0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Dawn Strain

  • ****
  • 228
  • Lytis: Moteris
  • I solemnly swear that I'm up to no good
Ats: Buveinė gūdžioje pamiškėje prie ežero
« Atsakymas #105 Prieš 6 metus »
-Lumos-sumurmėjo Dawn. Iš lazdelės ėmė sklisti šviesa ir su dviem švienčiančiom lazdelėm šviesos užteko pakankamai, jog matytųsi, kur jos yra. Įsiropštusi vidun, Dawn atsistojo ant kojų ir ėmė atsargiai vaikščioti girgždančiomis grindimis.
-Kur po velnių mes patekom...-kiek nejaukiai pasijuto ši,-Beje, aš Dawn,-burbtelėjo ir ėmė čiupinėti daiktus, pasitaikiusius jos kelyje. Daiktai neatrodė grėsmingi ar seni. Strain apžiūrinėjo metalinį puodelį, kai priešais, ant sienos, pamatė pakabintą medžiagos gabalą, kuris, regis, kažką slėpė. Varnė iš lėto ėmė tempti medžiagą į save ir į merginos veidą ėmė blizgėti šviesos ruožas. Galiausiai medžiaga buvo visiškai nutraukta ir kambary nušvito.
-Žiūrėkit, pasirodo čia yra ir langai,-kiek apsidžiaugė.
Į kambarį plūdo šviesos spinduliai, einantys iš lauko. Pro langą keturiolikmetė matė visą proskyną, kurioje neseniai merginos neplanuotai susitiko.
-Nagi, čia turi būti ir daugiau langų, padėkit nutraukti tas nelemtas užuolaidas,-paragino merginas ir pati ėmė žingsniuoti kambariu. Po kelių minučių namelyje pasidarė šviesu šviesu - pasimatė virtuvė, kurioje jos buvo, netoliese ir valgomasis stalas. Didžiulė spinta knygų tūnojo kampe, o šalia jos - patogi sofa, kurią norėjo išbandyti Dawn. Sienos buvo šviesiai žalsvos spalvos, suteikdamos nameliui jaukumo.
-Žiūrėkit, kokį lobį atradom!-suplojo rankomis ir, nieko nelaukusi, ėmė atakuoti knygų lentyną, jau turėdama tikslą perskaityti visas čia esančias knygas.

*

Neprisijungęs Amaltėja Nereidė Barnard

  • ***
  • 68
  • Lytis: Moteris
  • Est-ce que tu as de choléra dans tes joues?
Ats: Buveinė gūdžioje pamiškėje prie ežero
« Atsakymas #106 Prieš 6 metus »
-Aš neturiu lazdelės,- greitai išpyškino ir nusuko mėlynas akis. Šviesos iš dviejų lazdelių pakako, kad viską aplink būtų matyti, tačiau  kambaryje vis tiek buvo prieblanda.
-Camille, Mille, Cami, žodžiu, kaip patogiau,- sukikeno varniukė. Jos mėlynos akys po visą erdvę lakstė it pašėlusios. Tačiau viskas atsivėrė tik tada, kai Dawn kažkokiais magiškais būdais surado langus.
-Ohooo,- išsižiojo vienuolikmetė,- kaip gražu!- džiaugėsi mergaitė ir ėmė kone šokinėti iš laimės. Virtuvėlė, knygų spinta, sofa, šalia jos nedidelis pūkuotas kilimas.
-Kaip nerealiai!!!- sucypė Camille ir krito ant sofos. Viskas buvo nuostabu, galėtų čia gyventi, tik bėda tame, kad ji nežino, iš kur atsirado kopėčios ir kaip jas vėl išsikviesti. Ha, juokingas žodis „išsikviesti”, lyg ieškome dvasių,- pamintijo rudaplaukė.
-Gal arbatos?- pasiūlė varniukė, pamačiusi ant viryklės stovintį arbatinuką. Mergaitė nenustygo vietoje, norėjo viską apžiūrėti, viską paliesti. Pirmakursė nubėgo į nedidukę virtuvėlę ir apžiūrėjo kiekvieną medinę spintelę. Rado senų sausainių, medaus, kažkokių prieskonių, tačiau arbatos, deja, spintelėse nebuvo.

*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • ****
  • 351
  • nothing is bigger than family ♥
Ats: Buveinė gūdžioje pamiškėje prie ežero
« Atsakymas #107 Prieš 6 metus »
Kai Dawn atidengė langus, visa patalpa pasirodė visai kitokia. Šviesi, nors kartu blausi, daug medinių daiktų, o Camille netgi rado maisto.
- Nemanau, kad tai sveika valgyti, - patarė Klastuolė. - Kas žino, kiek laiko jis čia.
Tada mergina ėmė naršyti knygų lentynose, tikėdamasi rasto įdomių Hogvartso istorijos knygų. Rado visai nežinomų, pavyzdžiui, Kalvino Jaunesniojo gyvenimą arba Lėja Huagdi ir jos vaikystė. Visur buvo pilna nežinomų asmenų biografijų.
Kravitz akys užkliuvo už didžiulio paveikslo už valgomojo stalo. Ten buvo pavaizduota daili undinė, žalsva žvynuota uodega, melsvais, susivėlusiais plaukais ir kažkoks aukštas, liesas vaikinas rusvais išsitaršiusiais plaukais. Abu jie atrodė nepaprastai laimingi, buvo kažkokioje neaiškioje vietoje, lyg jūroje.
- O Dieve, kaip gražu, - sušnabždėjo Daniela ir pagalvjo, kodėl ją taip traukia iš pažiūros šis banalus darbas - tiesiog paprasčiausia meilė. Tačiau kažkas jame taip nuostabu...
Klastūnyno globotinė pasisuko į kitas merginas galvodama, kaip šis kūrinys patiks Camille. Aišku,
 patiks. Juk net man patinka.

Dar antrakursei atrodė, kad šis piešinys slepia kažkokią paslaptį. Įsižiūrėjus aiškiau, aplink laimingąją porelę matėsi sūkuriuojančios bangelės ir neramus vandenynas; viskas, išskyrus undinę su vaikinu, judėjo.
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”

*

Neprisijungęs Dawn Strain

  • ****
  • 228
  • Lytis: Moteris
  • I solemnly swear that I'm up to no good
Ats: Buveinė gūdžioje pamiškėje prie ežero
« Atsakymas #108 Prieš 6 metus »
Įsitaisiusi ant sofos varnė ėmė sklaidyti knygos su mėlynu viršeliu puslapius. Šalia Dawn kojų tūnojo nemaža krūvelė apdulkėjusių knygų, kurie patraukė merginos akį. Retkarčiais ji užmesdavo akį į netoliese besisukiojančias merginas, kurios taip pat susidomėjusios kažką veikė - Daniela, kaip užipnotizuota, gerėjosi paveikslu, vienu iš pakabintų ant sienos, o mažoji Camille nenustovinti vietoje kuitėsi virtuvėje.
-O, aš norėčiau arbatos. Ar radai žolelių?-nepakeldama akių nuo knygos murmtelėjo. Knyga buvo be pavadinimo, tačiau Dawn buvo susidomėjosi ir stengėsi suprasti jos turinį. Netrukus varnė atrado ir jos akį patraukiantį sakinį.
-...norint aukai sukelti skausmą, burtininkas turi turėti gilų troškimą tai padaryti...-pusbalsiu sau perskaičiusi, Strain šviesos greičiu užvertė knygą, suvokusi, kad knyga yra skirta ne jai. Mergina padėjo knygą ant šalia esančio staliuko ir ėmė apžiūrinėti įvairias smulkmenas, esančias kambaryje. Tapetai kai kur buvo įtrūkinėję, tačiau jie gali būti lengvai sutvarkomi Reparo kerais. Bet Dawn nesivargino tai padaryti. Ši nutipeno link paveikslo, kuriuo taip susidomėjo klastuolė.
-Na va. Atradome namelį, kuriame galėsime praleisti laiką už pilies ribų,-padarė išvadas  ji,-Manau, jau keliausiu,-pasakė ši ir nuėjo prie durų. Truktelėjusi už rankenos, durys neatsidarė.
-Kas čia...-burbtelėjo.
Vis smarkiau ir smarkiau varnė klibino rankeną, tačiau durys nepasidavė.
-Ėėėėė,-sumykė,-Durys neatsidaro,-ėmė nervintis.

*

Neprisijungęs Amaltėja Nereidė Barnard

  • ***
  • 68
  • Lytis: Moteris
  • Est-ce que tu as de choléra dans tes joues?
Ats: Buveinė gūdžioje pamiškėje prie ežero
« Atsakymas #109 Prieš 6 metus »
-Nėra čia jokių žolelių,- nusivylė Camille ir pažvelgė pro virtuvės langą. Nė nemaniau, kad esame taip arti ežero,- pamintijo vienuolikmetė. Mergaitė mėgo vakarais pabūti prie ežero, pabraidyti vėsiame, tačiau dar visai neatšalusiame po vasaros vandenyje.
Varniukė uždarė girgždinčias spintelės duris ir sugrįžo pas kitas mokines.
-Kodėl tu jau išeini?- prancūzaitė kiek nuliūdo. Abejojo, kad kita mokinė norės pasilikti viena su jaunesne mergaite, tad tai reikštų, jog Kamilė liktų viena ir galiausiai turėtų grįžti į pilį.
-Kaip tai neatsidaro?!- rudaplaukė ėmė panikuoti, jos mėlynos akys išsiplėtė, o rankos ir kojos ėmė drebėti. Pirmakursė pripuolė prie durų ir ėmė laužyti rankeną bei trankyti duris. Nieko... Varno Nago globotinė nubėgo prie kiekvieno lango. Negana to, kad šokant per juos rizikuotų susilaužyti kojas, šie dar ir neatsidaro. Camille prisėdo ant sofos, kad nusiramintų. Ji bijojo, kad neprasidėtų panikos priepuolis, kaip tada, kai vakare vaikštinėjo netoli močiutės namų, o kelią jai užkirto nepažįstami vyrai. Laimei, mergaitės vikrumas šiaip ne taip padėjo jai saugiai sugrįžti namo.
-Tai... ką darysim?- kiek patylėjusi paklausė.

*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • ****
  • 351
  • nothing is bigger than family ♥
Ats: Buveinė gūdžioje pamiškėje prie ežero
« Atsakymas #110 Prieš 6 metus »
Kai Dawn susiruošė eiti, suprato, kad durys neatsidaro. Camille ėmė panikuoti, o Daniela tiesiog užvertė akis. Ką jos čia daro?
- Pasitraukit, - patarė merginoms ir iškėlė lazdelę. - Juk mes iš Hogvartso. Alohomora.
Klastuolė ėmė laukti spragtelėjimo, tačiau jis nepasigirdo. Tada, kaip Dawn, paklibino rankeną. Nieko.
- Nebejuokinga, - sumurmėjo ir atsitraukus pabandė sprogdinimo kerus į spyną, bet taip pat - jokio efekto. Na, galiu bent didžiuotis - aš vienintelė pagalvojau apie kerus, - nusivylusi pagalvojo mergina ir pasakė Varniukėms: - gal atsakymas yra kažkur knygose?
Antrakursė ėmė jas naršyti, tačiau nebuvo nieko įdomaus. Tada jai toptelėjo paveikslas. Gal jis toks pats kaip Arianos paveikslas Aberforto užeigoje? - prisiminė Daniela istoriją iš visiems žinomos Hario Poterio istorijos.
Ji lėtai nuėjo prie undinės ir vaikinuko. Taip, bangos tikrai juda... Kaip bet kuris paveikslas Hogvartse. Tačiau kas tai undinei su vaikinu? Kravitz pabandė prisiminti, ką reikia padaryti, norint atverti tokį paveikslą. Slaptažodis? Prašymas? Paprasčiausias stumtelėjimas?
Žinodama, kad atrodo kaip idiotė, pamojavo paveikslo herojams.
- Am... Sveiki?
Tikra kvaiša. Paprasčiausiai pajudinsiu piešinį. Deja, jis buvo per sunkus, tačiau... Iš vietos krustelėjo.
- Dawn? Camille? Gal galit padėti? Šis paveikslas juda.
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”

*

Neprisijungęs Dawn Strain

  • ****
  • 228
  • Lytis: Moteris
  • I solemnly swear that I'm up to no good
Ats: Buveinė gūdžioje pamiškėje prie ežero
« Atsakymas #111 Prieš 6 metus »
Dawn stebėjo panikuojančią ir lakstančią pirmakursę, vos pranešus, jog durys neatsidaro. Puiku. Tiesiog puiku - susiėmė už kaktos.
-Nusiramink, gi nemirštam, kaip nors tikrai iš čia ištrūksim,-Dawn vos valdėsi, bet ėmė raminti mažąją varnę. Krentančią ant veido plaukų sruogą užkabino už ausies ir priėjo prie neatsidarančių durų, bandydama suprasti, kodėl jos neatsidaro. Gal tai kerai? Užkerėta vieta? Netrukus į priekį išsiveržė Daniela, bandydama ir kerus. Strain kiek nustebo, jog net sprogdinimo kerai visiškai nepaveikė durų. Keturiolikmetė ėmė trypčioti kojomis, galvodama, ką daryti. Netrukus ši jau bėgo paskui Daniela link knygų krūvos, kuri pati ištraukė iš knygų lentynos. Vartydama knygas, mergina pradėjo kosčioti nuo dulkių kiekio, patekusio jai į plaučius. Deja, ji nieko nerado. Regis, kitos taip pat nieko nepešė. Tačiau Dawn vis vartė ir vartė tas knygas, vis tikėdama, jog ką nors praleido, kažko nepamatė. Strain atsigręžė į merginas ir pamatė Danielą stovinčią prie to paveikslo, kurio Dawn taip ir gerai neapžiūrėjo. Ši caktelėjo liežuviu.
-Ak, dabar ne laikas tau ir vėl būti įlindusiai į tą nelemtą paveikslą,-mestelėjo tamsiaplaukei, bet kai Kravitz pradėjo su juo šnekėtis, Dawn iš nevilties vos nešoko pro langą lauk. Ši atsistojo ir pribėgo prie merginos.
-Na? Gal jau galime grįžti prie išėjimo ieškojimo? Ooooo..-aiktelėjo, kai pamatė paveikslą judant. Ši, atsiėmusi savo žodžius, padėjo pastumti gana sunkų paveikslą.
-Camille, gal gali pagelbėti?-šūktelėjo varnei.
Jos bendromis jėgomis ėmė stumti paveikslą, ketvirtakursės veidas net paraudonijo. Netrukus prieš jas atsirado nemaža skylė, kurią visą šį laiką dengė paveikslas.
-Oho, regis, mes ne pirmosios, kurios negali iš čia ištrūkti,-murmtelėjo Dawn ir atsisuko į merginas.-Na, kuri norit eiti pirmoji?-rankomis mostelėjo į skylę, duodama kelią į tamsųjį ir kraupųjį tunelį.

*

Neprisijungęs Amaltėja Nereidė Barnard

  • ***
  • 68
  • Lytis: Moteris
  • Est-ce que tu as de choléra dans tes joues?
Ats: Buveinė gūdžioje pamiškėje prie ežero
« Atsakymas #112 Prieš 6 metus »
-O kas jei neištrūksim?!- varniukė labai niršo, dar labiau panikavo ir ypatingai drebėjo iš baimės, kad visos trys Hogvartso mokinės, visai neseniai pradėjusios naujuosius mokslo metus, numirs čia iš bado, o gal iš šalčio ar net abiejų.
Camille matydama, kaip kitos mokinės atsakymo ieško knygose, pyko ant savęs, kad pati nesugalvojo pribėgti prie jų. Nors ji ir nelabai tikėjo ką nors ten rasianti: nelabai mėgo skaityti, galvojo, kad viskas, kas ten slypi, yra šlamštas, ir, tiesą sakant, skaitė knygas tik iš reikalo (kaip vestuvės, kai neplanuotai atsiranda kūdikis..?), kai liepdavo močiutė ar koks profesorius.
Mergaitė nenorėjo taip sėdėti ir nieko nedaryti, tad žvilgtelėjo į lubas. Nepadėjo. Viskas, ką ji matė savo mėlynomis akutėmis - voratinklis, o jame didžiulis, na, gerai, ne didžiulis, tačiau vienas iš didesnių, voras ilgomis kojomis (arba kaip sakydavo pirmakursės močiutė - naminis). Panika tik ėmė stiprėti.
-Vau! Rimtai? Juda?- vienuolikmetė pavartė mėlynas akis,- ar matei Hogvartse bent vieną paveikslą, kuris nejudėtų?! - Kamilė rankomis susiėmė už galvos. Ji nori namo, pas močiutę, kur viskas ramu ir kvepia melisų arbata bei šokoladiniu pyragu.
Taip, žinoma, pagelbėti...- Varno Nago globotinė nenoromis atsistojo, kiek susvirduliavo ir nuėjo prie dar šiandien sutiktų mokinių. Mokinėms šiaip ne taip pavyko nustumti tą griozdišką paveikslą. Priešais prancūzaitę atsivėrė didžiulis ir tamsus tunelis, vedantis bala žino kur.
-Į mane nežiūrėkit,- mėlynos varniukės akys išsiplėtė ir ji pažengė kelius žingsnius atgal, kojomis atsitrenkdama į sofą,- esu tikra, kad yra kitas būdas,- vis dar neatitraukdama akių nuo ką tik atrastos skylės monotinškai kalbėjo Kamilė.

*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • ****
  • 351
  • nothing is bigger than family ♥
Ats: Buveinė gūdžioje pamiškėje prie ežero
« Atsakymas #113 Prieš 6 metus »
Kai Dawn pripuolė padėti, Daniela pasijuto daug geriau. Bent jau nesu vienintelė, kuri "tarsi išprotėjus tiki tuneliais po paveikslais".
Camille vis dar nenorėjo tikėti Kravitz kalbomis apie paveikslą, tad mergina tiesiog nekreipė į tą mergaitę dėmesio. Kai paveikslas pasistūmėjo, ji pirmiausiai pajuto pasididžiavimą ir pažvelgė į jaunąją Varniukę tuo "juk sakiau" žvilgsniu.
Tada pasidarė įdomu ir keista. Bet kas, čia pakliuvęs, išprotėtų. O jei nerandi išėjimo? Nors viskas atrodė taip paslaptinga ir istoriška, vis dėlto kartu - idiotiška. Kuris mokinukas visa tai sugalvojo?
Kai Dawn paklausė, kuri norėtų pirma eiti, Daniela visų pirma peržvelgė bendražygių veidus. Camille atrodė persigandusi, Dawn - nepasitikinti tamsiuoju tuneliu. Nuo jo dvelkė šalčiu ir tamsa, kas Klastūnyno antrakursei buvo artima. Be to, drėgme ir vėsa, kuo ją visada žavėjo vanduo.
- Na... - nutęsė mergina, duodama kuriai apsigalvoti, - galiu aš.
Daniela įlipo, ne, kone įšoko į gan aukštai esančią ertmę ir padėjo užsikabaroti merginoms. Taip, čia buvo šaltoka, bet vis geriau nei tvankiame kambaryje, kuris dabar atrodė tarsi košmaras - ypač tos sekundės supratus, kad jos įkalintos.
Daniela tik papurtė galvą, kad nuvytų tas mintis, ir ėmė eiti tuneliu.
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”

*

Neprisijungęs Dawn Strain

  • ****
  • 228
  • Lytis: Moteris
  • I solemnly swear that I'm up to no good
Ats: Buveinė gūdžioje pamiškėje prie ežero
« Atsakymas #114 Prieš 6 metus »
- Šaunu! - suplojo rankomis, - jeigu kas nors puls iš priekio, Daniela bus pirmoji auka, o mes galėsime pabėgti, - juokais pasakė ir atsisuko į pirmakursę. - Aišku, jeigu spėsi pabėgti, - nutaisiusi grėsmingą balsą ši sukuždėjo mažajai varniukei, norėdama pagąsdinti. Kai Kravitz jau įsiropštė į tunelį, paskui ją nusekė ir Dawn. Tunelis buvo gana siaurus, todėl keturiolikmetei jau paskaudo kojas einant atsitūpusiai. Taip pat Strain užsimiršdavo, jog lubos yra žemos, tad netyčia trenkdavosi su galva į jas. Aišku, tuoj pat pasigirsdavo ir keiksmažodžių lavinos, ir Dawn puldavo atsiprašinėti prisiminusi, kad už jos eina vienuolikmetė.
Po kiek laiko merginos kojos jau drebėjo iš nuovargio. Sukandusi dantis ji kentė raumenų skausmą, norėjosi, kad jos kuo greičiau atrastų išėjimą. Netrukus Strain atsitrenkė į Danielos nugarą, kai ši staiga sustojo. Varnė pamatė, jog priešais nebėra kur eiti - ten buvo tarsi kokia siena, užvėrusi kelią.
- Na? Kas gi čia? - priekaištingu balsu pareiškė. Dawn ištiesė ranką, norėdama pačiupinėti, kas ten per siena, tuo pačiu ėmė ją stumti į priekį. Kampeliuose ėmė plūsti šviesos spinduliai. Uždangalas staiga nukrito ant žemės ir priešais merginas atsivėrė Hogvartso virtuvė. Paveikslas, kuris dengė skylę, gulėjo ant žemės.
- Štai iš kur būveinėj tiek įvairiausių puodelių. Gaila, jog maistas ten ilgai neužsiliko, - pasiskundė. - Na, eime, - paragino Danielą, kadangi varnei jau norėjosi ištiesti savo kojas.

*

Neprisijungęs Amaltėja Nereidė Barnard

  • ***
  • 68
  • Lytis: Moteris
  • Est-ce que tu as de choléra dans tes joues?
Ats: Buveinė gūdžioje pamiškėje prie ežero
« Atsakymas #115 Prieš 6 metus »
-Jūs turbūt juokaujat?- mažoji varniukė tikrai nesiruošė niekur eiti tuo paslaptingu ir vėsiu tuneliu. Deja, viena uždaryta paslaptingame namelyje taip pat nenorėjo pasilikti, tad nusekė paskui Dawn ir Danielą, kurios, rodos, jau nebelaukė prancūzaitės. Užsiropšti į tą šaltą, drėgną ir tamsią skylę smulkiai ir žemai pirmakursei taip pat nebuvo lengva užduotis.
Šiaip ne taip užsiropštusi, Camille visą kelią skundėsi burbėdama po nosimi dėl drėgmės, šalčio, kurio dėka visą ateinančią savaitę čiaudės bei kosės (žinoma, nepamirš užkrėsti ir jų dėl to, kad privertė eiti šia skyle), ir tamsos, per kurią nelabai pajėgė net priekyje einančių mokinių siluetų įžiūrėti.
Nors ir atrodė, kad ši kankynė - tunelis - niekada nesibaigs, rudaplaukės varniukės nosį pasiekė nuostabus šokoladinio pyrago kvapas.
-Virtuvė!- apsidžiaukė Kamilė, žinoma, ne tik dėl to, kad pagaliau galės išlįsti iš šios drėgnos skylės, bet ir dėl to, kad pakeliui į Varno Nago meragaičių miegamuosius galės nukniaukti pyrago gabalėlį ar tai kokį kitą gardumyną.
-Lipam, lipam!- nekantravo vienuolikmetė pasižvalgyti į visus nuostabių Hogvartso pilies virėjų šedevrus. Pagaliau, kitoms mokinėms palikus tunelį, atėjo ir panelės užsispyrėlės eilė. Nors ir išvertus Varno Nago globotinės pavardę, gauname ,,laimę", pati mergaičiukė buvo tiesiog nelaimės kūdikis. Iš tokio didžiulio jaudulio ir nekantravimo Camille nesugebėjo pastebėti žemiau, ant stalo, esančio maisto ir savo basą bei vėsią pėdą įkišo tiesiai į dribsnių košę. Negana to, neišlaikė pusiausvyros ir veidu tėškėsi į vis dar šiltą šokoladinį pyragą, kurį, ko gero, ir užuodė būdama tunelyje.
-Šūdas!- surėkė taip garsiai, kad, ko gero, net varnos kranksėdamos pakilo nuo šakų kaip tai rodo filmuose. 

*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • ****
  • 351
  • nothing is bigger than family ♥
Ats: Buveinė gūdžioje pamiškėje prie ežero
« Atsakymas #116 Prieš 6 metus »
- Pagaliau, - atsiduso Daniela ir pateko į mokyklos virtuvę. Tai buvo aukštas, šviesus kambarys, pilnas švarių stalų, puodų, kvapų... Aplinkui šmirinėjo mažučiai namų elfai, kuriuos Klastuolei teko matyti pirmą kartą. Tai buvo neaukšti padarėliai smailiomis ausimis, ryškiomis didžiulėmis akimis ir kažkokią antklodę primenančius rūbus.
- Galima? - pasidomėjo ir nelaukusi atsakymo paėmė mažą šokoladinį pyragėlį. Saldumynų buvo prikrauta visur.
Aplink merginas ėmė rinktis elfai, o Klastuolė paėjo į priekį, kad galėtų pamatyti tunelio slaptavietę. Mergina net išsižiojo, išvydus didžiulį auksinių atspalvių paveikslą, kuris puikiai derėjo su visu virtuvės dizainu. Piešinys buvo tarsi žibantis van Gogo atkartojimas - auksinės dulkelės sukosi ratais ir kūrė neįprasta atvaizdą.
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”

*

Neprisijungęs Dawn Strain

  • ****
  • 228
  • Lytis: Moteris
  • I solemnly swear that I'm up to no good
Ats: Buveinė gūdžioje pamiškėje prie ežero
« Atsakymas #117 Prieš 6 metus »
- Oho, nesu nė karto buvusi Hogvartso virtuvėj, - kiek apsidžiaugusi ištarė ir išlipo iš tunelio. Kojos atsidūrė ant žemės ir mergina ėmė stebėti gana didelį būrelį elfų, kurie buvo užsiėmę savo paskirtomis užduotimis. Ore tvyrojo susimaišiusių gardumynų kvapas. Varnei ėmė iš alkio mausti skrandį, tačiau mergina neketino iš čia nieko imti. Vis dėl to - jos čia negalėjo būti, tad Dawn buvo gana nustebusi, jog niekas kaip ir nekreipia į merginas dėmėsio. Daniela, tarsi būtų naivi snieguolė su septyniais nykštukais, sau mėgavosi įvairiais saldumynais, kai pikti elfai jau burbėdami ėmė rinktis aplink merginas. Dawn atsigręžė, norėdama pakabinti paveikslą į vietą, kai staiga pamatė Camillę įmerkusią savo veidą į šokoladinį pyragą. Iš merginos gerklės ėmė sklisti isteriškas juokas, kadangi šiai buvo juokinga ir baisu vienu metu. Dawn greitai pribėgo prie pirmakursės ir trūktelėjo už pečių, norėdama padėti ištraukti veidą iš to riebaus šokoladinio kremo, jausdama, jog iš juoko ėmė skaudėti žandai. Galiausiai varnė sugriebė mergaitei už rankos ir ėmė brautis pro šūkaujančius elfus.
- Daniela, eime, - šūktelėjo klastuolei ir lėkė prie durų, su savim tempdamasi ir šviesaplaukę. Vienas iš elfų šakute įdūrė Dawn į šoną, bet merginos jau spėjo dingti iš virtuvės. Jos jau stovėjo vėsiame koridoriuje ir Dawn bandė atgauti kvapą.
- Va, vos nenužudė manęs su šakute. O tai būtų sriubą po to išvirę iš manęs, - burbtelėjo ir sukikeno. Galiausiai Strain tvirtai atsistojo žiūrėdama į Danielą, tai į šokoladinį veidą.
- Na, susitiksime pamokose. O dabar bendrajame kambaryje laukia neparuošti namų darbai... - kiek pasiskundė varnė. - Viso! - ištarė ir nustrikseno link artimiausių laiptų.

*

Neprisijungęs Armand Desrosiers

  • VII kursas
  • *
  • 236
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Gaze into the fire, surrender to them
Ats: Buveinė gūdžioje pamiškėje prie ežero
« Atsakymas #118 Prieš 6 metus »
Vėjas taršė lapus primindamas apie rudenį
Raudonai, geltonai, rudai nudažyti lapai
Laiškai, nerašyti ir neskaityti
Glūdžiai buvo priglausti prie kamieno
Nulūžusio ir sutrūnėjusio
Kaip nelemtas pirštas vargano keleivio
Tamsiaplaukio silueto vardu Velinas
Vieni vadindavo jį abstrakcija
Neturinčiu formos nei balso, tik tuščius namus
Kurių nematytum net atmerkęs akis
Nei namų, nei olos, nei medžio
Nebuvo čia ir atminimų salos
Tik žolė kupina rudeninių lapų
Raudonų, geltonų, rudų nudažytų lapų
Sėdėjo kaip giltinė šešėlis
Tamsiomis akimis žvelgdamas į tamsų dangų
Manydamas, kad tokią šaltą naktį tik beprotis
Pro duris išeitį į vakarą galėtų
Ir ištarti pasveikinimo žodžius siluetui
Tokiam tamsiam kaip jis.

*

Neprisijungęs Nichol Elkhai Syberg

  • VII kursas
  • *
  • 158
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Everybody is just a nobody
Ats: Buveinė gūdžioje pamiškėje prie ežero
« Atsakymas #119 Prieš 6 metus »
Tykiai raibuliuojantis ežeras,
Vėjas, žaidžiąs žolynų plaukais,
Iškrikę kedro kerai, tarsi amalas
Svaiginantys vien savo kvapais.

Sukilę jaunuolių jausmai,
Keliantys gilų pavydą,
Suklerę, nučiuožę stogai,
Senių, bepročių matytų.

Traškantys lapai, primenantys vakaro laužą,
Mažos pelytės, magijos jauką prariję, apsalę ežiai,
Pagoniški medžiai, vienišos varnos, kelmai sutruniję -
Hogvartso gyviai, senovės kerėjimo meno žyniai,
Akimirkos džiaugsmą užgniaužę kviečia į ratą.
Tartum smėlėto ežero dugno vėžiai,
Išmėtyti guli pradžios pranašai, skelbiantys matą.

Raganišką sąmonę, tvinksinčią sielą, vakarui mielą,
Švilpynės smardus barsukas vėdinti panoro.
Akimis naršydamas vilnis kojomis siekė nirvaną.
Augen, meine Augen - virpėjo jo kūnas nuo oro,
Nuo rudens pamėkliško stoto. Susitikęs aną
Abejoti nustojo - naktis jam nemojo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Nichol Elkhai Syberg »
It's a totally over complicated statement here.