0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Badis Smudge

  • Burtininkas
  • ***
  • 141
  • Lytis: Vyras
  • Prekeivis
Ats: Uždraustasis skyrius
« Atsakymas #225 Prieš 8 mėnesius »
- Nieko nuostabaus. O tu, kaip matau, nori paskaityti apie stichijas. Nepasiėmei knygos apie penktąją stichiją. Ji pati uždrausčiausia iš visų penkių stichijų knygų. Aš tavęs niekam neįskųsiu. Aš tau padėsiu rasti penktosios stichijos knygą. Bet kol neduosiu leidimo, tol jos neskaitysi. Apie stichijų magiją žino labai mažai burtininkų. Apie penktąją stichiją žino išvis gal tik keli burtininkai pasaulyje. Visi galvoja, kad stichijos keturios. Ir nieks neturi sužinoti, kad turi knygą apie penktą stichiją. - Prisipažinti ar ne. Juk aš ir atėjau knygos apie penktą stichiją. Gerai... - Aš čia esu, kad pasiimčiau knygą apie penktą stichiją. - Badis pasišvietė lazdele ir stichijų lentynoje aptiko simbolį. Tiksliau mygtuką ir jį paspaudė. Netrukus į lentynos paviršių iškilo knyga. Ant viršelio puikavosi užrašas "Dvasių knyga". Badis čiupo knygą ir įgrūdo Džezefai į rankas.
- Greičiau nešk visas penkias stichijų knygas į bendrą kambarį, padėk kur nors labai slaptai ir niekam neprasitark, kad jas turi. Eik. - Pats Badis patraukė link išėjimo iš šio bjauraus skyriaus.
- Žinote, kaip mes sakome: "Paprastas lankininkas treniruojasi kol pataiko. Žvalgas...
- ...treniruojasi, kol niekada neprašauna", - užbaigė keliolika balsų.
Holtas mažumėlę susigėdęs šyptelėjo.
- A, kaip matau, jau girdėjot, - tarė.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 715
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Uždraustasis skyrius
« Atsakymas #226 Prieš 3 mėnesius »
Buvo vėlu vakaras. Mokiniai pamažu paliko biblioteką, o Eion pasislėpė tarp lentynų ir laukė, kol išeis bibliotekininkė. Naktį geriau po mokyklą nesitrinti - maža ką susitiks. O štai bibliotekoje garantuotai bus tylu ramu, ir Eion galės pasimokyti. Kažkada Auris klausė, kas jam įdomu. Muzika pradėjo pabosti - atrodė vaikiškas dalykas. Ir toliau mokėsi tik dėl to, kad tai leisdavo šiek tiek laiko praleisti su žmogumi, kurį net ir balsu jau yra pavadinęs tėčiu. Na, pasakęs, kad norėtų juo laikyti. Panašiai buvo ir su Timočiu. Mielas vaikas, kurį Eion galbūt netgi savotiškai mylėjo. Bet mokyti jį rašyti buvo... Na, kažkaip nuobodu. Tarsi nelabai tiko penkiolikos metų jaunuoliui. Taigi dabar tas jaunuolis pajuto polinkį juodajai magijai. Neketino ko nors kankinti ar žudyti. Bet tie artefaktai, apie kuriuos mokykloje praėjusiais metais pasklido kalbos, atrodė netgi labai šauniai.
Būtent tuo tikslu Eion ir pasiliko bibliotekoje. Neabejojo uždraustajame skyriuje rasiantis kuo puikiausių knygų. Galiausiai likęs vienas įslinko į minėtą skyrių ir ilgokai ieškojęs rado knygą "Kaip nekaltą daikčiuką paversti kuo puikiausiu ginklu". Skambėjo puikiai, taigi klastuolis įsitaisė ant grindų ir pradėjo skaityti.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Uždraustasis skyrius
« Atsakymas #227 Prieš 3 mėnesius »
Kai užmigdė Timotį ir įsitikino, kad jis ramiai miegos išėjo iš kabineto. Nešėsi sąsiuvinį ir puodelį kavos. Jis buvo su dangteliu. Jau ir taip turbūt bibliotekininkę ištiktų širdies smūgis, jeigu matytų, jog jis į taip mylimą knygų karalystę atsitempė kavos. Bet gal jaustųsi geriau žinodama, kad skystis saugiai uždengtas. Kavos reikėjo, nes lipte lipo akys. Auris norėjo miego. Bet jau ir taip klaikiai apleido Linos Catamans reikalus. O juk žadėjo padėti. O be to ir norėjo kažką padaryti. Galėjo ir savose knygose rasti informacijos apie užkeiktus laikrodžius. Bet labai  nenorėjo čia temptis savo knygų. Juk taip sunkiai išnešė jas praeitais metais. Taigi iš pradžių nutarė pasinaudoti uždraustuoju skyriumi.
Kai įėjo ten, į tamsų voratinklių pilną skyrių pradėjo vartyti knygas. Pasišviesdamas lazdele. Viena knyga pradėjo klaikiai stūgauti, kai paėmė ją į rankas.
- Na nutilk, ša. - Perbraukė ją lazdele ir knygiūkštė užsičiaupė. Auris nešėsi ją ir ėmė eiti į skyriaus gilumą. Tada pastebėjo, kad čia kažkas yra. Lazdelė greit apšvietė žmogų. Ir ką jis čia dabar sugalvojo? Auris sustojo. Sustojo ir paskui jį oru plaukiantis kavos puodelis. Kadangi neturėjo laisvų rankų, mat nešėsi knygą, lazdelę ir sąsiuvinį užrašams darytis plukdė puodelį oru.
- Eion, ar tik neturėtum kartais būti lovoje? Ką čia veiki? Labai smagu, kad panorai paskaityti. Bet ar tam dabar laikas? Ir dar šitame skyriuje. Ar turi leidimą čia būti?

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 715
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Uždraustasis skyrius
« Atsakymas #228 Prieš 3 mėnesius »
Vos tik pradėjo skaityti apie kerus, kurie reikalingi daiktą paversti ypatingu, kažkas pradėjo stūgauti. Eion persigandęs pašoko ir apsidairė. Buvo per tamsu, kad ką įžiūrėtų, be to, triukšmas liovėsi. Kadangi pirmą kartą čia lankėsi, neįsivaizdavo, ar tai normalu. Bet ką gali žinoti, gal uždraustajame knygos kartais šiaip parėkauja. Vėl įsitaisęs ant grindų pradėjo gilintis į skyrių. Deja, netrukus atsirado papildoma šviesa, kas reiškė, kad čia kažkas buvo. O ir knyga turbūt rėkavo ne šiaip sau. Suirzęs pakėlė akis ir pirmiausiai pamatė ore kabantį kavos puodelį. Tai sudomino, bet pamatęs ir žmogų Eion susiraukė. Nors mielai būtų paprašęs Aurio pagalbos šiuo klausimu, visai nenorėjo, kad jis pasirodytų čia. Ir dar vidury nakties.
- Skaitau, - į lengvesnį klausimą atsakė Eion ir atsistojo. Vis dar buvo žemesnis už Aurį, ir tai labai nepatiko. Bet dabar stengėsi į tai nekreipti dėmesio. Vietoj to atsakė: - Jeigu šis skyrius ir knygos yra Hogvartse, vadinasi, man galima jas skaityti, nes esu šitos mokyklos mokinys. Argi ne taip?
Rankoje laikyta knyga netyčia išsprūdo ir garsiai dunkstelėjo ant žemės. Kad viskas būtų dar komplikuočiau, užsivertė, tad pavadinimas matėsi visu gražumu. Mintyse nusikeikęs Eion nė nesivargino tos knygos imti. Tiesą sakant, pasidarė įdomu, kaip Auris reaguos. Bet į galimus klausimus vaikinukas turėjo paruoštus atsakymus.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Uždraustasis skyrius
« Atsakymas #229 Prieš 3 mėnesius »
- Žinau, kad skaitai. - Nusijuokė. - Oi ne bernužėli. Ar tau nieko nesako skyriaus pavadinimas? Juk ne veltui vadinasi jis uždraustuoju. Tu čia negali būti. Nebent parodysi man kokio profesoriaus leidimą. O be to dabar naktis. Ir tu turėtum būti savo lovoje. - Eion iškrito skaityta knyga. Auris padėjo savo sąsiuvinį ir puodelį ant žemės ir pakėlė knygą. Perskaitė pavadinimą.
- Nemanau, kad tai bus tavo apsigynimo nuo juodosios magijos egzamine. Jei kartais čia sugalvojai tam ruoštis. - Pasakė Senkleris. - Kam tau prisireikė žinoti kaip daiktus versti ginklais? - Pats leido čia laiką paauglystėje ir tikrai ne tam, kad egzaminams ruoštųsi. Taigi pasidarė labai įdomu ką Eion čia nori rasti. Dievuliau, visai nenorėjo, kad imtų domėtis juodąja magija.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 715
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Uždraustasis skyrius
« Atsakymas #230 Prieš 3 mėnesius »
Labai niežėjo liežuvį paklausti, kam reikėjo teirautis, ką jis čia veikia, jeigu Auris ir taip viską žino. Vis dėlto Eion nutylėjo. Toks familiarus ir laisvas kreipinys patiko. Atrodė, kad jis su šiuo žmogumi gali bendrauti vis laisviau. To ir norėjosi. Jeigu tik Auris netrukdys gilintis į tai, kas paskutiniu metu pasidarė išties įdomu.
- Aš norėjau niekam netrukdyti. Nes tik tai ir tedarau, - ramiai pasakė taip paaiškindamas (ar bent bandydamas paaiškinti), kodėl sėdi skyriuje vidury nakties. Taip ir jautėsi - esantis tik trukdis, bet nenorėjo apie tai kalbėti. Dabar iš viso nenorėjo kalbėtis. Deja, nepanašu, kad taip paprastai atsikratys rūpestingo profesoriaus.
- Prašau atiduoti, - ištarė, kai Auris pakėlė knygą. Nejučia susimąstė: negi profesorius galvoja, kad jis ketina tuo užsiimti? Turbūt reikėtų paaiškinti, kad tiesiog smalsu. Faktą, kad išties norėtų pabandyti sukurti tokį daikčiuką, geriau nutylėti. - Man įdomu. Aš nieko blogo nedarau, tik skaitau. Ir ne, čia ne egzaminui. Man jau galva baigia sprogti nuo tų egzaminų. Aš tik... Aš noriu būti panašus į jus, - galiausiai užbaigė ir mintyse pridūrė: tėti...
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Uždraustasis skyrius
« Atsakymas #231 Prieš 3 mėnesius »
- Trukdyti? Ar susipykai su kambariokais? Ar jie tau ko nors prikalbėjo? - Dabar jau susirūpino jis. Aišku abejojo, kad Eion sėdi šiame skyriuje tik dėl to. Matyt dar ir dėl ko kito. Bet jei kas ne taip su kambariokais, jis su jais rimtai išsiaiškins.
- Šitos knygos išvis reikalingos kokiems nors pranešimams rengti. Jos nėra skirtos laisvalaikio skaitiniams. - Auris nenorėjo atiduoti tos knygos. Įbruko ją į kažkokią lentyną. Šalia sustatytos knygos sucypė, tai skambėjo piktai.
Po kito jo pasisakymo kiek patylėjo. Argi norėjo, kad Eion norėtų pasidaryti panašus į jį? Jį, kupina prieštaravimų ir neapsisprendimų? Ir dar su visa labai šlovinga praeitimi? Ne. Nelabai to norėjo. Nors ir buvo malonu šitai išgirsti, bet Auris pats savimi dažnai nebūdavo patenkintas.
- Bet tai tokios tamsios knygos. Kodėl jos tave domina? Dėl egzaminų. Tai suprantu. Aš visai tau pamiršau pasakyti, kad sudariau tau konspektus. Kai ką iš savo senų konspektų, man juos atsiuntė. Juos rašiausi penktame kurse. Kai ką iš mano pusbrolio Alano užrašų. Be to surašiau tau temas, į kurias reiktų pasigilinti. Informacijos daug, todėl surašiau taip, kad per daug neužsikrautum ir kartotumeisi esminius dalykus. Galėsi rytoj pasiimti. - Su tais konspektais buvo ne visai gerai. Alano konspektai buvo pripaišyti visokių smulkių piešinukų. Tai buvo gražu. O jo paties paauglystės užrašai. Na, kai kur paraštėse ar laisvuose tarpuose prirašinėjo visokių eilėraštukų apie savo buvusius profesorius ar mokinius, su kuriais mokėsi. Jie būdavo trumpi, pašiepiantys. Va to nelabai norėjo rodyti, bet negalėjo ištrinti, nes būdamas paaugliu užkerėjo taip, kad profesoriai tai pamatę negalėtų kerais pašalinti. Be to dar kai kur prirašė natų ar jų grupės kuriamų dainų nuotrupų.
- Ten supranti mano konspektai kiek... Na buvau nelabai geras berniukas ir prirašinėjau visokių nesąmonių. Tai į tuos užrašus nekreipk dėmesio. Negalėjau jų ištrinti.  Tiesiog niekam jų nerodyk gerai? - Galėjo aišku viską perrašyti bet... Galbūt leisdamas Eion truputį pažinti save paauglį kiek juos abu suartins.
- Man taip keista ir malonu tai išgirsti bet... Aš nelabai didžiuojuosi savo praeities poelgiais. Nereikia to kartoti Eion.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 715
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Uždraustasis skyrius
« Atsakymas #232 Prieš 3 mėnesius »
Kodėl reikia šnekėtis? Argi negalima visko išspręsti kažkaip paprasčiau? Auris galėtų tiesiog išeiti ir apsimesti, kad jo čia nematė. Viskas būtų tiesiog puiku. Deja, panašu, kad šį kartą profesorius labai rimtai galvojo apie savo pareigą nuvaryti mokinį miegoti.
- Nesusipykau. Aš tiesiog visiems trukdau. Kambariokams. Kitiems klastuoliams. Erkai. Tau, - kalbėjo Eion ir per vėlai suprato pasakęs per daug. Bet tai, kad Auris tik įkišo knygą į lentyną, įrodė: jis teisus. Kiek pasipiktinęs sušuko: - Bet, Auri! Man įdomu!
Bandė prasisprausti pro mokytoją, kad galėtų paimti knygą. Norėjo jį nustumti ir taip pasiekti tikslą. Deja, tai daryti buvo baisoka (ir kas būtų pagalvojęs, kad jis bijos stumtelėti kitą žmogų?), be to, Auris prakalbo. Pirmiausia norėjo atšauti, kad tų konspektų jam nereikia, bet netrukus užplūdo dėkingumas. Profesorius stengėsi dėl jo. O ir ta dalis, kurios teoriškai reikėtų neskaityti... Na, nežinia, ar jis perskaitys konspektą, bet Aurio nesąmones tai jau būtinai.
- Geras, - pernelyg susižavėjo šia mintimi Eion. - Ačiū!
Taip, tai buvo labai gražu, bet jis neketino taip paprastai pasiduoti ir numesti dominančią temą į šoną. Tik ką daryti, kad Auris nusileistų?
- Gerai, rytoj pasiimsiu. Ačiū. O dabar norėčiau dar kiek paskaityti, - tiesiai šviesiai pasakė ir pradėjo žvilgsniu naršyti lentynas. Prie anos knygos dabar turbūt neprisibraus (pasistengė įsidėmėti, kur Auris ją įkišo), bet gal ras kokią kitą. - Man įdomu. Todėl noriu pasigilinti, - dar pridūrė ir pamatęs kažkokią žalią nugarėlę išsitraukė tą knygą. Ji iš karto pradėjo blaškytis, bet Eion tvirtai suspaudė nenuoramą ir nė už ką nesutiko paleisti.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Uždraustasis skyrius
« Atsakymas #233 Prieš 3 mėnesius »
- Man tu niekada netrukdai. Su Erka... Norėčiau, kad su ja sutartumėte geriau, bet negaliu jūsų priversti. Nors manau, kad turite nemažai bendro ir galėtumėt rasti bendros kalbos. O jeigu nesutari su kambariokais... Na, su visais sutarti Neįmanoma. Taip būna ir nesi dėl to kaltas. - Eion labai stengėsi pasiekti knygą. Auris pasitraukė kelis žingsnius tolyn, bet nelabai toli.
- O kodėl? Kuo tave domina juodoji magija? - Ne, jis labai puikiai žinojo, kad jeigu draus jam skaityti, Eion tik labiau veršis tai daryti. Reikėjo tik sugalvoti kaip visgi atbaidyti jį nuo to susidomėjimo.
- Jeigu tave labai domina, gali paskaityti bet... Nepatarčiau. - Vis dar svarstė kaip čia geriau pasielgus.
Eion gal ir nudžiugino tie konspektai. Tik Auris nežinojo ar jie jį domina ar būtent toji dalis, kuri buvo nesusijusi su mokslais. Liko tikėtis, kad jis atidžiai perskaitys tuos konspektus. O ne nagrinės jo prikeverzotus eilėraštukus ar kokius pamąstymus apie nepatikusius žmones. Gal  tą dalį pabandyti užkerėti, kad nebūtų matoma. Bet Auris visgi matė šiokios tokios naudos iš tų paauglystiškų užrašų.
- Puiku, tikiuosi pravers. Gerai jau. Skaityk. Man irgi reikia paskaityti. Kaip tik to čia ir atėjau. - Pasakė ir žiūrėjo kaip Eion galinėjasi su knyga. Jis nepaleido, todėl ji dar ir cypti pradėjo. Jos balsas, jei taip galima sakyti vis garsėjo.
- Abejoju, kad šitą tu paskaitysi taip paprastai. Matyt reikia žinoti būdą kaip ją nutildyti. O dar ir bibliotekininkė išgirsti gali ir prisistatyti. Gal visgi neverta čia būti Eion? - Kalbėjo žaismingu tonu.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 715
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Uždraustasis skyrius
« Atsakymas #234 Prieš 3 mėnesius »
Taip taip. Niekada netrukdo. Tik kažkodėl amžinai vis atsiranda priežasčių papriekaištauti. Tai jis blogai elgiasi su visokiais ikelais, tai per mažai mokosi, tai dar kas nors. Jeigu iš tiesų netrukdytų, Auris viso šito nesakytų. Eion sunkiai atsiduso. Nenorėjo kalbėtis.
- Aš visada kaltas, - abejingai tarstelėjo ir gūžtelėjo pečiais. Netrukus Auris uždavė dar vieną klausimą. Kaip galima pasakyti, kodėl kažkas domina? Įdomu, ir tiek. Visa šita situacija gerokai erzino. Atrodė, kad šitas žmogus yra kitoks, bet ką tik įrodė, kad yra lygiai toks pat, kaip ir kiti suaugusieji. Klausinėjantis absurdiškų klausimų ir nepaliekantis ramybėje.
- Maniau, kad jums tinku toks, koks esu, - nepajėgdamas nuslėpti nepasitenkinimo ištarė. Ir vėl pamokslai. Jis ilgą laiką gyveno be Aurio ar jokių kitų žmonių patarimų. Koks skirtumas, ką jis nori skaityti?
Problema ta, kad ir knyga nenorėjo būti perskaityta. Eion mielai būtų ją nušveitęs ant žemės, bet tai tarsi būtų buvęs pralaimėjimo pripažinimas. O kaip tik šito jis neketino leisti. Taigi laikė knygą rankose ir piktai spoksodamas į ją bandė mintimis nuraminti. Nepavyko.
- Tada jūs mane pamokykite, - staiga ištarė, kai Auris atseit labai gudriai bandė išvilioti jį iš uždraustojo skyriaus. - Pamokykite mane, ir man nereikės skaityti šitų rėkiančių knygų.
Atsargiai žvilgtelėjo į profesorių. Buvo labai jau įdomu, kaip jis reaguos į tokį prašymą. Eion retai kada prašydavo, bet šis kartas turbūt buvo pats nuoširdžiausias gyvenime.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Uždraustasis skyrius
« Atsakymas #235 Prieš 2 mėnesius »
Norėjosi pasakyti, kad Eion dėl savo elgesio užsitraukė šią bėdą. Kad kas nors jį amžinai viskuo kaltina. Bet kažkaip nepasirodė tai tinkamiausi žodžiai šią minutę.
- Ne visada. Žmonės klysta suversdami viską ant kažko vieno. - Klausimas apie šį staiga pabudusį pomėgį Eion aiškiai nepatiko. Bet po galais juodoji magija tai nežaidimas. Aurio paties niekas niekada nestabdė, net skatino tuo domėtis. Ir kur jis atsidūrė?
- Aš tavęs kaip žmogaus ir nepeikiau. - Ramiai pasakė. - Juodoji magija galinga, tai ne žaidimas. Daugelis dalykų joje draudžiami. Todėl kas tau iš žinių, kurių negalėsi panaudoti? - Knyga bjauriai spiegė. Spurdėjo. Eion nesiruošė jos paleisti. O dar ėmė ir paprašė tokio dalyko.
- Kas? Aš? - Auris net atsitraukė tolyn. Jis nenorėjo grūsti Eion galvon visokių nesąmonių. Nei už ką. Įsivaizdavo kaip pasakoja jam apie tai kaip ką nors kankinti, kaip atlikti prakeiksmus ar pagaminti pavojingus daiktus. Arba iškviesti kokį demoną ar dar ką.
- Duok knygą, reikia ją nutildyti, nes čia kas nors tikrai ateis. - Kaip jis tai įsivaizduoja? Visa tai priminė Aurį ir Dolohovus. Kurie mokė jį visokių dalykų. O dieve, man tada buvo penkiolika. Pradėjau tuo domėtis daug anksčiau, bet su jais mokytis pradėjau penkiolikos. Eion dabar irgi penkiolika. Kažkokia nesąmonė.
- Aš nenoriu. Aš visai nenoriu tau to grūsti į galvą. - Bet Auris žinojo, kad Eion ateis čia kitą kartą ir vėl skaitys. Su juo ar be jo jis tai darys. Jeigu sutiktų Eion mokyti, tai gal galėtų nuo to atgrasyti? Pateikti viską taip, kad jam nesinorėtų to daugiau daryti?
- Ko tu nori išmokti? Kokia sritis tave domina? Kankinimai? Prakeikimai? Apsėdimai? Ginklai? Juodieji simboliai ar ritualai? Žmonių valios pavergimas? Kas gi tave domina? - Kalbėjo šį kartą visai kitokiu tonu. Kalbėjo rimtai ir griežtokai.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 mėnesius sukūrė Auris Senkleris »

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 715
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Uždraustasis skyrius
« Atsakymas #236 Prieš 2 mėnesius »
Šito Auris niekada nesupras. Tikrai nesupras, kodėl jis visada kaltas. Tą norėjo ir pasakyti, bet neleido niekaip nenurimstanti knyga. Pasidarė pikta. Kol skaitė išsirinktą vadovėlį, viskas buvo gerai. Argi taip jau būtina trukdyti? Iš kur jis galėjo žinoti, kad daugelis knygų čia spiegia ir kelia triukšmą? Juk aš čia nesilankau. Tikrai nežinau šitų knygų mintyse piktinosi Eion, bet netrukus prireikė kažką pasakyti.
- Aš nesakau, kad juodoji magija yra žaidimas. Nesu aš kažkoks kvailas mažvaikis. Manau, kad tokie dalykai man gali praversti. Padėti suprasti jūsų pamokas. Padėti sutelkti dėmesį. Juk jūs tai išmanote. Jūs man esate pavyzdys, negi taip sunku suprasti?
Susiraukęs atidavė knygą, bet pasistengė įsidėmėti bent jau lentyną. Būtinai susiras tą, kurią skaitė iki Auris sutrukdė.
- Žinoma, jūs. O kas kitas galėtų išmokyti praktinių dalykų? Vien teorijos neužtenka. Juk jeigu žinau, kad accio atskraidina daiktą pas mane, visai nereiškia, kad pasiseks juos panaudoti.
Lyg tyčia kaip pavyzdį pateikė kerus, kurie pačiam klaikiai nesisekė. To, tiesa, Auriui niekada nesakė. Vengė kalbėti apie mokslus, ypač šiemet, kai viskas tiesiog pašlijo.
- Vadinasi, jums galima išmanyti, o man ne? - išdrįso parodyti pasipiktinimą. - Juk aš nesakau, kad kažką žudysiu ar prakeiksiu. Man tiesiog įdomu.
Apmaudu, kad Auris atsisako padaryti tokį tėvišką dalyką. Atrodė, kad kažko mokytis iš tėčio būtų ypatingai smagu, bet štai jis nenori. O juk šis žmogus yra artimiausia tėčiui, ką Eion turi. Tarsi išgirdęs tas apmaudžias mintis Auris prašneko visai kitaip. Klastuolis gąstelėjo - ir vėl atrodė, kad profesorius gali skaityti mintis.
Viskas. Jam įdomu viskas, tačiau tai nebūtų tinkamas atsakymas. Reikėjo išsirinkti kelias sritis.
- Ne, žmonės mane domina mažiausiai, - kiek pasvarstęs atsakė. Išties nenorėjo nei pavergti valios, nei kankinti. Taigi pratęsė: - Man įdomu ginklai. Ir artefaktai. Kur buvo kažkas atsitikę mokykloje. Simboliai ir ritualai taip pat įdomu.
Ar tie klausimai reiškė, kad Auris pasidavė? Galbūt. Eion mintyse prašė profesoriaus sutikti. Tiesa, tai nereiškė, kad jis daugiau neis į šitą skyrių, bet Auriui to žinoti visai nebūtina.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Uždraustasis skyrius
« Atsakymas #237 Prieš 2 mėnesius »
Ar aš jam tik šito pavyzdys? Auris nenorėjo būti pavyzdžiu dėl kurio kas nors ėmėsi mokytis juodosios magijos. Ar jam tik tiek suteikiau? Tikrai darau kažką ne taip.
- Aš nesakiau, kad tu mažvaikis. Bet tu nežinai kaip galima įsitraukti į juodąją magiją. Manęs niekas niekada nestabdė, net norėjo, kad to mokyčiausi. Pasekmes jaučiu iki pat dabar. Nenoriu tau būti pavyzdžiu žmogaus išmanančio juodąją magiją ir ją naudojančio. - Auris gavo knygą. Smarkiai ją papurtė, knyga pradėjo inkšti. Jis užsimojo ir trinktelėjo per ją kumščiu. JI dar porą kartų suinkštė, taip cype šuo, kai ant jo užlipi. Nutilusi knyga atsivertė.
- Va tau pirma pamokėlė Eion. Patiko? Kai kurias knygas, kad suteiktų tau ko nori reikia priversti. Parodyti kas čia šeimininkas. - Auris užvertė ją ir įgrūdo į lentyną. Jautėsi kažkaip labai nejaukiai.
- Smurtas išgaunamas smurtu. Taip jau yra. Juodoji magija reikalauja aukų. - Pridūrė.
Ne. Jis nenorėjo mokyti. Bet ėmė susitaikyti su mintimi, kad teks. Bet jau Auris Senkleris pasistengs, kad eion tos pamokos atsipyktų kaip reikiant ir kad pagalvoti apie tai daugiau nebenorėtų.
- Ką gi. Nuostabu. Puiku. Pasimokysim praktinių dalykų. Aš išmanau tai, nes buvau pasimetęs ir maniau, kad tai man duos stiprybės. Todėl tai ir išmanau. Eion. Aš tau parodysiu kas yra juodoji magija. Pradėsim nuo šeštadienio. O dabar išeik iš bibliotekos ir eik miegoti. - Paskutinis sakinys nuskambėjo prašančiai, ne įsakmiai.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 715
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Uždraustasis skyrius
« Atsakymas #238 Prieš 2 mėnesius »
Kartais Auris jo visai nesuprasdavo, ir tai siaubingai skaudino. Kodėl jeigu jis kažkuo domėjosi, Eion negali to daryti? Argi sako, kad ruošiasi ką nors kankinti ar žudyti? Be to, Auris jam tarsi pavyzdys tikrai ne dėl to. Tik kodėl taip nieko nesuvokia?
- Ar jūs tikrai manęs nesuprantate? - išdrįso paklausti Eion. - Jūs man patinkate, - pridūrė pabrėždamas paskutinį žodį. Pasijuto kvailai, tad nutilo ir daugiau neketino kažko sakyti. O kai Auris atvertė knygą, linktelėjo. Būtent to jis ir norėjo. Pajusti savo galią. Sugebėti išties išgąsdinti kitus. Per daug aplinkinių nuolatos kėlė pavojų, tad jeigu jis liks toks mažas niekam nepavojingas žioplelis, bus galima ir toliau tuo naudotis.
- Juodoji magija ir suteikia stiprybės, - galiausiai teko pražioti burną. Tuo klastuolis buvo visiškai įsitikinęs. Kai tik išmoks naudingų dalykų, jo bijos. Daugiau niekas negalės tyčiotis, žeminti ir skriausti. Deja, tą norinčių daryti žmonių buvo ne tik Airijoje. Jau vien į Erkos pamoką nusineš kokį nors artefaktą. Apsidžiaugė, kad Auris sutiko pamokyti, nors atrodė, kad iš pamokų naudos daug nebus. Ar tik nebus taip, kad profesorius įjungs rūpestinguolio režimą ir stengsis išmušti tą norą? Taigi reikėjo įsidėmėti, kur yra knygos. Nužvelgė lentynas ir pabandė sugalvoti kokį nors skiriamąjį jų bruožą.
- Puiku. Lauksiu šeštadienio, - sumurmėjo ir paliko biblioteką. Kažin ar eis miegoti, bet dabar bent jau turi ko laukti.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Uždraustasis skyrius
« Atsakymas #239 Prieš 2 mėnesius »
- Ne, nesuprantu kam tau reikia juodosios magijos. - Gal reaguotų ir ramiau, bet visi tie sutapimai. Visokie prisiminimai. Auris tiesiog nenorėjo, kad Eion tuo domėtųsi.
- Tai puiku, bet tai nekeičia to, kad aš nenoriu, kad grūstum sau į galvą kerų receptą paverčiantį daiktą kokiu pavojingu ginklu.
Eion regis netrikdė knygos atvertimo būdas, todėl į lentyną Auris ją įgrūdo pikčiau nei norėtųsi.
- Juodoji magija suteikia kalną problemų. - Aišku ji atneša galios. Nėra nei ko sakyti. Bet atneša ir nemažai pašalinių nemalonumų.
Visai nelauksiu šeštadienio. Pamanė.
- Labanaktis. - Eion išėjus Auris užkerėjo knygas. Jos visos susimaišė, pasklido po lentynas ir Eion skaityta išgaravo kažkur kitur. Toje lentynoje, kurią apžiūrinėjo vaikinukas liko kažkokios knygos apie pavojingus augalus. Tai žinoma nieko nepakeis, Eion ras tą knygą kažkada. Bet bent padarys jam papildomo darbo. Ne, jau šioje kovoje nepasiduos taip lengvai.
Užtruko bibliotekoje dar kurį laiką. Mat susirašė, susižymėjo ką ir norėjo dėl Linos reikalų. Tada išėjo. Jau greitai ateis rytas, o jis beveik ir nespėjo pamiegoti.