0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Fasiro von Sjuardo namas
« Atsakymas #345 Prieš 3 metus »
   Tingiai prasimerkė. Akies krašteliu pastebėjo, kaip vaikinas išlenda iš minkštų patalų ir palieka ją vieną erdvioje lovoje. Gerai nepabudęs organizmas ir mieguistumas neleido dorai suvokti, ką išgirdo, todėl tik sumurmėjo kažką po nosimi. Keltis dar neketino. Dar kelias minutes...
   Gavusi visą lovą pasivertė ant šono paslėpdama dalį veido po anklode ir patogiai įsitaisydama vietoje, kur visai neseniai miegojo Fasiras. Tebebuvo dar šilta...
   Pajutusi, kaip neklauždama namų šeimininkas suvelia plaukus dar kartelį kažką sumurmėjo. Neįstengė dar normaliai ir prideramai atsakyti.
   Girdėjo, kaip laiptai sugirgždėjo pajutę pusvampyrio svorį, tačiau tolimesnius žingsnius nusinešė tamsa. Pasakiškas momentas, kai nejučia pabudęs pasižiūri į laikrodį, suvoki, jog turi dar gerą pusvalandį ir be galo laimingas krenti į patalus išmiegodamas tas kelias minutes, prilygstančias kelioms valandoms.
   Pabudusi vos po dešimties minučių, bet jausdamasi kur kas geriau išsimiegojusi tingiai nusižiovavo. Apsidairė, kelis kartus perbraukė per suveltus plaukus. Šie atgavo geriausią poziciją, kokia tik buvo įmanoma be šukų. Išsiropštė iš lovos ir nesivargindama prideramai apsirengti pakėlė nuo žemės baltus Fasiro marškinius. Nuogas kūnas akimirksniu buvo pridengtas. Gyvendama kartu su vaikinu spėjo įprasti nešioti ne tik savo drabužius. Be to, laisvi, keliais dydžiais per dideli marškiniai nevaržė judesių ir puikiai tiko vietoj pižamos.
   Nutipenusi į apačią stabtelėjo tarpduryje stebėdama, kaip virtuvėje darbuojasi vaikinas. Matyti tokį pusvampyrį jai patiko. Nejučia plačiai nusišypsojo.
   Žiedas, prie kurio reikėjo išties nemažai laiko priprasti, puikavosi ant gležno merginos piršto. Neįpratusi nešioti papuošalų, išskyrus vilko apyrankę, dabar jau nešiojo ir sužadėtuvių žiedą, taip akinančiai žėrintį šviesoje. Tą kartą ant Tauerio tilto išsigandusi jų santykių statuso pokyčio dabar nebebijo, buvo pasiryžusi viskam.
   -Labas,-tyliai sušnabždėjo prieidama iš nugaros ir apkabindama per tvirtą krūtinę. Padėjusi galvą ant peties giliai įkvėpė.
   -Kvepia skaniai,-nusišypsojo jausdama, kaip vienos rankos pirštams trukdęs ant kitos besipuikuojantis žiedas dabar tik maloniai slėgė pirštą.
   -Galėčiau šitaip praleisti visą likusį gyvenimą...-sušnabždėjo tyliai, tačiau taip užtikrintai, jog suabejoti nebūtum galėjęs.
   Ką turėjo omenyje leido nuspręsti pačiam vaikinui. Tokį rytą? Amžiną gyvenimą su juo? O gal abu?
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Fasiras von Sjuardas

  • *****
  • 1110
  • Lytis: Vyras
  • Per ilgai užsibuvote su manim, ilsėkitės ramybėje
Ats: Fasiro von Sjuardo namas
« Atsakymas #346 Prieš 3 metus »
   Fasiras pasuko galvą, išgirdęs Daviną įeinant į virtuvę. Iš pradžių net neatkreipė dėmesio, ką ji dėvi, ir vėl pasisuko į keptuvę bei, kai tik mergina jį apsikabino, pripildė abi lėkštes angliškais pusryčiais. Dabar porą dienų Murrell'ai į jų skrandžius grūs tik ispanišką maistą, kurio paprastai būna dar ir daugiau nei vidurio Europos gyventojams įprasta. Ne veltui gi pietiečiai, atvykę į civilizuotesnius, atleiskit, šiauresnius Europos kraštus, visų pirma nustemba, kad čionykščiai valgo tik tris kartus per dieną.
   - Labas rytas, - šyptelėjo jis. - O kada būna kitaip? - apsimestinai įsižeidęs paklausė, dėdamas lėkštes ant stalo ir pabučiuodamas šviesiaplaukės kaklą.
   Laiptinėje kažkas garsiai dunkstelėjo - išsigandęs Fasiras išėjo į koridorių pasižiūrėti. Ten nebuvo nieko ypatingo - tik vienas lagaminas, kažkodėl pats nerangiausias ir turbūt daugiausiai prikrautas iš visų, neatsargiai padėjo kojelę ant laiptų, todėl su trenksmu nulėkė žemyn. Pusvampyris atsiduso, susegdamas atsiplėšusias lagamino sagteles ir pastatydamas jį ant žemės tvarkingai. Ką gi, bent jau nereikės to sunkaus daikto tįsti žemyn pačiam. Gal reikėtų laiptų šone padaryti mažėlesnius laiptukus, skirtus lagaminams ir elfui?
   Tik sugrįžęs į virtuvę ir atsisėdęs priešais Daviną, juodaplaukis suprato, kur jam matyti anie marškiniai.
   - Palik juos, jie mano, - juokais paliepė jis, mėgindamas išprovokuoti merginos susierzinimą, o gal ir ką daugiau.
   - Ar pranešei jiems apie mūsų atvykimą? - bevalgant toptelėjo Fasirui paklausti. - Ir ar... sakei, kad susižadėjom? - pasidomėjo jis, bandydamas psichologiškai nusiteikti tam, kas jų galėjo laukti Ispanijoje. Šiaip ar taip, keista buvo suvokti, kad keisis ir jo bei Viljamo ryšiai. Iš viršininko ir pavaldinio - į žentą ir uošvį.
   Kol kas - dar ne visai, bet labai jau tikėtinai, - pamintijo pusvampyris, šnairuodamas į marškiniuotą merginą, drąsiai besisukančią jo namuose ir kertančią jo su šilčiausiomis pastangomis pagamintus pusryčius. Iš tiesų, kaip ji pasakė - praleisti visą gyvenimą, kiek tik jiedviem šito skirta.
   Fasiras stumtelėjo lėkštę, kadangi po keliolikos kąsnių žmogiškas maistas jam jau visai nebelindo. Buvo pastebėjęs, kad pastaruoju metu apskritai jį mėgo vis mažiau, tik vis dar nebuvo užtikrintas, ar tai buvo geras, ar blogas ženklas. Bet bent jau arbata vis dar tiko antgamtiškiems skonio receptoriams, kuo jis ir mėgavosi.

„Kuris iš jų yra tikrasis košmaras – gąsdinantis sapnas, kurį regėjai, kai miegojai, ar nemaloni realybė, laukianti, kol nubusi?“

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Fasiro von Sjuardo namas
« Atsakymas #347 Prieš 3 metus »
   Šyptelėjo pusryčiams atsidūrus lėkštėse. Jautėsi alkana ir nė nedvejodama būtų ištuštinusi savo lėkštę, tačiau kantriai laukė. Mintis, kad visai netrukus, jau rytojaus rytą jie pabus dvare, jos kambaryje, o uoslę kutens Martos pagaminti patiekalai, vertė plačiai šypsotis. Ir Davina šypsojosi. Tas ilgesys, augęs tiek laiko, pagaliau bus išrautas su visomis šaknimis. Galbūt po to ji rami galės sugrįžti atgal į Gordiko Daubą ir gyventi su Fasiru, retkarčiais aplankydama tėvus.
   Nors stengdavosi mintis nuvyti lauk, tačiau neretai susimąstydavo, kaip kvailai pasielgė išlėkdama paskui ministrą. Kaip šitai turėjo atrodyti iš šalies. Penkeriais metais vyresnis, aukštas pareigas užimantis asmuo taip susuko jaunai mergelei galvelę, jog ši pamiršusi tėvus išskubėjo paskui jį į lietaus apdovanotą kraštą. Dalies tiesos buvo, o visa kita Davinai nerūpėjo. Neabejojo, kad Viljamas su Klara tokį jos elgesį suprato, o svarbiausia - ji buvo laiminga su Fasiru. Retkarčiais susimąstydavo ar šis buvo laimingas su ja.
   -Niekada,-tyliai sukikenusi pasiėmė jau paruoštą puodelį su arbata. Dar karšta, garuojanti arbata, taip maloniai kutenanti uoslę tik per plauką nebuvo išpilta ant grindų. Nuaidėjus garsiam dunstelėjimui krūptelėjo visai nepagalvodama apie pavojų tokiai brangenybei. Visgi puodelis netrukus buvo saugiai padėtas ant stalo. Per tarpą išvydusi, kas nutiko ir kad tuo pasirūpino vaikinas, patogiai susirangė ant kėdės pamaišydama garuojantį skystį.
   -Man juos nusirengti čia?-sukikeno papurtydama galvą,-man jie patinka, manau, kad pasiliksiu juos,-plačiai nusišypsojo parodydama baltus dantis. Jei juodaplaukis bandė ją suerzinti, šitai jam nepavyko. Žavioji lankininkė buvo pernelyg geros nuotaikos, o ir atskirti Fasiro nuotaiką, net jei jis profesionaliai bandydavo apsimesti, galiausiai išmoko. Štai, ką padaro meilė.
   Linktelėjo sulaukusi klausimo. Viljamą su Klara informavo dar tą pačią dieną, kai tvirtai abu nusprendė, kad grįš į Ispaniją. Laišką atsakingai nunešė Siklis, tik Fasiras to turbūt nepastebėjo.
   -Ne...-tyliau pratarė. Žvilgsnis nejučia nuslydo prie žiedo. Šyptelėjo prisiminusi tą vakarą ir savo pačios sutrikimą. Buvo tokia nustebusi, jog dorai nesugebėjo galvoti, tad kliovėsi jausmais. Atsakymo nebūtų keitusi net jei visas pasaulis būtų skandavęs dviejų raidžių kratinį.
   -Pamaniau, kad bus geriau, jei tokią naujieną pranešim gyvai,-kilstelėjo lūpų kampučius,-arba galim dar palaukti. Žiedą galiu palikti čia,-pasiūlė nujausdama, kad pradžioje gali būti nejauku. Pusvampyris išvežė vienturtę jų dukrą visai į kitą šalį, neleido pasimatyti ištisus metus, o dabar parveža parodyti su žiedu ant piršto, tarsi rodydamas, kad ji priklauso tik jam, visos teisės iš jų atimtos.
   Tik Viljamas vargu, jog šitaip galvotų. Daviną jis saugojo besąlygiškai, buvo pasiruošęs paaukoti viską, tad dabar, kai ji nuoširdžiai laiminga, vylėsi, kad laimingas bus ir jis.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Davina Murrell »
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Fasiras von Sjuardas

  • *****
  • 1110
  • Lytis: Vyras
  • Per ilgai užsibuvote su manim, ilsėkitės ramybėje
Ats: Fasiro von Sjuardo namas
« Atsakymas #348 Prieš 3 metus »
   - Čia, - linktelėjo Fasiras ir liko mažumėlę nusivylęs, Davinai pareiškus, jog marškinių ji negrąžins. Tataigi, neverta gaišti laiko, tik reikia tikėtis, kad važiuodama pas tėvelius ji nešvytės kaip radioaktyvi voveraitė visu gražumu per baltus marškinius. Išvis, nuo kada jo garderobe atsirado balti?..
   Tokio platumo šypsena paniurėlį pusvampyrį vertė jaustis kaltą. Nenumatė, kad ji galėtų pasielgti šitaip beprotiškai, vėliau neatrado tinkamų žmonių ar magijos, kurie išdangintų Daviną ten, kur būtų saugu. Rizika buvo gigantiška, bet visgi jiedu praslydo saugiai ir sėkmingai.
   Kaip tai būtų pasikeitę, jei visą šitą laiką ji nebūtų buvusi šalia?.. Jis nebūtų rizikavęs nei laiško nusiųsti, nei židiniu susisiekti, o elfas, niekuomet nebuvęs Murrell'ų rūmuose, tiesiog nebūtų galėjęs tenai nugabenti šeimininko. Vadinasi, treji metai be jos, įtemptoje vienatvėje, svarstant, ar Anglija verta tokių kančių, ar verčiau jau nusispjauti, išvykti į kokią Japoniją ar Kiniją, kur visi baltieji atrodo visiškai identiškai, ir pardavinėti angliškus vaisių pyragus kokiam kaimely. Jei jau ne skonis jį išgarsintų, tai bent jau išvaizda. Ech, o kam gi tiek toli? Kam gi kitam jis rūpėtų už savo valstybės sienų? Dešimtmetis po dešimtmečio - na, ir kas, kad burtininkų laikas bėga lėčiau - ir jis nebebūtų įdomus nei krikštamotei, nei...
   O aplankęs Daviną pastebėtų ant jos piršto žvilgant vestuvių žiedą. Po kelių minučių ji atsiprašytų, mat išeitų pasitikti savo vyrą Matthew. Nevykėlį, neįdomiausią Hogvartso profesorių, nė iš tolo jos nevertą - nevertą nei garbanos galelio.
   Košmaras.
   - Ne, nepalik žiedo, - paprašė Fasiras. Šitokio savo pasakymo turbūt niekaip nebūtų galėjęs argumentuoti ar logiškai paaiškinti. - Pranešim, jei tik tau tai... - minutėlei užsikirto, rausdamasis atmintyje normaliai skambančios frazės. - nebus nejauku. Nepatogu... Na, supratai, - šyptelėjo, supratęs, kad, vienaip ar kitaip, nesmagu bus. Visgi antgamtas nenorėjo atimti iš merginos jos teisės sukaupti drąsą ir priimti sprendimą.
   Kaip išvis tai reikės padaryti? Kaip žmonės tai daro? Fasiras, ganėtinai anksti praradęs šeimą, jau jautėsi neturįs įgūdžių bendrauti su šeimos nariais. Kaip jam derės vadinti Viljamą, jei ir į Soreną kreipiantis tėvu jam vis dar užlūžta balsas? Šitai juodaplaukiui kėlė šiokį tokį nerimą. Juk negalės visąlaik už jį kalbėti Davina.
   - Kaip manai, kaip jie reaguos? - paklausė dar vieno rūpimo klausimo. Davina turėjo gerai pažinoti savo tėvus, tad turėjo nuspėti, ką jie kalbės ir darys.

„Kuris iš jų yra tikrasis košmaras – gąsdinantis sapnas, kurį regėjai, kai miegojai, ar nemaloni realybė, laukianti, kol nubusi?“

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Fasiro von Sjuardo namas
« Atsakymas #349 Prieš 3 metus »
   Tyliai sukikeno gavusi atsakymą. Visgi nusimesti vienintelio kūną dengiančio drabužio vidury virtuvės neketino, o ir šitaip sugrįžti į Ispaniją tikrai nesiruošė. Turbūt Viljamas pamanytų, kad Fasiras dorą ir gerą jo dukterį pavertė visiška vertybes ir padorumą pamiršusia mergužele. Magijos ministrui durklas širdyje neabejotinas.
   Pasinaudodama tyla, įsikaraliavusia virtuvėje, prisitraukė arčiau lėkštę su dar šiltu skrebučiu ir taip dailiai ištirpusiu sūriu. Dar kartelį įkvėpusi dėkinga šyptelėjo imdama doroti savo pusryčius. Nors jautėsi alkana, tačiau valgyti neskubėjo, mėgavosi tiek arbata, tiek sumuštiniu.
   Gyvendama Anglijoje kartu su vaikinu jautėsi mylimama, saugoma ir lepindama netgi per daug. Fasiras ją saugojo per padidinimo stiklą, o maitino gamindamas su meile ir šiluma. Dideliu aptetitu nesigirianti mergina retai kada atsisakydavo von Sjaurdo pagaminto patiekalo. Pirmiausia dėl to, jog nenorėjo įžeisti, o antra - visad būdavo pasakiškai skanu.
   Linktelėjo nusijuokdama ir dar kartą palinksėjo patvirtindama, kad suprato, ką jaunuolis turėjo omenyje. Keista, jog ministras, savo šaliai tarnavęs gerą dešimtį, nesugebėjo deramai išsakyti savo nuomonės. Tokia mintis privertė šyptelėji. Žinoma, mergina ne šalis, su ja sudėtingiau.
   -Supratau,-sukikeno,-net jei bus nejauku, noriu  kad jie žinotų,-kukliai nusišypsojo. Jautėsi kalta, kad tą dieną išskubėjo paskui Fasirą, tad dabar nepranešti tokios naijienos atrodė netinkama. Būtų nuvylusi Viljamą ir Klarą, juk buvo jų mylimiausia ir geriausia dukra.
   Nudengusi stalą suplovė indus ir prieš eidama susiruošti stabtelėjo pusvampyriui už nugaros. Šypytelėjo apsikabindama šį per kaklą. Bandymas nuraminti.
   -Bijai, kad uždarys tave rūsyje ir atskirs nuo manęs?-švelniai pašiepusi sužadėtį(kaip keista vis dar buvo suvokti, kad Fasiras nuo šiol jos sužadėtinis, nebe vaikinas),-išsirinkau geriausią šalies vaikiną, jie bus laimingi,-nusišypsojo pakštelėdama į skruostą.
   -Duok kelias minutes ir galėsim keliauti,-prieš dingdama antrame aukšte pataršė juodus plaukus.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Davina Murrell »
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Heidi Mollson

  • VII kursas
  • *
  • 221
  • Taškai:
  • Ačiū, Igi, už vienposčio RPG idėją. Ir taip, aš noriu atsakymo
Ats: Fasiro von Sjuardo namas
« Atsakymas #350 Prieš 3 metus »
  Heidi liūdnai ėjo Godriko Daubos gatvėmis. Buvo rytas, gal dešimta valanda po vidurnakčio, dar apie tris valandas iki tol kol bus patiekti pietūs įvairių žmonių namuose, bet, tai nelabai gerino mergaitės nuotaiką. Galbūt prie to prisidėjo ir dangus, kuris verkė gėlu vandeniu ir vertė eiti susisupus į bešnarančią striukę, kurios šnarėjimas erzino ir vertė jaustis lyg kolonėlei, kuri leidžia bangų ošimo garsus.
  Karts nuo karto pasižiūrėdama į lapelį, kuriame buvo užrašytas globėjo pažįstamo ar kas jis toks bebūtų adresas, tamsiaplaukė po truputi skynėsi kelią iki jo namų tikėdamasi, kad bent juose nebus tokia nemalonaus oro ir kad neteks gailėtis išėjus iš namų, kuriuose ji praleido šiek tiek laiko. Prie iš dangaus bėgančio vandens prisidėjo ir nematomi vėjo gūsiai, kitaip dar vadinami vėjais, kurie bandė sušaldyti ir susirgdinti klastuolę.
  Praėjo dar kelios minutės ir pasirodė pirmieji pikseliai mūrinės tvoros, kuri juosė šį trijų aukštų namą. Praeinant pro tvorą mergaitė trumpam stabtelėjo pasižiūrėti į vieną iš magiškų augalų, kurie buvo pavaizduoti ant šios liūdnos sienos. Keliasdešimt sekundžių po šio nuostabaus reginio mergaitė pasiekė geležies gabalus, kurie turėjo atstoti vartus, o svarbiausia įėjimą į namo kiemą. Atsargiai paklibinusi gelžgalius Heidi pravėrė vieną vartų pusę ir kiek nedrąsiai įėjo į kiemą, paskui save užverdama senovinį įėjimą. Dėl nemalonaus lietaus ir kitų nemalonių aplinkybių mergaitė nesidairė aplink ir patraukė figūrų taku iki melsvastogio namo.
  Dar keletas žingsnių ir tamsiaplaukė jau būtų stovėjusi prie pat durų, bet ją nuo to traukė keistas jausmas, kuris neleido priartėti prie jų arčiau. Tai jai iš dalies priminė tą naktį, kai pirmą kartą apsilankė pas Edgarą namuose. Nors ir kaip nesinorėjo eiti prie vienintelio šioje sienoje atsiveriančio dalyko, bet tai reikėjo padaryti anksčiau ar vėliau. Trys, du, vienas... suskaičiavo mergaitė ir iš lėto prislinko prie durų pabaksnodama kelis kartus jas su kumščiu. Dabar beliko laukti, laukti tol kol jas atvers kažkas iš namo gyventojų ir tikėtis, kad gyvenimas čia nebus nei labai blogesnis, nei labai geresnis už gyvenimą kitame šio miestelio name. Atrodė, kad šioms mergaitės mintims pritaria ir lietaus lašai krentantys į žemę.
Parduodami katinai už 3s ir silkės už 1s (netransfigūravimo tikslais). Dėl pirkimo kreiptis į mane.

Ginu šeimos vyrus, tad nekabinkit Mayran ar Quentin
Jie jums tiesiog per geri :)

*

Neprisijungęs Fasiras von Sjuardas

  • *****
  • 1110
  • Lytis: Vyras
  • Per ilgai užsibuvote su manim, ilsėkitės ramybėje
Ats: Fasiro von Sjuardo namas
« Atsakymas #351 Prieš 3 metus »
   Niūroką šeštadienio rytą Fasiras, išleidęs Daviną į budėjimą Skutelyje, kaip visuomet sukosi virtuvėje. Iš pradžių kaskart atėjęs į virtuvę jis vis labiau sutrikdavo, jausdamas kaip ne nuo koronos, bet nuo, matyt, įsivyraujančios vampyriškos prigimties silpnėja uoslė ir skonis, tačiau tai ne taip labai trukdydavo skaniai gaminti Davinai, kai jaunuolis turėjo tokias įgudusias rankas. Juolab, kad esant reikalui visuomet galėdavo paprašyti ką nors paragauti Baubo arba smaližiaus apuokėlio Siklio, pastaruoju metu taip mažai bedirbančio su paštu, kad buvo pradėtas pravardžiuoti Siklių Maišeliu.
   Iš virtuvės švelniai dvelkė saldžiais kepiniais, Fasiras nusibraukė į prijuostę miltuotas rankas ir trumpam prisėdo - pakasyti kaip tik prisistačiusio Davinos katino Tigriaus ausis. Ryžesnis už vyžą ūsuotis nerūpestingai raitėsi virtuvėj ant grindų, kol namų šeimininkas dėbsojo pro langą. Von Sjuardas neatsiminė, kada būtų taip smarkiai ir ilgai liję, nesimatė nei prošvaistės, nei stabtelėjimo tarp to begalinio pliaupimo.
   „Prieš kelionę reikės dar aplankyti Soreną“, - toptelėjo sūnui, jau atkūrusiam ryšius su tėvu. Eliksyrininkas jau seniai kalbėjo apie savo norą išvykti į Šiaurės Ameriką ir Fasiras pilnai jį suprato, nors ir nesijautė dėl šito jaukiai. Po teisybe, jautėsi praradęs nemažai laiko, per kurį būtų galėjęs daug ką iš Soreno išmokti - aišku, tai buvo abiejų jų kaltė. Na, ir nereikėjo būti naiviems, kad Atlantas netrukdys bendrauti. Ir su Sabrina. Tik, aišku, to taip stipriai nebereikės - jis turės Daviną.
   - Hm? - murmtelėjo Fasiras, išgirdęs beldimą.
   Nenumanė, kas galėtų čia grįžti, o sužadėtinei dar buvo žymiai per anksti. Vis dar miltuota prijuoste ir atraitotom megztinio rankovėm priėjęs prie durų jas atrakino ir kiek nustebo, pamatęs nepažįstamą mergaitę. Mintys žaibiškai sukosi, dėliodamos galimus įvykius ir galimybes, kol galiausiai ministras prisiminė Edgar'ą pasakojus apie savo globotinę mergaitę ir tai, kad jai reikės globos, kol Edgar'as trankysis po teismus ir bus areštuotas.
   - Labas rytas, - pasisveikino von Sjuardas maloniai. - Tu - Heidi? Užeik, - pravėrė duris į namus ir nukreipė mergaitę į svetainę. - Sorry už netvarką, nesitikėjau, kad atvyksi jau šiandien, - pridūrė jis.

„Kuris iš jų yra tikrasis košmaras – gąsdinantis sapnas, kurį regėjai, kai miegojai, ar nemaloni realybė, laukianti, kol nubusi?“

*

Neprisijungęs Heidi Mollson

  • VII kursas
  • *
  • 221
  • Taškai:
  • Ačiū, Igi, už vienposčio RPG idėją. Ir taip, aš noriu atsakymo
Ats: Fasiro von Sjuardo namas
« Atsakymas #352 Prieš 3 metus »
  Vos tik pabeldusi Heidi atsitraukė saugiu atstumu nuo durų, bandydama apsisaugoti nuo smegenų sutrenkimo, jeigu kartais šiame name pasitaikytų gyventi žmogus, kuris atidarinėja duris pernelyg smarkiai. Praėjo vos kelios dešimtys sekundžių, kai didelis medžio gabalas prasivėrė ir jų vietoje jau stovėjo beveik trisdešimties metų vyriškis. Nuo to momento praėjo dar kelios sekundės per kurias į ją buvo žiūrima lyg į ateivį ar kokį naują, dar nematytą dalyką. Vienu metu per tą trumpą laiką mergaitė, net pagalvojo, kad nuėjo ne ten, bet jos džiaugsmui, tai buvo netiesa. Su tamsiaplauke buvo pradėta elgtis žmogiškai vos ne iš karto po to, kai ji apmąstė netinkamo namo galimybę.
  -Sveiki, taip aš Heidi, -pasisveikino klastuolė.
  Nors ir buvo pakviesta užeiti, bet Heidi neskubėjo to padaryti. Po neilgo stoviniavimo lauke mergaitė įėjo į vidų, nusirengė striukę, pasikabino ją ant vienos iš pakabų, kurią rado laisvą, o tuomet pasidėjusi kuprinę prieškambaryje nusekė paskui namo šeimininką. Įžengusi į koridorių mergaitė kiek apsižvalgė ir nusistebėjo jo ilgumu bei durų skaičiumi. Pamačiusi, kad yra nukreipiama į patalpą, kuri buvo panaši į svetainę, tamsiaplaukė įėjo į ją ir atsistojo kiek toliau nuo tako nežinodama ką daryti toliau.
  -Nieko, ne pirmą kartą matau netvarką, o ir ši nėra tokia baisi, -kiek jau linksmesniu balsu prakalbo klastuolė, kai buvo imta atsiprašinėti dėl netvarkos.
  Greitai peržvelgusi svetainę Heidi joje nepastebėjo nieko labai įspūdingo, tad liko stovėti toje pačioje vietoje lyg kokia iškamša. Dar vienas panašumas, kaip pas Edgar'ą pagalvojo mergaitė. Atrodo lyg mane persekiotų tie patys įvykiai ir jie imtų vykti tose vietose, kur aš apsilankau ir tampu globojama. Tai buvo ganėtinai panašu į kokią nors filmą sceną, bet kaip bebūtų (ne)liūdna taip nebuvo ir teko likti tikrovėje.
Parduodami katinai už 3s ir silkės už 1s (netransfigūravimo tikslais). Dėl pirkimo kreiptis į mane.

Ginu šeimos vyrus, tad nekabinkit Mayran ar Quentin
Jie jums tiesiog per geri :)

*

Neprisijungęs Fasiras von Sjuardas

  • *****
  • 1110
  • Lytis: Vyras
  • Per ilgai užsibuvote su manim, ilsėkitės ramybėje
Ats: Fasiro von Sjuardo namas
« Atsakymas #353 Prieš 3 metus »
   - Mhm, - nesureikšmindamas sumurmėjo Fasiras.
   Labai trumpam pasukęs į virtuvę, pasidėjo prijuostę ir veikiai nusivalė rankas. Prisakęs Baubui pasirūpinti sausainiais ir užkaisti arbatos, iškart nudundėjo į svetainę, kad naujoji viešnia neturėtų nejaukiai sėdėti ten viena. Svetainės židinyje spragtelėjus įsiplieskė liepsna, o von Sjuardas jau prisėdo į fotelį ir ranka mostelėjo tą patį padaryti Heidi.
   Tik kiek pagalvojęs jaunuolis staiga susiprato, kas jam visą šitą laiką jautėsi keistai ir šiek tiek nejaukiai. Kažkas nelipo į bendrą pastarųjų metų istoriją ir logiką, pagal kurią viskas veikė. Tik pagalvojęs suprato, jog tai buvo pajautimas Heidi nesant žmogumi - kaip bebūtų netikėta, mergaitė irgi buvo vampyrė. Būtum galėjęs pamanyti, jog antgamtai vieni kitus traukė kaip magnetai, mat netgi von Sjuardo sužadėtinė buvo vilkolakė. Bet ne tai buvo keisčiausia. Keisčiausias buvo faktas, jog dėl prakeiksmo taip nekęsti antgamtų pradėjęs Edgar į globotines pasiėmė būtent nežmogiškosios rasės vaiką. Ministrui toptelėjo, kad galbūt jo krikštatėvis apie tai netgi iki šiol nežino, bet nusprendė apie tai pasidomėti vėliau.
   - Ar Edgar papasakojo viską apie tai, kas vyko su juo, ir kodėl trumpam turėsi persikelti? - juodaplaukis jaunuolis pradėjo labai dalykiškai.

„Kuris iš jų yra tikrasis košmaras – gąsdinantis sapnas, kurį regėjai, kai miegojai, ar nemaloni realybė, laukianti, kol nubusi?“

*

Neprisijungęs Heidi Mollson

  • VII kursas
  • *
  • 221
  • Taškai:
  • Ačiū, Igi, už vienposčio RPG idėją. Ir taip, aš noriu atsakymo
Ats: Fasiro von Sjuardo namas
« Atsakymas #354 Prieš 3 metus »
  Vyriškis kažkur dingo palikdamas Heidi stovėti vieną, bet jau po minutės ar daugiau grįžo jau be prijuostės ir su šiek tiek švaresnėmis rankomis. Šiam prisėdus ir davus leidimą, tai padaryti ir mergaitei ši šiuo leidimu pasinaudojo ir dabar jau sėdėjo fotelyje ir stebėjo naujojo globėjo veiksmus. Tarp namo šeimininko ir tamsiaplaukės dar niekada nebuvo normalaus pokalbio, kas šiek tiek liūdino ją. Aišku klastuolė suprato, kad normaliam pokalbiui buvo kiek per anksti, ypač tada kai jie vienas kitą mato pirmą kartą na ar bent jau Heidi šį jaunuolį(?) matė pirmą kartą. Gavusi pirmą dozę klausimų mergaitė neskubėjo atsakyti į juos, bet nenorėdama gaišinti pašnekovo ėmė po truputi formuluoti atsakymą.
  -Žinau tik tiek, kad dabar jis turi reikalų Magijos Ministerijoje ir kuriam laikui negalės grįžti namo, todėl man teks gyventi su jumis, kol reikalai išsispręs. O kas vyko su juo?
  Nors tamsiaplaukė ir nelabai ką žinojo, bet nujautė, kad jos globėjas buvo kažkur įsivėlęs, kas ir vertė jį negrįžti namo. Nors ir ne kartą klastuolė bandė klausti kas nutiko, bet visuomet sulaukdavo atsakymo „Paaiškinsiu, kai viskas baigsis“. Kadangi per šias dešimt minučių, tai jau buvo dar vienas panašumas tarp pirmo karto pas Edgar ir pirmo karto čia Heidi nesusilaikė ir pati paklausė klausimo:
  -O kas jus sieja? Tave ir Edgar?
  Tikriausiai mergaitė turėjo kreiptis į Fasirą kiek pagarbiau, bet klausdama to nepagalvojo, tad šiam šį kartą teko pasitenkinti ne tokia pagarbia klausimo forma.
Parduodami katinai už 3s ir silkės už 1s (netransfigūravimo tikslais). Dėl pirkimo kreiptis į mane.

Ginu šeimos vyrus, tad nekabinkit Mayran ar Quentin
Jie jums tiesiog per geri :)

*

Neprisijungęs Fasiras von Sjuardas

  • *****
  • 1110
  • Lytis: Vyras
  • Per ilgai užsibuvote su manim, ilsėkitės ramybėje
Ats: Fasiro von Sjuardo namas
« Atsakymas #355 Prieš 3 metus »
   Fasiras sekundėlei nusuko akis į židinį, svarstydamas, kiek derėtų atskleisti apie Edgarą, o kiek - palikti jau pačiam. Ministrui, jau daugybę laiko nebendravus su jokiu vaiku, buvo netgi gana sunku nuspręsti, kiek tokio amžiaus mergaitei pasakyti galima, o kada informacija jau galėtų šią šokiruoti ar išgąsdinti, ko visai nereikėtų.
   - Jis buvo prakeiktas. Gali būti, kad ne visi kerai pasišalino, - atsakė į klausimą von Sjuardas, svarbiausias ir sunkiausiai protu suvokiamas detales nutylėdamas laikui, kuomet viskas išaiškės. - Plačiau jis mums galės papasakoti tada, kai grįš.
   Mergaitė, jei tik suvoktų, koksai pavojus jai grėsė nuo pat sekundės, kuomet sidabrarankis ją išvydo, kaži, ar galėtų kada nors dar pasitikėti globėju ir jam atleisti. 
   - Aš esu jo krikštasūnis, - į klausimą atsakė Godriko Daubos gyventojas. - Taip pat mokėmės tame pačiame koledže, esam kartu žaidę kvidičo rungtynėse. Amžiaus skirtumas ne toks ir didelis, - gūžtelėjo pečiais vyras.
   Trumpam nutilęs von Sjuardas dar žioptelėjo supratęs, kad neaišku, kiek daug globotinei Edgar pasakojo apie patį Fasą ir kur įpuls mergaitė visai vasarai. Visas bendravimas su Jeffter'iu, atsigavusiu nuo kerų, vyko gana ribotai ir neaiškiai. Prakeiksmas galėjo būti kaip liga, po kurios prote ar ir organizme užsilieka šalutinių efektų. Žiūrint paprasčiau, prakeiktajam galėjo būti tiesiog nepakeliama suprasti, kiek daug jis padarė blogų dalykų. Netgi pačiam pusvampyriui nuo to pasišiaušė plaukai, kai pasiklausęs aurorų ir išgirdęs apie pradėtą bendradarbiavimą su MACUSA, jis sužinojo, kad dar krūvos antgamtų nužudymai nėra ištirti, nors įtarimai krinta ant būtent Jeffter'io pečių.
   - Tiesa, pats ir pamiršau prisistatyti, nors turbūt Edgar šį tą jau pasakojo. Esu Fasiras ir dirbu ministerijoje. Mano sužadėtinės Davinos šiuo metu namie nėra, nes ji išvykusi budėti į Skutelį. Hilerė, - patikslino pusvampyris apie savo be penkių minučių žmoną. - Hmm... Gal kažką Edgar dar liepė perduoti ar turi ko paklausti? Ir... Gal arbatos? - pasiteiravo, išgirdęs užverdant arbatinį.

„Kuris iš jų yra tikrasis košmaras – gąsdinantis sapnas, kurį regėjai, kai miegojai, ar nemaloni realybė, laukianti, kol nubusi?“

*

Neprisijungęs Heidi Mollson

  • VII kursas
  • *
  • 221
  • Taškai:
  • Ačiū, Igi, už vienposčio RPG idėją. Ir taip, aš noriu atsakymo
Ats: Fasiro von Sjuardo namas
« Atsakymas #356 Prieš 3 metus »
  Pokalbis vyko pakankamai sklandžiai. Tai Fasiras, tai Heidi ko paklausdavo ir vos ne iš karto po to sulaukdavo atsakymo į užduotą klausimą. Žinia, kad jos globėjas buvo kažkuo prakeiktas nustebino mergaitę. Šio dalyko nežinojimas labai nenustebino tamsiaplaukės vien dėl to, nes Edgar nepasižymėjo labai dideliu kalbumu ar bent kokiu dalijimusi savo gyvenimu. Galbūt tai ji turėjo sužinoti jam grįžus namo, tą patį sakė ir namo šeimininkas, na, bet bent žinojo kažką daugiau apie tai kas nutiko.
  Sužinojusi, kad šis žmogysta yra Apsigynimo nuo juodosios magijos žinovo krikštasūnis kiek nustebino klastuole, nors tai buvo galima nuspėti numatant, kad globėjas nekiš jos pas jo draugą, jeigu tokių jis išvis turėjo. Išklausiusi jo ir jo sužadėtinės pristatymo Heidi kiek nustebo, nes nesitikėjo, kad šio namo šeimininkas dirba Magijos Ministerijoje. Gavusi leidimą klausti mergaitė juo pasinaudojo norėdama patenkinti savo smalsumą.
  -O kokias pareigas užimi Ministerijoje? Ir taip, neatsisakyčiau arbatos, -kiek linksmesniu balsu prakalbo tamsiaplaukė.
  Klastuolė džiaugėsi, kad šiuose namuose buvo siūloma tik vieno dalyko - arbatos, o ne kaip kuriuose būdavo ir kavos. Heidi buvo sunku įsivaizduoti koks keturiolikos metų vaikas galėtų gerti kavą, bet nujautė, kad tokių pasaulyje yra tikrai nemažai. Tikriausiai bent vienas toks gyveno ir šiame gražiame miestelyje.
Parduodami katinai už 3s ir silkės už 1s (netransfigūravimo tikslais). Dėl pirkimo kreiptis į mane.

Ginu šeimos vyrus, tad nekabinkit Mayran ar Quentin
Jie jums tiesiog per geri :)

*

Neprisijungęs Fasiras von Sjuardas

  • *****
  • 1110
  • Lytis: Vyras
  • Per ilgai užsibuvote su manim, ilsėkitės ramybėje
Ats: Fasiro von Sjuardo namas
« Atsakymas #357 Prieš 3 metus »
   - Vadovaujančias, - lakoniškai atsakė Anglijos ministras, kol kas neapkraudamas mergaitės nelabai reikalinga informacija.
   Per minutėlę pats išgirdęs viešnios pageidavimą, į svetainę prisistatė elfas, nešinas padėklu su dviem arbatos puodeliais - matyt, kad kartais su aptarnavimu jis šiek tiek persistengdavo, nors pasitempęs bei tvarkingai savo paties siūtais rūbais apsirėdęs padaras atrodė mažumėlę juokingai.
   - Ačiū, Baube, - šyptelėjo Fasiras, po svetainę sklindant (ne koronos) židinio šilumai bei arbatos aromatui. Intravertas juodaplaukis dar sekundėlę patylėjo. - Kaip sekasi Hogvartse? Kuriame koledže ir kurse mokaisi? - pasiteiravo, norėdamas šiek tiek daugiau sužinoti apie būsimą laikiną globotinę.
   Tiesa, savo santūrumu ji jau buvo spėjusi užsitarnauti Fasiro palankumą, nors jis nebūtų supykęs ir tuo atveju, jei ji būtų atrodžiusi liūdna ar mėgintų ką nors kaltinti dėl tokios nemalonios situacijos. Pusvampyris vis dar gerai atsiminė, ką reiškia prarasti šeimą ir jaustis visiškai nereikalingam, nors į tokią padėtį buvo patekęs būdamas šiek tiek vyresnis už Heidi. Aišku, Fasas vis dar nežinojo, kaip buvo su pačia Heidi, bet kol kas ir neketino į tai gilintis. Pirmam kartui tai būtų aiškiai per daug.
   - Taip pat yra su tavo globojimu susijusių klausimų, - atsikrenkštęs tarstelėjo politikas ir kiek palinko fotelyje į priekį. - Ar norėtum vasarą praleisti ramiai, čia, Godriko Dauboje, ar JAV?

„Kuris iš jų yra tikrasis košmaras – gąsdinantis sapnas, kurį regėjai, kai miegojai, ar nemaloni realybė, laukianti, kol nubusi?“

*

Neprisijungęs Heidi Mollson

  • VII kursas
  • *
  • 221
  • Taškai:
  • Ačiū, Igi, už vienposčio RPG idėją. Ir taip, aš noriu atsakymo
Ats: Fasiro von Sjuardo namas
« Atsakymas #358 Prieš 3 metus »
  Laikinojo globėjo atsakymas nei kiek nepapildė Heidi smalsumo ir jai vis dar liko neaišku kokias pareigas eina jis. Galbūt šis užėmė vyriausiojo valytojo pareigas ir namo šeimininkui buvo gėda, tai prisipažinti, tad ir bandė atsakyti ne tiesiogiai. Po Fasiro atsakymo į svetainę prisistatė namų elfas su arbata. Nors ir buvo apsirengęs pakankamai gražiai, bet šioji apranga atrodė pakankamai juokingai ant jo mažo kūnelio.
  -Ačiū, -padėkojo mergaitė gavusi savo arbatos puodelį.
  Sužinojusi aptarnautojo vardą tamsiaplaukė kiek nustebo tokiu pasirinkimu. Atrodė, kad vardo davėjas nepasižymėjo labai dideliu fantazijos kiekiu, o galbūt, tai ir buvo per didelis fantazijos kiekis. Kaip ten bebūtų, bet tokius apmąstymus nutraukė klausimas apie Hogvartsą.
  -Hogvartse sekasi visai gerai, aišku yra ir sunkesnių, ir lengvesnių pamokų, tačiau bendrai paėmus lengvesnių yra daugiau negu sunkesnių. Taip pat aš iš klastūnyno ir mokausi ketvirtame kurse, -klastuolė nebuvo labai gera pašnekovė, bet ji iš paskutiniųjų stengėsi palaikyti pokalbį gyvą. -Realiai pirmi trys metai prabėgo labai greitai, tik dabar kažkaip sunkiau ėmė darytis, -dar pridūrė prieš užbaigdama. -O kokiame koledže tu mokeisi?
  Gurkštelėjusi kiek arbatos Heidi stebėjo namo šeimininką, kuris matyt kažką mąstė, nes kurį laiką buvo labai tylus. Jau po kelių akimirkų Fasiras kiek palinko į priekį, primindamas piktą profesorių, kuris manėsi esantys lygus su direktoriumi ir kuris ruošėsi tave išklausinėti iki kaulelių. Mergaitę tai kiek išgąsdino, bet supratusi, kad nebus piktai klausinėjama nurimo. Buvusio nuodų ir vaistų profesoriaus sūnui užsiminus apie jos globojimo reikalus tamsiaplaukė kiek nustebo. Jai nelabai pavyko įsivaizduoti kaip tokie reikalai dar nebuvo sutvarkyti, bet to per daug i neėmė į galvą ir tiesiog klausėsi ką pasakys Edgar krikštasūnis.
  Klausimas dar labiau nustebino klastuole, nes jai buvo leidžiama rinktis tarp dviejų vietų, kur ji galėjo likti šią vasarą. Pirmoji buvo čia - Godriko dauboje, o kita - Amerikoje. Prie pirmo kaip sakė Fasiras buvo galima tikėtis ramybės, tačiau apie ramybę antrąjame variante nebuvo užsiminta. Nors ir kaip Heidi viliojo likti čia, Godriko dauboje, tačiau ji negalėjo atsispirti ir pasiūlymui vasarą praleisti Jungtinėse Amerikos Valstijose.
  -Manau, kad pasirinksiu antrąjį variantą, -su šiokia tokia dvejone balse atsakė mergaitė ir gurkštelėjo arbatos iš puodelio.
Parduodami katinai už 3s ir silkės už 1s (netransfigūravimo tikslais). Dėl pirkimo kreiptis į mane.

Ginu šeimos vyrus, tad nekabinkit Mayran ar Quentin
Jie jums tiesiog per geri :)

*

Neprisijungęs Fasiras von Sjuardas

  • *****
  • 1110
  • Lytis: Vyras
  • Per ilgai užsibuvote su manim, ilsėkitės ramybėje
Ats: Fasiro von Sjuardo namas
« Atsakymas #359 Prieš 3 metus »
   - Ką gi, natūralu, kad bėgant laikui mokslai darosi vis sunkesni, - pakomentavo juodaplaukis. - Koks dalykas labiausiai patinka? Ir koks mėgstamiausias profesorius? Nors kaži, ar bežinosiu dabar pavardes, baigiau jau senokai, - šyptelėjo Fasiras, toliau kamantinėdamas dėl Hogvartso, mat manė, jog šitai Heidi neturėtų būti nemaloni tema.
   Kiek tik sakė pabrėžtinai miniatiūrinė patirtis, vaikai visai mėgo kalbėti apie malonesnius dalykus mokykloje.
   - Aš iš Grifų Gūžtos, kaip ir Edgar, - atsakė von Sjuardas.
   Puodelis tyliai barkštelėjo ant stalo, kad auksaakis jį ten padėjo, o jaunuolis linktelėjo, duodamas ženklą, jog Heidi pasirinkimą suprato.
   - Aš ir Davina gyvename čia, tačiau problema ta, kad nemažą laiką darbo dienomis praleidžiame darbuose, tad tau tektų gana ilgai būti vienai. Į JAV vasarai išvyksta mano tėtis, Sorenas von Sjuardas, gal girdėtas, anksčiau dėstė eliksyrus, - miniatiūrinę pauzę padarė eliksyrininko sūnus. - Ir mano teta, ji už tave vos vyresnė, tad turėtumėt gerai sutarti. Na, ir, ypač tuo atveju, jei tau patinka magizoologija, tau būtų naudinga vykt su jais. Na, ir todėl, kad pamatysi kitą šalį, - šyptelėjo juodaplaukis.
   Elfas atnešė ir ant stalo padėjo lėkštę su Fasiro pradėtais kepti, bet taip ir nepabaigtais sausainiais, patylom pasiūlė pasivaišinti, bet negrūdo, žinodamas, kad vampyriški skonio receptoriai tokiam maistui yra kur kas išrankesni. Šituos namuos normaliai, kaip žmonės, valgė tik dvi būtybės: Davina (kaip bebūtų paradoksalu, vilkolakė) bei Siklis (kaip jau minėta, pastaruoju metu bevirstąs į Siklių Maišelį).
   Baltutėlė apvali snieginė pelėda kaip tik jau ir taikėsi nudžiauti pelės formos sausainį.
   - Tad ką manai? - pasiteiravo Fasas, pasisukdamas į viešnią. - Aišku, nenoriu tavęs skubinti - pagalvoti galėsi kelias dienas, dabar Sorenas ir Sabrina dar tik ruošiasi kelionei. Gal kokią dieną jie ir patys užsuks pas mus papasakoti savo planų.

„Kuris iš jų yra tikrasis košmaras – gąsdinantis sapnas, kurį regėjai, kai miegojai, ar nemaloni realybė, laukianti, kol nubusi?“