[Adam Green]

Šis kiek surimtėjo, o broliui sutikus su jo pasiūlymu jis greit išsibūrė gitarą ir padėjo ją šalia būgnų, jam buvo smalsu pamatyti ką veikia ir kiti, grot jis mokėjo, tad dėl to nesukė galvos ir patraukė link brolio, kuris rodos ėmėsi tako darbų.
- Klausyk, gal galiu kuom būti naudingas, be to Elride, - kiek suabejojęs dėl vardo pažvelgė į ją, - pagrosim mes, - maloniai šyptelėjo ir vėl trynėsi prie brolio tikėdamasis, kad bus naudingas, tačiau nesuprato, kaip čia atsidūrė koledžo vadovė, be to jos išvaizda buvo tokia keista, žiema, o ji beveik nuoga be apsiausto, nieko, ir keistas padaras, tačiau jis ją mėgo, kaip ir dvynys Marcus' as.
- Sveiki profesorę, nuostabiai atrodote! - Šūktelėjo Green' as į rankas sugriebęs lazdelę,
- Elride, - pribėgo prie baltaplaukės, - gal galiu tau padėti su scena? Nes manau reikia surasti jai tinkamą vietą ir greit sunešti instrumentus? - Rimtai dabar klaustelėjo grifas jos ir laukė atsakymo.

[Elride Endlercat]

Mergaitę kiek nustebino Marcuso žodžiai. Ji nelabai suvokė, kodėl maisto išburti negalima? Ar buvo kažkur nurodymuose? Kažkas taip pasakė? Nes būtent tą daryti, jei kažko pritrūks, ji galvojo... Siaubas! O juk taip ruošėsi šiai ceremonijai, rinko viską... Na, ką padarysi, visi žiopli kartais būna.
-Hm...-numykusi ji nužvelgė Grifiuką.-Žinai, gal ir sutiksiu...-išspraudusi šypseną ji dar kartą pasitaisė kepuraitę, mat šioji vis norėjo nukristi nuo galvos ir patraukė link vaikinuko. Viskas, regis, ėjosi puikiai, kol Elridė neišgirdo kažkokio riksmo. Bet, nusprendusi, kad kiti žmonės pasirūpins tuo, nužvelgė Marcuso darbą.
Vaikinukui atsigręžus paauglė pamojavo burtų lazdele ir priėjo prie tako. Kaip ji papuošti? Tiesiog giriliandomis buvo neįdomu, ir neskoninga... Reikėjo sugalvoti kažką ypatingesnio, bet ir kalėdiško. Mergaitė ėmė laužyti galvą, ką reiktų padaryti, o tada visgi nusprendė, kad sueis ir tos girliandos, nieko įdomesnio neprigalvosi.
Pamojavus burtų lazdele Grifė išvydo, kaip dešinysis tako kraštas užsipildė šviečiančiomis girliandomis, jie apsivyniojo nuo medžio prie medžio ir atrodė tikrai gražiai, na, aišku, tai nebuvo ant pačio tako, bet ant pačio ir nereikėjo, bent jos manymu.
-Ai, žinoma! Jei gali surask vietą, o dar geriau išburk ją...

[kablelis]

Stevie labai apsidžiaugė, kad Kaylie sutiko su idėja. Mergaitė tikrai nenorėjo apsisunkinti sau gyvenimo su naujų idėjų kūrimu. Tačiau kai ji nugirdo, kad Marcus'as užsiminė apie tai, kad jie surengs koncertą, Stevie tiesiog nustėro. Ji pažvelgė į brolį, tačiau tas - tyčia ar netyčia - į ją nežiūrėjo. Aš ir muzika? Jis pakvaišo pagalvojo Stevie. Ką gi, panašu, kad Kalėdinė nuotaika ne visiems į naudą. Tačiau tai jau buvo pasakyta ir dabar visas koledžas tikėsis, kad Stevie dalyvaus kalėdiniame koncerte. Nuo - sta - bu su tokia mintimi mergaitė nusekė paskui brolį, kuris atrodė tikrai nusiteikęs atlikti tai, ką reikia.
- Kur tu išmokai tokių triukų? - paklausė Stevie brolio, nė nesusimąsčiusi, kad bent jis kartais galbūt apsilanko pamokose, ko ji, vyresnioji sesuo, jau senokai nedarė. Mergaitė žiūrėjo, kaip dirba brolis, tačiau pati pakelti lazdelės neprisivertė.

[Elijah Chris Dawson]

Šis stovėjo čia nuošalėje ir turbūt nieks nė nematė, kad jis čia yra, tačiau tokia jau jo dalia. Jis prie to pratęs, visada vienas šioje mokykloje nieko nuostabaus, juk kitoks.
Jis te stebėjo visus, kurie elgėsi gana keistokai, dvyniai rodosi jau nusiramino ir ėmėsi darbų, merginos irgi, profesorė pasirodė, tačiau ši privertė Elijah sutelkti visą dėmesį į ją. Ši buvo be apsiausto ar kokio kailiuko kaip ir jis, o jos širdis plakė panašiai kaip ir šio. Vampyrė.. - pamanė Grifas ir truputį pasijudino, žengė kelis žingsniu į priekį, o išgirdęs siūlymą groti, susidomėjo, matė, kad niekuom naudingas nebus, tad neliko kitos išeities.
- Aš galiu pagroti, - priėjęs prie baltaplaukės išspaudė Chris' as ir nužvelgė aplink esančius žmones.. - Sveiki, profesore, - malonei šyptelėjo šiai ir patraukė vėl link Elridės, jis jos nemėgo, tačiau dabar stengėsi tai ignoruoti. - Gal padėti su scena? - Dar sykį klaustelėjo ir pasuko link instrumentų, pats išsiburdamas bosinę gitarą, kad daug geriau skambėtu.

[Lucy Lewins]

Stebėdama, kaip darbiuojasi Grifiukai vadovė tik dėkingai šyptelėjo. Nesitikėjo ji tokio žavingo būrelio dirbančio taip darniai, na, beveik darniai... Ji girdėjo vargšo vaiko rėkimą medyje ir jau ruošėsi eiti link jo, bet ją sutrukdė mokinukai.
-O, ačiū,-dėkingai nusišypsojusi mokinukui iš kurio išgirdo pagyrimą, Lucy apsisuko ir greit priėjo prie medžio, kuriame buvo berniukas. Ji dar atkreipė dėmesį, kad šalia stovi Mėlynplaukė mergaitė, kas atrodė kiek keista, bet ko tu neprisižiūrėsi Hogvartse, juk netoliese buvo ir baltaplaukė...
-Oi, vaikeli... Ir kaip tu taip...-užjaučiamai burbtelėjusi profesorė sumosavo burtų lazdele ir mokinukas iš lėto, burtų pagalba, nusileido ant žemės.-Gal tu į medžius nebelik... Visados šalia nebūsiu, prižiūrėk tu jį, mirktelėjusi Grifiukei juodaplaukė pasitraukė nuo vaikų ir apžvelgė vaišių stalą.
-Jūs puikūs darbininkai tik...-apžvelgusi kiekvieną,- ar nešalta jums? Žiūriu kai kurie ne per storiausiai apsirengę,- taip pasakiusi mergina dar kartą pamosavo burtų lazdele ir jos rankose atsidurė keli paltukai, moteris tikėjosi, kad šie bus paimti, juk ne šiaip sau išbūrė, o dar, apžvelgusi vaikus pastebėjo kai ką...
-Ir beje, kokios kalėdos, be kalėdines aprangos? Davai kažką susigalvojat, ypač mūsų rock n rollo grupė,-nužvelgusi dirbančius mokinukus kiek toliau garsiau ištarė nurodyma, kadangi Kalėdų senį sutikti nykiais juodais rūbais... Siaubinga! Nors neesmė, kad pati profesorė buvo visa juoda, tik va, ausytės gerino situaciją.

[Nihal Eris]

Išgirdusi vaikino atsakymą, kad šis bijo, ši vos nenugriūvo, gerai, kad į atramos poziciją prisistatė tas pats medis, kuriame tupėjo ir Suzų.
- Tai ko tu ten ropšteisi? - Dustelėjo Nihal ir išsitraukusi lazdelę išbūrė ilgas ir saugęs kopėčias.. , - lipk žemyn ir nebijok, saugios jos, ne kartą išbandytos, be to jos magiškosios, nenuskrisi, - aišku ši truputį prikūrė, tačiau žinojo, kad jis nenukris ir laukė jo žemėje, tačiau ne šis bijojo, gerai, kad pasimaišė profesorė ir jį iš ten iškėlė, o jos žodžiai "jį prižiūrėk" vos merginos iš koto neišvertė, kas aš į mamą panaši?
- Gerai, - linktelėjo profesorei ir žvilgtelėjo į Suzu, - teisingai profesorė sakė, tu į medžius nebelipk, ne kas gaunasi, - rimtai pasakė Nihal, ir vienu mostelėjimu sudegė visas lemputes, - gražu, ane? - Šyptelėjo Grifui.

[Bastiano Zuccarelli]

   Vaikino, vyniojančio girliandą apie antrą medį, dėmesį patraukė keistas riksmas - toliau, kažkur prie pastatyto proskynoje stalo medyje sėdėjo kažkoks grifas ir išsigandęs šaukė, kad negali išlipti iš medžio. Pakraipęs galvą ir nustebęs Marcus'as gūžtelėjo pečiais ir pririšo girliandą, o tada sustojo prie beržo, svarstydamas, kaip čia greičiau sutvarkyti sniegą taip, kad jis būtų tinkamas nusileidimui - neslidus, bet lygus.
   Adam'as nuėjo prie Elridės, tad Marcus'as pamanė, jog jiedu pastatys sceną vieni. Tuomet grifiuką truputį išgąsdino iš už nugaros atėjusios sesers replika jam.
   - Kas? Girliandos? - paklausė jis. - Mokėmės per transfigūraciją. Aš dar lankau pamokas, ne taip, kaip kai kas, - iškišo liežuvį seseriai Marcus.
   - Šauniai atrodo, - iškėlė nykščius Elridei vaikinas, kai ši išbūrė dešinįjį tako kraštą. Šis gražiai nušvito. O Green'as susimąstęs delnu pasitrynė smakrą, o tada staiga sugalvojo, kaip nulyginti sniegą.
   - Fireus Airo, - tyliai sumurmėjo jis ir virš tako nuskriejo ugnies banga, truputį pratirpydama sniegą. O jai iš paskos - gesinantis ir sniegą lyginantis stipraus vėjo šuoras. Berniukas abiem rankom tvirtai laikė lazdelę, mat šiuos kerus atlikti buvo sunku ir fiziškai, o tada staigiai kryptelėjo lazdelę į šoną ir liepsna bei vėjas dingo.
   - Nenori papuošti kairiojo tako krašto? - atsigręžęs į Stevie paklausė Marcus'as. Išvydęs dar vieną gitaristą, Marcus'as nusišypsojo.
   - Šaunu, - tarė jam. Norėjo pridurti vardą, bet jo nežinojo. - Tik reikės vėliau pasirepetuoti.

[Suzu Nakashima]

Suzu klausėsi savo draugužės, bet jam tai visiškai nepadėjo. Atrodo paprasta, imi ir įveiki savo vaimę, bet ne... Niekaip! Kiekvieną kartą pažvelgus į apačią apimdavo tokia baimė, kad jis galėjo nualpti. Iš dalies juokinga, iš dalies baisu, juk galėjo užsimušti.
Bet, vaikinuko laimei, čia pat buvo Grifų Gūžtos vadovė, kuri atsargiai jį nuleido ant žemės, kas iš tikrųjų sukėlė dar didesnį stresą nei kabėti ant medžio. Atrodo, bandė priešintis, mosikavo kojomis, bet nieko nuo to nebuvo.
-Aš idiotas... Taip?-pažvelgęs į mėlynplaukę vis dar drebančiomis kojomis paklausė berniukas ir apsidairė. Ceremonija buvo beveik paruošta, o Suzu, atrodo, nieko tokio nenuveikė... Siaubas.
-Beje, ačiū, kad nepalikai manęs

[kablelis]

- Cha cha, - sumurmėjo Stevie broliui. Ji visai džiaugėsi, kad šis eina į pamokas, tačiau vėliau prisiminė, kad ir pati tokia buvo pirmuose dviejuose kursuose. Pagal tai, kiek aš mokausi, turėčiau būti kokiame pirmame kurse susimąstė Stevie, dar nusistebėdama, kad tapo koledžo prefekte. Ši mintis padėjo mergaitei prisiminti, kur ji yra ir ką reikia atlikti. Tad, apsimesdama, kad yra rimta prefektė, ji apžvelgė, ką daro jos koledžo draugai. Laimei, panašu, kad reikalai pajudėjo į priekį. Puiku, vadinasi, galima ruoštis koncertui pagalvojo Stevie. Ji vis dar laikė rankoje dūdelę, išburtą Elridės. Grifė bandė ją papūsti. Nuskambėjo juokingai, tačiau rudaplaukė tikėjosi, kad Kalėdų senelis, kurio, jos nuomone, net nėra, turės gerą humoro jausmą.
Sugebėsiu - tokia mintis šmėkštelėjo Stevies galvoje. Ji atsisėdo ant tos pačios šaknies, ant kurios atsisėdo, kai tik atėjo. Tačiau, kaip ir pastebėjo koledžo vadovė, buvo visai šalta, tad mergaitei teko ieškotis šiltesnės vietelės.
Tačiau tada brolis paklausė, ar Stevie nenori padėti papuošti tako. Mergaitė susiraukė - ji buvo pernelyg pavargusi.
- Geriau Adamo paprašyk, - sumurmėjo Stevie ir pasitraukė toliau nuo kitų, kad niekas prie jos nebelįstų.

[Elride Endlercat]

Elridė jautėsi gerai... Iš tikrųjų, ji jautėsi nuostabiai! Viskas iš tragikomedijos virto į nuostabų filmą. Pagirta mergaitė nusišypsojo ir tyliai mintyse padėkojo vaikinukui. Ji pakortojo savo darbelį papuošdama ir kairįjį tako šoną ir viskas. Darbai buvo prie pat pabaigos, liko tik scena, bet žaliaakė nebeturėjo jėgų, tad patraukė prie vaišių stalo. Ji paėmė iš profesorės paltą, tik jį panaudojo ne taip, kaip turėtų. Elridė pasitiesė paltuką ant žemės ir patogiai atsigulė ant jo.
-Jetus, nesitikėjau, kad taip pavargsiu...-sau nusišypsojusi, dėl tokio gero vakaro mergaitė dar patogiau įsitaisė.-O kada Kalėdų Senio sulauksim?-nejučia kilęs klausimas išsprūdo iš jos lūpų, bet iš tikrųjų panelytei nelabai tas berūpėjo. Paskutinis klausimas, vienas... du... trys... Ir Grifės akys paprasčiausiai užsimerkė. Keista, kad jai būdavo taip sunku užmigti ant lovos, o čia, ant žemės viens du ir viskas!

[Nihal Eris]

- Na jei nori tiesos - idiotas, tačiau pakenčiamas, - šyptelėjo Nihal vaikinui, kuris atrodė tikra bailiukas, tačiau nesuprasi, kaip galima įlipti į medį, o paskui iš jo nebeišlipti, turbūt nieko keisčiau nebeišvysiu, - mąstė mėlynplaukė kol šis stovėjo visas drebantis.
- Nepalikau, nors ir pati nežinau kodėl, - va šiuo klausimu ji susimąstė, tačiau atsakymą greit rado, - o argi galima palikti draugus? - Nusišypsojo vaikinui ir apsidairė, viskas buvo nuostabu, lemputės, takas, vaišės, aišku, ko truko tai scenos tačiau ji turbūt greit atsiras, o visa kita buvo gražu žiūrėti, ne per seniausiai besipykę mokiniai kibo į darbus ir viską atliko labai kruopščiai ir kūrybingai.
- Na, ką manai viskas tiesiog puiku, - apdovanojo šį šypsena ir patraukė link centro.

[Adam Green]

Adam' as išgirdęs nurodymus pasuko link vietos, kur geriausiai atrodytu scena, tad greit išsitraukė lazdelę ir ją pastatė, tad sunešiojo instrumentus ir viskas buvo nuostabu, rodos nieko netruko, tad šis patraukė link brolio, o čia išgirdęs sesers prašymą jis greit padėjo broliui ir rodos, darbai jau buvo baigti, tačiau visi buvo tokie pavargę ir vos bestovintys ant kojų, tačiau viską atliko kruopščiai. Grifas dėl to labai džiaugėsi, gal jis buvo ir labai padykęs vaikinas, tačiau visada galėjo tapti ir atsakingu jei tik to prireiks, kaip ir šį kartą, net gi nusprendė pakoncertuoti, kas buvo kažkada jo svajonė, nes groti jam labai patiko. O išgirdęs, kad prisijunks dar vienas kilstelėjo jam ranką, nors vardo ir nežinojo, tačiau buvo jam dėkingas, rodos visas jau buvo baigta ir buvo galima šiek tiek atsikvėpti, tad šis užsikeberiojo ant scenos ir atsisėdo ant krašto, kojas nuleisdamas žemyn.

[Kaylie Mateo]

Dabar Kay buvo užsiėmusi stalo puošimu, išsitraukė iš savo pasiausto sausainių, kuriuos taip pat padėjo ant stalo, o išgirdusi komentarą Marcus' o , kad nieko burtis negali, kiek sudvejojo, tačiau jo paklausė, tad greit paruošusi stalą ji nuėjo apsižvalgyti, buvo malonu matyti Grifus dirbančius visus kartu, juk ir Kay tai turbūt pirmas kartas, tačiau, kad ir koks čia buvo sąmyšis viskas pasitaisė, o ir darbas buvo atliktas kruopščiai, kaip ši ir norėjo, dabar ne gėda laukti ir Kalėdų Senelio, kuris rodos jau ir neužkalnų turėtu pasirodyti.
Tad ši atsidėkodama visiems linksėjo galva ir dėkingai šypsojosi už tokį puikų komandinį darbą. Juk ne kiekvieną dieną taip susibursi. - Pamanė grifė ir džiaugėsi, kad yra Grifų Gūžtos narė, tad norėdama truputį pailsėti prisėdo ant scenos šalia Adam'o. 

[Bastiano Zuccarelli]

   - Ei, netingėk... - priekaištingai dėbtelėjo į nueinančią Stevie Marcus'as, bet nusprendė nebekibti, kad jau ji nenori padėti. Visgi ir kairįjį šoną girliandomis papuošė Elridė, tad Marcus'as jai nusišypsojo.
   - Puiku, tuomet reikės sukurpti ir papuošti sceną. Kai tai baigsim, teks ir pasirepetuoti, nes jei to nepadarysim, seniui ir elniams ims kraujuoti ausys, ypač nuo būgnų, - pasišaipė Green'as iš savęs. Visgi nedaug kas bekreipė dėmesį į jį
   - Profesore, mums dar reiktų išburti sceną. Gal žinote, kaip? - kreipėsi į vadovę vaikinas. Jo dėmesį patraukė šešėlyje bestovinti Stevie, tad jis metė į ją priekaištingą žvilgsnį. Prefektė juk neturėtų šitaip elgtis...
   Marcus'as pamatė, kad kai kurie grifai pasijuto sušalę, tad pasiėmė iš vadovės paltus. Jam pačiam tik truputį šalo rankos. Įdomiausiai atrodė ant paltuko įsitaisiusi numigti Elridė. Grifas smalsiai ją nužvelgė - mieganti ji atrodė tokia rami ir žavi.
   ,,Ką sau mąstai, vaikine, eik dirbti... " - sudraudė save vienas iš brolių dvynių. Tik tuomet pastebėjo, jog sceną jau pastatė brolis. Ji buvo visai paprasta - trūko puošmenų. Jas nuėjęs prie scenos Marcus'as ir prikurpė: scenos viršuje uždėjo raudonus ir žalius (kalėdinių spalvų) blizgučius, scenos gale - užuolaidas su bugienių ir varpelių paveikslėliais.
   - Bus gerai, - Marcus kilstelėjo ranką broliui, duodamas penkis už  bendrą darbą.

[Elijah Chris Dawson]

Elijah ir vėl buvo paignoruotas, na gal du vaikinui kilstelėjo rankeles, atsidėkodami, kad šis sutiko pagroti, tačiau to Kalėdinio džiaugsmo į jo širdelę neatnešė, nors jis niekada jo nejautė turbūt ir gerai, tačiau nesuprato, ko jis čia atėjo.
Vienam iš grifų pastačius sceną šis priėjo ir pasidėjo savo bosinę gitarą, tačiau jau ėmė abejoti ar gros, tačiau, nors kartą gyvenime jis pasitaškys ir galbūt pajus save.
Elijah džiaugėsi savo bendruomene, nes šie tikrai pasidarbavo iš peties, o rezultatai buvo ryškūs, Kalėdų Senelis pagal viską turėtu būti patenkintas rezultatu, kurį sukūrė Grifų Gūžtos narei, nes jei ir Dawson' as, šaltakraujis vampyras tuom džiaugėsi, tad kitiems tai turi būti didelė šventė.
Visko priaigalvojęs pagaliau Elijah įsikeberiojo į medį ir į viską pažvelgė iš aukštai.
- Tobula! - Sau tyliai sumurmėjo.