0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Dominykas Sebastijanas Smitas

Ats: Miško proskyna
« Atsakymas #375 Prieš 6 metus »
Kai kurios mano kantrybės taurės mažos, o skausmo beveik perpildytos.-Tik pagalvojęs, bet garsiai neištaręs, berniukas nuleido galvą žemyn. Po tylos Dominykui paprašius naujosios bičiulės papasakoti apie save, ši drąsiai pradėjo pasakoti, o varnis atidžiai klausytis.
Varno nagas. Pirmakursė. Šviesūs plaukai. Šokiai. Svajonės. Knygos. Šokio pristatymas. Augalai. Kambarys - šiltnamis. Visais tais išsireiškimais Bethany apibūdino save. Įdomi asmenybė.
-Tai tave traukia herbologija? Koks mėgstamiausias augalas? Sakai, kad esi svajoklė, tai apie ką svajoji, jei tai per daug neasmeniška?-susidomėjęs uždavė keletą klausimėlių pažinties pradžiai.
Netrukus turėjo papasakoti apie save ir Sebastijanas. Jam niekada nesisekė pasakoti apie save, jis niekada nenorėjo atskleisti per daug.
-Esu Dominykas Sebastijanas Smitas, taip ilgas vardas.-tyliai nusijuokė.-Mokausi Varno Nage, esu pirmakursis. Kaip minėjau gyvenau vaikų globos namuose, tėvų nepažinojau, tikiuosi, kad turėjau bent sesę ar brolį ir juos kada nors sutiksiu, o gal ir pabendrausiu. Knygos manęs labai nežavi, bet galiu jas skaityti. Esu pakankamai didelis muzikos gerbėjas, nuo pat mažens mėgau klausytis ramių dainų, dabar šiek tiek greitesnes melodijas pamėgau. Minėjai, kad esi svajoklė, na aš turbūt irgi esu svajoklis, jeigu pasvajoju apie artimųjų sutikimą, taip? Bet mano svajonės nėra vien tokios, kažkada svajojau apie muzikanto profesiją, tačiau dabar net nebežinau kuo norėčiau tapti.
Dominyko nuomone, jis nepasakė per daug asmeniškų dalykų, juk jie dar nėra labai artimi, kad berniukas dalintųsi tuo, kad kažkada seniau, nors ir būdamas mažas norėjo mirti. O kas nenorėtų mirti, kai neturi draugų, tavęs engia, sužinoję, kad jis burtininkas? Dominyko nugyventi metai nebuvo lengvi, bet dabar jis bent truputį džiaugiasi gyvenimu, džiaugiasi, kad pagaliau jis tikruosiuose savo namuose.

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: Miško proskyna
« Atsakymas #376 Prieš 6 metus »
Bethany tik šią akimirką suvokė, kaip mėgo pliurpti. Ji galėjo šnekėti apie daugybę dalykų valandų valandas, tačiau tai paaiškėjo tik dabar. Galbūt šiek tiek apmaudu, tačiau ši mergaičiukė mielai pasiskutuotų daugybe temų.
- Manau, kad herbologiją galėčiau vadinti mėgstamiausiu dalyku iš visų, kuriuos teko mokytis, - tai tebuvo vienas iš faktų, reikalavęs tai pripažinti, - iš augalų, man labiausiai patinka aguonos ir levandos. Koks užburiantis levandų kvapas! O koks aguonų žiedlapių raudonumas! - pakėlė akeles aukštyn. Mergaičiukė sugebėjo įžvelgti tamsų, naktimi pasipuošusį dangų. Medžiai tarsi be gyvybės ženklų pastatyti nenulenkdavo jokios šakelės, nejudėjo joks menkutis lapelis.
- Dažniausiai svajoju apie žvaigždes, kurių danguje galybė, nugirstas istorijas ar perskaitytas knygas bandau paversti realybe, taip pat kartais pasvajoju su banglente per Majamio bangas perčiuožti, - menkai krūptelėjo supratusi kaip kvailai skambėjo jos svajonės. Tačiau kas pasakyta, tas paleista vėjais. Ir tuomet Bethany nutilo. Ėmė klausytis Dominyko, kuris pasirodo (!) turėjo netgi du vardus ir jie abu jai pasirodė itin gražūs. Išgirdusi jo juoką varniukė bent kažkiek šyptelėdavo pasisukusi į jį.
- Svajonės gali būti įvairios... Nėra vadinamų ,,rėmų". Kiekvienas susikuria savas. Išties, muzikanto profesija skamba šauniai. Norėčiau būti šokėja, bet vargu ar to pasieksiu, - ištiesė kojas pirmyn, nes jos sulenktos po rąstu jau ėmė tirpti.

*

Dominykas Sebastijanas Smitas

Ats: Miško proskyna
« Atsakymas #377 Prieš 6 metus »
Dominykui uždavus tuos kelis klausimus, mergaitė atsakė pernelyg išplėstinai. Šioji truputį pakalbėjo apie herbologiją, apie aguonų grožį, užburiantį levandų kvapą ir daugiausiai apie svajones.
-Man vaikystėje patikdavo naktį išsliūkinti iš vaikų globos namų, atsidurti ant stogo ir atsigulus stebėti į mėnulį, žvaigždes, sudaryti iš žvaigždžių įvairiausius dalykus, kaip arklius, karietas, puodelius, supykusią auklėtoją ir panašius dalykus. Tai buvo vienas iš mano mėgstamiausių dalykų, kurį dariau beveik kas naktį.
Tamsoje vos buvo matyti, kad berniukui nusijuokus, Bethany atsisuko į jį ir taip pat nusišypsojo. Ir vėl pamąstymų laikas. Bendro koledžo mokinių pokalbyje vyravo gilūs ir gana svarbūs pamąstymai, o juk jie tik pirmakursiai, iš kur tokios mintys.
Bičiulei pasakius, kad turbūt savo svajonės nepasieks, Dominykas jautė, kad šioji nusiminė, nors to gal ir neparodė, juk dauguma slepia savo jausmus.
Pirmakursis atsistojo nuo rąsto, padavė ranką Bethany.
-Tu pašok, o aš pamušiu ritmą.-nusprendęs pasilinksminti prakalbo ir liepė daryti tai kas sakoma. Berniukas ritmingai pradėjo delnais mušti rąstą, o vėliau sustojo, pamatęs, kad varnė nešoka ir paragino:-Nagi.-linksmai tarstelėjo ir vėl pradėjo delnais mušti rastą, nuo mušimo nekilo labai garsus garsas, bet to užteko, kad išgirstų tiek Dominykas, tiek Bethany.

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: Miško proskyna
« Atsakymas #378 Prieš 6 metus »
Kaip tokios jaunos asmenybės galėjo turėti tokių filosofinių minčių? Tiesa, Bethany tokio klausimo sau neuždavė. O ir neturėjo nei minties, nei pagrindo, nei noro. Ir visiškai pamiršo, jog visiškai sutemo. ,,Jeigu čia niekas dar neatėjo, reiškias, nepasigedo", - trumpai pamintijk tuomet vėl įsitraukė į pokalbį, nors pirmiau tik klausėsi.
- Netgi aš nesugalvojau iš žvaigždžių kurti įvairių dalykų. Bet dažnai bandydavau rasti žvaigždynus ar suskaičiuoti tą begalybę virš galvos, - suprato, kad kiekvieną dalyką išplėtė, vietoj to, jog pasakytų glaustai. Bent jau išsakė visą savo nuomonę, o tai jai ir buvo svarbiausia. Nakties tamsoje dažnai nedaug ką mergaičiukė įžvelgė, tačiau puikiai matė kaip Dominykas atsistojo ir ištiesė jai ranką. ,,Cur non?", -lotyniškai paklausė savęs, kodėl gi nesutikus su šiuo pasiūlymu? Kelias akimirkas varniukė dar vis sėdėjo ant rąsto bei žiūrėjo į Dominyko pusę, kiek sugebėjo įžvelgti tamsoje. Tuomet staigiai atsistojo ant kojų bei apsidairė. Neatrodė, kad čia būtų buvę šakų, už kurių ji galėjo užkliūti, bet vis tiek jos kūną siekė dvejonės. Ritmas, kurį sukūrė naujasis draugas, buvo toks kokio jai ir reikėjo - ne per greitas, bet ir ne per lėtas. Žingsniukas į šoną, ranka aukštyn. Tuomet kairiau, apsisukimas, kita ranka aukštyn, viena koja šiek tiek pritūpė, galvą pakėlė aukščiau. Ir visa tai nuo pradžių...

*

dss

Ats: Miško proskyna
« Atsakymas #379 Prieš 6 metus »
Bethany dar pasisakė apie žvaigždžių stebėjimą, kaip danguje ieškodavo žvaigždynų arba kaip skaičiuodavo žvaigždes.  Įdomu, kiek suskaičiuodavo tų žvaigždelių. Berniukas pamislijo.
Pakvietus naująją draugę pašokti, berniukas laukė, jau įsivaizdavo, kaip Bethany atsisako, o pats Dominykas pasirodo, kaip kvailys. Bet ne. Pirmakursė šiek tiek sudvejojo, bet sutiko su pasiūlymu. Ji atsistojo, o juodaplaukis iš naujo pradėjo delnais mušti ritmą, kuris bičiulei pasirodė nei per greitas, nei per lėtas, kitaip sakant, buvo tinkamiausias.
Šaunu. Mergaitė pradėjo judėti - šokti, prisitaikydama prie aplinkos ir Dominyko mušamo ritmo. Josios judesiai buvo prisitaikę prie mušamo ritmo, sušokusi keletą judesių, jie pradėjo kartoti, nors tai Smitui nepasirodė labai svarbu. Svarbu, kad ji darė, tai kas jai patiko, tai kas ją vertė jaustis laisva(turbūt).  Net ir tamsoje buvo matyti, kad Bethany jaučiasi laiminga, bent taip atrodė iš toli.
Berniukas nė nepajusdamas pagreitino melodijos tempą, tai supratęs ji nustojo mušti delnais rąstą ir laukė, kol mergaitė sustos šokusi. Belaukdamas šis dar išbandė naują ritmą, bet greitai ir sustojo mušęs.
-Tu šokai nuostabiai,-pagyrė ir nusišypsojo draugei.

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: Miško proskyna
« Atsakymas #380 Prieš 6 metus »
Žolė po kojomis nežymiai šnarėjo, o po truputį įsidrasinusi Bethany šoko laisviau. Ji ėmė jaustis bent šiek tiek linksmesnė bei tarsi nepriklausytų niekam. It būtų pabėgusi nuo visų minčių, bėdų... Ir visų kitų dalykų, kurie turėjo didesnę neigiamą pusę, nei teigiamą. Melodija pagreitėjo, o mergaičiukė kartu su ja. To ji net nepajuto. Tačiau puikiai pajautė kažkur nulėkusius, iš plaukų per sukinį išskridusius segtukus. Plaukų sruogos lengvai plaikstėsi naktiniame ore. Nutilus ritmui varniukė sustojo tik po akimirkos ir išvengė atsitrenkimo į medį. ,,Artis chorus est", - lotynų kalba nuskambėjusi mintis priminė, jog šokis - tai menas. Mergaičiukė nusišypsojo. Nežinia, ar tai puikiai matėsi tamsoje, bet šypsena buvo nuoširdi ir pilna tikrumo, nesuvaidinta, net privertusi sužibėti rusvas akeles. Bethany matė, jog pernelyg nuo naujojo draugo nutolo, tad stengdamasi išvengti šakų, mergaičiukė atžingsniavo iki Dominyko.
- Ačiū, - tesugebėjo išspausti ir nuleisti akis žemyn. Ji taip visuomet elgdavosi kai sulaukdavo komplimentų. ,,Νύχτα", - tylus balselis sušnabždėjo žodelį. Bethany dar nežinojo kokia jo reikšmė. Dar nebuvo pažinusi graikų kalbos. Talentas kalboms buvo viena iš tik skleistis pradėjusių jos sričių. Mergaičiukė pakėlė akis nuo tamsios žolės, nuvijo klausimą ką tas žodis galėtų reikšti. Ji tik žymiai vėliau suvokė, jog jis reiškė nakties sąvoką.

*

Dominykas Sebastijanas Smitas

Ats: Miško proskyna
« Atsakymas #381 Prieš 6 metus »
Dominykui pagyrus naujosios bičiulės šokių judesius, ji tik tarstelėjo padėkojimą. Jis norėjo kažko daugiau, gal prasidėjusio pokalbio apie šokius ar kažko panašaus. Jis to tikėjosi lyg būtų labai geras Bethany draugas ir žinotų, ką ji galėtų padaryti.
Varniukei nustojus šokti, ši vos neatsitrenkė į medį, bet sustojus ji priėjo arčiau berniuko. Ir vėl...tyla. Tyla, kuri buvo palyginus nesenai, o gal tik jam tai atrodė. Tyla vyravo kelioliką minučių, kol pirmakursis nusprendė tieiog ją nutraukti.
-Taigi ką veiksime dabar? Kaip tau sekasi su burtažodžiais?-nežinodamas ką jie veiks toliau, jis pasiteiravo. Jeigu jis nebūtų berniukas, jis nebūtų pagalvojęs apie dvikovą. Bet še tau, kad nori! Dominykas paklausė tokių klausimų, nes užsimanė panaudoti savo burtų lazdelę, kuri nuo Bethany sutikimo patogiai gulėjo kišenėje.
Netikėtai varniuką užpuolė energijos pliūpsnis, kuris ir paaiškino tą norą kautis, dabar atrodė, kad šis berniukas galėjo nukauti net dešimtis priešų.

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: Miško proskyna
« Atsakymas #382 Prieš 6 metus »
Bethany net buvo pamiršusi apie lazdelę savo kišenėje. Burtažodžiai jai sekdavosi tarsi sviestu pateptą, tačiau taip būdavo pamokose. O kaip realiame gyvenime - štai  klausimas. Ir į šį klausimą mergaičiukė mielai sutiko pabandyti atsakyti. ,,Ο αγώνας είναι ένας τρόπος εμφάνισης σοφίας", - greitai pasigirdo dar vienas kitos kalbos sakinys, kurio išversti varniukė dar nesugebėjo, tačiau jo mintis buvo, jog kova - tai išminties parodymo būdas.
- Su burtais man neblogai. Žinoma, pamokose. Tikram gyvenime nesu tikra, ar taip puikiai, - ištraukė iš kišenės lazdelę, - na, o tau?
Mergaičiukė nežinojo kur galėjo nuvesti burtų treniravimasis, tačiau skambėjo ši veikla, palyginus šauniai. Energijos antplūdis tik sustiprino norą išmėginti savo jėgas.

*

Dominykas Sebastijanas Smitas

Ats: Miško proskyna
« Atsakymas #383 Prieš 6 metus »
Energijos pliūpsnis pas Dominyką vis didino norą kautis, tad šis nieko nelaukęs išsitraukė kišenėje buvusią burtų lazdelę.
-Šiais mokslo metais per nelyg aktyviai nedalyvavau pamokose, labiau pratinausi prie Hogvartso mokyklos ypatumų, pavyzdžiui, laiptų.-berniukas bandė nuraminti savyje esantį norą susikauti su pirmakurse.-Na taip, visa teorija ir praktika, kuri mokoma pamokose,neprilygsta gyvenimo patirtims.- Energijos antplūdis pažadino ne tik norą susikauti,bet ir vėl tas filosofines mintis, kurios kartais apsunkindavo Dominyko gyvenimą, tos mintys kartais neleisdavo jam užmigti.
-Kaip gal nori pasitreniruoti su burtais?-Tiesiai šviesiai, be jokių užuolankų paklausė ir tikėjosi teigiamo atsakymo. Tuo tarpu s varnanagis apžiūrėjo žemę, kad ant šios negulėtų jokių šakų ar iš po žemės išsikišusių medžio šaknų.
-Lumos,-apšvietė nedidelį plotą aplink, kad šviesa sklindanti iš burtų lazdelės padėtų tinkamai paruošti aplinką dvikovai, nors pirmakursis dar nežinojo ar Bethany atsakys teigiamai.

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: Miško proskyna
« Atsakymas #384 Prieš 6 metus »
Bethany laikė lazdelę rankoje bei žiūrėjo į jos kiekvieną trūkumą, įbrėžimą ar ornamentą. Apie kovą turėjo ir minčių už, ir prieš. Tarsi viena, geroji jos pusė to nenorėtų, o kita - visiškai atvirkščiai. Išgirdusi apie tokį ypatumą, kaip pratinimasi prie laiptų, mergaičiukė patraukė žvilgsnį nuo lazdelės bei pakėlė antakius tarsi pagalvojusi kažką pernelyg kvailo.
- Žinoma, - nesudvejojusi sutiko, o tuomet pasitiko begalę dvejonių, tačiau jas sugebėjo palyginus greitai nuvyti arba išjungti.
- Lumos Solem! - nukreipė lazdelę aukštyn bei leido neaukštai, net medžių viršūnių nepasiekusiam šviesos žybsniui, nušviesti visą teritoriją, kurioje stovėjo. Tai mergaičiukei pasirodė geresnis būdas negu po mažutį gabaliuką su šviečiančiu lazdelės galu žvalgytis aplink.

*

Neprisijungęs Sara Nikolė Keyes

  • ***
  • 187
  • Lytis: Moteris
  • Alive or just breathing?
Ats: Miško proskyna
« Atsakymas #385 Prieš 6 metus »
Laukdamas Bethany atsako Dominykas vien tik su lumos burtažodžiu apžiūrinėjo žemę, nors tai nebuvo labai patogu, bet vis geriau negu nieko. Šakų ant žemės nebuvo labai daug, o jau su išsikišusiomis medžių šaknimis - kitas reikalas. Šaknų buvo daugiau nei nukritusių, nulūžusių medžio šakų.
Varniukės atsakymas buvo teigiamas.Valio.
Netrukus pasigirdo dar vienas burtažodis, kuris šį kartą išsklido iš naujosios bičiulės lūpų. Jos ištartas burtažodis apšvietė didesnį plotą, tad nieko nelaukęs berniukas užgesino šviesą burtų lazdelės gale.
Mergaitei apšvietus teritorijoje, kurioje buvo vaikai, Sebastijanas matė kur kas geriau, tai buvo tik Bethany dėka.
Atsakymas į varniuko užduotą klausimą, tad nieko nelaukęs šis nuėjo toliau nuo pirmakursės, stipriai delne laikė savąją burtų lazdelę ir buvo pasiruošęs dvikovai.
Berniukas dar niekada nebuvo kovęsis, tad jo viduje kirbėjo jauduliukas ir baimė susižeisti, nors ir tikėjo, kad Bethany jo nesužeis. O gal...

((Įsivaizduok, kad parašiau su Dominyku.))
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Sara Nikolė Keyes »
Death is not the greatest loss in life. The greatest loss is what dies inside us while we live.-Norman Cousins

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: Miško proskyna
« Atsakymas #386 Prieš 6 metus »
Kol žybsnis švietė danguje tarsi žibintas, Bethany spėjo greitai apsidairyti. Kelias šakeles ji tikrai pastebėjo, o šaknų visai ne. Turbūt todėl, jog neatkreipė dėmesio ar tiesiog išblėsęs šviesos žybsnis per greitai išnyko. Akys nespėjo priprasti prie ryškios šviesos, tad grįžusi tamsa tapo vaiski atgaiva akelėms, kurios jau po truputį norėjo ašaroti. Kai atsitraukė Dominykas, mergaičiukė kelis žingsnelius žengė į kairę - šiek tiek laisvesnį plotą, be medžių aplink. Varniukė būtų laukusi toliau, tačiau žinojo, kad neverta, o pabandyti kažkam teks. Sumąsčiusi burtažodį, kurį ne tik girdėjo, bet ir buvo šiek tiek pramokusi, suspaudė lazdelę tvirčiau. Kojomis tarsi įsirėmė į žemę ir sušuko :
- Stupefy!
Iš lazdelės iššovusi jėga netgi keliais žingsniais privertė atgal paėjėti Bethany. Atkeikiamojo burto nemokėjo itin gerai, tad vylėsi, jog bičiulis išsisuks.

*

Dominykas Sebastijanas Smitas

Ats: Miško proskyna
« Atsakymas #387 Prieš 6 metus »
Šviesa iš Bethany burtų lazdelės virš pirmakursių buvo neilgai, tad išnykus šviesai ir atėjus tamsai, berniuko akys vos pripratus prie šviesos dabar lėtai pratinosi prie neseniai grįžusios tamsos. Ilgą laiką nė vienas neištarė nei žodžio, nei vieno burtažodžio. Atrodė, kad nė vienas nenori pradėti ar sužeisti dvikovos partnerio.
Laikui bėgant, dvikova prasidėjo, pirmąjį užkeikimą paleido varnanagė. Tai buvo 'stupefy' kerai. Dominykas po Bethany paleisto burtažodžio, staigiu judesiu pasisuko į kairę pusę. Išvengęs užkeikimo, grįžo į pradinę padėtį, atsistojo tiesiai, pakėlė lazdelę pirmakursės link ir ištarė pirmąjį savo burtažodį šioje dvikovoje:
-Arresto momentum,-pakankamai garsiai ištaręs burtažodį, burtažodžiu bandydamas sulėtinti varniukės judėjimą, o vėliau dar iš berniuko lūpų išėjo dar vienas užkeikimas,-Expelliarmus!-Pabandė nuginkluoti priešininkę.

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: Miško proskyna
« Atsakymas #388 Prieš 6 metus »
Kaip mergaičiukė galvojo, taip ir nutiko - draugas išsisuko nuo kerų pliūpsnio. Jėga, kuri sklido iš lazdelės bei nubloškusi ją pačią toliau, pridėjo keistą apdujimą. Visgi, Bethany tik tvirčiau suspaudė lazdelę, o ši išleido keletą kibirkščių. Varniukė pasiruošė atsakymui į jos puolimą. Išgirdusi užkeikimą, mergaičiukė nėrė staigiai už medžio aplenkdama kerų pliūpsnį. Tuomet atsargiai išlindo ir suvokė, jog pasielgė kvailokai - expelliarmus burtažodis išmušė iš rankų lazdelę bei nubloškė ją kitan šonan. Bethany tarsi pametusi galvą ėmė bėgti lazdelės link ir parkritusi, tačiau laikydama ją rankoje sušaukė :
- Levicorpus!
O tuomet nuleido lazdelę ir šiaip taip atsistojo nematydama ar Dominykas spės išsisukti nuo šio burto.

*

Dominykas Sebastijanas Smitas

Ats: Miško proskyna
« Atsakymas #389 Prieš 6 metus »
Pavyko! Dominyko paleistas užkeikimas nuginklavo priešininkę. Bethany lazdelė nulėkė į kitą šoną, o mergaitė netekusi lazdelės nedelsdama bėgo pasiimti burtų lazdelės ir parkrito, tačiau nieko turbūt nepagalvojusi nukreipė lazdelę link berniuko ir ištarė burtažodį, nuo kurio Dominykui nepavyko išsisukti, tad šis pakibo ore ir dar aukštyn kojom. Pirmakursis kol suvokė, kas nutiko prabėgo keletą sekundžių, šios sekundės tikroje kovoje galėjo kovoti net gyvybę.
Sebastijanas stengėsi nepaleisti lazdelės iš rankos, atsisukęs ginklą į save šis tyliai sušnabždėjo atkeikimą:
-Liberacorpus,-ištarė ir pakankamai skaudžiai nukrito ant šaltos žemės, šiek tiek susitrenkdamas galvą, o pati lazdelė nuriedėjo į kairę pusę. Berniukas nieko nelaukdamas atsistojo ant kojų ir pasileido burtų lazdelės link. Paėmęs ginklą berniukas ištarė burtažodį:
-Impedimenta,-ištaręs užkeikimą, tikėjosi, kad burtažodis pavyks ir sulėtins Bethany judesius.-Expelliarmus!-pabandė nuginkluoti dar sykį, po gal pavykusio mergaitės judesių sulėtinimo,-Stupefy.-pakankamai garsiai ištarė užkeikimą ir laukė rezultato.
Pasipylus burtažodžių lietui iš Dominyko lūpų, šis greitu žingsniu nuėjo prie medžio ir pasislėpė.