, norėjau jaustis... galinga? Klastuoliška? - retoriškai klausė ji Alano. - Norėjau jaustis suaugusi. Nors dabar suprantu, kad jeigu esi suaugęs, neturi mokėti žudyti, - dabar Dori stovėjo prie durų ir žiūrėjo į Alaną. Išdrįso pažvelgti į jį.
Galiausiai vėl atsirėmė į sieną, bet šalia nesisėdo. Nesijautė to verta. Ji bandė neverkti, bet neišėjo.
- Aš nežinau, ko aš noriu iš gyvenimo, - tramdydama ašaras atsakė. - Kartais man atrodo, kad tu mano sąžinės balsas ir kad jeigu nebendraučiau su tavimi, tai ir būčiau tokia... tokia kaip jie... Bet Gruodė... Aš su ja susipažinau anksčiau nei sužinojau, kad ji tau brangi. Ir jaučiau norą ją padrąsinti, norėjau, kad jai būtų smagu... Ne dėl tavęs, o tiesiog. Ne, aš nenoriu būti kaip jie, - užsidengė akis. - Bet man ne visada pavyksta būti gerai. Gal tikrai? Gal obuolys nuo obels netoli rieda? Kokia mano mama... O kas tėvas? Bala žino. Gal irgi koks... žudikas. Tiesiog aš nesu verta tavęs, Alanai. Juk abu žinom, kad nesu. Negaliu tau meluoti. Negaliu taip gyventi slėpdama tokius baisius dalykus. Tu nenusipelnei, kad tau kas nors taip meluotų. Bet padariau, ką padariau. Aš stengiuosi. Aš tikrai stengiuosi būti kiek galiu geresne. Bet tikriausiai aš tiesiog nesu gera... Aš nesu pakankamai gera, kad tu galėtum su manimi būti. Taip? Juk tu mane paliksi? Dabar tu tikrai mane paliksi, - labiau kalbėjosi su savimi, o ne klausė.
Dori nejuto, kaip ėmė sau stipriai kramtyti lūpą. Iš jos jau bėgo kraujas. Nejuto, kad išsipešė sau kuokštą plaukų, kol nepamatė jų rankoje. Ji nežinojo, kas Alanui baisiau - ar kad ji netyčia nužudė savo peliuką, ar kad tyčia mokėsi nužudymo užkeikimo.
- Tai, kas nutiko su Maksu, mane kamuoja nuolatos, - atviravo. - Aš negaliu sau to atleisti. Man tai yra baisiausias poelgis mano gyvenime. Tačiau aš nesigailiu dėl to, kad moku tą užkeikimą. Negaliu tau meluoti, - šią frazę pasakė jau ne pirmą kartą. - Aš galiu tau pažadėti, kad stengsiuosi jo nenaudoti, net jei tai bus suknista musė. Bet negaliu meluoti, kad nejaučiu pasididžiavimo jį mokėdama.
Dori atsiduso. Koks skirtumas. Kokie dar pažadai? Juk šiandien turbūt kalbamės paskutinį kartą, mintyse pagalvojo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Dori Mendel »

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1032
Ats: „Gūžta“ testralių oloje
« Atsakymas #218 Prieš 1 metus »
Alanas apmąstė visą jų pažinties laiką. Prisiminė pirmą savo kursą. Tada dar pagalvodavo, kad jiems ne pakeliui. Ypač po vienos pamokos, kai Dori tyčia susprogdino ledą, kad atkeršytų vienai mergaitei. Bet paskui jie susitiko tame keistame klaidžiame koridoriuje. O tada tikriausiai prasidėjo tikroji judviejų pažintis. Kuri atvedė iki dabartinio laiko. Ir štai jie susipažino dar kartą. Šiame keistame namelyje.
Alanui buvo be galo liūdna dėl visko, ką sužinojo. Ir galbūt lengviausia būtų atsikelti, išeiti ir niekada daugiau neatsigręžti. Eiti toliau, vienam, be jos. Nes jie per daug skirtingi žmonės. Nes Ji nori mokėti žudyti, o jis nori piešti. Štai ir dabar Dori sako, jog jai patinka tai, kad išmoko naudoti žudomąjį užkeikimą. Bet kodėl tada verkia? Kodėl save žaloje? Kodėl galvoja apie viską.
- Liaukis. - Jis staiga pašoko nuo žemės ir suėmė ją už rankų, kad daugiau neberautų sau plaukų. Iš lūpos merginai bėgo kraujas. O iš akių toliau riedėjo ašaros.
- Dori, žmogus yra didesnis ir galingesnis ne kai atima, o kai duoda. Kai kovoje dovanoje kitam gyvybę, kai teisėjas pakeičia mirties bausmę, kai draugas ar net priešas išgelbsti kam nors gyvybę. Tai yra tikresnė galia. Aš taip manau. - Dabar jau norėjo ją nuraminti. Norėjo tiesiog pasikalbėti, norėjo pasistengti jos nesmerkti.
Tai, ką ji jam sakė atrodė keista. Kuo jau aš toks ypatingas, kad ji taip kalba? Niekada savęs nelaikė ypatingu. Kuo jau aš toks išskirtinas, kad ji galėtų sakyti, kad yra manęs neverta?
Kai pats kiek apsiramino galvojo, jog gerai, kad dabar jie apie viską kalbėjosi. Dabar jam buvo aišku kaip Dori vertina jų draugystę. Gal net per daug... Galvojo. Buvo neįprasta būti tokiam vertinamam. Juk jo šeimoje buvo priešingai. Alano tėvas jo gėdijosi. Bent jau pačiam vaikinui taip visada atrodė.
- Na ir gerai. Vadinasi būsiu tavo sąžinės balsu jeigu jau taip.- Blankiai nusišypsojo raudonplaukis.
- Manau, kad tik tu gali pati save paversti kuo nori. Koks skirtumas kas yra tavo tėvai? Matau, kaip gailiesi dėl Makso. Galbūt... Galbūt tai tau bus skaudi pamoka, kaip reikia save kontroliuoti. Ir jei tave vėl kada nors užplūs pyktis ar mintys apie Klastuolišką didingumą prisimink šį jausmą, kurį dabar jauti. - Kalbėjo vis dar laikydamas jos delnus savuosiuose.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1786
  • Lytis: Moteris
Ats: „Gūžta“ testralių oloje
« Atsakymas #219 Prieš 1 metus »
Regis, Alanas kažką galvojo. Dori bijojo. Kadangi jis geras, kadangi jis labai labai geras, ar jis sėdėdamas tvardėsi, kad nepradėtų jos žodžiuoti ir neišdėtų į šuns dienas? Kada jis prabils? Bei pasakys, kad viskas baigta?.. Ir staiga jis pašoko. Liepė jai liautis ir suėmė už rankų. Tamsiaplaukė ne iškart suprato, apie ką jis kalba. Tik po kelių akimirkų susivokė, kad tikriausiai jis turėjo omeny plaukus, kuriuos mergina nei pati nepajutusi išsirovė.
- Galbūt tu ir teisus, Alanai, kad tai yra tikresnė galia, - dabar jau ramiu balsu tarė. - Bet, deja, ne visi tokie geri kaip tu. Ar Auris. Mes palikom jį gyvą, - turėjo omenyje tą tipą, kurį Auris ir Juzefas surištą kamantinėjo parke. - Bet ar tu manai, kad jis paliktų gyvus mus? Man kartais baisu, kad jis ateis, - sucypė. Bet dabar jie ne apie tai kalbėjo. Dori žinojo, kad nei vienas gyvis nenusipelnė to, ką ji padarė. Ypač Maksas.
Alanui pasakius, kad jis bus merginos sąžinės balsu, Mendel širdis ir vėl ėmė plakti stipriau, tik šįkart tas plakimas buvo viltingas.
- Tu tikrai? Tu tikrai manęs nepaliksi? - ašarotom akim žiūrėjo į Alaną.
Tada ji ištraukė savo rankas iš Alano rankų ir puolė jam į glėbį. Vėl verkė nežmoniškai stipriai, bet dabar tos skausmo, tos gėdos ašaros buvo susimaišiusios su dėkingumo ir vilties ašaromis. Ji negalėjo patikėti, kad Alanas jai atleis. Ypač - kad taip iš karto. Net nesuvokė, ar tai tikrai tikra? Kad Alanas jos nepalieka? Gal ji kažką ne taip suprato?
- Atsiprašau, aš tikrai labai atsiprašau, - tyliai tyliai pasakė ji.
Ir šią akimirką pasigailėjo dėl visko, net dėl kiekvieno voriuko, kurio gyvybe treniravosi nedovanotinus kerus. Nors Dori buvo vos penkiolika, bet ką be Alano ji dar gyvenime turėjo? Ogi nieko. Tad kaip tada praeitais metais ji pasižadėjo sau, jog nekels isterijų dėl to, jei Alanas bendraus su kokia kita mergina, taip dabar pasižadėjo, kad pasistengs tapti geresne. Iš tikrųjų geresne. Net ir tada, kai jis nemato.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1032
Ats: „Gūžta“ testralių oloje
« Atsakymas #220 Prieš 1 metus »
Alanas vis dar jautėsi slogiai. Kitaip ir negalėjo būti. Prisimins šį pokalbį dar tikrai ilgai.
Jis nepyko ant Dori. Tai buvo labiau nusivylimo, liūdesio jausmas. Bet ne pykčio. Ir vaikinas nesiruošė nutraukti jų ryšio. Tikėjosi, kad ji pati viską, kas šiandien nutiko prisimins ilgam. Kad kažkiek pakeis savo požiūrį į viską.
- Gal jie nepaliktų mūsų. Tikriausiai ne. Tikriausiai su tais žmonėmis bus dar problemų. Bet mes jas išspręsime. Rasime kokią nors išeitį. Nežinau dar kokią. - Kalbėjo. Ir kai ji puolė jam į glėbį apkabino merginą. Kiekvienas žmogus nusipelnė dar vieno šanso. Galvojo vaikinas. O jai tiek kainavo viską man pasakyti. Kaip galėčiau dabar tiesiog išeiti?
- Aš tau jau sakiau, kad niekur nedingsiu. - Taip pat tyliai kaip ir Dori kalbėjo Alanas.
- O jei tu vėl nuklysi klystkeliais, aš tikiuosi tave surasti.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1786
  • Lytis: Moteris
Ats: „Gūžta“ testralių oloje
« Atsakymas #221 Prieš 1 metus »
Jis dar kartą pasakė, kad niekur nedings. Dori buvo jam tokia dėkinga, tačiau ji žinojo, kad anksčiau ar vėliau kiekvieno kantrybės taurė gali persipildyti. Dabar jau ji tikrai privalėjo susiimti. Alanas geras. Ir daugiau ji nieko be jo neturi. Tad ji privalo stengtis.
- Aš tikiuosi, kad niekur nenuklysiu, - pasakė glostydama vaikino plaukus. - Bet niekada nesakyk niekada, ar ne? Galiu pažadėti tik stengtis. Aš tikrai labai stengsiuosi.
Tamsiaplaukė atsitraukė nuo Alano ir lėtai per olą grįžo į lauką. Įkvėpus gryno oro pasidarė šiek tiek geriau. Ji ir vėl atsisėdo ant dekučio. Atrodė prastai. Ant lūpų raudonavo pridžiūvęs kraujas, bet Dori jį nusilaižė ir jis vėl ėmė šiek tiek tekėti. Jos juodi plaukai buvo visi susišiaušę, o akys nusiverkusios.
Tačiau jai buvo geriau. Buvo žymiai geriau pagaliau viską Alanui pasakius. Šią akimirką atrodė per sudėtinga galvoti. Permąstyti, kaip ji jam viską pasakė, kaip jis reagavo. Tiesiog norėjosi kuriam laikui mintis išvyti iš galvos ir pailsėti.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1032
Ats: „Gūžta“ testralių oloje
« Atsakymas #222 Prieš 1 metus »
Galbūt ir ji teisi. Gal ir nereikėtų sakyti to, ko gal kada nors negalės išpildyti. Tik Alanas nežinojo kas tokio galėtų atsitikti, kad jis pakeistų savo nuomonę. Dabar tiesiog tikėjosi, kad jai svarbus šis pokalbis. Kad Dori nepradės vėl daryti ko nors tokio, apie ką kalbėjo.
Vaikinas paskui ją išėjo iš to namo. Kadangi lauke buvo palikęs savo kuprinę, tai testraliai jau buvo apie ją susispietę.
- Bet ir uoslė... - Pasakė ir pasiėmė ją arčiau savęs. Greičiausiai gyvūnai užuodė riešutus. Nors labiau buvo tikėtina, kad juos priviliojo šunų skanėstų kvapas.
- Ar nori dar čia pabūti? - Paklausė Alanas Dori. Pats nežinojo ko norėtų labiau. Gal pasivaikščioti vienumoje ir viską apgalvoti. Gal pabūti kartu su Dori ir pasikalbėti apie ką kitą. Tik štai deja žinojo, kad dabar taip paprastai to negalės padaryti. Iš kart po visko, ką išgirdo.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1786
  • Lytis: Moteris
Ats: „Gūžta“ testralių oloje
« Atsakymas #223 Prieš 1 metus »
Testraliai bandė rasti Alano kuprinėje kažką skanaus, tačiau dabar Dori tai buvo nei motais. Jos galvoje tik sušmėžavo mintis, kad jai norėsis čia ateiti dažniau, ypač vienai. Jai patiko ši vieta. Patiko testraliai. Bet dabar būtų gerai nueiti į kokius požemius, atsiremti į šaltą sieną ir praleisti šiek tiek laiko tik su savimi.
Alanui paklausus, ar tamsiaplaukė dar nori čia pabūti, Mendel tik gūžtelėjo pečiais. Ji pasėdėjo dar kelias minutes žiūrėdama į niekur. Po to prabilo.
- Tikriausiai reikėtų eiti, - pasakė. - Ar gali palydėti mane iki Klastūnyno? -atsistojo. - Manau, kad viską permąstyti reikia ir tau, ir man, - pabandė nusišypsoti.
Dori norėjo nusiprausti veidą, susišukuoti plaukus, o tada traukti į kokią tamsią ir niūrią vietelę apmąstymams vienumoje. Žinoma, buvo baisu, kad Alanas, apie viską plačiau ir ilgiau pagalvojęs, ims ir dings iš paauglės gyvenimo pasakydamas, kad vis dėlto jis negali būti su ja. Kad ji per daug pridarė klaidų. Tačiau jeigu taip įvyks, tai Dori bus mokestis už jos poelgius. Dabar jau nuo jos niekas nebepriklauso.
Tikėdamasi, kad viskas bus gerai, kad su laiku viskas užsimirš, Dori ištiesė ranką Alanui vildamasi, kad jis ją paims ir jiedu ramiai nužingsniuos pilies link.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1032
Ats: „Gūžta“ testralių oloje
« Atsakymas #224 Prieš 1 metus »
Juodu dar truputį pabuvo miške. Bet neilgai. Dori atsikėlus Alanas sulankstė paklotą ir įdėjo jį į kuprinę. Į kurią taip nesėkmingai kėsinosi testraliai. Jis užsimetė kuprinę ant pečių.
Dori ištiesė ranką ir Alanas nieko negalvodamas paėmė merginą už rankos ir patraukė atgal į pilį.
- Gerai, einam. - Pasakė.
Žinojo, kad ją palydėjęs iki Klastuolių bendrojo kambario grįš atgal į mišką. Susiras ten kokią nors ramią vietą ir galbūt pieš. Kuprinėje gulėjo eskizų sąsiuvinis ir pieštukai. Taigi nereikės nieko pasiimti. Pieš ir išlies šiandienos liūdesį ant popieriaus. Kaip keista. Atėjau čia vienoks, išeinu vėl kitoks. Viskas taip keičiasi. Niekada nežinai ko gali tikėtis iš kiekvienos gyvenimo dienos. Mąstė eidamas keliuku tolyn.
Jie pranyko tarp medžių. Vieta liko tik testralių žinioje.