0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Lilith Morgenstern

  • II kursas
  • *
  • 52
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Pavėsinė prie ežero
« Atsakymas #165 Prieš 2 mėnesius »
  Lilith labai didžiavosi savo didingais ir paslaptingais atsakymais. Ji nedaugžodžiavo, viską išpylė taip, kaip galvojo, jog yra. Morgenstern laukė mokinio reakcijos, šiai buvo labai įdomu, ar jos teiginiai tą mokinį sukrės, išgąsdins. Tačiau berniuko atsakymai pačią varną šiek tiek sutrikdė - tokio atsakymo vienuolikmetė nesitikėjo.
  - Ne, manieji bičiuliai nėra mirę, juo labiau nėra vaiduokliai. Jie patys neša mirtį, - nieko nelaukusi prakalbo ir mikliai nutaisė rimtą miną. Ją taip nustebino vaikinuko atsakymas! Spindinčios akutės beveik ištipdė tą atidirbtą ledinį žvilgsnį.
  - Nori, kad jie su tavimi šnekėtųsi? - kilstelėjo antakius, mat išgirdo tokį teiginį ir tą pačią sekundę išvydo ir patį, regis, Klastūnyno koledžo atstovą, sudrumsusį mergaitės ramybę. - Nu tai sveikas, Oliveri, aš pati esu Lilith - mirties ir ligų demonės vardo atstovė. O su demonais šnekuosi kasdien, bet kur ir bet kada. Tam nereikia atkeliauti į šią pavėsinę ar kur kitur, man nereikia ir jokių ritualų - patys demonai mane pavadino Lilitos garbei, - čiauškėjo ir lediniu žvilgsniu sekė Oliverio žingsnius. Kai vaikinukas atsisėdo šalia vienuolikmetės varnės, mergaitė kiek susigėdo. Šioji dar nebuvo pratusi prie tokio dėmesio, ypatingai iš priešingosios lyties atstovų. Nenorėdama nejaukios tylos, o gal labiau nebegalėdama laikyti liežuvio už dantų, šioji nusprendė palaikyti draugiškai baugų pokalbį su kerėjimo mokyklos moksleiviu.
  - Na, o kokie vėjai tave čia atpūtė, Oliveri? Ar pats kiek domiesi pomirtiniu pasauliu? - užklausė ir ranka mostelėjo į ežero pusę, taip parodydama, kad kalba eina apie demoniškąjį pasaulį.
“Sand keeps secrets better than mud.”

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 455
  • Taškai: 10
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Pavėsinė prie ežero
« Atsakymas #166 Prieš 2 mėnesius »
Netrukus mergaitė vėl prašneko, ir Eliotas nusivylė. Panašu, kad ir vėl pasitaikė kažkokia keistuolė, kuriai tikrai tiktų vardas iš L raidės. Tyliai atsiduso.
- Neša mirtį? - nelabai suprato, ką ji turi omenyje. Ir tada ji prisistatė. Lilith. Ar jis tikrai tikėjosi kažko normalesnio? Tikrai reikėtų eiti sau, bet tada prieš savo valią susidomėjo. Demonai skambėjo įdomiai jau ateities būrimo pamokoje, o čia viskas buvo dar tikriau. Jeigu tik šita mergaitė nemelavo, žinoma. Nutaręs prireikus į ją kreiptis Ilith (staiga atgijo viltis, kad mergaitė gali būti visai smagi) galvojo, kaip vis dėlto išsiaiškinti daugiau.
- O kodėl jie su tavimi kalba? Ar ir su manimi gali kalbėti? Būtų labai įdomu! Tiesa, per ateities būrimą aš jų nieko neklausiau, bet man nepatinka profesorė Lindsey! Ji geria. Bet labai norėčiau susipažinti su demonais.
Žvalgėsi laukdamas, kada gi jie pasirodys. Norėjo to ir paklausti, kai Ilith pati pratęsė pokalbį. Kiek padvejojęs Eliotas išsitraukė iš kišenės dėžutę.
- Man įdomu, kas čia yra, - parodė. - Mano brolis dvynys yra daug ramesnis negu aš, ir jam nepatiktų, kad paėmiau kažkokį užkeiktą daiktą. Todėl atėjau čia, kur jis manęs neras. Kaip manai, gal tavo demonai žino, kaip ją atidaryti? Būtinai reikia sužinoti!
Eliotas įdėmiai apžiūrinėjo dėžutę. Neketino jos duoti šitai mergaitei, bet jeigu ji padės atidaryti, gali tekti pripažinti: ne visos mergaitės kvailos. Bet į tą kitą klausimą neatsakė. Pomirtinis pasaulis kiek gąsdino - tai vertė galvoti apie mirusį broliuką, kurio praradimas beprotiškai skaudino Oliverį.

*

Neprisijungęs Lilith Morgenstern

  • II kursas
  • *
  • 52
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Pavėsinė prie ežero
« Atsakymas #167 Prieš 2 mėnesius »
  Savuoju lediniu žvilgsniu ji tyrinėjo Oliverį. Iš tikro buvo keista, kad kažkoks vaikinukas taip prie jos pristojo, tačiau, visgi, ir pati Lilith suprato, kad draugų klausimas burtų ir kerėjimo mokykloje dar nebuvo išspręstas. Taip, Morgenstern žmogiškųjų bičiulių lyg ir nebūtų reikėję, mat visą bendravimą žadėjo sukoncentruoti į demonus, tačiau visąlaik vienai tįsoti pamokose buvo kiek apmaudu, ypatingai tuomet, kai pamokų prakinę dalį poroje atlikti būtų buvę daug smagiau. Būtent todėl Lilith sugalvojo, kad Oliveriui išliks pagarbi, tačiau nenusimes paslaptingos skraistės, slepiančius jos gyvenimiškus planus ir sielą.
  - Taip, mirtį. Pati Lilith yra mirtis. Ji ją atneša, apdovanoja žmogų išsigelbėjimu nuo šito suknisto pasaulio, argi taip sudėtinga suprasti? - kiek susinervino varniukė. Tokios mintys ją lankė nuo pat vaikų kalėjimo dienų, tad, žinoma, mergaitei tai atrodė paprasčiau nei paprasta. Tačiau galvoje sukosi sudėtingesnės mintys: Lilith mąstė, ar vertėtų atskleisti svarbiausią viso demoniškojo pasaulio detalę.
  - Oliveri. Aš tau pasakysiu paslaptį. Bet tu kitiems neprastitark, - tyliau sumurmėjo Lilith ir apsidairė, taip įsitikindama, ar aplink nesimatė nieko kito. - Aš esu antroji Lilith. Mane ji moko, auklėja, atskleidžia savo didžiausias paslaptis. Atėjus tinkamui metui, aš užimsiu jos vietą... - nutęsė paskutinį žodį ir priglaudė pirštą prie Oliverio lūpų, taip norėdama parodyti, kad tai, ką ką tik pasakė, yra labai svarbu ir tikra.
  Aplinkui nebebuvo nė gyvos dvasios, kažkur giliai džiūgavo demonai, tad net ežero žuvytės ėmė ir nutilo. Morgenstern nė nesusimąstė, kad ką tik sutiktam mokinukui prasitarė apie tokią svarbą turintį įvykį. Ji net nežinojo, kiek Oliveriui metų!
  - Tai aišku jie gali su tavimi kalbėtis. Jie bando pasiekti kiekvieną. Tik reikia jiems atsiduoti ir paklusti, - pasakė Lilith ir dar kartą lediniu žvilgsniu nužvelgė berniuką, o išgirdusį paskutinį sakinį, pašaipiai šyptelėjo.  - Klausyk, tai ne taip paprasta. Tam reikia laiko, pastangų, tinkamos kompanijos, - pridūrė ir vylėsi, kad Oliveris supras, jog šioje mokykloje tam buvo tinkama tik ji - demoniškoji Lilith Morgenstern.
  Mergaitė toliau klausėsi Oliverio. Jam išsitraukus dėžutę, ši kilstelėjo savo antakius ir taip parodė susidomėjimą.
  - Tu turi brolį? Geras! - nesusilaikiusi išpykškino. - Demonai visuomet padeda, tereikia mokėti paprašyti. Duok, pažiūrėsiu, ką galiu padaryt. Gi ir aš pati iš tos pačios gaujos, - paslaptingai mirktelėjo ir ištiesė delnus, kad Oliveris (kol kas savo noru) užkeiktą dėžutę perduotų jai.
“Sand keeps secrets better than mud.”

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 455
  • Taškai: 10
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Pavėsinė prie ežero
« Atsakymas #168 Prieš 2 mėnesius »
Lilith yra mirtis? Bet juk šita mergaitė yra Lilith! Viskas čia buvo pernelyg painu, bet nuo to, žinoma, nė kiek ne mažiau įdomu.
- O kas bus po mirties? Ar mes susitiksime su anksčiau mirusiais žmonėmis? - skubiai paklausė. Atrodė, kad (L)Ilith puikiai išmanė tą reikalą. Gal grįžęs į bendrąjį kambarį galės pasakyti Oliveriui, kad jie ateityje būtinai susitiks su mirusiu broliuku? Bet... Eliotas prisiminė, kad mama ir tėtis taip pat buvo liūdni, kai tas broliukas mirė. Jie tikrai daugiau apie tai išmano už šitą mergaitę, tad vardo pradžioje esanti L raidė ir vėl pradėjo ryškėti.
Netrukus mergaitė vėl prakalbo ir aiškiai buvo nusiteikusi pasakyti kažką paslaptingo ir įdomaus. Eliotas ištempė ausis. Paprašytas niekam neatskleisti paslapties tik linktelėjo, bet netrukus nusivylė. Neabejojo, kad šį kartą Lilith jam pliurpia kažkokias nesąmones. Aiškiai bus prisiskaičiusi knygų apie visokias laumes ir panašias nesąmones. Mielai būtų tą ir pasakęs, bet vis dėlto buvo pernelyg įdomu, kaip čia viskas klostysis toliau.
- O kada bus tinkamas metas? Ką tu tada darysi? Ar tada būsi nematoma? - vėl pažėrė klausimų berniukas. Vis labiau norėjo pasikalbėti su tais demonais. Labiausiai tam, kad įsitikintų - visa tai nėra tik gudrus būdas jam apgauti. Atsargiai pažvelgė į (L)Ilith (niekaip neapsisprendė, kaip reikėtų ją vadinti), bet tada šiek tiek sunerimo.
- Ką reiškia atsiduoti ir paklusti? Ar man reikės kažko laukti? Man labai nepatinka laukti! Aš noriu su jais pasišnekėti dabar.
Apsidairė tarsi vėl ieškodamas tų demonų, bet nė vieno nepastebėjo. Bet kodėl tada per pamoką kiti juos matė?
- Ar juos reikia išsikviesti? Kaip per ateities būrimą? - dar paklausė. Atėjo laikas apsispręsti, ar nori patikėti dėžutę mergaitei, ar ne. Jeigu demonai padės, gerai. Bet kas bus, jeigu bendramokslė atims jo nuotykį? Vis dar nebuvo tikras, kad tai, ką ji čia šneka, yra tiesa. Galiausiai kiek suraukęs nosį padėjo dėžutę ant ištiestų delnų. Bet nė akimirkai nenuleido akių nuo mergaitės - vis dėlto tai jo ir Džefo, o ne šitos (L)Ilith nuotykis.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 mėnesius sukūrė Eliotas Llewellyn »

*

Neprisijungęs Lilith Morgenstern

  • II kursas
  • *
  • 52
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Pavėsinė prie ežero
« Atsakymas #169 Prieš 2 mėnesius »
  Lilith jautėsi puikiai. Tai, kad šiuo metu su Oliveriu kalbėjosi apie jos mėgstamiausius sutverimus, jai buvo ganėtinai neįprasta. Tačiau mergaitė ir toliau stengėsi išlakyti tą ledinį žvilgsnį, viso kūno šaltumą ir paslaptingumą.
  - Kas tau bus tai aš nesidomėjau. Manau, demonai leis susitikti ir su mirusiaisiais, gi jiems nesunku, - atmestingai gūžtlėjo pečiais ir nežymiai pavartė akis. Tokie nereikšmingi klausimai Morgenstern kiek trikdė, kartais teisingus atsakymus sugalvoti buvo tikrai sunku, o ir pati iš klausimų gausos jautė, kad vaikinukas ja šiek tiek abejoja.
  - Tinkamas metas... nežinau. Čia demonai sprendžia. Jie nėra nematomi, jie tiesiog pasirodo tinkamu laiku ir tinkamoj vietoj, - ir vėl pradėjo čiauškėti apie savuosius įsitikinimus. - Ką darysiu aš... Aš darysiu tai, ką man reikės daryti. Tikriausiai pati Lilith man duos reikiamą užduotį, pati demonė geriausiai žino, ko tiksliai man reikia ir ką geriausiai galiu daryti, - pridūrė ir žvelgė tiesiai Oliveriui į akis. Morgenstern buvo įdomi jo reakicija į tokius dalykus, mat, nors ir nesinorėjo tikėti, bet suprato, kad berniukas apie tokius reikalus girdėjo tikrai ne nuo pirmųjų dienų. Tas demonų pažinimas Lilitai atnešė pačią brangiausią dovaną ir buvo vienintelis geras dalykas, kurį jai įdiegė tie metai vaikų namuose kalėjime.
  - Demonais reikia pasitikėti ir tik tuomet jie pasitikės tavimi ir tau padės. Reikės laukti tiek, kiek bus lemta, demonams yra svarbu asmens ryžtas ir kantrybė. O kaip ateities būrimo pamokoje buvo, tai aš tiksliai nežinau, bet tikrai pamokos metu nesusipažinote su tikrojo požeminio pasaulio demonais. Jie taip lengvai nesirodo, ypatingai tuomet, kai manęs net nėra klasėje, - kalbėjo ir atsakinėjo į Oliverio klausimus. Iš tikro, mergaitė nė nenutuokė, kad ateities būrimo pamokoje buvo kalbėta apie kažkokius demonus, tačiau nuoširdžiai tikėjo, kad pati Lilith ar kiti demonai nebūtų taip lengvai išlindę iš savos būveinės tik tam, kad pasirodytų kažkokios burtų ir kerėjimo mokyklos moksleiviams. O jei jau pasirodytų, tai tikrai pirma pasirodytų pačiai Lilith Morgenstern!
  Mergaitei atrodė, kad dėžutės savose rankose laukia jau gerą minutę, tad šioji primerkė akis ir mėgino prasiskverbti į vaikinuko mintis, nes nesuprato, ar šis yra suabejojęs, ar Lilith yra verta šios dėžutės, ar tiesiog susimąstęs, mat ką tik išpyškinta varnos informacija paprastam žmogeliui buvo ganėtinai sudėtinga ir paini. Tačiau ilgiau laukti neprireikė, medinė dėžutė atsidūrė tamsiaplaukės delnuose. Šioji įvertino jos svorį, jau norėjo pakratyti, jog išsiaiškintų, ar viduj slypi kas nors materealiaus, bet pati susivaldė. Jeigu ten slapstytųsi kokia dvasia, Lilith užsitarnautų jos nemalonę. To jaunoji burtininkė tikrai nenorėjo.
  - Tai nenutuoki, kas viduj? - paklausė berniuko, o dėžutę padėjo prie savęs, ant suoliuko, tačiau ant jos toliau laikė ranka, kad Oliveris nesusigalvotų dėžutės susigrąžinti. - Ar bandei alahomora ar kokį nors kitą spynų atrakinimui skirtą burtažodį? O rakto ar kokio pagaliuko šalia nebuvo? - apipylė vaikiną klausimais, mat ir pačią Lilitą sudomino paslaptingos dėžutės mįslė.
“Sand keeps secrets better than mud.”

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 455
  • Taškai: 10
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Pavėsinė prie ežero
« Atsakymas #170 Prieš 2 mėnesius »
Jeigu šita mergaitė suprastų, ką reiškia turėti mirusį broliuką, ji taip nerūpestingai apie tai nekalbėtų. Vadinasi, meluoja, o tai Eliotui visai nepatiko.
- Jeigu būtų galima susitikti su mirusiais, mama ir tėtis būtų su juo pasikalbėję, - nepatenkintas pasakė. Nepagalvojo, kad (L)Ilith nesupras, apie ką jis kalba. Bet su prarastu broliuku tikrai mielai susipažintų. Koks skirtumas, kad reaguoja ne taip jautriai kaip Oliveris? Nereiškia, kad visai nerūpi.
Kai mergaitė vėl pradėjo šnekėti, Elioto įtarimai dar labiau padidėjo. Labai jau daug ko ji nežinojo. Atseit viską sprendžia demonai. Ji aiškiai tik bando išsisukti nuo atsakymo. O tai reiškė, kad visa tai yra melas. Kažkur vis dėlto plevenusi viltis susitikti su broliuku išnyko. Neįprastai sau Eliotas nusiminė. Visa laimė, kad nespėjo to papasakoti Oliveriui. Jau užteko susitikimo su ta nuoboda Leticija.
Ypatingai tuomet, kai manęs net nėra klasėje mintyse pakartojo Eliotas ir nutarė, kad šita Lilith yra tikra pasipūtėlė. Visai kaip Lumita.
- Nelauksiu aš tų tavo demonų, - nepatenkintas ištarė berniukas. Dabar jam visai nebepatiko, kad atidavė dėžutę šitai. Tuo labiau, kad ji ir toliau demonstravo bjaurų pasipūtimą. - Ar tu manai, kad aš kvailas? Žinoma, bandžiau atidaryti dėžutę ir kerais, ir vielomis. Ji neatsidaro. O dabar atiduok.
Deja, taip paprasta turbūt nebus - Lilith uždengė dėžutę ranka. Eliotas spoksojo į mergaitę ir laukė, kada ji atiduos nuotykį. Ir kaip galėjo taip apsikvailinti, kad patikėjo visokiais demonais ir dar parodė dėžutę. Bet dabar jau turbūt per vėlu, ir teks prisipažinti Džefui, kad pametė brangų daiktą. Na, bet draugas nesupyks - jie būtinai vėl kur nors įlįs ir susiras dar įdomesnę dėžutę.

*

Neprisijungęs Lilith Morgenstern

  • II kursas
  • *
  • 52
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Pavėsinė prie ežero
« Atsakymas #171 Prieš 2 mėnesius »
  Lilith nepatikliai pažvelgė į Oliverį. Vaikinukas akivaizdžiai nedrįso patikėti mergaitės žiniomis apie demonus ir tai Morgenstern šiek tiek trikdė. Juk tamsiaplaukė žinojo, kad šneka tikrų tikriausią teisybę... Na, bet Oliverio įtikinėti nežadėjo - bus pats kaltas, kai supras, kaip stipriai klydo.
  - Nu jo... Ne be reikalo yra sakoma, kad berniukai vėliau bręsta, - gūžtelėjo pečiais ir pašaipiai šyptelėjo. Lediniu žvilgsniu nužvelgė Oliverį, tačiau kiek nusivylė kitu berniuko teiginiu, mat šis prašė, kad Lilith atiduotų jam tą užburtą dėžutę. Pati mergaitė nenutuokė, ką tokioje situacijoje turėtų daryti, mat, regis, būtų protinga vaikinukui atiduoti tai, kas priklauso jam, bet kita vertus Oliveris ką tik tiesiogiai išsityčiojo iš jaunosios demonės tikslingų įsitikinimų, kas skatino vienuolikmetę pradėti maištauti ir elgtis priešingai, nei liepia tiek protas, tiek širdis.
  - Žinok tu mane totaliai užknisai, - burbtelėjo mergaitė, nors ir neturėjo aiškaus sprendimo susidariusiai sitguacijai. - Prieina, kalbasi ir paskui tiesiog išsityčioja... Nu ir pasiimk tą savo kvailą daiktą, - švystelėjo dėžutę pro pavėsinę, kurioje sėdėjo. Metimas buvo puikus, nes mergaitė pataikė tiesiai į savąjį taikinį - ežerą. Tačiau, tiesą sakant, Morgenstern nė nesusimąstė, kad tai galbūt nebuvo pats protingiausias sprendimas, tad tiesiog sunėrė rankas, kelias sekundes pašaipiai šypsojosi ir žvelgė į Oliverį. Nieko nebesakė. Galiausiai nusprendė, kad laiko gaišti su šiuo berniuku nebuvo prasmės, tad Lilith, patenkinta savo nuostabia nuovoka ir įsitikinimais, atsistojo nuo suoliuko ir nesiskubindama apleido pavėsinę prie ežero.
“Sand keeps secrets better than mud.”

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 455
  • Taškai: 10
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Pavėsinė prie ežero
« Atsakymas #172 Prieš 2 mėnesius »
Ne, ji tikrai pernelyg pasipūtusi. Atsirado, matote, anksti suprendusi mergaitė. Eliotas nesusilaikė ir garsiai prunkštelėjo. Vis dėlto nieko nesakė. tai buvo pernelyg beviltiška. Akivaizdu, kad Hogvartse nėra nė vienos normalios mergaitės. Bent jau iš tų, kurių vardai prasideda L raide.
O ir tas spoksojimas… Negi ji įsižeidė? Ką gi, pati kalta, kad skiedžia kažkokias nesąmones. Eliotas išdidžiai spoksojo į Lilith ir nieko nesakė. Nemanė, kad verta aušinti burną. Kad ir kaip mėgo plepėti, ne visi buvo verti jo klausytis. Bent jau šita tai tikrai ne.
- Oi oi, - nesusilaikė, kai mergaitė pareiškė esą jis ją “užkniso”. Tarsi pati būtų kitokia. Netrukus pakraupo - didysis radinys nulėkė tiesiai į ežerą. Višta tu! mintyse sušuko, tačiau išoriškai labai stengėsi nieko neparodyti. Visai nenorėjo, kad ji suprastų sugebėjusi pataikyti itin skaudžiai. Ir pagaliau teikėsi išsinešdinti. Eliotas dar kiek pabuvo pavėsinėje ir tada nurūko prie ežero. Dėžutės nesimatė. Norėjo prisikviesti ją kerais, bet accio dar nebuvo nė karto pasisekę. Nutarė paprašysiąs Nikolės pagalbos. O tada atkeršys šitai pasipūtusiai Lilith. Dar kiek pastoviniavęs prie ežero nusisuko ir nuskuodė Hogvartso link. Jo šiandien dar laukė visa galybė nuotykių.